EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 21

COM(2017) 84 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl užjūrio šalims ir teritorijoms pagal 11-ajį Europos plėtros fondą teikiamos finansinės pagalbos įgyvendinimo

Įvadas

Užjūrio asociacijos sprendimu 1 (UAS) nustatyta užjūrio šalių ir teritorijų 2 (UŠT), valstybių narių, su kurioms UŠT yra susijusios, ir Europos Sąjungos tarpusavio santykių teisinė sistema. Vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo 3 (SESV), Užjūrio asociacijos sprendimu siekiama remti darnų UŠT vystymąsi ir platesniu mastu skatinti Sąjungos vertybes.

Finansinė parama UŠT daugiausia teikiama iš Europos plėtros fondo (EPF); 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu UŠT iš 11-ojo EPF numatyta skirti 364,5 mln. EUR 4 .

Pagal UAS 91 straipsnį šioje ataskaitoje pateikiama svarbiausia informacija apie pažangą, padarytą 2016 m. įgyvendinant UŠT skirtus 11-ojo EPF išteklius.

UŠT skirti 11-ojo EPF finansiniai ištekliai

Pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 2 priedą 11-ojo EPF ištekliai, skirti UŠT, paskirstyti taip:

teritoriniai (dvišaliai) asignavimai – 229,5 mln. EUR;

asignavimai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai remti – 100 mln. EUR;

asignavimai humanitarinei pagalbai ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju arba paramai eksporto pajamų svyravimo atveju teikti – 21,5 mln. EUR;

asignavimai palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai pagal EIB UŠT investicinę priemonę finansuoti – 5 mln. EUR;

asignavimai studijoms ir techninės pagalbos priemonėms pagal UAS 81 straipsnį finansuoti – 8,5 mln. EUR.

Vadovaujantis UAS nustatytais kriterijais, šešiolika UŠT laikomos tinkamomis gauti teritorinius asignavimus iš 11-ojo EPF 5 . Pažymėtina, kad pagal Sprendimą dėl Grenlandijos Grenlandijai skiriamas tiesioginis finansavimas iš ES bendrojo biudžeto 6 .

Regioninėmis programomis siekiama skatinti to paties regiono UŠT, kurioms būdingi bendri panašūs uždaviniai ir prioritetai, bendradarbiavimą. Veiksmais, kuriems skiriamas regioninis asignavimas, remiamas išsamių regioninių programų ir projektų, kuriais sprendžiami tokie uždaviniai, rengimas ir įgyvendinimas. Palaikant bendradarbiavimą su kaimyninėmis AKR ir (arba) trečiosiomis šalimis, taip pat su atokiausiais ES regionais, aktyviai skatinama naudotis kitais finansavimo šaltiniais, įskaitant kitas Europos Sąjungos finansines priemones.

UŠT skirtų 11-ojo EPF išteklių programavimo procesas

UAS 7 nustatytas UŠT skirtas specialus programavimo procesas. Priešingai nei Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės atveju, programavimas grindžiamas ne nacionalinėmis orientacinėmis programomis, o vieno etapo procesu, per kurį parengiamas programavimo dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: a) ES atsakomųjų veiksmų strategija (A dalis) ir b) veiksmų planas (B dalis). 

Priimamas tik vienas oficialus Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas kiekvienas UŠT programavimo dokumentas, apimantis tiek strategines gaires, tiek išsamius programų planus. Tai reiškia, kad programavimo dokumentas priimamas tik parengus strategiją ir veiksmų dokumentą ir dėl jų oficialiai susitarus. Parama biudžetui yra pagrindinis teritorinių asignavimų teikimo UŠT būdas.

UŠT ir toliau tenka pagrindinė atsakomybė už programavimo dokumentų, įskaitant prioritetus, kuriais grindžiamos jų strategijos, ir už būtinų konsultacijų vietos lygmeniu rengimą. Pagal UAS 81 straipsnį UŠT prašymu joms buvo suteikta galimybė gauti techninę pagalbą, padėsiančią UŠT programavimo proceso metu.

Surengtos konsultacijos

Prasidėjus programavimo procesui, buvo rengiamos išsamios UŠT ir Europos Komisijos (atstovaujamos centrinės būstinės ir delegacijų lygmeniu) konsultacijos.

UŠT programavimo veiksmai pradėti 12-ajame UŠT ir ES forume, vykusiame 2013 m. gruodžio mėn., priėmus Užjūrio asociacijos sprendimą ir susijusią finansinę programą. Europos Komisija nurodė orientacinius finansinius asignavimus ir pateikė programavimo instrukcijas UŠT ir valstybėms narėms, su kuriomis UŠT yra susijusios, ir pradėjo konsultacijas, kad būtų susitarta dėl galimų bendradarbiavimo sričių.

Nuo to laiko Europos Komisija, siekdama geriau informuoti apie bendruosius prioritetus ir tikslus, viso programavimo proceso metu aktyviai rėmė UŠT – teikė joms finansavimą ir (arba) padėjo rengti specialius seminarus, praktinius seminarus ir konferencijas.

Remiantis rezultatais, pasiektais per dvi UŠT regionines konferencijas, kurios buvo surengtos Ramiojo vandenyno regiono užjūrio šalyse ir teritorijose (2014 m. lapkričio mėn.) ir Karibų jūros regiono užjūrio šalyse ir teritorijose (2015 m. vasario mėn.) ir kuriose buvo skatinamas regionų bendradarbiavimas su UŠT nepriklausančiais šios srities dalyviais ir užjūrio šalims ir teritorijoms suteikta galimybė daryti pažangą nustatant pagrindinius atitinkamų dviejų regioninių programų sektorius (ir subsektorius) (pagal Ramiojo vandenyno regioninę programą – klimato kaita ir biologinė įvairovė, pagal Karibų jūros regioninę programą – tvarioji energetika ir jūrų biologinė įvairovė), 2016 m. surengta keletas kitų praktinių seminarų ir susitikimų, kuriais siekta palengvinti įvairių dalyvaujančių šalių tarpusavio dialogą ir paspartinti programavimo procesą.

2016 m. vasario ir rugsėjo mėn. buvo surengti du regioniniai konsultaciniai susitikimai, skirti Karibų jūros regiono UŠT, kuriuose padaryta pažanga Karibų regioninės programos nustatymo etapu, o trečiąjį konsultacinį susitikimą, kuriame ta programa bus baigta rengti, numatyta surengti 2017 m. pradžioje. Be to, 2016 m. vasario mėn. surengtas 11-ojo EPF teminei programai skirtas praktinis seminaras, kurio metu UŠT turėjo galimybę pasiekti bendrą susitarimą dėl pagrindinių prioritetinių sričių tuose dviejuose pagrindiniuose sektoriuose (tvarioji energetika ir klimato kaita, įskaitant nelaimių rizikos mažinimą).

Taip pat surengtos išsamios Ramiojo vandenyno regiono UŠT tarpusavio konsultacijos, per kurias ne tik padaryta programavimo proceso pažanga, bet ir apsvarstyta galimybė toliau didinti regionų integraciją ir gerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis AKR valstybėmis. Šiuo klausimu toliau vyksta konsultacijos siekiant geriau išnagrinėti ir apibrėžti galimą naudingą AKR regioninės programos ir UŠT regioninės programos tarpusavio sąveiką Ramiojo vandenyno regione.

Be to, pagal UAS įsteigtose asociacijos dialogo institucijose padaryta pažanga svarstant strateginius prioritetus. 2016 m. surengti keturi trišaliai Komisijos, UŠT atstovų ir valstybių narių, su kuriomis UŠT yra susijusios, techninio pobūdžio susitikimai, per kuriuos Komisija, UŠT ir valstybių narių atstovai palaikė tarpusavio dialogą.

Be to, 2016 m. birželio mėn. įsteigta partnerystės aplinkos ir klimato kaitos klausimais darbo grupė, daugiausia dėmesio skyrusi teminių programų paketo programai „Tvariosios energetikos klausimas“, taip dar kartą patvirtindama aktyvų UŠT dalyvavimą šioje srityje. Ši partnerystės darbo grupė buvo įsteigta iš karto po2-ojo aukščiausiojo lygio susitikimo tvariosios energetikos klausimais, kuriame dalyvavo UŠT energetikos ministrai, ir remiantis jo rezultatais, todėl buvo užtikrintas aukštas politinis pritarimas.

2016 m. vasario mėn. surengtame 14-ajame UŠT ir ES forume, remiantis 2015 m. surengto 13-ojo UŠT ir ES forumo išvadomis, politiniu lygmeniu buvo aptarti tarpusavio įsipareigojimai aktualiais bendros svarbos klausimais, pvz., dėl klimato kaitos, investicijų ir ekonomikos augimo galimybių užjūrio šalyse ir teritorijose ir būtinybės ieškant sprendimų laikytis bendro požiūrio, ir suteikta galimybė dar kartą patvirtinti šiuos įsipareigojimus, taip tiesiogiai prisidedant prie teminių ir regioninių programų.

Visų pirma, pasirašius bendrą Europos Sąjungos ir dvidešimt dviejų užjūrio šalių ir teritorijų deklaraciją dėl tvirtesnio bendradarbiavimo tvariosios energetikos srityje 8 , užjūrio šalių ir teritorijų įsipareigojimai dėl energetikos politikos tvirčiau susieti su parama, kurią Europos Sąjunga galėtų teikti iš 11-ojo Europos plėtros fondo išteklių, ir dar kartą pabrėžtas tvirtas UŠT įsipareigojimas siekti tvarios energetikos, nuosekliai laikantis 21-ojoje Klimato kaitos konferencijose pasiekto pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos. Šis įsipareigojimas buvo dar kartą patvirtintas 2016 m. birželio mėn. įvykusiame 2-ajame UŠT energetikos ministrų aukščiausiojo lygio susitikime.

Galiausiai Komisijos, UŠT leidimus suteikiančių teritorijos ir regiono pareigūnų ir valstybių narių, su kuriomis UŠT susijusios, trišaliuose susitikimuose, surengtuose 14-ojo UŠT ir ES forumo metu, buvo suteikta galimybė aptarti ir išspręsti galinčius kilti su finansinių išteklių programavimu ir panaudojimu susijusius klausimus ir konkrečiai suplanuoti būsimus veiksmus atskirose UŠT ir regionų lygmeniu.

Padėtis 2016 m.

2015 m. buvo nustatytos strateginės programų kryptys ir pagal visas programas nurodyti siūlomi pagrindiniai sektoriai. Šiuo pagrindu 2016 m. padaryta didelė pažanga nustatant ir rengiant programas.

Šiomis aplinkybėmis vertėtų prisiminti, kad siūlomi pagrindiniai sektoriai, kuriems būtų skiriami teritoriniai asignavimai, aiškiai suskirstyti pagal toliau nurodytas pagrindines temas:

aplinkosaugos klausimai, klimato kaita, atsinaujinančioji energija ir nelaimių rizikos mažinimas (asignavimai būtų skirti penkioms iš šešiolikos UŠT ir sudarytų 21 proc. visų 11-ojo EPF orientacinių teritorinių asignavimų);

socialinė (jaunimo) raida arba užimtumas / profesinė įtrauktis ir švietimas / profesinis mokymas (asignavimai būtų skirti penkioms iš šešiolikos UŠT ir sudarytų 33 proc. 11-ojo EPF orientacinių teritorinių asignavimų);

tvarus turizmas (asignavimai būtų skirti trims iš šešiolikos UŠT ir sudarytų 26 proc. 11-ojo EPF orientacinių teritorinių asignavimų);

sujungiamumas ir pasiekiamumas / skaitmeninė plėtra (asignavimai būtų skirti trims iš šešiolikos UŠT ir sudarytų 20 proc. 11-ojo EPF orientacinių teritorinių asignavimų).

Kalbant apie regionines programas, atitinkami pasiūlymai dėl pagrindinių sektorių yra šie:

Karibų jūros regionas: tvarioji energetika ir jūrų biologinė įvairovė;

Ramiojo vandenyno regionas: aplinka ir tvarus gamtos išteklių valdymas. Subsektoriai: a) klimato kaita ir b) biologinė įvairovė;

Indijos vandenyno regionas: sausumos ir jūrų ekosistemos stebėsena, valdymas ir išsaugojimas;

teminė programa (visos UŠT): tvarus gamtos išteklių naudojimas. Subsektoriai: a) klimato kaita, įskaitant nelaimių rizikos mažinimą, ir b) tvarioji energetika.

Šie prioritetai atitinka darnaus vystymosi tikslą ir tris jo ramsčius – ekonominį vystymąsi, socialinę raidą ir aplinkos apsaugą, kaip nustatyta Užjūrio asociacijos sprendimo tiksluose.

Daugelis UŠT siūlė teritorinius asignavimus skirti pagal paramos biudžetui principą; jis kai kuriais atvejais vertinamas kaip pažangus perėjimas nuo projektų metodo, anksčiau dažnai taikyto Bonere, Kiurasao, Prancūzijos Polinezijoje, Saboje, Sint Eustatijuje, Volise ir Futūnoje. Šiuo klausimu Komisija paramos biudžetui programas rėmė palaikydama reguliarų dialogą, taip pat prireikus teikė ad hoc paramą techninės pagalbos forma (t. y. padėjo įvertinti paramos biudžetui tinkamumą arba asignavimą techninei pagalbai įtraukė į 11-ojo EPF programas, taip siekdama stiprinti gebėjimus ir vietos valdžios institucijoms padėti įgyvendinti 11-ąjį EPF).

2016 m. buvo visapusiškai sutelkta techninė pagalba, skirta padėti leidimus suteikiantiems nacionaliniams ir regiono pareigūnams, kaip apibrėžta UAS 81 straipsnyje. 2016 m. pabaigoje buvo sudaryta sutarčių dėl techninės pagalbos arba tyrimų, kuriais siekiama nustatyti UŠT sektorines strategijas arba užtikrinti UŠT tinkamumą gauti paramą biudžetui; bendra šių sutarčių vertė – 2,71 mln. EUR.

Teritoriniu lygmeniu dešimties iš šešiolikos programų (konkrečiai – Angilijos, Folklando Salų, Prancūzijos Polinezijos, Naujosios Kaledonijos, Pitkerno, Sabos, Sint Eustatijaus, Sen Pjero ir Mikelono, Terkso ir Kaikoso Salų, Voliso ir Futūnos Salų) atveju buvo parengta konsoliduota strategija ir baigtas nustatymo etapas, o šešių programų atveju (Angilijos, Sabos, Sint Eustatijaus, Sen Pjero ir Mikelono, Terkso ir Kaikoso Salų ir Naujosios Kaledonijos) sėkmingai baigtas parengimo etapas.

Iš šių šešių programų keturios buvo oficialiai patvirtintos: i) 2016 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas Komisijos sprendimas dėl 11-ojo EPF programavimo dokumento, skirto Sen Pjerui ir Mikelonui, o ii) 2016 m. gruodžio mėn. buvo priimti Komisijos sprendimai dėl programavimo dokumentų, skirtų Sabai, Sint Eustatijui ir Terkso ir Kaikoso Saloms.

2016 m. spalio 13 d. Komisijos narys N. Mimica ir prezidentas S. Artano Briuselyjepasirašė Sen Pjerui ir Mikelonui skirtą programavimo dokumentą. Vėliau, 2016 m. spalio mėn., Sen Pjere ir Mikelone surengtos Europos Komisijos misijos metu palaikytas dialogas politikos klausimais ir suteikta pagalba rengiant dokumentus, susijusius su pirmosios asignavimų dalies – 7 mln. EUR – išmokėjimu; ši dalis buvo išmokėta 2016 m. gruodžio mėn.

Regionų lygmeniu toliau tęsiamas Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regioninių programų nustatymo etapas.

Taigi, atsižvelgiant į 2016 m. padarytą pažangą, 2017 m. bus labai svarbūs ES ir UŠT partnerystės metai – abi šalys yra įsipareigojusios pirmąjį pusmetį patvirtinti dar keletą 11-ojo EPF programų.

Europos investicijų bankas (EIB)

Pagal EIB valdomą UŠT investicinę priemonę 9 , kuria siekiama finansuoti palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą (iš 11-ojo EPF UŠT finansavimui skirta 5 mln. EUR), 600 000 EUR panaudota palūkanų subsidijai, susijusiai su Taityje (Prancūzijos Polinezija) vykdoma operacija.

UAS taip pat numatyta, kad EIB iš nuosavų išteklių skiria papildomą finansavimą (2014–2020 m. laikotarpiu – iki 100 mln. EUR). 

Pagal UŠT nuosavais ištekliais pagrįstų programų paketą 10  2015 m. EIB sudarė vieną paskolos sutartį su Naująja Kaledonija, pagal kurią suteikta 20 mln. EUR investicinė paskola naujai ligoninei statyti. Tai bus svarbiausia ligoninė visoje teritorijoje ir ji pakeis keturias esamas ligonines. Projektas pradėtas įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su Prancūzijos vystymosi agentūra (pranc. Agence Française de Developpement). Visoms valstybėms narėms ratifikavus garantijos susitarimą, 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo išmokėta visa paskolos suma.

Ateities planai

Labai svarbu, kad 2017 m. UŠT ir toliau aktyviai dirbtų, siekdamos veiksmingai baigti savo teritorinius programavimo procesus ir kad greitai bei veiksmingai būtų programuojami regioniniai asignavimai, be kita ko, užtikrinant tvirtesnį koordinavimą.

Ateinančiais metais taip pat bus labai svarbu toliau svarstyti su UŠT palaikomą ES vystomąjį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į 11-ojo EPF veiklos efektyvumo vertinimo rezultatus, kuriuos numatoma gauti 2017 m. pradžioje.

(1)

 Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos.

(2)

ES Užjūrio šalys ir teritorijos yra Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietų ir Antarkties teritorijos, Volisas ir Futūna, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sen Bartelemi, Aruba, Boneras, Kiurasao, Saba, Sint Eustatijus, Sint Martenas, Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo Salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos (dabar vadinamos Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salomis), Britanijos Antarkties teritorija, Indijos Vandenyno Britų Sritis, Terkso ir Kaikoso Salos, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Bermuda.

(3)

 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirta dalis (OL C 326, 2012 10 26, p. 47).

(4)

Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimas dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis, OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(5)

 Šios ataskaitos 1 priede pateiktas orientacinių individualių teritorinių ir regioninių asignavimų sąrašas.

(6)

Tarybos sprendimu 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių 2014–2020 m. laikotarpiu 217,8 mln. EUR finansavimas skirtas Sąjungos ir Grenlandijos bendradarbiavimui abipusio intereso srityje.

(7)

Užjūrio asociacijos sprendimo ketvirta dalis.

(8)

Bendra Europos Sąjungos ir užjūrio šalių ir teritorijų – Grenlandijos, Naujosios Kaledonijos, Prancūzijos Polinezijos, Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sričių, Voliso ir Futūnos Salų, Sen Bartelemi, Sen Pjero ir Mikelono, Arubos, Bonero, Kiurasao, Sabos, Sint Eustatijaus, Sint Marteno, Angilijos, Kaimanų Salų, Folklando Salų, Montserato, Pitkerno, Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salų, Terkso ir Kaikoso Salų, Didžiosios Britanijos Mergelių Salų, Bermudos – deklaracija dėl tvirtesnio bendradarbiavimo tvariosios energetikos srityje.

(9)

Sukurta pagal Tarybos sprendimo 2001/822/EB II C priedą, siekiant EPF lėšomis remti verslo požiūriu gyvybingas įmones.

(10)

Atsinaujinančiosios energijos ir IRT sektoriuose parengti du nuoseklūs projektai, kurių bendra vertė – apie 60 mln. EUR.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 21

COM(2017) 84 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS TARYBAI

dėl užjūrio šalims ir teritorijoms pagal 11-ajį Europos plėtros fondą teikiamos finansinės pagalbos įgyvendinimo

Priedas

1)2016 m. priimti Komisijos sprendimai

2)Orientacinių asignavimų pasiskirstymas ir siūlomi pagrindiniai sektoriai, kuriems bus skiriami teritoriniai asignavimai iš 11-ojo EPF. Komisijos sprendimai, kuriuos reikia priimti

a)Orientaciniai teritoriniai asignavimai iš 11-ojo EPF

b)Orientaciniai regioniniai asignavimai iš 11-ojo EPF

3)11-ojo EPF techninio bendradarbiavimo priemonė (TBP)

UAS nurodytos bendros teritorinėms ir regioninėms programoms bei techninei paramai skirtos sumos.

Nustatant orientacinį konkrečių teritorinių asignavimų paskirstymą atsižvelgiama į gyventojų skaičių, bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, pagal ankstesnius EPF skirtus asignavimus ir sunkumus, patiriamus dėl UAS 9 straipsnyje minėtos geografinės UŠT izoliacijos. 

Orientacinį konkrečių regioninių asignavimų paskirstymą lemia kritinės masės poreikis, kad būtų užtikrintas poveikis, ir būtinybė skatinti UŠT, atokiausių regionų ir AKR, taip pat trečiųjų šalių bendradarbiavimą, kaip nurodyta UAS.