Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0754

    KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2009–2015 m. buvusiems laikiniesiems darbuotojams ar sutartininkams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie pasibaigus tarnybai Europos Sąjungos institucijose tapo bedarbiais, taikytos nedarbo draudimo sistemos finansinės padėties ataskaita

    COM/2016/0754 final

    Briuselis, 2016 12 05

    COM(2016) 754 final

    KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

    2009–2015 m. buvusiems laikiniesiems darbuotojams ar sutartininkams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie pasibaigus tarnybai Europos Sąjungos institucijose tapo bedarbiais, taikytos nedarbo draudimo sistemos finansinės padėties ataskaita


    KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR PARLAMENTUI

    2009–2015 m. buvusiems laikiniesiems darbuotojams ar sutartininkams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie pasibaigus tarnybai Europos Sąjungos institucijose tapo bedarbiais, taikytos nedarbo draudimo sistemos finansinės padėties ataskaita

    SANTRAUKA

    Pagal reglamentus, susijusius su Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (KTĮS), Bendrijos bedarbio pašalpa skiriama buvusiems sutartininkams, Parlamento narių padėjėjams arba laikiniesiems darbuotojams, kurie yra bedarbiai prieš savo valią (tai netaikoma, pavyzdžiui, savo noru iš darbo išėjusiems darbuotojams). Ji gali būti mokama kartu su nacionaline bedarbio pašalpa.

    Šios pašalpos mokamos iš Specialiojo nedarbo fondo. Įmokas į šį fondą moka darbuotojai (potencialūs pašalpos gavėjai) ir darbdavys.

    Sąlygos gauti šią išmoką, gavėjų kategorijos ir įmokų dydžiai smarkiai pasikeitė ir sutrikdė pirminę sistemą, ypač fondo biudžetą.

    2004 m. reforma

    Atlikus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pertvarką, kuri įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., į KTĮS buvo įtraukti naujos kategorijos tarnautojai, įdarbinami pagal sutartį (t. y. sutartininkai) ir įsigaliojo naujos taisyklės dėl įmokų į nedarbo fondą (visų pirma, asmeninės įmokos dalis padidėjo nuo 0,4 % iki 0,81 %).

    2009–2015 m. laikotarpis

    Taikant 2009 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą Nr. 160/2009 (OL L 55, 2009 2 27), nedarbo fondu gali naudotis ir akredituoti Parlamento narių padėjėjai. Šiuo atveju nedarbo fondo taisyklės, įskaitant įmokų sumą, pakeistos nebuvo.

    2009 m. nedarbo fondo deficitas buvo 4,3 mln. EUR, o 2010 m. jis sumažėjo iki 2,6 mln. EUR. 2011–2013 m. deficitas gerokai sumažėjo ir 2013 m. pabaigoje sudarė 1 mln. EUR. Per šį laikotarpį nedarbo fondo sukauptos lėšos nuo 16,1 mln. EUR 2009 m. pradžioje sumažėjo iki 2 mln. EUR 2015 m. pabaigoje. Tokių pokyčių priežasčių yra daug. Pagrindinės iš jų yra šios:

    narių skaičiaus padidėjimas (+ 42 %);

    mėnesinių bedarbio pašalpų skaičiaus padidėjimas (+ 9 %);

    laikinųjų darbuotojų, gaunančių pašalpas, skaičiaus padidėjimas, palyginti su dirbančiais laikinaisiais darbuotojais (nuo 2,56 % 2009 m. iki 2,90 % 2015 m.);

    sutartininkų, gaunančių pašalpas, skaičiaus sumažėjimas, palyginti su dirbančiais sutartininkais (nuo 5,86 % 2009 m. iki 1,83 % 2015 m.);

    Parlamento narių akredituotų padėjėjų kategorijos įtraukimas (akredituotų Parlamento narių padėjėjų pašalpų gavėjų dalis 2015 m.: 8,4 %)

    vidutinės mėnesinės pašalpos padidėjimas nuo 1 980 EUR 2009 m. iki 2 063 EUR 2010 m. Ši augimo tendencija pasikeitė 2011 m. ir 2012 m.: apatinė sumos riba buvo 1 908 EUR. 2013 m. tendencija vėl pasikeitė ir 2015 m. suma pasiekė 2 551 eurą; didžiausia suma buvo 2014 m. – 2 582 EUR. Matyti, kad vidutinė akredituotų Parlamento narių padėjėjų pašalpa 2011–2015 m. labai padidėjo. Nuo 2 096 EUR ji pakilo iki 2 898 EUR 2014 m., o 2015 m. sumažėjo iki 2 525 EUR;

    vidutinės trukmės mėnesiais padidėjimas nuo 6,9 mėnesio 2009 m. iki 10 mėnesių 2015 m., todėl pašalpos mokėjimas padidėjo 45 %;

    žymus deficito sumažėjimas 2012 m., susijęs su nenumatytomis pajamomis, gautomis iš agentūros EUIPO, kuri grąžino 1,2 mln. EUR po maždaug dvidešimties darbuotojų reintegracijos teismo sprendimu.

    2014 m. reforma ir perspektyvos

    2014 m. sausio 1 d. atlikus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pertvarką buvo iš dalies pakeista ilgiausia 3b sutartininkų darbo sutarčių trukmė: dabar ji siekia 6, o ne 3 metus.

    Dėl tokio ilgiausios sutarties trukmės pasikeitimo nuo 2014 m. sumažėjo nedarbo fondo pašalpos gavėjų skaičius. Vis dėlto toks gavėjų skaičiaus mažėjimo poveikis nuo 2017 m. laipsniškai nyks.

    Šis teigiamas poveikis vis dėlto nekompensavo didelio pašalpos gavėjų iš Europos Parlamento skaičiaus padidėjimo, kai 2014 m. prasidėjo nauja Europos Parlamento kadencija. Iš tikrųjų, 2014 m. liepos mėn. daugiau nei 600 Parlamento narių padėjėjų ir 200 laikinųjų darbuotojų papildė nedarbo draudimo sistemos pašalpų gavėjų gretas.

    _____________________________

    2013 m. iš dalies pakeistose Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Komisija kas dvejus metus pateikia nedarbo draudimo sistemos finansinės padėties ataskaitą. Be to, nepriklausomai nuo šios ataskaitos, Komisija gali pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius deleguotaisiais aktais pakoreguoti Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 7 dalyje ir 96 straipsnio 7 dalyje numatytų įmokų dydžius, jei to reikia sistemos pusiausvyrai užtikrinti.

    1Teisinis pagrindas

    1.1Sistemos apibūdinimas

    2014 m. gegužės 1 d. atlikus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų pertvarką buvo iš dalies pakeisti nuo 1985 m. taikyti teisės aktai, reglamentuojantys teisę į nedarbo fondo pašalpas, taip pat įmokų į jį taisyklės Šiuos pasikeitimus galima apibendrinti taip:

    Iki 2004 m. gegužės mėn.

    Po 2004 m. gegužės mėn.

    Numatytas tik tarnybą baigiančių laikinųjų darbuotojų draudimas nuo nedarbo.

    Draudimas nuo nedarbo taikomas naujos kategorijos tarnautojams, įdarbintiems pagal sutartį (t. y. sutartininkams) .

    Tarnautojas moka 0,4 % dydžio įmoką, kurį moka , o darbdavys – 0,8 % dydžio įmoką.

    Priimtos naujos taisyklės dėl įmokų į nedarbo fondą: tarnautojas moka 0,81 % dydžio įmoką, o darbdavys – 1,62 % dydžio įmoką; sutartininkams taikomas standartinis 919,02 EUR sumažinimas , o laikiniesiems darbuotojams – 1 254,77 EUR sumažinimas.

    Teisė į bedarbio pašalpą suteikiama ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui.

    Teisė į bedarbio pašalpą suteikiama ne daugiau kaip trečdalį laikotarpio, per kurį dirbta laikinuoju darbuotoju, sutartininku arba Parlamento nario padėjėju, bet ne ilgesniu kaip 36 mėnesių laikotarpiu. Pašalpa nuo 7-ojo nedarbo mėnesio nedidinama, o minimali pašalpa (apatinė riba) padidinta.

    Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomos skirtingų kategorijų tarnautojų pašalpų viršutinės ir apatinės ribos:

    sumos eurais 2016 m. sausio 1 d.

    LAIKINIEJI DARBUOTOJAI

    SUTARTININKAI

    PARLAMENTO NARIŲ PADĖJĖJAI

    Viršutinė riba (nuo 7-ojo mėnesio)

    2 760,49

    2 070,35

    2 142,90

    Apatinė riba

    1 380,24

    1 035,18

    910,74

    Sumažinimai bei viršutinės ir apatinės išmokų ribos koreguojamos tokiu pačiu būdu, kaip ir atlyginimai.

    Bedarbio pašalpą gali papildyti išmokos šeimai. 5,1 % atskaitinio bazinio darbo užmokesčio dydžio įmoką į Europos Sąjungos bendrąją sveikatos draudimo sistemą (BSDS) moka nedarbo fondas.

    1.2Nuorodos į teisės aktus

    -Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnis, iš dalies pakeistas 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1023/2013.

    -Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnis ir tų sąlygų priedo 5 straipsnis, iš dalies pakeisti 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1023/2013.

    -Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 135 ir 136 straipsniai, iš dalies pakeisti 2010 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1239/2010 (OL L 338, 2010 12 22).

    -Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 1 dalis dėl atlyginimų ir tam tikrų sumų.

    -1988 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentas Nr. 91/88, nustatantis Kitų Europos Bendrijų darbuotojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio įgyvendinimo nuostatas (OL L 11, 1989 01 15).

    -1988 m. liepos 14 d. Komisijos taisyklės, priimtos 1989 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko patvirtintu bendru susitarimu, kuriomis nustatomos išsamios bedarbio pašalpų teikimo laikiniesiems darbuotojams pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 10 dalį nuostatų taikymo taisyklės.

    2Nedarbo fondo finansinė padėtis ir grynųjų pinigų balansas 2009–2015 m.

    Dviejuose tolimesniuose skyriuose apžvelgiami nedarbo fondo pokyčiai, visų pirma išlaidos ir pajamos.

    Į skiltyje „Bedarbio pašalpos“ nurodytas sumas sistemingai įskaičiuojama bazinė bedarbio pašalpa, visos išmokos šeimai ir atsižvelgiama į korekcinio koeficiento (taikomo tik senajai sistemai) poveikį. Į šias sumas neįskaičiuojamos visos nacionalinės socialinės išmokos (bedarbio pašalpos, išmokos šeimai, ligos išmokos, motinystės išmokos ir pan.). Įmokų į bendrąją sveikatos draudimo sistemą, nurodytą 1.1 punkte „Sistemos apibūdinimas“, bedarbio pašalpos gavėjas nemoka – ji finansuojama iš nedarbo fondo (5,1 % pašalpos gavėjo atskaitinio bazinio darbo užmokesčio).

    Naudojamos dvi nedarbo fondo išlaidų ir pajamų administravimo priemonės:

    einamoji sąskaita, skirta pajamoms rinkti bei išmokoms mokėti;

    terminuotos sąskaitos, skirtos sukauptam pertekliui investuoti.

    2.1Grynųjų pinigų balansas: 2009–2015 m. einamieji rezultatai ir sukauptas likutis

    Atsižvelgiant į grynųjų pinigų principu vykdomą apskaitą, pajamos ir išlaidos registruojamos tada, kai pajamos gaunamos, o išlaidos išleidžiamos.

    1 lentelėje apibendrinamos į apskaitą įrašytos pajamos bei išlaidos ir su jomis susijęs einamasis likutis. Reikėtų pažymėti, kad 2014 m. buvo pakoreguotos BSDS įmokos už 2009–2013 m. laikotarpį.

    2 lentelėje nurodoma, kaip kito finansinis nedarbo fondo turtas tiek einamojoje sąskaitoje, įtrauktoje į Europos Komisijos apskaitą (I dalis), tiek Ekonomikos ir finansų GD tvarkomose investicinėse sąskaitose (II dalis). Trečioje dalyje nurodomas sukauptas bendras šių dviejų sąskaitų perteklius (III dalis).

    Palyginti su atskaitos metais (2009), yra aišku, kad sukauptas perteklius kasmet mažėja. Santykinis fondo stabilumas 2012 m. paremtas EUIPO grąžintomis bedarbių pašalpomis, kurias gavo reintegruoti darbuotojai.

    2009–2015 m. sukauptas perteklius sumažėjo 87 %.

    3 lentelėje apžvelgiamas 2008–2015 m. sukauptas balansas.

    2.2Finansinė padėtis: 2009–2015 m. einamieji rezultatai

    Kaupimo principu vykdomos apskaitos atveju sandoriai registruojami tais metais, su kuriais jie susiję. Todėl kai kurios surinktos ir į n metų pradžios apskaitą įrašytos pajamos – tai iš n-1 metų pabaigos darbo užmokesčių išskaičiuotos sumos, o kai kurios bedarbio pašalpos, išmokėtos ir įrašytos n metų pradžioje, apima n-1 metų pabaigos nedarbo laikotarpius. Apskaitos tikslais tokios sandoriai priskiriami n-1 biudžetiniams metams.

    4 lentelėje pajamos ir išlaidos nurodomos remiantis šiuo principu, todėl galima apžvelgti nedarbo fondo pajamų ir išlaidų metinę finansinę padėtį.

    Nuo 2009 m. ir pajamos, ir išlaidos smarkiai išaugo. Tokį pajamų ir išlaidų kitimą paaiškina visų pirma:

    naujų agentūrų kūrimas ir bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus didėjimas;

    nuo 2004 m. įvesta nauja darbuotojų kategorija (sutartininkai);

    2009 m. įtraukti Parlamento narių padėjėjai.

    Poveikis išlaidoms akivaizdus tik nuo 2007 m., kai baigėsi pirmosios sutartininkų sutartys ir imtos mokėti pirmosios bedarbių pašalpos. Išlaidos nuolat didėjo iki 2014 m., o 2015 m. šiek tiek sumažėjo.

    Fondo deficitas 2009 m. siekė 4,3 mln. EUR, o vėlesniais metais laipsniškai mažėjo: iki 2,6 mln. EUR 2010 m., iki 1,5 mln. EUR 2011 m., iki 1,2 mln. EUR 2012 m. ir iki 1 mln. EUR 2013 m. 2014 m. deficitas pakilo iki 4,8 mln. EUR. Taip yra dėl to, kad padaugėjo bedarbio pašalpas gaunančių akredituotų Parlamento narių padėjėjų. Pirmiau minėtas poveikis sumažėjo 2015 m. iki 3 mln. EUR.

    Toliau pateikiamame grafike pateikiama minėta padėtis.

    2.3Finansinė padėtis: 2009–2015 m. išlaidų ir pajamų skirstymas pagal institucijas ir visas agentūras

    5 lentelėje išlaidos ir pajamos suskirstytos pagal institucijas ir visas agentūras ir biurus. Pirmoje lentelės dalyje nurodomos absoliučiosios sumos, o antroje dalyje – procentinė dalis, palyginti su visomis išlaidomis ir pajamomis. EP kadencijos pabaigos poveikis yra ypač akivaizdus – nuo 2013 iki 2014 m. gerokai padidėjo su EP susijusios išlaidos – daugiau kaip 8 mln. EUR. 2015 m. išlaidos vis dar buvo didelės, tačiau mažesnės nei 2014 m.

    Neatsižvelgiant į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), kuriai vis dar sunku atlikti išsamią analizę, nes praėjo per mažai laiko, šiuo metu tik agentūrų įmokos yra didesnės už išlaidas. Šią padėtį lėmė tai, kad daugelis jų darbuotojų dirba pagal neterminuotas sutartis. Tačiau reikėtų pažymėti, kad agentūrų personalo išlaidos 2013–2015 m. laikotarpiu gerokai padidėjo.

    3Apdraustų narių, pašalpų gavėjų ir skirtų pašalpų analizė

    3.1Apdraustų narių skaičius ir vidutinė įmoka

    6 lentelėje pateikiamas kiekvienų metų gruodžio 31 d. turimas dirbančių laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų, mokančių įmokas į nedarbo fondą, skaičius.

    Sutartininkų ir laikinųjų darbuotojų skaičius 2009–2015 m. padidėjo atitinkamai 40 % ir 23 %. Pirmieji duomenys apie pašalpas gaunančius akredituotus Parlamento narių padėjėjus pasirodo 2011 metais.

    Visų kategorijų narių skaičius nuo 2009 iki 2015 m. išaugo 43 %.



    3.2Bedarbio pašalpą gaunančių asmenų skaičius absoliučiąja verte ir palyginti su narių skaičiumi: nedarbo lygis atitinkamų metų gruodžio 31 d.

    7 lentelėje parodyta, kiek kiekvienų metų gruodžio mėnesį yra bedarbių, gavusių bedarbio pašalpą arba ją gavusių kartu su pašalpa pagal nacionalinę sistemą.

    Derinant 6 lentelėje pateiktus duomenis apie atitinkamų metų gruodžio 31 d. dirbusius laikinuosius darbuotojus ir sutartininkus su 7 lentelės duomenimis apie bedarbio pašalpų gavėjus, galima apskaičiuoti nedarbo fondo pašalpų gavėjų ir to fondo narių santykį. Rezultatas pateiktas 8 lentelėje.

    Laikinųjų darbuotojų skaičius šiek tiek padidėjo, nors Komisijoje jų gerokai sumažėjo. Tokio sumažėjimo poveikį atsveria smarkiai išaugęs jų skaičius agentūrose. Pašalpų gavėjų procentinė dalis, palyginti su nariais, išlieka nepakitusi.

    Sutartininkų skaičius nuolat auga, ypač agentūrose ir Europos Parlamente. Pašalpų gavėjų procentinė dalis, palyginti su nariais, nuolat mąžta. Šis mažėjimas susijęs su galimybe 2010–2013 m. sudarytas sutartis pratęsti nuo 3 iki 6 metų.

    2014 m. pastebimas padidėjęs buvusių akredituotų Parlamento narių padėjėjų, gaunančių bedarbio pašalpas, skaičius, nes 2014 m. buvo Parlamento kadencijos pabaiga.

    Mėnesinių bedarbio pašalpų skaičius, vidutinė suma, pašalpų gavėjai ir jų gyvenamoji šalis

    Bedarbio pašalpos gali būti mokamos kelis mėnesius. 9 lentelėje nurodyta, kiek mėnesinių bedarbio pašalpų išmokėta per kiekvienus metus.

    Bendras metines išlaidas, suskirstytas pagal pašalpų gavėjų kategoriją (laikinieji darbuotojai pagal senąją sistemą, laikinieji darbuotojai pagal naująją sistemą ir sutartininkai), padalinus iš mokamų mėnesinių pašalpų skaičiaus gaunama kiekvienos kategorijos pašalpos gavėjų vidutinė bedarbio pašalpos suma. Rezultatai pateikti 10 lentelėje. Reikėtų pažymėti, kad tam tikro mėnesio pašalpa gali būti visa arba tik jos dalis, proporcinga dienų skaičiui, kurių metu asmuo faktiškai buvo bedarbis.

    Vidutinė mėnesinė pašalpa nuo 2009 iki 2010 m. padidėjo nuo 1 980 EUR iki 2 063 EUR. Ši augimo tendencija pasikeitė 2011 m. ir tęsėsi 2012 m.: pasiekta apatinė sumos riba buvo 1 908 EUR. 2013 m. tendencija vėl pasikeitė ir 2015 m. suma pasiekė 2 551 eurą; didžiausia suma buvo 2014 m. – 2 582 EUR. Kalbant vien tik apie sutartininkus ir laikinuosius darbuotojus, vidutinė mėnesinė pašalpa 2015 m. buvo 2 562,30 EUR.

    Pažymėtina, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams 2014 m. išmokėtos vidutinės sumos, palyginti su 2013 m., taip pat labai padidėjo, beveik 50 %, ir yra 2 897,99 EUR. Vidutinė mėnesinė pašalpa 2015 m. gerokai sumažėjo – iki 2 550,67 EUR.

    Svarbiausi elementai šioje lentelėje yra:

    vidutinės mėnesinės sumos, išmokėtos laikiniesiems darbuotojams ir sutartininkams 2013–2015 m., padidėjimas: + 31 %;

    vidutinės mėnesinės sumos, išmokėtos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams 2013–2015 m., padidėjimas: + 28 %;

    mėnesinės sumos, išmokėtos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams 2013–2015 m., padidėjimas: + 385 %;

    2013–2015 m. akredituotiems Parlamento narių padėjėjams skirtų išlaidų dalies padidėjimas, palyginti su visomis išlaidomis: nuo 6 % iki 31 %.

    11 lentelėje pateikiama vidutinė teisės gauti bedarbio pašalpą trukmė mėnesiais. Ši trukmė apskaičiuojama sudedant visas dienas, už kurias mokama iki nurodytų metų gruodžio 31 d., ir gautą skaičių dalijant iš bedarbio pašalpų gavėjų skaičiaus. Gautas rezultatas padalijamas iš 30 – gaunama vidutinė teisės gauti bedarbio pašalpą trukmė mėnesiais.

    Pažymima, kad vidutinė teisės gauti bedarbio pašalpą trukmė mėnesiais padidėjo nuo 6,9 mėnesio 2009 m. iki 10 mėnesių 2015 m. Tai reiškia išmokų mokėjimo trukmės padidėjimą 45 %. Toks padidėjimas daugiausia susijęs su akredituotų Parlamento narių padėjėjų sukeltu poveikiu.

    Tačiau pašalpos gavėjų, gavusių pašalpas bent vieną mėnesį per metus, skaičius 2009–2015 m. šiek tiek sumažėjo (7,6 %) – nuo 701 iki 648 (žr. 7 lentelę).



    Toliau pateiktose lentelėse parodyta pašalpų mokėjimo trukmė pagal gavėjus (sutartininkus / laikinuosius darbuotojus ir akredituotus Parlamento narių padėjėjus).

    SUTARTININKAI / LAIKINIEJI DARBUOTOJAI:

    PARLAMENTO NARIŲ AKREDITUOTI PADĖJĖJAI:

    Matyti, kad jei išlaidų dalis, susijusi su akredituotais Parlamento narių padėjėjais, 2015 m. yra didelė (31 %), palyginti su patirtomis bendromis išlaidomis, tai lemia tiek vidutinių mėnesinių pašalpų, mokamų šios kategorijos darbuotojams, skaičius, tiek didelė jų suma. Vidutinis laikotarpis, per kurį mokamos pašalpos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, 2015 m. smarkiai pailgėjo ir buvo ilgesnis už vidutinį laikotarpį, per kurį mokamos pašalpos sutartininkams / laikiniesiems darbuotojams. Tai yra tiesioginė didelio akredituotų Parlamento narių padėjėjų, gaunančių bedarbio pašalpą, padaugėjimo, kurį savo ruožtu lėmė 2014 m. pabaigoje pasibaigusi Europos Parlamento kadencija, pasekmė.



    Atsižvelgiant į nedarbo draudimo sistemos papildomumo principą, asmens, gaunančio bedarbio pašalpą, gyvenamosios vietos šalis yra svarbi, visų pirma, dėl reikalavimų, taikomų norint gauti nacionalinę pašalpą, kurie valstybėse narėse yra labai skirtingi.

    12 lentelėje parodyta, kiek yra pašalpų gavėjų, gavusių bent vieną mėnesinę pašalpą gyvenamosios vietos šalyje.

    Iš šios pašalpos gavėjų gyvenamosios vietos lentelės matyti, kad 2015 m. daugiau nei 44 % jų buvo registruoti kaip darbo Belgijoje ieškantys asmenys.

    4IŠVADOS

    4.12009–2015 m. laikotarpis

    Iš šios ataskaitos matyti, kad nuo 2008 m. nedarbo fonde yra nuolatinis kasmetinis deficitas. Toks deficitas buvo ypač didelis jau 2009 m. – 4,2 mln. EUR. Paskui jis laipsniškai sumažėjo iki 1 mln. EUR 2013 m.

    2014 m. nedarbo fondo padėtis smarkiai pablogėjo – deficitas sudarė daugiau kaip 4,8 mln. EUR. Deficitas šiek tiek sumažėjo 2015 m. ir sudarė 3 mln. EUR.

    Po šių nuolatinių 2009–2015 m. deficitų sukauptas perteklius (atsargos + metinis pelnas) 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė tik 2 mln. EUR, palyginti su 16,15 mln. EUR 2009 m. sausio 1 d.

    4.2Nedarbo fondo raida per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpius

    Viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo atsargos, yra didelės išlaidos 2015 m.

    Tačiau tikimasi, kad dėl labai sumažėjusio akredituotų Parlamento narių padėjėjų kategorijos pašalpų gavėjų skaičiaus (taip pat ir 2017 m. bei 2018 m.) ir dėl maksimalios sutartininkų sutarčių, nurodytų Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3b straipsnyje, galiojimo trukmės pailginimo iki 6 metų nuolatinio švelninančio poveikio 2016 m. bus pertekliniai. Tai galėtų padėti atkurti dideles atsargas.

    Vis dėlto vidutinės trukmės laikotarpiu padėtis yra labai neaiški, o gal net kelianti nerimą dėl šių rizikos veiksnių:

    1.labai padidėjusių (daugiau kaip 30 %), palyginti su 2013 m., vidutinių mėnesinių pašalpų, išmokėtų 2015 m.;

    2.nuo 2017 m. laukiamo didelio sutartininkų kategorijos pašalpų gavėjų, kurių maksimalios naujos 6 metų trukmės sutarčių galiojimas artėja prie pabaigos, skaičiaus padidėjimo;

    3.tolesnio galimo stabilaus 2013 m. prasidėjusio agentūrų laikinųjų darbuotojų, gaunančių bedarbio pašalpą, skaičiaus augimo;

    4.numatomų naujų didelių išlaidų 2019–2020 m., kai baigsis 2014–2019 m. Europos Parlamento kadencija;

    5.be to, pažymėtina, kad 2009 m. įtraukus akredituotų Parlamento narių padėjėjų kategoriją, įmokos nepadidėjo, priešingai nei 2004 m., kai buvo įtraukta sutartininkų kategorija. Tačiau 2011–2015 m. laikotarpiu grynasis įmokų ir pašalpų akredituotiems Parlamento narių padėjėjams balansas buvo deficitinis – apytiksliai 11,4 mln. EUR.

    Prieš tai iškelti klausimai verčia Komisiją planuoti, kad, siekiant užtikrinti nedarbo draudimo sistemos finansinę pusiausvyrą, sistemos įmokos pirmiausia bus nežymiai (apie 0,1 % bazinio darbo užmokesčio, be kita ko, atsižvelgiant į sukauptą fondo likutį per šioje ataskaitoje nagrinėtą laikotarpį) padidintos priimant deleguotąjį aktą pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalį ir 96 straipsnio 11 dalį.

    Be to, vėliau Komisija įsteigs darbo grupę, kad būtų galima nuolat stebėti sistemos finansinę padėtį.

    Top