EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 23

COM(2016) 854 final

2016/0364(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Per pastaruosius kelerius metus, daugiausia remdamasi su tarptautiniais ES partneriais sutartais pasauliniais standartais, ES įgyvendino esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą ES finansų sektoriuje veikiančių įstaigų (t. y. kredito įstaigų ir investicinių įmonių) atsparumui padidinti. Konkrečiai, reformų rinkinį sudarė Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) ir Direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD) dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros, Direktyva 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, BGPD) dėl įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM).

privalomą sverto koeficientą, kuris neleis įstaigoms per daug padidinti sverto, pvz., siekiant kompensuoti menką pelningumą;

privalomą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį (angl. net stable funding ratio, NSFR), kuris bus grindžiamas geresniais įstaigų finansavimo profiliais ir nustatys suderintą standartą, kiek stabilių ilgalaikių finansavimo šaltinių įstaigai reikia, kad išgyventų nepalankių rinkos ir finansavimo sąlygų laikotarpius;

jautresnius rizikai nuosavų lėšų (t. y. kapitalo) reikalavimus įstaigoms, dideliu mastu prekiaujančioms vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriais bus užkirstas kelias per dideliam tų reikalavimų skirtumui, nepagrįstam įstaigų rizikos pobūdžiu;

galiausiai ir naujus standartus, kurie susiję su pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigų (angl. global systemically important institutions, G-SII) bendru nuostolių padengimo pajėgumo rodikliu (angl. total loss-absorbing capacity, TLAC) ir kuriais bus reikalaujama, kad tos įstaigos turėtų daugiau nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, sprendžiamas tarpusavio ryšių pasaulio finansų rinkose klausimas ir papildomai didinamos ES galimybės pertvarkyti žlungančias G-SII kartu kuo labiau sumažinant riziką mokesčių mokėtojams.

2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija pripažino papildomo rizikos mažinimo poreikį ir įsipareigojo pateikti teisėkūros pasiūlymą, pagrįstą pirmiau išvardytais tarptautiniais susitarimais. Tokios rizikos mažinimo priemonės ne tik papildomai padidins Europos bankų sistemos atsparumą ir rinkų pasitikėjimą ja, bet ir sudarys pagrindą toliau siekti bankų sąjungos užbaigimo pažangos. Tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje poreikis pripažintas ir 2016 m. birželio 17 d. ECOFIN tarybos išvadose. Dabartinės reguliavimo sistemos sritys, kuriose būtų galima imtis tolesnių veiksmų, taip pat nurodytos 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“.

Kartu Komisija turėjo atsižvelgti į esamą reguliavimo sistemą bei naujus tarptautinius reguliavimo pokyčius ir reaguoti į ES ekonomikai aktualius uždavinius, visų pirma poreikį esant neapibrėžtoms ekonominėms perspektyvoms skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką pradėtos įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai (Europos strateginių investicijų fondas, ESIF) ir kapitalo rinkų sąjunga. Reikia didinti įstaigų galimybes prisidėti prie ekonomikos finansavimo, bet kartu nesumažinti reguliavimo sistemos stabilumo. Siekdama užtikrinti, kad naujausios finansų sektoriaus reformos sklandžiai derėtų vienos su kitomis, su naujomis politikos iniciatyvomis ir bendresnėmis naujausiomis finansų sektoriaus reformomis, Komisija pagal kvietimą teikti įrodymus atliko holistinį esamos finansinių paslaugų sistemos (įskaitant KRR, KRD, BGPD ir BPMR) įvertinimą. Būsima pasaulinių standartų peržiūra taip pat vertinta iš platesnio ekonominio poveikio perspektyvos.

Be to, remiantis kvietimu teikti įrodymus, pasiūlymais siekiama gerinti esamas taisykles. Komisijos analizė parodė, kad dabartinę sistemą galima taikyti proporcingiau, visų pirma atsižvelgiant į mažesnių ir mažesnio sudėtingumo įstaigų situaciją, kai tam tikri dabartiniai reikalavimai dėl informacijos atskleidimo ir teikimo, taip pat sudėtingi su prekybos knyga susiję reikalavimai atrodo nepagrįsti rizikos ribojimo argumentais. Be to, Komisija išnagrinėjo riziką, susijusią su MVĮ teikiamomis ir infrastruktūros projektams finansuoti skirtomis paskolomis, ir nustatė, kad būtų pagrįsta kai kurių iš tų paskolų atveju taikyti mažesnius nuosavų lėšų reikalavimus, nei šiuo metu taikoma. Taigi, dabartiniais pasiūlymais šie reikalavimai bus pataisyti ir užtikrintas didesnis rizikos ribojimo sistemos proporcingumas įstaigoms. Taip padidės įstaigų galimybės finansuoti ekonomiką, bet kartu nesumažės reguliavimo sistemos stabilumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Praėjus ketveriems metams nuo Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitarimo sukurti bankų sąjungą, yra nustatyti du bankų sąjungos ramsčiai – bendra priežiūra ir pertvarkymas, grindžiami bendru visoms ES įstaigoms taikomų taisyklių sąvadu. Nors padaryta svarbi pažanga, bankų sąjungai užbaigti vis dar reikia tolesnių veiksmų, įskaitant bendros indėlių garantijų sistemos sukūrimą.

Viena iš rizikos mažinimo priemonių, kurių reikia siekiant toliau stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir kurios diegiamos lygiagrečiai su laipsnišku Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) nustatymu, yra KRR ir KRD peržiūra. Peržiūros tikslas – užtikrinti nuolatinį bendro taisyklių sąvado taikymą visoms ES įstaigoms, nesvarbu, ar jos priklausytų bankų sąjungai, ar ne. Bendri šios pirmiau aprašytos iniciatyvos tikslai visiškai atitinka ES pagrindinius tikslus, t. y. skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų paramos pertvarkant įstaigą tikimybę bei mastą ir prisidėti prie darnaus ir tvaraus ekonominės veiklos finansavimo, taip skatinant didelį konkurencingumą ir vartotojų apsaugą.

Šie bendri tikslai taip pat atitinka tikslus, nustatytus pagal kitas svarbiausias pirmiau aprašytas ES iniciatyvas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūlomi pakeitimai grindžiami tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir iš dalies keičiami teisės aktai, t. y. reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas KRR, pasiūlymas – SESV 114 straipsniu, o direktyvos, kuria iš dalies keičiama KRD IV, pasiūlymas – SESV 53 straipsnio 1 dalimi.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Siūlomų priemonių tikslai – papildyti jau esamus ES teisės aktus, todėl jų siekti geriausia ES lygmeniu, o ne imantis skirtingų nacionalinių iniciatyvų. Nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama, pvz., sumažinti įstaigų svertą, taip pat sugriežtinti jų pastovaus finansavimo ir prekybos knygos kapitalo reikalavimus, nebūtų tokios veiksmingos užtikrinant finansinį stabilumą kaip ES taisyklės, nes įstaigos turi laisvę įsisteigti ir teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, o dėl to paslaugų teikimas, kapitalo srautai ir rinkos integracija užtikrinami tarpvalstybiniu mastu. Nacionalinės priemonės kaip tik galėtų iškreipti konkurenciją ir paveikti kapitalo srautus. Be to, imtis nacionalinių priemonių gali būti teisiškai sudėtinga, nes KRR jau reglamentuojami bankininkystės reikalai, įskaitant sverto reikalavimus (informacijos teikimą), likvidumo (konkrečiai padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, angl. liquidity coverage ratio, LCR) ir prekybos knygos reikalavimus.

•Proporcingumo principas

Proporcingumas – neatskiriama prie pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo dalis. Jame ne tik pagal proporcingumo tikslą atskirai įvertintos visos skirtingose reguliavimo srityse siūlomos galimybės, bet ir kaip atskira problema nurodytas nepakankamas esamų taisyklių proporcingumas, o konkrečios galimybės išanalizuotos siekiant sumažinti mažesnių įstaigų administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas (žr. poveikio vertinimo 2.9 ir 4.9 skirsnius).

•Priemonės pasirinkimas

Priemones įgyvendinti siūloma KRR ir KRD iš dalies pakeičiant atitinkamai reglamentu ir direktyva. Iš tiesų siūlomos priemonės yra susijusios su tuose teisės aktuose jau esančiomis nuostatomis (dėl likvidumo, sverto, atlygio, proporcingumo) arba jas papildomai išplėtoja.

Kiek tai susiję su FST sutartu nauju standartu dėl TLAC, siūloma visą standartą įtraukti į KRR, nes tik reglamentu galima užtikrinti būtiną vienodą taikymą, panašiai kaip yra esamų rizika grindžiamų nuosavų lėšų reikalavimų atveju. Riziką ribojančius reikalavimus pateikiant kaip KRR pakeitimą būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų faktiškai tiesiogiai taikomi G-SII. Taip būtų neleidžiama valstybėms narėms įgyvendinti skirtingų nacionalinių reikalavimų srityje, kurioje pageidautinas visiškas suderinimas, kad sąlygos išliktų vienodos. Tačiau reikės dar pakoreguoti dabartines BGPD nuostatas, kad būtų užtikrinta, jog TLAC reikalavimas ir minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas visiškai atitiktų vienas kitą.

Kai kuriais siūlomais KRD pakeitimais, turinčiais poveikio proporcingumui, valstybėms narėms bus palikta tam tikro lankstumo juos perkeliant į nacionalinę teisę išlaikyti skirtingas taisykles. Taip būtų suteikta galimybė valstybėms narėms nustatyti griežtesnes taisykles dėl tam tikrų aspektų, pvz., atlygio ir informacijos teikimo.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, kad įvertintų, ar esama rizikos ribojimo sistema ir būsimos pasaulinių standartų peržiūros yra tinkamiausios priemonės siekiant ES įstaigų rizikos ribojimo tikslų ir užtikrinant, kad tos įstaigos tebeteiktų būtiną finansavimą ES ekonomikai.

2015 m. liepos mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl galimo KRR ir KRD poveikio bankų ES ekonomikai teikiamam finansavimui didžiausią dėmesį skiriant MVĮ ir infrastruktūros finansavimui, o 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbė kvietimą teikti įrodymus 1 dėl visų ES finansų teisės aktų. Pagal abi iniciatyvas rinkti empiriniai įrodymai ir konkreti grįžtamoji informacija apie: i) taisykles, turinčias poveikio ekonomikos galimybėms finansuoti pačiai save ir augimą, ii) nebūtiną reguliavimo naštą, iii) taisyklių tarpusavio sąveiką, nenuoseklumą ir spragas, iv) taisykles, dėl kurių kyla nenumatytų pasekmių. Be to, Komisija surinko suinteresuotųjų šalių nuomones vykdydama specialias nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atlygis 2 , ir KRR bei KRD taisyklių proporcingumo analizes. Galiausiai pradėtos viešos konsultacijos vykdant Komisijos užsakytą tyrimą, kad būtų įvertintas KRR poveikis bankų teikiamam ekonomikos finansavimui 3 .

Pagal visas pirmiau minėtas iniciatyvas gauta aiškių įrodymų, kad dabartines taisykles reikia atnaujinti ir papildyti siekiant: i) dar labiau sumažinti riziką bankų sektoriuje ir taip sumažinti priklausomybę nuo valstybės pagalbos ir mokesčių mokėtojų pinigų kilus krizei, ii) padidinti įstaigų galimybes ekonomikai skirti adekvatų finansavimą.

Poveikio vertinimo 1 ir 2 prieduose pateikiama konsultacijų, peržiūrų ir ataskaitų santrauka.

•Poveikio vertinimas

2016 m. rugsėjo 7 d. Reglamentavimo patikros valdyba poveikio vertinimą 4 apsvarstė ir atmetė. Po atmetimo poveikio vertinimas pagerintas pridėjus: i) geresnį pasiūlymo politikos konteksto (t. y. jo santykio su politikos pokyčiais tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu) paaiškinimą, ii) daugiau informacijos apie suinteresuotųjų šalių nuomones, iii) poveikio vertinime nagrinėjamų įvairių politikos galimybių poveikio (tiek naudos, tiek sąnaudų) papildomų įrodymų. 2016 m. rugsėjo 27 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę 5 dėl iš naujo pateikto poveikio vertinimo. Poveikio vertinimas pateikiamas kartu su pasiūlymu. Pasiūlymas vis dar dera su poveikio vertinimu.

Kaip rodo atliekant poveikio vertinimą parengta imitavimo analizė ir makroekonominis modeliavimas, naujų reikalavimų, visų pirma naujų Bazelio standartų, pvz., sverto koeficiento ir prekybos knygos reikalavimų, įdiegimo išlaidos turėtų būti ribotos. Numatomas ilgalaikis poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP) sudaro nuo -0,03 % iki -0,06 %, o bankų sektoriaus finansavimo išlaidų padidėjimas pagal blogiausią scenarijų turėtų būti mažiau negu 3 baziniai punktai. Kalbant apie naudą, imitavimas parodė, kad kilus panašaus dydžio kaip 2007–2008 m. finansų krizei viešieji ištekliai, reikalingi bankų sistemai paremti, sumažėtų 32 %, arba nuo 51 mlrd. EUR iki 34 mlrd. EUR.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Palikus supaprastintus nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo metodus tikimasi užtikrinti tolesnį taisyklių proporcingumą mažesnėms įstaigoms. Be to, dėl papildomų priemonių kai kurių reikalavimų (susijusių su informacijos teikimu bei atskleidimu ir atlygiu) proporcingumui padidinti toms įstaigoms turėtų sumažėti administracinė ir reikalavimų laikymosi našta.

Kiek tai susiję su MVĮ, siūlomas nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų įstaigų turimoms MVĮ pozicijoms, rekalibravimas turėtų turėti teigiamą poveikį MVĮ finansavimui. Tai pirmiausia paveiks MVĮ, kurių turimos pozicijos šiuo metu viršija 1,5 mln. EUR, nes šioms pozicijoms pagal esamas taisykles netaikomas MVĮ rėmimo koeficientas.

Dėl kitų pasiūlymo elementų, visų pirma tų, kuriais siekiama didinti įstaigų atsparumą būsimoms krizėms, turėtų išaugti skolinimo MVĮ tvarumas.

Galiausiai, dėl priemonių, kuriomis siekiama mažinti įstaigoms, visų pirma mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms, tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas, turėtų sumažėti MVĮ skolinimosi išlaidos.

Kalbant apie trečiąsias valstybes, dėl pasiūlymo padidės ES finansų rinkų stabilumas, o kartu sumažės galimo neigiamo šalutinio poveikio pasaulinėms finansų rinkoms tikimybė ir išlaidos. Be to, įgyvendinus siūlomus pakeitimus bus visoje Sąjungoje dar labiau suderinta reguliavimo sistema, o kartu iš esmės sumažės administracinės išlaidos ES veikiančioms trečiųjų valstybių įstaigoms.

Pasiūlymas atitinka Komisijos prioritetą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos.

•Pagrindinės teisės

ES yra įsipareigojusi laikytis pagrindinių teisių apsaugos aukštų standartų ir pasirašiusi įvairius susitarimus dėl žmogaus teisių. Šiuo atžvilgiu nėra tikėtina, kad pasiūlymas turėtų tiesioginį poveikį šioms teisėms, išvardytoms pagrindiniuose JT susitarimuose dėl žmogaus teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra neatskiriama ES sutarčių dalis, ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios ne anksčiau kaip 2019 m. Pakeitimai glaudžiai tarpusavyje susiję su kitomis KRR ir KRD nuostatomis, kurios jau galioja ir yra stebimos nuo 2014 m.

BBPK ir EBI toliau rinks duomenis, būtinus sverto koeficientui ir naujoms likvidumo priemonėms stebėti, kad būtų galima ateityje įvertinti naujų politikos priemonių poveikį. Be to, stebėti naujų siūlomų priemonių poveikį atitinkamoms įstaigoms ir įvertinti lankstumo ir proporcingumo, numatyto atsižvelgiant į mažesnių įstaigų specifiką, tinkamumą padės reguliariai vykdomas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, Komisijos tarnybos toliau dalyvaus BBPK darbo grupėse ir Europos Centrinio Banko bei EBI įsteigtoje bendroje specialios paskirties grupėje, kurios stebi įstaigų nuosavų lėšų ir likvidumo pozicijų dinamiką atitinkamai pasaulyje ir ES.

Tinkamiausių galimybių įgyvendinimo rezultatų stebėjimo rodikliai nurodyti toliau.

Kalbant apie grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį (NSFR):

Kalbant apie sverto koeficientą:

Kalbant apie MVĮ:

Kalbant apie TLAC:

Kalbant apie prekybos knygą:

Kalbant apie atlygį:

Kalbant apie proporcingumą:

Šio pasiūlymo poveikis praėjus penkeriems metams nuo siūlomų priemonių taikymo datos bus įvertintas pagal metodiką, dėl kurios su EBI bus susitarta netrukus po priėmimo. EBI bus įgaliota apibrėžti ir surinkti duomenis, reikalingus pirmiau minėtiems rodikliams ir kitiems rodikliams, kurių reikia iš dalies pakeistam KRR ir KRD įvertinti, stebėti. Metodiką būtų galima parengti atskiroms galimybėms arba kelioms tarpusavyje susijusioms galimybėms, priklausomai nuo aplinkybių, susidariusių prieš pradedant vertinimą, ir stebėsenos rodiklių rezultatų.

Reikalavimų laikymasis ir vykdymas bus nuolat užtikrinamas pagal poreikius Komisijai pradedant pažeidimo tyrimo procedūras dėl teisėkūros priemonių neperkėlimo, neteisingo perkėlimo ar taikymo. Apie ES teisės pažeidimus galima pranešti per Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), įskaitant nacionalines kompetentingas institucijas ir EBI, taip pat per ECB. Be to, EBI toliau reguliariai skelbs susitarimo „Bazelis III“ poveikio ES bankų sistemai stebėsenos ataskaitas. Vykdant šią stebėseną stebimas susitarimo „Bazelis III“ reikalavimų (kurie įgyvendinti priėmus KRR ir KRD) poveikis ES įstaigoms, visų pirma poveikis įstaigų kapitalo pakankamumo rodikliams (rizika pagrįstiems ir ne rizika pagrįstiems) ir likvidumo rodikliams (LCR, NSFR). Stebėsena yra vykdoma lygiagrečiai su stebėsena, kurią vykdo BBPK.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Subjektai, kuriems reikalavimai netaikomi

KRD 2 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama, kad būtų pridėtos Kroatijos įstaigos, kurioms pagal Stojimo sutartį KRD ir KRR netaikyti.

KRD ir KRR reguliavimo sistema jau netaikoma tam tikrų valstybių narių valstybiniams plėtros bankams ir kredito unijoms. Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, visos valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti tokių rūšių subjektams veikti taikant tik nacionalines reguliuojamąsias apsaugos priemones, proporcingai jų prisiimamai rizikai. Todėl Komisija 2015 m. rugsėjo 30 d. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane įsipareigojo išnagrinėti galimybę visoms valstybėms narėms leisti veikti kredito unijoms, kurioms nebūtų taikoma bankams taikoma ES kapitalo reikalavimų sistema. Atsižvelgiant į tokius įsipareigojimus ir Nyderlandų prašymą, į KRD 2 straipsnio 5 dalies sąrašą įtraukiamos ir Nyderlandų kredito unijos. Be to, siekiant sudaryti sąlygas KRD ir KRR reguliavimo sistemos netaikyti kitų valstybių narių įstaigoms, kurios panašios į jau sąraše esančias įstaigas, į KRD įterptos 2 straipsnio 5a ir 5b dalys. Šiomis dalimis Komisija įgaliojama KRD netaikyti konkrečioms įstaigoms arba konkrečių kategorijų įstaigoms, jei jos atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus. Šios naujos galimybės netaikyti reikalavimų yra įmanomos tik atskirais atvejais valstybiniams plėtros bankams arba visam kredito unijų sektoriui valstybėje narėje.

9 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama siekiant geriau apibrėžti, kada netaikomas draudimas asmenims ar įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės. Paaiškinama, kad draudimas netaikomas asmenims ar įmonėms, kurių veiklos pradėjimui ir vykdymui taikoma Sąjungos teisė, išskyrus KRD, jei jų veikla, kuriai taikomi tie kiti Sąjungos teisės aktai, gali būti laikoma indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės. Tai neturėtų kliudyti reikalauti, kad subjektas gautų veiklos leidimą ir pagal KRD, ir pagal tuos kitus Sąjungos teisės aktus. Be to, paaiškinama, kad KRD 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tik KRD 2 straipsnio 5 dalyje išvardytiems subjektams dėl to, kad jiems taikomos specialios nacionalinės teisinės sistemos, ir taip pašalinamas dabartinės formuluotės dviprasmiškumas.

2 ramsčio kapitalo reikalavimai ir rekomendacijos

Dabartinė taisyklių dėl papildomo kapitalo reikalavimų, kuriuos pagal 104 straipsnį nustato kompetentingos institucijos, formuluotė leidžia skirtingai aiškinti, kokiais atvejais tie reikalavimai gali būti nustatyti ir koks tokių reikalavimų santykis su minimaliais kapitalo reikalavimais, nustatytais Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 92 straipsnyje, ir jungtinio rezervo reikalavimu (128 straipsnis). Dėl šių skirtingų aiškinimų atskiroms įstaigoms skirtingose valstybėse narėse nustatytos iš esmės skirtingos kapitalo sumos, taip pat skirtingai nustatyta 141 straipsnyje numatytų paskirstymo apribojimų taikymo pradžia. Be to, dabartiniame tekste nieko nesakoma apie kompetentingų institucijų galimybę įstaigoms pranešti apie lūkesčius, kad šios turėtų nuosavų lėšų, kurios viršija minimalius kapitalo reikalavimus, papildomų nuosavų lėšų reikalavimus ir jungtinio rezervo reikalavimą. Iš dalies pakeistame 104 straipsnyje galimybė nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimus įtraukiama į kitų kompetentingų institucijų įgaliojimų sąrašą. Naujame 104a straipsnyje paaiškinamos papildomų nuosavų lėšų reikalavimų nustatymo sąlygos ir pabrėžiama, kad tie reikalavimai pritaikomi prie konkrečios įstaigos aplinkybių. Įterpiamas naujas 104b straipsnis, kuriame išdėstomos pagrindinės rekomendacijų dėl kapitalo savybės, o 113 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant numatyti, kad rekomendacijos dėl kapitalo taip pat turi būti nagrinėjamos priežiūros institucijų kolegijose. Įterpiamas naujas 141a straipsnis, kad paskirstymo apribojimų tikslais būtų geriau paaiškintas ryšys tarp papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, minimalių nuosavų lėšų reikalavimų, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo ir jungtinio rezervo reikalavimo (kitaip tariant, jų hierarchija). Galiausiai 141 straipsnis iš dalies keičiamas, kad į tą hierarchiją būtų atsižvelgiama apskaičiuojant didžiausią galimą paskirstyti sumą.

2 ramsčio informacijos teikimas ir atskleidimas

Kad būtų sumažinta administracinė našta ir padidintas 2 ramsčio informacijos teikimo ir atskleidimo tvarkos proporcingumas, pasiūlymu iš dalies keičiama KRD 104 straipsnio 1 dalis siekiant suvaržyti kompetentingų institucijų teisę veikti savo nuožiūra, kai įstaigoms nustatomi papildomi informacijos teikimo ar atskleidimo įpareigojimai. Kompetentingos institucijos turės teisę pasinaudoti šiais priežiūros įgaliojimais tik tuomet, jei bus naujoje 104 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų teisinių priežasčių.

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso ir 2 ramsčio taikymas tik mikroprudenciniais tikslais

Pastaruoju metu įgyta patirtis parodė, kad būtų naudinga aiškiau apibrėžti kompetentingų ir paskirtų institucijų atsakomybės sritis. Visų pirma tai pasakytina apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ir atitinkamus priežiūros reikalavimus. Kompetentingos institucijos atsako už priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ir atitinkamų konkrečioms įstaigoms skirtų priežiūros reikalavimų (vadinamųjų 2 ramsčio reikalavimų) nustatymą. Šiuo atžvilgiu jos taip pat gali įvertinti sisteminę riziką, kylančią dėl konkrečios įstaigos, ir galėtų ją sumažinti šiai įstaigai nustatydamos priežiūros reikalavimus. 2 ramsčio priemonių naudojimas šiomis aplinkybėmis gali sumažinti kitų makroprudencinių priemonių veiksmingumą ir rezultatyvumą. Todėl pasiūlymu numatoma, kad priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas ir atitinkami priežiūros reikalavimai turėtų būti taikomi tik iš mikroprudencinės perspektyvos. Atitinkamai iš dalies keičiami 97, 98, 99 ir 105 straipsniai. 103 straipsnis išbraukiamas, o į naujo 104a straipsnio 1 dalį įtraukiamas paaiškinimas, kad 104 straipsnio a punkte nurodyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimai neturi būti nustatomi makroprudencinei arba sisteminei rizikai padengti.

Palūkanų normos rizikos sistemos pakeitimų nustatymas

Tarptautiniu mastu pasikeitus palūkanų normos rizikos vertinimui, šios direktyvos 84 ir 98 straipsniai ir KRR 448 straipsnis iš dalies keičiami siekiant įdiegti patikslintą palūkanų normos rizikos bankinės knygos pozicijoms nustatymo sistemą. Pakeitimai apima bendro standartizuoto metodo, kurį įstaigos gali taikyti šiai rizikai nustatyti arba kurį taikyti kompetentingos institucijos gali reikalauti iš įstaigos, kai jos parengtos šios rizikos nustatymo sistemos nėra pakankamos, įdiegimą, geresnį išskirčių testavimą ir informacijos atskleidimo reikalavimus. Be to, KRD 84 straipsniu EBI suteikiami įgaliojimai patikslinti standartizuotą metodiką, kiek tai susiję su kriterijais ir sąlygomis, kuriuos įstaigos turėtų atitikti, kad galėtų nustatyti, vertinti, valdyti ir mažinti palūkanų normos riziką. KRD 98 straipsniu EBI taip pat įgaliojama apibrėžti šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, taikomus palūkanų normoms, ir bendras prielaidas, kurias įstaigos turi naudoti testuodamos išskirtis.

Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės

Tarpinė ES patronuojančioji įmonė

Kad būtų lengviau ES teisėje įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartus standartus, susijusius su vidiniu ne ES G-SII nuostolių padengimo pajėgumu, taip pat, žvelgiant plačiau, supaprastinti ir sustiprinti trečiųjų valstybių grupių, vykdančių reikšmingą veiklą ES, pertvarkymo procesą, KRD 21b straipsniu nustatomas naujas reikalavimas įsteigti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę, jei dvi ar daugiau ES įsteigtų įstaigų turi tą pačią pagrindinę patronuojančiąją įmonę trečiojoje valstybėje. Tarpinė ES patronuojančioji įmonė gali būti arba kontroliuojančioji bendrovė, kuriai taikomi KRR ir KRD reikalavimai, arba ES įstaiga. Reikalavimai bus taikomi tik trečiųjų valstybių grupėms, kurios yra laikomos ne ES G-SII arba ES teritorijoje turi subjektų, kurių bendras turtas sudaro mažiausiai 30 mlrd. EUR (atliekant apskaičiavimą bus atsižvelgiama ir į tų trečiųjų valstybių grupių patronuojamųjų įmonių, ir į filialų turtą).

Atlygis

Nuostatų dėl atlygio pakeitimais taip pat siekiama atsižvelgti į proporcingesnių taisyklių poreikį, nurodytą per Komisijos peržiūrą, ir leidžiama biržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones siekiant laikytis KRD reikalavimų.

2016/0364 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 6 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 7 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)atsižvelgiant į 2007–2008 m. prasidėjusią finansų krizę priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES 8 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 9 . Šios teisėkūros priemonės labai prisidėjo prie Sąjungos finansų sistemos sustiprinimo ir padėjo padidinti įstaigų atsparumą galimiems būsimiems sukrėtimams. Nors šios priemonės ir itin išsamios, jomis pašalinti ne visi nustatyti įstaigas veikiantys trūkumai. Be to, kai kurios iš pradžių siūlytos priemonės turėjo peržiūros nuostatas arba nebuvo pakankamai tikslios, kad galėtų būti sklandžiai įgyvendintos;

(2)šia direktyva siekiama išspręsti klausimus, iškeltus dėl nuostatų, kurios pasirodė esančios nepakankamai aiškios ir dėl to skirtingai aiškintos arba yra pernelyg didelė našta tam tikroms įstaigoms. Be to, ja atliekami Direktyvos 2013/36/ES koregavimai, kurie yra būtini arba dėl kitų svarbių Sąjungos teisės aktų, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 10 , priėmimo, arba dėl lygiagrečiai siūlomų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimų. Galiausiai, siekiant skatinti nuoseklumą ir palyginamumą skirtingose jurisdikcijose, siūlomais pakeitimais dabartinė reguliavimo sistema labiau priderinama prie tarptautinių pokyčių;

(3)bankų grupių patronuojančios bendrovės gali būti finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, ir riziką ribojančių reikalavimų taikymas yra numatytas remiantis tokių kontroliuojančiųjų bendrovių konsoliduota būkle. Kadangi tokių kontroliuojančiųjų bendrovių kontroliuojama įstaiga ne visuomet gali laikytis reikalavimų konsoliduotai, atsižvelgiant į konsolidavimo mastą finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės tiesiogiai įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį. Todėl finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms būtina nustatyti konkrečią veiklos leidimų išdavimo procedūrą ir numatyti kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrą. Taip būtų užtikrinta, kad konsoliduotų riziką ribojančių reikalavimų tiesiogiai laikytųsi kontroliuojančioji bendrovė, kuriai riziką ribojantys reikalavimai individualiai nebūtų taikomi;

(4)pagrindinė atsakomybė už konsoliduotą priežiūrą patikima konsoliduotos priežiūros institucijai. Todėl būtina, kad konsoliduotos priežiūros institucijai būtų patikėtas ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos leidimų išdavimas bei priežiūra rizikos ribojimo atžvilgiu. Europos Centrinis Bankas, vykdydamas savo uždavinį pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 11 4 straipsnio 1 dalies g punktą vykdyti kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių priežiūrą konsoliduotu pagrindu, taip pat turėtų būti atsakingas už finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą;

(5)2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaita COM(2016) 510 parodė, kad kai kurių principų, konkrečiai reikalavimų dėl atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis, nustatytų Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose, taikymas mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms yra per didelė našta ir neproporcingas tų reikalavimų naudai rizikos ribojimo atžvilgiu. Be to, nustatyta, kad šių reikalavimų taikymo darbuotojams, kurių kintamojo atlygio dalis nedidelė, sąnaudos viršija jų naudą rizikos ribojimo atžvilgiu, nes tokio dydžio kintamąjį atlygį gaunančių darbuotojų paskata prisiimti per didelę riziką yra maža arba jos iš viso nėra. Taigi, nors apskritai visos įstaigos privalėtų taikyti visus principus visiems savo darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, būtina direktyvoje numatyti atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis principų netaikymą mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms ir darbuotojams, kurių kintamojo atlygio dalis nedidelė;

(6)siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją ir skatinti vienodas sąlygas įstaigoms ir tinkamą indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje, būtina nustatyti aiškius, nuoseklius ir suderintus mažų bei nesudėtingų įstaigų ir nedidelės kintamojo atlygio dalies nustatymo kriterijus. Kartu tikslinga suteikti tam tikro lankstumo kompetentingoms institucijoms, kad jos prireikus galėtų laikytis griežtesnio požiūrio; 

(7)Direktyva 2013/36/ES reikalaujama, kad didelė dalis, kuri bet kuriuo atveju yra ne mažesnė kaip 50 % kintamosios atlygio dalies, būtų sudaryta užtikrinus pusiausvyrą tarp akcijų ar lygiaverčių nuosavybės teisių, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, arba nebiržinės įstaigos atveju – su akcijomis susijusių priemonių ar lygiaverčių nepiniginių priemonių ir, kai įmanoma, kitų 1 arba 2 lygio priemonių, atitinkančių tam tikras sąlygas. Pagal šį principą ribojama galimybė nebiržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones ir iš biržinių įstaigų reikalaujama naudoti akcijas. 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitoje COM(2016) 510 nustatyta, kad akcijų naudojimas biržinėms įstaigoms gali reikšti didelę administracinę naštą ir išlaidas. Kita vertus, leidimas biržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones, kurios seka akcijų vertę, gali atnešti lygiavertės naudos rizikos ribojimo atžvilgiu. Todėl galimybę naudoti su akcijomis susijusias priemones reikėtų suteikti ir biržinėms įstaigoms;

(8)svarbus bendro įstaigos nuosavų lėšų lygio veiksnys ir informacija rinkos dalyviams yra kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos, nes reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygis veikia dividendų, premijų ir mokėjimų pagal papildomas 1 lygio priemones išmokėjimo apribojimų taikymo pradžią. Siekiant užtikrinti tai, kad taisyklės būtų taikomos nuosekliai visose valstybėse narėse, ir tinkamą rinkos veikimą, reikėtų aiškiai apibrėžti sąlygas, kada reikėtų nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą;

(9)kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į konkrečią įstaigos situaciją ir būti tinkamai pagrįstos. Šie reikalavimai neturėtų būti naudojami makroprudencinei rizikai mažinti ir turėtų būti išdėstyti pagal nuosavų lėšų reikalavimų hierarchiją: virš minimalių nuosavų lėšų reikalavimų ir žemiau negu jungtinio rezervo reikalavimas;

(10)lygiagrečiai su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais galioja sverto koeficiento reikalavimas. Todėl per didelio sverto rizikai mažinti kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos turėtų būti pridedamos prie minimalaus sverto koeficiento reikalavimo, o ne minimalaus rizika grindžiamo nuosavų lėšų reikalavimo. Be to, bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kurį įstaigos naudoja laikydamosi joms nustatytų su svertu susijusių reikalavimų, taip pat gali būti naudojamas laikantis joms nustatytų rizika grindžiamų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant jungtinio rezervo reikalavimus;

(11)kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įstaigai pranešti apie, jų nuomone, tokiai įstaigai taikytinus papildomus kapitalo sumos koregavimus viršijant minimalius nuosavų lėšų reikalavimus, papildomų nuosavų lėšų reikalavimus ir jungtinio rezervo reikalavimą, kad būtų susidorota su perspektyvinėmis ir neįprastomis situacijomis. Kadangi tokiomis rekomendacijomis nurodomas kapitalo tikslas, jos turėtų būti pagal hierarchiją laikomos virš nuosavų lėšų reikalavimų ir jungtinio rezervo reikalavimo, t. y. jei toks tikslas nepasiekiamas, nepradedama taikyti paskirstymo apribojimų, numatytų šios direktyvos 141 straipsnyje, o šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nereikėtų nustatyti privalomo informacijos apie šias rekomendacijas atskleidimo pareigų. Jei įstaiga pakartotinai nepasiekia kapitalo tikslo, kompetentinga institucija turėtų turėti teisę imtis priežiūros priemonių ir prireikus nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimus;

(12)Komisijos kvietimo teikti įrodymus dėl finansinių paslaugų ES reguliavimo sistemos respondentai nurodė, kad informacijos teikimo našta išaugo dėl sistemingo informacijos teikimo, kurio reikalauja kompetentingos institucijos viršydamos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus. Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyti tie papildomi sistemingo informacijos teikimo reikalavimai, ir įvertinti, ar jie atitinka bendrą taisyklių dėl priežiūros ataskaitų teikimo sąvadą;

(13)Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, yra susijusios su atitinkamomis Reglamento XX, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, nuostatomis, pagal kurias įstaigoms nustatytas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis. Kad būtų suderintas taisyklių dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, taikymas, nuostatos, kurios yra būtinos siekiant laikytis atitinkamų šios direktyvos nuostatų, turėtų būti taikomos nuo tos pačios datos kaip ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. [XX] nuostatos;

(14)kad būtų suderintas ne prekybos knygos veiklos palūkanų normos rizikos apskaičiavimas, kai šios rizikos apskaičiavimo įstaigų vidaus sistemos nėra pakankamos, Komisija turėtų būti įgaliota, kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius, priimti techninius reguliavimo standartus, susijusius su standartizuoto metodo patikslinimu, kaip nustatyta šios direktyvos 84 straipsnio 4 dalyje;

(15)kad būtų sudarytos geresnės sąlygos kompetentingoms institucijoms nustatyti tas įstaigas, kurios vykdydamos ne prekybos knygos veiklą gali patirti per didelių nuostolių dėl palūkanų normų galimų pokyčių, Komisija turėtų būti įgaliota, kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius, priimti techninius reguliavimo standartus, kuriais apibrėžiami šeši priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, kuriuos visos įstaigos turi taikyti, kad apskaičiuotų nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčius, kaip nurodyta 98 straipsnio 5 dalyje, ir bendros prielaidos, kurias įstaigos turi naudoti savo vidaus sistemose tam pačiam apskaičiavimui atlikti, taip pat nustatoma, ar gali reikėti konkrečių kriterijų siekiant nustatyti įstaigas, kurių atžvilgiu gali būti pagrįsta imtis priežiūros priemonių, dėl palūkanų normų pokyčių sumažėjus grynosioms palūkanų pajamoms;

(16)kad kompetentingos institucijos turėtų gaires, kaip nustatyti situacijas, kuriose reikėtų reikalauti konkrečios įstaigos papildomo kapitalo, Komisija turėtų būti įgaliota, kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius, priimti techninius reguliavimo standartus, kaip reikėtų vertinti riziką arba rizikos elementus, kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamente (ES) Nr. 575/2013;

(17)Sąjungos teisės aktai dėl kredito įstaigų nuo pradžių netaikomi tam tikrų valstybių narių valstybiniams plėtros bankams ir kredito unijoms. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, reikėtų turėti galimybę leisti Sąjungos teisės aktų dėl kredito įstaigų netaikyti ir kitiems valstybiniams plėtros bankams bei kredito unijoms ir leisti jiems veikti tik pagal nacionalines reguliuojamąsias apsaugos priemones, proporcingai jų prisiimamai rizikai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina nustatyti aiškius tokio papildomo reikalavimų netaikymo kriterijus ir Komisiją įgalioti pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus, kuriais nustatoma, ar konkrečios įstaigos ar jų kategorijos atitinka tuos apibrėžtus kriterijus;

(18)ypač svarbu, kad prieš priimant aktus pagal SESV 290 straipsnį atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad visoje Sąjungoje kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būtų taikomi vienodi riziką ribojantys reikalavimai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(21)todėl Direktyva 2013/36/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis
Direktyvos 2013/36/ES pakeitimai

Direktyva 2013/36/ES iš dalies keičiama taip:

(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)5 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)16 punktas pakeičiamas taip:

„16) Nyderlanduose – Nederlandse Investeringsbank voor Ontwikkelingslanden NV, NV Noordelijke Ontwikkelingsmaatschappij, NV Industriebank Limburgs Instituut voor Ontwikkeling en Financiering, Overijsselse Ontwikkelingsmaatschappij NV ir kredietunies;“;

(2)dalis papildoma 24 punktu:

„24) Kroatijoje – kreditne unije ir Hrvatska banka za obnovu i razvitak.“;

(b)įterpiamos 5a ir 5b dalys:

„5a.    Ši direktyva įstaigai netaikoma, kai Komisija pagal 148 straipsnį priimtame deleguotajame akte remdamasi turima informacija nustato, kad ta įstaiga atitinka visas toliau nurodytas sąlygas, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui:

(a)pagal viešąją teisę ją įsteigė valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucija;

(b)įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojama įstaigos veikla, patvirtina, kad jos veikla apsiriboja konkrečių viešosios finansų, socialinės arba ekonominės politikos tikslų rėmimu pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojama įstaigos veikla, nekonkurencinėmis ir ne pelno sąlygomis. Šiuo atžvilgiu viešosios politikos tikslai gali apimti finansavimo tiekimą konkrečiai ekonominei veiklai arba atitinkamos valstybės narės geografinėms sritims skatinamaisiais arba plėtros tikslais; 

(c)jai taikomi tinkami ir veiksmingi riziką ribojantys reikalavimai, įskaitant minimalius nuosavų lėšų reikalavimus, ir tinkama priežiūros sistema, kurios poveikis panašus į sistemos, nustatytos pagal Sąjungos teisę, poveikį;

(d)atitinkamai centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucija yra įsipareigojusi apsaugoti įstaigos gyvybingumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai garantuoja mažiausiai 90 % įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų, finansavimo reikalavimų arba pozicijų;

(e)jai neleidžiama priimti apdraustųjų indėlių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES 12 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte; 

(f)jos veikla vykdoma tik toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė;

(g)bendra įstaigos turto vertė yra mažesnė negu 30 mlrd. EUR;

(h)bendro įstaigos turto santykis su atitinkamos valstybės narės BVP yra mažesnis negu 20 %;

(i)įstaiga nėra svarbi atitinkamos valstybės narės vidaus ekonomikai.

Komisija reguliariai peržiūri, ar įstaiga, kuriai taikomas pagal 148 straipsnį priimtas deleguotasis aktas, tebeatitinka pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

5b.    Ši direktyva valstybės narės įstaigų kategorijai netaikoma, kai Komisija pagal 148 straipsnį priimtame deleguotajame akte remdamasi turima informacija nustato, kad tos kategorijos įstaigos pagal valstybės narės nacionalinę teisę laikomos kredito unijomis ir atitinka visas šias sąlygas:

(a)jos yra kooperacinio pobūdžio finansų įstaigos;

(b)jų nariais gali būti tik asmenys, turintys tam tikrų iš anksto apibrėžtų bendrų asmeninių savybių ar interesų;

(c)joms leidžiama teikti kreditavimą ir finansines paslaugas tik savo nariams;

(d)joms leidžiama priimti indėlius ar grąžintinas lėšas tik iš savo narių ir tokie indėliai laikomi apdraustaisiais indėliais pagal Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

(e)joms leidžiama vykdyti tik veiklą, išvardytą šios direktyvos I priedo 1–6 ir 15 punktuose;

(f)joms taikomi tinkami ir veiksmingi riziką ribojantys reikalavimai, įskaitant minimalius kapitalo reikalavimus, ir priežiūros sistema, kurios poveikis panašus į sistemos, nustatytos pagal Sąjungos teisę, poveikį;

(g)šios kategorijos įstaigų turto agreguota vertė neviršija 3 % atitinkamos valstybės narės BVP, o atskirų įstaigų bendra turto vertė neviršija 100 mln. EUR;

(h)jų veikla vykdoma tik toje valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė.

Komisija reguliariai peržiūri, ar įstaigų kategorija, kuriai taikomas pagal 148 straipsnį priimtas deleguotasis aktas, tebeatitinka pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Subjektai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 3–24 punktuose ir pagal šio straipsnio 5a ir 5b dalis priimtuose deleguotuosiuose aktuose, 34 straipsnio ir VII antraštinės dalies 3 skyriaus tikslais laikomi finansų įstaigomis.“;

(d)straipsnis papildomas 7 dalimi:

„Iki [nuo įsigaliojimo praėjus 5 metams] Komisija peržiūri 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą sąrašą apsvarstydama tai, ar vis dar galioja priežastys, dėl kurių subjektai įtraukti į sąrašą, sąraše nurodytiems subjektams taikomą nacionalinę teisinę sistemą ir priežiūrą, sąraše nurodytų subjektų indėlių garantijų rūšį ir kokybę, o 2 dalies 5a ir 5b dalyse nurodytos rūšies subjektų atveju atsižvelgdama ir į tose dalyse aprašytus kriterijus.“;

(2)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis papildoma šiais punktais:

„60) pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

61) pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 132 punkte;

62) ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – ne ES G-SII, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 133 punkte;

63) grupė – grupė, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 137 punkte;

64) trečiosios valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje.“;

(b)straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų konsoliduoto taikymo tikslais ir konsoliduotos priežiūros vykdymo pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tikslais terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ taip pat yra taikomi finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurioms konsoliduotai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai ir kurioms išduoti veiklos leidimai pagal 21a straipsnį.“;

(3)4 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai institucijoms, kurios nėra kompetentingos institucijos, suteikti pertvarkymo įgaliojimai, tos kitos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir konsultuotųsi su kompetentingomis institucijomis dėl pertvarkymo planų rengimo ir visais kitais atvejais, kai to reikalaujama šia direktyva, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES 13 arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013.“;

(4)8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) kokią informaciją reikia pateikti kompetentingoms institucijoms teikiant prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą, įskaitant 10 straipsnyje numatytą veiklos programą ir informaciją, būtiną laikantis pagal 1 dalį valstybių narių nustatytų ir Europos bankininkystės institucijai pateiktų reikalavimų veiklos leidimui gauti;“;

(b)b punktas pakeičiamas taip:

„b) kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turintiems akcininkams ir nariams, o kai kvalifikuotosios akcijų paketo dalies nėra, 20-čiai didžiausių akcininkų ar narių taikomus reikalavimus pagal 14 straipsnį; ir“;

(5)9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai priimami indėliai ar kitos lėšos, kuriuos grąžinti turės bet kuris iš šių subjektų:

(a)valstybė narė;

(b)valstybės narės regioninės ar vietos valdžios institucija;

(c)tarptautinės viešosios organizacijos, kurioms priklauso viena arba kelios valstybės narės;

(d)asmenys ar įmonės, kurių veiklos pradėjimui ir vykdymui aiškiai taikoma Sąjungos teisė, išskyrus šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

(e)2 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai, kurių veikla reglamentuojama nacionalinėje teisėje.“;

(6)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis
Veiklos programa ir organizacinė struktūra

Valstybės narės reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedama veiklos programa, kurioje būtų nurodytos kredito įstaigos planuojamos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, kartu nurodant grupei priklausančias patronuojančiąsias įmones, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves.“;

(7)14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir apdairų kredito įstaigos valdymą, jų netenkina akcininkų arba narių tinkamumas pagal 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taikomos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 24 straipsnis.“;

(8)18 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

„d) nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje arba šeštoje dalyje, išskyrus 92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ar 105 straipsnį nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, arba nebegalima pasitikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, visų pirma ji nebesuteikia garanto už turtą, kurį jai patikėjo jos indėlininkai;“;

(9)įterpiami 21a ir 21b straipsniai:

„21a straipsnis
Veiklos leidimo išdavimas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms

1.Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės gautų veiklos leidimą iš konsoliduotos priežiūros institucijos, nustatytos pagal 111 straipsnį.

Jei konsoliduotos priežiūros institucija skiriasi nuo kompetentingos institucijos valstybėje narėje, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotos priežiūros institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.

2.Prašyme išduoti 1 dalyje nurodytą veiklos leidimą pateikiama informacija apie:

(a)grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, organizacinę struktūrą, aiškiai nurodant patronuojamąsias įmones ir prireikus patronuojančiąsias įmones;

(b)13 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl faktinio vadovavimo veiklai ir pagrindinės buveinės vietos laikymąsi;

(c)14 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl akcininkų ir narių laikymąsi.

3.Konsoliduotos priežiūros institucija veiklos leidimą išduoda tik tuomet, jei įsitikina, kad laikomasi visų šių sąlygų:

(a)finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai, yra pajėgi užtikrinti tų reikalavimų laikymąsi;

(b)finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė netrukdo veiksmingai prižiūrėti patronuojamųjų arba patronuojančiųjų įstaigų.

4.Konsoliduotos priežiūros institucijos reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės joms pateiktų informaciją, reikalingą, kad jos galėtų stebėti grupės organizacinę struktūrą ir šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų dėl veiklos leidimo išdavimo laikymąsi.

5.Konsoliduotos priežiūros institucijos finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei išduotą veiklos leidimą panaikinti gali tik tuomet, jei tokia finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė:

(a)per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo veiklos leidimu, aiškiai atsisako šio veiklos leidimo arba pardavė visas savo patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos;

(b)gavo veiklos leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c)nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo išduotas veiklos leidimas;

(d)jai konsoliduotai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai ir ji nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje arba šeštoje dalyje arba pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ar 105 straipsnį nustatytų riziką ribojančių reikalavimų arba nebegalima pasitikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams;

(e)patenka į vieną iš kitų atvejų, kuriais pagal nacionalinę teisę veiklos leidimas būtų panaikintas; arba

(f)padaro vieną iš pažeidimų, nurodytų 67 straipsnio 1 dalyje.

21b straipsnis
Tarpinė ES patronuojančioji įmonė

1.Valstybės narės reikalauja, kad dvi ar daugiau Sąjungoje esančių įstaigų, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turėtų Sąjungoje įsteigtą tarpinę ES patronuojančiąją įmonę.

2.Valstybės narės reikalauja, kad Sąjungos tarpinė ES patronuojančioji įmonė gautų įstaigos veiklos leidimą pagal 8 straipsnį arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės veiklos leidimą pagal 21a straipsnį.

3.1 ir 2 dalys netaikomos, jei bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 30 mlrd. EUR, nebent trečiosios valstybės grupė yra ne ES G-SII.

4.Taikant šį straipsnį, bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė apima:

(a)visą kiekvienos Sąjungoje esančios trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turtą pagal jų konsoliduotą balansą ir

(b)visą kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, turinčio veiklos leidimą Sąjungoje, turtą.

5.Kompetentingos institucijos praneša EBI apie kiekvieną pagal 2 dalį išduotą veiklos leidimą.

6.EBI savo interneto svetainėje skelbia visų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, Sąjungoje gavusių veiklos leidimą, sąrašą.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visos tai pačiai trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turėtų vienintelę tarpinę ES patronuojančiąją įmonę.“;

(10)23 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) valdymo organo nario, kuris vadovaus kredito įstaigos veiklai po siūlomo įsigijimo, reputaciją, žinias, įgūdžius ir patirtį, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje;“;

(11)47 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos institucijos EBI praneša:

(a)apie visus veiklos leidimus, išduotus kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialams;

(b)bendrą kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, veiklos leidimą turinčių filialų turtą ir įsipareigojimus pagal periodiškai teikiamas ataskaitas.

EBI savo interneto svetainėje skelbia visų trečiųjų valstybių filialus, turinčius leidimą veikti valstybėse narėse, nurodydama valstybę narę ir bendrą kiekvieno filialo turtą.“;

(12)75 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos institucijos renka informaciją, atskleistą vadovaujantis atskleidimo kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 450 straipsnio 1 dalies g, h, i ir k punktuose, ir ja naudojasi lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti. Tą informaciją kompetentingos institucijos pateikia EBI.“;

(13)84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis
Palūkanų normos rizika dėl ne prekybos knygos veiklos

1.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų vidaus sistemas arba naudotų standartizuotą metodiką, kurios leistų nustatyti, vertinti, valdyti ir mažinti riziką, kylančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms.

2.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų sistemas, kurios leistų vertinti ir stebėti riziką, kylančią dėl galimų kredito skirtumų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms.

3.Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos naudotų 1 dalyje nurodytą standartizuotą metodiką, jei įstaigų įdiegtos vidaus sistemos, skirtos 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, yra nepakankamos.

4.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose šio straipsnio tikslais patikslina standartizuotos metodikos, kurią įstaigos gali naudoti 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, duomenis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.EBI paskelbia gaires, kuriose patikslinami:

(a)įstaigos vidaus sistemos atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos vertinimo kriterijai;

(b)įstaigų atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos nustatymo, valdymo ir mažinimo kriterijai;

(c)įstaigų atliekamo 2 dalyje nurodytos rizikos vertinimo ir stebėjimo kriterijai;

(d)nustatymo, kurios įstaigų 1 dalies tikslais įdiegtos vidaus sistemos yra nepakankamos, kaip nurodyta 3 dalyje, kriterijai.

EBI tas gaires paskelbia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].“;

(14)85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įgyvendintų politiką ir procesus, skirtus operacinei rizikai, įskaitant modelio riziką, dėl veiklos perdavimo trečiosioms šalims kylančią riziką ir apsaugą nuo retai pasitaikančių didelio poveikio įvykių, vertinti ir valdyti. Įstaigos aiškiai nurodo, kas toje politikoje ir procedūrose sudaro operacinę riziką.“;

(15)92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis išbraukiama;

(b)2 dalyje įvadinė frazė pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos užtikrina, kad nustatydamos ir taikydamos politiką dėl viso atlygio, įskaitant darbo užmokestį ir savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, įvairių kategorijų darbuotojams, įskaitant vyresniąją vadovybę, riziką prisiimančius darbuotojus, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir visus darbuotojus, kurie gauna visą atlygį, priskiriamą tai pačiai atlygių grupei kaip ir vyresnioji vadovybė bei riziką prisiimantys darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui, įstaigos laikytųsi toliau išvardytų principų tokiu būdu, kad atsižvelgtų į savo dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą:“;

(16)94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies l punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) akcijų ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nuosavybės teisių; arba su akcijomis susijusių priemonių ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nepiniginių priemonių;“;

(b)straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3. Nukrypstant nuo 1 dalies, l bei m punktuose ir o punkto antroje pastraipoje nustatyti principai netaikomi:

(a)įstaigai, kurios turto vertė per ketverių metų laikotarpį prieš pat einamuosius finansinius metus vidutiniškai sudarė ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR;

(b)darbuotojui, kurio metinis kintamasis atlygis neviršija 50 000 EUR ir nesudaro daugiau nei ketvirtadalio to darbuotojo viso metinio atlygio.

Nukrypstant nuo a punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad įstaigoms, kurių bendra turto vertė neviršija a punkte nustatytos ribos, dėl jų veiklos pobūdžio ir apimties, vidaus organizacijos arba prireikus grupės, kuriai jos priklauso, ypatybių nukrypti leidžianti nuostata netaikoma.

Nukrypstant nuo b punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad darbuotojams, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija b punkte nustatytos ribos ir dalies, dėl nacionalinės rinkos specifikos atlygio praktikos atžvilgiu arba dėl tų darbuotojų atsakomybės ir pareigybės pobūdžio nukrypti leidžianti nuostata netaikoma.

4. Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su EBI iki [praėjus ketveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo] peržiūri, kaip taikoma 3 dalis, parengia ataskaitą ir ją bei prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. EBI priima gaires, kuriomis palengvinamas 3 dalies įgyvendinimas ir užtikrinamas nuoseklus jos taikymas.“;

(17)97 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas;

(18)98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies j punktas išbraukiamas;

(b)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Atlikdamos tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos institucijos atsižvelgia į įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos. Būtina imtis priežiūros priemonių bent jau dėl tų įstaigų, kurių 84 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuosavo kapitalo ekonominė vertė dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta pagal bet kurį palūkanų normoms taikomą vieną iš šešių priežiūrinių sukrėtimų scenarijų, sumažėja daugiau kaip 15 % jų 1 lygio kapitalo.“;

(c)įterpiama 5a dalis:

„5a. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose 5 dalies tikslais nurodo:

(a)šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, kuriuos reikia taikyti palūkanų normoms kiekviena valiuta;

(b)bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas, į kurias įstaigos turi atsižvelgti apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę pagal 5 dalį;

(c)tai, ar taip pat būtina imtis priežiūros priemonių įstaigų grynosioms palūkanų pajamoms sumažėjus, kaip nurodyta 84 straipsnio 1 dalyje, dėl galimų palūkanų normų pokyčių.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

(19)99 straipsnio 2 dalies b punktas išbraukiamas;

(20)103 straipsnis išbraukiamas;

(21)104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. 97 straipsnio, 98 straipsnio 4 dalies, 101 straipsnio 4 dalies ir 102 straipsnio tikslais ir taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

(a)104a straipsnyje nustatytomis sąlygomis reikalauti, kad įstaigos turėtų papildomų nuosavų lėšų, viršijančių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus;

(b)reikalauti sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal 73 ir 74 straipsnius;

(c)reikalauti, kad įstaigos pateiktų priežiūros reikalavimų įvykdymo planą pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir nustatytų galutinį plano įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

(d)reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

(e)uždrausti arba apriboti veiklą, sandorius arba įstaigų tinklus arba reikalauti sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką įstaigos patikimumui;

(f)reikalauti sumažinti įstaigų veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant trečiosioms šalims perduotą veiklą, būdingą riziką;

(g)reikalauti, kad įstaigos ribotų kintamąją atlygio dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jeigu ji nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

(h)reikalauti, kad įstaigos naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti;

(i)apriboti arba uždrausti įstaigos atliekamą paskirstymą ar palūkanų mokėjimą įstaigos akcininkams, nariams arba papildomų 1 lygio priemonių turėtojams, jeigu draudimas nereiškia, kad dėl jo įstaiga neįvykdys įsipareigojimų;

(j)nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, įskaitant informaciją apie kapitalo ir likvidumo pozicijas;

(k)nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, įskaitant turto ir įsipareigojimų terminų nesutapimų apribojimus;

(l)reikalauti atskleisti papildomą informaciją tik ad hoc pagrindu.

2. Taikant 1 dalies j punktą, kompetentingos institucijos reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau įstaigoms gali nustatyti tik jeigu teiktina informacija nedubliuojama ir laikomasi vienos iš šių sąlygų:

(a)laikomasi bet kurios iš 102 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų;

(b)kompetentinga institucija mano, kad tuos reikalavimus nustatyti yra pagrįsta siekiant surinkti 102 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus įrodymus:

(c)reikia papildomos informacijos, kol vykdoma įstaigos priežiūros analizės programa pagal 99 straipsnį.

Laikoma, kad informacija, kurios gali būti reikalaujama iš įstaigos, yra dubliuojama, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, jei tą pačią arba iš esmės tą pačią informaciją kompetentinga institucija jau turi, gali sugeneruoti arba gauti kitomis priemonėmis negu iš įstaigos reikalaudama ją pateikti. Jei informaciją kompetentinga institucija jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, kompetentinga institucija papildomos informacijos nereikalauja, jei skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai sugeneruoti iš esmės panašią informaciją.“;

(b)3 dalis išbraukiama;

(22)įterpiami 104a, 104b ir 104c straipsniai:

„104a straipsnis
Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas

1.104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos nustato tik jeigu, remdamosi pagal 97 ir 101 straipsnius atliktais tikrinimais ir peržiūromis, atskiros įstaigos atveju jos nustato šias situacijas:

(a)įstaigai kyla rizika arba rizikos elementai, kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, kaip patikslinta 2 dalyje;

(b)įstaiga nesilaiko šios direktyvos 73 ir 74 straipsniuose arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 393 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir mažai tikėtina, kad vien tik kitų administracinių priemonių taikymas pakankamai pagerintų tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas per tinkamą laikotarpį;

(c)laikoma, kad 98 straipsnio 4 dalyje nurodytų koregavimų nepakanka, kad įstaiga, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas;

(d)atlikus vertinimą pagal 101 straipsnio 4 dalį nustatoma, kad dėl to, jog nesilaikoma reikalavimų dėl leidžiamo metodo taikymo, veikiausiai nuosavų lėšų reikalavimai bus nepakankami;

(e)įstaiga pakartotinai nenustato arba nesilaiko pakankamo papildomų nuosavų lėšų lygio, kaip nustatyta 104b straipsnio 1 dalyje.

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo kompetentingos institucijos nenustato makroprudencinei arba sisteminei rizikai padengti.

2.Taikant 1 dalies a punktą, laikoma, kad rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, tik tuomet, jeigu kapitalo, kurį kompetentingos institucijos, atlikusios pagal 73 straipsnio pirmą pastraipą įstaigų atlikto vertinimo priežiūrinį tikrinimą, laiko pakankamu, sumos, rūšys ir paskirstymas viršija įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

Taikant pirmą pastraipą, pakankamu laikomas kapitalas padengia visą reikšmingą riziką arba tokios rizikos elementus, kuriems netaikomas specialus nuosavų lėšų reikalavimas. Tai gali būti rizika arba rizikos elementai, kurie aiškiai neįtraukti į nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

Palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos pozicijų, reikšminga laikoma tik tuomet, jei nuosavo kapitalo ekonominė vertė sumažėja daugiau kaip 15 % įstaigos 1 lygio kapitalo pagal bet kurį iš šešių priežiūrinių sukrėtimų scenarijų, nurodytų 98 straipsnio 5 dalyje ir taikomų palūkanų normoms, ar bet kuriuo kitu atveju, EBI nustatytu pagal 98 straipsnio 5 dalies c punktą.

1 dalies a punkte nurodyta rizika neapima rizikos, kuriai pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, arba rizikos, kuriai taikomos nuostatos dėl tęstinumo.

3.Kompetentingos institucijos pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal 2 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

4.104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti įstaigos naudoja nuosavų lėšų priemones laikydamosi šių sąlygų:

(a)mažiausiai trims ketvirtadaliams papildomų nuosavų lėšų reikalavimų įvykdyti naudojamas 1 lygio kapitalas;

(b)mažiausiai tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos nėra naudojamos jokiems kitiems nuosavų lėšų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, arba jungtinio rezervo reikalavimui, apibrėžtam šios direktyvos 128 straipsnio 6 dalyje, įvykdyti.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentingos institucijos nustato rizikai arba rizikos elementams, nepakankamai padengiamiems pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos gali būti naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui, nurodytam šios direktyvos 128 straipsnio 6 dalyje, įvykdyti.

5.Kompetentinga institucija kiekvienai įstaigai raštu tinkamai pagrindžia sprendimą taikyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, pateikdama bent aiškią visapusiško 1–4 dalyse nurodytų elementų įvertinimo ataskaitą. 1 dalies d punkte nustatytu atveju tai apima konkretų priežasčių, dėl kurių rekomendacijų dėl kapitalo nustatymas nebelaikomas pakankamu, išdėstymą.

6.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo, kaip turi būti vertinama 2 dalyje nurodyta rizika ir rizikos elementai.

EBI užtikrina, kad techninių reguliavimo standartų projektai būtų proporcingi atsižvelgiant į:

(a)įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms tenkančią įgyvendinimo naštą ir

(b)galimybę, kad bendras aukštesnis kapitalo reikalavimų, taikomų, jei įstaigos nenaudoja vidaus modelių, lygis gali pateisinti mažesnių kapitalo reikalavimų nustatymą vertinant riziką ir rizikos elementus pagal 2 dalį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

104b straipsnis
Rekomendacijos dėl papildomų nuosavų lėšų

1.Vykdydamos 73 straipsnyje nurodytas strategijas bei procesus ir pasikonsultavusios su kompetentinga institucija, įstaigos nustato pakankamo lygio nuosavas lėšas, kurios pakankamai viršija reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse ir šioje direktyvoje, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, siekdamos užtikrinti, kad:

(a)tie reikalavimai būtų vykdomi vykstant cikliniams ekonominiams svyravimams ir;

(b)vykdant nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, ir kompetentingų institucijų pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, įstaigos nuosavų lėšų pakaktų galimiems nuostoliams, nustatytiems atlikus 100 straipsnyje nurodytą priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, padengti.

2.Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri kiekvienos įstaigos pagal 1 dalį nustatytų nuosavų lėšų lygį atsižvelgdamos į tikrinimų, peržiūrų ir vertinimų, atliktų pagal 97 ir 101 straipsnius, rezultatą, įskaitant 100 straipsnyje nurodytų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

3.Kompetentingos institucijos įstaigoms praneša peržiūros, numatytos 2 dalyje, rezultatą. Prireikus kompetentingos institucijos įstaigoms gali pranešti apie lūkesčius dėl pagal 1 dalį nustatytų nuosavų lėšų lygio koregavimo.

4.Kompetentingos institucijos įstaigoms nepraneša apie lūkesčius dėl nuosavų lėšų lygio koregavimo pagal 3 dalį, jei pagal 104a straipsnį turi būti nustatytas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas.

5.Įstaigai, neatitinkančiai 3 dalyje nustatytų lūkesčių, 141 straipsnyje nurodyti apribojimai nėra taikomi.

104c straipsnis
Bendradarbiavimas su pertvarkymo institucijomis

1.Kompetentingos institucijos konsultuojasi su pertvarkymo institucijomis prieš nustatydamos kokius nors papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, nurodytus 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir pranešdamos įstaigoms apie lūkesčius dėl nuosavų lėšų lygio koregavimų pagal 104b straipsnį. Šiais tikslais kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms pateikia visą turimą informaciją.

2.Kompetentingos institucijos atitinkamas pertvarkymo institucijas informuoja apie papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, įstaigoms nustatytą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, ir lūkesčius dėl nuosavų lėšų lygio koregavimų, apie kuriuos įstaigoms pranešta pagal 104b straipsnį.“;

(23)105 straipsnio d punktas išbraukiamas;

(24)108 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

(25)109 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai vykdytų šio skyriaus II skirsnyje nustatytus įpareigojimus, kad užtikrintų, jog tvarka, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal šio skyriaus II skirsnį, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, įgyvendintų šią tvarką, procesus ir mechanizmus savo patronuojamosiose įmonėse, kurioms ši direktyva netaikoma, įskaitant įmones, įsteigtas finansų centruose lengvatinių mokesčių zonose. Be to, ta tvarka, procesai ir mechanizmai turi būti nuoseklūs ir gerai integruoti, ir tos patronuojamosios įmonės taip pat turi sugebėti pateikti visus duomenis ir informaciją, kuri būtina atliekant priežiūrą.

3. Pagal šio skyriaus II skirsnį atsirandantys įpareigojimai dėl patronuojamųjų įmonių, kurioms ši direktyva netaikoma, netaikomi, jeigu ES patronuojančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad pagal trečiosios valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymus II skirsnį taikyti yra neteisėta.“;

(26)113 straipsnis pakeičiamas taip:

„113 straipsnis
Bendri sprendimai dėl konkrečios įstaigos riziką ribojančių reikalavimų

1.Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą valstybėje narėje, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą:

(a)dėl 73 ir 97 straipsnių taikymo, siekdamos nustatyti įstaigų grupės turimų konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumą atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį, taip pat reikalaujamą nuosavų lėšų dydį taikant 104 straipsnio 1 dalies a punktą kiekvienam tos įstaigų grupės subjektui ir konsoliduotai;

(b)dėl priemonių svarbiems klausimams ir esminiams rezultatams, susijusiems su likvidumo priežiūra, spręsti, įskaitant susijusias su rizikos valdymo ir vertinimo pakankamumu pagal 86 straipsnį, ir su poreikiu nustatyti konkrečiai įstaigai specialius likvidumo reikalavimus pagal šios direktyvos 105 straipsnį;

(c)dėl lūkesčių dėl konsoliduoto nuosavų lėšų lygio koregavimų pagal 104b straipsnio 3 dalį.

2.1 dalyje nurodyti bendri sprendimai priimami:

(a)1 dalies a punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104a straipsnį;

(b)1 dalies b punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės likvidumo rizikos pobūdžio vertinimą pagal 86 ir 105 straipsnius;

(c)1 dalies c punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104b straipsnį.

Priimant bendrus sprendimus taip pat tinkamai atsižvelgiama į patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, kurį pagal 73, 97, 104a ir 104b straipsnius atliko atitinkamos kompetentingos institucijos.

1 dalies a ir b punktuose nurodyti bendri sprendimai pateikiami dokumentuose, kuriuose išdėstomos išsamios priežastys ir kuriuos konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ES patronuojančiajai įstaigai. Nepavykus susitarti, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

3.Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per 2 dalyje nurodytus laikotarpius, konsoliduotos priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, priima konsoliduotą sprendimą dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Jei, pasibaigus 2 dalyje nurodytiems laikotarpiams, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą, kol EBI priims galimą sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimą dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priima atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios kredito įstaigos arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių individualią arba iš dalies konsoliduotą priežiūrą, deramai apsvarsčiusios konsoliduotos priežiūros institucijos pareikštas nuomones ir išlygas. Jei, pasibaigus bet kuriam iš 2 dalyje nurodytų laikotarpių, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą perduoda EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimai išdėstomi dokumente, kuriame pateikiamos išsamios priežastys ir kuriame atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per 2 dalyje nurodytus laikotarpius pateiktą rizikos vertinimą ir pareikštas nuomones bei išlygas. Dokumentą konsoliduotos priežiūros institucija pateikia visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir ES patronuojančiajai įstaigai.

Tais atvejais, kai buvo konsultuotasi su EBI, visos kompetentingos institucijos apsvarsto jos rekomendacijas ir paaiškina visus didesnius nukrypimus nuo jų.

4.1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, kuriuos kompetentingos institucijos priima tuo atveju, jei bendras sprendimas nepriimamas, kaip numatyta 3 dalyje, yra pripažįstami galutiniais ir juos kompetentingos institucijos taiko atitinkamose valstybėse narėse.

1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, priimti tuo atveju, jei bendras sprendimas nepriimamas, kaip tai numatyta 3 dalyje, atnaujinami kasmet arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, raštu pateikia visiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Pastaruoju atveju sprendimas gali būti atnaujinamas dvišaliu pagrindu konsoliduotos priežiūros institucijos ir prašymą pateikiančios kompetentingos institucijos.

5.Kad būtų lengviau priimti bendrus sprendimus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų vykdomas šiame straipsnyje nurodyto bendro sprendimo dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priėmimo procesas.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.“;

(27)116 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Priežiūros institucijų kolegijos taip pat įsteigiamos, jei ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės visos patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje.“;

(28)119 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Laikydamosi 21a straipsnio valstybės narės patvirtina priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą.“;

(29)120 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2009/138/EB, visų pirma susijusios su riziką ribojančia priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija, sprendimą suderinusi su grupės priežiūros institucija draudimo sektoriuje, tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taiko tik tas direktyvos nuostatas, kurios susijusios su svarbiausiu finansų sektoriumi, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.“;

(30)131 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už jų jurisdikcijoje veiklos leidimus gavusių pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) nustatymą konsoliduotu pagrindu ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymą individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu pagrindu, kaip taikytina. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirta institucija. Valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną instituciją.

G-SII yra vienas iš šių subjektų:

(a)grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; arba

(b)įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė.

O-SII gali būti arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba įstaiga.“;

(31)141 straipsnio 1–6 dalys pakeičiamos taip:

„1. Įstaiga, kuri tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, neatlieka su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusių paskirstymų tiek, kiek tai sumažintų jos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą iki tokio lygio, kad jungtinio rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas.

2. Įstaiga, netenkinanti jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą pagal 4 dalį ir apie tą apskaičiuotą didžiausią galimą paskirstyti sumą praneša kompetentingai institucijai.

Jeigu taikoma pirma pastraipa, įstaiga negali imtis nė vieno iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą:

(a)atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus;

(b)nustatyti prievolę mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;

(c)vykdyti mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones.

3. Jeigu įstaiga netenkina arba neviršija jungtinio rezervo reikalavimo, ji neatlieka paskirstymų, didesnių už pagal 4 dalį apskaičiuotą didžiausią galimą paskirstyti sumą, vykdydama bet kuriuos 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus veiksmus. Įstaiga nevykdo jokių 2 dalies antros pastraipos a arba b punkte nurodytų veiksmų, prieš atlikdama vykdytinus mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones.

4. Įstaigos apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. Didžiausia galima paskirstyti suma mažinama bet kuriuo iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų.

5. Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:

(a)tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, kuris buvo gautas po paskutinio sprendimo dėl pelno paskirstymo arba bet kurio iš šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų;

pridėjus

(a)į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą neįskaitytą metų pabaigos pelną pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, kuris buvo gautas po paskutinio sprendimo dėl pelno paskirstymo arba bet kurio iš šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų;

atėmus

(b)sumas, mokėtinas kaip mokesčiai, jeigu šios dalies a ir b punktuose nurodyti straipsniai nepaskirstomi.

6. Daugiklis nustatomas taip:

(a)jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas kuriam nors nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso pirmajam (tai yra žemiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;

(b)jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas kuriam nors nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso antrajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;

(c)jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso trečiajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;

(d)jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso ketvirtajam (tai yra aukščiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.

Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio atkarpa apskaičiuojama taip:

„Qn“ rodo atitinkamo kvartilio eilės numerį.“;

(32)Įterpiamas 141a straipsnis:

„141a straipsnis
Jungtinio rezervo reikalavimo netenkinimas

1.Laikoma, kad taikant 141 straipsnį įstaiga netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, jei jos turimų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma ir kokybė nėra tokia, kokios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas 128 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas reikalavimas ir kiekvienas iš toliau nurodytų reikalavimų pagal:

(a)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

(b)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

(c)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

(d)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, nelaikoma, kad taikant 141 straipsnį įstaiga netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, jei laikomasi visų šių sąlygų:

(a)įstaiga tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, apibrėžtą 128 straipsnio 6 dalyje, ir kiekvieną iš reikalavimų, nurodytų 1 dalies a, b ir c punktuose;

(b)1 dalies d punkte nurodytų reikalavimų netenkinimą išskirtinai nulėmė įstaigos negalėjimas pakeisti įsipareigojimų, nebeatitinkančių tinkamumo arba terminų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b ir 72c straipsniuose;

(c)1 dalies d punkte nurodyti reikalavimai netenkinami ne ilgiau kaip 6 mėnesius.“;

(33)145 straipsnis papildomas j ir k punktais:

„j) 2 straipsnio 5a ir 5b dalių papildymo pagal jos turimą informaciją nustatant:

i)ar įstaigos arba įstaigų kategorijos atitinka tose dalyse nustatytas sąlygas arba

ii)ar įstaigos arba įstaigų kategorijos nebeatitinka tose dalyse nustatytų sąlygų;

k) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimų:

i)išbraukiant įstaigas ar įstaigų kategorijas, jei atitinkamos įstaigos arba įstaigų kategorijos nebeliko;

ii)atliekant būtinus pakeitimus, jei pasikeitė atitinkamos įstaigos arba įstaigų kategorijos pavadinimas.“;

(34)146 straipsnio a punktas išbraukiamas;

(35)161 straipsnis papildomas 10 dalimi:

„10. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip įgyvendinami ir taikomi 104 straipsnio 1 dalies j ir l punktuose nurodyti priežiūros įgaliojimai, ir dėl to pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. “.

2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [praėjus vieniems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [praėjus metams ir 1 dienai nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Tačiau nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 13 ir 18 punktuose nustatytų Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnių pakeitimų, taikomos nuo [praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) Žr. http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/long-term-finance/docs/consultation-document_en.pdf ir http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/financial-regulatory-framework-review/docs/consultation-document_en.pdf . Kvietimas teikti įrodymus apėmė visą finansinių paslaugų reguliavimą. Poveikio vertinime aptariami tik bankininkystės sričių klausimai. Kiti klausimai, susiję su kitais ES finansų teisės aktų segmentais, bus aptarti atskirai.

(2) Komisijos ataskaita COM(2016) 510, 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatytų atlyginimo taisyklių įvertinimas“.

(3) Informaciją apie viešas konsultacijas galima rasti http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/long-term-finance/index_en.htm.

(4) Poveikio vertinimą žr...

(5) Nuomonę žr...

(6) OL C […], […], p. […].

(7) OL C, , p. .

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(10) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(11) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).