EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 04 27

COM(2017) 193 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2015 m. Europos kultūros sostinių (Monso ir Pilzeno) renginių ex post vertinimas

{SWD(2017) 135 final}
{SWD(2017) 137 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2015 m. Europos kultūros sostinių (Monso ir Pilzeno) renginių ex post vertinimas

1.Įžanga

Ši ataskaita teikiama pagal 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1622/2006/EB, nustatančio Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. 1 , 12 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad kiekvienais metais Komisija užtikrintų išorinį ir nepriklausomą praėjusių metų Europos kultūros sostinės renginių rezultatų vertinimą, o to vertinimo ataskaita būtų pateikta kitoms ES institucijoms.

Ataskaitoje išdėstomi per 2015 m. Europos kultūros sostinių renginių išorinį vertinimą nustatyti faktai ir veiksmai, kurių Komisija imsis atsižvelgdama į juos. Vertinimo metodika ir nustatyti faktai pateikiami tarnybų darbiniame dokumente dėl 2015 m. Europos kultūros sostinių renginių vertinimo, parengtame remiantis išorės vertintojo galutine ataskaita 2 .

2.Veiksmų pagrindas

2.1.Su Europos kultūros sostinės (EKS) renginiais susiję ES veiksmai

Pirmoji Europos kultūros miesto programa tarpvyriausybiniu lygmeniu pradėta įgyvendinti 1985 m. 3 Sprendimu Nr. 1419/1999/EB 4 buvo nustatyti Bendrijos veiksmai, susiję su EKS renginiais 2005–2019 m. Nustatyta chronologinė tvarka, pagal kurią teisė rengti EKS renginius kasmet suteikiama vis kitoms valstybėms narėms. Sprendimas Nr. 1419/1999/EB pakeistas Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, pagal kurį ir toliau taikomas valstybių narių chronologinės tvarkos principas, tačiau patikslinti veiksmų tikslai ir nustatyta nauja atrankos ir stebėsenos tvarka.

Pagal Sprendimą Nr. 1622/2006/EB EKS apskritai siekiama pabrėžti Europos kultūrų turtingumą bei įvairovę ir jų bendrus bruožus ir taip skatinti didesnį Europos piliečių tarpusavio pažinimą, taip pat didinti kultūros indėlį į ilgalaikį miestų vystymąsi. EKS siekia skatinti Europos kultūrinės veiklos vykdytojų, menininkų ir miestų bendradarbiavimą, mieste ir jo apylinkėse gyvenančių piliečių dalyvavimą, taip pat didinti užsienio šalių piliečių susidomėjimą ir būti darnia bei neatskiriama miesto ilgalaikio kultūrinio ir socialinio vystymosi dalimi 5 .

Sprendimas Nr. 1622/2006/EB, panaikintas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. 6 , tebėra taikomas miestams, kuriems Europos kultūros sostinės vardas jau yra arba bus suteiktas 2013–2019 m.

2.2.2015 m. Europos kultūros sostinių atranka ir stebėsena

Pagal Sprendimą Nr. 1622/2006/EB teisė 2015 m. rengti EKS renginius buvo suteikta Belgijai ir Čekijai.

Tuo pat metu vykusiais konkursais rūpinosi atitinkamos šių dviejų valstybių narių institucijos. Atranka vykdyta dviem etapais: pirminės atrankos (sudaromas trumpasis tinkamiausių miestų kandidatų sąrašas) ir galutinės atrankos (iš minėtojo sąrašo išrenkamas vienas kandidatas). Atrankos grupė, kurią sudarė trylika narių, iš kurių šešis paskyrė atitinkama valstybė narė, o kitus septynis – Europos Sąjungos institucijos, išnagrinėjo miestų kandidatų paraiškas, remdamasi minėtame sprendime nustatytais tikslais ir kriterijais.

Belgijoje buvo tik vienas miestas kandidatas. Čekijoje paraiškas pateikė trys miestai, o iš jų į trumpąjį sąrašą įtraukti du 7 . 2010 m. grupė rekomendavo EKS vardą suteikti Monsui Belgijoje ir Pilzenui Čekijoje.

Europos Sąjungos Ministrų Taryba Monsą ir Pilzeną 2015 m. Europos kultūros sostinėmis oficialiai paskelbė atitinkamai 2010 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. gegužės mėn.

Po paskelbimo abiem miestams buvo taikomos stebėsenos priemonės: Sąjungos institucijų paskirtų septynių nepriklausomų ekspertų grupė stebėjo pažangą miestams rengiantis tapti EKS ir teikė gaires, taip pat tikrino, ar laikomasi programos ir įsipareigojimų, dėl kurių šie miestai buvo atrinkti. 2012 m. rudenį ir 2014 m. pavasarį Monso ir Pilzeno atstovai dalyvavo dviejuose oficialiuose Komisijos organizuotuose stebėsenos susitikimuose. Stebėsenos proceso pabaigoje grupė Komisijai pateikė teigiamą rekomendaciją Monsui ir Pilzenui skirti 1,5 mln. EUR Melinos Mercouri apdovanojimą.

2.3.2015 m. Europos kultūros sostinių renginių temos ir akcentai

Bendroji 2015 m. Monso renginių tema buvo technologijų ir kultūros sąveika (where technology meets culture), o siekis – kad miestas taptų sėkminga kultūros, turizmo ir naujų technologijų sąjunga grindžiamo ekonomikos pertvarkymo simboliu Europoje. Jo kultūrinė programa buvo suskirstyta į keturis sezonus: „Plieskimas“ (Dazzle) (suteikti šviesos ir šilumos žiemos mėnesiais); „Virsmas“ (Metamorphosis) (pabrėžti pavasario atėjimą ir Monse vykstančius pokyčius vystant naują infrastruktūrą ir išnaudojant naujų technologijų teikiamas galimybes); „Kelionė“ (Escale) (paskatinti apsilankyti arba apsistoti Monse atostogų laikotarpiu); „Atgimimas“ (Renaissance) (išryškinti Monso atsigavimą po pagrindinių pramonės sektorių nuosmukio, atkreipiant dėmesį ir į istorinius miesto aukso amžiaus veikėjus, ir į būsimus pokyčius).

2015 m. Pilzeno šūkis buvo „Atsiverk!“ (Open up!) Taip išreikštas miesto siekis per EKS metus tapti atviresniam Europai ir kitoms išorės įtakoms. 2015 m. Pilzene kultūriniai renginiai organizuoti keturiomis pagrindinėmis temomis: „Menai ir technologijos“ (Arts and Technologies) (įvertinti ir stiprinti Pilzeno pramonės sektoriaus, amatų, įgūdžių ir verslo ryšį); „Santykiai ir emocijos“ (Relationships and Emotions) (atverti miesto viešąsias erdves ir paskatinti visuomenės narius diskutuoti apie savo asmeninę ir nacionalinę tapatybę); „Perėjimas ir mažumos“ (Transit and Minorities) (pabrėžti miesto ir jo gyventojų įvairovę); „Istorijos ir šaltiniai“ (Stories and Sources) (skatinti turizmą remiantis kai kuriomis įžymiomis Pilzeno asmenybėmis ir dalytis prisiminimais apie praeities įvykius bei patirtis).

3.Išorės vertinimas

3.1.Vertinimo sąlygos

Atliekant vertinimą nagrinėjamas abiejų 2015 m. Europos kultūros sostinių sumanymų įgyvendinimas visu projekto laikotarpiu, jų tvarumas bei tęstinumas ir analizuojamas EKS vardo poveikis abiem miestams. Visų pirma vertinamas jų veiklos aktualumas, veiksmingumas, našumas ir tvarumas. Taip pat nagrinėjama ES pridėtinė vertė ir kaip šie veiksmai dera su kitomis ES iniciatyvomis bei jas papildo. Galiausiai daromos atskiros ir bendros išvados apie abi 2015 m. Europos kultūros sostines ir vertinamas poveikis būsimoms EKS.

3.2.Metodika ir pasirinkto metodo trūkumai

Vertinimas ir jo metodika parengti taip, kad būtų įvykdytas Sprendime nustatytas standartinis reikalavimas, ir padeda nuodugniau suvokti šių veiksmų vykdymą ir rezultatus. Visų pirma tai suteikia galimybę peržvelgti praėjusius metus siekiant atkreipti dėmesį į įgytą patirtį ir pateikti abiejų EKS paskelbtų miestų patirtimi grindžiamų rekomendacijų ateičiai.

2015 m. EKS vertinimo metodika iš esmės nesiskiria nuo nagrinėjant šiuos veiksmus anksčiau taikytų metodų 8 .

Kaip ir per ankstesnius 2007–2014 m. EKS vertinimus, vertintojai rėmėsi veiksmų logika, pagrįsta Sprendimą atitinkančia tikslų hierarchija.

Kad rezultatus būtų galima palyginti su ankstesniais vertinimais, pagal šią metodiką taip pat taikomi nuoseklūs įrodymų rinkimo ir analizės metodai. Abu miestai buvo vertinami atskirai, remiantis vietoje surinktais arba kiekvienos EKS pateiktais pirminiais duomenimis ir įvairių antrinių duomenų šaltinių analize.

Pirminiai duomenų šaltiniai – tai, be kita ko, apklausos, atliktos du kartus apsilankius kiekviename mieste arba telefonu, taip pat apklausa internetu Monse (vertindamas Pilzeną rangovas pasikliovė pačios vykdomosios įstaigos atlikta apklausa). Per šias apklausas buvo siekiama sužinoti, kaip kiekvieną EKS vertina įvairiausi subjektai, be kita ko, valdymo grupės, vietos ir nacionaliniu lygmenimis sprendimus priimantys asmenys, pagrindiniai kultūrinės veiklos vykdytojai, įgyvendinant EKS programas dalyvavę įvairūs partneriai ir EKS projektams vadovavusios arba juose dalyvavusios tam tikros organizacijos.

Antriniai duomenų šaltiniai – tai, be kita ko, pradinėse EKS paraiškose pateikta informacija, EKS užsakyti arba atlikti tyrimai ir ataskaitos, renginių programos, reklaminė medžiaga ir interneto svetainės, kultūros ir turizmo sričių statistiniai duomenys ir EKS pateikti finansiniai, veiklos, pasiekimų ir rezultatų kiekybiniai duomenys.

Kaip ir dėl visų ankstesnių EKS renginių ex post vertinimų, Komisija mano, kad ši metodika yra tinkama parengti ataskaitai, kuria remiantis būtų galima pakankamai pagrįstai daryti patikimas išvadas dėl EKS veiklos rezultatų.

Vis dėlto iš dalies dėl to, kad vertinimui skirta nepakankamai laiko ir lėšų, patikimų EKS naudos ir poveikio šiems dviem miestams įrodymų trūksta. Siekiant visapusiškai įvertinti EKS veiksmų naudą ir poveikį, būtų geriausia atlikti tyrimą, kuriame būtų išnagrinėta padėtis prieš vykdant veiksmus (atskaitos padėtis) ir juos įvykdžius. Tačiau dėl riboto biudžeto 9 ir nepakankamo laiko 10 įmanoma atlikti tik ex post vertinimą, todėl išnagrinėta tik galutinė padėtis.

Taigi ataskaitos išvados veikiau grindžiamos įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūriais ir nuomonėmis nei turimais (ribotais) kiekybiniais duomenimis.

Kita vertus, dauguma kokybinių įrodymų, t. y. internetinė apklausa ir kitų apklausų rezultatai, susiję tik su tiesiogiai šioje programoje dalyvaujančiais ir iš jos kokios nors naudos gaunančiais subjektais.

Be to, kai kurie iš nustatytų tikslų yra plačios aprėpties, juos sunku kiekybiškai įvertinti ir dar yra pernelyg anksti, kad šiame vertinime būtų galima nustatyti bet kokį ilgesnės trukmės poveikį. Todėl daugelis įrodymų veikiau sutelkti į pasiekimus ir rezultatus ar aiškėjančią aukštesnio lygio naudą, o ne į stipresnį poveikį vietoje, kuriam pasireikšti prireiks daugiau laiko. Kad būtų tiksliau nustatytas toks poveikis, abiem miestams būtų naudinga atlikti vadinamuosius išilginius vertinimus, visų pirma siekiant patvirtinti viešųjų išlaidų EKS iniciatyvai veiksmingumą kultūriniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriais, taip pat naudotis įvairesniais vertinamaisiais duomenimis išvadoms pagrįsti.

Komisija gerai žino (ir pripažįsta) šiuos trūkumus, jie jau buvo nurodyti jos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Sprendimo, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., pasiūlymu 11 . Kad ši padėtis būtų ištaisyta, Komisijos pasiūlyme ir juo remiantis galiausiai priimtame sprendime 12 numatyta, kad patys miestai, turėdami daugiau galimybių gauti pirminius EKS vardo poveikio duomenis, taptų esminiais vertinimo proceso dalyviais.

Atsižvelgiant į tai, palankiai vertinama, kad Monsas ir Pilzenas atliko tyrimą 13 , siekdami geriau suvokti EKS poveikį kultūros institucijoms ir vietos gyventojams, taip pat tarptautiškumui ir ekonomikai.

Vis dėlto Komisija mano, jog duomenys ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas šis vertinimas, yra pakankamai pagrįsti, kad ji galėtų pasidalyti bendrais vertinimais ir vertinimo išvadomis, kurie, kaip manoma, padeda susidaryti iš esmės teisingą ir išsamų abiejų 2015 m. Europos kultūros sostinių vaizdą, nors ir trūksta patikimų duomenų bei kitų nepriklausomų įrodymų labai tvirtoms išvadoms dėl veiksmingumo ir poveikio pagrįsti.

4.Pagrindiniai vertinimo ataskaitoje nustatyti faktai

4.1.EKS renginių aktualumas abiejose 2015 m. EKS

Remiantis per vertinimą nustatytais faktais, abu miestai EKS iš esmės laikė kultūriniu renginiu, kuriuo stiprinama ir tarptautinama jų kultūros pasiūla, taip pat propaguojama kultūrų įvairovė ir bendri Europos kultūros ypatumai. Palyginti su įprastine abiejų miestų kultūros pasiūla, EKS metų kultūrinė programa buvo platesnė, novatoriškesnė ir ryškesnio europinio pobūdžio. Vertinime daroma išvada, kad dėl tokio požiūrio EKS yra labai svarbi taikant SESV 167 straipsnį, nes Sąjunga prisideda prie „valstybių narių kultūrų klestėjimo.“

Vertinime pabrėžiama, kad Monsas ir Pilzenas taip pat pasinaudojo EKS statusu, kad pasirūpintų kitais savo vystymosi strategijos aspektais. Todėl didelė 2015 m. vykdytos veiklos dalis buvo labai aktuali abiejų miestų bendrai politinei darbotvarkei, taip pat įvairiems ne kultūros srities ES lygmens politikos prioritetams ir tikslams, tokiems kaip miesto ir regiono vystymasis, užimtumas, verslas, turizmas ir bendra socialinės sanglaudos politika.

4.2.Veiksmingumas

Apskritai EKS veiksmai ES lygmeniu buvo vykdomi veiksmingai. Taikant atrankos procedūrą atrinkti miestai, pajėgūs, turintys išteklių ir suvokiantys, kaip veiksmingai įgyvendinti EKS iniciatyvą. Abu miestai taip pat pasinaudojo ES lygmens stebėsenos priemonėmis ir stebėsenos grupės bei Europos Komisijos teikiama neoficialia parama. Be to, galima teigti, kad itin kuklus ES tiesiogiai skirtas finansavimas (Melinos Mercouri apdovanojimas) neabejotinai paskatino abu miestus – taip pat atitinkamas regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas – investuoti nemažas sumas į savo EKS programas (maždaug 72,8 mln. EUR Monse ir 18,2 mln. EUR Pilzene) ir į susijusios infrastruktūros vystymą (143,5 mln. EUR Monse ir 48,6 mln. EUR Pilzene).

Miestų lygmeniu ir Monsas, ir Pilzenas įdiegė patikimus vykdymo mechanizmus ir vykdė EKS veiklą veiksmingai, nes naudodamiesi nacionalinėmis ir ES lėšomis abu miestai įgyvendino aukštos meninės kokybės ir už įprastinę miestų kultūros pasiūlą gerokai didesnės apimties kultūrines programas.

4.3.Našumas

Vykdant 2015 m. EKS veiksmus pasiekti ir ES lygmeniu nustatyti, ir pačių miestų, kuriems suteiktas EKS vardas, iškelti tikslai. Veiksmai padarė poveikį, kuris vien valstybių narių veiksmais nebūtų pasiektas. Jei nebūtų EKS iniciatyvos, abi 2015 m. EKS būtų galėjusios savo nuožiūra investuoti nuosavus išteklius į kultūrinių programų įgyvendinimą ir su kultūra susijusios infrastruktūros vystymą. Tačiau paskelbus tuos miestus EKS pavyko pritraukti papildomų išteklių, be kita ko, ir privačių rėmėjų lėšų (per 2 mln. EUR Monse ir 1,175 mln. EUR, t. y. 6,4 proc. viso biudžeto, Pilzene). Taip pat sulaukta didesnio žiniasklaidos dėmesio: Monse akredituota 450 kitų šalių žurnalistų ir paskelbta 3 717 straipsnių tarptautinėje spaudoje arba reportažų tarptautiniame radijuje bei televizijoje. Pilzeną iš viso aplankė 325 užsienio šalių žurnalistai ir įvairiuose EKS renginiuose apsilankė (ir apie juos pranešė) dar daugiau vietos ir šalies žurnalistų, o 2015 m. vietos, nacionalinėje ir tarptautinėje spaudoje paskelbta 3 500 tiesiogiai su EKS susijusių naujienų. EKS vardas taip pat paskatino vietos gyventojus labiau didžiuotis savo miestu ir padidino šalies bei užsienio turistų skaičių: Monso turizmo informacijos centro duomenimis, 2015 m. turistų padaugėjo penkis kartus, o Pilzene iš viso apsilankė 1,4 mln. svečių, t. y. 28 proc. daugiau nei per dvejus ankstesnius metus.

EKS vardas padėjo abiem miestams pristatyti naujesnį ir geresnį kultūrinį turinį nei anksčiau, t. y., be kita ko, viešosios erdvės naujai išnaudotos renginiams, festivaliams ir urbanistinio meno instaliacijoms po atviru dangumi, daugiau miestiečių dalyvavo kultūriniuose renginiuose, o Monsas veiksmingiau už Pilzeną įtraukė tam tikras miesto gyventojų grupes, visų pirma jaunimą, pagyvenusius žmones ir palankių sąlygų neturinčius asmenis. Galiausiai abiejuose miestuose dėl EKS vardo atsirado puikiausių galimybių sustiprinti vietos kultūrines organizacijas ir paskatų joms daugiau dirbti kartu, taip pat tai padėjo sustiprinti pajėgumus.

Jeigu šie miestai nebūtų tapę EKS, ši nauda veikiausiai nebūtų buvusi tokio masto, taigi vykdant EKS veiksmus neabejotinai sukurta Europos pridėtinė vertė.

4.4.Tvarumas

Dėl šio vertinimo laiko daryti išvadas apie tvarumą sunku.

Visgi abi 2015 m. EKS iš tikrųjų mąstė apie tvarumą bei tęstinumą ir rengė atitinkamus planus. Abu miestai siekė užtikrinti, kad EKS nauda ir poveikis būtų juntami ne vienus metus. Atlikus tyrimą, taip pat nustatyta, kad esama tam tikrų galimybių užtikrinti veiklos ir postūmio tvarumą, visų pirma Monse, kuriame konkrečiai planuojama surengti tęstinį renginį (2018 m. Monso bienalę).

Kaip ir per kitus neseniai atliktus EKS vertinimus, suinteresuotieji subjektai Monse ir Pilzene nurodė, kad per tuos metus įgyta tvirtesnių gebėjimų, užmegzta glaudesnių ryšių ir mieste plačiau skiriamas didesnis dėmesys kultūrai. Abiejuose miestuose dar vienas ilgalaikio tęstinumo aspektas susijęs su tuo, kad programos pritraukė naujos publikos dalyvauti kultūriniuose renginiuose ir mėgautis kultūra.

Vis dėlto siekiant nustatyti faktinį tvarumo mastą, būtinas išsamesnis tyrimas.

5.Pagrindinės išorinio vertinimo rekomendacijos ir Komisijos išvados bei veiksmai

Remdamasi šia ataskaita, Komisija daro išvadą, kad EKS veiksmai tebėra itin aktualūs ES lygmeniu ir labai vertinami EKS tapusių miestų, taip pat jie suteikia postūmį rengti plačias kultūrines programas, duodančias gerų rezultatų ir darančias teigiamą poveikį, nors jų, deja, dar negalima visapusiškai įvertinti. Šiuo požiūriu aiškesnį vaizdą galima susidaryti tik EKS paskelbtiems miestams patiems atlikus 3.2 punkte paminėtą vadinamąjį išilginį vertinimą.

Komisija taip pat daro išvadą, kad abiejose 2015 m. Europos kultūros sostinėse įgyvendintos programos buvo novatoriškos ir atitiko EKS veiksmų tikslus: jos atspindėjo europinį aspektą, jose dalyvavo daug vietos gyventojų ir suinteresuotųjų subjektų, taikant specialias strategijas jos padėjo skleisti kultūrą naujai publikai (ypač Monse, mažesniu mastu Pilzene), taip pat esama planų užtikrinti tiek fizinį (nauji kultūros centrai), tiek nematerialų jų tęstinumą (bienalė Monse ir didesni pajėgumai bei geresnė kultūrinė pasiūla abiejuose miestuose).

Vertinime pateikta rekomendacijų ir miestams, ir Komisijai.

Miestams skirtose rekomendacijose nurodoma, kad reikia užsitikrinti valstybės paramą ir įsitraukimą, užtikrinti žmonių ir kultūrinių struktūrų veiklos tęstinumą, nuodugniai apsvarstyti naujų kultūrai skirtų pastatų poreikį, realistiškai įvertinti galimybes pritraukti lankytojų iš užsienio, taip pat kuo anksčiau patvirtinti ir paskelbti pagrindinius renginius. Vertintojas taip pat ragina nedidelius miestus nesibaiminti teikti EKS paraiškos vien todėl, kad jų biudžetas santykinai mažas. Šios rekomendacijos naudingos naujiems kandidatams rengiant paraišką arba paskirtiems miestams rengiant ir įgyvendinant savo programas. Remdamasi vertintojo ankstesnėje ataskaitoje pateiktu pasiūlymu, Komisija šias naujas rekomendacijas jau įtraukė į jos parengtų ir svetainėje skelbiamų rekomendacijų rinkinį 14 , kad paraiškas teikiantys miestai galėtų jomis vadovautis. Dalyvaudami su Europos kultūros sostinėmis susijusiuose informaciniuose susitikimuose, Komisijos atstovai tiesiogiai nurodo šias rekomendacijas ir jomis remiasi.

Komisijai ataskaitoje rekomenduojama toliau vykdyti šiuos veiksmus vadovaujantis sprendimais Nr. 1622/2006/EB ir 445/2014/ES. Be to, rekomenduojama, kad Komisija numatytų šiuos dalykus:

peržiūrėtų miestų vertinimo gaires ir paraiškos formai bei pažangos ataskaitai taikomus reikalavimus ir taip užtikrintų, kad miestai pateiktų atskaitos duomenų apie padėtį teikiant paraišką ir rengiantis veiklai, kurie padėtų įvertinti veiksmų poveikį po EKS metų;

paraginti miestus pasirašyti susitarimo memorandumą, kuris apimtų laikotarpį nuo miesto paskyrimo iki EKS metų pabaigos. Tokiu susitarimo memorandumu turėtų būti reguliuojami miesto, Komisijos ir stebėsenos grupės santykiai ir papildomos sprendimų, kuriais reglamentuojami šie veiksmai, nuostatos;

plačiau viešinti Melinos Mercouri apdovanojimo skyrimą, be kita ko, rengti simbolinę įteikimo ceremoniją;

atlikti ilgalaikio EKS poveikio tyrimą.

Komisija teigiamai vertina šias rekomendacijas ir mano, kad jos yra įgyvendinamos ir užtikrins šiuo metu vykdomų veiksmų papildomą naudą.

Kad paragintų miestus rinkti atskaitos duomenis, Komisija šiemet peržiūrės savo vertinimo gaires ir pažangos ataskaitai taikomus reikalavimus. Tačiau imtis atitinkamų veiksmų ir užtikrinti, kad būtų tinkamai renkami naudingi duomenys, turės patys miestai. Į paraiškos formą jau įtrauktas klausimas apie atskaitos tyrimus ar apklausas, kuriais paraišką teikiantys miestai ketina remtis vertindami EKS vardo poveikį.

Komisija parengs susitarimo memorandumą, kurį stebėsenos proceso pradžioje turės pasirašyti būsimos Europos kultūros sostinės. Pirmą kartą tai bus taikoma 2020 ir 2021 m. EKS, kurių stebėsena prasidės 2017 m. 2018 ir 2019 m. EKS stebėsenos etapas jau pernelyg pažengęs, kad toks susitarimo memorandumas būtų aktualus.

Komisija išnagrinės galimybes Briuselyje arba atitinkamuose miestuose surengti Melinos Mercouri apdovanojimo įteikimo ceremoniją. Jei įmanoma, tai įvyks jau 2018 m. EKS, t. y. Leuvardene (Nyderlanduose) ir Valetoje (Maltoje).

Galiausiai, dėl Europos kultūros sostinių ilgalaikio poveikio tyrimų Komisija atkreipia dėmesį į 2013 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento atliktą itin naudingą ir išsamų tyrimą „Europos kultūros sostinės: sėkmingos strategijos ir ilgalaikis poveikis“. Todėl ji nemano, kad šiuo metu tikslinga rengti naują tos pačios tyrimų srities ataskaitą, tačiau neatsisako nagrinėti galimybių padaryti tai vėliau.

(1)

   OL L 304, 2006 11 3, p. 1.

(2)

     Visa ataskaita – https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/sites/creative-europe/files/ecoc-2015-evaluation_en.pdf .

(3)

   1985 m. birželio 13 d. Taryboje posėdžiavusių kultūros ministrų rezoliucija dėl kasmetinių Europos kultūros miesto renginių (85/C 153/02), http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:1985:153:0002:0003:EN:PDF .

(4)

   1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1419/1999/EB, nustatantis Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m. (OL L 166, 1999 7 1, p. 1). Tas sprendimas buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 649/2005/EB (OL L 117, 2005 5 4, p. 20).

(5)

     Daugiau informacijos – https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/capitals-culture_en .

(6)

     OL L 132, 2014 5 3, p. 1.

(7)

   Su visomis atrankos grupės pirminės atrankos, galutinės atrankos ir stebėsenos ataskaitomis galima susipažinti šiame tinklalapyje: http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/capitals-culture_en.htm.

(8)

     Vertinimo ataskaitos pateikiamos čia:

http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/more_info/evaluations/index_en.htm?page=1&mxi=12 .

(9)

     Vertinimui skiriamų lėšų suma yra proporcinga EKS tiesiogiai skirtai finansavimo iš ES sumai (1,5 mln. EUR Melinos Mercouri apdovanojimui).

(10)

     Sprendimu Nr. 1622/2006/EB reikalaujama, kad Komisija vertinimą atliktų iškart po EKS metų.

(11)

     Žr. SWD(2012) 226 final 2.4.4 punktą.

(12)

      Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 445/2014/ES, žr. 6 išnašą.

(13)

     Tuo metu, kai europinis EKS veiksmų vertinimas buvo baigtas, kai kurie šio tyrimo rezultatai vis dar buvo negalutiniai. Atliekant europinį vertinimą kiek galima naudotasi šia antrine informacija, tačiau remtis jo galutiniais rezultatais buvo neįmanoma.

(14)

     https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/sites/creative-europe/files/library/ecoc-compendium-recommendations_en.pdf