EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2016 10 25
COM(2016) 710 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2017 m. Komisijos darbo programa.
Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa
{SWD(2016) 400 final}
I. Europa išgyvena lemtingus laikus
Europiečiai suvokia jiems kilusių iššūkių pasekmes ir jas jaučia kasdieniame gyvenime. Ekonomikos atsigavimas, kurio naudą, visų pirma kalbant apie jaunimui skirtas naujas darbo vietas ir mažesnę nelygybę, pajus visa mūsų visuomenė, dar tik prasidėjo. Migracijos srautai – mūsų išorės sienų išbandymas – tebėra iššūkis Sąjungos solidarumui. Padidėjo terorizmo grėsmė. Padėtis vis dar nestabili ir mūsų rytinėse bei pietinėse kaimyninėse šalyse. Galiausiai padėtį sunkina po Jungtinės Karalystės referendumo tvyranti nežinia.
Išklausę europiečius, supratome, kad jie trokšta įveikti šiuos iššūkius ir apsisaugoti nuo grėsmių. Jie ieško galimybių užsitikrinti tvarią ateitį sau ir savo šeimoms. Jie nori matyti ateities viziją – įsitikinti, kad tik valdymas visais (vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos) lygmenimis gali pateisinti dabartinės ir ateinančių kartų lūkesčius.
Komisija sutelkia dėmesį į svarbius dalykus...
Dar pačioje kadencijos pradžioje Komisija savo prioritetu pasirinko svarbiausius Europos piliečiams, valstybėms narėms ir pačiai Sąjungai kylančius uždavinius, kuriuos akivaizdžiai naudingiau spręsti Europos lygmeniu. Per praėjusius metus padarėme didelę pažangą įgyvendindami jau nustatytas strategijas: Investicijų planą Europai, bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, energetikos sąjungos strategiją, Europos saugumo darbotvarkę, Europos migracijos darbotvarkę, kapitalo rinkų sąjungos strategiją, teisingo ir veiksmingo pelno apmokestinimo veiksmų planą, naujosios prekybos strategiją, tolesnius ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsnius, bendrosios rinkos strategiją ir žiedinės ekonomikos veiksmų planą.
Sutelkę dėmesį į svarbiausius dalykus ir derindami prioritetus su Europos Parlamentu bei Taryba, svarbiausiose srityse greitai pasiekėme juntamų rezultatų. Vos per vienus metus Europos strateginių investicijų fondas pradėjo veikti 27 valstybėse narėse ir jis paskatino investuoti 138 mlrd. EUR, įskaitant naujas maždaug 300 000 mažųjų ir vidutinių įmonių skirtas lėšas. Padarėme didelę pažangą siekdami atgauti neteisėtų migracijos srautų kontrolę ir išvengti tragiškų žūčių Egėjo ir Viduržemio jūrose. Praėjo vos dešimt mėnesių nuo Komisijos pasiūlymo įsteigti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas – ir jos jau stiprina mūsų išorės sienų kontrolę. Kartu Europa parodė solidarumą 1 mln. Sirijos pabėgėlių – suteikė jiems prieglobstį ir apsaugą. Vien per vienus metus Europos Sąjungoje perkėlėme ir iš naujo įkurdinome daugiau kaip 15 000 pabėgėlių. Pastaruosius tris mėnesius vidutinis per mėnesį perkeliamų asmenų skaičius buvo apie 1 000. Rugsėjo mėn. jis padidėjo iki 1 200. Atotrūkis tarp pabėgėlių, kuriuos reikia perkelti, skaičiaus ir iš Graikijos jau perkeltų pabėgėlių skaičiaus mažėja, tačiau ateinančiais mėnesiais turime nemažinti tempo ir gerokai paspartinti pabėgėlių perkėlimą iš Italijos.
Darbo programoje išdėstomos pagrindinės iniciatyvos, kurias Komisija įsipareigoja įgyvendinti iki 2017 m. pabaigos. Šie konkretūs pasiūlymai – akivaizdžiausias mūsų darbo, kuriuo prisidedame prie atsinaujinimo proceso, artėjant 2017 m. kovo mėn. minėsimam Romos sutarčių pasirašymo 60-mečiui, rezultatas. Siekdami užtikrinti, kad šie ir ankstesniais metais mūsų pateikti pagrindiniai pasiūlymai būtų kuo greičiau priimti ir būtų juntamas konkretus jų poveikis, bendradarbiausime su Europos Parlamentu ir Taryba.
... ir siekia kokybės
Bendrai nustatydami prioritetus geriname Europos mastu drauge vykdomos veiklos kokybę. Tai vienas iš būdų įrodyti europiečiams, kad mūsų valdymo struktūros iš tiesų dirba jų labui. Piliečių pasitikėjimą galime pelnyti ne vien geresniais darbais – ne mažiau svarbu yra siekti kokybės.
Todėl ateinančiais mėnesiais itin daug dėmesio skirsime praktinei veiklai: sieksime, kad galiojantys Europos teisės aktai būtų tinkamai taikomi, būtų užtikrinamas deramas jų vykdymas ir kad jie toliau atitiktų savo paskirtį; teiksime struktūrinę paramą, pavyzdžiui, Graikijoje; skatinsime tolesnę Europos strateginių investicijų fondo veiklą ir šalinsime kliūtis investicijoms; bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene kursime Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti palankią aplinką, be kita ko, veiksmingai naudodamiesi turimomis biudžeto lėšomis. Šiais metais dėsime dar daugiau pastangų užtikrinti teisės aktų vykdymą, nes net ir patys geriausi teisės aktai yra beverčiai, jei jie neduoda konkrečių rezultatų.
Visuose savo darbuose ir toliau vadovausimės geresnio reglamentavimo principais, kad būtų nuolat vertinama, ar tie darbai yra veiksmingi ir proporcingi siekiant užsibrėžtų plataus užmojo politikos tikslų. Daugelio pagrindinių ateinančiais metais įgyvendintinų iniciatyvų pasiūlymai parengti pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (angl. REFIT). Tai pasiūlymai atnaujinti ir patobulinti galiojančius teisės aktus, kad būtų galima veiksmingai ir be nereikalingos naštos toliau siekti užsibrėžtų tikslų.
Be pagrindinių iniciatyvų, siūlome pagal programą REFIT peržiūrėti nemažai papildomų galiojančių teisės aktų. Ateityje, peržiūrėdami galiojančius teisės aktus, visuomet sieksime REFIT tikslų. Nustatydami savo ateinančių mėnesių prioritetus visų pirma atsižvelgėme į 22 REFIT platformos pateiktas nuomones. Visose srityse, dėl kurių pateiktos tos nuomonės, darbas jau vyksta arba jį ketinama pradėti. Kartu su šia darbo programa skelbiame rezultatų suvestinę, kurioje išsamiai nurodomi tolesni su REFIT platformos pateiktomis nuomonėmis susiję veiksmai ir pastangos, kurias dedame vertindami ir peržiūrėdami galiojančius teisės aktus. Be to, siūlome panaikinti keletą nebeaktualių teisės aktų. Kad teisėkūros institucijos galėtų sutelkti dėmesį į išties svarbius pasiūlymus, mes taip pat siūlome atšaukti 19 dar nepriimtų, tačiau formaliai nebeaktualių arba savo tikslo nebeatitinkančių pasiūlymų.
Toliau sieksime įtvirtinti kitus savo darbo metodų pakeitimus. Per pastaruosius dvejus metus Komisija tapo gerokai atviresnė ir atskaitingesnė piliečiams, todėl pagerėjo mūsų darbų ir pasiūlymų kokybė. Dabar dėl įvairių pasiūlymų, įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektus, konsultuojamės su visuomene. Atvirai išklausome interesų grupių, norinčių daryti įtaką ES politikos sprendimams, atstovus. Kitas teisėkūros institucijas – Europos Parlamentą ir Tarybą – paraginome prisijungti prie naujo Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, kad jie būtų atskaitingi piliečiams dėl lobizmo visuose ES teisėkūros proceso etapuose.
II.
10 prioritetų įgyvendinimas
Ateinančiais metais Komisija toliau stengsis įgyvendinti 10 politinėse gairėse išdėstytų prioritetų, kuriuos ji, remdamasi Europos Vadovų Tarybos „Strategine Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarke“ ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustatė savo kadencijos pradžioje. Taip ji įgyvendins planinę ir konstruktyvią darbotvarkę, padėsiančią pasiekti konkrečius rezultatus – apsaugoti, apginti piliečius ir suteikti jiems galių.
1.
Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis
Mūsų gyvenimo būdą sauganti ir jaunimui galių teikianti Europa. Per pastaruosius trejus metus sukurta maždaug aštuoni milijonai naujų darbo vietų, tačiau daugelyje valstybių narių nedarbo (ypač jaunimo) lygis vis dar yra nepriimtinai aukštas. Mūsų prioritetas – padėti valstybėms narėms sudaryti kuo geresnes sąlygas jaunimui įgyti būtinų įgūdžių ir tapti aktyviais darbo rinkos dalyviais bei visuomenės nariais.
Mūsų naujosios jaunimo iniciatyvos tikslas – kiekvienam jaunam žmogui suteikti realių švietimo, mokymo ir užimtumo perspektyvų. Itin daug dėmesio jaunimui skirsime įgyvendindami Europos naujų įgūdžių darbotvarkę. Savo pasiūlymais sieksime modernizuoti švietimą, gerinti pameistrystės kokybę bei pameistrių judumą ir stebėti akademinį ar profesinį išsilavinimą įgijusio jaunimo integravimosi į darbo rinką rezultatus. Be to, daugiau dėmesio skirsime Jaunimo garantijų iniciatyvai, nes ji yra svarbi priemonė, padedanti investuoti į jaunimą, tobulinti jų įgūdžius ir paremti pirmuosius jų karjeros žingsnius, taip pat Jaunimo užimtumo iniciatyvai. Taip, atsigręžę į pagalbos stokojančius regionus ir jaunimą, paremsime valstybių narių veiksmus.
Iki 2016 m. pabaigos pradės veikti Europos solidarumo korpusas, sutelksiantis jaunesnius nei 30 metų piliečius aktyviai ir solidariai visuomeninei veiklai, kurią vykdydami jie įgis naujų įgūdžių ir patirties, taip pat kalbos žinių.
Įmonės darbo vietas kuria naudodamosi inovacijomis ir tinkamomis investicijomis į ekonomiką. Atsižvelgdama į sėkmingą Investicijų plano Europai įgyvendinimo pradžią, Komisija įsipareigojo dvigubai pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) gyvavimo trukmę ir padvigubinti jo finansinį pajėgumą. Dėl pradinio fondo su viena iš teisėkūros institucijų susitarta per rekordiškai trumpą laiką – keturis su puse mėnesio, tad Komisija tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba taip pat greitai susitars dėl jo išplėtimo bei sustiprinimo ir taip dar labiau paskatins tvarias investicijas. Paskatinta ESIF sėkmės, Komisija taip pat pateikė išorės investicijų planą Afrikai ir ES kaimyninėms šalims, kuriuo siekia panaikinti kai kurias pagrindines migracijos priežastis ir tuose regionuose skatinti darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą.
Toliau stengsimės Europoje sudaryti palankias sąlygas inovacijoms. Taip padėsime kurti naujas pramonės šakas ir darbo vietas, spręsti socialines ir aplinkos problemas ir gerinti žmonių gyvenimą. Inovacijas įtrauksime į visas Sąjungos politikos sritis ir veiksmingai naudosime mokslinių tyrimų ir plėtros, struktūrinius ir investicijų fondus, be kita ko, taikydami pažangiąją specializaciją, kad Europa pirmautų naujų technologijų ir verslo metodų srityje.
Komisija ir toliau sieks darnaus vystymosi tikslų. Žiedinė ekonomika teikia nemenkų inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių. Todėl Komisija toliau įgyvendins žiedinės ekonomikos veiksmų planą – gerins plastiko perdirbimo ir pakartotinio naudojimo ES ekonomines sąlygas ir kokybę, didins jo perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą ir mažins į aplinką patenkančio plastiko kiekį. Taip pat pateiksime teisės akto, kuriuo nustatomi minimalūs pakartotinai naudojamo vandens kokybės reikalavimai, pasiūlymą ir, remdamiesi REFIT vertinimu bei atsižvelgdami į Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“, pasiūlysime peržiūrėti Direktyvą dėl geriamojo vandens. Sukursime stebėsenos sistemą, padėsiančią užtikrinti, kad ir toliau pažangiai siektume žiedinės ekonomikos plataus užmojo tikslų ir kad tai duotų vienas kitą papildančių rezultatų – teiktų naudą aplinkai ir skatintų mūsų ekonomikos augimą.
2017 m. Europos semestro dokumentuose ir toliau bus siūlomos būtinos priemonės, kurių valstybės narės turėtų imtis, kad paskatintų investicijas, užtikrintų patikimą viešąjį finansavimą ir įgyvendintų struktūrines reformas. Kitoje rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos Komisija taip pat skatins teigiamą fiskalinę nuostatą euro zonoje ir taip rems Europos Centrinio Banko pinigų politiką. Remdamasi analize, kuri bus pateikta vasario mėn. priimsimose konkrečioms šalims skirtose ataskaitose, Komisija parengs papildomas toms šalims skirtas rekomendacijas ir gegužės mėn. jas pateiks Tarybai.
Su Europos Parlamentu ir Taryba toliau tarsimės dėl savo pasiūlymo peržiūrėti daugiametę finansinę programą (2014–2020 m.). Mūsų siekis – patikslinti biudžetą, kad jis, supaprastinus lėšų gavėjams taikomas taisykles ir daugiau dėmesio skiriant rezultatams, labiau atitiktų Sąjungos prioritetus ir suteiktų galimybę greičiau reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Pateiksime išsamų programos, kuri bus taikoma po 2020 m., pasiūlymą, be kita ko, ir dėl nuosavų išteklių. Šis pasiūlymas bus grindžiamas į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyva. Jame, remiantis esamos išlaidų politikos ir priemonių vertinimu, bus atsižvelgta į Sąjungos uždavinius ir poreikius po 2020 m.
Plačiai konsultuodamasi, Komisija paprastins ir modernizuos bendrą žemės ūkio politiką, kad ja būtų kuo labiau prisidedama prie Komisijos politinių prioritetų ir darnaus vystymosi tikslų. Atsižvelgdama į REFIT platformos nuomonę ir nepažeisdama savo pasiūlymo peržiūrėti daugiametę finansinę programą nuostatų, daugiausia dėmesio ji skirs konkretiems būsimiems politikos prioritetams. Kad sustiprintų ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, Komisija, remdamasi Žemės ūkio rinkų darbo grupės ir Aukšto lygio forumo maisto produktų tiekimo grandinės klausimais vykdomo darbo rezultatais, prireikus apsvarstys galimybę imtis tolesnių veiksmų.
2.
Sujungta skaitmeninė bendroji rinka
Piliečiams ir įmonėms galių teikianti Europa. Skaitmeninės technologijos ir skaitmeniniai ryšiai tapo svarbūs visose kasdienio gyvenimo srityse. Jie teikia naujų kūrybinių, verslo ir užimtumo galimybių, tačiau kartu atskleidžia ir poreikį didinti pasitikėjimą bei kibernetinį saugumą. Vienas iš svarbiausių 2017 m. darbotvarkės prioritetų – įgyvendinti sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir taip išnaudoti visas papildomas tos rinkos teikiamas ekonomikos augimo galimybes. Kaip paskelbta praėjusių metų darbo programoje, per artimiausius kelis mėnesius pateiksime likusius pasiūlymus, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) REFIT teisės aktų rinkinį, apimantį pasiūlymus dėl elektroninės prekybos ir elektroninių leidinių bei knygų, ir duomenų ekonomikos skatinimo iniciatyvas, kuriomis, be kita ko, siekiama panaikinti nepagrįstas laisvo duomenų judėjimo Europoje kliūtis.
Itin daug dėmesio skirsime glaudžiam bendradarbiavimui su teisėkūros institucijomis, kad būtų kuo greičiau priimti mūsų jau pateikti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl skaitmeninių sutarčių, autorių teisių, geografinio blokavimo, paslaugų perkeliamumo, siuntinių pristatymo, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, telekomunikacijų, 700 MHz dažnio juostos naudojimo judriojo ryšio paslaugoms teikti, ir neseniai pateiktas pasiūlymas WiFi4EU. Labai svarbu naudotis ryšiu, todėl Komisija ištesės savo pažadą iki 2017 m. vidurio panaikinti judriojo tarptinklinio ryšio mokesčius. Taip pat apžvelgsime bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo pažangą, nustatysime sritis, kuriose teisėkūros institucijos turi dėti daugiau pastangų, ir pateiksime būtinus tolesnius pasiūlymus.
3.
Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika
Už pažadų tesėjimą atsakinga Europa. Greitas Paryžiaus susitarimo ratifikavimas parodė, kad valstybės narės gali rasti bendrą pagrindą, kai Sąjungos veiksmų poveikis akivaizdžiai didesnis už pavienių valstybių narių. Be to, tai patvirtino, kad sprendžiant klimato kaitos klausimus pasaulyje ES atlieka vadovaujamą vaidmenį. Norėdami iš tiesų modernizuoti savo ekonomiką ir kartu užtikrinti socialiai teisingas permainas, privalome laikytis savo įsipareigojimų. Todėl mūsų prioritetas – įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasiektą tarptautinį susitarimą dėl orlaivių išmetamų teršalų kiekio.
Kaip jau pranešta, toliau įgyvendinsime mūsų energetikos sąjungos strategiją ir iki šių metų pabaigos pateiksime išsamų priemonių rinkinį, kurio tikslas – valdyti ekonomikos modernizavimą į pirmą vietą iškeliant energijos vartojimo efektyvumą, siekiant tapti atsinaujinančiosios energetikos lydere pasaulyje ir sudarant tinkamas sąlygas vartotojams. Todėl bus imamasi su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija, įskaitant tvarią bioenergiją, elektros energijos rinkos modeliu ir energetikos sąjungos valdymo taisyklėmis susijusių teisėkūros ir kitų veiksmų. Spartindami švarios energijos inovacijų diegimą paskatinsime su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos ištekliais susijusių technologinių naujovių, kurios būtinos siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir mūsų užsibrėžtų 2030 m. tikslų, mokslinius tyrimus ir padėsime joms skverbtis į rinką. Parlamentas ir Taryba prioritetu turi laikyti visus Komisijos 2015 ir 2016 m. pateiktus su energetikos sąjunga susijusius teisės aktų pasiūlymus, pavyzdžiui, minėtą priemonių rinkinį, dujų tiekimo saugumo priemonių rinkinį, pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, taip pat dėl atitinkamų pastangų pasidalijimo ir žemės naudojimo bei miškininkystės taisyklių.
Be to, imsimės tolesnių su liepos mėn. pateikta mažataršio judumo strategija susijusių veiksmų. Atsižvelgdami į žmonių bei prekių judėjimo poreikius ir skatindami mažinti išmetamų teršalų kiekį, be kita ko, laipsniškai pereinant prie netaršių transporto priemonių, stengsimės padidinti transporto efektyvumą. Taip pagerinsime ir pramonės konkurencingumą. Siekdami šio tikslo, visų pirma pristatysime pagal programą REFIT peržiūrėtus automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių reglamentus ir pasiūlysime strategijas, kuriomis nustatomi netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms po 2020 m. taikytini standartai, taip pat pristatysime peržiūrėtą Netaršių transporto priemonių direktyvą, kuria siekiama padidinti paskatas pirkti tokias priemones ir patobulinti atitinkamas taisykles. Kad būtų laikomasi vartotojų ir teršėjų apmokestinimo principų, ketiname kelių mokesčius nusprendusioms rinkti valstybėms narėms siūlyti patobulinti savo sistemas, pavyzdžiui, padidinti elektroninės mokesčių rinkliavos paslaugų sąveikumą.
4.
Stipresnė, teisingesnė ir tvirtesnės pramoninės bazės vidaus rinka
Prie darbo vietų kūrimo bei ekonomikos augimo labai prisidedanti ir savo pramonę ginanti Europa. Europos ekonominė galia – laisvas prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Mūsų bendroji rinka yra didžiausia pasaulyje, todėl bendrosios rinkos strategijoje išdėstytomis reformomis siekiame išnaudoti visas šios rinkos teikiamas galimybes. Įgyvendindami šią ir kitas savo strategijas, sudarysime palankias tvaraus Europos ekonomikos konkurencingumo sąlygas ir paremsime inovacijų diegimo, skaitmeninimo ir pramonės pertvarkymo veiklą.
Siekiami rezultatai, apie kuriuos pranešėme, be kita ko, yra veiksmai, padedantys MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms plėstis, dokumentų, kuriais reglamentuojamos intelektinės nuosavybės teisės, rinkinys ir paslaugų srities dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama pašalinti kliūtis paslaugų rinkoje. Pristatysime ir bendrovių teisės iniciatyvą, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis visais įmonės gyvavimo etapais, taip pat vykstant tarpvalstybiniam įmonių susijungimui ar atsiskyrimui.
Kitais metais Komisija sieks sustiprinti bendrąją prekių rinką – pagal programą REFIT peržiūrės atitinkamus teisės aktus, kad visų pirma palengvintų abipusį pripažinimą ir sumažintų didėjantį reikalavimų neatitinkančių gaminių ES rinkoje skaičių. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos verslininkams siūlyti savo produktus kitose valstybėse, paskatinta labiau laikytis teisės aktų reikalavimų ir sugrąžintos vienodos sąlygos, teiksiančios naudos įmonėms ir piliečiams. Taip pat pradėsime vykdyti suderinto sveikatos technologijų vertinimo iniciatyvą.
Remdamasi mažataršio judumo strategija, Komisija integruotai spręs judumo, susisiekimo ir automobilių pramonės sektoriaus, kuriam reikia išspręsti struktūrines problemas ir atgauti tikėjimą savo įsipareigojimu bei gebėjimu mažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį, ateities klausimus. Kad į rinką galėtų lengviau patekti vis efektyvesnės autonominės ir susietosios transporto priemonės, visų pirma tęsime su reglamentavimo aplinka, ekosistemų kūrimu, efektyviu išteklių naudojimu ir standartizacija susijusią veiklą.
Rūpindamasi kosmoso pramone ir tęsdama Europos gynybos veiksmų plane bei Europos kosmoso strategijoje numatytą veiklą, Komisija 2017 m. pasiūlys iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad valdžios institucijos galėtų naudotis patikimomis, saugiomis ir ekonomiškomis palydovinio ryšio (vyriausybinio palydovinio ryšio (angl. GOVSATCOM)) paslaugomis, ir priemones, padėsiančias kosmoso paslaugoms ir duomenims skverbtis į rinką.
Siekiant konkrečių rezultatų, labai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrosios rinkos taisyklių. 2017 m. Komisija, vykdydama platesnę reikalavimų vykdymo užtikrinimo politiką, pasiūlys, kaip patobulinti ir supaprastinti problemų sprendimo priemones, įskaitant tinklą SOLVIT, ir geriau informuoti piliečius bei įmones apie jų teises. Tai, be kita ko, bus pasiūlymai dėl bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonės ir bendrosios skaitmeninės prieigos, kuriomis, atsižvelgiant į REFIT platformos nuomonę, siekiama padėti įmonėms, kad jos galėtų plėtoti tarpvalstybinę veiklą bendrojoje rinkoje. Bus pateikta pasiūlymų suteikti daugiau galių nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kad šios veiksmingiau užtikrintų, kad būtų laikomasi taisyklių, kuriomis bendrojoje rinkoje sudaroma konkurencinė aplinka.
Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos raginimą kuo greičiau palengvinti verslo įmonių galimybes gauti finansavimą ir paremti investicijas į realiąją ekonomiką, Komisija pristatys kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą ir nurodys likusias kliūtis bei reikiamas papildomas priemones. Pasiūlysime paprastą, veiksmingą ir konkurencingą ES asmeninių pensijų produktą, kuriuo siekiame sumažinti tarpvalstybinių pensijų paslaugų teikimo kliūtis ir padidinti tokių paslaugų teikėjų konkurenciją, Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) REFIT peržiūrą, tvaraus finansavimo strategiją, priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos finansuoti infrastruktūros įmones, ir mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planą, kuriuo siekiama panaikinti nacionalines kliūtis, trukdančias vartotojams pasirinkti geriausius pasiūlymus, paslaugas bei kainas ir pasinaudoti naujomis finansinėmis technologijomis. Komisija, atsižvelgdama ir į REFIT platformos nuomonę dėl ataskaitų teikimo reikalavimų, taip pat užtikrins, kad būtų vykdoma tolesnė su kvietimu teikti bendro finansų srities teisės aktų poveikio įrodymus susijusi veikla. Be to, pateiksime likusius pasiūlymus, apie kuriuos pranešėme, įskaitant teisės aktų dėl įmonių restruktūrizavimo ir „antros galimybės“ pasiūlymus, kuriais siekiame, kad bankrutuojančios įmonės būtų likviduojamos sąžiningai ir veiksmingai ir kad verslininkams būtų sudarytos galimybės pradėti veiklą iš naujo.
Tarpvalstybinę veiklą vykdančioms bendrovėms turi būti sukurta patikima, bet kartu ir paprasta bei veiksminga mokesčių aplinka, kartu užtikrinant, kad šios bendrovės sąžiningai ir veiksmingai mokėtų mokesčius tose šalyse, kuriose iš tiesų gauna pelną. Įgyvendindama šią darbo programą, Komisija atnaujina su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze susijusį darbą. Šiuo tikslu ji visų pirma nustato privalomą bendrą mokesčio bazę. Komisija taip pat siūlo tolesnes kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (įtraukiant ir trečiąsias šalis) priemones. Atsižvelgiant į vykstančias konsultacijas, viena iš kitais metais siūlytinų papildomų su mokesčių skaidrumu susijusių priemonių galėtų būti pasiūlymas sugriežtinti agresyvaus mokesčių planavimo schemų vykdytojų ir skatintojų priežiūrą. Vienas iš pagrindinių Komisijos veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos tikslų – drauge su valstybėmis narėmis užbaigti tarptautinių gero mokesčių srities valdymo standartų nesilaikančių trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančių subjektų ES sąrašą ir įgyvendinti atitinkamus tarptautinius susitarimus dėl geriausios kovos su pelno perkėlimu ir mokesčių bazės erozija praktikos.
Dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM kasmet mūsų valstybių narių mokesčių mokėtojai praranda maždaug 50 mlrd. EUR. Be to, mažoms įmonėms tenka didžiulė administracinė PVM mokėjimo prievolių laikymosi našta, o techninės naujovės kelia naujų su veiksmingu mokesčių surinkimu susijusių iššūkių. Todėl Komisija pasiūlys PVM veiksmų plano įgyvendinimo priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti mažesnėms įmonėms taikomą PVM ir, atsižvelgiant į REFIT platformos pateiktas nuomones, padėti visoje Europoje taikytinos modernios, veiksmingesnės, verslui palankios ir nuo sukčiavimo apsaugotos galutinės PVM sistemos pamatus. Vienas iš pagrindinių šios reformos veiksnių – veiksmingas ir proporcingas PVM tarifų taikymo metodas.
5.
Glaudesnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga
Mūsų ekonomiką sauganti ir vienodas sąlygas darbuotojams bei įmonėms užtikrinanti Europa. Euras – pasaulyje pripažinta valiuta – teikia didelę, nors dažnai ir neapčiuopiamą, ekonominę naudą. Dėl mažų palūkanų normų ir Europos Centrinio Banko vykdomos pinigų politikos euro zonai priklausančios valstybės per šiuos metus sutaupė 50 mlrd. EUR palūkanų už savo skolas. Komisija pritaria penkių pirmininkų ataskaitoje „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ nustatytiems plataus užmojo tikslams ir veiksmų gairėms.
Baltojoje knygoje dėl Europos ateities, kurioje nustatomi 27 valstybių narių ES reformavimo praėjus 60-čiai metų po Romos sutarčių pasirašymo žingsniai, taip pat aptariama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ateitis – pasirengimas antram EPS stiprinimo etapui naujomis politinėmis ir demokratinėmis aplinkybėmis, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto peržiūrą daugiausia dėmesio skiriant stabilumui ir tolesnius su Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsniu susijusius veiksmus (esminių šios sutarties nuostatų įtraukimą į Europos Sąjungos teisės sistemą). Siekdami užtikrinti veiksmingesnę makroprudencinę ir mikroprudencinę priežiūrą, persvarstysime ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS). Taip pat reikėtų greičiau priimti pasiūlymą dėl bendro atstovavimo euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde.
Vienas iš mūsų prioritetų tebėra sukurti bankų sąjungą, taigi ir susitarti dėl bendros Europos garantijų sistemos pasiūlymo. Kad bankai taptų dar atsparesni, Komisija, atsižvelgdama į naujausias tarptautines aplinkybes, taip pat peržiūrės dalį bankininkystės teisės aktų ir pasiūlys tikslinių Kapitalo reikalavimų reglamento bei direktyvos ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimų, kuriais supaprastinamos paprastesnį verslo modelį taikančioms įmonėms skirtos taisyklės, skatinamos investicijos (visų pirma į MVĮ) ir griežtinamos esamos rizikos mažinimo priemonės, visų pirma įgyvendinant pasaulinius su sisteminės svarbos bankų bendru nuostolių padengimo pajėgumu susijusius standartus. Norint paskatinti privačiojo sektoriaus subjektus dalytis rizika EPS, svarbu kuo sparčiau sukurti kapitalo rinkų sąjungą. Todėl reikia kuo greičiau priimti svarstomus pasiūlymus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais ir dėl prospekto.
Komisija yra įsipareigojusi skatinti didesnę socialinę konvergenciją ir stiprinti socialinį Europos integracijos aspektą. Remdamiesi šiais metais per viešas konsultacijas surinktais įrodymais, pasiūlysime sukurti Europos socialinių teisių ramstį, grindžiamą socialiniu atžvilgiu teisingos Sąjungos principais. Šį ramstį sudarys vienodų Europos socialinės rinkos ekonomikos sąlygų taikymo principai. Šie principai padės nustatyti teisingos ir dinamiškos darbo rinkos, kurioje kiekvienas gali naudotis savo gabumais, ir veiksmingų bei tvarių sparčius šiandienos pokyčius atitinkančių socialinės apsaugos sistemų kūrimo kryptis. Kartu bus siūloma susijusių iniciatyvų, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama spręsti dirbančioms šeimoms kylančias profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo problemas.
6.
Prekyba. Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV
Atvira, su savo partneriais prekiaujanti ir prekybos apsaugos priemones stiprinanti Europa. Prekyba yra pagrindinė dabartinės pasaulio ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencijos varomoji jėga. Ji yra tiesiogiai susijusi su darbo vietomis – kiekvienas iš eksporto uždirbtas milijardas eurų leidžia sukurti 14 000 naujų darbo vietų ES. Daugiau kaip 30 mln. darbo vietų, septintadalis visų ES dirbančiųjų, dabar priklauso nuo eksporto į kitas pasaulio šalis. Todėl ES tebėra įsipareigojusi taikyti atvirą, taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą.
Paskatinta Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo sėkmės, Komisija tęs derybas su JAV, Japonija, Meksika, MERCOSUR šalimis, Meksika, Tunisu ir ASEAN šalimis. Sieksime gauti naujus įgaliojimus pradėti derybas su Turkija, Australija, Naująja Zelandija ir Čile. Tęsime darbą PPO, be kita ko, susijusį su daugiašaliais susitarimais, taip pat sieksime, kad būtų nedelsiant ratifikuotas išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (angl. CETA) su Kanada.
Esame įsipareigoję užtikrinti, kad prekyba išliktų sąžininga. To siekiame atnaujindami ir modernizuodami ES prekybos apsaugos priemones, kad jos išliktų tvarios kilus tokių naujų ekonominių iššūkių, kaip perteklinis pajėgumas ir kintančios teisinės realijos (pavyzdžiui, tam tikrų prisijungimo prie PPO protokolų nuostatų galiojimo pabaiga). Svarbu, kad Taryba kuo skubiau rastų išeitį iš aklavietės, susijusios su mūsų 2013 m. pateiktu pasiūlymu modernizuoti prekybos apsaugos priemones, apimančiu mažesnio muito taisyklės reformą. 2016 m. spalio 21 d. Europos Vadovų Taryba paragino skubiai ir darniai iki 2016 m. pabaigos susitarti dėl Tarybos pozicijos dėl visapusiško prekybos apsaugos priemonių modernizavimo.
Atsižvelgdama į bendras ES ir Jungtinių Valstijų vertybes, taip pat į strateginę, politinę ir ekonominę transatlantinių santykių svarbą, Komisija yra pasirengusi sudaryti plataus užmojo, subalansuotą ir aukštus standartus atitinkantį prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą. Dėl būsimų rinkimų JAV ir neišvengiamo derybų tempo sulėtėjimo abi šalys stengsis įtvirtinti padarytą pažangą. Komisija yra pasirengusi kuo greičiau pradėti bendradarbiauti su naująja JAV administracija naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, kuriuos 2016 m. spalio 21 d. dar kartą patvirtino Europos Vadovų Taryba.
Komisija taip pat imsis vadovaujamo vaidmens G 20 remiamame Pasauliniame forume dėl plieno perteklinio pajėgumo.
7.
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
Mūsų vertybes – laisvę, demokratiją ir teisinės valstybės principus – ginanti ir sauganti Europa. Dėl šiandien Europai kylančių grėsmių vienas svarbiausių bendrų nerimą keliančių klausimų yra jos sienų ir vidaus erdvės saugumas. Europoje dar niekada nebuvo taip plačiai juntama terorizmo grėsmė. Todėl ketiname toliau įgyvendinti ES saugumo darbotvarkę – imsimės veiksmų, padėsiančių sukurti saugumo sąjungą ir sustiprinti savo sienų kontrolę. Pavyzdžiui, sukursime Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (angl. ETIAS), pagal kurią bus automatiškai tikrinami į Šengeno erdvę keliauti ketinantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems nėra privaloma turėti vizą. Ši sistema papildys Komisijos jau pasiūlytą trečiųjų šalių piliečiams taikytiną atvykimo ir išvykimo sistemą, dėl kurios kartu su mūsų pasiūlymu dėl ES išorės sienas kertantiems ES piliečiams taikomų sisteminių kontrolės priemonių turėtų būti kuo greičiau susitarta. Be to, tęsdami Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės darbą, pasiūlysime, kaip patobulinti Šengeno informacinę sistemą ir užtikrinti geresnę esamų ir būsimų teisėsaugos ir sienų valdymo sistemų sąveiką. Taip pat pristatysime prieigos prie elektroninių įrodymų iniciatyvą, mat ši prieiga darosi vis svarbesnė siekiant užtikrinti, kad, kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, būtų atliekamas veiksmingas baudžiamasis tyrimas ir persekiojimas.
Ateinančiais mėnesiais Komisija toliau įgyvendins ES kovos su terorizmo finansavimu veiksmų planą ir pateiks pasiūlymų dėl suderintų sankcijų, kuriomis siekiama atgrasyti nuo pinigų plovimo, užkirsti kelią neteisėtam grynųjų pinigų judėjimui ir neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis, taip pat įšaldyti bei konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Taip pat siekiame sustiprinti Europolą ir visų pirma padidinti Europos kovos su terorizmu centro išteklius. Kas mėnesį teiksime saugumo sąjungos kūrimo pažangos ataskaitą ir bendradarbiausime su Europos Parlamentu bei Taryba, siekdami laiku susitarti dėl pagrindinių kovos su piktnaudžiavimu šaunamaisiais ginklais ir teroristų elgesio, įskaitant užsienio teroristų kovotojų judėjimą, kriminalizavimo priemonių.
Tačiau teisė į saugumą jokiu būdu negali užgožti kitų pagrindinių teisių, įskaitant asmens teisę į duomenų apsaugą. Nuo 2018 m. bus taikomas Europos duomenų apsaugos reglamentas ir Komisija užtikrins, kad tokio pat aukšto lygio asmens duomenų apsauga būtų taikoma ir Europos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose. Be to, norėdama užtikrinti, kad perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims būtų laikomasi aukštų standartų, Komisija išnagrinės galimybes priimti naujų sprendimų dėl keitimosi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis tinkamumo. Pasiūlysime atlikti E. privatumo direktyvos REFIT peržiūrą ir tą direktyvą atnaujinti atsižvelgiant į naujausius technologijų pokyčius ir REFIT platformos nuomonę. Siekdami sustiprinti neteisėtus veiksmus demaskuojančių informatorių apsaugą, įvertinsime ir galimybes ES lygmeniu imtis horizontalių ar papildomų atskiriems sektoriams skirtų veiksmų.
Visapusiškai atsižvelgdami į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę, toliau sieksime, kad Sąjunga prisijungtų prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Nepriklausomos ir veiksmingos teisingumo sistemos skatina ekonomikos augimą ir stiprina pagrindinių teisių apsaugą, todėl toliau dirbsime kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, puoselėdami ir gindami teisinės valstybės principus.
8.
Nauja migracijos politika
Savo sienas sauganti ir atsakingą migracijos politiką vykdanti Europa. Kasdienis mūsų uždavinys išlieka tas pats – turime valdyti migracijos srautus ir užtikrinti, kad prieglobsčio ieškantieji pas mus visuomet jaustųsi saugūs. Per pastaruosius metus Komisija paspartino drauge su Europos Parlamentu, Taryba ir valstybėmis narėmis pagal Europos migracijos darbotvarkę vykdomą veiklą, kad būtų galima greitai ir darniai reaguoti į pabėgėlių krizę ir nustatyti atitinkamą ilgalaikę solidarumu bei atsakomybe grindžiamą sistemą.
Ryžtingai kovodama su krizės pasekmėmis, ES prisiėmė precedento neturinčių konkrečių kasdienių įsipareigojimų. Komisija, ES agentūros ir valstybės narės drauge stengėsi gelbėti žmones jūroje ir padėti pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Pabėgėlių krizei spręsti iš ES biudžeto buvo skirta daugiau kaip 15 mlrd. EUR. Dar vienas lemiamas žingsnis, padėsiantis sustabdyti neteisėtą migrantų gabenimą, sureguliuoti migracijos srautus ir išvengti žūčių, yra ES ir Turkijos pareiškimas. 2017 m. Komisija ir toliau labai stengsis užtikrinti tiesioginę paramą pabėgėliams, kad jie galėtų integruotis priimančiosiose Europos ir trečiųjų šalių bendruomenėse, gerinti migracijos valdymą su migrantų antplūdžiu daugiausia susiduriančiuose pasienio regionuose, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir neteisėta prekyba (visų pirma nelydimais nepilnamečiais) ir užtikrinti neteisėtų migrantų grąžinimą.
Kad asmenys ir toliau galėtų laisvai judėti mūsų vidaus erdvėje, dabar kaip niekad svarbu prisiimti bendrą atsakomybę už išorės sienų saugumą. Ėmėmės veiksmų, kad vėl galėtų normaliai veikti Šengeno laisvo asmenų judėjimo erdvė. Per mažiau kaip vienus metus ES sukūrė nuolatinę Europos sienų ir pakrančių apsaugos sistemą, padedančią užtikrinti sienų apsaugą ir pašalinti į ES atvykstančių asmenų kontrolės trūkumus.
Tik taikydami visas būtinas migracijos valdymo priemones galėsime nuolat patikimai ir tvariai valdyti migraciją. Visas tas priemones dabar svarsto Europos Parlamentas ir Taryba. Kad Europos Sąjunga galėtų taikyti išsamų ir nuoseklų migracijos valdymo metodą, būtina greitai priimti pagrindinius pasiūlymus, pavyzdžiui, įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos Dublino taisyklių reformą, Europos prieglobsčio paramos biurą perorganizuoti į ES prieglobsčio agentūrą, sustiprinti sistemą EURODAC, įdiegti naująją perkėlimo sistemą ir tinkamas teisėtos migracijos valdymo priemones.
Remdamosi pirmaisiais pagal Europos migracijos darbotvarkę taikomos naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis sistemos rezultatais, ES institucijos ir valstybės narės turi siekti, kad palaikant santykius su visomis pagrindinėmis kilmės ir tranzito šalimis partnerėmis būtų skiriama daug dėmesio migracijos problemoms ir kad nuo to priklausytų tų santykių kokybė. Siekdamos užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir grąžinti neteisėtus migrantus, kilmės ir tranzito šalys pradėjo glaudžiau bendradarbiauti. Be to, mes turėsime nustatyti veiksmingas teisines patekimo į Sąjungą, t. y. teisėtos migracijos arba perkėlimo priemones.
Kad būtų galima visapusiškai apžvelgti pažangą, padarytą siekiant veiksmingesnio ir tvaresnio migracijos valdymo, kitais metais įvertinsime įvairų pagal strategiją vykdomą darbą ir nustatysime, kuriose srityse būtina dėti daugiau pastangų.
9.
Svarbesnis vaidmuo pasaulyje
Mūsų interesus už savo sienų sauganti ir ginanti Europa. Europa yra švelnioji pasaulinės svarbos galia. Įgyvendindama visuotinę strategiją ir persvarstytą Europos kaimynystės politiką, ES ir toliau visomis turimomis priemonėmis padės savo partneriams palaikyti ekonominį ir politinį stabilumą, įgyvendinti reformas ir didinti atsparumą. Komisija, naudodamasi savo plėtros politikos priemonėmis, su šalimis kandidatėmis ir toliau bendrai sieks stabilumo ir gerovės.
Tačiau šiame konfliktų vis labiau sekinamame pasaulyje vien švelniosios galios nebepakanka. Tad dar šiais metais Komisija pateiks Europos gynybos veiksmų planą, kuriame apžvelgs, kaip, taikant ES politiką ir priemones, galima užtikrinti, kad pramonės bei gebėjimų bazė atitiktų gynybos pajėgumus, nustatytus atsižvelgiant į dabartines ir būsimas saugumo problemas. Vėliau Komisija pasiūlys įsteigti Europos gynybos fondą, kuris skatins mokslinius tyrimus bei inovacijas, stiprins Europos gynybos pramonės bei technologijų bazę ir toliau skatins plėtoti svarbiausius gynybos pajėgumus. Be to, Komisija pasiūlys papildomų priemonių su gynyba susijusiems viešiesiems pirkimams reglamentuoti.
Dar nepriimtu Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti pagalbinę stabilumo ir taikos užtikrinimo priemonę siekiama pašalinti Europos Sąjungos pajėgumo remti šalis partneres, siekiančias savo jėgomis užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, trūkumus, visų pirma stiprinant saugumą didinančius ir vystymąsi skatinančius pajėgumus. Svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į tiesiogines grėsmes stabilumui ir taikai, taigi ir kelių svarbiausių šalių partnerių vystymuisi, nedelsdami priimtų šį pasiūlymą.
Europos Sąjunga ir toliau stengsis išspręsti kaimyninėse šalyse ir už jų vykstančius konfliktus bei krizes ir prisidės prie šiuo tikslu Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių subjektų vykdomų veiksmų. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priims ES strategiją dėl Sirijos, kurioje bus nustatyta, kaip Europa galės toliau teikti humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie politinių permainų, stabilizavimo ir atkūrimo veiklos, kad padėtų atkurti taikią Sirijos valstybę ir pliuralistinę, tolerantišką pilietinę Sirijos visuomenę.
Afrika ir toliau bus viena svarbiausių ES strateginių partnerių. Dabartinė pabėgėlių krizė dar sykį įrodė, kaip svarbu palaikyti bendra atsakomybe grindžiamus tvarius ir patikimus santykius su Afrikos šalimis. Partnerystės modelis, ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo teikiamas specialus finansavimas ir naujas Europos išorės investicijų planas (EIP) įrodo mūsų įsipareigojimą dirbti drauge su Afrikos šalimis partnerėmis ir kartu spręsti pasaulines problemas. Rengdamiesi 2017 m. pabaigoje vyksiančiam 5-ajam ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui, siūlome naują požiūrį, padėsiantį nustatyti strateginius ES santykių su Afrika tikslus ir prioritetus. Tai turėtų sustiprinti programos, kurią Komisija netrukus pristatys ir kuri bus taikoma nustojus galioti Kotonu susitarimui, Afrikai skirtą ramstį ir pabrėžti ypatingą mūsų prekybos santykių su Afrikos šalimis partnerėmis svarbą.
Kaip jau paskelbta, Komisija taip pat siūlys atnaujinti Europos konsensusą dėl vystymosi, pagal kurį ES vystymosi politika suderinama su JT darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir užtikrinama, kad ta politika padėtų visapusiškai siekti darnaus vystymosi tikslų.
10. Demokratinių pokyčių sąjunga
Atsakomybę prisiimanti, išklausanti ir tikslus įgyvendinanti Europa. Demokratinių pokyčių sąjunga – svarbiausias iš 10-ies Komisijos prioritetų – dar niekada nebuvo tokia aktuali. Šiais lemiamais laikais mūsų Sąjungos ateitis priklausys nuo to, ar gebėsime įtikinti europiečius, kad bendromis jėgomis galime juos apsaugoti, apginti, suteikti jiems galių ir padėti sukurti teigiamą ir tvarią ateities viziją.
Pagrindinis šios kadencijos Komisijos veiklos modelis ir toliau bus grindžiamas geresnio reglamentavimo, atskaitomybės ir skaidrumo principais. Jei visos ES institucijos nuosekliai ir ryžtingai laikysis šių principų, susigrąžinsime savo piliečių pasitikėjimą. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija sieks, kad būtų visapusiškai įgyvendintas ir taikomas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, ir dalyvaus konstruktyviose derybose su abiem institucijomis dėl savo neseniai pateikto pasiūlymo sukurti privalomą skaidrumo registrą, kuriame informaciją teiktų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Siekdama, kad Komisijos nariai galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, Komisija taip pat siūlys iš dalies pakeisti Pagrindų susitarimą su Europos Parlamentu.
Komisija pasiūlys teisės aktų, kuriais galiojami teisės aktai suderinami su Sutarties nuostatomis dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, ir taip palaipsniui atsisakys reguliavimo procedūros su tikrinimu. Taip pat įvertinsime demokratinį dabartinių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo procedūrų teisėtumą ir apsvarstysime galimybes pakeisti dabartines tam tikrų antrinės teisės aktų priėmimo procedūras.
Komisija siekia, kad ES teisės aktai darytų norimą poveikį. Todėl ji dės dar daugiau pastangų, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami, taikomi ir būtų užtikrinamas deramas jų vykdymas. Šiuo tikslu Komisija, be kita ko, pateiks geresnio bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo priemonių rinkinį, o aplinkosaugos srityje – neseniai atliktos tinkamumo patikros rezultatais grindžiamą REFIT pasiūlymą supaprastinti aplinkosaugos ataskaitų teikimo reikalavimus ir pasiūlys priemonių, kuriomis siekiama sudaryti lengvesnes sąlygas kreiptis į teismą ir užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.
III.
Spartesnis trijų institucijų dešimties prioritetų įgyvendinimas
Komisijos darbotvarkė, kurią Pirmininkas pristatė savo 2016 m. rugsėjo 14 d. Pranešime apie Sąjungos padėtį, rodo, kad mes išgirdome tai, ko piliečiai tikisi iš ES, palaikome dialogą su tiesiogiai išrinktais Europos Parlamento nariais bei Tarybai priklausančiais visų nacionalinių vyriausybių atstovais ir atsižvelgėme į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto nuomones. Ši darbotvarkė taip pat visiškai atitinka 27 valstybių ar vyriausybių vadovų Bratislavoje nustatytus prioritetus.
Šios kadencijos Komisija ateinančiais metais daugiausia stengsis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tačiau ji nepajėgs to padaryti viena. Dar prieš pateikiant šią darbo programą vyko konstruktyvus mūsų dialogas su Europos Parlamentu ir Taryba, per kurį, vadovaudamiesi nauju Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, bendrai nustatėme būsimus prioritetus. Komisija šį susitarimą laiko bendru įsipareigojimu sutelkti dėmesį į svarbius neatidėliotinus klausimus ir kartu siekti, kad teisės aktai būtų paprasti, pagrįsti faktais, nuspėjami bei proporcingi ir duotų kuo daugiau naudos piliečiams ir įmonėms.
Todėl tikimės artimiausiomis savaitėmis susitarti su Europos Parlamentu ir Taryba dėl bendros trijų pirmininkų deklaracijos, kurioje bus išdėstyti platūs 2017 m. tikslai bei prioritetai ir nustatyti pasiūlymai, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė teisėkūros procese. Tai naujas bendras įsipareigojimas pagal Tarpinstitucinį susitarimą. Savo darbo programoje, kuria grindžiami bendri svarstymai, Komisija nurodė, kuriuos dar nepriimtus pasiūlymus svarbu priimti kuo greičiau, kad Sąjunga galėtų nuo žodžių pereiti prie veiksmų ir veiktų tose srityse, kuriose to labiausiai reikia.