EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 03 02

COM(2016) 106 final

2016/0059(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sutuoktinių turto teisinio režimo srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo aplinkybės

1.1.Bendrosios aplinkybės

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. To straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą. Sutarties 81 straipsnyje aiškiai paminėtos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti „teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse“ ir „valstybėse narėse teisės ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą“. Šiuo pagrindu jau priimta įvairių priemonių, visų pirma 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Tačiau nė viena iš tų priemonių nereglamentuoja sutuoktinių turto teisinio režimo.

Priimti Europos teisės aktą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo buvo vienas iš 1998 m. Vienos veiksmų plano prioritetų. 2000 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtoje Teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripažinimo programoje 1 numatyta parengti priemonę, kuria būtų reglamentuojama jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su „sutuoktinių turto teisiniu režimu ir nesusituokusių porų išsiskyrimo turtinėmis pasekmėmis“, pripažinimas bei vykdymas. 2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje 2 nustatyta, kad svarbiausias prioritetas – Tarpusavio pripažinimo programos įgyvendinimas, Komisija paraginta pateikti Žaliąją knygą dėl teisės normų, reguliuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą, ir pabrėžta, kad iki 2011 m. būtina priimti teisės aktą.

2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Stokholmo programoje taip pat nustatyta, kad tarpusavio pripažinimo principas turi būti taikomas ir sutuoktinių turto teisiniam režimui bei nesusituokusių porų partnerystės nutraukimo turtinėms pasekmėms.

2010 m. spalio 27 d. priimtame dokumente „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ 3 Komisija nurodė, kad tarptautinių porų netikrumas dėl turtinių teisių yra viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis ES piliečiai susiduria kasdieniame gyvenime, kai ES suteiktomis teisėmis naudojasi už savo šalies ribų. Todėl Komisija pranešė, kad šiai padėčiai ištaisyti 2011 m. priims teisės akto pasiūlymą, kuris tarptautinėms poroms (sutuoktiniams arba registruotiems partneriams) sudarys sąlygas lengviau išsiaiškinti, kurie teismai turi jurisdikciją spręsti dėl jų turtinių teisių ir kurios valstybės narės teisė taikoma jų turtinėms teisėms.

2011 m. kovo 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą 4 dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu, ir pasiūlymą 5 dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis 6 .

Siūlomų Tarybos reglamentų teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymuose nagrinėtas teisminis bendradarbiavimas šeimos teisės aspektų turinčiose civilinėse bylose. Pagal šį teisinį pagrindą priemones vieningai priima Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikė 2013 m. rugsėjo 10 d. 7

Dėl Komisijos pasiūlymų iki 2014 m. pabaigos diskutuota Tarybos Civilinės teisės klausimų darbo grupės (sutuoktinių turto teisinio režimo ir registruotos partnerystės turtinių pasekmių klausimai) posėdžiuose. 2014 m. gruodžio mėn. Taryba nusprendė valstybėms narėms, kurios tebeturėjo sunkumų, suteikti svarstymų laikotarpį; tačiau šis laikotarpis neturėtų tęstis ilgiau kaip vienus metus. 2015 m. gruodžio 3 d. susitikime Taryba padarė išvadą, kad nepavyko vienbalsiai nuspręsti dėl reglamentų dėl sutuoktinių turto teisinio režimo ir registruotos partnerystės turtinių pasekmių pasiūlymų priėmimo ir todėl šios srities bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga bendrai nepasiekė. Taryba taip pat nurodė, kad kai kurios valstybės narės pareiškė, kad yra pasirengusios pritarti tam, kad būtų pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas klausimais, kurie patenka į pasiūlymų taikymo sritį.

2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. vasario mėn. 17 valstybių narių 8 Komisijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad norėtų pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą tarptautinių porų turto teisinio režimo srityje, būtent dėl sutuoktinių turto teisinio režimo srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo; valstybės narės taip pat paprašė Komisijos šiuo tikslu pateikti pasiūlymą Tarybai.

Komisijos atsaką į 17 valstybių narių (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) prašymą sudaro pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti tarptautinių porų turto teisiniam režimui (sutuoktinių turto teisiniam režimui ir registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms) taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje, šis Tarybos reglamento dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pasiūlymas ir lygiagretus Tarybos reglamento dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių pasiūlymas, kuriais abiem įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas ir kuriuos Komisija priėmė vienu metu. Tarybos sprendimo pasiūlyme išsamiai įvertinamos teisinės sąlygos, kuriomis reglamentuojamas numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas tarptautinių porų turto teisiniam režimui (sutuoktinių turto teisiniam režimui ir registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms) taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje, taip pat išsamiai įvertinamas tokio bendradarbiavimo tinkamumas.

1.2.Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Asmenims vis daugiau judant erdvėje be vidaus sienų, labai padaugėjo sąjungų tarp skirtingų valstybių narių piliečių porų, kurios įsikuria ne savo valstybėje narėje ar įsigyja turto keliose valstybėse narėse. Iš 2003 m. konsorciumo ASSER-UCL atlikto tyrimo 9 matyti, kad Sąjungoje yra daug tarpvalstybinių porų, taip pat matyti, kokių praktinių bei teisinių sunkumų jos patiria kasdien valdydamos turtą ir jį dalydamosi dėl santuokos ar partnerystės nutraukimo arba vieno iš sutuoktinių ar partnerių mirties. Šiuos sunkumus dažnai lemia dideli taikytinų materialinės ir tarptautinės privatinės teisės normų, kuriomis reglamentuojamos turtinės santuokos pasekmės, skirtumai.

Dėl santuokai ir registruotai partnerystei būdingų ypatumų ir skirtingų teisinių šių sąjungos formų pasirinkimo pasekmių Komisija teikia dviejų atskirų reglamentų pasiūlymus: vieną dėl sutuoktinių turto teisinio režimo srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, o kitą – dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Abu šie pasiūlymai yra priemonės, kuriomis įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas tarptautinių porų turto teisiniam režimui (sutuoktinių turto teisiniam režimui ir registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms) taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje.

Šiuo pasiūlymu siekiama Europos Sąjungoje sukurti aiškią teisinę sistemą, apimančią su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusios jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymą, ir palengvinti teismo sprendimų ir šiam klausimui skirtų dokumentų judėjimą tarp valstybių narių.

2.Konsultacijų rezultatai ir poveikio vertinimas

Prieš parengiant 2011 m. Komisijos pasiūlymą, išsamiai konsultuotasi su valstybėmis narėmis, kitomis Sąjungos institucijomis ir visuomene. Po 2003 m. tyrimo 2006 m. liepos 17 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą 10 , ir pradėjo išsamias konsultacijas šiuo klausimu. Pasiūlymui parengti Komisija įsteigė ekspertų grupę „PRM/III“. 2008–2010 m. įvyko penki šios grupės, sudarytos iš skirtingoms Europos teisės tradicijoms atstovaujančių įvairių susijusių profesijų ekspertų, susitikimai. Be to, 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisija surengė viešą posėdį, kuriame dalyvavo apie šimtą asmenų. Diskusijos patvirtino, kad sutuoktinių turto teisinio režimo ES priemonė, apimanti visų pirma taikytinos teisės, jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimus, yra reikalinga. 2010 m. kovo 23 d. surengtas posėdis su nacionaliniais ekspertais, kuriame apžvelgti pagrindiniai tuo metu rengto pasiūlymo aspektai. Galiausiai Komisija atliko bendrą abiejų reglamentų – dėl sutuoktinių turto teisinio režimo ir dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių – pasiūlymų poveikio tyrimą.

Naujuosiuose pasiūlymuose dėl sutuoktinių turto teisinio režimo ir dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių nustatyti sprendimai, panašūs į sprendimus, pateiktus 2011 m. pasiūlymuose, atsižvelgiant į iki 2015 m. pabaigos vykusias diskusijas Taryboje ir Europos Parlamente.

3.Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.1.Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalis, kuria Tarybai suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, vieningai priimti tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones.

Sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas tada, kai susijusius asmenis sieja šeimos santykiai. Nors sutuoktinių turto teisiniu režimu reglamentuojami sutuoktinių ir sutuoktinių bei trečiųjų asmenų turtiniai santykiai, jis glaudžiai susijęs su santuokos institutu, tad turi būti laikomas šeimos teisės klausimu. Jis atsiranda su santuoka ir išnyksta jai nutrūkus (dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba vieno iš sutuoktinių mirties).

Pasiūlymo tikslas – sudaryti išsamų sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos tarptautinės privatinės teisės normų rinkinį. Todėl pasiūlyme nagrinėjami sutuoktinių turto bylose taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai. Pasiūlyme pateiktos normos taikomos tik tarpvalstybinio pobūdžio situacijoms. Taigi laikomasi 81 straipsnio 3 dalyje nurodyto tarpvalstybinio pobūdžio reikalavimo. Šis pasiūlymas taikomas tik santuokos turtinėms pasekmėms, juo neapibrėžiamas santuokos institutas ir nereikalaujama pripažinti santuokos kitoje valstybėje narėje.

3.2.Subsidiarumo principas

Pasiūlymo tikslai gali būti pasiekti tik priėmus bendras sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinas normas, kurios, siekiant užtikrinti piliečiams teisinį tikrumą ir numatomumą, turi būti vienodos visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Taigi vienašališki valstybių narių veiksmai prieštarautų šiam tikslui. Su šiuo klausimu susijusios dvi Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijos: 1905 m. liepos 17 d. Konvencija dėl įstatymų, susijusių su santuokos pasekmėmis sutuoktinių teisėms ir pareigoms tarpusavio santykių ir turto atžvilgiu, kolizijos ir 1978 m. kovo 14 d. Konvencija dėl sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės. Tačiau šios konvencijos ratifikuotos tik trijų valstybių narių ir nepadeda spręsti šiame pasiūlyme nagrinėjamų problemų, kurių mastą atskleidė tiek poveikio tyrimas, tiek viešos konsultacijos. Turint omenyje Sąjungos piliečių patiriamų problemų pobūdį ir mastą, pasiūlymo tikslai gali būti pasiekti tik Sąjungos lygmeniu.

3.3.Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes griežtai apsiriboja tik tuo, kas būtina jo tikslams pasiekti. Pasiūlymu nebandoma derinti valstybių narių sutuoktinių turto teisinio režimo privatinės teisės ir nedaromas poveikis sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimo apmokestinimui valstybėse narėse. Pasiūlymu piliečiams nebus užkrauta jokia finansinė ar administracinė našta, menka papildoma našta teks tik nacionalinėms valdžios institucijoms.

3.4.Poveikis pagrindinėms teisėms

Remdamasi Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija 11 , Komisija patikrino, ar pasiūlymu nepažeidžiamos Chartijoje išdėstytos teisės.

Pasiūlymu nedaroma poveikio Chartijos 7 straipsnyje nustatytai teisei į privatų ir šeimos gyvenimą ir 9 straipsnyje nustatytai teisei tuoktis ir kurti šeimą, užtikrinamoms nacionalinės teisės aktais.

Sustiprinta Chartijos 17 straipsnyje nurodyta teisė į nuosavybę. Galėdami numatyti, kokia teisė taikoma jų turtui, sutuoktiniai galės veiksmingiau naudotis savo turtinėmis teisėmis.

Komisija taip pat patikrino, ar pasiūlymu laikomasi Chartijos 9 straipsnio dėl teisės tuoktis ir kurti šeimą, užtikrinamos nacionalinės teisės aktais, ir 21 straipsnio, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija.

Galiausiai pasiūlymas pagerintų piliečių, visų pirma susituokusių porų, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ES. Juo būtų palengvintas Chartijos 47 straipsnio, kuriuo užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įgyvendinimas. Nustatant objektyvius jurisdikciją turinčio teismo nustatymo kriterijus, užkertamas kelias paraleliems teismo procesams ir skubotiems aktyviausios šalies apeliaciniams skundams.

3.5.Pasirinkta priemonė

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir numatomumą, reikia aiškių, vienodų normų ir būtina pasirinkti reglamento formą. Siūlomos jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų laisvo judėjimo normos išdėstytos tiksliai ir išsamiai, tad jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Teisinio tikrumo ir numatomumo tikslus būtų sunku pasiekti, jei valstybės narės turėtų laisvę normas įgyvendinti savo nuožiūra.

4.Poveikis biudžetui, paprastinimas ir derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

4.1.Poveikis biudžetui

Pasiūlymas neturės poveikio Sąjungos biudžetui.

4.2.Paprastinimas

Suderinus jurisdikcijos taisykles, gerokai supaprastės teismo procesai: remiantis bendromis taisyklėmis bus galima nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti sutuoktinių turto teisinio režimo bylą. Jei teismų, į kuriuos kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo, santuokos pripažinimo negaliojančia arba paveldėjimo po vieno iš sutuoktinių mirties, jurisdikcija pagal dabartinius ES teisės aktus bus išplėsta ir jai bus priskirtos susijusios sutuoktinių turto teisinio režimo bylos, bus sudarytos sąlygos, kad tas pats teismas nagrinėtų visus su piliečio situacija susijusius aspektus.

Suderinus kolizines normas, gerokai supaprastės teismo procesai, nes tai, kokia teisė taikytina, bus nustatyta remiantis bendru normų rinkiniu, pakeisiančiu dalyvaujančiose valstybėse narėse galiojančias įvairias nacionalines kolizines normas.

Galiausiai siūlomomis teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo normomis bus palengvintas piliečių judėjimas iš vienos valstybės narės į kitą.

4.3.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šį pasiūlymą Komisija teikia įgyvendindama minėtoje 2010 m. Sąjungos pilietybės ataskaitoje nustatytą tikslą šalinti kliūtis, su kuriomis Sąjungos piliečiai susiduria kasdieniame gyvenime naudodamiesi ES jiems suteiktomis teisėmis.

5.Straipsnių aiškinimas

5.1.I skyrius. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai ir apimti tiek su kasdieniu sutuoktinių turto valdymu, tiek su jų turto teisinio režimo likvidavimu dėl poros gyvenimo skyrium patvirtinimo arba vieno iš sutuoktinių mirties susijusius aspektus.

Sprendžiant, kokias sritis apims būsima priemonė, pasirinkta sudaryti baigtinį reglamento taikymo sričiai nepriklausančių klausimų sąrašą. Taigi reglamento taikymo sričiai nepriklauso į galiojančius ES reglamentus jau įtraukti klausimai, pvz., išlaikymo prievolės 12 , ypač tarp sutuoktinių, ir su paveldėjimo teise susiję klausimai 13 .

Reglamentu nedaroma poveikio santuokos buvimui ar galiojimui pagal nacionalinę teisę arba santuokos pripažinimui kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje santuoka buvo sudaryta. Juo taip pat nedaroma poveikio socialinės apsaugos klausimams ar teisei į pensiją santuokos nutraukimo atveju.

Reglamentas neturi poveikio daiktinių teisių į turtą pobūdžiui, turto ir teisių kvalifikavimui, taip pat šių teisių turėtojo prerogatyvų nustatymui.

Reglamento taikymo sričiai taip pat nepriklauso reikalavimai įregistruoti žemės kadastre ir įregistravimo arba neįregistravimo šiame registre pasekmės.

3 straipsnis

Siekiant terminų nuoseklumo, lengvesnio suvokimo ir vienodo taikymo, kai kurių šio reglamento sąvokų apibrėžtys paimtos iš kitų galiojančių ES teisės aktų.

Siūloma teismo apibrėžtis apima institucijas ir teisės specialistus (kaip antai notarus), kurie vykdo teismines funkcijas ar veikia vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais, ir jų priimti sprendimai laikomi teismo sprendimais, kad būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje nei juos priėmusioji.

5.2.II skyrius. Jurisdikcija

Teismo procesai, kuriuose nagrinėjamos sutuoktinių turto teisinio režimo bylos, neretai susiję su turto padalijimu santuokiniam gyvenimui pasibaigus dėl vieno iš sutuoktinių mirties, santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia.

Šiuo reglamentu siekiama sudaryti sąlygas, kad įvairias susijusias piliečių bylas nagrinėtų tos pačios valstybės narės teismai. Šiuo tikslu reglamentu siekiama užtikrinti teismų, į kuriuos kreiptasi priimti sprendimą dėl santuokos turtinių aspektų, jurisdikcijos nustatymo taisyklių atitiktį kitoms galiojančioms Europos priemonėse numatytoms taisyklėms ir visų pirma sutelkti jurisdikciją sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais toje valstybėje narėje, į kurios teismus kreiptasi dėl vieno iš sutuoktinių palikimo arba dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia.

4 straipsnis

Siekiant užtikrinti, kad mirus vienam iš sutuoktinių kompetentingas teismas galėtų nagrinėti tiek mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo, tiek sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimo aspektus, šiame straipsnyje numatoma, kad, remiantis Reglamente (ES) Nr. 650/2012 nustatytomis taisyklėmis, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti paveldėjimo bylas, taip pat turėtų turėti jurisdikciją priimti su paveldėjimu susijusį sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimo.

5 straipsnis

Taip pat ir pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatas jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylas turintis teismas tam tikrais atvejais, jei sutuoktiniai sutinka, turėtų priimti sprendimus ir dėl sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia.

6 ir 7 straipsniai

6 straipsnyje nustatytos normos, kuriomis reglamentuojama jurisdikcija, kuri būtų taikoma, kai sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai nesusiję su teisme nagrinėjama paveldėjimo arba santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia byla (pavyzdžiui, kai sutuoktiniai nori pakeisti savo turto teisinį režimą). Remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų sąrašu, būtų galima nustatyti, kurios valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusias bylas.

Siūlomi kriterijai, kaip antai sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, jų paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, jei vienas iš jų joje tebegyvena, arba atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, taikomi plačiai ir dažnai sutampa su sutuoktinių turto buvimo vieta. Galutinis kriterijus yra bendra sutuoktinių pilietybė.

Tokiais atvejais, siekiant padidinti numatomumą ir sutuoktinių laisvę pasirinkti, 7 straipsniu sutuoktiniams taip pat būtų leista susitarti, kad jų turto teisinio režimo klausimus turėtų nagrinėti valstybės narės, kurios teisė taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui, teismai arba valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismai.

9 straipsnis

Išimtiniais atvejais jurisdikciją turintis valstybės narės teismas gali tos jurisdikcijos atsisakyti, jei jo valstybės narės nacionalinėje teisėje atitinkama santuoka nėra pripažįstama. Siekiant tokiais atvejais užtikrinti sutuoktinių teisę kreiptis į teismą, jie gali susitarti, kad sprendimą priims valstybės narės, kurios teisė taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui, teismai arba valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismai. Kitais atvejais valstybė narė, kurios teismai turėtų priimti sprendimą toje byloje, bus nustatyta pagal 6 straipsnyje pateiktus kriterijus.

10 straipsnis

Jei taikant ankstesnius straipsnius nenustatyta nė vienos valstybės narės jurisdikcija, šiuo straipsniu užtikrinama sutuoktinių ir suinteresuotų trečiųjų asmenų teisė kreiptis į valstybės narės, kurioje vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto, teismą. Tokiais atvejais teismai priimtų sprendimą tik dėl toje valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto.

5.3.III skyrius. Taikytina teisė

20 straipsnis

Sutuoktinių turto teisinio režimo klausimams taikytina teisė gali būti valstybės narės arba ne valstybės narės teisė.

21 straipsnis

Reglamente pasirinktas vientisas režimas: visam sutuoktinių turtui, nepaisant jo pobūdžio (kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas) ir buvimo vietos, taikoma vienintelė – sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina – teisė.

Viena iš galimybių būtų buvusi nekilnojamajam turtui, kuris yra ypatinga porų turto dalis, taikyti valstybės, kurioje jis yra, teisę (lex situs), taip sudarant sąlygas išskaidyti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę. Tačiau šis sprendimas keltų sunkumų, visų pirma dalijant sutuoktinių turtą, nes turėtų nepageidaujamų pasekmių sutuoktinių turto teisinio režimo vientisumui (nors visiems įsipareigojimams būtų taikomas vienodas reglamentavimas) ir lemtų skirtingų valstybių teisės taikymą atskiriems sutuoktinių turtą sudarantiems objektams. Todėl reglamente numatoma, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė, pasirinkta sutuoktinių arba, jiems nepasirinkus taikytinos teisės, nustatyta remiantis kitomis nuostatomis, bus taikoma visam – kilnojamajam arba nekilnojamajam – poros turtui, neatsižvelgiant į jo buvimo vietą.

22 straipsnis

Per konsultacijas visuotinai sutarta palikti bylos šalims tam tikrą laisvę pasirenkant sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, siekiant sudaryti palankesnes galimybes sutuoktiniams valdyti savo turtą. Ši galimybė turėtų būti aiškiai reglamentuota, kad nebūtų pasirinkta menkai su esama ar buvusia poros padėtimi susijusi teisė: taigi pasirinkta teisė turi būti sutuoktinių, būsimų sutuoktinių ar vieno iš jų įprastinės gyvenamosios vietos arba pilietybės valstybės teisė.

Be sutuoktiniams suteiktos galimybės pasirinkti taikytiną teisę santuokos sudarymo momentu, šiuo straipsniu leidžiama pasirinkti teisę vėlesniu santuokinio gyvenimo etapu. Taip pat ir santuokos sudarymo momentu taikytiną teisę pasirinkę sutuoktiniai gali vėliau nuspręsti tą teisę pakeisti. Jei sutuoktiniai nusprendžia pakeisti jų turto režimui taikytiną teisę, jie gali pasirinkti tik vieną iš teisių, kurią jie galėjo pasirinkti santuokos sudarymo momentu.

Pakeisti taikytiną teisę galima tik pačių sutuoktinių noru. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reglamente nenumatytas automatiškas taikytinos teisės pakeitimas, šalims neišreiškus tokio noro arba jų apie tai neinformavus.

Be to, tam, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimas nesukeltų sutuoktiniams nepageidaujamų pasekmių, toks pakeitimas turi pasekmių tik ateičiai, nebent sutuoktiniai nuspręstų jį taikyti atgaline data.

Užtikrinama trečiųjų asmenų teisių apsauga nuo jų interesus galinčio pažeisti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimo, nes reglamente numatyta, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimas atgaline data negali daryti neigiamo poveikio trečiųjų asmenų teisėms.

23–25 straipsniai

Šiomis nuostatomis nustatomos taisyklės, kurių turi laikytis sutuoktiniai rinkdamiesi taikytiną teisę ir susitardami dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pagal susitarimą dėl sutuoktinių turto.

26 straipsnis

Kai sutuoktiniai nepasirenka jų turto teisiniam režimui taikytinos teisės, svarbu, kad dalyvaujančios valstybės narės taikytų vienodas normas nuspręsdamos, kuri teisė taikytina, jei sutuoktiniai jokios teisės nepasirinko. Remiantis hierarchiniu objektyvių siejamųjų kriterijų sąrašu, būtų galima nustatyti, kurios valstybės narės teisė turi būti taikoma, ir taip užtikrinti numatomumą tiek sutuoktiniams, tiek tretiesiems asmenims. Pagal šiuos kriterijus santuokinio gyvenimo faktinės aplinkybės, pvz., kiek tai susiję su sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos nustatymu, derinamos su būtinybe sudaryti sąlygas lengvai nustatyti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę. Tačiau išimtiniais atvejais vienas iš sutuoktinių gali paprašyti teismo, kad taikytina teisė būtų valstybės, kurioje buvo jų paskutinė bendra įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.

27 ir 28 straipsniai

Reglamente išvardijami kai kurie klausimai, kuriems būtų taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė. Prie tokių klausimų priskiriamas turto padalijimas ir sutuoktinių turto teisinio režimo poveikis vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens santykiams. Tačiau siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises, reglamente nustatyta, kad sutuoktinis negali remtis taikytina teise trečiojo asmens atžvilgiu kilus ginčui, nebent trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie turto teisiniam režimui taikytiną teisę. Reglamente nurodomi atvejai, kai būtų laikoma, kad trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie taikytiną teisę, kuria reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas.

30 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į nacionalines šeimos būsto apsaugos taisykles, šia nuostata leidžiama vietoj užsienio teisės valstybėje narėje taikyti nacionalinę teisę. Todėl, siekdama apsaugoti šeimos būstą, valstybė narė, kurios teritorijoje yra šis šeimos būstas, galės taikyti savas šeimos būsto apsaugos taisykles. Išimties tvarka ši valstybė gali visiems jos teritorijoje gyvenantiems asmenims taikyti veikiau savo teisę nei paprastai tokiais atvejais taikytiną teisę arba vedybų sutarties, sudarytos kitoje valstybėje narėje, teisę.

5.4.IV skyrius. Pripažinimas, vykdytinumas ir vykdymas

Siūlomame reglamente numatomas laisvas teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu, judėjimas. Taip būtų užtikrintas tarpusavio pripažinimas, grindžiamas iš valstybių narių integracijos Sąjungoje kylančiu tarpusavio pasitikėjimu.

Konkreti laisvo judėjimo išraiška – vienoda kitos valstybės narės teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisinių sandorių pripažinimo bei vykdymo procedūra. Ši procedūra pakeičia šiuo metu įvairiose valstybėse narėse taikomas procedūras. Sąjungos lygmeniu taip pat suderinami ar iki minimumo sumažinami nepripažinimo arba atsisakymo vykdyti pagrindai. Jie pakeičia šiuo metu nacionaliniu lygmeniu taikomus įvairius, dažnai platesnio masto pagrindus.

Teismo sprendimai

Siūlomos teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo normos atitinka Reglamente Nr. 650/2012 dėl paveldėjimo pateiktas normas. Todėl tomis normomis daroma nuoroda į tame reglamente nustatytą egzekvatūros procedūrą. Tai reiškia, kad bet kuris valstybės narės teismo sprendimas būtų pripažįstamas kitose valstybėse narėse be jokios specialios procedūros ir kad tam, kad teismo sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovai vykdymo valstybėje narėje turėtų pradėti vienodą teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūrą. Procedūra vienašališka ir iš pradžių apsiriboja dokumentų tikrinimu. Tik vėliau, jei atsakovas prieštarauja, teisėjas nagrinėtų galimus atsisakymo vykdyti pagrindus. Šiais pagrindais užtikrinama tinkama atsakovų teisių apsauga.

Šios normos yra didelė pažanga, palyginti su dabartine padėtimi. Šiuo metu teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą reglamentuoja valstybių narių teisė arba kai kurių valstybių narių sudaryti dvišaliai susitarimai. Valstybės narės ne tik taiko skirtingas procedūras, bet ir reikalauja skirtingų dokumentų teismo sprendimui dėl paskelbimo vykdytinu priimti, be to, vadovaujasi skirtingais atsisakymo vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindais.

Kaip jau paaiškinta, šis reglamentas yra pirmoji sutuoktinių turto teisinio režimo srities priemonė ir yra susijęs su šeimos teise (žr. 3.1 punktą). Atsižvelgiant į jo savitą kontekstą, laisvam teismo sprendimų judėjimui taikoma egzekvatūros procedūra. Vis dėlto tarpinės (egzekvatūros) procedūros panaikinimo klausimą būtų galima apsvarstyti vėliau, kaip tai buvo padaryta kitose srityse, įvertinus šiame reglamente pateiktų normų taikymą ir teisminio bendradarbiavimo sutuoktinių turto teisinio režimo bylose, taip pat kitose susijusiose srityse, ypač įgyvendinant Briuselio IIa reglamentą 14 , raidą.

Dokumentai, parengti šio reglamento 3 straipsnyje pateikiamą teismo apibrėžtį atitinkančių institucijų, kurios vykdo teismo joms suteiktus įgaliojimus, būtų prilyginami teismo sprendimams ir todėl jiems būtų taikomos šiame skyriuje numatytos pripažinimo ir vykdymo nuostatos.

Autentiški dokumentai

Atsižvelgiant į praktinę autentiškų dokumentų svarbą sutuoktinių turto teisiniam režimui ir siekiant užtikrinti šio reglamento derėjimą su kitais ES teisės aktais, šiuo reglamentu turi būti užtikrintas jų priėmimas ir tokiu būdu jų laisvas judėjimas.

Autentiškų dokumentų priėmimas reiškia, kad dokumento turinys ir jame užfiksuoti faktai turės tokią pat įrodomąją galią ir, kiek tai susiję su vykdymu, jiems bus taikoma tokia pat autentiškumo prezumpcija kaip ir jų kilmės šalyje.

2016/0059 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sutuoktinių turto teisinio režimo srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 15 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(2)laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies c punkto, tokios priemonės gali apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse taikomų taisyklių dėl teisės ir jurisdikcijos kolizijos suderinamumą;

(3)1999 m. spalio 15 d. ir 16 d. Tamperėje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad teisminių institucijų sprendimų ir kitų nutarimų tarpusavio pripažinimo principas yra teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose kertinis akmuo, ir paragino Tarybą bei Komisiją priimti šiam principui įgyvendinti skirtų priemonių programą;

(4)2000 m. lapkričio 30 d. buvo priimta priemonių, kuriomis įgyvendinamas teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo principas, bendra Komisijos ir Tarybos programa 17 . Toje programoje su kolizinių normų derinimu susijusios priemonės apibrėžiamos kaip priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui, ir joje numatyta parengti aktą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais;

(5)2004 m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja programa, vadinama Hagos programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje 18 . Šioje programoje Taryba paragino Komisiją pateikti Žaliąją knygą dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą. Šioje programoje taip pat pabrėžta, kad būtina patvirtinti šios srities priemonę;

(6)2006 m. liepos 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą 19 . Šia Žaliąja knyga pradėtos išsamios konsultacijos dėl visų sunkumų, kuriuos Europoje poros patiria dalydamosi bendrą turtą, ir dėl teisinių priemonių padėčiai ištaisyti;

(7)2009 m. gruodžio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja daugiametė Stokholmo programa „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ 20 . Toje programoje Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad abipusio pripažinimo principas turėtų būti taikomas ir kitoms svarbioms kasdienio gyvenimo sritims, kurioms jis kol kas nėra taikomas, pavyzdžiui, sutuoktinių turtinėms teisėms, drauge atsižvelgiant į valstybių narių teisės sistemas, įskaitant viešąją tvarką (ordre public), ir nacionalines tradicijas šioje srityje;

(8)2010 m. spalio 27 d. priimtame dokumente „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ 21 Komisija pranešė, kad priims teisės akto pasiūlymą, kuris sudarys sąlygas pašalinti laisvo asmenų judėjimo kliūtis ir įveikti sunkumus, kuriuos poros patiria valdydamos arba dalydamosi turtą;

(9)2011 m. kovo 16 d. Europos Komisija priėmė Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu, pasiūlymą 22 ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis, pasiūlymą 23 ;

(10)2015 m. gruodžio 3 d. susitikime Taryba padarė išvadą, kad nepavyko vienbalsiai nuspręsti dėl reglamentų dėl sutuoktinių turto teisinio režimo ir registruotos partnerystės turtinių pasekmių pasiūlymų priėmimo ir todėl šios srities bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga bendrai nepasiekė;

(11)2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. vasario mėn. Švedija, Belgija, Graikija, Kroatija, Slovėnija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Malta, Liuksemburgas, Vokietija, Čekija, Nyderlandai, Austrija, Bulgarija ir Suomija pateikė prašymus Komisijai, kuriuose nurodė, kad jos norėtų pradėti tvirtesnį tarpusavio bendradarbiavimą tarptautinių porų turto teisinio režimo srityje, konkrečiai sutuoktinių turto teisinio režimo srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir registruotos partnerystės turtinių pasekmių srityje taikytinos jurisdikcijos, teisės ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje; valstybės narės taip pat paprašė Komisijos šiuo tikslu pateikti pasiūlymą Tarybai;

(12)[...] Taryba priėmė sprendimą [...], kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su tarptautinių porų turto teisiniu režimu, srityje, į kurį įtraukti tiek sutuoktinių turto teisinio režimo, tiek registruotos partnerystės turtinių pasekmių klausimai;

(13)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnio 1 dalį pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų. Komisija ir tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos skatins dalyvauti kuo daugiau valstybių narių. Šis reglamentas pagal Sutartis turėtų būti privalomas visas ir tiesiogiai taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(14)vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsniu, šis reglamentas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai yra tarpvalstybinio pobūdžio;

(15)siekiant užtikrinti susituokusių porų teisinį tikrumą, susijusį su jų turtu, ir joms suteikti tam tikrą galimybę numatyti taikytiną teisę, derėtų į vieną teisės aktą sujungti visas sutuoktinių turto teisinio režimo normas;

(16)kad tie tikslai būtų pasiekti, šiame reglamente turėtų būti kartu išdėstytos nuostatos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų pripažinimo arba, atitinkamais atvejais, priėmimo, vykdytinumo ir vykdymo;

(17)šiame reglamente nepateikiama sąvokos „santuoka“ apibrėžtis – ji apibrėžta valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose;

(18)į šio reglamento taikymo sritį turėtų patekti visi su sutuoktinių turto teisiniu režimu susiję civilinės teisės klausimai – tiek kasdienis sutuoktinių turto valdymas, tiek sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimas, visų pirma patvirtinus gyvenimą skyrium arba mirus vienam iš sutuoktinių. Šiame reglamente sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ turėtų būti aiškinamas kaip savarankiška sąvoka, ir ši sąvoka turėtų apimti ne tik taisykles, nuo kurių sutuoktiniai negali nukrypti, bet ir visas neprivalomas taisykles, dėl kurių sutuoktiniai gali susitarti pagal taikytiną teisę, taip pat visas taikytinos teisės dispozityviąsias normas. Ši sąvoka apima ne tik turtinius susitarimus, santuokos atveju aiškiai ir išimtinai numatytus tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, bet ir visus turtinius santykius tarp sutuoktinių bei jų turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, atsirandančius tiesiogiai dėl santuokos ar jos nutraukimo;

(19)aiškumo sumetimais turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas kai kuriems klausimams, kurie galėtų būti laikomi susijusiais su sutuoktinių turto teisiniu režimu;

(20)todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas bendrojo sutuoktinių veiksnumo klausimams; tačiau ši išimtis neturėtų būti taikoma tam tikriems su turtu susijusiems vieno ar abiejų sutuoktinių įgaliojimams ir teisėms – tiek tarpusavyje, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi šiems įgaliojimams ir teisėms turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(21)jis neturėtų būti taikomas kitiems preliminariems klausimams, pavyzdžiui, santuokos buvimui, galiojimui ar pripažinimui, kuriems ir toliau taikomi valstybių narių nacionaliniai įstatymai, įskaitant jų tarptautinės privatinės teisės taisykles;

(22)sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievoles reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 24 , todėl joms neturėtų būti taikomas šis reglamentas; jis taip pat neturėtų būti taikomas mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo klausimams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 25 ;

(23)teisė perkelti vienam sutuoktiniui kito sutuoktinio santuokos metu sukauptas teises į senatvės ar neįgalumo pensiją, nesvarbu, koks jų pobūdis, iš kurių per santuokos laikotarpį nebuvo gauta pensijos pajamų, arba tokių teisių tarp jų patikslinimas yra klausimai, kuriems šis reglamentas ir toliau neturėtų būti taikomas, atsižvelgiant į valstybėse narėse veikiančias konkrečias sistemas. Tačiau tokia išimtis ir toliau turėtų būti aiškinama griežtai. Todėl šis reglamentas turėtų reglamentuoti visų pirma pensijos pajamų klasifikavimą, per santuokos laikotarpį vienam sutuoktiniui jau išmokėtų sumų klausimą ir galimą kompensaciją, kuri būtų išmokėta pensijos, kurios įmokos buvo mokamos iš bendro turto, atveju;

(24)šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama sukurti arba perleisti iš sutuoktinių turto teisinio režimo kylančią teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, kaip numato sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė. Tačiau juo neturėtų būti daromas poveikis daiktinių teisių, numatytų kai kurių valstybių narių nacionalinėje teisėje, ribotam skaičiui (numerus clausus). Iš valstybės narės neturėtų būti reikalaujama, kad ji pripažintų daiktinę teisę, susijusią su toje valstybėje narėje esančiu turtu, jei atitinkama daiktinė teisė nėra numatyta jos teisėje;

(25)tačiau siekiant, kad sutuoktiniams būtų sudaryta galimybė kitoje valstybėje narėje naudotis teisėmis, kurios buvo sukurtos arba jiems perleistos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, šiame reglamente turėtų būti numatytas nenumatytos daiktinės teisės priderinimas prie panašiausios tos kitos valstybės narės teisėje numatytos atitinkamos teisės. Atliekant tokį priderinimą, turėtų būti atsižvelgta į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes. Nustatant panašiausią atitinkamą nacionalinėje teisėje numatytą teisę, dėl papildomos informacijos apie tos teisės pobūdį ir poveikį galima kreiptis į valstybės, kurios teisė buvo taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui, valdžios institucijas arba kompetentingus asmenis. Tuo tikslu galėtų būti naudojamasi esamais teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklais, taip pat kitomis turimomis priemonėmis, kurios padeda suprasti užsienio teisę;

(26)tai, kad atliekamas nežinomų daiktinių teisių priderinimas, kaip tai yra aiškiai numatyta šiame reglamente, neturėtų reikšti, kad taikant šį reglamentą užkertamas kelias kitų formų pritaikymui;

(27)šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams įregistruoti registre teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Todėl įregistravimo teisinės sąlygos ir būdas bei institucijos (pvz., žemės kadastrai arba notarai), kurios privalo tikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir kad būtų pateikta ar parengta pakankamai dokumentų arba juose pateikta reikiama informacija, turėtų būti nustatomi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę (nekilnojamojo turto atveju – pagal lex rei sitae). Visų pirma institucijos gali tikrinti, ar sutuoktinio teisė į nekilnojamąjį turtą, nurodytą registruoti pateiktame dokumente, yra ta teisė, kuri kaip tokia yra įregistruota registre arba kuri yra kitaip įrodyta pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Siekdamos išvengti dokumentų dubliavimo, registravimo institucijos turėtų priimti tokius kitoje valstybėje narėje kompetentingų valdžios institucijų parengtus dokumentus, kurių judėjimas numatytas šiame reglamente. Tai neturėtų trukdyti registravimo procese dalyvaujančioms institucijoms prašyti asmens, kuris pateikia prašymą dėl registravimo, pateikti tokią papildomą informaciją arba tokius papildomus dokumentus, kurie reikalingi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, pavyzdžiui, informaciją arba dokumentus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Kompetentinga institucija gali asmeniui, kuris pateikia prašymą dėl registravimo, nurodyti, kaip galima pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus;

(28)šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas teisės įregistravimo registre pasekmėms. Todėl tai, ar įregistravimas yra, pavyzdžiui, deklaratyvaus ar sukuriančiojo pobūdžio, turėtų būti nustatoma pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Taigi, pavyzdžiui, kai teisei į nekilnojamąjį turtą įgyti reikalingas registravimas registre pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, siekiant užtikrinti registrų poveikį erga omnes arba apsaugoti teisinius sandorius, tokio įgijimo momentas turėtų būti reglamentuojamas pagal tos valstybės narės teisę;

(29)šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į įvairias valstybėse narėse taikomas sistemas, skirtas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimams nagrinėti. Todėl šiame reglamente sąvoka „teismas“ turėtų būti aiškinamas plačiai ir apimti ne tik teismines funkcijas vykdančius teismus tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir, pavyzdžiui, notarus kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikrais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais vykdo teismines funkcijas kaip teismai, taip pat notarus bei teisės specialistus, kurie kai kuriose valstybėse narėse, nagrinėdami sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, vykdo teismines funkcijas vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais. Visiems šiame reglamente apibrėžtiems teismams turėtų būti privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos normos. Priešingai, sąvoka „teismas“ neturėtų apimti valstybės narės neteisminių institucijų, kurioms pagal nacionalinę teisę suteikti įgaliojimai nagrinėti sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, pavyzdžiui, daugumos valstybių narių notarų, kurie jose, kaip yra įprasta, nevykdo teisminių funkcijų;

(30)pagal šį reglamentą visiems notarams, kurie valstybėse narėse turi kompetenciją sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, turėtų būti suteikta galimybė naudotis tokia kompetencija. Tai, ar atitinkamos valstybės narės notarams privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos normos, turėtų priklausyti nuo to, ar pagal šį reglamentą jie priskiriami prie „teismų“;

(31)valstybėse narėse notarų aktų, išduotų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, judėjimas turėtų vykti pagal šį reglamentą. Kai notarai vykdo teismines funkcijas, jiems privalomos jurisdikcijos normos, ir jų priimtų sprendimų judėjimas turėtų būti vykdomas laikantis nuostatų dėl teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo. Kai notarai nevykdo teisminių funkcijų, jurisdikcijos normos jiems nėra privalomos, ir jų išduotų autentiškų dokumentų judėjimas turėtų būti vykdomas laikantis nuostatų dėl autentiškų dokumentų;

(32)siekiant atsižvelgti į didėjantį porų judumą gyvenimo santuokoje metu ir sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam teisingumo vykdymui, šiame reglamente nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis piliečiams turėtų būti sudaryta galimybė įvairias susijusias procedūras sutvarkyti tos pačios valstybės narės teismuose. Tuo tikslu šiuo reglamentu turėtų būti siekiama jurisdikciją sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais sutelkti toje valstybėje narėje, į kurios teismus kreiptasi dėl vieno iš sutuoktinių palikimo arba dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia atitinkamai pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012 arba 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 26 ;

(33)reglamente turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės narės teisme, į kurį kreiptasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, pradėtas procesas dėl vieno iš sutuoktinių turto paveldėjimo, tos valstybės teismai turėtų turėti jurisdikciją priimti sprendimą su ta paveldėjimo byla susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais;

(34)taip pat ir sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, kylančius nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, į kurį pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 kreiptasi su prašymu nutraukti santuoką, patvirtinti gyvenimą skyrium ar pripažinti santuoką negaliojančia, turėtų nagrinėti tos valstybės narės teismai, nebent jurisdikcija priimti sprendimus dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia gali būti grindžiama tik konkrečiais jurisdikcijos pagrindais. Tokiais atvejais taip sutelkti jurisdikciją neturėtų būti leidžiama be sutuoktinių sutikimo;

(35)tais atvejais, kai sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai nėra susiję su valstybės narės teisme nagrinėjama vieno iš sutuoktinių turto paveldėjimo arba santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia byla, šiame reglamente turėtų būti numatyta siejamųjų kriterijų jurisdikcijai nustatyti eilė, pradedant sutuoktinių įprastine gyvenamąja vieta kreipimosi į teismą momentu. Šie siejamieji kriterijai nustatyti atsižvelgiant į didėjantį piliečių judumą ir siekiant užtikrinti, kad sutuoktinius ir valstybę narę, kurioje naudojamasi jurisdikcija, sietų realus siejamasis veiksnys;

(36)siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, numatomumą ir šalių autonomiškumą, šiuo reglamentu šalims turėtų būti sudaryta galimybė tam tikromis aplinkybėmis sudaryti susitarimą dėl jurisdikcijos, pagal kurį jurisdikciją turėtų taikytinos teisės valstybės narės teismai arba valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismai;

(37)taikant šį reglamentą ir siekiant atsižvelgti į visas įmanomas situacijas, valstybė narė, kurioje santuoka buvo sudaryta, turėtų būti ta valstybė narė, kurios valstybinėje institucijoje ta santuoka buvo sudaryta;

(38)valstybės narės teismai gali laikyti, kad pagal toje valstybėje narėje galiojančias tarptautinės privatinės teisės normas atitinkama santuoka negali būti pripažįstama teismo proceso dėl sutuoktinių turto teisinio režimo tikslais. Tokiu atveju išimties tvarka gali būti būtina atsisakyti jurisdikcijos pagal šį reglamentą. Teismai turi veikti greitai, o atitinkama šalis turėtų turėti galimybę ieškinį pateikti bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurios atžvilgiu esama siejamojo veiksnio jurisdikcijai suteikti, nesvarbu, koks šių jurisdikcijos pagrindų eiliškumas, kartu nepažeidžiant šalių autonomiškumo. Teismui, į kurį kreiptasi po jurisdikcijos atsisakymo, kuris nėra valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismas, taip pat gali išimtiniais atvejais prireikti atsisakyti jurisdikcijos esant tokioms pačioms aplinkybėms. Tačiau įvairių jurisdikcijos taisyklių derinys turėtų užtikrinti, kad šalys turėtų visas galimybes kreiptis į kurios nors valstybės narės teismus, kurie prisiims jurisdikciją sutuoktinių turto teisinio režimo įteisinimo tikslais;

(39)šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias šalims pasirinktoje valstybėje narėje taikiai išspręsti sutuoktinių turto teisinio režimo bylą ne teismo tvarka, pavyzdžiui, kreipiantis į notarą, kai tai įmanoma pagal tos valstybės narės teisę. Taip turėtų būti net ir tuo atveju, jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė nėra tos valstybės narės teisė; 

(40)siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių teismai galėtų vienodais pagrindais naudotis sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina jurisdikcija, šiame reglamente turėtų būti nustatytas baigtinis pagrindų, kuriais remiantis gali būti naudojamasi tokia papildoma jurisdikcija, sąrašas;

(41)siekiant visų pirma ištaisyti dėl atsisakymo vykdyti teisingumą susidariusią padėtį, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl forum necessitatis, pagal kurią valstybės narės teismui išimtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kai jis yra glaudžiai susijęs su trečiąja valstybe. Gali būti laikoma, kad tokios išimtinės aplinkybės yra tuomet, kai paaiškėja, kad atitinkamoje trečiojoje valstybėje procesas neįmanomas, pavyzdžiui, dėl pilietinio karo, arba kai pagrįstai negalima tikėtis, kad sutuoktinis pradės toje valstybėje procesą ar jame dalyvaus. Vis dėlto jurisdikcija remiantis forum necessitatis turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, kai byla yra pakankamai susijusi su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare;

(42)siekiant darnaus teisingumo sistemos veikimo, skirtingose valstybėse narėse neturėtų būti priimami tarpusavyje nesuderinami teismo sprendimai. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti numatytos bendros procesinės taisyklės, panašios į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, nustatytas taisykles. Viena iš tokių procesinių taisyklių yra lis pendens taisyklė, kuri bus taikoma, jei ta pati sutuoktinių turto teisinio režimo byla bus iškelta skirtinguose skirtingų valstybių narių teismuose. Tuomet pagal tą taisyklę bus nustatoma, kuris teismas turėtų toliau nagrinėti sutuoktinių turto teisinio režimo bylą;

(43)siekiant suteikti piliečiams galimybę naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais ir kartu užtikrinti visišką teisinį tikrumą, šiuo reglamentu sutuoktiniams turėtų būti sudaryta galimybė iš anksto žinoti jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę. Todėl, siekiant išvengti prieštaringų rezultatų, turėtų būti nustatytos suderintos kolizinės normos. Pagrindine norma turėtų būti užtikrinta, kad sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuotų numatoma teisė, su kuria santuoka yra glaudžiai susijusi. Teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant išvengti sutuoktinių turto teisinio režimo suskaidymo, sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė turėtų reglamentuoti visą tą teisinį režimą, t. y. visą turtą, kuriam tas režimas taikomas, neatsižvelgiant į turto pobūdį ir į tai, ar turtas yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje;

(44)pagal šį reglamentą nustatyta teisė turėtų būti taikoma net ir tuo atveju, jei ji nėra valstybės narės teisė;

(45)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sutuoktiniams valdyti savo turtą, šiuo reglamentu jiems turėtų būti leista iš kurios nors teisės, su kuria juos sieja glaudus ryšys dėl jų įprastinės gyvenamosios vietos arba pilietybės, pasirinkti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, neatsižvelgiant į turto pobūdį ar jo buvimo vietą. Šis pasirinkimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu prieš santuokos sudarymą, santuokos sudarymo metu arba bet kuriuo santuokos momentu;

(46)siekiant užtikrinti teisinį sandorių tikrumą ir neleisti pakeisti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės apie tai jų neinformuojant, sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė turi būti keičiama tik bylos šalims aiškiai pageidaujant. Toks sutuoktinių padarytas pakeitimas neturėtų galioti atgaline tvarka, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai tai aiškiai nurodo. Bet kuriuo atveju pakeitimu negali būti pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės;

(47)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sudaryti palankesnes galimybes kreiptis į teismą, taisyklės dėl susitarimo dėl taikytinos teisės pasirinkimo galiojimo turinio ir formos atžvilgiu turėtų būti apibrėžtos taip, kad būtų sudarytos palankesnės galimybės sutuoktiniams pasirinkti remiantis turima informacija ir būtų paisoma jų sutikimo. Kalbant apie galiojimą formos atžvilgiu, turėtų būti nustatytos tam tikros apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad sutuoktiniai suvoktų savo pasirinkimo pasekmes. Susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo turėtų būti bent sudarytas raštu, jame turėtų būti nurodyta data ir jis turėtų būti pasirašytas abiejų šalių. Tačiau jei valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo momentu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje yra nustatyta papildomų formos taisyklių, turėtų būti laikomasi tų taisyklių. Jei susitarimo sudarymo momentu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse narėse, kurių teisėje nustatytos skirtingos formos taisyklės, turėtų pakakti, kad būtų laikomasi vienos iš tų valstybių formos taisyklių. Jei susitarimo sudarymo momentu valstybėje narėje, kurios teisėje nustatytos papildomos formos taisyklės, yra tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, turėtų būti laikomasi šių taisyklių;  

(48)susitarimas dėl sutuoktinių turto yra vienas iš disponavimo sutuoktinių turtu būdų, kuris nėra vienodai priimtinas ir pripažįstamas valstybėse narėse. Siekiant, kad pagal susitarimą dėl sutuoktinių turto įgytas sutuoktinių turtines teises būtų paprasčiau pripažinti valstybėse narėse, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl susitarimų dėl sutuoktinių turto galiojimo formos atžvilgiu. Susitarimas turėtų būti bent rašytinės formos, jame turėtų būti nurodyta sudarymo data ir jis turėtų būti pasirašytas abiejų šalių. Tačiau susitarimas taip pat turėtų atitikti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinoje teisėje nustatytus papildomus galiojimo formos atžvilgiu reikalavimus, kaip nustatyta šiame reglamente ir valstybės narės, kurioje yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta, kuri teisė turi reglamentuoti tokio susitarimo galiojimą turinio atžvilgiu;

(49)tais atvejais, kai taikytina teisė nepasirinkta, siekiant suderinti numatomumą ir teisinį tikrumą, atsižvelgiant į poros gyvenimo faktines aplinkybes, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos suderintos kolizinės normos, pagal kurias visam sutuoktinių turtui taikytina teisė būtų nustatoma remiantis siejamųjų kriterijų eile. Pirmiausia reikėtų vadovautis sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos netrukus po santuokos sudarymo kriterijumi, o tik po to – sudarant santuoką sutuoktinių turėtos bendros pilietybės kriterijumi. Jei netenkinamas nė vienas iš šių kriterijų arba jei santuokos sudarymo momentu bendrą dvigubą pilietybę turintys sutuoktiniai neturi pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos, tuomet kaip trečiuoju kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, sutuoktinius sieja glaudžiausi ryšiai, teise, aiškiai nustatant, kad šie ryšiai turi būti suprantami kaip ryšiai, buvę santuokos sudarymo momentu;

(50)tais atvejais, kai šiame reglamente daroma nuoroda į pilietybę kaip į vieną iš siejamųjų veiksnių, klausimas, kaip traktuoti asmenį, kuris turi kelias pilietybes, yra preliminarus klausimas, kuriam šis reglamentas netaikomas, ir jis turėtų būti sprendžiamas pagal nacionalinę teisę, įskaitant, kai taikoma, tarptautines konvencijas, visapusiškai laikantis bendrųjų Europos Sąjungos principų. Šio klausimo nagrinėjimas neturėtų daryti poveikio teisės pasirinkimo, padaryto remiantis šiuo reglamentu, galiojimui;

(51)nustatant sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, kai taikytina teisė nepasirinkta ir susitarimas dėl sutuoktinių turto nesudarytas, valstybės narės teisminė institucija, vieno iš sutuoktinių prašymu, išimtiniais atvejais, – kai sutuoktiniai į savo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę yra persikėlę ilgam laikui, – turėtų galėti padaryti išvadą, kad tos valstybės teisė gali būti taikoma, jei sutuoktiniai ta teise rėmėsi. Bet kuriuo atveju pakeitimu negali būti pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės;

(52)teisė, kuri yra nustatyta kaip teisė, taikytina sutuoktinių turto teisiniam režimui, sutuoktinių turto teisinį režimą turėtų reglamentuoti nuo vieno ar abiejų sutuoktinių turto klasifikavimo į skirtingas kategorijas gyvenimo santuokoje metu ir po jos nutraukimo iki turto padalijimo. Ji taip pat turėtų reglamentuoti sutuoktinių turto teisinio režimo poveikį vieno iš sutuoktinių ir trečiųjų asmenų teisiniams santykiams. Tačiau sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teise, kaip teise, kuri reglamentuoja tokį poveikį, vienas iš sutuoktinių trečiojo asmens atžvilgiu gali remtis tik tokiu atveju, kai sutuoktinio ir trečiojo asmens teisiniai santykiai atsirado tuo metu, kai trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tą teisę;

(53)viešojo intereso, pavyzdžiui, valstybės narės politinės, socialinės ar ekonominės santvarkos apsaugos, sumetimais valstybių narių teismams ir kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti pagrįstai suteikta galimybė išimtiniais atvejais taikyti išimtis, grindžiamas viršesnėmis privalomosiomis nuostatomis. Atitinkamai, sąvoka „viršesnės privalomosios nuostatos“ turėtų apimti imperatyvaus pobūdžio normas, pavyzdžiui, šeimos būsto apsaugos normas. Tačiau, siekiant išlaikyti suderinamumą su šio reglamento bendruoju tikslu, ši sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės taikymo išimtis turi būti aiškinama griežtai;

(54)viešojo intereso sumetimais valstybių narių teismams ir kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms, nagrinėjančioms sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, turėtų būti sudaryta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis nepaisyti tam tikrų užsienio teisės nuostatų, kai tokių nuostatų taikymas konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai nesuderinamas su atitinkamos valstybės narės viešąja tvarka (ordre public). Tačiau teismams ar kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms neturėtų būti leista taikyti viešosios tvarkos išimtį, siekiant nepaisyti kitos valstybės teisės arba atsisakyti pripažinti (arba, atitinkamais atvejais, atsisakyti priimti) ar vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, autentišką dokumentą arba teisminį susitarimą, jei tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui dėl nediskriminavimo principo;

(55)kadangi kai kuriose valstybėse veikia dvi arba daugiau teisės sistemų ar normų rinkinių, susijusių su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, reikia numatyti, kokia apimtimi šio reglamento nuostatos bus taikomos įvairiems šių valstybių teritoriniams vienetams;

(56)atsižvelgiant į šio reglamento bendrąjį tikslą, t. y. užtikrinti valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais tarpusavio pripažinimą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo taisyklės, panašios į kituose teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srities Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles;

(57)siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių sistemas, skirtas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimams nagrinėti, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas autentiškų dokumentų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais priėmimas ir vykdytinumas visose valstybėse narėse;

(58)autentiški dokumentai kitoje valstybėje narėje turėtų turėti tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią. Nustatant konkretaus autentiško dokumento įrodomąją galią kitoje valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią, turėtų būti remiamasi autentiško dokumento įrodomosios galios pobūdžiu ir apimtimi kilmės valstybėje narėje. Todėl tai, kokią įrodomąją galią konkretus autentiškas dokumentas turėtų turėti kitoje valstybėje narėje, priklausys nuo kilmės valstybės narės teisės;

(59)autentiško dokumento „autentiškumas“ turėtų būti savarankiška sąvoka, kuri apimtų tokius elementus kaip dokumento tikrumas, dokumento oficialūs rekvizitai, dokumentą parengusios institucijos įgaliojimai ir procedūra, kurią taikant sudaromas dokumentas. Ji taip pat turėtų apimti faktinius dalykus, kuriuos atitinkama institucija užfiksuoja autentiškame dokumente, pavyzdžiui, tai, kad nurodytos šalys nurodytą datą atvyko į tą instituciją ir kad jos padarė nurodytus pareiškimus. Šalis, norinti užginčyti autentiško dokumento autentiškumą, turėtų tai padaryti autentiško dokumento kilmės valstybės narės kompetentingame teisme pagal tos valstybės narės teisę;

(60)sąvoka „autentiškame dokumente užfiksuoti teisiniai veiksmai arba teisiniai santykiai“ turėtų būti aiškinama kaip nuoroda į autentiškame dokumente užfiksuoto turinio esmę. Šalis, norinti užginčyti autentiškame dokumente užfiksuotus teisinius veiksmus arba teisinius santykius, turėtų tai padaryti teismuose, kurie turi jurisdikciją pagal šį reglamentą; sprendimą dėl užginčijimo šie teismai turėtų priimti pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę;

(61)jeigu su autentiškame dokumente užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais susijęs klausimas valstybės narės teisme proceso metu iškeliamas kaip nepagrindinis klausimas, pastarasis teismas turėtų turėti jurisdikciją jį nagrinėti;

(62)tol, kol nagrinėjamas ieškinys, užginčytas autentiškas dokumentas neturėtų turėti jokios įrodomosios galios valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė. Jeigu ieškinys yra tik dėl konkretaus klausimo, susijusio su autentiškame dokumente užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, kol nagrinėjamas ieškinys, užginčytas autentiškas dokumentas neturėtų turėti jokios įrodomosios galios ginčijamo klausimo atžvilgiu valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė. Autentiškas dokumentas, kuris jį užginčijus yra paskelbtas negaliojančiu, nebeturėtų turėti jokios įrodomosios galios;

(63)kai taikant šį reglamentą institucijai pateikiami du nesuderinami autentiški dokumentai, ji turėtų įvertinti klausimą, kuriam autentiškam dokumentui turėtų būti teikiama pirmenybė atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (arba neteikiama nė vienam dokumentui). Jeigu atsižvelgiant į tas aplinkybes nėra aišku, kuriam autentiškam dokumentui turėtų būti teikiama pirmenybė (arba neteikiama nė vienam dokumentui), sprendimą dėl šio klausimo turėtų priimti teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, arba, tuo atveju, jei klausimas proceso metu iškeliamas kaip nepagrindinis klausimas – teismas, kuriame vyksta tas procesas. Tuo atveju, jei autentiškas dokumentas ir teismo sprendimas yra nesuderinami, turėtų būti atsižvelgta į teismo sprendimų nepripažinimo pagrindus pagal šį reglamentą;

(64)teismo sprendimo dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pripažinimas ir vykdymas pagal šį reglamentą jokiu būdu neturėtų reikšti santuokos, kuria grindžiamas sutuoktinių turto teisinis režimas, dėl kurio priimtas tas sprendimas, pripažinimo;

(65)turėtų būti apibrėžtas šio reglamento ir dvišalių arba daugiašalių konvencijų dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kurių šalys yra valstybės narės, santykis;

(66)šis reglamentas neturėtų kliudyti valstybėms narėms, kurios yra 1931 m. vasario 6 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos, kurioje išdėstytos tarptautinės teisės nuostatos dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, patikslintos 2006 m., 1934 m. lapkričio 19 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos, kurioje išdėstytos tarptautinės privatinės teisės nuostatos dėl paveldėjimo, testamentų ir turto administravimo, patikslintos 2012 m. birželio mėn., ir 1977 m. spalio 11 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo šalys, toliau taikyti kai kurias šių konvencijų nuostatas tiek, kiek jose numatytos supaprastintos ir greitesnės teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo procedūros;

(67)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio reglamento taikymui, turėtų būti numatyta valstybių narių pareiga pranešti tam tikrą informaciją apie savo teisės aktus ir procedūras, susijusius su sutuoktinių turto teisiniu režimu, per Tarybos sprendimu 2001/470/EB 27 sukurtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose. Siekiant, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų galima laiku paskelbti visą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu praktikoje, valstybės narės taip pat turėtų pranešti tokią informaciją Komisijai prieš pradedant taikyti šį reglamentą;

(68)analogiškai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio reglamento taikymui ir sudaryti galimybę naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis, turėtų būti nustatytos liudijimų, kurie turi būti pateikti teikiant prašymą paskelbti teismo sprendimą, autentišką dokumentą arba teisminį susitarimą vykdytinu, standartinės formos;

(69)apskaičiuojant šiame reglamente nustatytus laikotarpius ir terminus, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles 28 ;

(70)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti ir vėliau iš dalies pakeisti liudijimus ir formas, susijusius su teismo sprendimų, teisminių susitarimų ir autentiškų dokumentų paskelbimu vykdytinais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 29 ;

(71)įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami šiame reglamente numatyti liudijimai ir formos, priėmimui Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(72)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje, sutuoktinių galimybės tvarkyti turtinius santykius savo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu santuokinio gyvenimo metu ir padalijant turtą, didesnio numatomumo ir teisinio saugumo, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, prireikus valstybėms narėms tvirčiau bendradarbiaujant. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtinto subsidiarumo principo, Sąjunga turi kompetenciją imtis veiksmų. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(73)šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 7, 9, 17, 21 ir 47 straipsniuose atitinkamai dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinius įstatymus, teisės į nuosavybę, nediskriminavimo principo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, pripažintų principų. Valstybių narių teismai ir kitos kompetentingos institucijos turi taikyti šį reglamentą laikydamiesi tų teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas sutuoktinių turto teisiniam režimui.

   Jis netaikomas mokesčių, muitų ar administraciniams klausimams.

2.Šis reglamentas netaikomas:

a)sutuoktinių veiksnumui;

b) santuokos buvimo, galiojimo ar pripažinimo klausimams;

c)išlaikymo prievolėms;

d)mirusio sutuoktinio turto paveldėjimui;

e)socialinei apsaugai;

f)teisei santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos pripažinimo negaliojančia atveju perkelti vienam sutuoktiniui kito sutuoktinio teises į senatvės ar neįgalumo pensiją, sukauptas santuokos metu, iš kurių per santuokos laikotarpį nebuvo gauta pensijos pajamų, arba tokių teisių tarp jų patikslinimui;

g)daiktinių teisių į turtą pobūdžiui ir

h)visoms registre įregistruotoms teisėms į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įskaitant tokių teisių įregistravimui keliamus teisinius reikalavimus, ir tokių teisių įregistravimo arba jų neįregistravimo registre pasekmėms.

2 straipsnis
Valstybių narių kompetencija
sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių valdžios institucijų kompetencijai spręsti sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus.

3 straipsnis
Apibrėžtys

3.Šiame reglamente:

(a)sutuoktinių turto teisinis režimas – visuma normų, susijusių su turtiniais santykiais tarp sutuoktinių ir jų santykiais su trečiaisiais asmenimis, atsirandančiais dėl santuokos ar jos nutraukimo;

(b)susitarimas dėl sutuoktinių turto – sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių susitarimas, kuriuo jie nustato jiems taikomą sutuoktinių turto teisinį režimą;

(c)autentiškas dokumentas – dokumentas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, oficialiai parengtas arba įregistruotas valstybėje narėje kaip autentiškas dokumentas, kurio autentiškumas:

i)siejamas su parašu bei autentiško dokumento turiniu ir

ii)buvo nustatytas viešosios institucijos arba kitos tuo tikslu kilmės valstybės narės įgaliotos institucijos;

(d)teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nesvarbu, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant teismo pareigūno sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo;

(e)teisminis susitarimas – teismo patvirtintas arba teismo proceso metu teisme sudarytas susitarimas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo;

(f)kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje atitinkamai buvo priimtas teismo sprendimas, parengtas autentiškas dokumentas, patvirtintas arba sudarytas teisminis susitarimas;

(g)vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti ir (arba) vykdyti teismo sprendimą, autentišką dokumentą, teisminį susitarimą. 

4.Šiame reglamente sąvoka „teismas“ reiškia bet kurią teisminę instituciją ir visas kitas valdžios institucijas bei teisės specialistus, kompetentingus spręsti su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusius klausimus, kurie vykdo teismines funkcijas arba veikia vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais arba jos prižiūrimi, jei tos kitos valdžios institucijos ir teisės specialistai užtikrina nešališkumą ir visų šalių teisę būti išklausytoms ir jei jų sprendimai pagal valstybės narės, kurioje jie veikia, teisę:

i)gali būti apskųsti teisminei institucijai arba jos peržiūrėti ir

ii)turi panašią galią ir poveikį kaip teisminės institucijos sprendimas dėl to paties klausimo.

Valstybės narės pagal 64 straipsnį praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas kitas valdžios institucijas ir teisės specialistus.

II skyrius

Jurisdikcija

4 straipsnis
Jurisdikcija vieno iš sutuoktinių mirties atveju

Tais atvejais, kai į valstybės narės teismą kreiptasi vieno iš sutuoktinių paveldėjimo klausimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, tos valstybės teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą su ta paveldėjimo byla susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais.

5 straipsnis
Jurisdikcija santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia atveju

1.Nedarant poveikio 2 daliai, tais atvejais, kai į valstybės narės teismą kreiptasi, kad jis priimtų sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, tos valstybės teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą su tuo pareiškimu susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais.

2.Dėl 1 dalyje nurodytos jurisdikcijos priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais turi būti sudaromas sutuoktinių susitarimas tais atvejais, kai teismas, į kurį kreiptasi, kad jis priimtų sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia:

(a)yra valstybės narės, kurioje yra pareiškėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip vienerius metus iki pat pareiškimo padavimo, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto penkta įtrauka, teismas arba

(b)yra valstybės narės, kurios pilietybę turi pareiškėjas ir kurioje yra pareiškėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pat pareiškimo padavimo, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto šešta įtrauka, teismas, arba

(c)yra teismas, į kurį kreiptasi sprendimo dėl gyvenimo skyrium pakeitimo santuokos nutraukimu atvejais pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 5 straipsnį, arba

(d)yra teismas, į kurį kreiptasi kitos jurisdikcijos atvejais pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 7 straipsnį.

3.Jei 2 dalyje nurodytas susitarimas sudaromas prieš kreipiantis į teismą, kad jis priimtų sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, jis turi atitikti 7 straipsnio 2 dalį.

6 straipsnis
Kita jurisdikcija

Tais atvejais, kai nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 4 ir 5 straipsnius, arba tuose straipsniuose nenurodytais atvejais jurisdikciją priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimu turi:

(a)valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,

(b)valstybės narės, kurios teritorijoje buvo sutuoktinių paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu kreipimosi į teismą momentu vienas iš jų ten tebegyvena, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,

(c)valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,

(d)valstybės narės, kurios pilietybė kreipimosi į teismą momentu yra bendra abiejų sutuoktinių pilietybė, teismai.

7 straipsnisSusitarimas dėl jurisdikcijos

1.Tais atvejais, kai taikomas 6 straipsnis, šalys gali susitarti, kad išimtinę jurisdikciją priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo turi valstybės narės, kurios teisė yra taikytina pagal 22 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies a arba b punktus, teismai arba valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismai.

2.Susitarimas turi būti rašytinės formos, nurodoma jo sudarymo data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.

8 straipsnis
Jurisdikcija remiantis atsakovo įstojimu į teismo procesą

1.Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės, kurios teisė yra taikytina pagal 22 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies a arba b punktus, teismas, kuriame atsakovas įstoja į teismo procesą. Ši taisyklė netaikoma tais atvejais, kai atsakovas į teismo procesą įstoja siekdamas nuginčyti jurisdikciją, arba tais atvejais, kai taikomas 4 straipsnis arba 5 straipsnio 1 dalis.

2.Prieš prisiimdamas jurisdikciją pagal 1 dalį, teismas užtikrina, kad atsakovas būtų informuotas apie jo teisę ginčyti jurisdikciją ir apie įstojimo arba neįstojimo į teismo procesą pasekmes.

9 straipsnis
Alternatyvi jurisdikcija

1.Išimties tvarka, jei valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal 4, 6, 7 arba 8 straipsnį, laiko, kad pagal toje valstybėje narėje galiojančias tarptautinės privatinės teisės normas atitinkama santuoka nėra pripažįstama teismo proceso dėl sutuoktinių turto teisinio režimo tikslais, jis gali atsisakyti jurisdikcijos. Jei teismas nusprendžia atsisakyti jurisdikcijos, jis tai turi padaryti nedelsdamas.

2.Tais atvejais, kai teismas, turintis jurisdikciją pagal 4 arba 6 straipsnį, atsisako jurisdikcijos ir kai šalys susitaria suteikti jurisdikciją bet kurios kitos valstybės narės teismams pagal 7 straipsnį, jurisdikciją priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimu turi tos valstybės narės teismai.

   Kitais atvejais jurisdikciją priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo turi bet kurios kitos valstybės narės teismai pagal 6 ir 8 straipsnius arba valstybės narės, kurioje santuoka buvo sudaryta, teismai.

3.Šis straipsnis netaikomas, jei šalims yra išduotas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia, kuris gali būti pripažintas teismo vietos valstybėje narėje 30 .

10 straipsnis
Papildoma jurisdikcija

Tais atvejais, kai nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnius arba kai visi teismai pagal 9 straipsnį atsisakė jurisdikcijos ir nė vienas teismas neturi jurisdikcijos pagal 9 straipsnio 2 dalį, valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jei vieno arba abiejų sutuoktinių nekilnojamasis turtas yra tos valstybės narės teritorijoje, tačiau tokiu atveju teismas, į kurį kreiptasi, turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl šio nekilnojamojo turto.

11 straipsnis
Forum necessitatis

Tais atvejais, kai nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 straipsnius arba kai visi teismai pagal 9 straipsnį jurisdikcijos atsisakė ir nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnį, valstybės narės teismai gali išimties tvarka priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, jei teismo procesas negali būti pagrįstai pradėtas ar vykdomas arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria byla yra glaudžiai susijusi.

Byla turi būti pakankamai susijusi su valstybe nare, į kurios teismą buvo kreiptasi.

12 straipsnis
Priešieškiniai

Teismas, kuriame vyksta teismo procesas pagal 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnius, 9 straipsnio 2 dalį, 10 arba 11 straipsnį, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl priešieškinio, jei jis patenka į šio reglamento taikymo sritį.

13 straipsnis
Bylos nagrinėjimo ribos

1.Tais atvejais, kai mirusiojo, su kuriuo susijusio paveldėjimo klausimai patenka į Reglamento (ES) Nr. 650/2012 taikymo sritį, turtas apima turtą, esantį trečiojoje valstybėje, teismas, į kurį kreiptasi, kad būtų priimtas sprendimas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, vienos iš šalių prašymu gali nuspręsti nepriimti sprendimo dėl vienos ar daugiau tokio turto dalių, jei tikėtina, kad jo sprendimas dėl to turto nebus pripažintas ir, kai taikoma, nebus paskelbtas vykdytinu toje trečiojoje valstybėje.

2.1 dalis nedaro poveikio šalių teisei apriboti bylos nagrinėjimo mastą pagal valstybės narės, į kurios teismą buvo kreiptasi, teisę.

14 straipsnis
Kreipimasis į teismą

Šiame skyriuje laikoma, kad į teismą kreiptasi:

a)kai teismui įteikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad pareiškėjas vėliau imasi jam privalomų veiksmų, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui, arba

b)jei dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, tuo momentu, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga valdžios institucija, su sąlyga, kad pareiškėjas vėliau imasi jam privalomų veiksmų, kad tas dokumentas būtų pateiktas teismui, arba

c)jei teismo procesas pradedamas paties teismo iniciatyva, tuo momentu, kai teismas priima sprendimą pradėti teismo procesą, arba, jeigu priimti tokį sprendimą nereikalaujama, tuo momentu, kai byla įregistruojama teisme.

15 straipsnis
Jurisdikcijos tikrinimas

Tais atvejais, kai į valstybės narės teismą kreiptasi sutuoktinių turto teisinio režimo klausimu, kurį nagrinėti jis neturi jurisdikcijos pagal šį reglamentą, tas teismas savo iniciatyva paskelbia, kad jis neturi jurisdikcijos.

16 straipsnis
Leistinumo tikrinimas 

1.Tais atvejais, kai atsakovas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje nei valstybė narė, kurioje pareikštas ieškinys, neįstoja į teismo procesą, pagal šį reglamentą jurisdikciją turintis teismas sustabdo teismo procesą, kol nustatoma, kad atsakovas galėjo pakankamai iš anksto gauti dokumentą, kuriuo pradedamas teismo procesas, arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų pasirengti gynybai, arba kad šiuo tikslu buvo imtasi visų būtinų veiksmų.

2.Vietoj šio straipsnio 1 dalies taikomas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 31 19 straipsnis, jeigu dokumentas, kuriuo pradedamas teismo procesas, arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas iš vienos valstybės narės į kitą pagal šį reglamentą.

3.Tais atvejais, kai Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatos netaikomos, taikomas 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu pagal šią konvenciją bylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentą reikėjo išsiųsti į užsienį.

17 straipsnis
Lis pendens

1.Tais atvejais, kai teismo procesai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei dėl ginčo tarp tų pačių šalių pradedami skirtingų valstybių narių teismuose, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva sustabdo teismo procesą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.

2.1 dalyje nurodytais atvejais teismo, į kurį kreiptasi dėl ginčo, prašymu, bet kuris kitas teismas, į kurį kreiptasi, nedelsdamas pirmajam teismui praneša datą, kada į jį buvo kreiptasi.

3.Jei nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, naudai.

18 straipsnis
Susijusios bylos

1.Tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti jame vykstantį teismo procesą.

2.Tais atvejais, kai šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikciją tose bylose ir jei pagal jo teisę leidžiama tas bylas sujungti.

3.Pagal šį straipsnį bylos yra susijusios, kai jas siejantis ryšys toks glaudus, kad jas tikslinga nagrinėti ir priimti sprendimą dėl jų kartu, siekiant išvengti galimo sprendimų nesuderinamumo nagrinėjant bylas atskirai.

19 straipsnis
Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones

Valstybės narės teismuose gali būti pateiktas prašymas dėl tokių laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

III skyrius

Taikytina teisė

20 straipsnis
Visuotinis taikymas

Šiame reglamente nurodyta taikytina teisė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ji yra vienos iš valstybių narių teisė.

21 straipsnis
Viena taikytina teisė

Sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė pagal 22 arba 26 straipsnį taikoma visam turtui, kuriam taikomas tas režimas, neatsižvelgiant į jo buvimo vietą.

22 straipsnis
Susitarimas dėl taikytinos teisės

1.Sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai gali susitarti nustatyti arba pakeisti jiems taikomam sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, jei tai yra kuri nors toliau nurodyta teisė:

(a)valstybės, kurioje susitarimo sudarymo momentu yra sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių, arba vieno iš jų įprastinė gyvenamoji vieta, teisė arba

(b)valstybės, kurios pilietybę susitarimo sudarymo momentu turi vienas iš sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių, teisė.

2.Išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria kitaip, santuokos metu nustatytam sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimas galioja tik ateityje.

3.Taikytinos teisės pakeitimas atgaline tvarka pagal 2 dalį nedaro neigiamo poveikio iš tos teisės kylančioms trečiųjų asmenų teisėms.

23 straipsnis
Susitarimo dėl taikytinos teisės galiojimas formos atžvilgiu

1.22 straipsnyje nurodytas susitarimas turi būti rašytinės formos, nurodoma jo sudarymo data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriuose patvariai užfiksuotas susitarimo faktas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.

2.Tačiau, jei valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo momentu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta papildomų formos reikalavimų, taikomi tie reikalavimai.

3.Jei susitarimo sudarymo momentu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse narėse, ir jei tų valstybių teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta skirtingų formos reikalavimų, susitarimas formaliai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje nustatytus reikalavimus.

4.Jei susitarimo sudarymo momentu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš valstybių narių ir jei tos valstybės teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta papildomų formos reikalavimų, taikomi tie reikalavimai.

24 straipsnis
Sutikimas ir galiojimas turinio atžvilgiu

1.Susitarimo dėl taikytinos teisės ar bet kurios jo sąlygos buvimas ir galiojimas nustatomas pagal teisę, kuri jį reglamentuotų pagal šio reglamento 22 straipsnį, jei susitarimas ar sąlyga galiotų.

2.Tačiau siekdamas įrodyti, kad nedavė sutikimo, vienas iš sutuoktinių gali remtis valstybės, kurioje kreipimosi į teismą momentu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teise, jei iš aplinkybių paaiškėja, kad nustatyti jo elgesio pasekmes pagal 1 dalyje nurodytą teisę būtų nepagrįsta.

25 straipsnis
Susitarimo dėl sutuoktinių turto galiojimas formos atžvilgiu 

1.Susitarimas dėl sutuoktinių turto turi būti rašytinės formos, nurodoma jo sudarymo data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriuose patvariai užfiksuotas susitarimo faktas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.

2.Tačiau, jei valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo momentu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta papildomų formos reikalavimų, taikomi tie reikalavimai.

   Jei susitarimo sudarymo momentu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse narėse, ir jei tų valstybių teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta skirtingų formos reikalavimų, susitarimas formaliai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje nustatytus reikalavimus.

   Jei susitarimo sudarymo momentu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš valstybių narių ir jei tos valstybės teisėje susitarimams dėl sutuoktinių turto nustatyta papildomų formos reikalavimų, taikomi tie reikalavimai.

3.Tačiau jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinoje teisėje nustatyta papildomų formos reikalavimų, taikomi tie reikalavimai.

26 straipsnis
Taikytina teisė nesant šalių susitarimo

1.Jei nėra susitarimo dėl taikytinos teisės pagal 22 straipsnį, sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė yra: 

(a)sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po jų santuokos sudarymo valstybės teisė, arba, jei tokios nėra,

(b)sutuoktinių bendros pilietybės santuokos sudarymo momentu valstybės teisė, arba, jei tokios nėra,

(c)valstybės, su kuria santuokos sudarymo momentu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, abu sutuoktinius kartu sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.

2.Jei sutuoktiniai santuokos sudarymo momentu turi daugiau nei vieną bendrą pilietybę, taikomi tik 1 dalies a ir c punktai.

3.Išimties tvarka, bet kuriam iš sutuoktinių pateikus prašymą, teisminė institucija, turinti jurisdikciją priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo klausimų, gali nuspręsti, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė yra kitos valstybės nei tos, kurios teisė taikytina pagal 1 dalies a punktą, teisė, jei pareiškėjas įrodo, kad:

(a)toje kitoje valstybėje sutuoktinių paskutinė bendra įprastinė gyvenamoji vieta buvo gerokai ilgesnį laiką nei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje valstybėje bei

(b)abu sutuoktiniai tos kitos valstybės teise rėmėsi tvarkydami arba planuodami savo turtinius santykius.

Tos kitos valstybės teisė taikoma nuo santuokos sudarymo momento, išskyrus tuos atvejus, kai vienas sutuoktinis nesutinka. Pastaruoju atveju tos kitos valstybės teisė turi galią nuo to laiko, kai jie pradėjo gyventi savo paskutinėje bendroje įprastinėje gyvenamojoje vietoje toje kitoje valstybėje.

   Tos kitos valstybės teisės taikymas nedaro neigiamo poveikio trečiųjų asmenų teisėms, kylančioms iš pagal 1 dalies a punktą taikytinos teisės.

   3 dalis netaikoma tais atvejais, kai sutuoktiniai yra sudarę susitarimą dėl sutuoktinių turto iki to laiko, kai jie pradėjo gyventi savo paskutinėje bendroje įprastinėje gyvenamojoje vietoje toje kitoje valstybėje.

27 straipsnis
Taikytinos teisės taikymo sritis

Pagal šį reglamentą sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė nustato, inter alia: 

(a)vieno ar abiejų sutuoktinių turto klasifikavimą į skirtingas kategorijas santuokos metu ir jai pasibaigus;

(b)turto perkėlimą iš vienos kategorijos į kitą;

(c)vieno sutuoktinio atsakomybę už kito sutuoktinio įsipareigojimus ir skolas;

(d)vieno ar abiejų sutuoktinių galias, teises ir pareigas turto atžvilgiu;

(e)sutuoktinių turto teisinio režimo anuliavimą ir turto padalijimą, paskirstymą arba likvidavimą;

(f)sutuoktinių turto teisinio režimo poveikį teisiniams vieno iš sutuoktinių ir trečiųjų asmenų santykiams ir

(g)susitarimo dėl sutuoktinių turto galiojimą turinio atžvilgiu.

28 straipsnis
Poveikis tretiesiems asmenims

1.Nepaisant 27 straipsnio f punkto, teise, kuri reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą, vienas iš sutuoktinių negali remtis trečiojo asmens atžvilgiu kilus ginčui tarp trečiojo asmens ir kurio nors iš sutuoktinių arba abiejų sutuoktinių, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo žinojo arba, laikydamasis deramo rūpestingumo kriterijų, turėjo žinoti apie tą teisę.

2.Laikoma, kad trečiasis asmuo tai žino, jeigu

(a)teisė, kuri reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą, yra:

i)    valstybės, kurios teisė yra taikytina vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens sandoriui, teisė,

ii)    valstybės, kurioje yra sandorį sudariusio sutuoktinio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisė arba

iii)    tais atvejais, kai tai susiję su nekilnojamuoju turtu, – valstybės, kurioje yra tas turtas, teisė;

arba

(b)kuris nors iš sutuoktinių įvykdė taikytinus reikalavimus dėl sutuoktinių turto teisinio režimo paviešinimo arba registravimo, kurie nustatyti:

i)    valstybės, kurios teisė yra taikytina vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens sandoriui, teisėje,

ii)    valstybės, kurioje yra sandorį sudariusio sutuoktinio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje arba

iii)    tais atvejais, kai tai susiję su nekilnojamuoju turtu, – valstybės, kurioje yra tas turtas, teisėje.

3.Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių negali trečiojo asmens atžvilgiu remtis teise, reglamentuojančia sutuoktiniams taikomą sutuoktinių turto teisinį režimą, kaip numatyta 1 dalyje, sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmes trečiojo asmens atžvilgiu reglamentuoja:

a)    valstybės, kurios teisė yra taikytina vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens sandoriui, teisė arba

b)    tais atvejais, kai tai susiję su nekilnojamuoju turtu arba registruotu turtu ar teisėmis, – valstybės, kurioje yra tas turtas arba kurioje yra įregistruotas tas turtas ar teisės, teisė.

29 straipsnis
Daiktinių teisių pritaikymas

Tais atvejais, kai asmuo remiasi daiktine teise, į kurią jis turi teisę pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, o valstybės narės, kurioje remiamasi ta teise, teisėje atitinkama daiktinė teisė nėra žinoma, prireikus ir kiek tai įmanoma, ta daiktinė teisė pritaikoma pagal panašiausią tos valstybės teisėje numatytą atitinkamą teisę, atsižvelgiant į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes.

30 straipsnis
Viršesnės privalomosios nuostatos

1.Jokia šio reglamento nuostata neriboja teismo vietos teisės viršesnių privalomųjų nuostatų taikymo.

2.Viršesnės privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė narė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės santvarkos, apsaugai tiek, kad jos taikomos visais atvejais, kurie patenka į jų taikymo sritį, neatsižvelgiant į kitais atvejais pagal šį reglamentą sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę.

31 straipsnis
Viešoji tvarka 

Atsisakyti taikyti kurios nors iš šiame reglamente nurodytų valstybių teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jei toks taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su teismo vietos viešąja tvarka.

32 straipsnis
Renvoi netaikymas

Bet kurios šiame reglamente nurodytos valstybės teisės taikymas reiškia toje valstybėje galiojančių teisės normų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą.

33 straipsnis
Valstybės, kuriose yra daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos teritorijos atžvilgiu

1.Tais atvejais, kai šiame reglamente nurodyta teisė yra valstybės, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekviename yra savo sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės normos, teisė, pagal tos valstybės vidaus teisės kolizijos normas nustatoma, kurio atitinkamo teritorinio vieneto teisės normos taikomos.

2.Jei tokių vidaus teisės kolizijos normų nėra:

(a)nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į sutuoktinių įprastinę gyvenamąją vietą, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;

(b)nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į sutuoktinių pilietybę, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, su kuriuo sutuoktiniai yra glaudžiausiai susiję, teisę;

(c)nustatant taikytiną teisę pagal visas kitas nuostatas, kuriose daroma nuoroda į kitus elementus, kurie yra siejamieji kriterijai, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę aiškinamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame yra atitinkamas elementas, teisę.

34 straipsnis
Valstybės, kuriose yra daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu

Valstybės, kurioje yra dvi ar daugiau teisės sistemų arba du ar daugiau normų rinkinių, taikomų įvairių kategorijų asmenims sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, atveju visos nuorodos į tokios valstybės teisę aiškinamos kaip nuorodos į teisės sistemą arba normų rinkinį, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias normas. Jei pastarųjų normų nėra, taikoma teisės sistema arba normų rinkinys, su kuriuo sutuoktiniai yra glaudžiausiai susiję.

35 straipsnis
Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms

Valstybė narė, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekviename yra savo sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės normos, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių vienetų.

IV skyrius

Teismo sprendimų pripažinimas, vykdytinumas ir vykdymas

36 straipsnis
Pripažinimas

1.Vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai pripažįstami kitose valstybėse narėse be papildomų formalumų.

2.Bet kuris suinteresuotasis asmuo, kuris iškelia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali 44–57 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis dėl to teismo sprendimo pripažinimo.

3.Jei bylos valstybės narės teisme baigtis priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas dėl pripažinimo, tas teismas turi jurisdikciją tuo klausimu.

37 straipsnis
Atsisakymo pripažinti pagrindai

Teismo sprendimas nepripažįstamas:

(a)jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai (ordre public);

(b)kai jis priimtas atsakovui nedalyvaujant teismo procese, jei atsakovui dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasirengti gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas nepradėjo proceso teismo sprendimui užginčyti tada, kai buvo įmanoma tą padaryti;

(c)jei jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;

(d)jei jis nesuderinamas su kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu ankstesniu teismo sprendimu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei dėl ginčo tarp tų pačių šalių, su sąlyga, kad ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.

38 straipsnis
Pagrindinės teisės

Valstybių narių teismai ir kitos kompetentingos valdžios institucijos 36 straipsnį taiko laikydamiesi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 21 straipsnio dėl nediskriminavimo principo.

39 straipsnis
Draudimas peržiūrėti kilmės valstybės narės teismo jurisdikciją

1.Kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija negali būti peržiūrima.

2.37 straipsnyje nurodytas viešosios tvarkos (ordre public) kriterijus netaikomas 4–11 straipsniuose išdėstytoms jurisdikcijos taisyklėms.

40 straipsnis
Peržiūros iš esmės draudimas

Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.

41 straipsnis
Teismo proceso dėl pripažinimo sustabdymas

Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali sustabdyti teismo procesą, jei šis teismo sprendimas kilmės valstybėje narėje buvo apskųstas įprasta tvarka.

42 straipsnis
Vykdytinumas

Valstybėje narėje priimti ir toje valstybėje vykdytini teismo sprendimai yra vykdytini ir kitoje valstybėje narėje, kai kurio nors suinteresuotojo asmens prašymu jie buvo paskelbti vykdytinais joje 44–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

43 straipsnis
Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas 

Norėdamas nustatyti, ar 44–57 straipsniuose nustatytos tvarkos taikymo tikslais šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdymo valstybėje narėje, teismas, į kurį kreiptasi, taiko tos valstybės narės vidaus teisę.

44 straipsnis
Vietos teismų jurisdikcija

1.Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas vykdymo valstybės narės teismui ar kompetentingai valdžios institucijai, apie kurį (-ią) ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 64 straipsnį.

2.Vietos jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba į vykdymo vietą.

45 straipsnis
Procedūra

1.Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.

2.Nereikalaujama, kad pareiškėjas vykdymo valstybėje narėje turėtų pašto adresą arba įgaliotą atstovą.

3.Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

(a)teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jo autentiškumui nustatyti;

(b)liudijimas, išduotas kilmės valstybės narės teismo arba kompetentingos valdžios institucijos naudojant formą, nustatytą laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, nedarant poveikio 46 straipsniui.

46 straipsnis
Liudijimo nepateikimas

1.Nepateikus 45 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto liudijimo, teismas arba kompetentinga valdžios institucija gali nustatyti jo pateikimo terminą arba priimti lygiavertį dokumentą, arba, jeigu mano turintis (-i) pakankamai informacijos, – leisti nepateikti šio liudijimo.

2.Jei teismas ar kompetentinga valdžios institucija to prašo, pateikiamas dokumentų vertimas raštu arba transliteracija. Vertimas raštu turi būti atliktas asmens, turinčio teisę atlikti vertimus raštu vienoje iš valstybių narių.

47 straipsnis
Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu

Teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu nedelsiant po to, kai užbaigiami 45 straipsnio formalumai, neatliekant peržiūros pagal 37 straipsnį. Šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, šiame teismo proceso etape neturi teisės teikti jokių paaiškinimų dėl prašymo.

48 straipsnis
Pranešimas apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

1.Apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pareiškėjui nedelsiant pranešama vykdymo valstybės narės teisėje nustatyta tvarka.

2.Pranešimas apie teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu įteikiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą; prie pranešimo pridedamas teismo sprendimas, jei jis šiai šaliai dar nebuvo įteiktas.

49 straipsnis
Teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu apskundimas

1.Bet kuri iš šalių gali apskųsti teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.

2.Apeliacinis skundas pateikiamas teismui, apie kurį atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 64 straipsnį.

3.Apeliacinis skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamentuojančių ginčo teiseną.

4.Jei šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, neįstoja į apeliacinės instancijos teismo procesą, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas, 16 straipsnis taikomas net ir tuo atveju, kai šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta nėra nė vienoje iš valstybių narių.

5.Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pateikiamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo. Jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, terminas apeliaciniam skundui pateikti yra 60 dienų ir skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.

50 straipsnis
Teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo ginčijimo tvarka

Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik laikantis procedūros, apie kurią atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 64 straipsnį.

51 straipsnis
Atsisakymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokio paskelbimo panaikinimas

Teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas pagal 49 arba 50 straipsnį, atsisako paskelbti teismo sprendimą vykdytinu arba tokį paskelbimą panaikina tik remdamasis vienu iš 37 straipsnyje nurodytų pagrindų. Jis priima sprendimą nedelsdamas.

52 straipsnis
Teismo proceso sustabdymas

Teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas pagal 49 arba 50 straipsnį, remdamasis šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu sustabdo teismo procesą, jei teismo sprendimo vykdytinumas kilmės valstybėje narėje sustabdytas dėl apeliacinio skundo.

53 straipsnis
Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones

1.Jei teismo sprendimas turi būti pripažintas pagal šį skyrių, niekas nekliudo pareiškėjui pagal vykdymo valstybės narės teisę pasinaudoti laikinosiomis priemonėmis, įskaitant apsaugos priemones, nereikalaujant, kad teismo sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu pagal 46 straipsnį.

2.Teismo sprendimą paskelbus vykdytinu, įstatymų nustatyta tvarka leidžiama imtis bet kokių apsaugos priemonių.

3.Per laikotarpį, skirtą apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pateikti pagal 49 straipsnio 5 dalį, ir kol toks skundas neišnagrinėtas, negalima imtis jokių vykdymo priemonių, išskyrus apsaugos priemones, susijusias su šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, turtu.

54 straipsnis
Dalinis vykdytinumas

1.Tais atvejais, kai teismo sprendimas buvo priimtas dėl kelių klausimų ir jis negali būti paskelbtas vykdytinu visų jų atžvilgiu, teismas arba kompetentinga valdžios institucija paskelbia jį vykdytinu vieno ar kelių šių klausimų atžvilgiu.

2.Pareiškėjas gali prašyti, kad vykdytinomis būtų paskelbtos tik tam tikros teismo sprendimo dalys.

55 straipsnis
Teisinė pagalba

Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, turi teisę bet kuriame procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu naudotis vykdymo valstybės narės teisėje numatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos arba atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo sąlygomis.

56 straipsnis
Garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato reikalavimo netaikymas

Iš šalies, kuri vienoje iš valstybių narių kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, vykdytinumo ar vykdymo, negali būti reikalaujama pateikti jokios garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų apibūdinti, remiantis tuo, kad ši šalis yra užsienio šalies pilietis, arba tuo, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta nėra vykdymo valstybėje narėje.

57 straipsnis
Mokesčio, rinkliavos ar atlygio netaikymas

Vykdymo valstybėje narėje nagrinėjant bylą dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu negali būti nustatomas joks mokestis, rinkliava ar atlygis, apskaičiuoti pagal nagrinėjamo klausimo vertę.

V skyrius

Autentiški dokumentai ir teisminiai susitarimai

58 straipsnis
Autentiškų dokumentų priėmimas

1.Vienoje iš valstybių narių parengtas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnį poveikį su sąlyga, kad tai akivaizdžiai neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai (ordre public).

   Asmuo, pageidaujantis pasinaudoti autentišku dokumentu kitoje valstybėje narėje, gali prašyti valdžios institucijos, kuri rengia autentišką dokumentą kilmės valstybėje narėje, užpildyti formą, nustatytą laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, aprašant įrodomąją galią, kurią autentiškas dokumentas turi kilmės valstybėje narėje.

2.Autentiško dokumento autentiškumas ginčijamas kilmės valstybės narės teismuose, ir sprendimai dėl tokių ieškinių priimami pagal tos valstybės teisę. Ginčijamas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje neturi jokios įrodomosios galios tol, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.

3.Autentiškame dokumente užfiksuoti teisiniai veiksmai arba teisiniai santykiai ginčijami teismuose, turinčiuose jurisdikciją pagal šį reglamentą, ir sprendimai dėl tokių ieškinių priimami pagal teisę, taikytiną pagal III skyrių. Ginčijamas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje neturi jokios įrodomosios galios tol, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.

4.Jei bylos valstybės narės teisme baigtis priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas, susijęs su teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, užfiksuotais autentiškame dokumente sutuoktinių teisinio režimo klausimais, tas teismas turi jurisdikciją to klausimo atžvilgiu.

59 straipsnis
Autentiškų dokumentų vykdytinumas

1.Autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 44–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.Taikant 45 straipsnio 3 dalies b punktą, autentišką dokumentą parengusi valdžios institucija bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodama formą, nustatytą laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.Teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas pagal 49 arba 50 straipsnius, atsisako paskelbti dokumentą vykdytinu arba tokį paskelbimą panaikina tik tuo atveju, jei autentiško dokumento vykdymas akivaizdžiai prieštarauja vykdymo valstybės narės viešajai tvarkai (ordre public).

60 straipsnis
Teisminių susitarimų vykdytinumas

1.Teisminiai susitarimai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 44–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.Taikant 45 straipsnio 3 dalies b punktą, teisminį susitarimą patvirtinęs teismas arba teismas, kuriame jis buvo sudarytas, bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodamas formą, nustatytą laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.Teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas pagal 49 arba 50 straipsnį, atsisako paskelbti dokumentą vykdytinu arba tokį paskelbimą panaikina tik tuo atveju, jei autentiško dokumento vykdymas akivaizdžiai prieštarauja vykdymo valstybės narės viešajai tvarkai (ordre public).

VI skyrius

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

61 straipsnis
Legalizavimas ir kiti panašūs formalumai

Taikant šį reglamentą valstybėje narėje išduotų dokumentų nereikia legalizuoti ar jiems taikyti kitų panašių formalumų.

62 straipsnis
Ryšys su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis

1.Šis reglamentas nedaro poveikio dvišalių ar daugiašalių konvencijų, kurių šalys šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės, taikymui, susijusiam su šiame reglamente reglamentuojamais klausimais, nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal Sutarties 351 straipsnį.

2.Nepaisant 1 dalies, santykiuose tarp valstybių narių šis reglamentas turi viršenybę konvencijų, kurios susijusios su šiame reglamente reglamentuojamais klausimais ir kurių šalys yra valstybės narės, atžvilgiu.

3.Šis reglamentas nekliudo valstybėms narėms, kurios yra 1931 m. vasario 6 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos, kurioje išdėstytos tarptautinės privatinės teisės nuostatos dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, patikslintos 2006 m., 1934 m. lapkričio 19 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos, kurioje išdėstytos tarptautinės privatinės teisės nuostatos dėl paveldėjimo, testamentų ir turto administravimo, patikslintos 2012 m. birželio mėn., ir 1977 m. spalio 11 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos konvencijos dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo šias konvencijas taikyti tiek, kiek jose numatytos supaprastintos ir greitesnės teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo procedūros.

63 straipsnis
Informacija, su kuria gali susipažinti visuomenė

Valstybės narės, siekdamos, kad informaciją būtų galima paskelbti viešai per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, pateikia Komisijai savo nacionalinės teisės aktų ir procedūrų, susijusių su sutuoktinių turto teisiniais režimais, trumpą santrauką, įskaitant informaciją apie valdžios institucijos, kuri yra kompetentinga sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, rūšį ir apie 28 straipsnyje nurodytą poveikį tretiesiems asmenims.

Valstybės narės šią informaciją nuolat atnaujina.

64 straipsnis
Informacija apie kontaktinius duomenis ir procedūras

1.Ne vėliau kaip … 32 * valstybės narės Komisijai praneša:

(a)kurių teismų ar valdžios institucijų kompetencijai priklauso nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimų paskelbimo vykdytinais pagal 44 straipsnio 1 dalį ir apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 49 straipsnio 2 dalį;

(b)50 straipsnyje nurodytą teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo ginčijimo tvarką.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus vėlesnius šios informacijos pasikeitimus.

2.Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus 1 dalies a punkte nurodytų teismų ir valdžios institucijų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.

3.Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia naudodama visas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

65 straipsnis
Sąrašo su 3 straipsnio 2 dalyje
nurodyta informacija sudarymas ir vėlesnis keitimas

1.Komisija, remdamasi valstybių narių pranešimais, nustato 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą kitų institucijų ir teisės specialistų sąrašą.

2.Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tame sąraše esančios informacijos pakeitimus. Komisija atitinkamai pakeičia šį sąrašą.

3.Šį sąrašą ir visus vėlesnius jo pakeitimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paskelbia viešai naudodama visas kitas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

66 straipsnis
45 straipsnio 3 dalies b punkte, 58, 59 ir 60 straipsniuose nurodytų liudijimų ir formų nustatymas ir vėlesnis keitimas

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami 45 straipsnio 3 dalies b punkte, 58, 59 ir 60 straipsniuose nurodyti liudijimai ir formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

67 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

68 straipsnis
Peržiūros nuostata

1.Ne vėliau kaip praėjus aštuoneriems metams nuo taikymo pradžios Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai iš dalies pakeisti šį reglamentą.

2.Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo taikymo pradžios Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento 9 ir 38 straipsnių taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinama, kokiu mastu šiais straipsniais buvo užtikrinta teisė kreiptis į teismą.

3.Tuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą jų teismuose.

69 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas taikomas tik jo taikymo pradžios dieną arba po šios dienos pradėtam teismo procesui, oficialiai parengtiems ar užregistruotiems autentiškiems dokumentams ir patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams, atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis.

2.Tačiau jei kilmės valstybėje narėje teismo procesas buvo pradėtas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, po tos dienos priimti teismo sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal IV skyrių, jei taikomos jurisdikcijos taisyklės atitinka II skyriuje išdėstytas taisykles.

3.III skyrius taikomas tik tiems sutuoktiniams, kurie santuoką sudarė arba jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę nurodė po šio reglamento taikymo pradžios dienos. 

70 straipsnis
Įsigaliojimas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Šis reglamentas taikomas nuo … 33 , išskyrus 63 ir 64 straipsnius, kurie taikomi nuo … 34 , ir 65, 66 ir 67 straipsnius, kurie taikomi nuo … 35 .

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) OL L 12, 2001 1 15, p. 1.

(2) OL L 53, 2005 3 3, p. 1.

(3) COM(2010) 603.

(4) COM(2011) 126.

(5) COM(2011) 127.

(6) Pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvavo priimant siūlomą reglamentą ir jis nebuvo jai privalomas ar taikomas. Pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius šios valstybės narės nepranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant siūlomą reglamentą.

(7) A7-0253/2013.

(8) Švedija, Belgija, Graikija, Kroatija, Slovėnija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Malta, Liuksemburgas, Vokietija, Čekija, Nyderlandai, Austrija, Bulgarija ir Suomija.

(9) Konsorciumas ASSER-UCL, Study in comparative law on the rules governing conflicts of jurisdiction and laws on matrimonial property regimes and the implementation for property issues of the separation of unmarried couples in the Member States. Žr. http://europa.eu.int/comm/justice_home/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm

(10) COM(2006) 400.

(11) Komisijos komunikatas COM(2010) 573, 2010 10 19.

(12) Reglamentuojamos Reglamentu (EB) Nr. 4/2009 (OL L 7, 2009 1 10, p. 1).

(13) Reglamentuojami Reglamentu (ES) Nr. 650/2012 (OL L 201, 2012 7 27, p. 107).

(14) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23).

(15) OL C […], […], p. […].

(16) OL C […], […], p. […].

(17) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

(18) OL L 53, 2005 3 3, p. 1.

(19) COM(2006) 400.

(20) OL L 115, 2010 5 4, p. 1.

(21) COM(2010) 603.

(22) COM(2011) 126.

(23) COM(2011) 127.

(24) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.

(25) OL L 201, 2012 7 27, p. 107.

(26) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

(27) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

(28) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

(29) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(30) Panaši formuluotė („gali būti pripažintas“) vartojama reglamento „Briuselis I“ (nauja redakcija) 33 straipsnio 1 dalies a punkte ir 3 dalyje, 34 straipsnio 1 dalies b punkte ir 23 konstatuojamojoje dalyje.

(31) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

(32) *OL: prašome įrašyti datą: 9 mėnesiai iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

(33) Dveji su puse metų nuo jo įsigaliojimo.

(34) Devyni mėnesiai iki taikymo pradžios dienos.

(35) Kita diena po šio reglamento įsigaliojimo dienos.