EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0268

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo metinė įgyvendinimo ataskaita

COM/2016/0268 final

Briuselis, 2016 06 30

COM(2016) 268 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo metinė įgyvendinimo ataskaita

{SWD(2016) 162 final}


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo metinė įgyvendinimo ataskaita

1.Įvadas

2015 m. liepos 1 d. sukako ketveri metai nuo ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) laisvosios prekybos susitarimo (toliau – LPS) pasirašymo. LPS laikinai taikomas nuo 2011 m. liepos mėn. Susitarimas, ratifikavus ES valstybėms narėms, oficialiai įsigaliojo 2015 m. gruodžio 13 d.

ES ir Korėjos LPS – tai pirmasis plataus užmojo ir visapusiškas naujosios kartos LPS. Be to, tai pirmasis ES prekybos susitarimas su Azijos šalimi ir iki šiol plačiausio užmojo ES LPS.

LPS vieną kartą jau iš dalies keistas. 2014 m. kovo mėn., atsižvelgiant į Kroatijos įstojimą į ES, pasirašytas ir nuo 2014 m. gegužės 26 d. laikinai taikomas papildomas LPS protokolas. Jis įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.

Tai ketvirtoji LPS metinė įgyvendinimo ataskaita, teikiama pagal 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 511/2011, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga 1 , nuostatas. Pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį Komisija kiekvienais metais skelbia susitarimo taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Be to, 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metines stebėsenos ataskaitas, kuriose pateikiami naujausi statistiniai duomenys apie produktus, kurie importuojami iš Korėjos į pažeidžiamus sektorius ir sektorius, kuriuose pradėta vykdyti stebėsena. Taigi šioje ataskaitoje pateikiama informacija pagal abu ataskaitų teikimo reikalavimus. ES importo iš Korėjos į sektorių, kurių stebėsena vykdoma, raida ir konkrečios sąlyginio apmokestinimo muitu stebėsenos rezultatai pateikiami Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris pridedamas prie šios ataskaitos.

Ataskaitoje taip pat apžvelgiama įvairių pagal LPS įsteigtų komitetų ir darbo grupių, kurių tikslas − stebėti, kaip įgyvendinamas šis susitarimas, veikla. Kadangi daugumos jų posėdžiai vyko antroje 2015 m. pusėje, šioje ataskaitoje nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Prekybos statistinių duomenų analizė apima ketvirtuosius įgyvendinimo metus, t. y. nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. birželio mėn., kad būtų galima šiuos duomenis palyginti su atitinkamo 12 mėnesių laikotarpio iki LPS įsigaliojimo duomenimis, o LPS įgyvendinimo įstaigų veiklos apžvalga apima 2015 kalendorinius metus.

2.Bendras vertinimas. Prekybos raida praėjus ketveriems LPS įgyvendinimo metams

2.1.Analizės metodai

Toliau pateikiama ES ir Korėjos dvišalės prekybos srautų analizė, atlikta palyginus ketvirtųjų LPS įgyvendinimo metų (2014 m. liepos mėn. – 2015 m. birželio mėn.) ir 12 mėnesių laikotarpio iki LPS įsigaliojimo ir laikino taikymo pradžios (2010 m. liepos mėn. – 2011 m. birželio mėn.) duomenis.

Prekybos paslaugomis analizė grindžiama metiniais duomenimis iki 2014 m.

Reikėtų pažymėti, kad prekybos srautų pokyčių negalima priskirti vien LPS, nes prekybos srautus veikia ir kiti veiksniai. Tačiau iš toliau pateiktų rodiklių galima aiškiai matyti, kaip LPS veikė iki šiol.

2.2.Bendra prekybos prekėmis raida

ES eksportas į Korėją padidėjo 55 proc. – nuo 30,6 mlrd. EUR 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo iki 47,3 mlrd. EUR ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais. Pirmaisiais LPS įgyvendinimo metais 2 eksportas padidėjo daugiau kaip 15 proc., antraisiais ir trečiaisiais metais – 8–9 proc., ketvirtaisiais metais – ir 14 proc.

Produktų, kuriems pagal LPS taikomos visos arba kai kurios liberalizavimo nuostatos, eksportas iš ES į Korėją išaugo atitinkamai 57 proc. ir 71 proc., palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo (atitinkamai 8,8 mlrd. EUR ir 1,7 mlrd. EUR), o produktų, kuriems taikomi nuliniai didžiausio palankumo statuso (DPS) tarifai, eksportas iš ES padidėjo 25 proc. (1,9 mlrd. EUR). Atitinkamas šių produktų ES eksporto į kitas pasaulio šalis 3 augimas buvo toks: produktų, kuriems taikomos visos liberalizavimo nuostatos – 19 proc., produktų, kuriems taikomos kai kurios liberalizavimo nuostatos – 26 proc. ir produktų, kuriems taikomi nuliniai DPS tarifai – 13 proc.

1 diagrama. ES eksportas į Korėją ir importas iš Korėjos, 2010 m. liepos mėn. – 2015 m. birželio mėn. (mlrd. EUR)

Šaltinis: EUROSTAT-COMEXT (2015 m. spalio mėn. duomenys)

ES importas iš Korėjos ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais siekė 40,0 mlrd. EUR ir padidėjo 5 proc., palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais įgyvendinimo metais importas kasmet didėjo 6 proc., o antraisiais metais jis sumažėjo 6 proc., palyginti su ankstesniais metais.

Reikia pažymėti, kad ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais ES importas iš Korėjos padidėjo labiau nei ES importas iš kitų pasaulio šalių, kuris, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2 proc.

Produktų, kuriems pagal LPS taikomos visos arba kai kurios liberalizavimo nuostatos, importas iš Korėjos į ES išaugo atitinkamai 35 proc. ir 64 proc., palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo (atitinkamai 5,0 mlrd. EUR ir 0,5 mlrd. EUR), o produktų, kuriems taikomi nuliniai didžiausio palankumo statuso (DPS) tarifai, importas iš Korėjos į ES sumažėjo 29 proc. (5,8 mlrd. EUR).

Apskritai ES prekybos su Korėja balanso deficitas, 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo siekęs 7,6 mlrd. EUR, virto prekybos balanso pertekliumi, kuris ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais siekė 7,3 mlrd. EUR.

ES tenkanti viso Korėjos importo dalis padidėjo nuo 9 proc. (iki LPS įsigaliojimo) iki 13 proc. ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais. Per tą patį laikotarpį ES tenkanti viso Korėjos eksporto dalis sumažėjo nuo 11 proc. iki šiek tiek mažiau nei 9 proc. 4

2.3. Poveikis sektoriams

Svarbiausios ES eksportuotų produktų kategorijos yra šios:

„Mašinos ir įrenginiai“ (SS 5 16 skyrius) – šios kategorijos produktų eksportas sudaro 30 proc. viso ES eksporto į Korėją, šios kategorijos eksportas padidėjo 24 proc.

„Transporto įranga“ (SS 17 skyrius) – šios kategorijos produktų eksportas sudaro 21 proc. viso ES eksporto į Korėją, kuris padidėjo 134 proc.

„Chemijos pramonės produkcija“ (SS 6 skyrius) – šios kategorijos produktų eksportas sudaro 12 proc. viso ES eksporto į Korėją, kuris padidėjo 21 proc.

Kitos produktų, kurių ES eksportas nuo 2011 m. liepos mėn. labai padidėjo, kategorijos yra šios: „Mineraliniai produktai“ (SS 5 skyrius) 6 , „Perlai ir brangieji metalai“ (SS 14 skyrius), „Avalynė“ (SS 12 skyrius) ir „Mediena“ (SS 9 skyrius).

Jeigu nebūtų LPS, pagal dabartinį ES eksporto į Korėją lygį būtų tekę sumokėti 2,8 mlrd. EUR muito mokesčių 7 .

Pagrindinės iš Korėjos į ES importuojamų produktų kategorijos yra šios:

„Mašinos ir įrenginiai“ – šios kategorijos produktų importas sudaro 36 proc. viso ES importo iš Korėjos, kuris sumažėjo 16 proc.

„Transporto įranga“ – šios kategorijos produktų importas sudaro 26 proc. viso ES importo iš Korėjos, kuris svyravo per pastaruosius ketverius metus, o 2015 m. birželio mėn. buvo beveik tokio paties lygio kaip ir 2011 m. birželio mėn.

Labai padidėjo kategorijų „Chemijos pramonės produktai“ ir „Plastikai“ (SS 7 skyrius) produktų importas į ES – nuo LPS įsigaliojimo jis išaugo atitinkamai 115 proc. ir 59 proc.

2.4.Dvišalė prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir lengvųjų automobilių dalimis

ES variklinių transporto priemonių (SS 8703) eksportas padidėjo 206 proc. – nuo 2,0 mlrd. EUR (74 600 vnt.) 12 mėnesių laikotarpiu iki susitarimo įsigaliojimo iki 6,1 mlrd. EUR (210 900 vnt.) ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais ir sudaro 13 proc. viso ES eksporto į Korėją. Antraisiais ir trečiaisiais LPS įgyvendinimo metais metinis eksportas padidėjo maždaug 35 proc., o ketvirtaisiais metais – 61 proc.

ES importas iš Korėjos išaugo 53 proc. – nuo 2,6 mlrd. EUR iki 4,0 mlrd. EUR arba, skaičiuojant importuotais vienetais, 13 proc. (nuo 300 000 iki 339 000 vienetų). Visas didėjimas (53 proc.) vyko pirmaisiais LPS įgyvendinimo metais. Variklinių transporto priemonių importas sudaro 10 proc. viso ES importo iš Korėjos.

2 diagrama. Variklinių transporto priemonių eksportas iš ES į Korėją ir importas iš Korėjos į ES, 2010 m. liepos mėn. – 2015 m. birželio mėn. (mlrd. EUR)

Šaltinis: EUROSTAT-COMEXT (2015 m. spalio mėn. duomenys)

ES lengvųjų automobilių dalių eksportas į Korėją 8 ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais sudarė maždaug 1,2 mlrd. EUR, palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo, jis padidėjo 18 proc. Didžiausias metinis didėjimas (12 proc.) vyko ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais.

Lengvųjų automobilių dalių importas iš Korėjos į ES padidėjo daugiau kaip 36 proc. nuo 2,2 mlrd. EUR 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo iki 3,0 mlrd. EUR ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais. Pirmaisiais LPS įgyvendinimo metais importas padidėjo 23 proc., antraisiais metais sumažėjo 13 proc., o trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais padidėjo po 12 proc. per metus.

2.5. Prekyba paslaugomis ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI)

2014 m. ES paslaugų eksportas į Korėją sudarė 11,9 mlrd. EUR, taigi, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 11 proc. To paties laikotarpio paslaugų importas iš Korėjos į ES sudarė 6,0 mlrd. EUR ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 4 proc. ES prekyba paslaugomis su Korėja sudaro 1 proc. ES išorės prekybos paslaugomis.

1 lentelė. Bendra ES ir Korėjos prekyba paslaugomis (mln. EUR)

 

ES importas (debetas)

ES eksportas (kreditas)

ES prekybos balansas

2010 

4 749

7 436

2 687

2011

4 602

7 864

3 262

2012

4 888

8 980

4 092

2013

5 747

10 722

4 975

2014

5 959

11 917

5 958

Šaltinis: Eurostatas (mokėjimų balansas)

2014 m. ES TUI Korėjoje sudarė 43,7 mlrd. EUR, o Korėjos TUI Europos Sąjungoje sudarė 20,3 mlrd. EUR (35 proc. daugiau, palyginti su prieš tai ėjusiais metais). Šie rodikliai atitinka 1 proc. ES išorės TUI.

2 lentelė. ES ir Korėjos tiesioginės užsienio investicijos (mln. EUR)

 

Investicijos

Srautai

 

Į ES

Iš ES

Į ES

Iš ES

2010

13 140

37 480

4 012

2 448

2011

10 782

36 306

1 810

2 217

2012

16 866

35 206

4 302

-179

2013 (b)

14 871

32 308

1 751

1 172

2014

20 252

43 720

4 436

5629

Pastaba. (b) duomenų serijos pertrauktys. 2010–2012 m. duomenys yra surinkti pagal BPM5 metodiką ir jų negalima palyginti su 2013–2014 m. duomenimis, kurie pagrįsti BPM6 metodika. Įtraukti specialiosios paskirties vienetai (SPV) 9 .

2.6. Naudojimasis tarifų lengvatomis pagal LPS

Remiantis ketvirtųjų LPS įgyvendinimo metų duomenimis, bendras ES naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis (toliau – NTLR) Korėjos rinkoje sudarė 65 proc. Trečiaisiais LPS įgyvendinimo metais šis rodiklis siekė 66 proc. Šis rodiklis rodo, kokiu mastu ES eksportuotojai naudojasi LPS nuostatomis 10 . Žemės ūkio produktų srityje lengvatomis naudotasi labiau nei pramoninių prekių srityje (atitinkamai 86 proc. ir 64 proc.).

ES valstybėse narėse naudojimasis lengvatomis svyravo nuo 6 iki 91 proc. Valstybės narės, kurių NTLR yra didžiausias (daugiau kaip 80 proc.), yra Latvija, Austrija ir Slovakija, o valstybės narės, kurių NTLR yra mažiausias (mažiau kaip 16 proc.), yra Malta ir Liuksemburgas.

Pagal SS skirsnius didžiausias bendras NTLR yra susijęs su kategorijomis „Transporto įranga“ (SS 17 skyrius) ir „Gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai“ (SS 1 skyrius) ir yra 93 proc. Mažiausias bendras NTLR (mažiau nei 50 proc.) yra susijęs su kategorijomis „Mineraliniai produktai“ (SS 5 skyrius), „Perlai ir brangakmeniai“ (SS 14 skyrius), „Netaurieji metalai“ (SS 15 skyrius) ir „Mašinos“ (SS 16 skyrius).

Kalbant apie Korėjos eksportą į ES, bendras NTLR ES rinkoje buvo didesnis nei ES NTLR ir 2014 m. siekė 84 proc. Pagal SS skirsnius didžiausias bendras NTLR buvo susijęs su kategorijomis „Mineraliniai produktai“, „Transporto įranga“ ir „Plastikai ir guma“ (daugiau kaip 90 proc.), o mažiausias bendras NTLR buvo susijęs su kategorijomis „Mediena“ ir „Perlai“ (atitinkamai 9 ir 34 proc.). Pažymėtina, kad Korėjos NTLR, susijęs su mašinomis, buvo 72 proc., t. y. daug didesnis nei atitinkamas maždaug 48 proc. ES NTLR 11 .

3.LPS įgyvendinimo institucijų veikla

Pagal LPS institucines nuostatas įsteigti septyni specialieji komitetai, septynios darbo grupės ir plėtojamas dialogas intelektinės nuosavybės (IN) klausimais. Metinis ES ir Korėjos LPS Prekybos komitetas ministerijų lygmeniu atlieka priežiūros vaidmenį ir užtikrina, kad LPS veiktų tinkamai. 2015 m. daugumos komitetų ir darbo grupių, įskaitant Prekybos komitetą, posėdžiai vyko Korėjoje, kaip apibendrinta toliau. Be to, 2015 m. rugsėjo 15 d. Seule (Korėja), buvo surengtas ES ir Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimas.

2015 m. birželio 9 d., Sejongo mieste (Korėja) įvyko Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių komiteto posėdis. Komitetas aptarė Korėjos specialųjį įstatymą dėl importuojamo maisto saugos valdymo ir jos rengiamus antrinės teisės aktus, didelės vertės produktų tirti imtinų mėginių kiekį, pažangą, susijusią su ES jautienos importo patvirtinimo procedūra, ES prašymą taikyti suskirstymo regionais principus ir panaikinti draudimą importuoti kiaulieną iš Lenkijos, paukštieną ir paukštienos produktus iš kai kurių ES valstybių narių, ES valstybių narių ir Korėjos dvišalių sanitarijos protokolų nuostatas dėl gyvulių atsivedimo ir užauginimo, sūrio iš nepasterizuoto pieno eksportą iš ES į Korėją, vištienos ir ženšenio sriubos ir gyvų plekšnių eksportą iš Korėjos į ES ir ES valstybių narių jodo kiekio dumbliuose standartus.

2015 m. birželio 10 d. Seule įvyko Variklinių transporto priemonių ir jų dalių klausimų darbo grupės posėdis. Darbotvarkė buvo padalyta į LPS įgyvendinimo klausimus, patekimo į rinką klausimus ir diskusiją dėl būsimo reguliavimo plėtros ir konvergencijos. Nagrinėjant LPS įgyvendinimo klausimus ir surengus atskirą techninį susitikimą buvo padaryta pažanga dėl 2-C priedo techninio atnaujinimo. Darbo grupės posėdyje Korėja teigė patvirtinanti didelio galingumo komercinėms transporto priemonėms skirtus EURO VI sertifikatus ir supaprastintas elektronines „E“ paženklintų padangų importo procedūras. Aptarti patekimo į rinką klausimai, be kita ko, apėmė traktorius vilkikus, lengvųjų automobilių dalių pasitvirtinimą ir žymėjimą, naujus benzininių lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų standartus, su CO2 susijusius tikslus, transporto priemonės pločio apribojimus, didelių gabaritų autobusų papildomas stabdymo sistemas ir smūgio į rankų atramą saugumo standartus.

Farmacijos produktų ir medicinos prietaisų klausimų darbo grupė, kurios posėdis įvyko 2015 m. birželio 11 d. Seule, be kita ko, aptarė Korėjos vaistų kainodaros sistemą, tinkamą naujoviškų vaistų ir technologijų vertės pripažinimą, pasiūlytus Korėjos nacionalinio sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, tai, kaip Korėja įgyvendina reikalavimus dėl vaistų serijos ženklinimo ir kaip ji taiko vaistų veikliųjų sudedamųjų dalių (angl. API) sąrašą, importuojamų medicinos prietaisų kompensuojamųjų kainų mažinimo metodiką, klinikinių tyrimų reikalavimus, pasiūlytus ES medicinos prietaisų teisės aktų, susijusių su „CE“ ženklo sistema, pakeitimus. Po darbo grupės posėdžio buvo surengtas ekspertų posėdis, kuriame abi šalys pasidalijo informacija apie tikrinimo farmacijos sektoriuje pagal Farmacijos inspekcijų konvenciją ir Farmacijos inspekcijų bendradarbiavimo sistemą (PIC/S) rezultatus ir savo nuomonėmis apie reguliavimo suderinimo medicinos prietaisų sektoriuje, taip pat aptarė Korėjos paraišką dėl API.

Tą pačią dieną, 2015 m. birželio 11 d., Seule įvyko Cheminių medžiagų klausimų darbo grupės posėdis, per kurį pasidalyta informacija apie šalių taikomas REACH nuostatas, visų pirma susijusias su ribojamomis cheminėmis medžiagomis ir rizikos valdymo metodais, Korėjos IT sistemos atitikties EPBO formatui ir Tarptautinės bendros informacijos apie chemines medžiagas duomenų bazei (IUCLID), pagal Korėjos REACH reglamentą registruotų cheminių medžiagų konfidencialumo užtikrinimo būdus, sudėtingus MTTP naudojamų cheminių medžiagų, kurioms netaikoma registracija, patvirtinimo reikalavimus ir reikalavimus importuotojams teikti metines ataskaitas ir t. t. Atsižvelgdama į kai kurių Korėjos eksportuotojų išreikštą susirūpinimą, ES taip pat pateikė Korėjai naujausią informaciją apie ES biocidinių produktų reglamentą.

2015 m. rugsėjo 7 d. Seule įvyko Laikinojo išvežimo perdirbti zonų (LIPZ) Korėjos pusiasalyje komiteto posėdis. Korėja apžvelgė Gaeseongo pramonės kompleksą – abiejų Korėjų fabrikų parką, esantį Šiaurės Korėjoje. Komitetas apžvelgė ankstesnio komiteto posėdžio diskusijas. Be to, jis aptarė Korėjos pateiktą teksto pasiūlymą iš dalies keisti su LIPZ susijusias LPS nuostatas. Abi šalys pripažino, kad tai sudėtingas politinis klausimas dėl LIPZ, bet sutarė tęsti diskusijas darbiniu lygmeniu.

2015 m. rugsėjo 8 d. Sejongo mieste įvyko Prekybos prekėmis komiteto posėdis. Komitetas aptarė bendrą LPS įgyvendinimą po ketverių metų ir kaip įmonės galėtų lengviau pasinaudoti LPS. Kiti aptarti klausimai, be kita ko, susiję su naujausiais ES elektros ir elektronikos gaminių reguliavimo pokyčiais, Korėjos atlikta LPS 2-B priedo 4 straipsnio (pereinamojo laikotarpio priemonės) peržiūra, kuria siekiama vežti produktus pagal supaprastintas sertifikavimo sistemas, ir toliau plėtojamą bendradarbiavimą elektros ir elektronikos gaminių reguliavimo srityje. Taip pat aptarti ES kosmetikos pramonės patekimo į rinką klausimai, t. y. visų pirma Korėjos elektroninių duomenų mainų sistema ir nuostatos, susijusios su miestų centruose veikiančiomis neapmuitinamomis parduotuvėmis. Be to, kadangi nėra specialaus LPS konkurencijos skyriaus įgyvendinimo komiteto arba darbo grupės, aptartas šio skyriaus įgyvendinimas, visų pirma subsidijos. Galiausiai šalys aptarė pasirengimą Prekybos komiteto posėdžiui.

2015 m. rugsėjo 9 d. Seule įvyko Prekybos ir darnaus vystymosi komiteto posėdis. Šalys pasidalijo nuomonėmis apie savo aplinkos ir darbo politiką. Šios diskusijos išsamiau aprašomos 4 skyriuje.

2015 m. buvo surengti du Geografinių nuorodų (GN) klausimų darbo grupės posėdžiai. Pirmasis posėdis įvyko 2015 m. rugsėjo 14 d. Seule, o antrasis 2015 m. lapkričio 4 d. Briuselyje. Padaryta pažanga dėl naujų GN įtraukimo į saugomų GN sąrašą pagal LPS; buvo tęsiamos diskusijos dėl proceso, per kurį nuorodos įtraukiamos į minėtą sąrašą. Abiejuose posėdžiuose šalys aptarė kai kurių Europos GN taikymą Korėjos rinkoje ir kai kurių Korėjos GN taikymą ES rinkoje.

2015 m. rugsėjo 24 d. Briuselyje įvyko Prekybos paslaugomis, įsisteigimo teisės ir elektroninės prekybos komiteto posėdis. Šalys diskutavo ir dalijosi informacija apie LPS įgyvendinimą įvairiose srityse, įskaitant investicijų teisinės sistemos peržiūrą, finansines paslaugas, ypač susijusias su finansinės informacijos perdavimu ir tvarkymu, administravimo funkcijas, asmens duomenų apsaugą, pašto ir pasiuntinių paslaugas ir apsvarstė pašto principų peržiūrą ir skubaus pristatymo paslaugas. Galiausiai šalys pasidalijo naujausia informacija apie savo derybas dėl prekybos paslaugomis ir investicijų.

Tą pačią 2015 m. gruodžio 24 d. Seule įvyko Paslaugų abipusio pripažinimo susitarimo (toliau – APS) klausimų darbo grupės posėdis. Abi šalys pasidalijo nuomonėmis apie APS su kitomis šalimis iniciatyvas ir įvertino profesinių asociacijų atstovų diskusijose dėl APS pasiektą pažangą inžinerijos ir architektūrinių paslaugų srityse. Jos taip pat aptarė būsimą darbą šiose srityse ir susitarė toliau raginti profesines organizacijas bendradarbiauti.

2015 m. lapkričio 4 d. Briuselyje įvyko Muitinių komiteto posėdis. Jis aptarė galimus LPS pakeitimus muitinės srityje, pavyzdžiui, ES pasiūlymą iš dalies pakeisti tiesioginio transportavimo nuostatą ir įtraukti nuostatą dėl suremontuotų prekių ir Korėjos pasiūlymą panaikinti LPS protokolo dėl kilmės taisyklių 14 straipsnį, susijusį su atleidimu nuo muitų arba sąlyginiu apmokestinimu muitais. Taip pat aptartas techninis atnaujinimas, t. y. konkretiems produktams taikomų taisyklių perkėlimas iš 2007 m. SS į 2012 m. SS, kurio paprašė Korėja. Be to, komitetas svarstė klausimus, susijusius su kilmės taisyklėmis, pvz., surimio pagrindinės sudedamosios dalies aiškinimu, kilmės tikrinimo procedūromis ir patvirtinto eksportuotojo sistema. Be to, šalys aptarė naujas Korėjos muitinės priemones, taikomas skubių siuntų vežėjų siuntoms, ir tarpusavio administracinę pagalbą konkrečiu atveju.

Dialogas IN klausimais įvyko 2015 m. lapkričio 5 d. Seule. Abi šalys informavo, kokių naujausių teisėkūros ir politinių pokyčių įvyko intelektinės nuosavybės, būtent autorinių teisių, patentų, prekių ženklų ir priverstinio vykdymo srityse. ES pabrėžė, kad svarbu išlaikyti esminių standartų patentų teisių turėtojų ir naudotojų pusiausvyrą Korėjos konkurencijos politikoje. ES taip pat išreiškė susirūpinimą, kad LPS nuostatos dėl viešo atlikimo teisių nėra įgyvendinamos tol, kol Korėja peržiūrės autorių teisių įstatymą, ir pabrėžė šio klausimo ekonominę svarbą tiek ES, tiek Korėjai.

2015 m. rugsėjo 15 d. Seule greta ES ir Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimo įvyko Prekybos komiteto posėdis. Jam bendrai pirmininkavo už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström ir Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministras Yoon Sang-jickas. Komitetas įvertino dvišalės prekybos raidą per ketverius LPS įgyvendinimo metus ir abiejų šalių eksportuotojų lengvatų naudojimo lygį. Korėja išreiškė susirūpinimą dėl jos prekybos su ES balanso deficito, kuris ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais padidėjo. Nors tai lėmė daug priežasčių, kaip antai sumažėjusi paklausa ES, Korėjos vyriausybei buvo sudėtinga savo šalies suinteresuotiesiems subjektams pagrįsti LPS naudą.

Prekybos komitetas taip pat aptarė galimą būsimą LPS peržiūrą, ypač atsižvelgiant į Korėjos norą į LPS įtraukti nuostatas dėl investicijų apsaugos ir ES prašymą iš dalies pakeisti tam tikras nuostatas, pvz., tiesioginio transportavimo nuostatą. Abi šalys susitarė pradėti nagrinėti galimą LPS pakeitimų rinkinį, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus ir opius klausimus.

Be to, abi šalys išreiškė susirūpinimą dėl susitarimo įgyvendinimo ar patekimo į rinką apskritai, ypač SPF, techninių prekybos kliūčių ir intelektinės nuosavybės teisių srityse, ir pavedė specializuotiems komitetams ir darbo grupėms toliau ieškoti abiejų šalių sprendimų.

Galiausiai ES ir Korėjos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris buvo surengtas po Seule įvykusio prekybos komiteto posėdžio 2015 m. rugsėjo 15 d., vadovai pakartojo, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti LPS ir didinti Korėjos ir ES tarpusavio prekybos apimtis, kad laukta nauda abiem šalims būtų subalansuota. Jie toliau skatino savo prekybos pareigūnus siekti konkrečių rezultatų LPS įgyvendinimo klausimais ir susitarė išnagrinėti būdus, kaip pagerinti investicijų normas ir tęsti diskusijas dėl kitų LPS patobulinimų.

4.LPS 13 skyriuje išdėstytų prievolių dėl prekybos ir darnaus vystymosi vykdymas

Kaip nurodyta pirmiau, ketvirtas Prekybos ir darnaus vystymosi klausimų komiteto (PDVKK) posėdis įvyko Seule 2015 m. rugsėjo 9 d.

Laikantis ankstesniuose posėdžiuose nusistovėjusios praktikos, Pilietinės visuomenės forumo (PVF) bendrapirmininkiai pateikė PDVKK naujausią informaciją apie vidaus patariamųjų grupių (VPG) darbą nuo paskutinio komiteto posėdžio.

Per aplinkos apsaugos klausimams skirtą posėdžio dalį Korėja pristatė atliekas perdirbančios visuomenės politiką, Korėjos aplinkos politikos pavyzdinę iniciatyvą, taip pat pristatė naujausius pokyčius, susijusius įstatymu dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos visuomenės skatinimo, kuris įsigalios 2017 m. Šalys taip pat aptarė neteisėtos medienos ruošos problemas, ES pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Korėja, siekiant nustatyti geriausius metodus, kaip sustabdyti neteisėtai paruoštos medienos ir medienos produktų importą ir prekybą. Korėja informavo apie savo teisėkūros pasiūlymą dėl prekybos neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktais. Šalys taip pat aptarė Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo padėtį.

Per darbo politikai skirtą posėdžio dalį Tarptautinė darbo organizacija (TDO) pristatė pokyčius, susijusius su TDO konvencijos Nr. 111 įgyvendinimu ir įgyta patirtimi, kaip įveikti reikalavimų laikymosi kliūtis.

Aptarti darbo klausimai, susiję su įsipareigojimais pagal LPS 13 straipsnio 4 dalį savo įstatymuose ir praktikoje laikytis TDO pagrindinių principų bei teisių darbe, skatinti jų laikytis ir juos įgyvendinti, taip pat veiksmingai įgyvendinti TDO konvencijas, kurias šalys atitinkamai ratifikavo, ir toliau dėti pastangas, kad būtų ratifikuotos pagrindinės TDO konvencijos ir kitos konvencijos, kurias TDO priskiria prie konvencijų kategorijos. Šalys pasidalijo naujausia informacija apie darbus, susijusius su pasirengimu ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti TDO pagrindines, prioritetines ir kitas atnaujintas konvencijas, ir darbo rinkos politikos pokyčius, kurie gali turėti poveikio prekybai ir (arba) investicijoms.

ES paragino Korėją dėti daugiau pastangų, kad būtų ratifikuotos pagrindinės TDO konvencijos, visų pirma susijusios su priverstiniu darbu, susirinkimo laisve ir kolektyvinių derybų teise, kurių ji dar nėra ratifikavusi. Korėja sutiko iki kito PDVKK ir PVF posėdžio išplatinti tekstą, kuriame nustatomi papildomi konkretūs veiksmai, kuriuos ketinama įgyvendinti siekiant pašalinti kliūtis pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimui.

Kalbant apie bendradarbiavimą pagal LPS 13 priedo nuostatas, siekdamos laikytis savo įsipareigojimų darbo srityje pagal LPS ir remdamosi TDO pristatymu, šalys susitarė pradėti projektą pagal partnerystės priemonę (PP), skirtą atsižvelgti TDO konvencijos Nr. 111 dėl nediskriminavimo užimtumo ir profesinėje srityje įgyvendinimą, siekiant geriau suprasti jos įgyvendinimo Korėjoje ir ES valstybėse narėse eigą ir nustatyti kliūtis, įgytą patirtį ir gerąją patirtį, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis. Šalys taip pat aptarė savo įsipareigojimą dėl atsakingo įmonių elgesio ir galimybes pradėti PP projekto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) srityje. Galiausiai šalys aptarė vykstančių derybų dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių naujienas ir bendradarbiavimą šioje srityje.

Komitetas pritarė, kad LPS plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyrius rodo šalių bendrą įsipareigojimą siekti visa apimančio darnaus vystymosi tikslo, kuris turi būti įgyvendintas vadovaujantis jo principais ir turiniu.

2015 m. rugsėjo 10 d. Seule įvyko ketvirtas PVF posėdis. Prieš tai rugsėjo 9 d. buvo surengtas praktinis seminaras darbo klausimais, kuriame vyko diskusijos dėl terminuotų darbo sutarčių ir minimalaus darbo užmokesčio.

PVF prasidėjo PDVKK bendrapirmininkių informaciniu pranešimu, kuriame jie paskelbė išvakarėse vykusių diskusijų rezultatus ir su PVF nariais pasidalijo pasiūlymais dėl būsimo PVF darbo sričių ir analizės. Po to vyko diskusijos dėl darbo standartų, įmonių socialinės atsakomybės ir pilietinės visuomenės indėlio į klimato kaitos politiką ir VPG ir PVF būsimos veiklos programos.

5.Išvada

Remiantis daugiau nei ketverių metų susitarimo įgyvendinimo rezultatais galima daryti išvadą, kad ES ir Korėjos LPS buvo labai naudingas. ES prekių eksportas į Korėją ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais, palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki LPS įsigaliojimo, padidėjo 55 proc. Tuo pačiu metu Korėjos eksportas didėjo, nors mažiau nei ES eksportas. Mažesnius Korėjos prekių eksporto rodiklius reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad dėl finansų krizės ES paklausa sumažėjo. Tačiau žvelgiant į dvišalės prekybos prekėmis, kurioms pagal LPS taikomos visos arba kai kurios liberalizavimo nuostatos, raidą, Korėjos padėtis taip pat yra geresnė, nes prekių, kurioms taikomos visos liberalizavimo nuostatos, eksportas padidėjo 35 proc., o prekių, kurioms taikomos kai kurios liberalizavimo nuostatos – 64 proc. ES prekių, kurioms taikomos visos arba kai kurios liberalizavimo nuostatos, eksportas taip pat išaugo daugiau negu bendras eksportas.

ES prekių, kurioms taikomos visos liberalizavimo nuostatos, eksportas padidėjo 57 proc., o prekių, kurioms taikomos kai kurios liberalizavimo nuostatos – 71 proc.

Be to, palyginti su 2013 m., 2014 m. prekyba paslaugomis išaugo – ES paslaugų eksportas į Korėją padidėjo 11 proc., o paslaugų importas iš Korėjos į ES – 4 proc. Per tą patį laikotarpį dvišalės TUI padidėjo 35 proc.

Visapusiškas LPS įgyvendinimas tebėra itin svarbus tam, kad abi šalys gautų lauktos naudos. Vis dar neišspręsti kai kurie įgyvendinimo ir dvišalės prekybos klausimai. Pavyzdžiui, sanitarijos ir fitosanitarijos srityse dėl sudėtingų leidimų išdavimo procedūrų atsiranda kliūčių, ypač ES jautienos ir kiaulienos eksportui. Įgyvendinimas taip pat privertė susirūpinti dėl intelektinės nuosavybės teisių, visų pirma dėl viešo atlikimo teisių ir geografinių nuorodų, taip pat prekybos ir darnaus vystymosi sričių, kuriose būtina paspartinti pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimą.

Šiuo atžvilgiu specializuoti komitetai ir darbo grupės, įsteigti LPS įgyvendinti, tęs diskusijas ir ieškos sprendimų dėl įgyvendinimo ir patekimo į rinką klausimų, kad būtų galima pasiekti konkrečių rezultatų. Šios įgyvendinimo įstaigos taip pat pasirodė esančios labai naudingos forumuose, kuriuose aptariami esami ir būsimi reguliavimo pokyčiai ir būsimo bendradarbiavimo sritys.

Be to, kaip susitarta Prekybos komitete 2015 m. rugsėjo mėn., ES ir Korėja tęs diskusijas dėl LPS pakeitimų rinkinio siekiant subalansuoto ir abiem šalims priimtino rezultato.

(1) OL L 145, 2011 5 31, p. 19.
(2)  Pirmieji LPS įgyvendinimo metai – 2011 m. liepos mėn. – 2012 m. birželio mėn., antrieji metai – 2012 m. liepos mėn. – 2013 m. birželio mėn., tretieji metai – 2013 m. liepos mėn. – 2014 m. birželio mėn., ketvirtieji metai – 2014 m. liepos mėn. – 2015 m. birželio mėn.
(3) Tai reiškia tik ES išorės prekybą, t. y. prekyba su ES valstybėmis narėmis neįtraukta.
(4) ES tenkanti viso Korėjos importo dalis reiškia Korėjos importą iš ES, išreikštą Korėjos importo iš kitų pasaulio šalių procentine dalimi. ES tenkanti viso Korėjos eksporto dalis reiškia Korėjos eksportą į ES, išreikštą Korėjos eksporto į kitas pasaulio šalis procentine dalimi.
(5) Suderinta sistema.
(6)  Kategorijos „Mineraliniai produktai“ produktų eksportas iš ES į Korėją daugiausia didėjo pirmaisiais LPS įgyvendinimo metais. Šių produktų eksportas sudaro 7 proc. viso ES eksporto į Korėją.
(7) Šis skaičiavimas grindžiamas Korėjos importo iš ES pagal SS 6 skaitmenų kodą duomenimis ketvirtaisiais LPS įgyvendinimo metais (ITC duomenys).
(8)  Lengvųjų automobilių dalys apima padangas (401110, 401211), variklius (840733, 840734, 840790, 840820) ir dalis (8708).
(9) 2014 m. SPV sudarė 44 proc. ES investicijų į Korėją ir 3 proc. Korėjos investicijų į ES. Kalbant apie srautus, 84 proc. ES investicijų srautų į Korėją ir 19 proc. Korėjos investicijų srautų į ES susiję su SPV.
(10)  Šis rodiklis atitinka šį santykį:Korėjos importas lengvatinėmis sąlygomis (iš ES į Korėją eksportuojamų prekių, kurios į Korėją įvežamos taikant lengvatinius tarifus, vertė)Korėjos importas, kuriam gali būti taikomos lengvatos (iš ES į Korėją eksportuojamų prekių, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, vertė)
(11)  ES ir Korėjos NTLR duomenų negalima tiesiogiai palyginti, nes jie susiję su skirtingais laikotarpiais (ES NTLR – nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. birželio mėn., o Korėjos NTLR – nuo 2014 m. sausio mėn. iki gruodžio mėn.).
Top