EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 16

COM(2016) 871 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

kurioje įvertinama, kaip valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija

Turinys

1.ĮVADAS

1.1.Direktyvos tikslai ir taikymo sritis

1.2.Ataskaitos tikslas ir metodika

2.PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ PRIEMONĖS

2.1.Nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas (2–9 ir 11–17 straipsniai)

2.1.1.Terminų apibrėžtys (2 straipsnis)

2.1.2.Su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos (3 straipsnis)

2.1.3.Su seksualiniu išnaudojimu susijusios nusikalstamos veikos (4 straipsnis)

2.1.4.Su vaikų pornografija susijusios nusikalstamos veikos (5 straipsnis)

2.1.5.Ryšių mezgimas su vaikais seksualiniais tikslais (6 straipsnis)

2.1.6.Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis (7 straipsnis)

2.1.7.Savanoriški seksualiniai veiksmai (8 straipsnis)

2.1.8.Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (9 straipsnis)

2.1.9.Areštavimas ir konfiskavimas (11 straipsnis)

2.1.10.Juridinių asmenų atsakomybė (12 straipsnis)

2.1.11.Sankcijos juridiniams asmenims (13 straipsnis)

2.1.12.Nukentėjusiųjų netraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių jiems netaikymas (14 straipsnis)

2.1.13.Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas (15 straipsnis)

2.1.14.Pranešimai apie įtarimą dėl seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo (16 straipsnis)

2.1.15.Jurisdikcija ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimas (17 straipsnis)

2.2.Pagalba nukentėjusiesiems ir jų apsauga (18–20 straipsniai)

2.2.1.Nukentėjusiems vaikams taikomos bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių nuostatos (18 straipsnis)

2.2.2.Pagalba ir parama nukentėjusiesiems (19 straipsnis)

2.2.3.Nukentėjusių vaikų apsauga baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose (20 straipsnis)

2.3.Prevencija (10 ir 21–25 straipsniai)

2.3.1.Teisių atėmimas po nuosprendžių (10 straipsnis)

2.3.2.Priemonės prieš galimybių panaudoti prievartą ir vaikų sekso turizmo reklamą (21 straipsnis)

2.3.3.Prevencinės intervencijos programos arba priemonės (22 straipsnis)

2.3.4.Prevencija (23 straipsnis)

2.3.5.Savanoriškai pasirenkamos intervencijos programos arba priemonės vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui arba po jo (24 straipsnis)

2.3.6.Kovos su interneto svetainėmis, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama, priemonės (25 straipsnis)

3.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

1.ĮVADAS

Seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas yra itin sunkūs nusikaltimai. Jie sukelia ilgalaikę fizinę, psichologinę ir socialinę žalą pažeidžiamiems nukentėjusiesiems, kurie turi teises gauti ir kuriems reikia suteikti specialią apsaugą ir priežiūrą. Be to, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, teisės aktuose vadinama „vaikų pornografija“, apima kelis nusikaltimus prieš kiekvieną nukentėjusįjį. Pirma, tai seksualinė prievarta, kuri buvo fotografuojama arba filmuojama. Tada, kiekvieną kartą, kai nuotraukos ir vaizdo įrašai įkeliami, patenka į apyvartą arba žiūrimi, šiurkščiai pažeidžiamas vaiko privatumas. Trauma padidėja, kai vaikas žino, kad nuotraukos ir vaizdo įrašai yra apyvartoje ir juos gali pamatyti draugai ar giminaičiai.

Siekiant veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais, reikalingas holistinis požiūris, apimantis nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą, pagalbą nukentėjusiesiems ir jų apsaugą, taip pat prevenciją.

1.1.Direktyvos tikslai ir taikymo sritis

Direktyvoje vadovaujamasi holistiniu požiūriu, reikalingu siekiant veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais – visapusiškame teisiniame dokumente įtrauktos nuostatos, apimančios nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą (2–9 ir 11–17 straipsniai), pagalbą nukentėjusiesiems ir jų apsaugą (18–20 straipsniai) ir prevenciją (10 ir 21–25 straipsniai).

Siekiant veiksmingai tirti nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, direktyvoje visų pirma:

kriminalizuota daug įvairių seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo internetu ir ne internetu situacijų (20 skirtingų nusikalstamų veikų, 2–7 straipsniai). Šios situacijos apima naujus reiškinius, pvz., ryšių mezgimą internetu (6 straipsnis), seksualinę prievartą per internetinę kamerą ir prievartos prieš vaikus vaizdų žiūrėjimą internetu jų neatsisiunčiant (5 straipsnis, ypač 3 dalis);

padidintos sankcijos. Nacionalinės teisės aktais nustatytos maksimalios sankcijos turi būti ne mažesnės negu tam tikro lygio (1–10 metų laisvės atėmimo), priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo (3–6 straipsniai). Taip pat turi būti atsižvelgiama į įvairias sunkinančias aplinkybes (9 straipsnis);

pratęsti senaties terminai, kurie dabar taikomi ir po to, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės (15 straipsnio 2 dalis);

numatyta pareiga suteikti teisėsaugai ir baudžiamojo persekiojimo tarnyboms veiksmingas priemones, kad jos galėtų tirti seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ir vaikų pornografijos nusikalstamas veikas ir kad šios priemonės būtų tokios, kokios naudojamos organizuotiems ir sunkiems nusikaltimams tirti (15 straipsnio 3 dalis). Teisėsaugai taip pat turi būti suteiktos galimybės nustatyti nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis (15 straipsnio 4 dalis);

panaikintos konfidencialumo taisyklėmis sudarytos kliūtys specialistams, kurių pagrindinis darbas yra susijęs su vaikais, teikti pranešimus (16 straipsnis);

nustatyta jurisdikcija nusikaltimams, kuriuos padaro tyrimą atliekančios šalies piliečiai, kad jų šalyje jų atžvilgiu taip pat būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, kuriuos jie padaro kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse (17 straipsnio 1–3 dalys);

panaikintos abipusio baudžiamumo ir pranešimų teikimo sąlygos ten, kur buvo padaryta nusikalstama veika, kai vykdomas baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus, padarytus kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse (17 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Pagalbos nukentėjusiems vaikams ir jų apsaugos klausimais direktyvoje visų pirma numatytos nuostatos, kuriomis reikalaujama:

imtis plataus pobūdžio pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių, visų pirma siekiant, kad nukentėję vaikai nepatirtų papildomos traumos dalyvaudami baudžiamosios veikos tyrime ir baudžiamajame procese, inter alia, nustatant specialius standartus, taikomus pokalbiams su nukentėjusiais vaikais (18–20 straipsniai);

teikti pagalbą ir paramą, kai tik esama pagrįstų priežasčių įtarti nusikalstamą veiką (18 straipsnio 2 dalis);

teikti specialią apsaugą vaikams, pranešantiems apie prievartą šeimoje (19 straipsnio 1 dalis);

teikti pagalbą ir paramą, nepaisant to, ar bendradarbiaujama baudžiamajame procese (19 straipsnio 2 dalis);

apsaugoti nukentėjusiojo privatumą, tapatybę ir išvaizdą (20 straipsnio 6 dalis).

Galiausiai, siekiant užkirsti kelią šiems nusikaltimams, direktyvoje numatyta:

mechanizmai, kuriais galima užkirsti kelią nuteistiems asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais (10 straipsnio 1 dalis);

darbdavių teisė prašyti informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir apie teisių atėmimą vykdyti profesinę arba savanorišką veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais (10 straipsnio 2 dalis);

geresnių sąlygų sudarymas keistis nacionalinių nuosprendžių registrų informacija (per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą ECRIS 1 ), siekiant užtikrinti, kad darbdaviai galėtų išsamiai patikrinti istoriją ir kad sistemoje būtų pateikta informacija apie bet kurioje ES vietoje nusikaltėlių padarytas nusikalstamas veikas (10 straipsnio 3 dalis);

reikalavimas, kad valstybės narės sukurtų intervencijos programas ar priemones, pvz., sudarytų sąlygas gydytis nuteistiems nusikaltėliams ir kitiems asmenims, kurie baiminasi galį padaryti nusikalstamą veiką (22 ir 24 straipsniai);

pareiga valstybėms narėms vykdyti prevencijos veiklą, pvz., švietimą, sąmoningumo didinimą ir mokymus pareigūnams (23 straipsnis);

privalomas visų nuteistų asmenų keliamo pavojaus ir pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimas (24 straipsnio 4 dalis);

pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų skubiai pašalintos jų teritorijoje esančios tinklavietės, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama, ir stengtis, kad būtų pašalintos už jų teritorijos ribų esančios tokios tinklavietės (25 straipsnio 1 dalis);

galimybė valstybėms narėms savo teritorijoje blokuoti interneto naudotojų prieigą prie tinklaviečių, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama – taikyti įvairias priemones, įskaitant valstybės veiksmus ir pramonės savireguliavimą (25 straipsnio 2 dalis).

1.2.Ataskaitos tikslas ir metodika

Direktyvos 27 straipsnyje reikalaujama, kad valstybėse narėse 2 įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ir jų tekstai būtų perduoti Komisijai ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 18 d.

Šia ataskaita reaguojama į direktyvos 28 straipsnio 1 dalyje Komisijai nustatytą reikalavimą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių 3 . Ataskaitoje siekiama pateikti glaustą, tačiau informatyvią svarbiausių perkėlimo priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, apžvalgą.

Valstybės narės susidūrė su rimtais uždaviniais perkeldamos į nacionalinę teisę ir įgyvendindamos tokią visapusišką, plataus užmojo direktyvą, kurioje:

reikalaujama priimti teisės aktus daugelyje sričių, įskaitant materialinę baudžiamąją teisę (pvz., nusikalstamų veikų apibrėžtis ir sankcijų lygį, senaties terminus ir juridinių asmenų atsakomybę) ir baudžiamąjį procesą (pvz., ekstrateritorinę jurisdikciją, vaikų dalyvavimą baudžiamajame procese, teisinį atstovavimą);

numatytos plataus pobūdžio administracinės priemonės teisės aktams papildyti (pvz., dėl valstybių narių tarpusavio galimybės gauti informaciją ir keistis nuosprendžių registrų įrašais, policijos ir teisminių institucijų mokymo, taisyklių, susijusių su vaikų apsauga, teisėsaugos institucijomis ir įkalinimo įstaigomis) ir

įtraukiami įvairūs subjektai ne tik valstybės narės valdžios institucijose (t. y. įvairiais valdžios lygmenimis, pvz., nacionaliniu ir regioniniu), bet ir bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (pvz., siekiant nutraukti vaikų pornografijos medžiagos platinimą steigiant karštąsias linijas ir rengiant sąmoningumo didinimo kampanijas), interneto paslaugų teikėjais (pvz., siekiant nutraukti vaikų pornografijos medžiagos platinimą), klinikiniais psichologais (pvz., pagal nusikaltėliams skirtas intervencijos programas) ir kitais subjektais.

Valstybės narės direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę, be kita ko, rinkdamos informaciją apie atitinkamus teisės aktus ir administracines priemones, ją nagrinėdamos, rengdamos naujus teisės aktus ar iš dalies keisdamos galiojančius, pasirūpindamos priėmimu ir galiausiai pranešdamos apie juos Komisijai.

Remiantis nacionalinėmis perkėlimo priemonėmis, apie kurias buvo oficialiai pranešta Komisijai, direktyva visose valstybėse narėse buvo perkelta daugiau kaip 330 aktų, galiojusių prieš priimant direktyvą, ir maždaug 300 naujų aktų, priimtų nuo 2012 m.

Valstybės narės Komisijai nusiuntė apie 700 pranešimų. 70 proc. šių pranešimų buvo gauta po 2013 m. gruodžio 18 d. suėjusio perkėlimo termino. Pranešimų turinys apima teisės aktus (naujus ir kuriais iš dalies keičiami teisės aktai), administracines nuostatas ir darbinius susitarimus. Dažnai į šiuos pranešimus būdavo įtraukiami ištisi baudžiamieji kodeksai ir teisės aktai, kuriais iš dalies keičiami teisės aktai.

Iki perkėlimo termino tik 12 valstybių narių buvo pranešusios Komisijai, kad baigė perkelti direktyvą. Todėl Komisija prieš kitas valstybes nares – BE, BG, IE, EL, ES, IT, CY, LT, HU, MT, NL, PT, RO, SI ir UK – pradėjo pažeidimo tyrimo procedūras už nacionalinių perkėlimo priemonių tekstų neperdavimą 4 . Visos šios pažeidimo tyrimo procedūros iki 2016 m. gruodžio 8 d. buvo baigtos. Dėl vėlyvo nacionalinių perkėlimo priemonių priėmimo ir pranešimo apie jas Komisijai teko vėliau atlikti analizę ir paskelbti perkėlimo ataskaitas.

Šioje ataskaitoje pateikiamas aprašymas ir analizė grindžiami informacija, kurią valstybės narės pateikė iki 2016 m. lapkričio 1 d. Į pranešimus, gautus po minėto termino, neatsižvelgiama. Be šioje ataskaitoje įvardytų klausimų, gali būti papildomų perkėlimo uždavinių ir kitų nuostatų, apie kurias Komisijai nepranešta, arba kitų su teisėkūra susijusių ir nesusijusių įvykių. Todėl šia ataskaita Komisijai neužkertama kelio toliau vertinti kai kurias nuostatas, kad ji galėtų toliau padėti valstybėms narėms į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti direktyvą.

2.PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ PRIEMONĖS

2.1.Nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas (2–9 ir 11–17 straipsniai)

2.1.1.Terminų apibrėžtys (2 straipsnis)

2 straipsnyje nustatomos visoje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: vaikas, amžius, kurio sulaukus gali būti duotas sutikimas lytiškai santykiauti, vaikų pornografija, pornografinis renginys ir juridinis asmuo.

Visos valstybės narės, išskyrus HU, vaiką apibrėžia kaip bet kurį jaunesnį nei 18 m. asmenį.

Amžius, kurio sulaukus gali būti duotas sutikimas lytiškai santykiauti, įvairiose valstybėse narėse skirtingas: 14 metų (AT, BG, DE, EE, HU ir PT), 15 metų (CZ, FR, HR, PL, SE, SI ir SK), 16 metų (BE, ES, LT, LU, LV, NL ir UK), 17 metų (CY ir IE) ir 18 metų (MT). FI, IT ir RO taiko skirtingą amžių, kurio sulaukus gali būti duotas sutikimas lytiškai santykiauti, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio. EL amžius, kurio sulaukus gali būti duotas sutikimas lytiškai santykiauti, yra skirtingas: savanoriškiems homoseksualiniams vyrų veiksmams taikomas 17 metų amžius, o savanoriškiems heteroseksualiniams veiksmams ir moterų homoseksualiniams veiksmams – 15 metų.

BE, CY, EE, EL, ES, HR, IE, IT, LV, PT, RO, SE, SK ir UK (Gibraltaras) savo teisės aktuose vartoja terminą „vaikų pornografija“. Visos kitos valstybės narės vartoja kitokius terminus, pvz., pornografiniai vaizdai (AT), pornografinė medžiaga (BG), pornografiniai darbai (CZ), pornografinė nuotrauka arba vaizdas (FR) ir kitus.

Kalbant apie vaikų prostituciją, CY ir SK į savo perkėlimo teisės aktus įtraukė konkrečią apibrėžtį, apimančią visus 2 straipsnio d punkto elementus. Kita vertus, AT, BG, CZ, DE, EL, LT, LU, SE, SI ir UK direktyvos perkėlimas grindžiamas teismų praktika ir kitais šaltiniais, veikas siejant su vaikų prostitucijos nusikalstamomis veikomis (4 straipsnio 5–7 dalys) o BE, EE, ES, FI, FR, HR, IT, MT, NL, PL, PT ir RO direktyvos perkėlimas siejamas tik su vaikų prostitucijos nusikalstamomis veikomis.

Konkreti pornografinio renginio apibrėžtis įtraukta į AT, BG, CY, EL, HU, IE, RO, SK ir UK (Gibraltaro) teisės aktus. Kitos valstybės narės 2 straipsnį perkelia jo turinį siedamos su nusikalstamomis veikomis, aprašytomis 4 straipsnio 2–4 dalyse, ir tiesiogine nuoroda į informacines ir ryšių technologijas, arba su teismų praktika.

Nė viena valstybė narė į „juridinio asmens“ sąvoką neįtraukia valstybių ar valdžios funkcijas vykdančių viešųjų įstaigų ir viešųjų tarptautinių organizacijų.

2.1.2.Su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos (3 straipsnis)

3 straipsnyje apibrėžiami tyčiniai veiksmai, kurie yra su seksualine prievarta susijusi nusikalstama veika.

Dauguma valstybių narių priėmė nuostatas, pagal kurias baudžiama už vaiko, nesulaukusio amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, vertimą seksualiniais tikslais stebėti seksualinius veiksmus (3 straipsnio 2 dalis) arba seksualinę prievartą (3 straipsni 3 dalis), taikant direktyvoje reikalaujamo lygio sankcijas.

CY, CZ, DE, EE, FR, IE, IT, LT, LV, MT, PL, SI ir SK įtraukė nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama panašiai kaip už 3 straipsnio 4 dalyje paminėtus seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. AT, BE, BG, ES, HR, LU, RO, PT ir SE seksualinius veiksmus su įsiskverbimu skiria nuo seksualinių veiksmų be įsiskverbimo.

Seksualinių veiksmų su vaiku, kai piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui (3 straipsnio 5 dalies i punktas) arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi (3 straipsnio 5 dalies ii punktas), klausimais dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, kurie, atrodo, neapima visų šių situacijų, arba patvirtino per mažas sankcijas.

Kita vertus, dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, pagal kuriuos baudžiama už seksualinius veiksmus su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga arba grasinama, ir numatė direktyvoje reikalaujamo lygio sankcijas (3 straipsnio 5 dalies iii punktas). CY, DE, LU ir MT mini „prievartą, jėgą ir grasinimą“, o kitos valstybės narės nurodo „smurtą ir grasinimą“ (CZ, EL, FI, FR, LT, LU, LV, NL, PT, SE ir SK), „jėgą ir grasinimą“ (BE, BG, DE, HR, HU, IT, PL ir SI), „smurtą ir bauginimą“ (ES), „prieš vaiko valią“ (EE), „prievartą naudojant jėgą“ (AT) ir vartoja kitą terminiją.

Dėl vaiko vertimo atlikti seksualinius veiksmus su trečiąja šalimi naudojant jėgą arba grasinant (3 straipsnio 6 dalis) CY, DE, FR, LU, MT, NL ir PT savo teisės aktuose konkrečiai mini nusikalstamos veikos padarymą su trečiuoju asmeniu, o AT, BG, CZ, ES, HU, IE, IT, LT, RO, SE ir SI tai reglamentuoja netiesiogiai arba per nuostatą dėl išžaginimo, seksualinio išpuolio arba seksualinės prievartos naudojant prievartą, jėgą arba grasinimą.

2.1.3.Su seksualiniu išnaudojimu susijusios nusikalstamos veikos (4 straipsnis)

4 straipsnyje apibrėžiami tyčiniai veiksmai, kurie yra su seksualiniu išnaudojimu susijusi nusikalstama veika.

Dėl vaiko vertimo dalyvauti pornografiniame renginyje arba jo verbavimo (4 straipsnio 2 dalis) AT, BG, CY, DE, EL, ES, IT, LT, MT, NL, RO, SK ir UK (Gibraltaras) priėmė teisės aktus, kuriais perkeliama ši direktyvos nuostata. Iš kitų valstybių narių gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 4 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi bausti už vaiko vertimą naudojant prievartą ar jėgą dalyvauti pornografiniuose renginiuose arba grasinimą vaikui tokiais tikslais. AT, BG, CY, DE, EL, ES, IE, IT, LT, MT, NL, SI, SK ir UK (Gibraltaras) taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši direktyvos nuostata. Valstybės narės „prievartai, jėgai ir grasinimui“ pavadinti vartoja įvairias formuluotes. Pvz., BG, DE, HR, HU, IT, PL ir SI mini „jėgą ir grasinimą“, BG – „jėgą, grasinimą ir didelę žalą“, EL – „prievartą ar smurtą arba grasinimą“, o ES – „smurto arba bauginimo naudojimą“.

Pagal 4 straipsnio 4 dalį baudžiama už sąmoningą dalyvavimą pornografiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikas. AT, BG, CY, DE, ES, FI, IE, IT, LT, MT, RO, SI, SK ir UK (Gibraltaras) taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši direktyvos nuostata. Iš kitų valstybių narių gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 4 straipsnio 5 dalį valstybės narės baudžia už vaiko vertimą arba verbavimą užsiimti vaikų prostitucija, pelnymąsi iš vaiko ar kitokį vaiko išnaudojimą tokiais tikslais. BE, BG, CY, CZ, DE, EL, ES, FR, HR, IT, LT, LU, MT, NL, PT, RO, SE, SI, SK ir UK taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši direktyvos nuostata. Iš kitų valstybių narių gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 4 straipsnio 6 dalį baudžiama už vaiko vertimą naudojant prievartą ar jėgą užsiimti vaikų prostitucija arba grasinimą vaikui tokiais tikslais. AT, BG, CY, CZ, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LT, LU, MT, NL, PT, RO, SI, SK ir UK (Škotija) taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši direktyvos nuostata. Iš kitų valstybių narių gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 4 straipsnio 7 dalį baudžiama už seksualinius veiksmus su vaiku, kai naudojamasi vaikų prostitucija Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. HU, IE, LV, PL, PT, RO ir SE informacija nėra įtikinama.

2.1.4.Su vaikų pornografija susijusios nusikalstamos veikos (5 straipsnis)

5 straipsnyje apibrėžiami tyčiniai veiksmai, kurie yra su vaikų pornografija susijusi nusikalstama veika.

Pagal 5 straipsnio 2 dalį baudžiama už vaikų pornografijos įsigijimą arba turėjimą. Daugumos valstybių narių, išskyrus AT, BG, CY, ES, FI, FR, LT, MT, RO ir SI, pateikta informacija nėra įtikinama. 

Pagal 5 straipsnio 3 dalį baudžiama už sąmoningą vaikų pornografijos gavimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis. „Sąmoningo gavimo“ nuostatą perkėlė dauguma valstybių narių, nors kai kurios vartoja kitokią terminiją. Pvz., DE vartoja terminą „bandymas gauti“, o HU mini „gavimą ir laikymą“.

Pagal 5 straipsnio 4 dalį baudžiama už vaikų pornografijos platinimą, sklaidą ir perdavimą. Dauguma valstybių narių vaikų pornografijos platinimui, sklaidai ir perdavimui pavadinti vartoja skirtingą terminiją. Pvz., terminas „perdavimas“ aiškinamas kaip tapatus „tarpininkavimui“ (CZ), „transliavimui“ (BG ir DE), „sklaidai“ (IT) arba „prieigos suteikimui“ (LT).

Pagal 5 straipsnio 5 dalį baudžiama už vaikų pornografijos siūlymą, tiekimą ar galimybės ją gauti sudarymą. Dauguma valstybių narių vartoja skirtingus terminus „siūlymui“, „tiekimui“ ir „galimybės gauti sudarymui“ pavadinti. Pvz., CZ vietoj termino „tiekti“ vartoja terminą „importuoti“, „parduoti“ arba „kitaip tiekti“, o SE vartoja bendrą terminą „sudaryti galimybę gauti [vaikų pornografijos]“.

Pagal 5 straipsnio 6 dalį baudžiama už vaikų pornografijos gamybą. Visos valstybės narės savo perkėlimo nuostatose vartoja terminą „gamyba“, išskyrus FR („pastatymas ir įrašymas“) ir UK („filmavimas / fotografavimas“, „gamyba“, „leidimas filmuoti / fotografuoti“).

5 straipsnio 7 ir 8 dalys yra neprivalomos nuostatos dėl 5 straipsnio taikymo konkrečioms situacijoms. Jų nusprendė netaikyti visos valstybės narės, išskyrus AT, DE, ES, SE ir UK (taiko 5 straipsnio 7 dalį) ir AT bei DE (taiko 5 straipsnio 8 dalį).

2.1.5.Ryšių mezgimas su vaikais seksualiniais tikslais (6 straipsnis)

6 straipsnyje apibrėžiami tyčiniai veiksmai, kurie yra nusikalstama veika, susijusi su ryšių mezgimu su vaikais seksualiniais tikslais.

Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliamas šis straipsnis. Iš CY, HR, HU, IE, LU, LV, PL, RO ir UK (6 straipsnio 1 dalis) ir iš BE, CY, LV ir PL (6 straipsnio 2 dalis) gauta informacija nėra įtikinama.

2.1.6.Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis (7 straipsnis)

7 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės baustų už kurstymą padaryti ar bendrininkavimą padarant 3–6 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat už pasikėsinimą jas padaryti.

Visos valstybės narės ėmėsi priemonių 7 straipsnio 1 daliai perkelti.

7 straipsnio 2 dalis daugiausia perkelta bendrosiomis nuostatomis dėl kėsinimosi, išskyrus CY, DE, FI, FR, HR, IE, LU, PT, RO ir SE – jos priėmė specialias nuostatas, kuriomis baudžiama už kėsinimąsi padaryti seksualines nusikalstamas veikas, išvardytas 7 straipsnio 2 dalyje.

2.1.7.Savanoriški seksualiniai veiksmai (8 straipsnis)

8 straipsnyje išdėstytos trys neprivalomos nuostatos dėl savanoriškų seksualinių veiksmų. CY ir UK (Anglija / Velsas) nusprendė taikyti visas tris, o BE, BG, CZ, EE, IE, LU, LV, MT, NL, PL, SK nusprendė netaikyti nė vienos iš jų.

AT, CY, FI, EL, ES, HR, HU, IT, LT, LV, PT, RO, SE, SI ir UK (Anglija / Velsas ir Šiaurės Airija) nusprendė taikyti 8 straipsnio 1 dalį.

CY, HR, SE ir UK (Anglija / Velsas ir Škotija) nusprendė taikyti 8 straipsnio 2 dalį.

AT, CY, DE, FI, HR ir UK nusprendė taikyti 8 straipsnio 3 dalį. DE, FI ir UK taiko šias neprivalomas nuostatas ir vaikų pornografijos turėjimui, ir gamybai, o FR jas taiko tik vaikų pornografijos gamybai.

2.1.8.Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (9 straipsnis)

9 straipsnyje apibrėžiamos situacijos, kurios gali būti laikomos 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo sunkinančiomis aplinkybėmis.

Dauguma valstybių narių sunkinančių aplinkybių taikymo situacijas yra aprašiusios teisės aktuose. Kai kurios šio straipsnio nuostatos neaprašytos IE ir UK (Anglijos / Velso, Šiaurės Airijos ir Škotijos) teisėje – šiose valstybėse teismai, skelbdami nuosprendžius, turi daugiau diskrecijos atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes.

9 straipsnio a punkte nurodytos nusikalstamos veikos, padarytos prieš itin pažeidžiamoje padėtyje esantį vaiką, pvz., vaiką, esantį priklausomumo būklėje, arba vaiką, esantį fizinės ar protinės negalios būsenoje. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. Iš BE, DE, ES, IE, LU, PL, SI ir UK (Anglijos / Velso, Škotijos ir Gibraltaro) gauta informacija nėra įtikinama.

9 straipsnio b punkte nurodytos nusikalstamos veikos, padarytos vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą ar autoritetą. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. Iš AT, BE, BG, DE, ES, IE, LT, LU, PL, RO, SI ir UK (Anglijos / Velso, Škotijos ir Gibraltaro) gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 9 straipsnio c punktą, jeigu nusikalstama veika buvo padaryta kartu veikusios asmenų grupės, tai turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe. CY, HR ir IT konkrečiai mini „keletą asmenų“, veikusių kartu, o kitos valstybės narės vartoja kitokią terminiją. Pvz., BE mini „vieną ar daugiau asmenų“, BG, EL, MT, NL ir PT mini „du ar daugiau asmenų“, DE ir SE – „daugiau negu vieną asmenį“.

Pagal 9 straipsnio d punktą už nusikalstamą veiką turėtų būti baudžiama griežčiau, jeigu ji buvo padaryta dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata, kartu perkeliama ir apibrėžtis „nusikalstama organizacija“, o MT tiesiogiai nurodo į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu.

Pagal 9 straipsnio e punktą, jeigu nusikaltęs asmuo jau anksčiau buvo pripažintas kaltu už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, tai turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe. AT, BE, CZ, HR, IT, LV, PT ir SK numato bendrą sunkinančią aplinkybę, neatsižvelgiant į tai, ar vėlesnė nusikalstama veika yra panašaus pobūdžio. Kita vertus, BG, CY, EE, ES, FI, HU, MT ir PL reikalaujama fakto, kad būtų padaryta tokio paties pobūdžio nusikalstama veika. FR ir LT numatyta atskirai svarstyti abu variantus (panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nesusijusias nusikalstamas veikas).

9 straipsnio f punkte numatyta sunkinanti aplinkybė, kai nusikaltęs asmuo sąmoningai arba per neatsargumą sukėlė pavojų vaiko gyvybei. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. Iš BE, CZ, ES, FI, FR, IE, IT, LV, SK ir UK gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 9 straipsnio g punktą turėtų būti svarstoma griežtesnė sankcija, jeigu nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant sunkų smurtą arba vaikui padaryta ypač didelė žala. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. Iš BG, ES, FI, IE, LT ir UK (Škotija) gauta informacija nėra įtikinama.

2.1.9.Areštavimas ir konfiskavimas (11 straipsnis)

Pagal 11 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus areštuoti ir konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas, gautas iš nusikalstamų veikų, nurodytų 3, 4 ir 5 straipsniuose.

Kai kurios valstybės narės (BG, CY, DE, HR, FR, IT, LU ir SI) priėmė specialias nuostatas dėl areštavimo ir konfiskavimo 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo atveju, o likusios valstybės narės remiasi bendrosiomis baudžiamosios teisės aktuose įtvirtintomis areštavimo ir konfiskavimo taisyklėmis, taikomomis visoms nusikalstamoms veikoms.

Visų valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose reglamentuojamos ir nusikaltimo priemonės, ir pajamos, gautos iš nusikalstamų veikų.

2.1.10.Juridinių asmenų atsakomybė (12 straipsnis)

12 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 3–7 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

12 straipsnio 1 dalies a–c punktų atveju CY, LT ir PL vartoja tą pačią arba beveik tą pačią formuluotę kaip ir vartojama direktyvoje, o kitos valstybės narės vartoja kitokius terminus. Pvz., perkeldamos 12 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nurodo „vadovus“, „direktorius“ arba „direktorių valdybas“, o ne „teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus“.

12 straipsnio 2 dalyje reikalaujamą atsakomybę nustatė beveik visos valstybės narės. Iš BG, CZ, IE, LU, NL ir PT gauta informacija nėra įtikinama.

Kalbant apie 12 straipsnio 3 dalį, visos valstybės narės numato galimybę vykdyti baudžiamąjį procesą prieš fizinius asmenis, kurie yra nusikaltimo vykdytojai, kurstytojai arba bendrininkai, o kartu traukti atsakomybėn juridinius asmenis. Tačiau IE ir PT pateikta informacija, susijusi su reglamentuojamomis nusikalstamomis veikomis, nėra įtikinama.

2.1.11.Sankcijos juridiniams asmenims (13 straipsnis)

Pagal 13 straipsnį valstybės narės privalo nustatyti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 12 straipsnio 1 ar 2 dalis, būtų taikomos sankcijos, ir gali pasirinkti, ar taikyti sankcijas, numatytas 13 straipsnio 1 dalies a–e punktuose.

Kalbant apie 13 straipsnio 1 dalį, visos valstybės narės nustatė juridiniams asmenims taikytinas administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Kai kurios valstybės narės (BE, CZ, FR, PL, RO ir SK) taip pat nusprendė taikyti papildomą sankciją – skelbti arba rodyti sprendimą ir (arba) nutartį, kurioje nustatyta, kad juridinis asmuo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą. Dauguma valstybių narių, išskyrus BG, DE, EE, FI, IE ir UK (Angliją / Velsą, Šiaurės Airiją ir Gibraltarą), nusprendė perkelti bent vieną iš 13 straipsnio 1 dalies a–e punktuose išdėstytų galimybių.

Daugumos valstybių narių teisės aktuose nėra nuostatų, kuriomis būtų specialiai perkeliamos 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau pagal juos juridiniams asmenims, pripažintiems kaltais pagal 12 straipsnio 2 dalį, taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir juridiniams asmenims, pripažintiems kaltais pagal 12 straipsnio 1 dalį. Tik EL nustatė specialią perkėlimo priemonę ir tokiu būdu nusprendė netaikyti tokių pačių sankcijų abiem atvejais.

2.1.12.Nukentėjusiųjų netraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių jiems netaikymas (14 straipsnis)

14 straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama imtis priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų įgaliojimus netraukti baudžiamojon atsakomybėn nuo seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo nukentėjusių vaikų ir netaikyti jiems sankcijų už dalyvavimą baudžiamosiose veikose, kurias jie buvo priversti vykdyti tiesiogiai dėl bet kurios iš jų atžvilgiu įvykdytų veikų.

Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. Iš ES, LU, MT, PL ir SK gauta informacija nėra įtikinama.

2.1.13.Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas (15 straipsnis)

15 straipsnyje nustatytos 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas priemonės.

Pagal 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas už jas nepriklausytų nuo nukentėjusio asmens ar jo atstovo pranešimo arba kaltinimo ir kad baudžiamoji byla galėtų būti tęsiama, net jeigu tas asmuo atsiėmė savo pareiškimą. CY, NL, PL ir PT tiesiogiai vadovaujasi 15 straipsnio 1 dalyje nustatytu principu, o AT, BE, BG, CZ, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, HU, IT, LT, LU, LV, MT, RO, SE, SI ir SK šią nuostatą perkėlė bendrosiomis baudžiamosios teisės taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo inicijavimas. UK (Anglijoje / Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje) prokurorai gali pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą, jeigu jie mano, jog esama pakankamai įrodymų, kad bylos baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu būtų realistiška, o baudžiamasis persekiojimas naudingas visuomenės interesui. IE taiko tą patį visuomenės intereso principą.

15 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų galimybę vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamas veikas pakankamą laiką po to, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės. AT, BE, CY, EE, EL, ES, HR, HU, IE, LV, MT, PL, RO, SE, SI ir UK taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. BG, CZ, DE, FI, IT, LT, NL ir SK kai kurių nusikalstamų veikų tyrimo senaties terminas prasideda nuo nusikalstamos veikos padarymo datos. Tai reiškia, kad nukentėję vaikai, ypač patyrę prievartą būdami labai jauno amžiaus, gali neturėti pakankamai laiko sulaukę pilnametystės inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą.

Pagal 15 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad už nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atsakingi subjektai galėtų naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis. CY ir EL 15 straipsnio 3 dalį konkrečiai atspindi savo teisės aktuose, o dauguma kitų valstybių narių ją perkelia daugybe baudžiamojo proceso kodeksų nuostatų.

15 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių sudaryti galimybę tyrimo padaliniams arba tarnyboms siekti nustatyti nusikalstamų veikų aukas, visų pirma nagrinėjant vaikų pornografijos medžiagą. Dauguma valstybių narių taiko šios nuostatos perkėlimo priemones. Iš BG, CZ, EE, FR, HU, IE, LT, PT, SK ir UK (Gibraltaro) gauta informacija nėra įtikinama.

2.1.14.Pranešimai apie įtarimą dėl seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo (16 straipsnis)

16 straipsniu siekiama užtikrinti, kad specialistai, kurių pagrindinis darbas yra susijęs su vaikais, galėtų pranešti apie nusikalstamas veikas (16 straipsnio 1 dalis) ir kad bet kuris asmuo, kuris žino arba įtaria, kad daromos šios nusikalstamos veikos, būtų skatinamas apie jas pranešti (16 straipsnio 2 dalis).

Kalbant apie 16 straipsnio 1 dalį, HR, MT, PT, SI ir UK (Anglijos / Velso, Šiaurės Airijos ir Gibraltaro) teisės aktuose nustatyta bendra pareiga pranešti apie nusikalstamas veikas. Tačiau daugumos valstybių narių teisės aktuose numatyta speciali nuostata dėl pranešimo apie nusikalstamas veikas siekiant apsaugoti vaikus (AT, BG, CY, CZ, DE, EE, EL, ES, FI, HU, IT, LT, LV, NL, RO ir SE). Be to, BG, CY, CZ, DE, EL, FI, HU, IT, LV, RO, SE ir SK tam tikrų profesijų atstovams (pvz., mokytojams, gydytojams, psichologams, slaugytojams) numato specialią pareigą pranešti kompetentingoms institucijoms.

Kai kurios valstybės narės (AT, BE, BG, EL, FI, HR, HU, IT, LU, PL ir SI) 16 straipsnio 2 dalį perkėlė bendrąja nuostata, kuria įpareigojama arba skatinama pranešti apie nusikalstamas veikas ir (arba) padėti nelaimėn patekusiems asmenims. Kitos valstybės narės (BG, CY, CZ, EE, ES, FR, HR, LT, LV, NL, PT, RO, SE ir SK) perkėlė ją priimdamos konkretesnę teisinę nuostatą, kuria nustatoma pareiga pranešti apie nusikalstamas veikas prieš vaikus. UK (Anglija / Velsas, Šiaurės Airija ir Škotija) taiko ne teisėkūros priemones.

Žmonės raginami pranešti apie prievartą daugiausia pagalbos linijomis / karštosiomis linijomis, pvz., Child Focus (telefono numeris 116000, BE) arba Vaikų linija (116111, LT).

2.1.15.Jurisdikcija ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimas (17 straipsnis)

17 straipsnyje nustatytos taisyklės jurisdikcijai dėl direktyvoje išvardytų nusikalstamų veikų nustatyti.

17 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama jurisdikcija, kai nusikalstama veika visiškai ar iš dalies padaryta valstybės narės teritorijoje arba nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vienas iš jos piliečių. Dauguma valstybių narių yra priėmusios šios nuostatos perkėlimo teisės aktus. Iš CY, IE, LV, NL, SI, PT ir UK (Gibraltaro) gauta informacija nėra įtikinama.

Pagal 17 straipsnio 2 dalį valstybė narė turi galimybę nustatyti papildomą jurisdikciją dėl nusikalstamos veikos, padarytos už jos teritorijos ribų. Pvz., jeigu nusikalstama veika padaryta vienam iš jos piliečių arba asmeniui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje (17 straipsnio 2 dalies a punktas), nusikalstama veika padaryta jos teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai (17 straipsnio 2 dalies b punktas) arba nusikalstamą veiką padariusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje (17 straipsnio 2 dalies c punktas). Dauguma valstybių narių nusprendė taikyti galimybes, numatytas 17 straipsnio 2 dalies a punkte (AT, BE, BG, CZ, EE, EL, ES, FI, FR, HR, HU, IT, MT, NL, PL, PT, RO, SI ir SK) ir 17 straipsnio 2 dalies c punkte (AT, BE, ES, FI, FR, HR, IE, LT, LU, LV, MT, NL, PT, RO, SE ir SK), o 17 straipsnio 2 dalies b punkto galimybes nusprendė taikyti mažiau iš jų (CY, CZ, ES, HR, IT, LV, MT, PL, PT, RO ir SI).

17 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų jurisdikcija aprėptų tokias situacijas, kai nusikalstama veika padaroma naudojant informacines ir ryšių technologijas, prieiga prie kurių yra jų teritorijoje, nepaisant to, ar tos technologijos yra jų teritorijoje. CY, EL, MT ir PT taiko direktyvos formuluotę atitinkančią specialią nuostatą, kurioje tiesiogiai nurodytos nusikalstamos veikos, padaromos naudojant informacines ir ryšių technologijas, o AT, BE, BG, DE, EE, ES, FI, FR, HR, HU, IE, IT, LT, RO, SI, SK ir UK taiko bendrąją nuostatą, kuria nustatoma jurisdikcija jų teritorijose padaromiems nusikaltimams.

17 straipsnio 4 dalyje draudžiama nustatyti abipusio baudžiamumo reikalavimą baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, jeigu jas padaręs asmuo yra vienas iš jos piliečių. BG, CZ, HU, IT, LV, MT, SK ir UK (Anglija / Velsas ir Šiaurės Airija), nustatydamos jurisdikciją nusikalstamai veikai, abipusio baudžiamumo reikalavimo nenumato. Nors ir taikydamos abipusio baudžiamumo sąlygą, AT, BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, LT, LU, NL ir SE numato konkrečias išimtis visoms 17 straipsnio 4 dalyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms.

Pagal 17 straipsnio 5 dalį valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcija nepriklausytų nuo sąlygos, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik po to, kai apie nusikalstamą veiką jos padarymo vietoje praneša nukentėjęs asmuo arba ją atskleidžia valstybė, kurioje padaryta nusikalstama veika. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. LU ir SI pateikta informacija nėra įtikinama.

2.2.Pagalba nukentėjusiesiems ir jų apsauga (18–20 straipsniai)

2.2.1.Nukentėjusiems vaikams taikomos bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių nuostatos (18 straipsnis)

18 straipsnyje įtvirtintos nukentėjusiems vaikams taikomos bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių nuostatos:

pagal 18 straipsnio 1 dalį nukentėjusiems vaikams pagalba, parama ir apsauga teikiama atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesai būtų svarbiausi. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. BE, DE, LV ir SI pateikta informacija nėra įtikinama.

18 straipsnio 2 dalyje valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad vaikui būtų teikiama pagalba ir parama, kai tik kompetentingos valdžios institucijos gauna pagrįstų duomenų, į kuriuos atsižvelgiant galima manyti, kad vaikas galėjo nukentėti nuo nusikalstamos veikos. Maždaug pusė valstybių narių taiko šios nuostatos perkėlimo priemones. Iš AT, BE, BG, DE, EL, ES, FR, IT, LU, NL, PL, SI ir UK (Anglijos / Velso, Šiaurės Airijos ir Škotijos) gauta informacija nėra įtikinama.

18 straipsnio 3 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad, jeigu asmens amžius neaiškus ir yra pagrindo manyti, kad jis yra vaikas, tas asmuo laikomas vaiku, kad nedelsiant gautų pagalbą, paramą ir apsaugą. BG, CY, EL ir LT teisės aktų, kuriais perkeliama ši nuostata, formuluotės labai panašios į direktyvos formuluotes, o EE, ES, HR, LV, MT, PT, RO ir UK (Anglijos / Velso ir Gibraltaro) teisės aktuose įtvirtinta bendra nukentėjusiojo nepilnametystės prezumpcija, kol bus įrodyta priešingai. Iš AT, BE, CZ, DE, FI, FR, HU, IE, IT, LU, PL, SE, SI, SK ir UK (Škotijos) gauta informacija nėra įtikinama.

2.2.2.Pagalba ir parama nukentėjusiesiems (19 straipsnis)

19 straipsnyje įtvirtintos nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms taikomos bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių nuostatos.

Pagal 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį baudžiamajam procesui pasibaigus nukentėjusiesiems būtų teikiama pagalba ir parama, visų pirma užtikrinant vaikų, kurie praneša apie prievartą jų šeimoje, apsaugą. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. DE, HU, IE, IT, LV, PL, RO, SI ir SK pateikta informacija nėra įtikinama.

19 straipsnio 2 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad pagalba ir parama nukentėjusiam vaikui būtų teikiama nepaisant to, ar vaikas nori bendradarbiauti baudžiamosios veikos tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo metu. CY, EL, MT ir UK (Anglijos / Velso ir Gibraltaro) teisės aktuose vartojama formuluotė, labai panaši į direktyvos formuluotę, o dauguma valstybių narių (AT, BE, BG, CZ, EE, ES, FI, FR, HR, HU, IE, IT, LT, LU, LV, NL, PL, PT, RO, SE, SK ir UK (Šiaurės Airija ir Škotija)) taiko įvairias nuostatas dėl pagalbos ir paramos. DE ir SI pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 19 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad pagalba ir parama nukentėjusiems vaikams būtų pritaikyta individualiai įvertinus su kiekvienu nukentėjusiu vaiku susijusias ypatingas aplinkybes ir deramai atsižvelgus į vaiko nuomonę, poreikius ir rūpesčius. Dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti 5 . DE, EL, IT, LT, LU, LV, NL, PL, SI ir UK (Škotijos) pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 19 straipsnio 4 dalį nuo seksualinių nusikalstamų veikų nukentėję vaikai laikomi ypač pažeidžiamais pagal Pamatinį sprendimą 2001/220/TVR, kuris nuo 2012 m. pakeistas Nusikaltimų aukų teisių direktyva 6 . Dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti. DE, EL, IE, IT, SI ir UK (Škotija) pateikta informacija nėra įtikinama.

Vaikų pripažinimas itin pažeidžiamais nukentėjusiaisiais numatytas taikant specialias pagalbos ir apsaugos priemones (išskyrus UK (Gibraltarą), kur ši nuostata perkelta pažodžiui). Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad nukentėję vaikai turėtų teisę liudyti taip, kad jiems nereikėtų teikti parodymų atvirame teismo posėdyje ir kad su jais bendrautų tik specialiai šiuo tikslu parengti asmenys.

19 straipsnio 5 dalyje iš valstybių narių reikalaujama, jei tinkama ir įmanoma, suteikti pagalbą ir paramą nukentėjusio vaiko šeimai, jeigu šeima yra valstybių narių teritorijoje. AT, BE, BG, CY, EE, FI, HR, IE, LT, MT, NL, PT, SK ir UK ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti, o kitų valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

2.2.3.Nukentėjusių vaikų apsauga baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose (20 straipsnis)

20 straipsnyje nustatyti reikalavimai valstybėms narėms dėl nukentėjusiųjų apsaugos baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose.

Dauguma valstybių narių (BG, CY, CZ, DE, EE, EL, ES, FR, FI, HR, HU, IE, IT, LT, LU, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI, SK ir UK (Gibraltaras)) ėmėsi priemonių užtikrinti, kad baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose kompetentingos institucijos paskirtų specialų atstovą nukentėjusiam vaikui, kaip numatyta 20 straipsnio 1 dalyje. AT, BE ir UK (Šiaurės Airijos, Škotijos ir Anglijos / Velso) pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 20 straipsnio 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad nukentėję vaikai turėtų galimybę gauti teisines konsultacijas ir naudotis teisinio atstovavimo paslaugomis, kurios turi būti teikiamos nemokamai, jei nukentėjusysis neturi užtektinai finansinių išteklių. Dauguma valstybių narių taiko teisės aktus, kuriais perkeliama ši nuostata. AT, CZ, DE, EE, IE, LT, PL, RO ir UK (Anglijos / Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos) pateikta informacija nėra įtikinama.

20 straipsnio 3 dalyje aprašomi įvairūs reikalavimai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant baudžiamuosius tyrimus, susijusius su nukentėjusiais vaikais, ypač per apklausas. EL, HR, LT, MT, PT, RO, SE ir UK (Anglija / Velsas, Šiaurės Airija ir Gibraltaras) patvirtino reikiamas priemones 20 straipsnio 3 daliai perkelti, o kitų valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

Dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių užtikrinti, kad nukentėjusių vaikų arba liudijančių vaikų apklausos būtų įrašomos garso ir vaizdo priemonėmis ir kad jos galėtų būti naudojamos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme, kaip numatyta 20 straipsnio 4 dalyje. AT, FI, IE, MT ir PL pateikta informacija nėra įtikinama.

20 straipsnio 5 dalyje iš valstybių narių reikalaujama imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad apklausa vyktų uždarame posėdyje arba vaikui nebūnant teismo salėje. Šį straipsnį perkėlė dauguma valstybių narių, tačiau BE, FI, PL ir UK (Škotijos) pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 20 straipsnio 6 dalį dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių nukentėjusių vaikų privatumui, tapatybei bei išvaizdai apsaugoti ir užkirsti kelią bet kokios informacijos, galinčios padėti nustatyti nukentėjusių vaikų tapatybę, viešam platinimui. BE, DE, PL, PT ir SI pateikta informacija nėra įtikinama.

2.3.Prevencija (10 ir 21–25 straipsniai)

2.3.1.Teisių atėmimas po nuosprendžių (10 straipsnis)

10 straipsnyje kalbama apie nusikalstamų veikų prieš vaikus prevenciją, vykdomą atimant teises po nuosprendžių.

10 straipsnio 1 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad fiziniam asmeniui, kuris buvo nuteistas už seksualines nusikalstamas veikas prieš vaikus, galėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti bent profesinę veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Kai kurios valstybės narės (BE, BG, EL, ES, LT, PT ir RO) nusprendė teises atimti laikinai, o LU ir SK – visam laikui. DE, FR, HR, HU, IE, MT ir UK (Anglijoje / Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje) įmanoma atimti teises ir laikinai, ir visam laikui. Kita vertus, iš CY, EE, FI, LV ir NL teisės aktų neaišku, ar tokios teisės atimamos laikinai, ar visam laikui. SE šį straipsnį perkelia numatydama sistemingus asmenų, kurių darbas susijęs su vaikais, istorijos patikrinimus, o ne specialią nuostatą dėl teisių atėmimo.

AT, CZ, IT, PL, SI ir UK (Gibraltaro) pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 10 straipsnio 2 dalį valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad darbdaviai, įdarbindami asmenį vykdyti profesinę ar savanorišką veiklą, turėtų teisę būti informuojami apie apkaltinamuosius nuosprendžius arba teisių atėmimą. Šią nuostatą į nacionalinę teisę perkėlė dauguma valstybių narių. Informaciją galima gauti, pvz., pareikalaujant pateikti asmens informaciją apie teistumą (BE, ES, FI, HR, HU, IE, IT, LU, MT, NL, PT, RO, SE, SK ir UK), informaciją iš nuteistų asmenų registro (LT), informaciją iš bausmių registro (LV), informaciją apie gerą elgesį (DE), policijos informaciją (CY), informaciją apie taikytas bausmes (EE) arba automatizuotą nacionalinę asmens, pripažinto kaltu už seksualines arba smurtines nusikalstamas veikas, bylą (FR).

Pagal 10 straipsnio 3 dalį dauguma valstybių narių perkėlė reikalavimą perduoti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir teisių atėmimą pagal procedūras, išdėstytas Pamatiniame sprendime 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro 7 . Vis dėlto atrodo, kad kelios valstybės narės vis tiek neužtikrina, kad ta informacija būtų perduota, jeigu kitos valstybės narės prašo informacijos apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius. Kai kuriais atvejais valstybės nenustato teisinės pareigos siųsti tą informaciją (BE, CZ, IE, LV, MT ir SE). Kitais atvejais jos reikalauja ne tik to, ko reikalaujama direktyvoje – jog atitinkamas asmuo (A valstybės narės pilietis) turi sutikti, kad šalis, kur jis ketina dirbti arba vykdyti savanorišką veiklą (B valstybė narė), išduotų pažymą apie teistumą, bet ir konkrečiai reikalauja papildomo atitinkamo asmens sutikimo, kad A valstybė narė informaciją apie apkaltinamąjį nuosprendį nusiųstų B valstybei narei (FI, LU ir UK (Anglija /Velsas, Šiaurės Airija ir Škotija)).

2.3.2.Priemonės prieš galimybių panaudoti prievartą ir vaikų sekso turizmo reklamą (21 straipsnis)

21 straipsnyje numatyta patvirtinti prevencines ir (arba) draudžiamąsias priemones prieš galimybių panaudoti prievartą ir vaikų sekso turizmo reklamą.

21 straipsnio a punkte kalbama apie priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią arba uždrausti medžiagos, kuria reklamuojama galimybė padaryti seksualines nusikalstamas veikas prieš vaikus, sklaidą. AT, BE, CY, EE, EL, IT, LV, MT ir SK yra numačiusios nusikalstamą veiką, pagal kurios formuluotę baudžiama už 21 straipsnio a punkte nurodytą reklamą, o DE, FI, FR, LV, PL, PT ir RO šią direktyvos nuostatą perkėlė nusikalstama veika pripažindamos viešą kurstymą.

21 straipsnio b punkte kalbama apie kelionių kitiems asmenims organizavimo siekiant padaryti nusikalstamą veiką draudimą ir (arba) prevenciją. Dauguma valstybių narių ėmėsi įvairių priemonių šiai nuostatai perkelti. Pvz., AT, BG ir FI šiuos veiksmus kriminalizuoja taikydamos nusikalstamą veiką padėjusiems įvykdyti asmenims skirtas nuostatas ir praktines priemones, o CZ, LT ir SK už šiuos veiksmus baudžia tik pagal dalyviams taikomą nuostatą, net jeigu pagrindinis nusikaltimas buvo nepadarytas. CY, EL, IT ir MT patvirtino specialią nusikalstamą veiką, pagal kurios formuluotę baudžiama už trečiosioms šalims skirtų kelionių organizavimą siekiant daryti nusikalstamas veikas prieš vaikus.

2.3.3.Prevencinės intervencijos programos arba priemonės (22 straipsnis)

22 straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad asmenys, kurie baiminasi galį padaryti nusikalstamą veiką, galėtų naudotis veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, sukurtomis grėsmei, kad tokios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, įvertinti ir užkirsti tam kelią. AT, BG, DE, FI, NL, SK ir UK (Anglija / Velsas, Šiaurės Airija ir Škotija) patvirtino priemones šiai nuostatai perkelti, o kitų valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

2.3.4.Prevencija (23 straipsnis)

23 straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias visų formų seksualinei prievartai prieš vaikus ir vaikų seksualiniam išnaudojimui.

23 straipsnio 1 dalyje kalbama apie švietimo ir mokymo priemones. CY, EL, ES ir LT šį straipsnį perkėlė specialiomis teisėkūros nuostatomis, o BG, CZ ir PT pasinaudojo kitomis priemonėmis, pvz., nacionaliniais veiksmų planais ir (arba) strategijomis. NL, PL, RO, SE ir UK (Anglija / Velsas, Šiaurės Airija ir Škotija) taikė bendrąsias teisėkūros priemones kartu vykdydamos kampanijas ir projektus.

23 straipsnio 2 dalyje kalbama apie informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas, galbūt vykdytinas bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis. Šią nuostatą perkėlė visos valstybės narės, pvz., vykdydamos švietimo programas (AT, BE, CY, FR, LU, LV, MT, PT, SK ir UK (Anglija / Velsas ir Šiaurės Airija)).

23 straipsnio 3 dalis susijusi su reguliariais mokymais pareigūnams, kuriems gali tekti susitikti su nukentėjusiais vaikais. Dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti. EL, HU, IE, IT ir UK (Škotija) pateikta informacija nėra įtikinama.

2.3.5.Savanoriškai pasirenkamos intervencijos programos arba priemonės vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui arba po jo (24 straipsnis)

24 straipsnyje reglamentuojamos siūlomos intervencijos programos arba priemonės vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui arba po jo.

24 straipsnio 1 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą bet kuriuo metu kalėjime ir už jo ribų būtų galimybė naudotis veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią pakartotinėms nusikalstamoms veikoms ir sumažinti pakartojimo pavojų. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti, tačiau AT, CY, CZ, DE, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LU, LV, PL, PT, RO, SE, SI, SK ir UK (Šiaurės Airijos, Škotijos ir Gibraltaro) pateikta informacija nėra įtikinama.

24 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad intervencijos programos arba priemonės atitiktų konkrečius seksualines nusikalstamas veikas padariusių vaikų ugdymo poreikius. Valstybės narės šią nuostatą perkėlė įvairiomis priemonėmis, pvz., teisės aktais (BG, HR ir RO), teisės aktų ir kitų priemonių deriniu (HU, LT ir MT) ar kitomis priemonėmis (FI, NL ir UK (Anglija / Velsas, Šiaurės Airija ir Škotija)).

24 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad intervencijos programomis arba priemonėmis galėtų naudotis asmenys, kuriems iškelta baudžiamoji byla (24 straipsnio 3 dalies a punktas), ir nuteisti asmenys (24 straipsnio 3 dalies b punktas). CY, EL, MT, NL, RO ir UK ėmėsi priemonių 24 straipsnio 3 dalies a punktui perkelti, o BG, CY, DE, EL, ES, FI, HR, IT, LT, MT, NL, RO ir UK ėmėsi priemonių 24 straipsnio 3 dalies b punktui perkelti. Kitų valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

Pagal 24 straipsnio 4 dalį, siekdamos nustatyti tinkamas intervencijos programas ar priemones, valstybės narės užtikrina, kad būtų įvertinta, ar asmenys, kurie gali naudotis intervencijos programomis arba priemonėmis, kelia pavojų, taip pat ar yra pavojus, kad jie gali pakartotinai padaryti nusikalstamą veiką. AT, EL, HR, LT, MT, RO ir SE ėmėsi priemonių šiai nuostatai perkelti, o likusių valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

24 straipsnio 5 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad asmenys, kurie gali naudotis intervencijos programomis arba priemonėmis, būtų išsamiai informuojami apie pasiūlymo priežastis (24 straipsnio 5 dalies a punktas), sutiktų dalyvauti minėtose programose arba naudotis priemonėmis, išsamiai susipažinę su faktais (24 straipsnio 5 dalies b punktas) ir galėtų atsisakyti, o nuteisti asmenys būtų supažindinti su galimomis tokio atsisakymo pasekmėmis (24 straipsnio 5 dalies c punktas). AT, BG, CY, EE, FI, LT, MT ir UK ėmėsi priemonių 24 straipsnio 5 dalies a ir b punktams perkelti, o CY, EE, FI, FR, LT, MT ir UK (Gibraltaras) ėmėsi priemonių 24 straipsnio 5 dalies c punktui perkelti. Kitų valstybių narių pateikta informacija nėra įtikinama.

2.3.6.Kovos su interneto svetainėmis, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama, priemonės (25 straipsnis)

Žr. specialią atskirą ataskaitą apie šio straipsnio perkėlimą 8 .

3.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Direktyva yra visapusiška teisinė sistema, padėjusi valstybėse narėse padaryti nemažą pažangą iš dalies keičiant baudžiamuosius kodeksus, baudžiamojo proceso kodeksus, sektorinius teisės aktus, supaprastinant procedūras, kuriant arba tobulinant bendradarbiavimo sistemas ir gerinant nacionalinių subjektų veiksmų koordinavimą. Komisija pripažįsta valstybių narių įdėtas dideles pastangas šiai direktyvai perkelti.

Vis dėlto dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų išnaudotos visos direktyvos teikiamos galimybės – valstybės narės turi iki galo įgyvendinti visas jos nuostatas.

Iki šiol atlikta analizė leidžia spręsti, kad kai kurie pagrindiniai valstybių narių uždaviniai galėtų būti susiję su prevencijos ir intervencijos programomis, skirtomis nusikalstamas veikas padariusiems asmenims (22, 23 ir 24 straipsniai), materialine baudžiamąja teise (3, 4 ir 5 straipsniai) ir pagalba bei parama nukentėjusiems vaikams ir jų apsaugos priemonėmis (18, 19 ir 20 straipsniai).

Mažiau problemų keliančios nuostatos, be kita ko, yra susijusios su kurstymu, bendrininkavimu ir kėsinimusi (7 straipsnis), savanoriškais seksualiniais veiksmais (8 straipsnis), areštavimu ir konfiskavimu (11 straipsnis) ir juridinių asmenų atsakomybe ir sankcijomis jiems (12 ir 13 straipsniai).

Atsižvelgdama į visapusišką direktyvos pobūdį, Komisija pirmiausia stengsis užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų baigtas jos perkėlimas ir kad nuostatos būtų tinkamai įgyvendinamos. Todėl kol kas Komisija neturi planų siūlyti dalinių direktyvos pakeitimų ar kokių nors papildomų teisės aktų. Vietoj to Komisija labiausiai stengsis užtikrinti, kad vaikai pajustų visą šios direktyvos teikiamą pridėtinę vertę, kai ją iki galo perkels ir įgyvendins valstybės narės.

Komisija ir toliau padės valstybėms narėms užtikrinti pakankamą perkėlimo ir įgyvendinimo lygį. Tai apima kontrolę, kad nacionalinėmis priemonėmis būtų vykdomos atitinkamos direktyvos nuostatos. Prireikus Komisija naudosis Sutartyse numatytais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais ir pradės pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Ji taip pat padės įgyvendinti direktyvą sudarydama geresnes sąlygas plėtoti geriausią patirtį konkrečiose srityse, pvz., nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skirtų prevencijos ir intervencijos programų srityje, ir šia gerąja patirtimi keistis.

(1)

 Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema, reglamentuojama 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimu 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį. Daugiau informacijos apie ECRIS pateikta adresu http://ec.europa.eu/justice/criminal/european-e-justice/ecris/index_en.htm.

(2)

 Nuo šios vietos sąvoka „valstybės narės“ arba „visos valstybės narės“ reiškia valstybes nares, kurioms privaloma ši direktyva (t. y. visas ES valstybes nares, išskyrus Daniją). Remiantis protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvavo direktyvos priėmime ir direktyva jai netaikoma. Tačiau Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR Danijai ir toliau taikomas ir privalomas. Remiantis protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsniu, abi valstybės dalyvavo direktyvos priėmime ir direktyva joms privaloma.

(3)

 Remiantis direktyvos 28 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio dėl kovos su interneto svetainėmis, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama, priemonių įgyvendinimas vertinamas atskiroje ataskaitoje (COM(2016) 872), paskelbtoje kartu su šia ataskaita.

(4) Šiame dokumente valstybių narių pavadinimai trumpinami pagal šias taisykles: http://publications.europa.eu/code/lt/lt-370100.htm.

(5) Pvz., vertinimas gali apimti nukentėjusio vaiko padėties vertinimą remiantis šeimos, vaiko, mokyklos, darželio, giminaičių ar kitų autoritetingų subjektų surinkta informacija, vaiko raida ir poreikių tenkinimu, tėvų galimybėmis, socialine vaiko ir šeimos aplinka, vaiko požiūriu ir pageidavimais, vaiko amžiumi, sveikatos būkle, intelektine branda ir kultūriniu tapatumu.

(6) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2011/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose, pakeistas 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai.

(7) Žr. 1 išnašą.

(8) Žr. 3 išnašą.