19.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/73

Pranešėja:

Brenda KING

Bendrapranešėjis:

Roman HAKEN

1.1.

Komitetas palankiai vertina JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Komiteto nuomone, ši darbotvarkė ir Paryžiuje vykusios 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimas dėl klimato kaitos – didelis laimėjimas nustatant, kokia kryptimi turėtų veikti viso pasaulio šalys, kad būtų galima integruotomis priemonėmis panaikinti skurdą, skatinti visų žmonių klestėjimą ir saugoti planetos gamtos išteklius.

1.2.

Komitetas rekomenduoja, bendradarbiaujant su Komisija ir pilietinės visuomenės atstovais, sukurti Europos darnaus vystymosi forumą (toliau – forumas) kaip platformą, kuri suteiktų įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams galimybę dalyvauti įgyvendinant šią darbotvarkę ES, jos nuolatinę stebėseną ir peržiūrą.

1.3.

Naujoji darbotvarkė ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) taikomi viso pasaulio besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims; juos įgyvendindamos visos šalys privalės užtikrinti, kad būtų pasiekta padėtį iš esmės keičiančių pokyčių. ES ir valstybės narės turės apgalvotai ir nuosekliai suderinti ne tik vystymosi, bet ir kitų sričių politiką.

1.4.

Viena iš varomųjų jėgų, skatinusių parengti JT darbotvarkę iki 2030 m., buvo ta, kad ES ir valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį praktiškai įgyvendindamos Darbotvarkę iki 2030 m. ir sukurdamos valdymo sistemą. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą 2016 m. sukurti naują iniciatyvą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“, kadangi joje bus pateikiamas naujas ir labai reikalingas modelis, kaip užtikrinti ekonomikos augimą bei socialinį ir aplinkos tvarumą po 2020 m. termino ir, įgyvendinant Europos vidaus ir išorės politiką, integruotai siekti DVT (1). Komitetas ragina Komisiją šiai iniciatyvai skirti daug dėmesio ir kartu įgyvendinti dalyvavimu pagrįstą valdymo sistemą. Jo nuomone, ši iniciatyva – reikalingas žingsnis, kad visoje Europoje būtų sustiprinta darnaus vystymosi koncepcija; tai būtų galima pasiekti sukuriant integruotą darnios Europos globalizuotame pasaulyje strategiją, įgyvendintiną bent iki 2030 m. termino, kuris būtų taikomas valstybėms narėms.

1.5.

Komitetas įsipareigoja prisidėti prie visiško Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ES. Remdamasis ilgalaike ryšių su pilietine visuomene patirtimi, Komitetas mano turįs daugiausia galimybių padėti pasiekti, kad pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų įgyvendinant šią darbotvarkę.

1.6.

ES lygmeniu turi būti toliau plėtojamos priemonės, padedančios įgyvendinti dalyvavimu pagrįstą valdymą, kad būtų skiriama daugiau dėmesio demokratiškam ir įtraukiam sprendimų priėmimui ir kad pilietinė visuomenė galėtų imtis didesnio vaidmens.

1.7.

Darnaus vystymosi forumas, kurį rekomendavo EESRK, palengvins dialogą ir ryšius tarp Europos institucijų ir nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų bei tarp pačių skirtingų nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų dėl reikalingos pažangos siekiant darnaus vystymosi ES. Forumas taip pat padės plačiau informuoti apie Darbotvarkę iki 2030 m., surengti išsamią diskusiją ir paskatinti visas susijusias šalis prisiimti atsakomybę.

1.8.

Komitetas įsitikinęs, kad sukurti forumą būtų praktiškai įmanoma ir naudinga įvairioms dalyvaujančioms šalims. Šis teiginys grindžiamas nuodugnia šioje nuomonėje, taip pat klausymuose bei posėdžiuose, kurių metu suinteresuotieji subjektai pritarė forumo sukūrimo idėjai, pateikta analize ir atsižvelgdami į itin sėkmingą Europos migracijos forumo (EMF) pavyzdį.

1.9.

Kadangi DVT valdymas įvairiais lygmenimis yra nauja politikos sritis, artimiausiais metais būtina nustatyti tinkamas valdymo sistemas ir jas sustiprinti. Todėl forumo struktūra turėtų būti lanksti, kad ją būtų galima suderinti su kuriama bendra valdymo sistema.

1.10.

Forume turėtų dalyvauti įvairių organizuotos pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų asociacijų atstovai, įskaitant privataus sektoriaus ir profesinių sąjungų atstovus. Forumo sudėtis turėtų būti kuo įvairesnė, netrukdanti veiksmingam forumo valdymui ir darbui. Forumas taip pat turėtų būti atviras visuomenės iniciatyvoms darnaus vystymosi srityje. Akademinės ir mokslo bendruomenės atstovai turėtų prisidėti prie faktais pagrįstos diskusijos.

1.11.

Labai svarbu, kad forumo susitikimuose dalyvautų aukšto lygio Europos Komisijos atstovai ir būtų kviečiami dalyvauti ES Tarybos ir Europos Parlamento atstovai, taip pat kad būtų numatytas bendradarbiavimas su Regionų komitetu. Jame turėtų būti atstovaujama nacionalinėms darnaus vystymosi taryboms ir nacionalinėms ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms, taip pat panašioms nacionalinėms įstaigoms, kurių tikslas – darnaus vystymosi pažanga.

1.12.

Forumą turėtų valdyti taryba, kurios didžiąją narių dalį sudarytų pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų atstovai, o kiti nariai būtų Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) atstovai.

1.13.

Forumas turėtų būti įtrauktas į DVT įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros procesus. Forumo veikla turėtų būti nuolatinis darbas, jo nariai turėtų susitikti bent kartą per metus ir jame, be kita ko, turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su ES pasirengimu kasmetiniam JT aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje. Forumas turėtų veikti kaip DVT įgyvendinimo sistemos modelio, struktūros ir sąlygų aptarimo platforma. Be to, forumas turėtų padėti jo nariams dalyvauti valstybių narių atliekamose tarpvyriausybinėse DVT peržiūrose.

2.1.

2015 m. rugsėjo 25–27 d. vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais pasaulio lyderiai patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., apimančią 17 DVT, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m.

2.2.

Europos regione ES atliks pagrindinį vaidmenį integruojant naująją darbotvarkę į Europos įvairių sričių politiką, skleidžiant informaciją apie šią darbotvarkę, nustatant orientyrus, koordinuojant darbotvarkės įgyvendinimą ir teikiant rekomendacijas, taip pat vykdant pažangos stebėseną ir užtikrinant (nacionalinių) tarpusavio peržiūrų kokybę.

2.3.

Siekiant įgyvendinti DVT, pasaulio, regionų, nacionaliniu ir vietos lygmenimis turi būti sukurti tinkami valdymo mechanizmai. Remdamiesi dalyvavimo, skaidrumo, atskaitomybės ir piliečių įgalėjimo principais, vietos bendruomenės, įmonės, profesinės sąjungos, NVO ir kiti pilietinės visuomenės atstovai privalo aktyviai dalyvauti visais politikos lygmenimis.

2.4.

Komitetas informaciniame pranešime (2) išnagrinėjo pilietinės visuomenės įtraukimo į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą ES modelius ir pateikė rekomendacijas, kaip sustiprinti dalyvavimu pagrįstą valdymą. Siūlomas forumas grindžiamas pagrindinėmis šio pranešimo rekomendacijomis.

2.5.

Po to, kai pranešimas buvo pristatytas Komisijoje, JT aukšto lygio politiniame forume, Tarybos darbo grupėse ir kitose konferencijose, ES Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai paprašė Komiteto parengti tiriamąją nuomonę apie tai, kaip praktiškai būtų galima sukurti pilietinės visuomenės dalyvavimo ES lygmeniu mechanizmą, jį valdyti ir finansuoti, kad jis būtų veiksminga, dalyvavimu pagrįsta Darbotvarkės iki 2030 m. valdymo priemonė. Šioje nuomonėje pateiktos rekomendacijos turėtų padėti priimti tolesnius politinius sprendimus dėl tokios priemonės sukūrimo.

3.1.

JT darbotvarkės iki 2030 m. kūrimo procesas buvo paremtas plačiu, dalyvavimu pagrįstu dialogu su pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, JT atviroje darbo grupėje gerokai prisidėjusiomis prie DVT parengimo. Būtina taikyti šį dalyvavimu grindžiamą modelį, kadangi pilietinei visuomenei tenka pagrindinis vaidmuo kiekviename darnaus vystymosi politikos ciklo etape (t. y. tikslų ir siekių nustatymo, strateginių įgyvendinimo dokumentų ir politikos programų kūrimo, taip pat įgyvendinimo ir stebėsenos). Pažangos darnaus vystymosi srityje bus galima pasiekti tik tiesiogiai dalyvaujant įsipareigojusioms ir novatoriškoms įmonėms, vietos bendruomenėms ir piliečiams.

3.2.

Vienas iš pagrindinių ankstesniame EESRK informaciniame pranešime pateiktų nustatytų faktų yra tas, kad suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant darnaus vystymosi politiką padeda pasiekti geriausių rezultatų tada, kai jų dalyvavimas yra struktūruotas ir nuoseklus procesas, o ne tada, kai dalyvaujama pavieniais atvejais, rengiant konsultacijas atsižvelgiant į nagrinėjamas temas arba ad hoc konsultacijas. Jei procesas struktūruotas, suinteresuotieji subjektai gali planuoti būsimus veiksmus ir pateikti gerai išnagrinėtą informaciją.

3.3.

Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad esama skirtingų pilietinės visuomenės apibrėžčių. Nors kai kurios šalys skiria pilietinės visuomenės organizacijas, vykdančias veiklą viešųjų gėrybių srityje, ir privatųjį sektorių, Komitetas plačiau aiškina „organizuotos pilietinės visuomenės“ sąvoką, į kurią įeina visos grupės ir organizacijos, kuriose piliečiai bendradarbiauja ir išreiškia savo pozicijas, įskaitant privačiojo sektoriaus organizacijas, profesines sąjungas ir kitas interesų grupes (3). Šioje nuomonėje išdėstytos rekomendacijos grindžiamos plačiąja pilietinės visuomenės sąvoka, visapusiškai ir įtraukiai apimančia visus suinteresuotuosius nevyriausybinius subjektus, nes siekiant tikslo įgyvendinti DVT turi dalyvauti visos grupės ir visi sektoriai.

4.1.

Komitetas turi ilgalaikės patirties, kaip užmegzti ryšius su visų sektorių pilietinės visuomenės organizacijomis ir kurti vertę plėtojant dialogą su Europos politikos formuotojais ir kartu su jais vykdant konkrečius veiksmus. Komitetas skatino įgyvendinti plataus užmojo darbotvarkę – Darbotvarkę iki 2030 m.; parengta keletas nuomonių ir kartu su Komisija bei įvairiomis JT įstaigomis surengta nemažai konferencijų ir praktinių seminarų. Derybos dėl Darbotvarkės iki 2030 m. sukūrė platformą, kurioje buvo galima surengti pilietinės visuomenės dialogą ES lygmeniu. Komitetas siūlo toliau plėtoti šią praktiką ir užtikrinti stabilesnę ir pastovesnę struktūrą.

4.2.

Remdamasis pranešime pateiktu vertinimu, Komitetas, bendradarbiaudamas su Komisija ir organizuotos pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų atstovais, ketina sukurti Europos darnaus vystymosi forumą (toliau – forumas).

4.3.

Forumas turėtų tapti pastovia, stabilia, struktūruota ir nepriklausoma pilietinės visuomenės ES lygmens dialogo darnaus vystymosi klausimais platforma. Jis turėtų ypač daug dėmesio skirti šiems uždaviniams:

4.4.

Šio forumo pridėtinė vertė bus:

4.5.

Forumas suteikia galimybę vykdyti platesnio masto dialogą, pasiekti konsensusą ir nustatyti ginčytinus klausimus. Forumo veikla vykdoma ne pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) vardu ir jis neatstoja dalyvaujančių organizacijų rengiamų propagavimo kampanijų. Komitetas vertina veiksmingą NVO ir kitų asociacijų, raginančių Europos Sąjungoje ryžtingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., darbą. Jis ragina visus šiuos subjektus dalyvauti forume ir juo naudotis kaip platforma, kurioje jie gali propaguoti savo idėjas ir dalyvauti dialoge su dar daugiau suinteresuotųjų subjektų ir su ES institucijomis.

4.6.

Atsižvelgdamas į platesnio masto diskusijas darnumo klausimais, teikdamas siūlymą Komitetas taip pat remiasi teigiama keleto ES valstybių narių, kuriose nacionalinės darnaus vystymosi tarybos (NDVT) veiksmingai prisidėjo prie nacionalinio sprendimų priėmimo proceso, kuriame dalyvauja vyriausybė, vietos bendruomenės ir bendrovės, patirtimi. NDVT nariai atstovauja pilietinei visuomenei, propagavimu užsiimančioms grupėms ir suinteresuotųjų subjektų asociacijoms, taip pat bendrovių ir profesinių sąjungų asociacijoms. Jie yra skiriami vyriausybės, bet jų institucinė struktūra gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus. Nepakeisdamos teisėtų interesų gynimo būdų, šios tarybos palaiko ryšius su aukščiausiojo lygmens sprendimus priimančiais asmenimis ir vykdo įvairaus pobūdžio veiklą ir užduotis:

4.7.

Iš Europos migracijos forumo pavyzdžio matyti EESRK sukurtos platformos, panašios į forumą, teikiama nauda. 2009 m. Europos Komisija, bendradarbiaudama su EESRK, sukūrė EMF, veikiantį kaip Europos integracijos forumas (4). Kadangi forumas veikė sėkmingai, buvo nuspręsta išplėsti jo veiklos sritį į ją įtraukiant su imigracija ir prieglobsčiu susijusius klausimus. Jame dalyvauja apie 200 dalyvių, įskaitant apie 120 pilietinės visuomenės organizacijų, 20 vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų, ES valstybių narių ir ES institucijų atstovus.

4.8.

2012 m. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD sukūrė labai sėkmingą ES lygmens politinį forumą vystymosi klausimais; tai erdvė, skirta daugiašaliam suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų, ES vietos valdžios institucijų bei šalių partnerių dialogui siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai konsultuojamasi su visais šiais dalyviais ir kad jie prisidėtų prie ES vystymosi politikos ir programų įgyvendinimo. Šio forumo dalyviai – vystymosi srities NVO, profesinės sąjungos, kooperatyvai, fondai ir labdaros organizacijos, vietos valdžios institucijos, prekybos ir pramonės rūmai, žmogaus teisių gynimo organizacijos, pagalbos ir (arba) humanitarinės organizacijos, aplinkos apsaugos organizacijos ir jaunimo organizacijos. Vis dėlto politikos forumas apima tik su ES išorės ir vystymosi politika susijusius aspektus, visų pirma užtikrinant visapusišką dialogą su pilietine visuomene vystymosi politikos ir projektų klausimais. Jis labai tinkamai papildo platesnę darnaus vystymosi darbotvarkę, kurios siekia Europos darnaus vystymosi forumas ir kuriai įgyvendinti būtina sujungti vidaus ir išorinius DVT aspektus. Praktikoje šiame forume bus daugiausia diskutuojama dėl ES darnaus vystymosi tikslų vidaus įgyvendinimo. Siekiant sukurti sinergiją, forumo veikla turės būti atidžiai derinama su vystymosi politikos forumo veikla.

5.1.

Kadangi DVT neturi precedento ir jų valdymo sistemos dar neparengtos, ypatingas dėmesys kuriant forumo struktūrą turėtų būti teikiamas su valdymu susijusiems jau vykstančio darbo aspektams ir ji turi būti lanksti. Forumas turės integruotis į visą darnaus vystymosi politikos ciklą. Šiuo tikslu, kai tik ES ir valstybės narės sukurs Darbotvarkės iki 2030 m. valdymo sistemas, bus būtina atlikti išsamią jų peržiūrą.

5.2.

Prieš rengdamas šią nuomonę, Komitetas išnagrinėjo pagrindines forumo ypatybes ir yra įsitikinęs, kad forumas turėtų pradėti veikti užtikrinus toliau nurodytus elementus.

5.3.1.

Kalbant apie nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, siekiama, kaip pabrėžiama 3.9 punkte, užtikrinti kuo didesnį jų įtraukimą pakviečiant atstovus iš:

5.3.2.

Turi būti įtrauktos tos pilietinės visuomenės grupės, kurių interesai paprastai nėra taip gerai atstovaujami ES lygmeniu. Tarp dalyvių turėtų būti ne tik organizacijų atstovai, bet ir tikrų darnaus vystymosi iniciatyvų autoriai ir veiklos vykdytojai, galintys pasiūlyti geriausios praktikos pavyzdžių.

5.3.3.

Sudėtis turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinta įvairių atstovaujamų sektorių ir suinteresuotųjų subjektų grupių pusiausvyra ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į visus darnaus vystymosi aspektus. Kita vertus, taip pat reikės atsižvelgti į konkrečius kiekvieno posėdžio klausimus. Taip bus užtikrintas nuolatinis atstovavimas pagrindinėms darnaus vystymosi politikos įgyvendinimo subjektų grupėms, o kitų subjektų dalyvavimas priklausys nuo konkrečių temų. Pagrindinės subjektų grupės – tai visų 17 DVT siekiančios ir daugiausia dėmesio svarbiausiems valdymo klausimams skiriančios grupės. Specialios teminės grupės dalyvaus pagal atvirą kvietimą, kuriame pateikiama kiekvieno posėdžio darbotvarkė.

5.3.4.

Forumo sudėtis turėtų atspindėti įvairialygmenį valdymą, taip pat ekspertinių žinių tęstinumą ir lankstumą. Daugiausia dėmesio bus skiriama organizacijoms, dirbančioms Europos lygmeniu. Kalbant apie nacionalinį ir subnacionalinį lygmenis, forume turėtų būti atstovaujama darnaus vystymosi taryboms, ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms bei vietos ir regionų bendruomenėms. Reikėtų numatyti ir bendradarbiavimą su Regionų komitetu.

5.3.5.

Kalbant apie institucijas, posėdžiuose turėtų dalyvauti Komisijos atstovai, visų pirma už darnaus vystymosi politikos koordinavimą atsakingas pirmininko pavaduotojas; jie turėtų būti kviečiami skaityti pranešimus ir dalyvauti dialoge su suinteresuotaisiais subjektais. Turėtų būti kviečiami Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento atstovai.

5.3.6.

Forume turėtų būti atstovaujama mokslinių tyrimų ir mokslo srities subjektams. Mokslo srities atstovų įtraukimas taip pat galėtų padėti sukurti mokslo ir politikos atstovų sąveiką ES lygmeniu įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.

5.3.7.

Turės būti finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijų, kurių dalyvavimo galimybės yra ribotos, atstovų kelionės ir apgyvendinimas.

5.3.8.

Siekiant užtikrinti tęstinumo ir lankstumo pusiausvyrą, nenuolatiniai dalyviai, atsižvelgiant į posėdžio klausimus ir paskelbtą atvirą kvietimą, turėtų būti atrenkami iš anksto, prieš kiekvieną forumo posėdį. Panaši procedūra sėkmingai taikoma EMF.

5.3.9.

Siekiant užtikrinti įtrauktį ir pasitikėjimą, dalyvavimo sąlygos bus skaidrios, o dalyviai turės užsiregistruoti ES skaidrumo registre ir laikytis atitinkamų principų, įskaitant Stambulo pilietinės visuomenės organizacijų vystymo veiksmingumo principus (5).

5.4.1.

Kad būtų galima tinkamai nustatyti forumo institucinį statusą ir organizacinę struktūrą, būtina atsižvelgti į jo daugeriopas funkcijas. Forumas turi būti nepriklausomas ir patikimas. Jis turėtų būti valdomas kuo aiškiau ir skaidriau, užtikrinant aiškų funkcijų pasidalijimą.

5.4.2.

Forumą prižiūrėti ir jo veiklą koordinuoti turėtų EESRK – institucija, įsteigta pilietinės visuomenės dalyvavimui ES lygmens veikloje palengvinti.

5.4.3.

Už posėdžių rengimą turėtų būti atsakinga įvairios sudėties taryba; jos nariai turėtų būti pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovai (jie turi sudaryti didžiąją tarybos narių dalį), taip pat Komisijos ir EESRK atstovai. Kaip ir EMF, tarybos narius turėtų rinkti darnaus vystymosi forumo dalyviai, vadovaudamiesi rotacijos principu.

5.5.1.

Forumo darbas turėtų būti nuolatinis procesas. Kasmet bus rengiami nuolatiniai ir parengiamieji posėdžiai; tai gali būti posėdžiai „atviroje erdvėje“, darbo grupių darbas ir nuolatinis bendradarbiavimas internetinėse platformose pasitelkiant novatoriškus komunikacijos procesų ir renginių organizavimo metodus.

5.5.2.

Forumo sudėtis ir darbo metodai turėtų būti tokie, kad būtų užtikrinta tikra dalyvaujančių pilietinės visuomenės organizacijų įvairovė ir jų teisė nepriklausomai ir savarankiškai nustatyti savo indėlį.

5.5.3.

Forumas sieks naudingai prisidėti prie DVT įgyvendinimo proceso Europos lygmeniu bei atitinkamai JT ir valstybių narių lygmenimis. Kalbant apie valstybių narių lygmenį, tikimasi, kad vyriausybės savo veiklą pritaikys prie visuotinių tikslų ir teiks JT ataskaitas, jei valstybėje narėje yra sukurtas JT aukšto lygio politinis forumas (ALPF) darnaus vystymosi srityje, kurio tikslas – vadovauti JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui ir jį stebėti. Forumo plenarinis posėdis turėtų būti rengiamas bent kartą per metus, prieš ALPF kasmetinį vasaros posėdį, kad būtų galima atsižvelgti į jo rezultatus.

5.5.4.

Planuojant kitus forumo posėdžius reikėtų atsižvelgti į Europos semestrą, derybas dėl biudžeto ir Europos Komisijos darbo programą. Forumas sudarys palankias sąlygas dalyvauti lygiems pilietinės visuomenės atstovams ir suinteresuotiesiems subjektams valstybių narių vyriausybių kuriamose tarpusavio vertinimo schemose, kurias šiuo metu nagrinėja Europos darnaus vystymosi tinklas.

5.5.5.

Kitas svarbus orientyras suinteresuotuosius subjektus įtraukiant į stebėseną yra Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ES stebėsenos ataskaitos, visų pirma Eurostato stebėsenos ataskaitos; jos turėtų būti laikomos žinių, kuriomis remiantis forume rengiamos diskusijos, baze (žr. tolesnę dalį apie žinių bazę).

5.6.1.

Į plenarinių posėdžių darbotvarkę turėtų būti reguliariai įtraukiami visi su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo pažanga ir būdais susiję klausimai. Be to, į darbotvarkę galėtų būti įtraukiama kokia nors konkreti tema, atspindinti DVT grupę, arba daugeliui DVT svarbi horizontalioji tema (pvz., skurdo ir nelygybės sumažinimas vienu metu). Darbotvarkė turėtų būti sudaroma taip, kad skirtingoms sritims atstovaujantys suinteresuotieji subjektai būtų skatinami bendradarbiauti.

5.6.2.

Kadangi forumas turėtų veikti kaip nepriklausomas ir skaidrus organas, sudarant darbotvarkę su dalyviais bus konsultuojamasi per forumo valdančiąją tarybą.

5.7.1.

Kad forumo diskusijos būtų veiksmingos ir naudingos, jos turi būti paremtos kokybiška žinių baze. Galima tikėtis, kad Eurostatas toliau du kartus per metus rengs JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ES ir stebėsenos ataskaitas (6). Šios ataskaitos sudarys žinių, kuriomis remiantis rengiamos forumo diskusijos, bazės dalį.

5.7.2.

Į procesą turi būti įtraukta informacija iš tokių nepriklausomų šaltinių kaip organizuotos pilietinės visuomenės, nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir darnaus vystymosi tarybų, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institucijų, pavyzdžiui, žinių DVT klausimais tvarkymo sistemos (IISD) ir Europos agentūrų, taip pat piliečių stebėsenos veiklos ataskaitos ir iniciatyvos. Informacija galėtų būti renkama ir naudojantis internetinėmis platformomis. Kad galėtų įgyti žinių kviesdamasis ekspertus arba skatindamas vykdyti mokslinius tyrimus, forumas turėtų stengtis naudotis kitais esamais mokslinių tyrimų vykdymo pajėgumais.

5.7.3.

Naudodamasis gerąja nacionalinių darnaus vystymosi tarybų praktika ir patirtimi, forumas turėtų užmegzti ryšius su mokslinių tyrimų finansavimo institucijomis ir pradėti vykdyti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kurie gali paskatinti visos Europos darnų vystymąsi.

5.8.1.

Forumo posėdžių ir diskusijų procesų rezultatai turėtų būti apibendrinami ataskaitose arba kitais tinkamais dokumentavimo metodais. Visų atstovų nuomonės ir rekomendacijos turi būti įtrauktos į galutinius dokumentus. Interesų konfliktus sprendžia taryba. Rezultatai taip pat turėtų sudaryti galimybę dalyvaujančioms organizacijoms pateikti savo rezultatus ir ataskaitas.

5.8.2.

Jei Eurostatas ar Komisija reguliariai rengs darnaus vystymosi pažangos ataskaitas, forumas siūlys savo nustatytus faktus laikyti alternatyviąja pilietinės visuomenės ataskaita.

5.8.3.

Turi būti užtikrinta, kad rezultatai darytų poveikį Komisijos ir kitų Europos institucijų darbui, susijusiam su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, o grįžtamoji informacija būtų atidžiai stebima.

5.8.4.

Taip pat būtų galima rengti įvairius Europos dialogus su specialių interesų grupių arba kitų tikslinių asmenų grupių atstovais, pavyzdžiui, jaunimu, kaip būsimosios sprendimus priimančių asmenų kartos nariais, kurie pensinio amžiaus sulauks 2050 m.

5.8.5.

Be to, forumas gali nuspręsti nustatyti naujus sąveikos būdus. Būtų galima įsteigti Europos darnaus vystymosi apdovanojimą, kuris galėtų būti skiriamas už ypatingus pilietinės visuomenės veiksmus ir vadovavimą visuomenei.

5.9.1.

EESRK galėtų leisti naudotis savo technine infrastruktūra ir sekretoriato paslaugomis. Dalyvių ir pranešėjų kelionės išlaidų atlyginimo, interneto platformos administravimo bei pranešimų ir baigiamųjų dokumentų rengimo finansavimo klausimus reikės svarstyti su bendradarbiaujančiais partneriais.