52016SC0267

Šiame dokumente pateikiama pasiūlymo dėl daugiamečio valdymo plano, apimančio priedugnio žuvų išteklius Šiaurės jūroje, poveikio vertinimo ataskaita. Įsitikinta, kad daugiamečiai valdymo planai yra itin naudingi užtikrinant tausų žuvų išteklių valdymą. Šie planai, kuriuose pateiktos išteklių naudojimo ir susijusių žuvininkystės išteklių valdymo, atsižvelgiant į konkretų tikslą, priemonės, užtikrina stabilumą ir nuspėjamumo galimybes, taip pat išteklių žvejojimą neviršijant nustatytų ribų.

Šiuo metu Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių sektorius reguliuojamas, remiantis dviem valdymo planais, kurie nėra suderinami su nauja bendra žuvininkystės politika, nustatyta naujame pagrindiniame reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013), 2011 m. Jame numatytos apsunkinančios taisyklės, taikomos Šiaurės jūroje žvejojantiems priedugnio žuvų žvejams (daugiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei mikroįmonėms). Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys, kurioms tai turi įtakos, prašė naujos valdymo schemos nuo 2011 m. Buvo atliktas planų ex post vertinimas, kurio rezultatai buvo neigiami, o pagrindiniame reglamente nustatytos naujos taisyklės, t. y. įpareigojimas iškrauti laimikį ir tausiai valdyti išteklius, vadovaujantis didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio principu, atrodo būsiančios sėkmingesnė žuvų išteklių pereikvojimo ir išmetimo prevencijos priemonė. Tačiau, nesiimant papildomų priemonių, kurios palengvintų neigiamą įpareigojimo iškrauti laimikį poveikį mišrios žvejybos atveju, pagrindinis reglamentas sąlygotų nepakankamą žuvų išteklių naudojimą, kai tik įpareigojimas iškrauti laimikį įsigalios priedugnio žuvų žvejojimo Šiaurės jūroje srityje ir tokiu būdu bus keliama grėsmė susijusių žuvininkystės įmonių ekonominiam gyvybingumui.

Siekiant išspręsti pirmiau nurodytas problemas, ši iniciatyva: i) sumažins nepakankamo išteklių žvejojimo riziką, ii) apibrėš tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus FDGTŽL, iii) apibrėš biomasės apsaugos priemones, siekiant įgyvendinti atsargumo principą, numatytą pagrindiniame reglamente, iv) supaprastins įpareigojimo iškrauti laimikį taikymą, v) nustatys sąlygas, kurios yra būtinos regionalizacijai Šiaurės jūros zonoje įgyvendinti ir vi) pašalins dienų jūroje skaičiaus apribojimus.

Patvirtinus bendrą planą, galiojantį visai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje, ši iniciatyva užtikrins konkretesnes, skaidrias sąlygas, siekiant užtikrinti tausios žvejybos valdymą, kaip numatyta pagrindiniame reglamente, ir supaprastinti šiuo metu galiojančius labai sudėtingus teisės aktus.

Buvo aptartos keturios galimos teisėkūros galimybės. Dvi galimybės („Jokių politikos pokyčių ES lygiu“ ir „Esamų valdymo planų keitimas“) buvo atmestos ankstyvame etape.

Kitos dvi galimybės (1 galimybė – valdyti, naudojantis pagrindiniu reglamentu, ir 2 galimybė – sudaryti bendrą daugiametį mišrios žvejybos planą) buvo išnagrinėtos išsamiau. Buvo svarstomi keli 2 galimybės variantai: i) sričių apibrėžimas, ii) įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimo supaprastinimo metodo pasirinkimas, iii) FMSY intervalo pasirinkimas, iv) rūšių, kurioms galioja planas, pasirinkimas, v) data, iki kurios turi būti pasiekta FDGTŽL ir vi) išteklių atkūrimo iki prevencinio kiekio terminas. Pirmieji 4 kintamieji gali būti pasirinkti, remiantis kokybine analize. Pastarieji du kintamieji buvo išnagrinėti, atliekant kiekybinę poveikio analizę ir palyginti su 1 galimybe.

Pirmenybė teikiama 2 galimybei (bendras daugiametis mišrios žvejybos planas), kur FMSY pasiekiamas vėliausiai iki 2020 m., o išteklių kiekis iki prevencinio kiekio atkuriamas greitai (per 5 metus). Kai pasiekiamas didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio lygis, išteklių naudojimas neturėtų viršyti tų išteklių FMSY.

Suinteresuotosios šalys, kurios aktyviai dalyvavo viešose konsultacijose, yra žuvininkystės organizacijų, mokslo, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų ir valstybių narių valdžios įstaigų atstovai. Dauguma suinteresuotų šalių ir susijusių valstybių narių palaiko 2 galimybę – bendrą mišrios priedugnio žuvų žvejybos Šiaurės jūroje planą. Šią galimybę suinteresuotos šalys aktyviai palaiko, kadangi naujas daugiametis planas sukurs pagrindą lanksčiam, regioniniam valdymo principui rezultatų pagrindu. Iš esmės sutarta, kad esami planai netinkami, norint siekti nustatyto tikslo.

Tinkamiausia galimybė (bendras daugiametis mišrios priedugnio žuvų žvejybos Šiaurės jūroje planas) yra efektyvesnė, siekiant šios iniciatyvos tikslų nei 1 galimybė (pagrindinis reglamentas). Palyginti su 1 galimybe, tinkamiausia galimybė pasižymi teigiamu poveikiu aplinkosaugai. Apskritai, palyginti su 1 galimybe, ekonominis ir socialinis poveikis taip pat yra teigiamas. Teigiamas poveikis aplinkosaugos atžvilgiu sustiprinamas papildomais variantais – didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio pasiekimas ne vėliau kaip 2020 m. ir 5 metų išteklių atkūrimo laikotarpis. Konkrečiai kalbant, išteklių išeikvojimo rizika bus sumažinta, o vidutinė biomasė bus didesnė. Ekonominiu požiūriu vidutinis pelningumas bus didesnis, daugiausia dėl mažesnių kintamų sąnaudų ir išteklių prieinamumo. Socialiniu požiūriu mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti administracinė našta sumažės ir bus išsaugotos darbo vietos.

Tinkamiausi papildomi variantai – didžiausių tausią žvejybą užtikrinančių kiekių pasiekimas ne vėliau kaip 2020 m. ir 5 metų išteklių atkūrimo laikotarpis – nesąlygoja naujų ekonominių ir socialinių sąnaudų.

Dauguma verslo atstovų, užsiimančių priedugnio žuvų žvejyba Šiaurės jūroje ir apdorojimu, yra mažosios ir vidutinės įmonės arba mikroįmonės (98 %). Dabartinė sistema sąlygoja didžiules ekonomines sąnaudas, ypač MVĮ; šie nuostoliai sąlygojami per daug sudėtingo reglamento ir ateityje jų bus išvengta (tiesioginė supaprastinimo nauda). Dėl tausaus naudojimo išaugs pelningumas, o dėl to pagerės ekonominės veiklos rezultatai. Žvejai galės laisviau nuspręsti, kur ir kada žvejoti. Visos naujos BŽP įgyvendinimo išlaidos gali būti padengtos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Teisės aktai bus supaprastinti dėl esamų valdymo planų panaikinimo ir pakeitimo bendru planu. Daugiau dalyvaus suinteresuotosios šalys ir valstybės narės, kadangi naujasis planas – naujoviška, rezultatais pagrįsta regionalizavimo priemonė.

Svarbu, kad politika būtų peržiūrėta po 5 metų ir tik iki galo įgyvendinus iškrovimo įpareigojimą iškrauto laimikį, atsižvelgiant į poveikį, kurį ji gali turėti politikos nuostatų ir BŽP tikslų nuoseklumui.

Choose the experimental features you want to try