EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 27

COM(2016) 414 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

kurioje pateikiamas vertinimas, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 24 straipsnio 3 dalį ir 120 straipsnio 3 dalies trečią papunktį

Įžanga

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 1 (toliau – BNR) Komisija įpareigojama iki 2016 m. birželio 30 d. peržiūrėti dvi finansines nuostatas, susijusias su mokėjimų su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms didinimu pagal 24 straipsnį (toliau – papildomi mokėjimai) ir pagal 120 straipsnio 3 dalį visoms Kipre vykdomoms veiksmų programoms taikoma ne didesne kaip 85 proc. ES bendro finansavimo norma.

Papildomų mokėjimų pratęsimas (BNR 24 straipsnis)

2010 m. papildomi mokėjimai pradėti skirti didžiausių biudžeto sunkumų turinčioms valstybėms narėms 2 .

Tose šalyse laikotarpiu nuo 2007 m. buvo vykdomos koregavimo programos arba joms buvo taikomos koregavimo programos. Pateikus prašymą reikalavimus atitinkančioms šalims skirti papildomi mokėjimai, sudarantys 10 proc. visų jų deklaruotų išlaidų; joms toliau buvo skiriami mokėjimai, 10 procentinių punktų viršijantys bendro finansavimo normą, tol, kol jose buvo įgyvendinama minėta programa. Prašymai dėl papildomų mokėjimų turėjo būti pateikti dėl kiekvienos programos, juos patenkinus papildomi mokėjimai visais atvejais buvo skiriami net ir atgaline data.

Pagal šią nuostatą buvo galima paankstinti ES mokėjimus, palyginti su pradiniu finansiniu planu, todėl buvo iš karto sumažintas biudžeto spaudimas, suteiktas likvidumas ir sumažintas pagal sanglaudos politiką būtino nacionalinio papildomo finansavimo lygis. Dėl to padidėjęs lėšų įsisavinimas keliose šalyse taip pat padėjo sumažinti riziką netekti lėšų. Tačiau, kadangi pritaikius šią priemonę sumažėjo bendra programos finansinė apimtis, gali būti, kad dėl to kai kurios šalys negalėjo pasinaudoti šia nuostata arba ja pasinaudojo tik iš dalies.

Kalbant apie sumas, šalys, atitinkančios reikalavimus gauti papildomų mokėjimų, įvairiai pasinaudojo šia finansine nuostata priklausomai nuo patvirtintų išlaidų lygio laikotarpiu, kuriuo jose buvo vykdoma koregavimo programa. Komisija anksčiau nei planuota – nuo 2011 m. iki 2015 m. pabaigos – Airijai, Graikijai, Kiprui, Portugalijai, Rumunijai ir Vengrijai išmokėjo papildomas sumas, kurios sudarė daugiau kaip 3 mlrd. EUR (bendros ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo lėšos). Didžiausią finansinę paramą gavo Graikija (ES mokėjimų suma viršijo 1,3 mlrd. EUR). Kai kurios šalys (pvz., Latvija) šia nuostata nepasinaudojo, kitos (Airija, Kipras ir Portugalija) prašė šią nuostatą taikyti tik dėl tam tikrų programų.

2014–2020 m. programos

2014–2020 m. laikotarpiu ši priemonė lieka galioti ir yra taikoma taip pat ir pagal EŽŪFKP ir EJRŽF įgyvendinamoms priemonėms, kaip yra numatyta BNR 24 straipsnio 1 dalyje. Joje numatyta, kad Komisija su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms iki 2016 m. birželio 30 d. gali padidinti tarpinius mokėjimus, prie didžiausios bendro finansavimo normos pridėjusi 10 procentinių punktų (papildomi 10 proc. mokėjimai).

Airija, Graikija, Kipras, Portugalija ir Rumunija atitinka reikalavimus gauti tarpinius papildomus 10 proc. mokėjimus pagal mokėjimo prašymus, pateiktus iki 2016 m. birželio 30 d. 3 dėl 2014–2020 m. programų, nes šios šalys atitinka BNR 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas gauti finansinę paramą laikotarpiu po 2013 m. gruodžio 21 d. Nuo to laiko Airijos, Kipro, Portugalijos ir Rumunijos finansinės paramos programos baigė galioti.

Tai reiškia, kad Graikija bus vienintelė šalis, kurioje nuo 2016 m. birželio 30 d. bus vykdoma finansinės paramos programa.

Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni veiksmai

Norint keisti BNR 24 straipsnį, reikia apsvarstyti du klausimus, t. y. i) reikalavimus atitinkančias šalis ir ii) laikotarpį, kuriuo bus taikoma nuostata.

Kalbant apie reikalavimus atitinkančias šalis, atlikus 2016 m. laikotarpio vidurio peržiūrą matyti, kad tos valstybės narės, kurios finansinės paramos nebegauna, nebeturėtų būti laikomos reikalavimus gauti papildomus mokėjimus atitinkančiomis šalimis. Tai patvirtina ir teisės aktų leidėjo BNR 24 straipsnyje nustatytas tiesioginis koregavimo programų ir ESI fondų ryšis. Šis tiesioginis ryšys turėtų būti išlaikytas. Tai reiškia, kad Graikija ir bet kuri kita šalis, kuriai taikoma koregavimo programa, ateityje galėtų būti remiamos taikant papildomų mokėjimų priemonę. Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto yra parengtas taip, kad ateityje galėtų būti taikomas bet kuriai kitai šaliai, kuriai taikoma koregavimo programa.

Tolesnė tinkamumo gauti papildomų mokėjimų 2014–2020 m. laikotarpiu peržiūra nebūtina. Šalyse, kurioms taikomos koregavimo programos, privalo tiksliai žinoti priemonės taikymo laikotarpį ir ES mokėjimų lygį, kuris taip pat turi įtakos jų programų mastui ir būtinam nacionaliniam papildomam finansavimui.

Kalbant apie priemonės teikimo laikotarpį, reikalavimų gauti papildomų mokėjimų 2007–2013 m. laikotarpiu atitikties terminas baigėsi tą dieną, kai šalis nustojo gauti finansinę paramą. Tačiau, kalbant apie 2014–2020 m. laikotarpį, reikalavimų gauti papildomų mokėjimų atitikties terminas buvo suderintas su pabaiga ataskaitinių metų, kurie šiuo metu trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., t. y. 2016 m. birželio 30 d. 4 Ši sistema taikoma net ir toms valstybėms narėms, kurios finansinę paramą nustojo gauti 2014 m. pradžioje.

Komisija siūlo reikalavimų gauti papildomų mokėjimų atitikties terminą pratęsti iki birželio 30 d. tų metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais valstybė narė nustoja gauti finansinę paramą pagal koregavimo programą. Tai atitinka ESI fondų ataskaitinius metus, ir tokiu būdu reikalavimų gauti papildomų mokėjimų atitikties terminas būtų pratęstas ne daugiau kaip 18 mėnesių. Taip atitinkamai valstybei narei bus suteiktas finansinis užtikrinimas planuojant būtiną nacionalinį papildomą finansavimą ESI fondų lėšoms gauti. Be to, pasibaigus reikalavimų gauti papildomų mokėjimų atitikties terminui bus sumažinta rizika netekti lėšų.

 Ne didesnės kaip 85 proc. ES bendro finansavimo normos taikymo Kiprui pratęsimas

BNR 120 straipsnio 3 dalyje visoms Kipre vykdomoms programoms 2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu numatyta išskirtinė ne didesnė kaip 85 proc. ES bendro finansavimo norma. Ši nuostata susijusi tik su ERPF, ESF ir Sanglaudos fondu, bet ne su EŽŪFKP ir EJRŽF. 2014–2020 m. laikotarpiu Kipras priskiriamas prie labiau išsivysčiusių regionų, gaunančių struktūrinių fondų paramą. Labiau išsivysčiusiems regionams paprastai taikoma ne didesnė kaip 50 proc. bendro ES finansavimo norma.

Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo mėn. Kipras su Europos Sąjunga pasirašė ekonominio koregavimo programą, pagal BNR Kiprui numatyta taikyti išskirtinę 85 proc. ES bendro finansavimo normą iki 2017 m. birželio 30 d.

Kadangi Kipro ekonominio koregavimo programa baigė galioti 2016 m. kovo mėn. pabaigoje, kyla klausimas, ar šaliai ir toliau turėtų būti taikoma ši norma po 2017 m. birželio 30 d.

1 galimybė: jeigu lengvatinė ES bendro finansavimo norma Kiprui nebebūtų taikoma nuo 2017 m. birželio 30 d., likusiam programavimo laikotarpiui būtinas mažiausias nacionalinis bendras finansavimas sudarytų apie 144 mln. EUR.

2 galimybė: jeigu 85 proc. ES bendro finansavimo norma būtų taikoma visą programavimo laikotarpį, būtinas nacionalinis bendras finansavimas laikotarpiu po 2017 m. liepos 1 d. sudarytų apie 45 mln. EUR, t. y. apie 99 mln. EUR mažiau, palyginti su 1 galimybe. Kipro nacionalinio bendro finansavimo skirtumas antrąją programavimo laikotarpio pusę būtų reikšmingas ir kasmet sudarytų apie 0,16 proc. Kipro BVP.

Išsamesnė pagrindinių makroekonominių rodiklių analizė rodo, jog Kipro ekonominė padėtis tebėra labai pažeidžiama. 1 lentelėje matyti, kad Kipras ir Graikija yra vienintelės dvi valstybės narės, kurių ekonomikos augimas yra neigiamas ir į kurias mažėja investicijų. Be to, abejose šalyse yra didelis nedarbo lygis, o jų finansų sektoriuose jaučiama didžiausia įtampa: neveiksnios paskolos sudaro apie 30 proc. arba daugiau viso įsiskolinimo.

Kadangi Kipro ekonominė padėtis blogėja, pagal BNR 90 straipsnio 5 dalį 2016 m. atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatyta, kad ši šalis atitinka visus tinkamumo finansuoti iš Sanglaudos fondo kriterijus.

Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo Kiprui pratęsti ne didesnę kaip 85 proc. ES bendro finansavimo normą iki programos pabaigos. Ši priemonė padidins investicijoms būtino fiskalinio manevravimo galimybes ir taip padės patenkinti, viena vertus, didelius viešųjų investicijų ir, kita vertus, tvarių fiskalinio konsolidavimo pastangų poreikius Kipre. Ji taip pat padės pritraukti investicijas iš privačiojo sektoriaus, kuriam dėl nestabilios bankų sistemos ir finansų sektoriaus padėties vis dar sunku gauti kreditų.

Apskritai Komisija tikisi, kad toliau taikoma 85 proc. ES bendro finansavimo norma turės teigiamą poveikį Kipro ekonomikai, nes padidės šalies ilgalaikio augimo potencialas ir pagerės ekonomikos gebėjimas vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir grąžinti valstybės skolą.

1 lentelė. Valstybių narių, atitinkančių reikalavimus iki 2016 m. birželio 30 d. gauti papildomų mokėjimų dėl 2014–2020 m. veiksmų programų, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Šaltinis. AMECO, 2015 m. duomenys paimti iš žiemos prognozių ir bus atnaujinti gavus naujas prognozes arba istorinių duomenų. Duomenys apie neveiksnias paskolas paimti iš Europos Centrinio Banko ir yra susiję su 2013–2014 m. vidurkiu.

(1)

   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui (SF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

   2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1311/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su tam tikromis nuostatomis dėl finansų valdymo ir skirtomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms gresia tokie sunkumai, OL L 337, 2011 12 20, p. 5.

(3)

   Papildomais mokėjimais dėl 2014–2020 m. programų iki šiol nepasinaudota. Taip yra dėl nacionalinių administracijų pastangų sėkmingai baigti 2007–2013 m. programų įgyvendinimą ir žemo mokėjimų, susijusių su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, lygio.

(4)

   BNR 2 straipsnio 29 punktas.