Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“

(tiriamoji nuomonė)

(2018/C 262/03)

Pranešėjas:	Andrej ZORKO
Bendrapranešėjis:	Dimitris DIMITRIADIS

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija, 2017 9 5
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis EESRK Darbo tvarkos taisyklių 30 straipsnis
Atsakingas skyrius	REX
Priimta skyriuje	2018 3 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 4 19
Plenarinė sesija Nr.	534
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	189/2/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Vakarų Balkanų šalių integracija į ES bei jų ekonominė ir socialinė sanglauda yra vienas iš pirmininkaujančios Bulgarijos prioritetų.

1.2.

EESRK įsitikinęs, kad ir Vakarų Balkanų šalims, ir ES rūpi Europos Sąjungos plėtra, ypač jos demokratinių vertybių ir teisės normų sklaida Vakarų Balkanų regione. Plėtros politika yra viena svarbiausių visuotinės ES strategijos sudedamųjų dalių ir Europos stabilumo bei gerovės pagrindas. Todėl EESRK rekomenduoja Vakarų Balkanų šalių integraciją ateityje laikyti vienu svarbiausių ES prioritetų, jei šios šalys ir toliau sieks įgyvendinti būtinas stojimo į ES sąlygas (1).

1.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad gegužės 17 d. Sofijoje vyks ES ir Vakarų Balkanų valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą EESRK, bendradarbiaudamas su partneriais, gegužės 15 d. Sofijoje surengs Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės konferenciją. EESRK yra įsipareigojęs prieš kiekvieną tokį aukščiausiojo lygio susitikimą organizuoti bendrą renginį su pilietinės visuomenės organizacijų atstovais (2) iš Vakarų Balkanų ir ES. EESRK ragina ES institucijas ir ES valstybes nares nuolat įtraukti Vakarų Balkanų šalių vadovus į ES aukščiausiojo lygio susitikimus kaip įrodymą, kad ES mano, jog šis regionas turi savo ateitį Europos Sąjungoje.

1.4.

EESRK tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Sofijoje suteiks naują postūmį ES įsipareigojimams šiame regione ir paskatins kitas pirmininkausiančias valstybes nares Vakarų Balkanų šalių integraciją toliau laikyti vienu pagrindinių prioritetų. Plečiant ES į Vakarų Balkanų šalis kartu reikėtų sustiprinti ES politinį projektą ir jos institucijas.

1.5.

EESRK ragina valstybių vadovus aukščiausiojo lygio susitikime Sofijoje aiškiai įsipareigoti teikti nuoseklesnę ir tiesioginę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms visais lygmenimis. Susitikime taip pat turėtų būti skatinama betarpiškesnė viešoji parama nepriklausomai žiniasklaidai.

1.6.

EESRK ragina valstybių vadovus ES aukščiausiojo lygio susitikime Sofijoje imtis iniciatyvaus vaidmens sprendžiant dvišalius ginčus skatinant tikslingą bendradarbiavimą ir su ESBO, ir su Europos Taryba ir remiant pilietinės visuomenės vaidmenį sprendžiant tokius dvišalius ginčus.

1.7.

EESRK taip pat yra įsitikinęs, kad veiksminga Europos Sąjungos plėtra ir jos vertybių propagavimu Vakarų Balkanų šalyse užtikrinamas saugumas ir stabilumas, skatinama socialinė ir ekonominė plėtra ir didinama gerovė, stiprinama demokratija ir teisinė valstybė, sudaromos palankesnės sąlygos laisvam asmenų ir prekių judėjimui, skatinama investicijų politika ir judumas.

1.8.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti Vakarų Balkanų šalių demokratinį, ekonominį ir socialinį vystymąsi itin svarbu laikytis teisinės valstybės principo ir gerbti mažumų teises.

1.9.

Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad norint išspręsti praeities nesutarimus ir sustiprinti demokratines vertybes labai svarbus vaidmuo tenka švietimui ir laisvai bei nepriklausomai žiniasklaidai.

1.10.

EESRK pažymi, kad stojimo į ES procesas tebėra viena svarbiausių paskatų vykdyti reformas Vakarų Balkanų šalyse. EESRK pabrėžia, kad įgyvendintų reformų ekonominiam ir socialiniam poveikiui skiriama per mažai dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių ir šalių kandidačių gyventojų ekonominės ir socialinės apsaugos lygis labai skiriasi. Todėl, vertinant atitiktį narystės Europos Sąjungoje kriterijams, EESRK rekomenduoja įvertinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą.

1.11.

EESRK mano, kad derybose su Vakarų Balkanų šalimis aukštas prioritetas turi būti skiriamas infrastruktūros, transporto ir energetikos klausimams. EESRK taip pat mano, kad skaitmeninės visuomenės kūrimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas visose Vakarų Balkanų šalyse turėtų būti naudingas ir viešajam, ir privačiajam sektoriui. ES gali ir turėtų padėti šiose šalyse gerinti infrastruktūrą ir diegti plačiajuosčio ryšio tinklą, nes jis tam tikrais atvejais yra gerokai mažiau išplėtotas nei vidutiniškai ES.

1.12.

EESRK rekomenduoja, kad ES institucijos apsvarstytų galimybę surengti veiksmingą socialinį ir pilietinį dialogą nacionaliniu lygmeniu, kuris būtų vienas iš ES narystės kriterijų.

1.13.

ES turėtų parengti specialų derybų su Vakarų Balkanų šalimis veiksmų planą, kuriame būtų numatytas tikslus tvarkaraštis ir konkretūs kiekvienos Vakarų Balkanų šalies įsipareigojimai. Be to, reikėtų parengti ES valstybėms narėms skirtą komunikacijos strategiją, kurioje būtų pabrėžta ES plėtros politikos nauda Vakarų Balkanų šalims. Visų pirma pabrėžtinas taikos, stabilumo, gerovės bei ekonominio ir socialinio vystymosi užtikrinimas.

1.14.

EESRK ragina Komisiją tarp aukščiausių prioritetų stojimo į ES derybose su Vakarų Balkanų šalimis įtraukti pagarbą mažumų teisėms ir lyčių lygybę.

1.15.

EESRK palankiai vertina naująją Komisijos Vakarų Balkanų strategiją „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (3), kuri buvo paskelbta 2018 m. vasario 6 d., ir jos šešias pavyzdines iniciatyvas – stiprinti teisinę valstybę, siekti glaudesnio bendradarbiavimo saugumo ir migracijos srityse pasitelkiant jungtines tyrimų grupes, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, plėsti ES energetikos sąjungą į Vakarų Balkanų šalis, mažinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir diegti plačiajuostį ryšį regione.

1.16.

EESRK pareiškia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Vakarų Balkanų pilietine visuomene siekiant imtis konkrečių veiksmų tokiose srityse kaip teisinė valstybė, saugumas ir migracija, socialinis ir ekonominis vystymasis, sujungiamumas, skaitmeninė darbotvarkė, susitaikymas ir geri kaimyniniai santykiai, kaip nurodyta veiksmų plane pokyčiams Vakarų Balkanuose remti 2018–2020 m.

1.17.

EESRK yra įsitikinęs, kad Komisija galėtų parengti specialias programas, kurios sudarytų sąlygas Vakarų Balkanų šalims greičiau pasiekti socialinę konvergenciją. Akivaizdu, kad nevienoda ir lėta pažanga sprendžiant šias problemas yra svarbus veiksnys, lėtinantis jų pažangą ES integracijos link. Europinimui skubiai reikia suteikti naują postūmį.

1.18.

Visame Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES procese privalo prasmingai dalyvauti socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Būtina stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus teikiant joms techninę ir ekonominę paramą, sudarant palankesnes sąlygas naudotis Europos finansavimo šaltiniais (Komisijos, Europos investicijų banko, ERPB ir pan.) ir laiku bei išsamiai jas informuojant apie stojimo derybų procesą.

1.19.

EESRK ragina socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas Vakarų Balkanų šalyse vykstant integracijos į ES procesui glaudžiai bendradarbiauti ir nacionaliniu, ir regioniniu lygmeniu.

2.   Politinė padėtis

2.1.

Vakarų Balkanuose vis dar vyrauja politinis nestabilumas, tačiau kartu tai – augantis regionas, turintis didelį potencialą.

2.2.

EESRK rekomenduoja, kad Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas aktyviau bendrautų ir išaiškintų Europos Sąjungos piliečiams plėtros politikos teikiamą naudą ir su ja susijusius uždavinius, o pilietinės visuomenės organizacijos šiame procese veiktų kaip aktyvios partnerės ir žinių skleidėjos (4).

2.3.

Itin svarbu, kad Vakarų Balkanų integracija išliktų ES prioritetu ir ateityje, o ne tik per Bulgarijos pirmininkavimo laikotarpį, ir kad ES aktyviai prisidėtų prie stabilumo ir taikos Vakarų Balkanuose ir suteiktų stojimo į ES ir į euroatlantines organizacijas perspektyvą. Tokia narystė taip pat gali padėti didinti stabilumą regione užtikrinant jo saugumą ir gerovę ir suteikti galimybę susiskaldžiusioms tautoms susivienyti Europoje be sienų.

2.4.

EESRK palankiai vertina pranešimą apie Sofijoje vyksiantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Vakarų Balkanų valstybių vadovai, tačiau mano, kad aukščiausiojo lygio susitikime taip pat turėtų būti suteiktas aktyvesnis vaidmuo pilietinės visuomenės organizacijų atstovams ES lygmeniu.

2.5.

EESRK palankiai vertina neseniai paskelbtą darbotvarkę „Berlyno procesas plius“ (5), kurioje numatytos specialios lėšos įmonių plėtrai, profesiniam mokymui, infrastruktūrai ir technologijoms, taip pat projektams, susijusiems su transporto jungtimis tose regiono šalyse, kuriose jungtys išplėtotos mažiausiai. Tikimasi, kad šiuo „Maršalo planu“ bus paspartintas muitų sąjungos ir bendrosios rinkos Balkanuose kūrimas. Nepaisant to, toks regioninis bendradarbiavimas neturėtų nei sukelti vėlavimų įgyvendinant plėtros procesą, nei būti laikomas jo pakaitalu.

2.6.

EESRK pažymi, kad Vakarų Balkanų šalys nori ir yra pasirengusios įgyvendinti reformas, kuriomis būtų skatinama integracija į Europos Sąjungą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmė ir toliau priklauso nuo to, kaip veiksmingai valstybės institucijos gali įgyvendinti šias reformas ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat nuo pilietinės visuomenės organizacijų ir apskritai gyventojų pasiekto atsakomybės už procesus lygio. Specialus stojimo į ES derybų planas su tiksliu tvarkaraščiu ir konkrečiais kiekvienos Vakarų Balkanų šalies įsipareigojimais galėtų paskatinti šias šalis būtinas reformas įgyvendinti sparčiau.

2.7.

EESRK pažymi, kad palaiko labai gerus ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis Vakarų Balkanuose ir kad labai gerai žino padėtį šiose šalyse. EESRK yra įsitikinęs, kad pilietinės visuomenės jungtiniai konsultaciniai komitetai (JKK) turėtų stengtis užpildyti „tuščias nišas“, kurių per derybų procesą neužpildo kiti organai, ir sutelkti dėmesį į keletą pasirinktų sričių. Šiuo požiūriu EESRK prašo užtikrinti, kad JKK, Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas geriau keistųsi informacija. EESRK ragina stiprinti šių JKK atliekamą vaidmenį (6).

2.8.

Skatinant dalyvavimą ir integraciją didelių sunkumų ir toliau kelia korupcija, organizuoto nusikalstamumo poveikis, bendrieji valstybės institucijų ir teisinės valstybės trūkumai, dvišaliai ginčai bei mažumų grupių diskriminacija.

2.9.

Kopenhagos kriterijai – tai taisyklės, pagal kurias apibrėžiama, ar šalis atitinka sąlygas prisijungti prie Europos Sąjungos, ar ne (7). Pagal šiuos kriterijus reikalaujama, kad valstybėje veiktų institucijos, kurios užtikrintų demokratinį valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teisių laikymąsi, veiktų rinkos ekonomika ir būtų pritarta ES įpareigojimams ir misijai.

2.10.

Visos Vakarų Balkanų šalys negalės įstoti į ES tuo pat metu. EESRK palankiai vertina tai, kad Serbija ir Juodkalnija šiuo metu pirmauja integracijos procese. Jis taip pat tikisi, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Albanija kuo skubiau pradės derybas su ES. EESRK palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną ir kad Komisija šiuo metu svarsto galimybę suteikti jai šalies kandidatės statusą.

2.11.

Vakarų Balkanų šalys vis dar kenčia nuo karų ir konfliktų, etninės neapykantos, iredentistinių projektų ir įšaldytų konfliktų, kurie dar gali įsiplieksti, sukeltų padarinių. Būtina primygtinai skatinti šias šalis nedelsiant spręsti skubiausius dvišalius klausimus iki jų įstojimo į ES, tačiau taip pat reikia pabrėžti, kad visi likę neišspręsti klausimai gali sulėtinti šį procesą.

2.12.

EESRK taip pat mano, kad svarbų vaidmenį gali atlikti pilietinė visuomenė, suburdama skirtingų šalių jaunesniąsias kartas ir pradėdama viešą dialogą esminės svarbos regionui klausimais. Ekonominė plėtra, gyvenimo lygio gerinimas, užimtumas ir socialinė apsauga padeda užtikrinti taikų regionų sambūvį.

2.13.

Vakarų Balkanų šalys turėtų įsteigti nacionalines Europos integracijos tarybas, kuriose, siekdami didinti ES integracijos proceso skaidrumą ir apie jį plačiau informuoti visuomenę (8), nuolat rinktųsi aukšto lygio politinių institucijų ir pagrindinių pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

2.14.

EESRK jau nustatė pilietinės visuomenės vaidmenį vykstant stojimo procesui ir labai aiškiai nurodė, kad pilietinės visuomenės dalyvavimą stojimo procese sudaro šie etapai: 1) tiesioginis dalyvavimas pačiose derybose (t. y. atranka, nacionalinės pozicijos rengimas, pažangos stebėsena), 2) socialinis ir pilietinis dialogas, susijęs su politikos rengimu ir teisės aktų suderinimu su acquis, 3) dalyvavimas rengiant pasirengimo narystei finansavimo programas, 4) nepriklausoma pažangos ir reformų procesų socialinių padarinių stebėsena. Norint atlikti šias funkcijas, reikalinga pakankama finansinė parama nacionalinės vyriausybės ir pasirengimo narystei ES lėšomis (9).

2.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES suinteresuotumas greitai ir veiksmingai integruoti Vakarų Balkanų šalis į ES sumažėjo, nes atsirado kitų politinių prioritetų ir nėra Europos plėtros strategijos, taip pat dėl to, kad valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į šią politiką. Pastaraisiais metais dėl nepatenkintų lūkesčių Vakarų Balkanų šalyse išaugo euroskepticizmas. Tai susilpnino stojimo kriterijų poveikį ir sulėtino reformas. Tai ypač akivaizdu kalbant apie teisinės valstybės, žiniasklaidos laisvės ir korupcijos prevencijos užtikrinimą.

2.16.

Vakarų Balkanų šalyse reformos įgyvendinamos labai nevienodu tempu. Reikėtų dar daug nuveikti kovojant su nesuvaldoma korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu. Teismų nepriklausomumas taip pat itin svarbi sveikos demokratijos sąlyga.

2.17.

EESRK mano, kad būtina stiprinti kovą su terorizmu Vakarų Balkanų šalyse ir tvirtai remia Vakarų Balkanų kovos su terorizmu iniciatyvą (WBCTi) (10).

2.18.

EESRK mano, kad siekiant paspartinti plėtros procesą reikia toliau plėsti Vakarų Balkanų šalių ir ES bei jos atitinkamų agentūrų (pvz., Europolo) bendradarbiavimą. Šią priemonę itin sparčiai reikėtų taikyti saugumo, migracijos ir panašiose srityse.

3.   Ekonominis stabilumas ir gerovė

3.1.

Ekonomika Vakarų Balkanuose ir toliau auga. Tikimasi, kad 2017 m. realusis BVP regione padidės 2,6 proc. 2018 m. jis turėtų pasiekti 3 proc. augant privačiam vartojimui ir investicijoms, taip pat pamažu atsigaunant kreditavimui, pinigų perlaidoms ir dideliems infrastruktūros projektams. Palyginti su 1995 m. padėtimi, gyvenimo lygis visose šešiose Vakarų Balkanų valstybėse smarkiai pagerėjo. Nepaisant to, šios šešios šalys tebėra vienos skurdžiausių Europoje. Be to, prasidėjus krizei, Vakarų Balkanų valstybių ekonominė konvergencija sulėtėjo ir yra mažesnė už naujų Vidurio ir Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių konvergenciją.

3.2.

Ekonominės konvergencijos procesas Vakarų Balkanuose yra itin ilgas. Todėl būtina sukurti tokią aplinką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos pritraukti ir paspartinti užsienio investicijas ir patvirtinti tinkamas ekonomines reformas, stiprinti konkurencingumą ir kurti kokybiškas darbo vietas.

3.3.

EESRK palankiai vertina pažangą, padarytą Vakarų Balkanų ekonominės integracijos srityje, nes regiono vadovai pasižadėjo stiprinti ryšius ir dirbti kartu siekdami įstoti į Europos Sąjungą, ir ragina labiau įtraukti socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas rengiant ekonominių reformų programas (ERP), taip pat bendras išvadas su konkrečiomis rekomendacijomis kiekvienai regiono šaliai (11).

3.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad šalims kandidatėms reikia tvirtesnių paskatų reformoms įgyvendinti. Visų pirma, būtina skatinti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikti narystės ES kriterijus.

3.5.

EESRK mano, kad būtina maksimaliai išnaudoti tiesioginių užsienio investicijų srautus į gamybos sektorius, remiant vietos tiekimo grandines ir stiprinant MVĮ gebėjimus ir technologinius pajėgumus.

3.6.

Energetika ir transportas turėtų būti regiono vystymosi ir junglumo veiksnys. Tai padėtų užtikrinti, kad Vakarų Balkanų šalių piliečiams būtų aiškiai išdėstyti socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai įstojimo į ES privalumai. Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmonių veiklą ir leidžiantys kurti ne tik žaliąsias, bet ir tradicines darbo vietas.

3.7.

EESRK pritaria Transporto bendrijos sutarčiai, kurią 2017 m. liepos 12 d. pasirašė ES ir Vakarų Balkanų šalys, ir ragina sutarties šalis toliau ją plėtoti. Atsižvelgdami į tai, Europos Komisija, Europos investicijų bankas ir Vakarų Balkanų šalys turėtų sutelkti savo investicijas, siekdami sujungti ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir Vakarų Balkanų infrastruktūrą. Todėl dabar būtina bendra programa, kurioje būtų nustatytos turimos lėšos ir apibrėžtas bendras tvarkaraštis.

3.8.

Pagerinus infrastruktūrą sumažės transporto ir energijos išlaidos ir bus sudarytos palankesnės sąlygos didelėms investicijoms regione. Be to, Vakarų Balkanų skaitmeninio modernizavimo skatinimas padės plėsti verslą, didinti produktyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

3.9.

EESRK taip pat mano, kad investicijos į tradicinę ekonominę politiką papildančias sritis (žiedinę ekonomiką, socialinę ekonomiką, darnaus vystymosi tikslų (DVT) integravimą) gali užtikrinti bendrą ekonomikos augimą ir užimtumą.

3.10.

EESRK mano, kad visose Vakarų Balkanų šalyse valstybei ir toliau tenka pernelyg svarbus vaidmuo, o privatusis sektorius yra mažesnis nei Europos septyniose nedidelėse pereinamosios ekonomikos šalyse (12).

3.11.

EESRK mano, kad valstybė turi tapti veiksmingesne ir patikimesne viešųjų paslaugų teikėja ir taip užtikrinti privačioms įmonėms palankią aplinką.

3.12.

EESRK laikosi nuomonės, kad mažosios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro didžiąją dalį visų įmonių, galėtų tapti ekonomikos augimą visose šešiose Vakarų Balkanų šalyse skatinančiu veiksniu. Siekiant įgyvendinti šį tikslą reikia mažinti biurokratizmą, užtikrinti skaidresnį viešąjį administravimą, kovoti su korupcija ir sukurti visiškai nepriklausomą teismų sistemą.

3.13.

EESRK pritaria 6-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo išvadoms ir reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didesniame skaičiuje Vakarų Balkanų šalių mažėjančių galimybių dalyvauti pilietinei visuomenei. Jis pažymi, kad ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios propaguoti pilietinės visuomenės veiklos galimybes ir suteikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti, kad vystymosi procese būtų labiau girdimas pastarųjų balsas ir būtų skatinamas dialogas politiniais, socialiniais ir ekonominiais klausimais.

3.14.

EESRK nurodo, kad pilietinės visuomenės organizacijos privalo būti prasmingai įtrauktos į ekonominių, socialinių, viešųjų ir teisėkūros reformų procesą visose Vakarų Balkanų šalyse. Būtina stiprinti jų gebėjimus teikiant techninę ir finansinę paramą, sudarant palankesnes sąlygas naudotis Europos finansavimo šaltiniais ir laiku bei išsamiai jas informuojant apie stojimo procesą.

4.   Socialinis stabilumas. Nedarbas. Emigracija

4.1.

Dėl ekonomikos krizės pajamos ir ypač socialinė konvergencija tarp skurdesnių ir turtingesnių ES šalių lėtėjo, o tam tikrais atvejais padėtis kardinaliai pasikeitė. Todėl pačios ES užmojai mažėja ir kyla abejonių dėl jos patrauklumo būsimoms narėms. Visoms Vakarų Balkanų šalims būdingas skurdas, didelis nedarbas, neoficiali ekonomika, mažas darbo užmokestis, korupcija, klastojimas, kvalifikuotų darbuotojų emigracija, mažumų diskriminacija ir protų nutekėjimas.

4.2.

Nors konvergencija Vakarų Balkanų šalyse beveik prilygsta ES 28 lygiui, pažanga jose vyksta gana lėtai ir šios šalys atsilieka nuo ES regiono. Duomenys rodo, kad visiškai ES gyvenimo lygio konvergencijai pasiekti gali prireikti iki 40 metų.

4.3.

Darbo užmokesčio konvergencijos nebuvo nustatyta Vakarų Balkanų šalyse. Kai kuriose šalyse darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su ES, net padidėjo, o tai turi įtakos Vakarų Balkanų šalių gyventojų ekonominiam ir socialiniam saugumui. Daugelyje Vakarų Balkanų šalių, pasibaigus krizei, realusis darbo užmokestis nepadidėjo. Nors visose Vakarų Balkanų valstybėse minimalus darbo užmokestis nustatytas įstatymu, daugeliu atvejų šio užmokesčio nepakanka minimaliam šeimų pragyvenimo lygiui užtikrinti.

4.4.

EESRK taip pat pažymi, kad dėl didelio nedarbo darbuotojų migracija iš visų šešių Vakarų Balkanų šalių tebėra svarbiausia problema. Nustatyta, kad ketvirtadalis visų šešių Vakarų Balkanų valstybių gyventojų persikėlė gyventi į užsienį. Net jei darbuotojų migrantų perlaidos yra svarbus pajamų šaltinis ir trumpuoju laikotarpiu prisideda prie šalies ekonomikos, masinė migracija ir gyventojų skaičiaus mažėjimas turi rimtų ilgalaikių padarinių šių šalių ekonominio vystymosi potencialui (13).

4.5.

Vakarų Balkanų regione, išskyrus Juodkalniją, užimtumo lygio mažėjimas daugiausia įtakos turėjo žemos kvalifikacijos jaunuoliams ir moterims. Itin svarbu ir tai, kad, 2015 m. duomenimis, daugiau kaip 70 proc. bedarbių visose šešiose Vakarų Balkanų šalyse vidutiniškai darbo neranda ilgiau kaip metus (14).

4.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad ES ir Vakarų Balkanų šalys turėtų daugiau dėmesio skirti šių valstybių piliečių gyvenimo kokybei ir socialinei apsaugai. EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti Europos socialinių teisių ramsčio principus vertinant, kaip įgyvendinamos ES narystės sąlygos. Komisija taip pat galėtų parengti specialias programas, kurios sudarytų sąlygas Vakarų Balkanų šalims greičiau pasiekti socialinę konvergenciją.

4.7.

EESRK taip pat tikisi, kad visose šešiose Vakarų Balkanų šalyse, siekiant sustiprinti darbo rinką ir sumažinti emigraciją, toliau bus didinamas konkurencingumas ir stiprinamos struktūrinės reformos. Rengiant šias struktūrines reformas (15) turėtų būti iš tikrųjų konsultuojamasi su pilietinės visuomenės organizacijomis.

4.8.

EESRK pabrėžia, kad regiono darbo rinkos tendencijos atskleidžia didelį moterų neveiklumą ir ragina vyriausybes teikti paramą, kad būtų pasiektas didesnis moterų užimtumo lygis. EESRK taip pat ragina Komisiją tarp aukščiausių prioritetų stojimo į ES derybose su Vakarų Balkanų šalimis įtraukti lyčių lygybę.

4.9.

EESRK yra įsitikinęs, kad kuriant demokratinę pilietinę visuomenę visose Vakarų Balkanų šalyse absoliučiai būtina gerbti mažumų teises ir jų kultūrą.

4.10.

EESRK mano, kad propaguojant Europos vertybes, puoselėjant toleranciją mažumų atžvilgiu, kovojant su išankstinėmis nuostatomis ir stiprinant socialinę sanglaudą visose Vakarų Balkanų šalyse lemiamas vaidmuo tenka švietimui, įskaitant vienodas galimybes naudotis švietimo sistema.

4.11.

Be to, EESRK mano, kad pagal „socialinės sanglaudos darbotvarkę“ būtina išspręsti įgūdžių trūkumo ir jų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą, padidinant švietimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą. Didesnė finansinė parama profesinio rengimo programoms padėtų spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą darbo rinkoje ir sumažinti aukštą nedarbo lygį.

4.12.

EESRK palankiai vertina iniciatyvas, kurias įgyvendina valstybės švietimo ir kultūros institucijos, akademinė bendruomenė ar pilietinės visuomenės organizacijos, siekdamos susitaikymo, gerų kaimyninių santykių ir kritiško požiūrio į praeitį.

---

(1)  Pagrindiniai ES strategijos dėl Vakarų Balkanų principai buvo išdėstyti 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikate „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“, COM(2018) 65 final.

(2)  Pagal EESRK nustatytą terminologiją, šioje nuomonėje vartojamos sąvokos „pilietinė visuomenė“ ir „pilietinės visuomenės organizacijos“ apima ir socialinius partnerius (t. y. darbdavius ir profesines sąjungas), ir kitus nevalstybinius subjektus.

(3)  COM(2018) 65 final, 2018 2 6.

(4)  OL C 133, 2016 4 14, p. 31

(5)  http://shtetiweb.org/berlin-process/

(6)  OL C 133, 2016 4 14, p. 31

(7)  https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/policy/glossary/terms/accession-criteria_en

(8)  OL C 133, 2016 4 14, p. 31

(9)  OL C 133, 2016 4 14, p. 31

(10)  http://wbcti.wb-iisg.com/, https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/ipa_ii_2016_039-858.13_mc_pcve.pdf

(11)  6-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo baigiamoji deklaracija

(12)  Pasaulio banko grupė „Vakarų Balkanai: augimo ir gerovės didinimas“ (angl. The Western Balkans: Revving up the Engines of Growth and Prosperity), 2017 m.

(13)  Nedarbas Vakarų Balkanų regione yra gerokai didesnis už ES 28 vidurkį, nors per pastaruosius kelerius metus padėtis šiek tiek pagerėjo. Visų pirma, Bosnijoje ir Hercegovinoje, BJRM ir Juodkalnijoje nedarbo lygis visada buvo labai aukštas, tačiau net nedarbo lygis Serbijoje, kuris šiuo metu siekia 13,5 proc. ir yra laikomas geriausiu rezultatu regione po neseniai pasiektos pažangos, yra gerokai per didelis, palyginti su ES valstybėmis narėmis. Nepaisant stulbinamai didelio nedarbo, per 12 mėnesių iki 2017 m. birželio mėn. imtinai regione buvo sukurta apie 230 000 darbo vietų (3,8 proc. padidėjimas), daugiau nei pusė – privačiajame sektoriuje. Todėl užimtumo lygis (kalbant apie darbo vietų skaičių, o ne išdirbtas valandas) visose Vakarų Balkanų šalyse, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, vėl pasiekė iki 2008 m. buvusį lygį (Pasaulio banko grupė, „Vakarų Balkanų reguliari ekonomikos ataskaita“ Nr. 12, 2017 m. ruduo).

(14)  Pasaulio banko grupė, „2017 m. Vakarų Balkanų darbo rinkos tendencijos“ (angl. Western Balkans Labor Market Trends 2017).

(15)  Kaip nurodyta EESRK nuomonėje dėl ES plėtros strategijos (OL C 133, 2016 4 14, p. 31) ir 2017 m. liepos 10–11 d. Sarajeve vykusio 6-ojo EESRK Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo baigiamojoje deklaracijoje.