Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52016AR5838

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

OL C 306, 2017 9 15, p. 64–80 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
11/05/2017; Balsavimo data
Date of vote:
11/05/2017
Date lodged:
09/12/2016
Author:
Europos regionų komitetas, Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisija
Form:
Nuomonė
Session:
123
Treaty:
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
Legal basis:
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Earlier related instruments:
Instruments cited:
Link

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/64

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

(2017/C 306/12)

Pranešėjas:

Michiel Rijsberman (NL/ALDE), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES

COM(2016) 605 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

27 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:

Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:

a)

iš vienos antraštinės dalies į kitą – ne daugiau kaip 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

a)

iš vienos antraštinės dalies į kitą – ne daugiau kaip 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

b)

iš vieno skyriaus į kitą – be apribojimų.

b)

iš vieno skyriaus į kitą – be apribojimų;

 

c)

iš n metų į n+1 metus – ne daugiau kaip iki 10 % visų institucijos biudžeto asignavimų, perkeliant nepanaudotus asignavimus iš visų biudžeto eilučių į konkrečias biudžeto eilutes, kurių paskirtis – finansuoti institucijos pastatų projektus, kaip apibrėžta 258 straipsnio 5 dalyje.

Paaiškinimas

Siekiant pasinaudoti visomis turimomis biudžeto lėšomis, turėtų būti leidžiama nepanaudotus asignavimus perkelti į kitus metus nuomos mokesčiams mokėti, pastatų įsigijimui finansuoti skirtoms paskoloms grąžinti arba institucijos pastatų priežiūrai finansuoti (pastatų projektų apibrėžtis pateikiama 258 straipsnio 5 dalyje).

2 pakeitimas

39 straipsnis

Iš dalies pakeisti 3 dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(…) Prie biudžeto projekto Komisija prideda:

(…) Prie biudžeto projekto Komisija prideda:

a)

informaciją apie priežastis, dėl kurių biudžeto projekte pateiktos kitokios negu institucijų parengtos sąmatos;

a)

lyginamąją lentelę, apimančią Komisijos biudžeto, skirto kitoms institucijoms, projektą ir pradinius kitų institucijų finansinius prašymus, pateiktus Europos Komisijai;

b)

darbinius dokumentus, kurie, jos nuomone, yra naudingi atsižvelgiant į institucijų etatų planus. Visuose darbiniuose dokumentuose, į kuriuos įtraukiamas naujausias patvirtintas etatų planas, nurodoma:

b)

informaciją apie priežastis, dėl kurių biudžeto projekte pateiktos kitokios negu institucijų parengtos sąmatos;

 

c)

darbinius dokumentus, kurie, jos nuomone, yra naudingi atsižvelgiant į institucijų etatų planus. Visuose darbiniuose dokumentuose, į kuriuos įtraukiamas naujausias patvirtintas etatų planas, nurodoma:

(…)

Paaiškinimas

Šiame pakeitime iškeltas klausimas yra svarbus RK kaip institucijai. Šiuo pakeitimu siekiama įpareigoti Komisiją papildyti savo pasiūlymą dėl biudžeto įvairių institucijų (pvz., RK plenarinės asamblėjos) patvirtintais pradiniais biudžetais, kad Komisijos vienašališkai atlikti pakeitimai taptų matomi ir skaidrūs. Tai padidintų RK veiksmų laisvę derantis su Parlamentu ir Taryba per biudžeto procedūrą.

3 pakeitimas

123 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

123 straipsnis

123 straipsnis

Tarpusavio pasitikėjimas auditais

Tarpusavio pasitikėjimas auditais

Jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, bendras patikinimas teikiamas remiantis tuo auditu, kaip nurodyta tiksliau, kai tinkama, konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.

Jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, bendras patikinimas teikiamas remiantis tuo auditu, kaip nurodyta tiksliau, kai tinkama, konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Reikia kiek įmanoma pasinaudoti vadovaujančiosios institucijos jau turima informacija, kad naudos gavėjų nebūtų daugiau nei vieną kartą prašoma pateikti tą pačią informaciją.

Paaiškinimas

Pernelyg griežti audito reikalavimai kelia didelę riziką ir regionų administracijoms, ir MVĮ. Supaprastinimas turėtų sumažinti audito naštą paramos gavėjams ir numatyti, kad auditą atlieka tik viena audito institucija. Tai pirmasis kontrolės lygmuo, o ne pakartotinis kreipimasis į paramos gavėją, sukuriant „kontrolės piramidės“, o ne „kontrolės bokšto“ sistemą.

4 pakeitimas

125 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

125 straipsnis

125 straipsnis

Išteklių perkėlimas priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus

Išteklių perkėlimas priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus

Ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu gali būti perkelti priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus. Komisija skiria šiuos išteklius pagal 61 straipsnio 1 dalies a arba c punktus, jei įmanoma, atitinkamai valstybei narei. Be to, ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu gali būti naudojami ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti. Tokiais atvejais taikomos ESIF taisyklės.

Ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu ir gavus aiškų vietos ir regionų valdžios institucijų bei atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų sutikimą gali būti perkelti priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus. Komisija skiria šiuos išteklius pagal 61 straipsnio 1 dalies a arba c punktus, jei įmanoma, konkrečioms atitinkamos valstybės narės vietovėms (regionams ir (arba) vietos lygmeniui) . Be to, ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu gali būti naudojami ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti. Tokiais atvejais taikomos ESIF taisyklės.

Paaiškinimas

Šiuo papildymu 125 straipsnis suderinamas su RK nuomonės 6 pakeitimu šiuo klausimu.

5 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 6 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Įterpiamas 30a straipsnis:

Įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

„30a straipsnis

1.   Dalis valstybės narės ESI fondų asignavimų tos valstybės narės prašymu ir susitarus su Komisija gali būti pervesta vienai arba kelioms priemonėms, nustatytoms pagal Finansinį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus, arba panaudota ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį. Prašymas pervesti ESI fondų asignavimus turėtų būti pateiktas iki rugsėjo 30 d.

1.   Dalis valstybės narės ESI fondų asignavimų tos valstybės narės prašymu vadovaujantis šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir susitarus su Komisija gali būti pervesta vienai arba kelioms priemonėms, nustatytoms pagal Finansinį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus, arba panaudota ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį. Toks prašymas gali būti pateiktas atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų ir vadovaujančiųjų institucijų iniciatyva. Prašymas pervesti ESI fondų asignavimus turėtų būti pateiktas iki rugsėjo 30 d.

2.   Gali būti pervesti tik programos finansiniame plane numatyti būsimų metų finansiniai asignavimai.

2.   Gali būti pervesti tik programos finansiniame plane numatyti būsimų metų finansiniai asignavimai.

3.   Kartu su prašymu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti programą arba programas, kurių asignavimai bus pervedami. Pagal 30 straipsnio 2 dalį atliekami atitinkami programos ir partnerystės sutarties pakeitimai, kuriais nustatoma visa kiekvienais atitinkamais metais Komisijai pervedama suma.“

3.   Kartu su prašymu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti programą arba programas, kurių asignavimai bus pervedami. Pagal 30 straipsnio 2 dalį atliekami atitinkami programos ir partnerystės sutarties pakeitimai, kuriais nustatoma visa kiekvienais atitinkamais metais Komisijai pervedama suma.

 

4.     Komisija patikrina ir leidžia pervesti asignavimus tik tuo atveju, jei valstybės narės pateiktą prašymą taip pat remia ir jam pritaria jos vietos ir regionų valdžios institucijos ir vadovaujančiosios institucijos.

 

5.     Vienos ar keleto Finansiniame reglamente nustatytų finansinių priemonių dalis, asignavimai pagal konkretiems sektoriams taikomus reglamentus ar asignavimai, skirti ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį, gali tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 1 dalyje, būti pervesti į ESI fondus. “

Paaiškinimas

RK pritaria raginimui užtikrinti didesnį lankstumą, tačiau pripažįsta su 30a straipsniu susijusią riziką, pavyzdžiui, centralizavimo ir subsidiarumo požiūriu. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos pritartų 30a straipsnio išbraukimui trišalio dialogo metu. Tačiau tuo atveju, jeigu 30a straipsnis išliktų, RK požiūriu, labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir vadovaujančiosios institucijos aiškiai pareikštų savo sutikimą dėl bet kokio lėšų perkėlimo patvirtinimo. Vadovaujantis subsidiarumo principu ir atsižvelgiant į struktūrinių investicijų būtinybę, lėšų perkėlimas neturėtų būti skatinamas.

6 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 13.2 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

13.   Įterpiamas 39a straipsnis:

13.   Įterpiamas 39a straipsnis:

(…)

(…)

2.   1 dalyje nurodytas įnašas neviršija 25 % visos galutiniams naudos gavėjams teikiamos paramos. Mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nurodytuose 120 straipsnio 3 dalies b punkte, finansinis įnašas gali viršyti 25 %, jeigu tai pateisinama remiantis ex ante vertinimu, tačiau neviršija 50 %. Šioje dalyje nurodytą visą paramą sudaro bendra galutiniams naudos gavėjams suteiktų naujų paskolų ir garantuotų paskolų, taip pat investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą suma. Į garantuotas paskolas, nurodytas šioje dalyje, atsižvelgiama, tik jei ESI fondų lėšos skiriamos garantijų sutartims, kurių vertė apskaičiuota remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu, apimančiu daug naujų paskolų.

2.   1 dalyje nurodytas įnašas neviršija 25 % visos galutiniams naudos gavėjams teikiamos paramos. Mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, nurodytuose 120 straipsnio 3 dalies b punkte, finansinis įnašas gali viršyti 25 %, jeigu tai pateisinama remiantis ex ante vertinimu, tačiau neviršija 50 %. Šioje dalyje nurodytą visą paramą sudaro bendra galutiniams naudos gavėjams suteiktų naujų paskolų ir garantuotų paskolų, taip pat investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą suma. Į garantuotas paskolas, nurodytas šioje dalyje, atsižvelgiama, tik jei ESI fondų lėšos skiriamos garantijų sutartims, kurių vertė apskaičiuota remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu, apimančiu daug naujų paskolų.

(…)

(…)

Paaiškinimas

Bendrajame („Omnibus“) reglamente nustatyta priemonė parengta taip, kad būtų galima naudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant remti ESIF investavimo platformas. Šiuo pasiūlymu išplečiama geografinė didesnio lankstumo taikymo sritis siekiant užtikrinti, kad ESI fondų įnašas galėtų viršyti 25 % visos paramos, jeigu tai pateisinama remiantis ex ante vertinimu.

Tai suteiktų daugiau lankstumo planuojant lėšas, kad būtų galima atsižvelgti į sektorių ir vietos sąlygas, kartu išsaugant pakankamą kontrolę, užkertančią kelią netinkamam lankstumo taikymui, nustatant reikalavimą, kad didesnis nei 25 % svertas turi būti pateisinamas ex ante vertinimu.

7 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 13.6 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

13.   Įterpiamas 39a straipsnis:

13.   Įterpiamas 39a straipsnis:

(…)

(…)

6.   Įgyvendindami finansines priemones pagal 38 straipsnio 1 dalies c punktą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse. Tie subjektai nesinaudoja mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, ir jose nedalyvauja ir netaiko praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus arba bet kuriuos oficialius pranešimus . Jie negali būti įsisteigę šalyse, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartus, ir vykdydami finansines operacijas nepalaiko verslo santykių su minėtose šalyse įsisteigusiais subjektais. Tie subjektai gali savo atsakomybe sudaryti susitarimus su finansų tarpininkais dėl finansinių operacijų vykdymo. Jie perkelia šioje dalyje nurodytus reikalavimus į sutartis su finansų tarpininkais, atrinktais dalyvauti vykdant finansines operacijas pagal tokius susitarimus.

6.   Įgyvendindami finansines priemones pagal 38 straipsnio 1 dalies c punktą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse. Tie subjektai nesinaudoja mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, ir jose nedalyvauja ir netaiko praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, Tarybos išvadose arba Komisijos rekomendacijose ir komunikatuose ar bet kuriuose šiuo pagrindu Komisijos paskelbtuose oficialiuose nurodymuose. Jie negali būti įsisteigę šalyse, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartus, ir vykdydami finansines operacijas nepalaiko verslo santykių su minėtose šalyse įsisteigusiais subjektais. Tie subjektai gali savo atsakomybe sudaryti susitarimus su finansų tarpininkais dėl finansinių operacijų vykdymo. Jie perkelia šioje dalyje nurodytus reikalavimus į sutartis su finansų tarpininkais, atrinktais dalyvauti vykdant finansines operacijas pagal tokius susitarimus.

Paaiškinimas

RK mano, kad tik privalomi teisės aktai padės užtikrinti būtiną teisinį tikrumą dėl mokesčių vengimo nuostatų. Po pranešėjo diskusijų su Biudžeto GD pastarasis pripažino RK prašymą užtikrinti teisinį tikrumą ir sutiko suderinti formuluotę bei vartoti terminą „oficialūs nurodymai“.

8 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 16 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

42 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(…)

a)

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

Nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių, numatytų 37 straipsnio 4 dalyje nurodytoms įmonėms, kurioms skirtas 38 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytas finansavimo susitarimas buvo pasirašytas anksčiau nei 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurios iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos investavo bent 55 proc. lėšų pagal programą, įsipareigotų skirti pagal atitinkamą finansavimo susitarimą, atveju ribota investicijoms į galutinius naudos gavėjus skirtų mokėjimų, kurie pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui turi būti mokami ne ilgesnį ketverių metų laikotarpį, suma gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei ji sumokama į tam tikslui atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą, su sąlyga, kad laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir įvykdytos toliau nurodytos sąlygos.

b)

5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

(…)

Paaiškinimas

Vienintelis dalykas, kurį siūloma keisti – tai 2017 m. (į 2018 m.). Siekiant atsižvelgti į šias finansines priemones, nepaisant to, kad 2023 m. pabaigoje baigiasi tinkamumo finansuoti laikotarpis, Bendrųjų nuostatų reglamente numatyta, kad pagal tam tikras apibrėžtas sąlygas lėšos gali būti skiriamos pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui, jeigu atitinkamas finansavimo susitarimas buvo sudarytas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Turint omenyje laikotarpį, per kurį pasirašomi finansavimo susitarimai su fondų valdytojais, 2017 m. pabaigoje nustatytas galutinis terminas laikomas praktiškai nepasiekiamu, ir tai atgraso daug vadovaujančiųjų institucijų veiksmingai orientuoti savo ESI fondų lėšas į itin perspektyvias sritis, kuriose veikti siekia privataus kapitalo fondai.

Rinkos tyrimai aiškiai rodo, kad labai daug ESI fondų investicijų į nuosavą kapitalą galėtų būti remiamos Europoje (o tai darytų didelį poveikį darbo vietoms ir augimui), jeigu galutinis terminas būtų pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d., nekeičiant kitų parametrų, užtikrinančių ESI fondų apsaugą nuo neteisėto lėšų investavimo ar kaupimo kito asmens vardu (angl. parking of funds) rizikos.

9 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 17 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

17.   Įterpiamas 43a straipsnis:

17.   Įterpiamas 43a straipsnis:

„43a straipsnis

„43a straipsnis

Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams

Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams

1.   Į galutinius naudos gavėjus investuota ESI fondų parama finansinėms priemonėms ir pelnas bei kitos pajamos arba uždarbis, pavyzdžiui, palūkanos, garantijų mokesčiai, dividendai, kapitalo prieaugis arba visos kitos pajamos iš tų investicijų, kurie priskiriami prie ESI fondų paramos, gali būti naudojami taikant skirtingas sąlygas privačiojo sektoriaus investuotojams, taip pat EIB, kai pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 naudojama ES garantija. Toks skirtingų sąlygų taikymas gali būti pateisintas poreikiu pritraukti analogiškų privačių lėšų.

1.   Į galutinius naudos gavėjus investuota ESI fondų parama finansinėms priemonėms ir pelnas bei kitos pajamos arba uždarbis, pavyzdžiui, palūkanos, garantijų mokesčiai, dividendai, kapitalo prieaugis arba visos kitos pajamos iš tų investicijų, kurie priskiriami prie ESI fondų paramos, gali būti naudojami taikant skirtingas sąlygas privačiojo sektoriaus investuotojams, taip pat EIB, kai pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 naudojama ES garantija. Toks skirtingų sąlygų taikymas gali būti pateisintas poreikiu pritraukti analogiškų privačių lėšų. (…)“

2.     Skirtingų sąlygų taikymo, nurodyto 1 dalyje, poreikis ir mastas, nustatomi ex ante vertinime.

(…)“

 

Paaiškinimas

Šis punktas yra nereikalingas, nes 37 straipsnio 2 dalies c punkte jau nurodoma: „Toks ex ante vertinimas apima: […] kai tinkama, skirtingų sąlygų taikymo poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti analogiškų lėšų, vertinimą“. Todėl šį punktą reikėtų išbraukti.

10 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 24 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalyje po a papunkčio įterpiamas naujas aa papunktis:

3 dalyje po a papunkčio įterpiamas naujas aa papunktis:

„valstybės narės nustatytos grynųjų pajamų procentais išreikštos fiksuotosios normos taikymas sektoriui ar subsektoriui, kuriam netaikomas a punktas. Prieš taikydama fiksuotąją normą atsakinga audito institucija įsitikina , kad fiksuotoji norma buvo nustatyta taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą metodą, pagrįstą ankstesniais duomenimis arba objektyviais kriterijais.“

„valstybės narės nustatytos grynųjų pajamų procentais išreikštos fiksuotosios normos taikymas sektoriui ar subsektoriui, kuriam netaikomas a punktas. Prieš taikydama fiksuotąją normą atsakinga vadovaujančioji institucija – gavusi išankstinį audito institucijos patvirtinimą – užtikrina , kad fiksuotoji norma buvo nustatyta taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą metodą, pagrįstą ankstesniais duomenimis arba objektyviais kriterijais.“

Paaiškinimas

Reikėtų iš anksto gauti fiksuotosios normos (metodo) patvirtinimą, kitaip šios nuostatos nesuteikia jokio teisinio saugumo.

11 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 26 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

26.   67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26.   67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(…)

(…)

ii)

įterpiamas e punktas:

ii)

įterpiamas e punktas:

 

„e)

finansavimu, kuris nėra siejamas su atitinkamų veiksmų išlaidomis, o yra grindžiamas įvykdytomis sąlygomis, susijusiomis su padaryta įgyvendinimo pažanga arba pažanga siekiant programos tikslų. Išsami tvarka, susijusi su finansavimo sąlygomis ir jų taikymu, yra nustatoma deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 5 dalyje nustatytus įgaliojimus.“

 

„e)

finansavimu, kuris nėra siejamas su atitinkamų veiksmų išlaidomis, o yra grindžiamas įvykdytomis sąlygomis, susijusiomis su padaryta įgyvendinimo pažanga arba pažanga siekiant programos tikslų. Išsami tvarka, susijusi su finansavimo sąlygomis ir jų taikymu, taip pat su audito reikalavimais , yra nustatoma deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 5 dalyje nustatytus įgaliojimus.“

Paaiškinimas

Audito reikalavimų įtraukimas į deleguotuosius aktus dėl rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo iš anksto užtikrins daugiau teisinių garantijų.

12 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 27 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

27.   68 straipsnis pakeičiamas taip:

27.   68 straipsnis pakeičiamas taip:

„68 straipsnis

„68 straipsnis

Netiesioginių išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų atveju

Netiesioginių išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų atveju

Jeigu įgyvendinant veiksmą patiriamos netiesioginės išlaidos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąsias normas vienu iš šių būdų:

Jeigu įgyvendinant veiksmą patiriamos netiesioginės išlaidos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąsias normas vienu iš šių būdų:

a)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, jei fiksuotoji norma apskaičiuojama taikant sąžiningą, nešališką ir patikrinamą apskaičiavimo metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas subsidijų programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui;

a)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, jei fiksuotoji norma apskaičiuojama taikant sąžiningą, nešališką ir patikrinamą apskaičiavimo metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas subsidijų programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui;

b)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti;

b)

taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti;

c)

taikant fiksuotąją normą, taikomą tinkamoms finansuoti išlaidoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui.

c)

taikant fiksuotąją normą, taikomą tinkamoms finansuoti išlaidoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui.

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos fiksuotosios normos ir susijusių metodų apibrėžties.“

Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos fiksuotosios normos ir susijusių metodų apibrėžties papildymo .“

Paaiškinimas

Teisinis tikrumas negali būti atšaukiamas deleguotaisiais aktais.

13 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 28 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

28.   įterpiami 68a ir 68b straipsniai:

(…)

28.   įterpiami 68a ir 68b straipsniai:

(…)

1.

Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus personalo išlaidas.

1.

Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą .

Paaiškinimas

Tai realus supaprastinimas, užtikrinantis teisinį tikrumą.

14 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 52 dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies trečioje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“;

a)

1 dalies trečioje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“.

 

aa)

1 dalis papildoma taip:

Proporcingumo principo turi būti paisoma atliekant kuo mažiau auditų.

b)

5 dalies a punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“.

b)

5 dalies a punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“.

 

c)

7 dalis išbraukiama.

Paaiškinimas

Auditų suma turėtų būti apribota iki būtiniausių reikalavimų atitikimo, kad būtų sumažinta kontrolės našta.

15 pakeitimas

265 straipsnis

Įrašyti naują punktą po 57 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

142 straipsnio 1 dalies b punktas papildomas taip:

„ir viršija 5 % bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, nurodytos mokėjimo prašyme;“.

Paaiškinimas

Šis klausimas buvo iškeltas susitikime su suinteresuotaisiais subjektais; be to, pranešėjas gavo suinteresuotųjų subjektų, t. y. Periferinių pajūrio regionų konferencijos (CPMR), Vietos valdžios institucijų asociacijos ir Naujosios Akvitanijos, raštu pateiktas pastabas dėl šio punkto. Nuostatomis dėl mokėjimų sustabdymo turėtų būti suteikta daugiau lankstumo.

16 pakeitimas

265 straipsnis

Iš dalies pakeisti 60 dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

60.   152 straipsnyje pridedama nauja 4 dalis:

60.   152 straipsnyje pridedama nauja 4 dalis:

„Jeigu kvietimas teikti pasiūlymus paskelbiamas prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. XXX/YYY, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, vadovaujančioji institucija (arba Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetas) gali nuspręsti netaikyti 67 straipsnio 2a dalyje nustatytos pareigos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo Reglamento Nr. XXX/YYY įsigaliojimo dienos. Jeigu dokumentas, kuriame nustatytos paramos sąlygos, pateikiamas paramos gavėjui per 6 mėnesius nuo Reglamento Nr. XXX/YYY įsigaliojimo dienos, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti tų iš dalies pakeistų nuostatų netaikyti.“

„Jeigu kvietimas teikti pasiūlymus paskelbiamas prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. XXX/YYY, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, vadovaujančioji institucija (arba Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetas) gali nuspręsti netaikyti 67 straipsnio 2a dalyje nustatytos pareigos. Jeigu dokumentas, kuriame nustatytos paramos sąlygos, pateikiamas paramos gavėjui per 6 mėnesius nuo Reglamento Nr. XXX/YYY įsigaliojimo dienos, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti tų iš dalies pakeistų nuostatų netaikyti.“

Paaiškinimas

Šis pereinamojo laikotarpio, skirto įvesti naujas fiksuotąsias normas, pratęsimas leistų vadovaujančiosioms institucijoms geriau pasirengti (visų pirma duomenų tyrimo požiūriu) saugesnėje teisinėje aplinkoje.

17 pakeitimas

267 straipsnis

Įterpti naują punktą po 3 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 11 straipsnio 1 dalies a punktas iš dalies keičiamas taip:

Kaimo plėtros programų dalinis keitimas

Kai Komisija gauna iš valstybių narių prašymus dėl programų dalinių pakeitimų, susijusių su vienu ar daugiau nei vienu iš toliau išvardytų aspektų:

„a)

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimami sprendimai dėl prašymų iš dalies pakeisti programas, susijusias su vienai ar kelioms priemonėms taikomu EŽŪFKP įnašo lygiu.“

Paaiškinimas

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – supaprastinti fondų valdymą ir užtikrinti tam tikrą lankstumą. Tačiau Komisijos pasiūlyme griežtinamos valdymo ir administravimo taisyklės vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti tekstą.

18 pakeitimas

267 straipsnis

7 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

 

i)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos visų sektorių ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“ ;

ii)

įterpiamas d punktas:

„d)

pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“;

 

i)

įterpiamas d punktas:

„d)

pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“;

Paaiškinimas

Skatinant taikyti rizikos valdymo priemones, visų pirma draudimo, labiau remiamos draudimo sistemos, o ne ūkininkai. Šių priemonių stiprinimas galėtų sumažinti kaimo plėtros fondų, kurie būtini kaimo vietovių sanglaudai, lėšas.

19 pakeitimas

267 straipsnis

Įterpti naują punktą po 7 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Išbrauktas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 37 straipsnis.

Paaiškinimas

Draudimo priemonėms gali būti panaudotos visos turimos kaimo plėtrai skirtos lėšos; jos nėra pakankama valdymo priemonė ūkininkų pajamoms išlaikyti. JAV tokios praktikos atsisakoma.

20 pakeitimas

269 straipsnis

2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„8.

Valstybės narės gali nuspręsti nuo 2018 m. šio straipsnio nuostatų nebetaikyti. Apie tokį sprendimą valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.“

 

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad BŽŪP lėšos toliau būtų skiriamos aktyviems ūkininkams, kurie yra vieninteliai subjektai, turintys teisę gauti tiesiogines išmokas, vengiant finansinių išteklių išskaidymo.

21 pakeitimas

269 straipsnis

Įterpti naują punktą po 3 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

Pasėlių įvairinimas

1.     Tais atvejais, kai ūkininko ariamoji žemė užima 10–30 hektarų ir ji didžiąją metų dalį arba per pasėlių sėjomainą nėra naudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, toje ariamojoje žemėje turi būti auginami bent trijų skirtingų rūšių pasėliai. Pagrindiniams pasėliams neturi būti skirta daugiau kaip 50 % tos ariamosios žemės.

Į sėjomainą dėl teigiamo poveikio dirvožemio derlingumui ir produktyvumui gali būti įtraukti kas dvejus metus sėjami žolės ir dobilų mišiniai arba kitokie tarpueiliuose sėjamų kultūrų deriniai ir įsėliai.

Paaiškinimas

Siekiama ne tik supaprastinimo, bet ir nurodyti BŽŪP reformos gaires. Pasėlių sėjomaina yra labai svarbi. [Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013.]

22 pakeitimas

270 straipsnis

Įterpti naują punktą po 3 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

3 d.     152 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„1a.     Nepaisant SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo, gamintojo organizacija, kuri pripažįstama pagal šio straipsnio 1 dalį, gali planuoti gamybą, pateikimą rinkai ir savo narių vardu derėtis dėl visos ar dalies žemės ūkio produktų produkcijos tiekimo sutarčių.“

Paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu siekiama vieno bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo (BRO) nuo konkurencijos teisės taikymo leidžiančiose nukrypti nuostatose didžiausią dėmesį skirti 152 straipsniui atsižvelgiant į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitos 157a rekomendaciją ir šio komiteto nuomonės dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos 8 punktą.

23 pakeitimas

270 straipsnis

Įterpti naują punktą po 3 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

3k.     Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 įterpiamas šis straipsnis:

„152b straipsnis

Vertės pasidalijimas

Nedarant poveikio 125 straipsniui dėl cukraus sektoriaus, žemės ūkio produktų gamintojai viename iš konkrečių sektorių, įtrauktų į 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą, naudodamiesi savo organizacijomis, ir tokius produktus gaminančios ar perdirbančios įmonės gali susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, įskaitant rinkos priemones ir praradimus, nustatant, kaip jiems reikia paskirstyti bet kokį atitinkamų rinkų kainų ar kitų prekių rinkų kitimą.“

Paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu siekiama suteikti galimybę žemės ūkio produktų gamintojams, besinaudojantiems savo organizacijomis, susitarti su jų produktų pardavimo ar perdirbimo įstaiga dėl vertės paskirstymo sąlygų, laikantis cukraus sektoriaus modelio.

24 pakeitimas

270 straipsnis

Įterpti naują punktą po 3 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

3z.     Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalyje įterpiamas naujas skyrius:

„IIIa SKYRIUS

Santykiai su tiekimo grandine

175a straipsnis

Nesąžininga prekybos praktika

Europos Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos lygmens sistemos, skirtos kovoti su praktika, kuria smarkiai nukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos ir kuri prieštarauja sąžiningumui ir vienodų sandorių sąlygų užtikrinimui ūkininkams, įskaitant jų organizacijas ir perdirbimo MVĮ, bei jų prekybos partnerius tolesnėje tiekimo grandinėje.“

Paaiškinimas

Pagal šią nuostatą Europos Komisija iki 2018 m. vidurio turi nustatyti Europos teisės aktų sistemą, skirtą kovoti su nesąžininga komercine praktika, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento poziciją ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitos 113 rekomendaciją.

25 pakeitimas

270 straipsnis

Įrašyti naują punktą po 4 punkto:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

4c.     219 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Tokiomis priemonėmis tiek, kiek būtina, ir tokiam laikui, kuris būtinas, kad būtų išspręsta rinkos sutrikdymo problema arba pašalintas jos pavojus, galima išplėsti arba pakeisti kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritį, trukmę ar kitus aspektus, numatyti eksporto grąžinamąsias išmokas arba visiškai ar iš dalies sustabdyti importo muitų taikymą, įskaitant, jei reikia, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams, ar pasiūlyti bet kokias tinkamas tiekimo valdymo priemones.“

Paaiškinimas

Kad būtų padidintas 219 straipsnio veiksmingumas, Komisijai reikia suteikti galimybę naudoti visas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 suteiktas priemones, taip pat bet kokias kitas tinkamas tiekimo valdymo priemones.

II.   POLITIKOS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

nurodo, kad Finansiniame reglamente yra nustatyti principai ir procedūros, kuriais reglamentuojamos visų ES biudžeto sričių įgyvendinimas ir ES lėšų ir programų kontrolė. Taigi pasiūlymas apima visų rūšių ES išlaidas, pradedant derinimo priemonėmis, tokiomis kaip Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), baigiant pasidalijamuoju valdymu, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) ir centralizuotai valdomomis ES programomis, tokiomis kaip „Horizontas 2020“. ES finansinis reglamentas taip pat reglamentuoja ES institucijų administracines išlaidas, taigi šis reglamentas taip pat taikomas ir Regionų komitetui, kaip ES organui;

2.

mano, kad atliekant tokio masto peržiūrą, kai reikia iš dalies keisti 15 teisėkūros procedūra priimamų aktų, prieš pateikiant pasiūlymą turėtų būti atliktas poveikio vertinimas. Šiame poveikio vertinime turėtų būti atsižvelgiama į pateiktų pasiūlymų teritorinį matmenį ir poveikį. Šiuo metu dar sunku įvertinti pasiūlymo poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms ir atitiktį proporcingumo principui; be to, RK abejoja Europos Komisijos vertinimu, kad šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymai dėl sektorinių teisės aktų apima daugiau dalykų nei teksto suderinimą su naujomis Sąjungai taikomomis finansinėmis taisyklėmis;

3.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ne kartą ragino nustatyti paprastesnes ir lankstesnes taisykles, kad ES fondų lėšos būtų naudojamos sparčiau ir paramos gavėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei vadovaujančiosioms institucijoms, taptų lengviau vykdyti kasdienę veiklą;

4.

palankiai vertina tai, kad, RK ir Europos Komisijai sėkmingai bendradarbiaujant, į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto buvo įtraukta keletas supaprastinimo pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl Komisijos perėjimo prie labiau rezultatais grindžiamo požiūrio į mokėjimus, kurie buvo parengti per kartu su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare organizuotus bendrus seminarus dėl sanglaudos politikos supaprastinimo;

5.

palankiai vertina tai, kad sudaryta daugiau galimybių taikyti supaprastintas išlaidas. Tačiau vis dar yra tobulintinų aspektų, todėl Regionų komitetas siūlo išplėsti galimybę taikyti supaprastintas išlaidas projektams, susijusiems su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (VESP), kaip daroma projektų, kuriems taikoma valstybės pagalba, atveju. Be to, taikant standartinius vieneto įkainius neturėtų būti reikalaujama išankstinio Europos Komisija patvirtinimo arba bent jau tai turėtų būti ribojama, kad valdymo institucijos galėtų gerokai supaprastinti valdymą;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog auditų supaprastinimo priemonės sudarys pagrindą didelio masto supaprastinimui visose ES politikos srityse, kurios yra susijusios su ES lėšų panaudojimu. Finansiniame reglamente pateikus pasiūlymus dėl rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, suderinto su supaprastinimu ir tarpusavio pasitikėjimo auditu (vienas bendras auditas), galima padaryti didelę pažangą mažinant auditų ir klaidų skaičių bei administracinę naštą, taip pat stiprinant įvaizdį ir siekiant rezultatų. Priemonių dėl tarpusavio pasitikėjimo auditu tikslas – skatinti kuo labiau pasitikėti vienu bendru auditu, kai jis yra patikimai atliktas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus;

7.

apgailestauja dėl to, kad į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto buvo įtraukti ne visi pasiūlymai dėl audito supaprastinimo. Pernelyg griežti audito reikalavimai kelia didelę riziką ir regionų administracijoms, ir MVĮ. Todėl daugelis mano, kad prašyti ESI fondų paramos tiesiog nėra verta. Tolesnis supaprastinimas turėtų palengvinti šią naštą paramos gavėjams. Šiuo atžvilgiu turėtų būti apsvarstytas pasiūlymas dėl tarpusavio pasitikėjimo auditais, kai vadovaujančiosios institucijos atlieka administracinius patikrinimus, numatant pirmąjį kontrolės lygmenį, o ne pakartotinį kreipimąsi į paramos gavėją;

8.

ragina sumažinti audito reikalavimus ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Visų pirma rekomenduojama sutrumpinti skaitmeninių duomenų saugojimo trukmę, nes saugojimo išlaidos gali būti tokios pat didelės kaip ir šiuo metu patiriamos archyvavimo išlaidos;

9.

rekomenduoja numatyti galimybę veiklos programai rengti specialiai pritaikytą audito strategiją, grindžiamą metodais ir principais, kuriais audito institucijos turi vadovautis valstybėse narėse, pavyzdžiui, proporcingumo principu, atlyginimu už ankstesnių auditų gerus rezultatus ir nacionalinių audito metodų taikymu;

10.

palankiai vertina Finansiniame reglamente pateiktą pasiūlymą, kad finansavimas nebūtų siejamas su atitinkamų veiksmų išlaidomis, o veikiau būtų grindžiamas įvykdytomis sąlygomis, susijusiomis su padaryta įgyvendinimo pažanga arba pažanga siekiant programos tikslų; rekomenduoja platesniu mastu taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymą;

11.

teigiamai vertina tai, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra atsižvelgta į jo prašymą leisti tiesiogiai sudaryti sutartis su nacionalinėmis/regioninėmis viešosiomis vystymosi finansavimo įstaigomis, kai jos veikia kaip finansinis tarpininkas įgyvendinant finansines priemones;

12.

pritaria pasiūlymui supaprastinti bendrus veiksmų planus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiais planais kol kas beveik nesinaudota, nes vadovaujančiosios institucijos baiminosi, kad auditoriai skirtingai aiškins taisykles dėl bendrų veiksmų planų ir taikys finansinius pataisymus. Be to, bendriems veiksmų planams įgyvendinti reikia papildomų valdymo lygmenų; todėl siūlo ištirti patirtį vykdant bendrus veiksmų planus ir įvertinti įgyvendinimo mechanizmą; prašo pateikti informacijos, kokių praktinių veiksmų ėmėsi Europos Komisija, siekdama spręsti pasitikėjimo trūkumo ir netikrumo problemas; prašo Europos Komisijos pateikti pavyzdinį bendrą veiksmų planą, dėl kurio Komisija turėtų konsultuotis su Europos Audito Rūmais; primygtinai siūlo visose valstybėse narėse jau per šį laikotarpį pradėti keletą bandomųjų projektų, kurie suteiktų pagrindą platesnio masto bendrų veiksmų planų taikymui po 2020 m.;

13.

palankiai vertina tai, kad pasiūlymai gerinti ESI fondų ir ESIF derinimą (Bendrųjų nuostatų reglamento dėl ESI fondų (BNR) 38 straipsnio 1 dalies c punktas ir 39 straipsnio a punktas), visų pirma finansinių priemonių požiūriu, atrodytų labai priimtini ir tenkintų Regionų komiteto prašymus užtikrinti didesnę ESI fondų ir ESIF sinergiją. Tačiau vis dar abejonių kelia dviejų atnaujinamųjų fondų įgyvendinimo mechanizmų, kai galima naudoti ir ESIF, ir ESI fondų lėšas, taikymo pridėtinė vertė. Dviejų įgyvendinimo mechanizmų keliamos administracinės naštos galima išvengti kiekvienu konkrečiu atveju atliekant ex ante įvertinimą, kaip derinamos ESI fondų ir ESIF lėšos. Be to, RK atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su ESI fondais, ESIF įgyvendinimas ir su juo siejamos sąlygos laikomi paprastesniais. Skirtingas statusas, suteikiamas tiesiogiai valdomiems ES fondams, pavyzdžiui, ESIF ir „Horizontas 2020“, ir pagal pasidalijamojo valdymo principą administruojamiems ESI fondams, valstybės pagalbos srityje didina administracinę naštą ir trukdo kurti priemonių tarpusavio sinergiją;

14.

apgailestauja dėl to, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto suteikia galimybę perkelti lėšas iš sanglaudos politikos į kitas centralizuotai valdomas programas ar padidinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pajėgumą prisiimti riziką. Vietos ir regionų požiūriu tai kelia problemų, nes prašymą dėl tokio perkėlimo turi pateikti valstybė narė, kuri nėra aiškiai įpareigota konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos atmeta šį pasiūlymą, kaip jis yra suformuluotas šiuo metu, ir atitinkamai RK siūlo, kad Komisija patikrintų ir leistų pervesti asignavimus tik tuo atveju, jei prašymą inicijuoja ir (arba) jam pritaria vadovaujančioji institucija arba susijusios vietos ir regionų valdžios institucijos. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų galėti inicijuoti tokį prašymą;

15.

rekomenduoja šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat atverti galimybę pervesti asignavimus iš centralizuotai valdomų programų ir ESIF į sanglaudos politiką. Šie aspektai nagrinėjami 1 pakeitime;

16.

pabrėžia, kad daug sudėtingumo priežasčių glūdi deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, taip pat Komisijos gairėse. Iš tiesų daug papildomų valdymo, audito ir kontrolės srities klausimų ir prievolių yra susiję su antriniais teisės aktais. Šio lygmens teisės aktus būtina supaprastinti;

17.

pažymi, kad 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas audito operacijų ir kontrolės taisyklių taikymas atgaline data, dėl kurio gavėjams kyla nepriimtinas teisinis netikrumas. Reikėtų atsisakyti šio taikymo atgaline data principo, nebent jis būtų naudingesnis gavėjams;

Supaprastinimo pasiūlymai programavimo laikotarpiu po 2020 m.

18.

Prašo tęsti sanglaudos politikos supaprastinimą įgyvendinant pasiūlymus, skirtus programavimo laikotarpiui po 2020 m. Atsižvelgiant į tai, prioritetine tvarka turėtų būti sprendžiami šie klausimai:

—

sukurti vienodas sąlygas skirtingoms ES finansavimo priemonėms, nustatant bendras apibrėžtis, kad būtų galima palyginti rezultatus ir derinti įvairius fondus,

—

ištirti, kaip sanglaudos politikos ex ante sąlygos (BNR 19 straipsnis) galėtų skatinti tolesnį supaprastinimą,

—

iš naujo apsvarstyti daugiapakopio požiūrio taikymą pasidalijamojo įgyvendinimo programoms, – būtų veiksmingiau reikalus spręsti su regionų/vietos valdžios institucijomis arba su nacionaline valdžios institucija, priklausomai nuo geografinės programos aprėpties,

—

siekiant pagerinti teisėkūros skaidrumą ir sumažinti sudėtingumą, įvairiems ESI fondams turi būti taikomos vienodos taisyklės. Šiuo tikslu galima sukurti „vieno langelio“ principu veikiančią sistemą, skirtą ESI fondų paramos gavėjų paraiškoms teikti, siekiant užtikrinti sklandžią ir vienodą prieigą,

—

apriboti sąlygas šiuo bendruoju taisyklių rinkiniu. Finansinėse taisyklėse neturėtų būti leidžiama nustatyti papildomų sąlygų, susijusių su konkrečių fondų audito taisyklėmis ir išlaidų tinkamumu finansuoti konkretiems fondams ir programoms. Konkretiems fondams skirtos taisyklės turėtų apsiriboti programų turiniu ir ataskaitų teikimo tvarka. Tokia perteklinio reglamentavimo prevencija taip pat turėtų būti taikoma visiems pasidalijamojo valdymo programų partneriams,

—

riboti metinių įgyvendinimo ataskaitų turinį, pateikiant tik pagrindinę informaciją apie programos įgyvendinimą ir nesukuriant nereikalingos papildomos naštos vadovaujančiosioms institucijoms,

—

panaikinti biurokratines procedūras, turinčias mažai papildomos vertės ir įgyvendinamas visiškai skirtingai, pavyzdžiui, paskyrimo procedūrą (BNR 124 str.),

—

parengti diferencijuotą audito ir ataskaitų teikimo tvarką sudarant ES ir nacionalinių audito institucijų bei vadovaujančiųjų institucijų pasitikėjimo sutartis,

—

kad nesusidarytų kontrolės našta, straipsnį „Audito institucijos funkcijos“ (BNP 127 str.) reikėtų papildyti taip: „Ši audito strategija iš anksto išaiškinama vadovaujančiajai institucijai ir ją vertina Komisija, siekdama apsaugoti proporcingumo principą ir atsižvelgti į konkrečios veiklos programos riziką“,

—

pavyzdžiu laikyti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ex ante vertinimo ir paskyrimo procedūrą, pagal kurią Komisija tikrindavo ir patvirtindavo visas vadovaujančiųjų institucijų įdiegtas sistemas, siekdama užtikrinti, kad programavimo laikotarpio pradžioje finansavimą būtų galima skirti greičiau,

—

nuostatomis dėl mokėjimų sustabdymo (BNP 142 str.) turi būti užtikrintas didesnis lankstumas,

—

reikia atskirti tyčines ir netyčines klaidas,

—

siekti didesnio ESI fondų bendro valdymo subjektų ir Europos Komisijos tarpusavio pasitikėjimo,

—

Reglamento (ES) Nr. 480/2014 28 straipsnyje nurodomas 2 proc. priimtinas klaidų lygis. Patirtis rodo, kad tokia riba nėra tinkama įgyvendinant sanglaudos politikos projektus. Kadangi tarptautiniuose audito standartuose nėra skaitinių taisyklių, turėtų būti galimybė šią ribą padidinti iki 5 proc.;

19.

pabrėžia, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, prie kurio pridedamos atitinkamos sektorių taisyklės, išdėstytos 15-oje teisės aktų, yra aktualus visoms RK komisijoms, su kuriomis buvo konsultuojamasi šios nuomonės parengiamajame etape. Rengiant šią nuomonę taip pat prisidėjo COTER darbo grupė ES biudžeto klausimais.

Briuselis, 2017 m. gegužės 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA

Top