15.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 58/155

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto (1),

—

atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2013 m. Hondūre įvykusių visuotinių rinkimų ir tolesnės 2015 m. misijos išvadas dėl nebaudžiamumo,

—

atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Jungtinių Tautų visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas Hondūrui,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl pasaulyje žmogaus teisių gynėjams kylančių pavojų ir žmogaus teisių gynėjų, kurios yra moterys, padėties,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Hondūre, paskelbtą Ženevoje 2016 m. kovo 18 d.,

—

atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį dėl atsargumo priemonių mechanizmo,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse (TDO konvencija Nr. 169),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 17 d. ES misijos vadovų pareiškimą dėl sunkios LGBTI bendruomenės padėties Hondūre,

—

atsižvelgdamas į ES institucijų pareiškimus, įskaitant 2016 m. kovo 3 d. ES delegacijos Hondūre pareiškimą ir 2016 m. kovo 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini atstovo spaudai pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į žmogaus teisių nuostatas ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarime ir ES ir Centrinės Amerikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, galiojančiuose nuo 2013 m.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi, kaip teigiama keliose JT ataskaitose dėl žmogaus teisių gynėjų, aplinkosaugos aktyvistai, čiabuvių teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai, profesinių sąjungų nariai, valstiečiai, moterų teisių aktyvistai ir LGBTI asmenys bei kiti aktyvistai ir toliau Hondūre patiria prievartą, smurtą, yra savavališkai sulaikomi, jiems grasinama ir jie yra žudomi;

B.

kadangi Hondūro vyriausybė prisiėmė teigiamai vertintinų įsipareigojimų ir inicijavo teisės aktus, kad apsaugotų žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir teisininkus, be kita ko, atidarė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, užtikrino, kad nacionalinės institucijos atvirai leistų vykti tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms ir 2015 m. būtų priimtas Žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymas;

C.

kadangi, nepaisant viso to, Hondūras tapo viena pavojingiausių žmogaus teisių gynėjams šalių regione; kadangi Hondūras yra viena pavojingiausių aplinkosaugos aktyvistams šalių pasaulyje – nuo 2010 iki 2015 m. nužudyti mažiausiai 109 tokie aktyvistai;

D.

kadangi, turimais duomenimis, 2016 m. kovo 3 d. savo namuose nenustatytų asmenų nužudyta iškili aplinkosaugos aktyvistė ir čiabuvių teisių gynėjų lyderė, Hondūro pilietinės gyventojų ir čiabuvių organizacijų tarybos (COPINH) steigėja Berta Cáceres; kadangi jos mirtis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir visuomenės rūpestį dėl čiabuvių, aplinkosaugos ir žemės teisių aktyvistų Hondūre;

E.

kadangi vos po dviejų savaičių, 2016 m. kovo 16 d., nužudytas taip pat COPINH narys Nelson García; kadangi Hondūro valdžios institucijos greitai ėmėsi veiksmų ir sulaikė įtariamą jo žudiką;

F.

kadangi Meksikos piliečiui Gustavo Castro Soto, vieninteliam B. Cáceres nužudymo liudininkui, kuris pats buvo pašautas, ilgiau kaip mėnesį nebuvo leidžiama išvykti iš šalies tyrimo sumetimais; kadangi 2016 m. balandžio 6 d. jis gavo leidimą palikti šalį;

G.

kadangi Hondūro vyriausybė nedelsdama pasmerkė žiaurų nusikaltimą, paskelbė B. Cáceres nužudymo tyrimą nacionaliniu prioritetu ir informavo visuomenę apie padarytą pažangą; kadangi vyriausybė oficialiai paprašė Amerikos šalių organizacijos bendradarbiauti šio nužudymo tyrime;

H.

kadangi B. Cáceres nuolat grėsė pavojus ir jai buvo paskirtos atsargumo priemonės, kurias nustatė Amerikos šalių žmogaus teisių komisija, tačiau Hondūro valstybė ne kartą jų veiksmingai neįgyvendino; kadangi B. Cáceres yra viena iš 15 žmogaus teisių gynėjų, Hondūre nužudytų nuo 2010 iki 2016 m. nepaisant to, kad jiems buvo paskirtos tos atsargumo priemonės;

I.

kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, jog šios naujos žmogžudystės įvyko tuo metu, kai vyksta COPINH ir kitų aktyvistų vadovaujamas taikus, dešimtmetį trunkantis pasipriešinimas Gualkarkės upės hidroelektrinės užtvankos „Agua Zarca“ statybai – šis milžiniškas projektas labai priklauso nuo Europos investuotojų ir technologijų ir ne kartą pranešta, jog statybos vyksta be išankstinių laisvų ir informacija pagrįstų konsultacijų, kuriomis būtų siekiama gauti statybų poveikį patiriančių čiabuvių bendruomenių sutikimą, kaip reikalaujama pagal TDO konvenciją Nr. 169; kadangi Nyderlandų plėtros bankas FMO ir bendrovė „Finnfund“ sustabdė mokėjimus, skirtus užtvankos „Agua Zarca“ projektui, kurio viena pagrindinių oponentų buvo B. Cáceres;

J.

kadangi 2016 m. sausio 24 d. įvykdyta LGBTI teisių gynėjos, transmoters ir asociacijos „Arcoíris“ narės Paolos Barrazos žmogžudystė atkreipia dėmesį į vis didėjantį pavojų LGBTI bendruomenei Hondūre; kadangi jos nužudymas – naujausia mirtis aktyvių LGBTI žmogaus teisių organizacijų narių smurtinių mirčių per pastaruosius 11 mėnesių virtinėje: nužudyti Angy Ferreira, Violeta Rivas, Gloria Carolina Hernández Vásquez (taip pat žinoma kaip Génesis Hernández), Jorge Alberto Castillo, Estefanía Zúñiga, Henry Matamoros ir Josselin Janet Aceituno Suazo; kadangi pranešta, jog Hondūre nuo 1994 m. nužudyti 235 LGBTI asmenys ir tik 48 bylos pasiekė teismą; kadangi šalies žmogaus teisių komisaras iškėlė įtarimų, kad 92 proc. nusikaltimų nebuvo tinkamai tiriami ir todėl bylos neišspręstos;

K.

kadangi 2016 m. kovo 18 d. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michel Forst pareiškė, kad „šis smurto ratas sustos tik tada, kai bus išspręstas nebaudžiamumo klausimas ir tokių išpuolių kaltininkai bus patraukti atsakomybėn“, ir pabrėžė, kad Hondūro valdžios institucijos turi nedelsdamos imtis konkrečių veiksmų, kad užtikrintų visų žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų saugumą šalyje;

L.

kadangi Hondūras šiuo metu vykdo savo baudžiamojo kodekso, kuris turėtų būti pagrįstas tarptautinėmis konvencijomis ir tapti svarbia pažeidžiamų asmenų grupių teisių užtikrinimo priemone, reformą;

M.

kadangi ES ir jos valstybės narės remia teismų sistemos ir žmogaus teisių stiprinimą įvairiomis programomis ir bendradarbiavimo projektais, visų pirma Paramos žmogaus teisėms programa (PADH) ir programa „EuroJusticia“;

N.

kadangi kelios valstybės narės vis dar nėra ratifikavusios ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, o tai reiškia, kad neįsigaliojo politinio dialogo ramsčio nuostatos; kadangi pagarba demokratijai, teisinės valstybės principui ir abiejų regionų gyventojų žmogaus, pilietinėms ir politinėms teisėms yra esminiai ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo elementai;

1.

kuo griežčiausiai smerkia neseniai įvykdytas Bertos Cáceres, Nelsono Garcíos ir Paolos Barrazos žmogžudystes, taip pat kiekvieną ankstesnį iš kitų žmogaus teisių gynėjų nužudymų Hondūre; reiškia nuoširdžią užuojautą visų tų žmogaus teisių gynėjų šeimoms ir draugams;

2.

reiškia pagarbą Hondūro aplinkosaugos aktyvistės ir lenca tautos lyderės čiabuvės, vienos iš COPINH steigėjų ir koordinatorės B. Cáceres, paskyrusios gyvenimą demokratiškesnės visuomenės šalyje siekiams, atminimui; pabrėžia, kad jos nužudymas ryškiai parodo padėtį šalyje, kurioje įvykdoma nepaprastai daug žmogžudysčių ir tvyro bendras nebaudžiamumas;

3.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nepaisant Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nustatytų atsargumo priemonių Hondūro valdžios institucijos nesugebėjo suteikti B. Cáceres tinkamos apsaugos; ragina Hondūro vyriausybę sutelkti visas turimas priemones, siekiant veiksmingai įgyvendinti 92 šiuo metu šalyje galiojančias Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nustatytas atsargumo priemones, ir neleisti įvykdyti panašių išpuolių prieš kitus aplinkosaugos ir čiabuvių aktyvistus, kuriems gresia pavojus;

4.

ragina skubiai ir nedelsiant atlikti nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius šių ir ankstesnių nužudymų tyrimus, kad jų sumanytojai ir vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir nutrauktas nebaudžiamumas; palankiai vertina tai, kad Hondūro vyriausybės prašymu į B. Cáceres nužudymo tyrimą įsitraukė JT žmogaus teisių komisaro ir Amerikos šalių organizacijos atstovai; mano, kad turimos priemonės pagal JT ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos sistemą, tokios kaip nepriklausomas tarptautinis tyrimas, kaip prašo nukentėjusieji, galėtų padėti užtikrinti nešališką ir sąžiningą šių žmogžudysčių tyrimą;

5.

reiškia didelį susirūpinimą dėl kraštutinio smurto, ypač prieš LGBTI asmenis ir tuos, kurie gina jų teises, aplinkos; pabrėžia, kad reikia nedelsiant atlikti nuodugnius ir nešališkus aktyvių įvairių LGBTI žmogaus teisių organizacijų narių nužudymų tyrimus;

6.

pabrėžia, kad reikia stiprinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir parengti gerosios patirties gaires glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene; ragina, kai vykdoma bet kokia baudžiamojo kodekso peržiūra, įtraukti atitinkamas naujas priemones, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams, ir užtikrinti LGBTI bendruomenės apsaugą;

7.

yra labai susirūpinęs dėl bendros žmogaus teisių padėties Hondūre, tačiau palankiai vertina naujausias teisines reformas ir Hondūro vyriausybės pastangas palengvinti dabartinę žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyje; ragina Hondūro valdžios institucijas vykdyti ir visapusiškai plėtoti esamą 2015 m. žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymą ir užtikrinti, kad atitinkamai bendradarbiaujant su pilietine visuomene nacionalinė žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų apsaugos sistema visiškai veiktų ir būtų tinkamai finansuojama; ragina Hondūro vyriausybę visapusiškai įgyvendinti gautas naujausio visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas;

8.

palankiai vertina ES delegacijos Hondūre vadovo Ketilio Karlseno ir jo komandos nuveiktą darbą teikiant paramą Hondūro žmogaus teisių gynėjams; ragina ES delegaciją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus šalyje aktyviai dalyvauti ir stebėti procesus, susijusius su žmogaus teisių gynėjų nužudymų tyrimais, ir dėti dar daugiau pastangų bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais, kuriems šiuo metu gresia pavojus;

9.

mano, kad Europos investuotojų veikla turi būti paremta griežtų aplinkosaugos ir socialinės apsaugos nuostatų politikos priemonėmis; tvirtai pritaria tam, kad būtų įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai ir aiškūs išsamaus patikrinimo reikalavimai, rizikos valdymo apsaugos priemonės ir prireikus taikomos veiksmingos taisomosios priemonės; palankiai vertina tai, kad tiek FMO, tiek „Finnfund“ viešai pasmerkė Bertos Cáceres nužudymą ir paragino atlikti nuodugnų tyrimą, taip pat tai, kad 2016 m. kovo 16 d., pasirodžius pranešimams apie Nelsono Garcíos nužudymą, abu sustabdė visą savo veiklą;

10.

ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti, kad Europos pagalba neskatintų ir nesudarytų sąlygų plėtros projektams, nebent jie atitinka išankstinių, laisvų ir informacija pagrįstų konsultacijų su čiabuvių bendruomenėmis reikalavimą, yra užtikrinamos prasmingos konsultacijos su visomis poveikį patiriančiomis bendruomenėmis ir taikomos tvirtos žmogaus teisės, darbuotojų teisės ir aplinkos apsaugos priemonės;

11.

ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą; primygtinai ragina Tarybą parengti vieningą politiką Hondūro klausimu, įpareigojančią 28 valstybes nares ir ES institucijas užimti tvirtą bendrą poziciją dėl žmogaus teisių vaidmens ES ir Hondūro santykiuose ir visame regione;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, 28 valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Hondūro prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Centrinės Amerikos ekonominės integracijos sekretoriatui, Centrinės Amerikos Parlamentui (PARLACEN), Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai (EUROLAT) ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai.