EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 07 07
COM(2016) 445 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, įgyvendinimo
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, įgyvendinimo
1.Įvadas
Statybos produktų reglamentu (toliau – SPR) buvo pakeista anksčiau galiojusi Statybos produktų direktyva (toliau – SPD), kuria nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros ES sąlygos. SPR taikomas visa apimtimi nuo 2013 m. liepos mėn.
Šioje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai, kurią reikalaujama pateikti pagal SPR 67 straipsnio 2 dalį, nurodoma SPR įgyvendinimo būklė, įskaitant įgytą patirtį, pasiektų SPR tikslų apimtį ir tobulintinus klausimus.
Faktiniai duomenys, kuriais grindžiama ši ataskaita, gauti iš valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų ataskaitų Komisijai, iš grįžtamosios informacijos, kurią pateikė valstybės narės ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai daugiausia per patariamosios grupės, Statybos nuolatinio komiteto ir rinkos priežiūros administracinio bendradarbiavimo grupės (toliau – AdCo-CPR) posėdžius, taip pat iš 2015 m. liepos mėn. atlikto išorinio tyrimo „Statybos produktų reglamento įgyvendinimo analizė“.
Ataskaitoje neaptariami klausimai, kurie jau įtraukti į konkrečius tyrimus, Komisijos parengtas ataskaitas ir ataskaitas, kurios turi būti parengtos šiais metais. Tai yra 2014 m. ataskaita dėl pavojingų medžiagų, 2015 m. priimta ataskaita dėl deleguotųjų įgaliojimų ir būsima ataskaita dėl Europos techninio įvertinimo organizacijos (toliau – EOTA) finansavimo, kuri turi būti pateikta 2017 m. sausio 1 d..
Be to, statybos sektoriui taikomos ES teisės, įskaitant SPR, suderinamumas, taip pat jos sąnaudos ir nauda sektoriui bus įvertinti per tinkamumo patikrinimą. Jį numatoma atlikti 2017 m. Dėl SPR ekonominio poveikio pažymėtina, kad pradėtas tyrimas ir tikimasi jo rezultatų sulaukti iki 2016 m. vasaros.
2.SPR metodas
SPR uždaviniai
Pagrindinis SPR uždavinys lieka tas pats, kaip ir nurodytas SPD, t. y. siekti, kad bendroji rinka veiktų geriau, ir gerinti laisvą statybos produktų judėjimą ES, nustatant suderintas prekybos statybos produktais sąlygas.
SPR nustatyti ir konkretūs veiklos uždaviniai: supaprastinti esamą sistemą, patikslinti vartojamas sąvokas ir apibrėžtis ir padidinti visos struktūros patikimumą. Visais šiais uždaviniais taip pat padedama įgyvendinti ES MVĮ politiką, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms.
SPR įtvirtintu metodu padedama įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją „Europa 2020“ ir veiklos plano „Statyba 2020“ uždavinius, būtent – užtikrinti tvarų statybos sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių konkurencingumą.
SPR veikimas
SPR įtvirtinta sistema yra suderinamos prekybos statybos produktais sąlygos – sukuriama bendra techninė kalba, kuria darniosiose techninėse specifikacijose apibrėžiamos esminės charakteristikos, susijusios su statybos produktų eksploatacinėmis savybėmis: darnieji standartai ir Europos vertinimo dokumentai. Jie turi apimti esminių statinių reikalavimų sritį. Jei statybos produktui taikomas darnusis standartas arba jo atžvilgiu yra išduotas Europos techninis įvertinimas, gamintojas parengia eksploatacinių savybių deklaraciją ir tą produktą ženklina CE ženklu.
SPR įtvirtintas siekis konsoliduoti bendrąją statybos produktų rinką skiriasi nuo bendrųjų principų, kurie iš pradžių buvo nustatyti Tarybos rezoliucijoje dėl naujo požiūrio į techninį derinimą ir standartus ir paskui peržiūrėti Sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos. Pagrindiniai skirtumai yra šie:
įgaliojimų pasiskirstymas tarp ES ir valstybių narių: ES nustato patekimo į bendrąją rinką taisykles. Valstybės narės atsako už statiniams taikomus saugos, aplinkosaugos ir energijos reikalavimus;
suderintos prekybos sąlygos: ES teisės aktuose (SPR) nėra suderinti statybos produktai arba jiems keliami reikalavimai, o tik sukurtos suderintos sąlygos, taikomos prekybai tokiais produktais. Darniosios techninės specifikacijos skirtos tam, kad būtų palengvintas laisvas statybos produktų judėjimas, o ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasinaudoti visais bendrosios rinkos pranašumais.
Kai nustatyta bendra techninė kalba, specialistai, valdžios institucijos ir statybos produktų naudotojai gali gauti patikimos informacijos, kad galėtų palyginti produktų eksploatacines savybes. Kiti pranašumai:
produktus reikia išbandyti tik vieną kartą pagal darnųjį standartą arba Europos vertinimo dokumentus;
nacionalinės institucijos gali nustatyti eksploatacinių savybių reikalavimus pagal darniuosius standartus arba Europos vertinimo dokumentus;
statybos produktų naudotojai gali geriau nustatyti savo su eksploatacinėmis savybėmis susijusius poreikius;
atliekant rinkos priežiūrą, galima remtis viena bendra informacijos struktūra.
Bendrasis įgyvendinimas
Kadangi SPR nustatyti nauji dokumentai, procedūros ir įsipareigojimai, reglamente numatytas pereinamasis laikotarpis. SPR visa apimtimi taikomas tik nuo 2013 m. liepos 1 d., t. y. trumpiau nei trejus metus prieš paskelbiant šią ataskaitą. Tai viena iš priežasčių, kodėl dar neįmanoma visapusiškai įvertinti kai kurių SPR aspektų įgyvendinimo, todėl šis vertinimas yra iš dalies preliminarus.
Komisija, siekdama padėti įgyvendinti šį perėjimą, pradėjo informacines kampanijas, daugiausia skirtas ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, tačiau taip pat valdžios institucijoms ir statybos produktų naudotojams. Kelios pramonės asociacijos ir valdžios institucijos taip pat surengė informacines kampanijas, skirtas atitinkamiems savo nariams arba teritorijoms.
Apskritai visos suinteresuotosios šalys įgyvendino visas pagal SPR reikalaujamas sąlygas, pvz., visoje Europoje yra įkurtos notifikuotosios įstaigos ir techninio vertinimo įstaigos; valstybėse narėse įsteigti produktų informacijos centrai. Vis dėlto kai kurie aspektai dar nėra įgyvendinti visa apimtimi, todėl reikia dėti daugiau pastangų; tai aptariama tolesniuose skirsniuose.
3.Prekybos statybos produktais taisyklės
Norint pateikti statybos produktą ES rinkai, reikalinga eksploatacinių savybių deklaracija ir CE ženklas. Jais turi naudotis į suderintą sritį patenkančių produktų gamintojai. Tai taip pat yra vienintelė priemonė, kuria galima teikti informaciją apie produktų eksploatacines savybes, susijusias su esminėmis charakteristikomis, apibrėžtomis SPR.
Kad SPR nustatyta informacijos apie produktų eksploatacines savybes sistema būtų veiksminga, ji turi būti taikoma vienodai. Todėl ES lygmeniu reikia nustatyti suderintas prekybos statybos produktais sąlygas – Statybos produktų reglamente arba jame numatytomis priemonėmis. Jei valstybių narių valdžios institucijos turėtų patvirtinti savo metodus, būtų mažinamas nuoseklumas ir didinamas bendrosios rinkos susiskaidymas.
Vis dėlto keliose valstybėse narėse toliau naudojami nacionaliniai ženklai ir taip prieštaraujama SPR įtvirtintiems principams. Nacionaliniai ex ante procesai arba tikrinimai, taikomi suderintai sričiai, neleidžiami. Tas pat pasakytina ir apie savanoriškus ženklus, neturinčius jokios nacionalinės konotacijos, nes jais nederamai užkertamas kelias laisvam CE ženklu pažymėtų statybos produktų judėjimui, pvz., kai jie susiejami su statybos inspekcijų arba draudimo bendrovių nustatyta griežtesne eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo (toliau – ESPVT) sistema arba su finansinėmis paskatomis.
Tai buvo patvirtinta Europos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-100/13, kuriame konstatuota, kad valstybės narės neturi nustatyti papildomų reikalavimų. Šio teismo sprendimo taikymas pagal SPR ir plati jo taikymo sritis, apimanti visus darniuosius standartus, patvirtina privalomą bendros techninės kalbos pobūdį. Kadangi Statybos produktų reglamentu arba jame nustatytomis priemonėmis sukurta darnioji sistema laikoma išbaigta, nelieka vietos jokioms kitoms sistemoms, susijusioms su prekyba statybos produktais suderintoje srityje. Todėl Komisija paprašė visų valstybių narių suderinti savo nacionalines sistemas su šiais principais ir atidžiai stebi jų atliekamus pakeitimus.
Kitas svarbus įgyvendinimo klausimas, kurį nurodė daugelis suinteresuotųjų subjektų, – didelis informacijos, pateiktinos eksploatacinių savybių deklaracijoje ir CE ženkle, dubliavimasis, kuris lemia papildomą administracinę ir finansinę naštą. Lanksčiai aiškinant 9 straipsnio 2 dalį, CE ženkle galėtų būti pateikta tik ypatingos svarbos informacija, o dėl kitos informacijos galėtų būti nurodoma eksploatacinių savybių deklaracija. Eksploatacinių savybių deklaracija būtų pateikta popierine forma kartu su produktu, elektroniniu būdu arba per interneto svetainę. Taip būtų galima sumažinti naštą gamintojams ir pasiekti SPR paprastinimo tikslus. Komisija toliau skatina priimti tokį supaprastintą ir lankstų sprendimą, taip pat užtikrinti teisinį tikrumą gamintojams, kurie nepageidauja gauti skirtingų aiškinimų valstybių narių lygmeniu.
4.Statybos produktų kontaktiniai centrai
Statybos srities gaminių kontaktiniai centrai, kuriuos visos valstybės narės įsteigė informacijai apie nacionalines taisykles teikti, veikia ir atsiliepia į įmonių prašymus pateikti informaciją. Europos Komisija skelbia šių kontaktinių centrų sąrašą ir rengia reguliarius jų atstovų susirinkimus, kad būtų užtikrintas tinkamas koordinavimas ir keitimasis geriausia patirtimi.
Vis dėlto apie šių centrų teikiamas paslaugas įmonės žino vis dar palyginti per mažai ir buvo iškelta tam tikrų klausimų apie reakcijos trukmę ir teikiamos informacijos kokybę.
Komisija svarsto, kaip būtų galima pagerinti padėtį, taip pat ir įgyvendinant iniciatyvą „Bendrieji skaitmeniniai vartai“, kuria siekiama supaprastinti esamas ES ir nacionalines platformas, naudojamas informacijai ir paslaugoms, susijusioms su bendrosios rinkos teisėmis, teikti.
Lygiagrečiai su Komisijos iniciatyvomis valstybės narės privalo toliau padėti savo statybos srities gaminių kontaktiniams centrams geriau veikti ir didinti jų žinomumą statybų sektoriuje.
5.Darnieji standartai
Pagal SPR 457 esami darnieji standartai, nurodyti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir daugiau kaip 2 000 juos papildančių standartų, yra pagrindinis bendros techninės kalbos šioje srityje šaltinis. Apskaičiuota, kad darnieji standartai kol kas taikomi apie 75–80 proc. visų statybos produktų. Dauguma šių standartų pradėjo galioti netrukus po to, kai visa apimtimi įsigaliojo SPR, – tuo iš dalies galima paaiškinti kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams susidariusį įspūdį, kad SPR nustatyta radikalių pokyčių.
Priešingai nei darniuosiuose standartuose, parengtuose pagal Sąjungos derinimo teisės aktus ir visa apimtimi grindžiamus Naująja teisine sistema, SPR grindžiamuose darniuosiuose standartuose, tikimasi, bus tik nurodyti metodai ir kriterijai, kuriuos taikant vertinamos statybos produktų eksploatacinės savybės pagal jų esmines charakteristikas. Apskritai jais nenustatomi reikalavimai, susiję su pačiomis produktų eksploatacinėmis savybėmis. Taip yra dėl pirmiau apibūdinto įgaliojimų pasiskirstymo tarp ES ir valstybių narių.
Vienas SPR ypatumų tas, kad jame numatyta, jog gamintojai, pateikiantys savo statybos produktus rinkai, ir valstybių narių institucijos, nustatydamos tų produktų naudojimo reikalavimus, privalo taikyti darniuosius standartus. Tai reiškia, kad visi suinteresuotieji subjektai gali remtis vienodomis galiojančiomis taisyklėmis ir šiais tikslais jiems nereikia pasitelkti kitų (nacionalinių) priemonių.
Kadangi statybos produktams privaloma taikyti darniuosius standartus ir šie standartai turi didelį poveikį rinkai, jie būtinai turi būti aukštos kokybės. Jų priėmimo procedūros turi būti rengiamos ir taikomos atsižvelgiant į šį tikslą. Itin svarbu, kad įvairioms suinteresuotųjų subjektų kategorijoms būtų sąžiningai ir vienodai atstovaujama ir kad būtų laikomasi SPR 3 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnyje nurodytų taisyklių dėl naujų klasių arba ribinių lygių nustatymo. Šiais dviem aspektais vis dar būtini patobulinimai.
Kadangi dauguma darniųjų standartų išleisti dar SPD taikymo laikais ir buvo parengti remiantis standartizavimo įgaliojimais, kurių dauguma išduoti prieš 10–20 metų, kai kuriuos iš jų dabar reikia peržiūrėti atsižvelgiant į technikos ir rinkos pokyčius. Be to, dar nėra nuodugniai atsižvelgta į visus SPR ypatumus. Tam, kad nuo SPD būtų pereita prie SPR, suinteresuotieji subjektai, Europos standartizacijos organizacijos ir valstybių narių institucijos turi išmokti įsisavinti naująsias savybes ir perkelti jas į darniuosius standartus. Pradėti šį procesą vėluojama, šiuo metu vyksta pritaikymas.
Dėl šių aplinkybių Komisija turi atlikti didesnę stebėseną ir priežiūrą. Todėl Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra skelbiama daug siūlomų darniųjų standartų, kol nėra atlikti atitinkami pakeitimai arba nėra priimti deleguotieji aktai, kuriais nustatomos klasės ir (arba) ribiniai lygiai. Norint pagerinti padėtį, prieš pateikiant darniuosius standartus Komisijai, kad ši galėtų skelbti jų nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, bus labai svarbu nuolat bendradarbiauti su Europos standartizacijos komiteto (toliau – CEN) konsultantais.
Nors Statybos produktų reglamentu nepadaryta bendrosios darniųjų standartų šioje srityje sistemos didelio masto pakeitimų, suinteresuotieji subjektai neseniai pareikalavo greitesnio ir labiau supaprastinto standartizacijos proceso, kad standartuose būtų labiau atsižvelgiama į naudotojų poreikius. Dėl SPR grindžiamų darniųjų standartų, kuriuos ETT patvirtino pirmiau nurodytoje byloje C-100/13, baigtinio pobūdžio vis dar reikia pritaikyti kelis standartus. Be to, turi būti pateikti nauji arba peržiūrėti standartizacijos prašymai ir turi būti panaikinta esama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vis dar nepaskelbtų darniųjų standartų sankaupa. Visa tai galima pasiekti tik užtikrinus tvirtesnį CEN, valstybių narių, įmonių, Komisijos ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, visų pirma įgyvendinant Jungtinę standartizacijos iniciatyvą.
6.Europos techninio įvertinimo organizacija (EOTA)
Produktams, kurių eksploatacinių savybių neįmanoma įvertinti vien tik darniaisiais standartais, SPR yra nustatytos konkrečios procedūros, pagal kurias gamintojai pateikia prašymą išduoti Europos techninį įvertinimą, o EOTA – techninio vertinimo įstaigų (toliau – TVĮ) organizacija – parengia ir patvirtina Europos vertinimo dokumentus.
Buvo pasiekti EOTA politikos tikslai, apibrėžti SPR ir kylantys iš SPD taikymo patirties ir SPD kritikos: sutrumpinti ir supaprastinti procedūras, sumažinti sąnaudas gamintojams ir padaryti šias procedūras skaidresnes. Norint nuo produktų liudijimų išdavimo pereiti prie vien jų eksploatacinių savybių vertinimo, pirmas žingsnis buvo nustatyti tam tikrus principus, o paskui jie buvo paversti konkrečiomis Europos vertinimo dokumentų rengimo ir patvirtinimo procedūromis. Šių principų tinkamai laikomasi, nes atitinkami gamintojai ir Komisija aktyviau dalyvauja taikant šias procedūras.
Nuo 2011 m. lapkričio mėn. dauguma valstybių narių paskyrė TVĮ naudodamosi Komisijos elektroninėmis priemonėmis pagal griežtus SPR nustatytus ir juo grindžiamus kriterijus. Prašymus išduoti Europos techninius įvertinimus priima, todėl – ir rengia Europos vertinimo dokumentų projektus tik nedidelis skaičius TVĮ.
Tačiau perėjimas nuo SPD prie SPR dar nebaigtas. Beveik 90 proc. pagal SPR išduotų Europos techninių įvertinimų vis dar yra pagrįsti Europos techninio liudijimo rekomendacijomis, kurios taikomos kaip Europos vertinimo dokumentai. Su EOTA buvo susitarta dėl šios veiklos principų ir jų reikia laikytis norint užkirsti kelią problemoms, ypač – kylančioms atitinkamiems gamintojams. Šiuo metu Europos techninio liudijimo rekomendacijos yra keičiamos Europos vertinimo dokumentais, pradedant nuo dažniausiai naudojamų. Pagal SPD (iki 2013 m. birželio 30 d.) išduotus Europos techninius liudijimus iki jų galiojimo pabaigos (ne ilgiau kaip penkerius metus, t. y. ilgiausiai iki 2018 m. birželio 30 d.) gamintojai gali naudoti kaip Europos techninius įvertinimus.
Pakeisti nusistovėjusią tvarką techninio vertinimo įstaigose, nuo „produktų liudijimų“ pereinant prie „eksploatacinių savybių vertinimo“, – pagrindinis uždavinys siekiant teisingai įgyvendinti SPR nuostatas dėl Europos vertinimo dokumentų rengimo ir priėmimo. Priėmus Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1062/2013 dėl statybos produktų Europos techninio įvertinimo formos, EOTA ir Komisija susitarė dėl Europos vertinimo dokumentų rengimo principų, ir, besiremdamos šiuose procesuose įgyta patirtimi, parengė išsamias gaires. Todėl 2015 m. liepos mėn. Europos vertinimo dokumentų nuorodas buvo galima pirmą kartą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
EOTA nepranešė Komisijai apie tai, kad reikia spręsti TVĮ tarpusavio nesutarimus, kaip nurodyta SPR 23 straipsnyje. Tačiau tai nereiškia, kad tokių nesutarimų nėra, ypač atsižvelgiant į tai, kad EOTA vėluoja patvirtinti Europos vertinimo dokumentus.
Apibendrinant pažymėtina, kad SPR 19, 20, 21 ir 24 straipsniai veikia pagal juose nustatytus tikslus. Praktinis perėjimas nuo SPD prie SPR galėjo būti spartesnis, o taikomos procedūros galėtų būti dar labiau supaprastintos. Vis dėlto apskritai patobulinimai, kurių reikia norint greičiau ir skaidriau baigti rengti Europos vertinimo dokumentus, gali būti įvykdyti be teisės aktų pasiūlymų.
7.Notifikuotosios įstaigos ir notifikuojančiosios institucijos
Statybos produktų reglamentu nustatytos sistemos patikimumas labai priklauso nuo notifikuotųjų įstaigų, kurios turi atitikti griežtus techninės kompetencijos, nešališkumo ir atskaitomybės reikalavimus. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į jų nepriklausomumą – kriterijų, akcentuotą SPR priėmimo procedūros metu. Valstybių narių paskirtos notifikuojančiosios institucijos atsako už nacionalinio notifikavimo ir stebėsenos procedūras.
Notifikuotųjų įstaigų grupės ir jos pogrupių veikla buvo sustiprinta, SPR nustačius tvirtesnį jos reglamentavimo pagrindą. Toks koordinavimas reikalingas tam, kad būtų užtikrintas vienodas nustatytų taisyklių taikymas ir būtų išvengta retkarčiais pareiškiamos kritikos dėl įvairios praktikos šioje srityje.
SPR V priedą iš dalies pakeitus 2014 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 568/2014, buvo pasiektas didesnis teisinis tikrumas ir nuoseklumas. Tame reglamente buvo patikslintas notifikuotųjų įstaigų dalyvavimo laipsnis ir vaidmuo vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą. Todėl dabar notifikuotosios įstaigos geriau supranta savo pareigas.
Nuo SPD pereinant prie SPR, buvo pakeista ir nusistovėjusi notifikuotųjų įstaigų darbo tvarka. Kai kurioms iš jų vis dar reikia prisitaikyti, kad galėtų visapusiškai daryti pažangą pereinant prie tikslinės sertifikavimo veiklos, taip pat atsižvelgti į kitus savo funkcijų patikslinimus. Tai taip pat turi įtakos akreditavimo standartų taikymui notifikavimo tikslais.
Iš grįžtamosios informacijos, gautos taikant SPR nuostatas šioje srityje, matyti, kad kai kurios taisyklės galėtų būti tikslesnės. Be to, tobulinant šias nuostatas būtų pravartu toliau ištirti, ar jos turėtų būti nutolintos nuo Naujojo požiūrio principų.
8.Labai mažos įmonės ir supaprastinimas
Siekiant sudaryti vienodas sąlygas MVĮ ir labai mažoms įmonėms, SPR nustatytos išlygos, pagal kurias leidžiama nevykdyti įsipareigojimo pateikti eksploatacinių savybių deklaraciją, ir supaprastintos statybos produktų pateikimo rinkai procedūros.
Esamu įgyvendinimo etapu patirtis, įgyta praktiškai naudojantis dauguma šių galimybių, išskyrus nuostatas dėl supaprastintų klasifikavimo procedūrų, kai produkto atitiktis nustatoma neatliekant bandymų, remiantis kito produkto bandymų rezultatais arba produkto sudedamųjų dalių bandymų rezultatais, tebėra maža. Šios nuostatos atitinkamais atvejais yra dažnai taikomos.
Vis dėlto kol kas neturima dokumentais patvirtintų įrodymų, kad naudojamasi kitomis minėtomis galimybėmis. Vadinasi, gali būti, kad, priešingai, nei tikėtasi, įmonėms tenkanti finansinė ir administracinė našta nebuvo palengvinta. Suinteresuotieji subjektai nurodo, kad tokį ribotą naudojimąsi lėmė šios priežastys:
įvairi praktika ir aiškinimas valstybėse narėse;
mažas įmonių informuotumas apie šias galimybes;
neužtikrintumas dėl pagrindinių SPR vartojamų sąvokų reikšmės;
sunku įrodyti „lygiavertiškumą“ ir (arba) pateikti alternatyvius techninius dokumentus;
abejojama dėl faktinio atitinkamų finansinių sutaupymų masto;
baiminamasi institucijų arba naudotojų nepritarimo, jei procedūros bus netaikomos (neteisingai taikomos).
Konkrečiai, dėl šių abejonių labai mažos įmonės turi mažiau galimybių taikyti 37 straipsnyje nustatytas supaprastinimo procedūras, kaip buvo numatyta su SPR susijusio reglamentavimo proceso metu.
Reikia taikyti visapusišką požiūrį ir dėti daugiau pastangų, kad būtų geriau pateisinti MVĮ, ypač labai mažų įmonių, veikiančių ES statybos sektoriuje, lūkesčiai. Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas šiems pokyčiams įgyvendinti per diskusijas techninėje platformoje.
9.Rinkos priežiūra
Pagal 2008 m. priimtą naująją teisinę sistemą, Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 buvo nustatyta pagrindinė rinkos priežiūros valstybėse narėse sistema, o Sprendime Nr. 768/2008/EB pateiktos orientacinės nuostatos dėl individualių rinkos priežiūros procedūrų: šios nuostatos turėjo būti taikomos, įtraukus jas į atskirų sektorių teisės aktus. Todėl su rinkos priežiūra susiję SPR 56–59 straipsniai iš esmės yra pagrįsti Sprendimo Nr. 768/2008/EC R31–R34 straipsniais, tačiau juos reikėjo pritaikyti prie esamų aplinkybių. Galėtų būti laikoma, kad šie pakeitimai iš dalies lėmė kai kurias rinkos priežiūros problemas, kurios kilo įgyvendinant SPR.
Rinkos priežiūros institucijos valstybėse narėse veikia pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 nuo jo įsigaliojimo dienos, 2010 m. sausio 1 d., statybos produktų rinkos priežiūros institucijos visose valstybėse narėse yra tinkamai įsteigtos, tačiau pasižymi skirtingu išteklių prieinamumu, nevienodas ir jų poveikis rinkai. Per pastaruosius kelerius metus nuolat intensyvėjo jų bendradarbiavimas su administracinio bendradarbiavimo rinkos priežiūros srityje grupe (AdCo-CPR) – iš dalies dėl ES naujos finansinės paramos grupės veiklai. AdCo-CPR neseniai surengė kelis bendruosius rinkos priežiūros veiksmus ir veiksmingai prisidėjo kuriant sistemą ICSMS, kad būtų geriau patenkinti statybos sektoriaus poreikiai. Siekiant užtikrinti saugų statybos produktų naudojimą, jiems taikoma ir pagal Bendros gaminių saugos direktyvą 2001/95/EB įdiegta sistema RAPEX.
Tarp kitų šiuo metu vykdomų AdCo-CPR darbų – rengiama atskiro sektoriaus sistema, skirta statybos produktų rizikai vertinti. Be to, valstybių narių institucijos sprendžia esamas problemas, kilusias taikant SPR 56–58 straipsnius, siekdamos supaprastinti atitinkamas procedūras. Šie darbai labai naudingi būsimiems sprendimams dėl rinkos priežiūros gerinimo valstybėse narėse.
10.Išvados, rekomendacijos ir tolesni veiksmai
SPR yra įgyvendinamas dar tik palyginti trumpą laikotarpį, todėl pasiekti dar ne visi SPR nustatyti tikslai. Didelė dalis pirmiau nurodytų problemų yra susijusios su įgyvendinimo sunkumais ir pavėluotu suinteresuotųjų subjektų vykdomu pritaikymu. Tam, kad būtų galima padaryti galutines išvadas dėl teisės aktų vykdymo, reikia toliau dirbti ir tobulinti įgyvendinimą, ypač nacionaliniu lygmeniu (pvz., dėl vienodo aiškinimo ir laisvo judėjimo kliūčių pašalinimo), tačiau į šią veiklą turi įsitraukti ir kiti dalyviai, kaip antai CEN ir EOTA. Dėl šios priežasties Komisija mano, kad šiuo metu nederėtų siūlyti SPR pakeitimų.
Vis dėlto Komisija mano, kad neabejotinai reikia tęsti dialogą su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, atidžiai stebėti padėtį ir užtikrinti esamų taisyklių vykdymą.
Be jau dedamų pastangų patikslinimo srityje, siekiant toliau remti tinkamą ir vienodą SPR įgyvendinimą ir sutelkti dėmesį į šioje ataskaitoje nustatytas sritis, būtų galima visų pirma parengti papildomos aiškinamosios medžiagos ir gaires, taip pat įgyvendinti komunikavimo ir informuotumo didinimo veiksmus.
Glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant CEN, valstybėms narėms, įmonėms ir Komisijai, galima užtikrinti spartesnį ir geriau supaprastintą standartizacijos procesą, kad standartuose būtų geriau atsižvelgiama į jų naudotojų poreikius.
Dėl EOTA pažymėtina, kad galėtų būti supaprastintos SPR II priede išdėstytos procedūrinės taisyklės, siekiant greičiau ir skaidriau parengti Europos vertinimo dokumentus, priėmus deleguotąjį aktą.
Šiuo etapu Komisija mano, kad, siekiant užtikrinti vienodą taikymą, reikia toliau tikslinti tam tikras SPR nuostatas, visų pirma:
•
5 straipsnį dėl išlygų, leidžiančių nerengti eksploatacinių savybių deklaracijos;
•
6 straipsnį dėl eksploatacinių savybių deklaracijos turinio;
•
9 straipsnio 2 dalį dėl prie CE ženklo nurodomos informacijos;
•
37 straipsnį dėl supaprastintų procedūrų labai mažoms įmonėms;
•
38 straipsnį dėl supaprastintų procedūrų individualiai arba pagal individualų užsakymą pagamintiems produktams;
•
56–58 straipsnius dėl rinkos priežiūros.
Komisija ketina ir toliau atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas reglamentas, kad galėtų nustatyti tolesnes galimas problemas, kurių dar nepavyko išspręsti aiškinimo lygmeniu.
Komisija įsitrauks į tolesnį dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Bus diskutuojama iki 2016 m. pabaigos susirinksiančių techninių platformų metu nurodytais klausimais. Kai bus galima pagrįstai manyti, kad SPR įgyvendinimas pasiekė brandesnį etapą, Komisija, atsižvelgdama į tokio dialogo išdavas bei būsimų atitinkamų tyrimų rezultatus, sektorių vertinimą ir ataskaitas, įvertins, kaip vykdomas SPR.