EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 04 05

COM(2017) 159 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo 2014-2015 m. laikotarpiu

{SWD(2017) 123 final}

Ši ataskaita atitinka 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF) įgyvendinimo reglamento 1 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Tai yra pirma 11-ojo EPF įgyvendinimo laikotarpio (2014–2020 m.) ataskaita, kuri apima 2014–2015 m.

11–asis EPF įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d., visoms 28 ES valstybėms narėms ratifikavus vidaus susitarimą 2 . Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai buvo baigtas įgyvendinti 10-asis EPF, iki įsigaliojant vidaus susitarimui dėl 11-ojo EPF, fondas buvo valdomas taikant pereinamojo laikotarpio priemones (pagal vadinamąją pereinamojo laikotarpio priemonę, angl. Bridging Facility), dėl kurių sprendimą priėmė ES Taryba 3 .

Nors EPF turi tam tikrų savo ypatumų, jis yra viena iš išorės finansavimo priemonių ir jam taikoma esama bendroji ataskaitų teikimo tvarka. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remtasi rengiant šią pirmą metinę 11-ojo EPF įgyvendinimo ataskaitą:

2014 ir 2015 m. metinės veiklos ataskaitos,

2015 m. metinė ataskaita,

EPF 2014 ir 2015 m. metinės finansinės ataskaitos,

atrinktų rezultatų antroji ataskaita (2014 m. liepos mėn.–2015 m. birželio mėn.)

ir susiję atitinkami jų priedai. Šie šaltiniai yra viešai prieinami juos priėmus ir su jais galima susipažinti svetainėje Europa.eu (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD, F priedą).

Ad hoc ataskaitos dėl rėmimo išlaidų teikiamos kas dvejus metus (vidaus susitarimo 6 straipsnio 1 dalis). Panašu, kad apie Europos investicijų banko (EIB) bei užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) panaudotus EPF išteklius rengiamos specialios ataskaitos 4 .

Nors visas dėmesys šioje ataskaitoje turėtų būti sutelktas tik į 11-ąjį EPF, tokios tiek apimties, tiek taikymo srities požiūriu plataus užmojo priemonės įgyvendinimo negalima vertinti neaptariant visos Komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos. Būtent dėl šios priežasties ir siekiant priminti bendrąsias aplinkybes, šioje ataskaitoje sugrįžtama prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir TVT iniciatyvos, atkreipiamas dėmesys į sąveiką su teminėmis programomis, kurios finansuojamos pagal kitas išorės finansavimo priemones (pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP)). Esant galimybei pateikiami su EPF susiję duomenys ir (arba) pavyzdžiai.

Svarbu paminėti tai, kad nors 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. vasario 28 d. pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos buvo apskaitomos kaip 11-ojo EPF lėšos, tuo metu buvo prieinami ne visi ištekliai ir jų negalima lyginti su visapusiškai veikiančiu 11-uojo EPF. Iki 2016 m. pabaigos 11-ojo EPF dar nebus įgyvendinamas visu pajėgumu, todėl vertinant šioje pirmoje metinėje ataskaitoje pristatomą įgyvendinimo padėtį, reikėtų deramai atsižvelgti į 11-ojo EPF įgyvendinimo pradžios sąlygas.

Atitinkamai reikėtų vertinti ir rezultatus. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD) pateikti rezultatai – tai 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. užbaigtų projektų ir programų, t .y. 10-ojo EPF lėšomis finansuotų projektų ir programų rezultatai. Jie buvo vertinami pagal rodiklius, apibrėžtus ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemoje, kuri nustatyta 2015 m. kovo 26 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 5 . Atsižvelgiant į veiklos tęstinumo principą, tai yra baziniai rodikliai, pagal kuriuos vėliau bus vertinami 11-ojo EPF veiklos rezultatai. Be to, reikėtų pažymėti, kad neretai ES finansuojamų projektų ir programų arba projektų ir programų, kuriuos padeda finansuoti ES, rezultatų – dėl jų esminio pobūdžio – neįmanoma kiekybiškai įvertinti (pvz., gebėjimų stiprinimo rezultatų).

Kalbant apie pagalbos veiksmingumą, pagal apibrėžtį šioje ataskaitoje vadovaujamasi visuotiniu požiūriu, kaip aprašyta naujausioje ES išorės veiksmų finansavimo priemonių metinėje ataskaitoje, kuria remiantis parengtas paskutinis skyrius. Taigi, ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės įgyvendina kelias regioninio lygmens strategines programas, būtent bendrą Afrikos ir ES strategiją (2007 m.), CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą (2008 m.), Bendrą ES ir Karibų šalių partnerystės strategiją (2012 m.) bei ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystę (2006 ir 2012 m.). 2016 m. pabaigoje Visuotinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės atlikta paramos vystymuisi veiksmingumo peržiūra 6 bus aptarta kitoje 11-ojo EPF metinėje įgyvendinimo ataskaitoje.

Šioje ataskaitoje dėl jos ataskaitinio laikotarpio aptarti ne visi pagrindiniai pokyčiai. Kitoje metinėje ataskaitoje bus deramai atsižvelgta į naujus svarbiausius strateginius klausimus ir prioritetus. Dabartines aplinkybes lėmė finansų krizė, esminės vystymosi politikos permainos (perėjimas nuo TVT prie darnaus vystymosi tikslų (DVT)) ir nuosekliai stiprėjančios ES kaip pasaulinio masto veikėjos pozicijos bei vis aktyvesnis ES lygmens subjektų bendradarbiavimas. Šiomis aplinkybėmis būtina peržiūrėti Europos vystymosi politikos programą, atsižvelgiant į Darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT, kurie įtvirtinti ES visuotinėje strategijoje ir neseniai Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl Europos konsensuso dėl vystymosi 7 .

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad 11-ojo EPF lėšų suma yra 29,455 mlrd. EUR (įskaitant UŠT ir išskyrus rėmimo išlaidas), iš kurių 2015 m. gegužės 31 d. įsipareigojimų suma siekė 4,024 mlrd. EUR, o išmokėtų lėšų suma – 1,619 mlrd. EUR (žr. SWD A priedą). Vertinant šiuos skaičius, reikia deramai atsižvelgti į pirmiau minėtą lėtą 11-ojo EPF įgyvendinimo pradžią 8 .

APLINKYBĖS IR BENDRIEJI TIKSLAI

2000 m. įvykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime pagalbą teikiančios šalys, tarp jų ES ir jos valstybės narės, siekdamos įgyvendinti pagrindinį tikslą – iki 2015 m. panaikinti skurdą – sutarė dėl aštuonių TVT 9 . Nuo pat pradžių ES ryžtingai padėjo siekti TVT ir rodė pavyzdį, kaip integruoti juos į savo vystymosi politiką ir praktiką. Finansiniu požiūriu, ES ir jos valstybės narės daugiausiai prisidėjo prie TVT įgyvendinimo, kadangi nuo 2000 m. jos teikia maždaug pusę pasaulinės oficialios paramos vystymuisi (OPV). Be to, ES atlieka svarbų vaidmenį koordinuodama įvairių pagalbą teikiančių šalių veiksmus. Būdama daugiašalė organizacija, ES gali nustatyti plataus užmojo bendrus tikslus ir numatyti visapusiškus visuotinių vystymosi uždavinių sprendimo būdus. ES turi atstovybių daugiau kaip 130 valstybių, yra sukaupusi įvairiausios praktinės patirties ir įgijusi išskirtinį pasitikėjimą žmogaus teisių, rinkimų stebėjimo, valdymo ir krizių sprendimo klausimais. Galiausiai ES turi pakankami įtakos siekiant spręsti visuotinius uždavinius. ES vystomoji veikla derinama su jos pastangomis kitose srityse, kaip antai humanitarinės pagalbos, aplinkos, klimato kaitos, saugumo ir prekybos politikos srityse. Kalbant apie žmogaus socialinę raidą, ES tebėra įsipareigojusi visą 2014–2020 m. finansinės programos laikotarpį bent 20 proc. savo pagalbos lėšų išleisti pagrindinėms socialinėms paslaugoms, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sritims.

Siekdama paspartinti pažangą siekiant TVT, 2010 m. Europos Komisija parengė 12 punktų veiksmų planą 10 . 2011 m., kai daugelio šalių pažanga įgyvendinant daugumą tikslų vis dar buvo labai menka, ES parengė naują 1 mlrd. EUR vertės TVT iniciatyvą 11 , kurią įgyvendinant sudaryta galimybė pasinaudoti poreikiais pagrįstu ir į rezultatus orientuotu finansavimu. 700 mln. EUR skirti prasčiausiai įgyvendinamiems TVT (badui mažinti, motinų sveikatai gerinti, vaikų mirtingumui mažinti ir vandens kokybei bei higienos sąlygoms gerinti), 300 mln. EUR skirti šalims, kurios veiksmingai įgyvendina pagalbos priemones. Šiuo metu pagal TVT iniciatyvą finansuojama 70 projektų 46 šalyse 12 . Be to, 2012 m. ES ir jos valstybės narės pradėjo įgyvendinti plataus užmojo pokyčių programą, kuria numatyta dar labiau stiprinti poveikį vystymui ir siekti geresnių rezultatų įgyvendinant TVT, strategiškai sutelkiant dėmesį į tas šalis, kurioms labiausiai reikia pagalbos (įskaitant šalis, kuriose susiklosčiusi nestabili padėtis), ir prioritetinius sektorius. Šie Pokyčių darbotvarkėje 13 nustatyti prioritetai dabar įgyvendinami pagal naujas 2014–2020 m. laikotarpio išorės veiksmų finansavimo priemones.

Visų pirma į tai atsižvelgta naujose 2014–2020 m. laikotarpio išorės veiksmų finansavimo priemonėse (pvz., naujoje vystomojo bendradarbiavimo priemonėje ir 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamente TVT aiškiai nurodyti kaip pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos numatyta vertinti šių priemonių tikslų įgyvendinimą). Visų pirma 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamente (Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/322) 14 aiškiai primenama apie TVT kaip svarbius rodiklius vertinant 11-ojo EPF tikslų 15 , kurie iš esmės susiję su 10-ojo EPF tikslais ir yra pagrįsti Kotonu partnerystės susitarimo 1 straipsnyje nurodytais tikslais, įgyvendinimo pažangą. Pagrindinis tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą. Be to, pagal 11-ąjį EDF bus siekiama: skatinti darnų ir integracinį ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi; stiprinti ir remti demokratiją, teisinės valstybės ir gero valdymo principus, žmogaus teises ir atitinkamus tarptautinės teisės principus; ir įgyvendinti teisėmis grindžiamą požiūrį, apimantį visas žmogaus teises. Kaip nurodyta įgyvendinimo reglamentuose, 2015 m. pasibaigus TVT įgyvendinimo laikotarpiui, įgyvendinant 11-ąjį EPF, taikant kitus tarptautiniu lygmeniu Sąjungos ir valstybių narių sutartus rodiklius, būtent darnaus vystymosi tikslus (DVT), bus vertinama pažanga siekiant pirmiau minėtų tikslų.

DĖMESYS KOMISIJOS PRIORITETAMS

ES vystymosi politika ir Komisijos veikla įgyvendinant šią politiką tvirtai siejamos su dviem pagrindiniais pirmininko J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetais: stiprinti ES vaidmenį pasaulinėje arenoje ir įgyvendinti naują migracijos politiką. Be to, vystymosi politika labai svarbi siekiant naujo darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmio, taip pat kuriant atsparią energetikos sąjungą ir perspektyvią klimato kaitos politiką.

ES kaip stipresnė pasaulinio masto veikėja AKR regione

ES turi imtis atitinkamo vaidmens ir veiksmingai reaguoti į visuotinius uždavinius, skleisdama savo vertybes ir padėdama užtikrinti taiką ir gerovę pasaulyje.

Svarbiausias ES prioritetas – kurti taikias bendruomenes ir panaikinti skurdą nestabiliose ir konfliktų draskomose šalyse. Visame pasaulyje ES padeda šalims partnerėms įtvirtinti ilgalaikę taiką, politinį stabilumą arba atkurti bendruomenes ir infrastruktūrą po krizių. Šioje srityje ES prioritetai yra skatinti gerą valdymą, įtvirtinti teisinės valstybės principą, kovoti su nusikalstamumu ir stiprinti teisėsaugą.

2015 m. patvirtinus darnaus vystymosi tikslus, kurie yra Tūkstantmečio vystymosi tikslų tąsa, ir patvirtinus JT darbotvarkę „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, buvo sukurta nauja visuotinių veiksmų siekiant panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi iki 2030 m. programa. ES įsipareigojo visapusiškai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. įvairiose tiek vidaus, tiek išorės politikos srityse. Šios naujos darbotvarkės, kuriai nuo pat pradžių didžiausią ir svarbiausią įtaką turėjo ES, apimtis, užmojis ir visuotinumas yra tikras laimėjimas daugiašališkumui iš esmės sunkiais laikais. 2015 m. taip pat buvo surengtos tarptautinės derybos dėl vystymosi finansavimo, po kurių buvo priimta Adis Abebos veiksmų darbotvarkė. Adis Abeboje ES padėjo užtikrinti, kad būtų priimtas daugiašalis susitarimas, kuriame visos sutarties šalys sutarė dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemonių. ES pateikė svarbių pasiūlymų, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su oficialia parama vystymuisi (OPV), ir plataus užmojo kolektyvinį įsipareigojimą pasiekti JT nustatytą 0,7 proc. tikslą įgyvendinant naują Darbotvarkę iki 2030 m.

2015 m. Europos Komisija kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) taip pat pradėjo išsamias konsultacijas dėl būsimos ES partnerystės su AKR valstybėmis, kurių rezultatus 2016 m. numatyta įtraukti į pasiūlymą dėl būsimos politikos. Tuo tikslu įkurta speciali darbo grupė. Ši darbo grupė, bendradarbiaudama su EIVT, surengė kelias apskritojo stalo diskusijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir šiuo klausimu parengė bendrą konsultacijoms skirtą dokumentą (2015 10 6, JOIN(2015) 33 final). Viešos konsultacijos užbaigtos 2016 m. pradžioje, vėliau paskelbta jų rezultatų ataskaita. Šios konsultacijos suteiks naudingos medžiagos, kuri – kartu su vidaus svarstymais ir išsamia daugybės esamų vertinimų analize – padės suplanuoti kitus šio proceso etapus 16 . Tuo pat metu nuolat vyko Tarybos ir Europos Parlamento posėdžiai, kurių metu siekta padėti apibrėžti Europos poziciją daugeliu įvairių šio klausimo aspektų. 2017 m. numatyta paskelbti komunikatą, kuriame bus pateiktas pasiūlymas dėl programos nustojus galioti Kotonu susitarimui. Jis bus parengtas remiantis tarnybų darbiniais vertinimo ir poveikio vertinimo dokumentais.

Patikos fondai yra vystymosi skatinimo priemonės, kuriomis sutelkiami įvairių pagalbą teikiančių šalių ištekliai, kad ES galėtų įvairiais aspektais greitai, lanksčiai ir imdamasi bendrų veiksmų reaguoti į susiklosčiusią nepaprastąją padėtį. Remiantis ES biudžeto finansiniu reglamentu 17 , 11-ojo EPF finansiniame reglamente (42 straipsnyje) nustatytos dvi patikos fondų rūšys:

kovoti su visų rūšių krizėmis skirti skubiosios pagalbos ir pagalbos po nepaprastosios padėties patikos fondai, kurie suteikia galimybę ES Komisijai spręsti dėl lėšų skyrimo skubos tvarka ir taikyti tokią tvarką, taip pat, nusprendus, kad tai yra veiksmingiau, pavesti tam tikras įgyvendinimo užduotis kitiems subjektams;

kovoti su visuotiniais uždaviniais skirti teminiai patikos fondai, kurie suteikia galimybę Komisijai tiesiogiai imtis reikiamų veiksmų, vadovaujantis savo standartinėmis procedūromis.

ES toliau aktyviai dalyvavo visuotines iniciatyvas įgyvendinančių subjektų, būtent Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo (PKATM), Visuotinio vakcinos aljanso (angl. Global Vaccine Alliance, GAVI) ir Visuotinės švietimo partnerystės (angl. Global Partnership for Education, GPE) 18 , valdybų ir komitetų veikloje. Įgyvendinant šias visuotines iniciatyvas, visų pirma sprendžiami pagrindiniai uždaviniai, su kuriais susiduria daugelis šalių partnerių, siekdamos įgyvendinti su sveikata ir švietimu susijusius TVT ir DVT, pvz., PKATM atveju tai yra su minėtomis trimis ligomis susiję tikslai, o GPE atveju – tikslai užtikrinti vienodas galimybes ir gerinti mokymosi rezultatus. Aktyviai dalyvaudama PKATM, GAVI ir GPE valdybų veikloje, ES padėjo gerinti valdymą, vykdyti programų priežiūrą ir veiksmingiau paskirstyti bei planuoti skurdžioms šalims skirtus išteklius. Būdama šias iniciatyvas įgyvendinančių organizacijų valdybų narė, ES turėjo didesnę įtaką tarptautinėse diskusijose sveikatos ir švietimo politikos klausimais, taip pat galimybę padėti didinti pagalbos ir vystymosi veiksmingumą bei šalių savarankiškumą. ES taip pat labai aktyviai padėjo šalims, nukentėjusioms nuo Ebolos virusinės ligos epidemijos sukeltos krizės.

Nauja migracijos politika 19  

Europos Komisijos migracijos darbotvarkėje nustatyta europinė reagavimo sistema, kurioje derinamos vidaus ir išorės politikos priemonės, optimaliai išnaudojamos ES agentūrų ir mechanizmų galimybės ir į kurią įtraukiami visi šios srities subjektai – ES valstybės ir institucijos, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė, vietos valdžios institucijos ir ES nepriklausančių šalių nacionaliniai partneriai.

Siekiant pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis ir kartu užtikrinti ES visuotinį atsaką, dalyvavimą ir papildomą naudą, kartu su esamais mechanizmais buvo įgyvendintos naujos novatoriškos priemonės.

Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika

2015 m. tarptautinė bendruomenė priėmė du svarbius susitarimus, kuriuose apibrėžta mūsų ateinančių kelerių metų veikla tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi srityje. Naujojoje visuotinėje darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. numatyti 17 tikslų išryškina įsipareigojimą išsaugoti ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų pusiausvyrą. Vienas iš patvirtintų darnaus vystymosi tikslų (13-asis DVT) susijęs su klimato kaita. Paryžiaus susitarimas (COP21) yra pirmas istorijoje visuotinis visoms valstybėms taikytinas teisiškai privalomas klimato srities susitarimas ir svarbus AKR ir ES partnerystės susitarimas, padėsiantis pasiekti galutinį susitarimą. Įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, reikia didinti informuotumą apie klimato kaitos, skurdo mažinimo, vystymosi ir tvarumo sąsajas siekiant visuotinio perėjimo prie mažataršėmis technologijomis grindžiamo ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi. Išsivysčiusios šalys sutarė nuo 2020 iki 2025 m., kai bus nustatytas naujas bendras tikslas, kasmet skirti po 100 mlrd. USD klimato kaitos problemai besivystančiose šalyse spręsti. ES jau įsipareigojo atlikti savo vaidmenį, t. y. 2014–2020 m. bent 20 proc. savo biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems veiksmams. Vystomasis bendradarbiavimas turi esminės įtakos siekiant remti šį procesą, visų pirma skurdžiausiose ir pažeidžiamiausiose šalyse. OPV ir toliau bus vienas iš pagrindinių klimato srities veiksmų finansavimo šaltinių, o ES dės daugiau pastangų siekdama integruoti klimato kaitą į savo strategijas (peržiūrės visas programas ir projektus, kad į juos būtų įtraukta klimato kaita, įskaitant apsirūpinimo maistu saugumo, žemės ūkio ir sveikatos priežiūros sektorių strategijas).

ES taip pat visapusiškai įsipareigojusi įgyvendinti 7-ąjį DVT, kuriuo siekiama užtikrinti galimybę visiems naudoti įperkamą, patikimą, tvarią ir modernią energiją. ES, valstybėms narėms, šalims partnerėmis ir kitiems tarptautinės pagalbos teikėjams aktyviau bendradarbiaujant politikos klausimais, buvo pasirašytos bendros deklaracijos dėl tvarios energijos 21 . Aktyviai dalyvaudama tarptautiniuose forumuose ir kurdama strateginės partnerystės ryšius, pvz., plėtodama Afrikos ir ES energetikos partnerystę arba įgyvendindama tvarios energijos visiems iniciatyvą, ES atlieka pagrindinį vaidmenį pasauliniu lygmeniu. COP21 metu buvo pradėta įgyvendinti Afrikos atsinaujinančiosios energijos iniciatyva, taip pat buvo išplėsta ES Merų pakto dėl klimato ir energetikos iniciatyvos taikymo sritis, į ją įtraukiant Užsachario Afriką. Vėlgi, bendradarbiaudamos vystymosi klausimais, šalys partnerės gauna finansinę paramą, kad galėtų naudotis moderniomis, įperkamomis ir patikimomis energijos tiekimo paslaugomis ir taip prisidėtų prie integracinio ekonomikos augimo. Būtent šioje srityje ES pasirinktas požiūris yra padėti didinti investicijas įgyvendinant ES paskolų ir dotacijų derinimo programą, siekiant kuo labiau padidinti ES vystomojo bendradarbiavimo išteklių įtaką. Pagal EPF 26 šalys partnerės ir regionai pasirinko energetiką kaip pagrindinį sektorių, kuriame numato bendradarbiauti su ES (10 proc. 2014–2020 m. biudžeto). Šiuo metu atliekamas vystomojo bendradarbiavimo tvarios energijos klausimais vertinimas.

Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis

Už Europos ribų yra daugiau vystymosi politikos ir priemonių teikiamų galimybių, kuriomis Europa gali pasinaudoti siekdama visų pirma skatinti investicijas, kurti ekonominę veiklą ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse, kartu užtikrinant teigiamą ekonominį poveikį Europai.

Pokyčių darbotvarkėje akcentuojama, kad parama integraciniam augimui ir darbo vietų kūrimui yra svarbiausias ES išorės bendradarbiavimo prioritetas. Įgyvendindama dvišalius, daugiašalius ir pasaulinius projektus vystymosi srityje, kuriais mažinamas skurdas, besivystančiose šalyse kuriama privačiajam sektoriui palankesnė aplinka ir kartu padedama užtikrinti deramą darbą bei prisidedama prie viešųjų finansų valdymo, gero valdymo ir teisinės valstybės principo puoselėjimo, ES gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo besivystančiose šalyse. Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinus darnų vystymąsi besivystančiose šalyse, ES išorės rinkos gali padidėti, o tai leistų užtikrinti gerovę ir atvertų galimybes kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą tiek ES, tiek pačiose besivystančiose šalyse.

Vienas iš ES politikos prioritetų – stiprinti strateginę partnerystę su Afrika. Plėtojant ES ir Afrikos partnerystę, kuri yra pagrįsta bendrais interesais ir bendromis vertybėmis, skatinama puoselėti lygiaverčių partnerių ryšius. ES ne tik remia Afrikos integraciją, bet ir siekia skatinti tvarų ir integracinį augimą bei padėti kurti klestinčias ir taikias bendruomenes. Ilgalaikė gerovė ir taika Afrikoje taip pat naudinga ir Europai, nes tai padeda spręsti abiem pusėms kylančias problemas, kaip antai klimato kaitos ir demografinės pusiausvyros sutrikimo klausimus ir kartu abiem pusėms atveria naujas ekonomikos, prekybos ir investavimo galimybes bei mažina grėsmes abipusiam saugumui. Šiuo tikslu buvo patvirtinta ES parama kuriamai Afrikos žemyno laisvosios prekybos zonos programai, finansuojamai pagal Afrikos Sąjungos paramos programą. ES taip pat subūrė Europos ir Afrikos privačiojo sektoriaus atstovus, surengdama aukšto lygio renginį, pavadinimu „Privačiojo sektoriaus dalyvavimo skatinimas ir išteklių vystymuisi telkimas. ES ir Afrikos perspektyvos“ (angl. Catalysing private sector engagement and resources for development: the EU and African perspectives); jis surengtas trečiosios JT konferencijos vystymosi finansavimo klausimais, kurią bendrai organizavo Europos Komisija ir Afrikos Sąjungos komisija (2015 m. liepos 15 d., Adis Abeba), metu. Privačiojo sektoriaus organizacijos, dalyvaujančios dideliuose infrastruktūros ir kalnakasybos projektuose Afrikoje, taip pat buvo suburtos surengus bendrą ES ir Afrikos Sąjungos aukšto lygio praktinį seminarą Afrikos mineralinių išteklių sektoriaus infrastruktūros poreikių klausimais (2015 m. kovo mėn., Briuselis).

Komisija parengė dvi iniciatyvas, kuriomis numato pritraukti investicijas į tvarios energijos (ElectriFI) ir žemės ūkio sektorius (AgriFi), kad sumažintų atotrūkį tarp naujų investicijų planavimo ir finansavimo. Šio paramos priemonės padės suaktyvinti privatųjį sektorių, sutelkti finansavimą teikiančius subjektus ir paskatinti ekonomikos augimą. Besivystančiose šalyse, iš dalies dėl bankininkystės sektoriaus nenoro prisiimti riziką, neretai nepavyksta sukaupti parengiamojo etapo kapitalo, taip pat vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio kapitalo.

PAGALBOS VEIKSMINGUMAS. DABARTINĖ PADĖTIS

Visuotinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (VVVBP) 22 yra pagrindinė pagalbos ir vystymosi veiksmingumo darbotvarkės programa ir ji grindžiama keturiais pagrindiniais įsipareigojimais (sritimis): demokratiniu šalių savarankiškumu; skaidrumu ir tarpusavio atskaitomybe; dėmesiu rezultatams; įtraukiais vystymosi partnerystės ryšiais. ES visapusiškai pasiryžusi dalyvauti šiame procese įgyvendindama dvi pagrindines politikos iniciatyvas – skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės bei bendro programavimo iniciatyvas.

Bendras programavimas padeda veiksmingiau reaguoti į gausėjančius šalių partnerių prašymus mažinti pagalbos susiskaidymą ir jų institucijoms tenkančias sandorių išlaidas. Taip pat bendras programavimas didina skaidrumą, nuspėjamumą, gerina koordinavimą ir mažina biurokratiją bei išlaidas visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams.

Kol buvo rengiama ši ataskaita, 2016 m. gegužės mėn. priimtos Tarybos išvados dėl bendro programavimo intensyvinimo davė naują postūmį įsipareigoti sumažinti pagalbos susiskaidymą ir didinti vystymosi veiksmingumą. Išvadose pabrėžiama, kad bendras programavimas gali padėti sustiprinti Europos Sąjungos gebėjimą atlikti pagrindinį vaidmenį ir padėti partneriams įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę. Be to, jose siūloma, kad, jei tinka, bendras programavimas turėtų būti taikomas įgyvendinant platesnės apimties politines iniciatyvas 23 , pvz., plėtojant aukšto lygio dialogus migracijos klausimais.

Nuo 2012 m. trisdešimtyje bendradarbiavimo šalių vystymosi partneriai pasiekė bendros analizės etapą 24 ; dvidešimt penkiose iš jų jie parengė bendras strategijas, kai kurios iš jų vis dar rengiamos arba šiuo metu peržiūrimos 25 .

Šalies lygmeniu vystymosi partneriai Etiopijoje praneša apie pažangą, padarytą koordinuojant tris strategines sritis (klausimų grupes): 1) darbo vietų kūrimą, 2) gamtinius išteklius ir iii) valdymą. Mitybos, sveikatos ir ekologiškų produktų sektoriuje plėtojami bendri veiksmai (ES+ masto koordinavimo programos, kurias vykdant visas dėmesys sutelkiamas į įgyvendinimą). Kenijoje 2015 m. 10 ES vystymosi partnerių patvirtino ES bendrą bendradarbiavimo strategiją dėl paramos Kenijai įgyvendinant 2014–2017 m. vidutinio laikotarpio planą, kuri buvo pateikta bendrai su finansų ministerija Joje nurodyta orientacinė 3 mlrd. EUR (paskolų ir (arba) dotacijų) suma, kurią pagalbą teikiančios ES šalys numato skirti siekdamos padėti įgyvendinti II vidutinio laikotarpio planą ir 2030 m. vizijos 2013–2017 m. planą. Ugandoje panašią bendrą strategiją 2015 m. kovo mėn. pasirašė 11 ES vystymosi partnerių ir Norvegija. Visos trys naujos strategijos suderintos su atitinkamomis nacionalinėmis vystymosi programomis, ir jose numatyta didinti skaidrumą bei abipusį pasitikėjimą 26 .

Šiuo metu atliekami darbai siekiant Komisijos daugiamečio programavimo dokumentus pakeisti bendra daugiamete orientacine programa; pirmiausia į ją numatoma įtraukti Aziją (Laosą), vėliau galbūt į ją bus įtrauktos kai kurios AKR šalys, pvz., Centrinės Afrikos Respublika ir Senegalas.

(1) OL L 58, 2015 3 3, p. 1, 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo.

(2) OL L 210, 2013 8 6, p. 1, Taryboje posėdžiavusių ES valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimas dėl ES pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis.

(3) OL L 335, p. 48, 2013 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas dėl EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo.

(4) http://www.eib.org/projects/regions/acp/funding-and-financial-instruments/investment-facility/index.htm?lang=en  ir COM (2016)79 final, Komisijos ataskaita Tarybai dėl Užjūrio šalims ir teritorijoms pagal 11-ajį EPF teikiamos finansinės pagalbos įgyvendinimo, 2016 2 22.

(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemos įgyvendinimo pradžia“, SWD(2015) 80 final.

(6) http://effectivecooperation.org/monitoring-country-progress/explore-monitoring-data/.  

(7) https://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/about/eugs_review_web_7.pdf  ; http://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/communication-proposal-new-consensus-development- 20161122_en.pdf.

(8) Baigiant rengti šią ataskaitą, per 2016 metus įsipareigojimų suma padvigubėjo, o mokėjimų suma, palyginti su minėtais skaičiais, padidėjo perpus.

(9) TVT iniciatyva ir EPF finansinis įnašas siekiant konkrečių rodiklių apžvelgti SWD E priede.

(10) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-11-1063_en.htm?locale=en  )

(11) http://ec.europa.eu/europeaid/node/1369  

(12) Šalys, kuriose buvo įgyvendinamas bent vienas TVT iniciatyvos projektas: Burkina Fasas, Malavis, Ruanda, Mozambikas, Gana, Tanzanija, Zambija, Kongas (Kongo Demokratinė Respublika), Liberija, Uganda, Čadas, Namibija, Nigeris, Dramblio Kaulo Krantas, Somalis, Siera Leonė, Jamaika, Madagaskaras, Haitis, Burundis, Togas, Botsvana, Centrinės Afrikos Respublika, Mauritanija, Rytų Timoras, Žaliasis Kyšulys, Mauricijus, Zimbabvė, Gvinėja, Samoa, Gambija, Svazilandas, Kiribatis, Džibutis, Bisau Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Komorai, Saliamono Salos, Tonga, Maršalo Salos, Sent Lusija, Antigva ir Barbuda, Niujė, Grenada, Kuko Salos, Tuvalu.

(13) http://ec.europa.eu/europeaid/node/1365  

(14) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/PDF/?uri=CELEX:32015R0322&from=lt.  

(15) https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/edf-bridging-facility-impl-regulation-2014-157_en.pdf. Pereinamojo laikotarpio priemonės tikslai yra tie patys,  

(16) https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/joint-communication-renewed-partnership-acp-20161122_en.pdf Žr. bendrą komunikatą dėl atnaujintos partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (2016 11 22),

(17) Priėmus finansinį reglamentą, ES buvo įsteigti du patikos fondai, kurie visiškai arba iš dalies finansuojami 11-ojo EPF lėšomis: patikos fondas „Bêkou“ Centrinės Afrikos Respublikoje ir ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas.

(18) Visuotinės iniciatyvos taip pat finansuojamos iš EPF AKR vidaus bendradarbiavimui skirtų išteklių.

(19) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016) 385) nepatenka į šioje ataskaitoje aptariamą laikotarpį.

(20) Visų pirma Etiopija, Maliu, Nigeriu, Nigerija ir Senegalu.

(21) Be kitų šalių, 2014–2015 m. jas pasirašė Uganda, Siera Leonė, Kenija, Nigerija, Kamerūnas, Senegalas, Madagaskaras, Beninas, Mikronezija, Maršalo salos, Tonga, Palau, Nauru, Niujė, Ruanda, Togas, Dramblio Kaulo Krantas, Žaliasis Kyšulys ir Liberija.

(22)

Komisija atstovavo ES interesams VVVBP iniciatyviniame komitete kaip vienos iš trijų pagalbą teikiančių šalių partnerių atstovė iniciatyviniame komitete, kuris 2014 m. posėdžiavo Abudžoje (vasario mėn.) ir Niujorke (liepos mėn.). Pirmasis VVVBP aukšto lygio posėdis įvyko 2014 m. balandžio mėn.

(23) https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/communication-next-steps-sustainable-europe-20161122_en.pdf. Žr. 7 išnašą, o dėl vėlesnių 2016 m. politinių iniciatyvų – Komisijos komunikatą dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių,

(24) Tarp šių 30 šalių šiuo metu yra šios AKR šalys: Burkina Fasas, Burundis, Čadas, Komorai, Dramblio Kaulo Krantas, Etiopija, Gana, Kenija, Malavis, Malis, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Ruanda, Senegalas, Pietų Sudanas, Togas, Uganda ir Beninas (projektas).

(25) Tarp šių 25 šalių šiuo metu yra šios AKR šalys: Burundis, Čadas, Komorai, Etiopija, Gana, Kenija, Malis, Namibija, Ruanda, Senegalas, Pietų Sudanas, Togas, Uganda, taip pat Beninas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Nigeris (projektai).

(26) Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, ES, Prancūzija, Vokietija ir Togo vyriausybė pasirašė bendro programavimo susitarimą, pagal kurį numatyta išmokėti 715 mln. EUR. Ši strategija suteiks galimybę tiksliau prognozuoti ES skiriamą finansavimą ir užtikrinti didesnį jo skaidrumą, taip pat skatinti didesnį šalies partnerės savarankiškumą.