19.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/54

Pranešėja:

Kathleen WALKER SHAW

1.1.

Darbo ir darbo santykių pobūdis sparčiai kinta. ES uždavinys – skatinti inovacijas, technologinę plėtrą ir kūrybiškumą, kad būtų galima siekti ir gauti naudingų rezultatų tvariai ir konkurencingai socialinei rinkos ekonomikai kurti. Reikia įvertinti, kaip šie pokyčiai veikia darbo rinką, standartus, ekonomiką, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas bei pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį. Vienodų veiklos sąlygų ir sąžiningos skaitmeninės ekonomikos sistemos sukūrimas darbuotojams ir įvairaus dydžio bei visų sektorių įmonėms bei skaitmeninių įgūdžių tobulinimas yra vieni svarbiausių uždavinių, kuriuos turime išspręsti. Europai ir jos socialiniams partneriams tenka vienas pagrindinių vaidmenų užtikrinant, kad šio proceso rezultatai būtų naudingi, sąžiningi, tvarūs ir būtų išaiškinti visi neaiškūs teisių ir apsaugos aspektai.

1.2.

EESRK mano, kad pirmiausia visoje ES reikia išsaugoti socialinės paramos sistemų kokybę ir finansinį tvarumą, ir rekomenduoja, kad ES Komisija ir valstybės narės, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, atliktų geriausios patirties tyrimus, kuriais būtų galima remtis kuriant lankstesnėms užimtumo formoms pritaikytus socialinės paramos modelius, užtikrinant, kad atitinkamo lygmens socialinės apsaugos sistemoje dalyvautų visi dirbantieji, net ir savarankiškai dirbantys darbuotojai, kurie tradicinėje socialinės paramos sistemoje nedalyvauja. Į tai reikėtų atsižvelgti plėtojant siūlomą ES socialinių teisių ramstį. Džiaugiamės, kad EESRK šį klausimą nagrinėja atskiroje nuomonėje.

1.3.

EESRK rekomenduoja atlikti išsamesnę šių pokyčių poveikio gebėjimams analizę, taip pat įvertinti, kokios mokymosi visą gyvenimą, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybės yra prieinamos darbuotojams pagal šiuos naujus darbo santykių modelius, kad atsiradus šioms inovacijoms kvalifikacija netaptų žemesnė ar jai nebūtų daromas neigiamas poveikis ir būtų užtikrintos geresnės užimtumo galimybės. Skatinimas visiems įgyti skaitmeninių įgūdžių ir juos lavinti privalo būti vienas iš ES prioritetų.

1.4.

EESRK mano, kad reikia daugiau duomenų ES lygmeniu apie visuomenės patalkos mastą, visuomenės patalkoje dalyvaujančių darbuotojų ypatybes, įvairias naujas užimtumo formas, kaip nefiksuoto darbo laiko ir darbo pagal poreikį sutartys, naujas profesijas, civilinės teisės sutartis, platforminės ekonomikos dydį, sektorius, kuriuose ji veikia, ir jos geografinį pasiskirstymą ES, taip pat reikia šių sričių analizės. Tai padės įvertinti verslo sektoriaus ir darbuotojų poreikius, kai pasirenkamos šios užimtumo formos.

1.5.

Duomenis apie šiuos pokyčius reikia rinkti reguliariau, atliekant Europos darbo jėgos tyrimus ir rengiant darbo rinkos ataskaitas, kuriose nustatoma geriausia patirtis, jeigu tokia yra. Taip bus galima stebėti naujų darbo ir darbo santykių formų poveikį darbo rinkai ir ekonomikai, vertinti, kaip jomis prisidedama prie tvarių kokybiškų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, ir šia informacija remtis kuriant ES užimtumo politiką, taip pat įgyvendinant ES semestrą ir 2020 m. strategiją. Šie tyrimai turėtų būti finansuojami iš programos „Horizontas 2020“ ir kitų susijusių ES finansavimo eilučių lėšų.

1.6.

Siekiant nustatyti naujų užimtumo formų reikšmę darbuotojų gyvenimui ir jų poveikį darbo tvarumui viso gyvenimo laikotarpiu, taip pat reikalingi išilginio pjūvio duomenys (1). Be to, svarbu nustatyti, kokiu mastu jos yra susijusios su lytimi ar kitais demografiniais kintamaisiais (pvz., amžiumi, negalia, etnine kilme ir migranto statusu).

1.7.

Reikia skubiai išaiškinti tokių naujų darbo rinkos tarpininkų, kaip interneto platformos, teisinį statusą, kad juos būtų galima aiškiai nurodyti oficialiuose statistiniuose duomenyse, stebėti jų augimą ir nustatyti, kokius standartus, įpareigojimus, atsakomybę ir veiklos taisykles reikėtų jiems taikyti ir kurios reguliavimo institucijos turėtų būti atsakingos už jų tikrinimą ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, kartu pripažįstant, kad šios interneto platformos gali būti inovacijų, užimtumo galimybių ir ekonomikos augimo šaltinis.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija šiuo metu konsultuojasi dėl Direktyvos dėl rašytinės pažymos (2), ir tikisi, kad, jeigu ES Komisija nuspręstų peržiūrėti šį teisės aktą, pasiūlymuose bus atsižvelgta į naujų darbo santykių formų klausimą. Konkrečiai, tikimasi, kad bus aiškiau nurodytos naujos darbo santykių ir darbo formos, tuo pat metu atsižvelgiant į MVĮ poreikius. Taip pat galima pagalvoti apie galimybę išplėsti taikymo sritį, įtraukiant į ją darbuotojus, nustatyti, kad rašytinės pažymos turi būti pateikiamos pačią pirmą dieną, ir, siekiant užkirsti kelią nefiksuoto darbo laiko sutartims, nustatyti minimalų darbo valandų skaičių.

1.9.

EESRK rekomendacija dėl interneto platformų, visuomenės patalkos, ekonomiškai priklausomų savarankiškai dirbančių asmenų ir kitų naujų savarankiško užimtumo formų – išspręsti su tarpininkų veiklos reguliavimu, atsakomybe už nelaimingus atsitikimus, padarytą žalą ir nesuteiktas paslaugas susijusius klausimus, kad būtų apsaugoti darbuotojai, vartotojai ir plačioji visuomenė. Reikia išaiškinti, kaip šioms naujoms užimtumo formoms taikomi esami ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, kokia tvarka nagrinėjami šių teisės aktų pažeidimai ir kam tenka atsakomybė už tikrinimą bei už darbuotojų, vartotojų ir visuomenės civilinės atsakomybės draudimą.

1.10.

Darbo inspekcijoms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai laikantis nacionalinės praktikos šių formų darbą įtraukti į jų kompetencijos sritį, o inspektoriams turėtų būti skirta reikiamų išteklių, rengiami atitinkami mokymai ir užtikrinama reikiama kompetencija. Partnerystės ryšiai su profesinėmis sąjungomis, vartotojų arba kitomis atstovaujamosiomis asociacijomis galėtų būti naudingi padedant atsakyti į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir ginant teises. Keitimasis geriausia patirtimi bus svarbi šio proceso dalis.

1.11.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelis darbuotojų gali netekti galimybės naudotis kolektyvinių derybų struktūromis ir profesinių sąjungų atstovavimo paslaugomis, taip pat reikėtų išanalizuoti poveikį kolektyvinių derybų aprėpčiai tuose sektoriuose, kuriuose tai aktualu. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad gali kilti klausimas dėl savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomų darbuotojų teisės laisvai jungtis į asociacijas, jeigu jų vienijimąsi į asociacijas būtų imta laikyti kartelio sudarymu ir dėl to kiltų rizika, kad tai gali prieštarauti antikonkurencinius veiksmus draudžiančioms ES taisyklėms. Į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių gali iškilti grėsmė šiai pagrindinei teisei, būtina atsakyti, o spragas pašalinti. Reikia rekomendacijų, kaip konkurencijos taisykles taikyti savarankiškai dirbantiems asmenims, kai jų darbas panašus į samdomų darbuotojų darbą. Jei šiuo atveju būtų remiamasi TDO darbuotojo (angl. worker) samprata, o ne siauresne samdomo darbuotojo (angl. employee) apibrėžtimi, būtų galima geriau suprasti, kaip taikyti pagrindinius darbo principus ir teises (3), o ES konkurencijos taisyklėmis neturėtų būti trukdoma naudotis tais principais ir teisėmis.

1.12.

EESRK ragina ištirti visuomenės patalkoje dalyvaujančių darbuotojų sutartinį statusą ir kitas naujas darbo bei darbo santykių formas, taip pat tarpininkų įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, ar šie darbuotojai gali derėtis dėl atlyginimo (arba jį nustatyti), darbo valandų ir sąlygų, atostogų, pensijų, motinystės teisių, darbdavio apmokamo sveikatos draudimo ir kitų darbo teisių ir ginti nuosavybės teisę į sukurtą intelektinį turtą. Taip pat reikalingos gairės, kuriose būtų paaiškinti su apmokestinimu ir socialiniu draudimu susiję darbo statuso aspektai, kurie galbūt yra neaiškūs.

1.13.

EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija, EBPO ir TDO kartu su socialiniais partneriais parengtų reikiamas nuostatas dėl deramų internetu dirbančių asmenų ir dirbančiųjų pagal naujus darbo santykius darbo sąlygų ir apsaugos. EESRK mano, kad būtų naudinga sukurti metodiką ES lygmeniu, bet kartu pažymi, kad didžiąją dalį darbo reikės atlikti nacionaliniu, sektoriaus arba darbo vietos lygmenimis.

1.14.

Kaip nurodė Europos socialiniai partneriai, svarbu, kad Europos Komisija planuotų užimtumo politikos darbotvarkę taip, kad būtų palaikomas skaitmeninis mūsų ekonomikos ir darbo rinkų pertvarkymas. Kartu ji turėtų stengtis, kad kokybiškų užimtumo galimybių būtų kuo daugiau, o jų gali atsirasti suskaitmeninus mūsų ekonomiką. Pagal darbo rinkos politiką taip pat turėtų būti siekiama apsaugoti asmenis, kuriuos paveiks skaitmeninimas, ir juos perkvalifikuoti arba patobulinti jų įgūdžius. EESRK rekomenduoja šioje srityje įtvirtinti veiksmingas teises ir apsaugos, stebėsenos bei vykdymo užtikrinimo priemones, kad pajamų atotrūkis nedidėtų, grynosios pajamos nemažėtų ir visoje ES būtų užtikrintos tvarios ekonomikos augimo galimybės.

1.15.

EESRK Europos Komisijai siūlo apsvarstyti, kokiais būdais būtų galima skatinti Europos platformas kurti taip, kad, remiantis tvirtai susiformavusia Europos tradicija darbo rinkos koordinavimo srityje (jis dažnai vykdomas bendruomenės lygmeniu, aktyviai bendradarbiaujant profesinėms sąjungoms, vietos darbdaviams ir nacionalinėms savarankiškai dirbančiųjų asociacijoms) laikytis abipusiškumo ir bendradarbiavimo principų, sukurta vertė išliktų vietos ekonomikos dalimi. Būtų svarbu apsvarstyti, kokios priemonės padėtų įmonėms kurti tvarias kokybiškas darbo vietas, ir galimybę remti įmones ne tik pradiniu veiklos etapu po įmonės įsteigimo, bet ir tolesniu savarankiškos plėtros etapu, kuriuo daugeliui naujų įmonių dabar trūksta finansavimo.

2.1.

Vykstant sparčiai technologinei plėtrai ir kitokiai ekonomikos bei visuomenės raidai, padaugėjo naujų darbo ir darbo santykių formų, dėl to darbo rinkos sąlygos smarkiai keičiasi ir tampa dar sudėtingesnės. Inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbūs tvarią ir konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką skatinantys veiksniai. Gyvybiškai svarbu užtikrinti pusiausvyrą: skatinti, kad šiais naujais pokyčiais būtų didinama ekonominė ir socialinė nauda, užtikrinant darbuotojų, vartotojų ir verslo įmonių apsaugą, bet kartu vengti piktnaudžiavimo jais kaip priemone nepaisyti sąžiningos darbo praktikos.

2.2.

Naujomis užimtumo formomis gali būti užtikrintas darbo vietų kūrimas ir sklandesnis darbo rinkų veikimas, nes ir darbuotojai, ir darbdaviai taptų lankstesni, padidėtų darbuotojų savarankiškumas ir darbo vietų pritaikomumas, būtų skatinama ugdyti įgūdžius ir suteikta geresnių galimybių sukurti teigiamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Kartu svarbu visada, kai tik galima, skatinti kokybišką užimtumą, socialinį dialogą ir kolektyvinių derybų struktūras ir pašalinti visas informacijos apie darbdavių ir darbuotojų teises ir įsipareigojimus, darbuotojų užimtumo statusą, atsakomybę už nelaimingus atsitikimus, draudimą ir profesinę atsakomybę, mokesčių, socialinės apsaugos ir kitų teisės aktų taikymą spragas. Siekiant išvengti didesnio pajamų atotrūkio, užtikrinti, kad žmonės išsaugotų deramas ir patikimas pajamas ir galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, reikalingas visapusiškas galimybių prisitaikyti prie šių pokyčių dabartinėje darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemose įvertinimas.

2.3.

EESRK su šiomis besiformuojančiomis tendencijomis susijusius klausimus apsvarstė įvairiose nuomonėse (4), kurios buvo naudingos rengiant šią tiriamąją nuomonę. ES pirmininkaujančiuose Nyderlanduose ir pirmininkausiančioje Slovakijoje, kurių prašymu parengta ši tiriamoji nuomonė, nestandartinis užimtumas atitinkamai siekia beveik 60 ir 20 proc (5).

2.4.

Naujausios Eurofound (6) ir TDO (7) ataskaitos padėjo nustatyti per pastarąjį dešimtmetį įvykusį perėjimą nuo tradicinių darbo santykių prie labiau nestandartinių užimtumo formų. TDO nurodo: „Tebevykstantys darbo santykių pokyčiai turi svarbių ekonominių ir socialinių pasekmių. Šiais pokyčiais prisidedama prie didėjančio darbo pajamų ir produktyvumo atotrūkio ir <…> gali būti skatinama pajamų nelygybė“ (8). Anot TDO (9), šalyse, kurių duomenys žinomi, ir kurios apima 84 proc. viso pasaulinio užimtumo, tik maždaug ketvirtadalis (26,4 proc.) darbuotojų dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, tuo tarpu didelių pajamų ekonomikos šalyse pagal tokias sutartis dirba daugiau kaip trys ketvirtadaliai darbuotojų. Nors įprastas užimtumo modelis dominuoja vis mažiau, jis tebėra svarbus Europos darbo rinkos elementas. TDO pabrėžia, kad vyriausybėms, ES institucijoms ir socialiniams partneriams svarbu nustatyti ir apibrėžti naujas užimtumo formas, kurti ir pritaikyti politikos priemones ir teisės aktus, kuriais būtų valdomi pokyčiai ir užtikrinami teigiami rezultatai, garantuojant palankią politinę ir reglamentavimo aplinką, kurioje būtų ginami įmonių ir įvairių formų darbą dirbančių žmonių interesai.

3.1.

Europos šalių ekonomikoje padaugėjo įvairių užimtumo formų. Jos, viena vertus, konkuruoja su tradicine nuolatinio darbo visą darbo dieną sistema, kuriai būdingos nustatytos darbo valandos, sutartimi nustatytos teisės ir išmokos ir visiškas įtraukimas į nacionalines socialinės apsaugos sistemas. Antra vertus, jos gali padėti sukurti daugiau darbo vietų ir naujoviškų būdų dirbti; svarbu užtikrinti tokių pagal naujus verslo modelius sukurtų darbo vietų kokybę. Vienos šių užimtumo formų yra susijusios su globalizacija, skaitmeninimu, kintančiais gamybos modeliais, pavyzdžiui, darbo, kuris anksčiau buvo atliekamas pačiose įmonėse, perdavimu trečiosioms šalims, kitos – su naujos praktikos diegimu įmonėse, trečios – su visiškai naujais užimtumo modeliais.

3.2.

Naujos darbo formos fiziniams asmenims gali atverti naujų galimybių tapti verslininkais ir rinktis profesijas, kurios anksčiau buvo neprieinamos, arba pasitraukti iš šešėlinės neapskaityto darbo ekonomikos. Įvertinus verslininkų motyvaciją, matyti, kad žmonės dažniau imasi verslo dėl teigiamų priežasčių (pvz., nori išnaudoti gerą idėją) negu dėl neigiamų (pvz., dėl to, kad neturi kitų darbo galimybių) (10).

3.3.

Nauji darbo santykiai apima nefiksuoto darbo laiko, budėjimo arba tik skrydžio laiko (angl. fly-time only) sutartis, smulkius darbus, įvairius darbus (angl. portfolio work), darbą už čekius, civilinės teisės sutartis ir darbo pasidalijimo susitarimus. Juos papildo įvairios sutartinės įdarbinimo formos, pagal kurias darbą organizuoja tarpininkai, įskaitant skėtines bendroves, savarankiško darbo agentūras, įdarbinimo su keliais darbdaviais agentūras arba internetines visuomenės patalkos platformas. Pagal daugelį šių užimtumo formų darbuotojai vadinami nepriklausomais rangovais, jaunesniaisiais nariais, užduočių vykdytojais, partneriais ar kitaip ir iš šių pavadinimų kartais sunku suprasti, koks yra jų užimtumo statusas. Nors toks darbas dažnai laikomas savarankišku, kartais jis neatitinka su tikrai savarankišku darbu siejamų kriterijų, pavyzdžiui, galimybės apibrėžti užduotis, nustatyti darbo užmokesčio dydį arba būti sukurto intelektinio turto savininku. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo ir žemės ūkio, būdingas protarpinis, atsitiktinis arba sezoninis darbas, tad tam tikras lankstumas reikalingas ir darbdaviui, ir darbuotojui. Kad būtų išvengta neapskaityto darbo daromos žalos, reikalingos taisyklės, kuriomis tokios sutartys būtų reglamentuojamos, nesvarbu, ar darbas būtų organizuojamas per agentūrą, ar savarankiškai.

3.4.

Svarbu skirti tikrąją verslininkystę, savarankiškai dirbančius specialistus ir naujas priklausomo savarankiško darbo formas ir užtikrinti darbo kokybę. Dėl darbo organizavimo pokyčių, susijusių su atliktų užduočių vertinimu ir pagal projektus vykdoma veikla, keičiasi netgi darbuotojų, dirbančių pagal oficialias darbo sutartis, tradicinės darbo valandos, o tai daro poveikį gyvenimo tempui ir pajamų garantijoms. Daugelyje darbo vietų, pavyzdžiui, skambučių centruose, socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis sėkmingai pavyko išspręsti su neaiškiais aspektais susijusias problemas ir pagerinti darbo sąlygas.

4.1.

Dėl skaitmeninimo gali padidėti esamų verslo įmonių našumas ir lankstumas, jis gali tapti pagrindu kurtis naujoms pramonės šakoms ir užimtumo formoms ir taip prisidėti prie Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo. Jei skaitmeninimas bus veiksmingai valdomas, jis labai padės kurti socialinę rinkos ekonomiką, tenkinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo poreikius, mažinti lyčių nelygybę užimtumo ir socialinės apsaugos srityse. Šiuo klausimu naudingas neseniai Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), „BusinessEurope“, Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP) ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME) patvirtintas pareiškimas (11).

4.2.

Skaitmeninimas padarė didelę įtaką darbo organizavimui ir užimtumui, taigi jam reikia tolesnio politikų dėmesio, be to, jį reikia tinkamai valdyti. Dėl skaitmeninimo taip pat pakito santykiai su vartotojais, tapo lengva gauti prekes ir paslaugas. Vartotojų pasitenkinimas yra aukštas, tačiau susirūpinimą kelia šio proceso poveikis ekonomikai, todėl reikia tobulinti veiksmingus teisių gynimo mechanizmus. Iniciatyviu politikos formavimu ES ir nacionaliniu lygmenimis reikia užtikrinti, kad būtų išnaudotos skaitmeninimo teikiamos galimybės, bet kartu išvengta su juo susijusių problemų (12).

4.3.

Labai didelė gyventojų dalis daugelyje vietų turi interneto prieigą ir iš esmės su jais bet kada ir bet kur galima susisiekti su darbu susijusiais klausimais, todėl dažnėja darbas internetu ir nyksta erdvės bei laiko ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Šis lankstumas gali būti naudingas ir įmonėms, ir darbuotojams, jeigu paisoma abiejų šalių interesų. Reikėtų išsamiau apsvarstyti, ar ir kokio masto papildoma darbuotojų privataus ir šeimos gyvenimo apsauga yra reikalinga šiomis skaitmeninio judriojo ryšio visuotinio paplitimo sąlygomis ir kokios, galbūt nacionalinio ar ES lygmens, priemonės būtų tikslingos siekiant apriboti visapusišką darbuotojų pasiekiamumą (13).

4.4.

Padaugėjus žmonių, turinčių skaitmeninius įgūdžius bei mokančių naudotis standartine programine įranga ir išplitus pasaulinėms kalboms, darbdaviams atsirado galimybė pirkti užsakomąsias paslaugas pasaulinėse darbo rinkose. Taip Europos piliečiams sukuriamos galimybės dirbti pasaulinio lygio klientams, kur jie bebūtų įsikūrę, tačiau įmonėms ir darbuotojams taip pat kyla nevienodos konkurencijos grėsmė, nes dėl šių darbų jiems tenka konkuruoti su tos pačios srities įmonėmis ar specialistais iš mažo darbo užmokesčio šalių, kurie galbūt nesilaiko pagrindinių TDO darbo standartų ir negarantuoja deramo darbo.

5.1.

Technologiniai pokyčiai gali paskatinti ugdyti įgūdžius, bet tradicinių profesijų darbuotojų kvalifikacija dėl jų taip pat gali sumažėti. Šių pokyčių poveikį įgūdžiams taip pat reikėtų analizuoti ir įvertinti, kokių mokymosi visą gyvenimą, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių reikia ir kokios galimybės yra prieinamos darbuotojams pagal šiuos naujus darbo santykių modelius. Bendradarbiaudamos su profesinėmis sąjungomis, Europos profesinio mokymo plėtros centru (CEDEFOP) ir įvairaus lygmens valdžios institucijomis, įmonės turi užtikrinti, kad įgūdžiai būtų ugdomi ir atitiktų kintančio darbo pasaulio poreikius. Sprendžiant šiuos uždavinius, labai svarbu veiksmingai naudotis ES socialinio fondo ir kitais ištekliais.

5.2.

Vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad žmonės turėtų įgūdžių, kurių reikia kintančiose darbo rinkose, norint užimti kokybiškas darbo vietas; tai turėtų būti vienas svarbiausių būsimos ES įgūdžių darbotvarkės punktų. ES ir valdžios institucijų prioritetas turi būti įvertinti, kaip geriausia pritaikyti įgūdžius, kaip patobulinti visų skaitmeninius įgūdžius, visais lygmenimis aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams. EESRK atkreipia dėmesį, kad šis įsipareigojimas jau įtrauktas į 2015–2017 m. ES socialinio dialogo darbo programą.

6.1.

Trūksta patikimų statistinių duomenų apie šiuos pokyčius. Reikia daugiau informacijos apie visuomenės patalkos mastą, visuomenės patalkoje dalyvaujančių darbuotojų ypatybes, įvairias savarankiško darbo, ekonomiškai priklausomo savarankiško darbo, fiktyvaus savarankiško darbo ir mažų garantijų darbo rūšis, platforminės ekonomikos dydį, sektorius, kuriuose ji veikia, ir jos geografinį pasiskirstymą, ES padėtį lyginant su kitų pasaulio šalių padėtimi.

6.2.

Taip pat reikia rinkti statistinius duomenis apie naujų darbo santykių formų poveikį darbo rinkai, darbo poliarizacijai, pajamoms ir ekonomikai, kuriais būtų galima remtis kuriant ES užimtumo politiką, taip pat įgyvendinant ES semestrą ir 2020 m. ES strategiją.

6.3.

Siekiant nustatyti naujų užimtumo formų reikšmę darbuotojų gyvenimui ir jų poveikį darbo tvarumui viso gyvenimo laikotarpiu, taip pat nustatyti, kokiu mastu jos yra susijusios su lytimi ar kitais demografiniais kintamaisiais (pvz., amžiumi, negalia, etnine kilme ir migranto statusu), taip pat reikalingi išilginio pjūvio duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis darbuotojų, norinčių turėti galimybę naudotis kolektyvinių derybų struktūromis ir profesinių sąjungų atstovavimo paslaugomis, tokios galimybės gali neturėti, taip pat reikėtų analizuoti poveikį kolektyvinių derybų aprėpčiai tuose sektoriuose, kuriuose tai aktualiausia.

6.4.

Šie tyrimai turėtų būti remiami iš programos „Horizontas 2020“ ir kitų susijusių ES finansavimo eilučių lėšų.

7.1.

Naujos užimtumo formos atsiranda taip greitai, kad sutartinių santykių raida atsilieka, todėl reikia nagrinėti naujų užimtumo formų teisinį statusą. Reikia skubiai išaiškinti darbo rinkos tarpininkų ir interneto platformų statusą, kad juos būtų galima aiškiai nurodyti oficialiuose statistiniuose duomenyse, stebėti jų augimą ir nustatyti, kokius standartus, įpareigojimus, atsakomybę ir veiklos taisykles reikėtų jiems taikyti ir kurios reguliavimo institucijos turėtų būti atsakingos už tikrinimą ir vykdymo užtikrinimą. Vertinimą apsunkina tai, kad ES vartojami skirtingi darbuotojo, samdomo darbuotojo, savarankiškai dirbančio asmens ir stažuotojo terminai ir sąvokos.

7.2.

EESRK atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija šiuo metu konsultuojasi dėl Direktyvos dėl rašytinės pažymos (14), ir tikisi, kad naujos užimtumo formos bus įtrauktos į jos taikymo sritį.

7.3.

Interneto platformos sparčiai plečiasi ir iš esmės teigiamai veikia ekonomiką, užimtumą bei inovacijas, tačiau kai kuriais atvejais jų raida yra tokio masto, kad rizikuojama sukurti monopolijas, galinčias iškraipyti rinką ir sukurti nevienodas konkurencijos sąlygas. Dalijimosi ekonomikos ir kiti nauji užimtumo modeliai neturėtų tapti piktnaudžiavimo priemonėmis, stengiantis nemokėti deramų atlyginimų, išvengti mokestinių ir socialinės apsaugos įsipareigojimų, vengti užtikrinti kitas darbo teises ir sąlygas, sąnaudas perkėlus vartotojams ir darbuotojams, bei išvengti ne internetu vykdomam verslui nustatytų taisyklių. Taip kiltų rizika, kad bus kenkiama kitų sektorių verslo įmonėms ir darbuotojams, trukdoma laikytis sutartų standartų ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

8.1.

Darbas už įprastinės darbo vietos ribų gali kelti pavojų darbuotojų, klientų ir plačiosios visuomenės sveikatai ir saugai. Toks darbas gali būti atliekamas viešosiose erdvėse arba savo namuose, naudojant pavojingas medžiagas ir įrangą, be tinkamų instrukcijų ar apsauginių drabužių. Atsakomybė už draudimą, sertifikavimą ir profesinė atsakomybė gali būti neaiški. Gali būti, kad internetu dirbantys asmenys intensyviai dirba prie kompiuterio ekrano netinkamoje aplinkoje ir naudoja ergonominių standartų neatitinkančius baldus ir įrangą.

8.2.

Siekiant apsaugoti darbuotojus, klientus ir plačiąją visuomenę, reikia išspręsti atsakomybės už saugumą ir nelaimingus atsitikimus klausimą, nes kai kuriose interneto platformose šie aspektai neaiškūs.

8.3.

Rengiant šią nuomonę buvo surengtas klausymas (15), kurio metu buvo iškelti kiti aktualūs klausimai, tarp jų – išsekimo dėl darbo ilgas ir nereglamentuotas valandas, su neapibrėžtu darbo pobūdžiu ir pajamomis susijusio streso, nesumokėjimo už atmestą darbą, prastų vartotojų įvertinimų, kurių negalima užginčyti, „išstūmimo“ iš platformos arba sutarties, atsakomybės už priežiūrą be konkretaus darbo grafiko valdymo problemų, socialinės izoliacijos ir bendro keleto darbų derinimo poveikio.

8.4.

Reikia išaiškinti, kaip šioms naujoms užimtumo formoms taikomi esami ES ir nacionalinės teisės aktai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kokia tvarka nagrinėjami šių teisės aktų pažeidimai, ir atsakomybę už tikrinimą bei už darbuotojų, vartotojų ir visuomenės civilinės atsakomybės draudimą. Šios srities tyrimus ir analizę galėtų padėti atlikti Bilbao veikianti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA).

8.5.

Darbo inspekcijoms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai laikantis nacionalinės praktikos šių formų darbą įtraukti į jų kompetencijos sritį, o inspektoriams, siekiant užtikrinti jų darbo efektyvumą, turėtų būti skirta reikiamų išteklių, rengiami atitinkami mokymai ir užtikrinama reikiama kompetencija. Partnerystės ryšiai su profesinėmis sąjungomis, vartotojų arba kitomis atstovaujamosiomis asociacijomis galėtų būti naudingi padedant atsakyti į susirūpinimą keliančius klausimus ir ginant teises.

9.1.

Naujos užimtumo formos daro įtaką daugeliui įvairių profesijų ir apima darbą, kuris anksčiau buvo neoficialios ekonomikos dalis, laisvai samdomą darbą ir darbą, kurį paprastai atlieka tiesiogiai dirbantys darbuotojai. Atsiradus šioms užimtumo formoms, gali susidaryti tokia padėtis, kai tas pačias užduotis vienodomis sąlygomis atlieka skirtingą statusą turintys darbuotojai ir dėl to atsiranda tų darbuotojų apsaugos, teisių ir darbo užmokesčio dydžio skirtumai.

9.2.

Į darbo santykius įsitraukus naujiems tarpininkams, kai kuriais atvejais šalių santykiams ėmė trūkti skaidrumo, tai tapo kliūtimi individualiai derėtis dėl darbo sąlygų ir buvo apribota darbuotojų galimybė pasinaudoti kolektyvinių derybų galimybe.

9.3.

Keliami klausimai, kuri šalis turėtų būti laikoma darbdaviu ir kaip turėtų būti apibrėžiamas savarankiškas darbas, įskaitant teisinę apibrėžtį ir nuobaudų už neteisėtą darbą ir sunkesnių formų išnaudojimą sistemą. Interneto platformose taikomi keli skirtingi užimtumo modeliai, pavyzdžiui, kai kurios platformos, siekdamos gerinti paslaugų kokybę ir mažinti darbuotojų kaitą, pradėjo siūlyti savo darbuotojams samdomo darbuotojo statusą (16). Samdomo darbuotojo statusas – tai galimybė gauti ir kitas samdomų darbuotojų teises. Kai darbuotojai laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis, gali kilti klausimas dėl jų teisės laisvai jungtis į asociacijas, jeigu jų vienijimąsi į asociacijas būtų imta laikyti kartelio sudarymu ir išeitų, kad tai prieštarauja antikonkurencinius veiksmus draudžiančioms ES taisyklėms. Šią problemą būtina spręsti, ypač tais atvejais, kai tariamai savarankiškai dirbantiems darbuotojams trūksta autonomijos apibrėžiant užduotis ir nustatant darbo užmokesčio dydį.

9.4.

EESRK ragina išanalizuoti visuomenės patalkos darbuotojų ir kitų naujų darbo santykių formų atstovų užimtumo statusą, atsižvelgiant į jų galimybes derėtis dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio formą (ir kas ją nustato) ir teises į sukurtą intelektinę nuosavybę. Atliekant tyrimą, reikėtų stengtis valstybėms narėms pateikti rekomendacijų ir jose, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, išaiškinti darbuotojų mokestinį, socialinio draudimo ir užimtumo statusą ir šių platformų įsipareigojimus, susijusius su darbo valandomis, darbo užmokesčiu, atostogomis, pensijomis, motinystės teisėmis, darbdavio apmokamu sveikatos draudimu ir kitomis darbuotojų teisėmis.

10.1.

Reikia išaiškinti visuomenės patalkos darbuotojų ir kitų darbuotojų, kurie dirba be garantijų ir nuolat kintančiomis sąlygomis, teises įvairiais klausimais, įskaitant:

10.2.

Europos Komisija, EBPO ir TDO turėtų kartu su socialiniais partneriais parengti reikiamas nuostatas dėl deramų internetu dirbančių asmenų ir dirbančiųjų pagal naujus darbo santykius darbo sąlygų ir apsaugos. EESRK mano, kad būtų naudinga sukurti metodiką ES lygmeniu, bet kartu pažymi, kad didžiąją dalį darbo reikės atlikti nacionaliniu, sektoriaus arba darbo vietos lygmenimis.

10.3.

Profesinės sąjungos ir savarankiškai dirbančiųjų asociacijos neseniai pradėjo vienytis ir drauge teikti rekomendacijas, kad pasirinkti sprendimai, socialinė apsauga ir išmokos būtų geresni.

11.1.

Naujos darbo santykių formos neapsiriboja vien žemos kvalifikacijos fiziniu arba aptarnavimo darbu. Nefiksuoto darbo laiko ir kitos darbo pagal poreikį formos plinta ir pradedamos taikyti geriau apmokamoms profesijoms, kurioms reikalinga aukšta kvalifikacija, įskaitant dėstytojus, orlaivių pilotus ir sveikatos priežiūros bei kitas viešąsias paslaugas teikiančius darbuotojus, todėl kyla rizika, kad gali mažėti jų pajamos ir silpnėti darbo vietos garantijos.

11.2.

Kadangi didelė dalis IRT ir komunikacijos priemonėmis atliekamo darbo gali būti vykdoma ir didelė dalis tokio pobūdžio paslaugų gali būti teikiama bet kurioje pasaulio vietoje, įmonėms ir darbuotojams tenka konkuruoti dar daugiau ir nevienodomis sąlygomis, nes toks darbas vis dažniau užsakomas atlikti mažo darbo užmokesčio šalyse, dėl to mažėja kolektyvinių derybų būdu sulygstami įkainiai.

11.3.

Tyrimais (17) nustatyta, kad dėl skaitmeninimo darbo rinka skyla į aukštos kvalifikacijos gerai apmokamą ir žemos kvalifikacijos prastai apmokamą darbą, o aukomis darbo rinkoje, kurioje įsivyrauja vis didesnė nelygybė, tampa vidutines pajamas gaunantys vidutinės kvalifikacijos bankininkystės, draudimo, administravimo sričių darbuotojai. Daugelis, kad gautų pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, yra priversti imtis keleto darbų. Tačiau kai kurie šių nepriklausomų darbuotojų yra labai aukštos kvalifikacijos ir patyrę specialistai, puikiai žinantys savo padėtį rinkoje ir vertę, ir nori vykdyti verslą iš tikrųjų savarankiškai arba užsiimti nepriklausoma veikla, kad diversifikuotų pajamų srautą, užtikrintų atsarginį pajamų šaltinį, jei netektų pagrindinio, užsidirbtų pinigų iš savo aistringo pomėgio arba išbandytų naujas karjeros ir verslo galimybes – realios abi alternatyvos, todėl reikia užtikrinti reikiamas teises ir apsaugą visiems.

11.4.

Kai kurių naujų užimtumo formų atsiradimą lėmė noras išvengti labiau standartinėms užimtumo formoms būdingų sąnaudų ir įsipareigojimų. Yra rizikos, kad nesant veiksmingai užtikrinamų teisių ir apsaugos ir netaikant stebėsenos bei vykdymo užtikrinimo priemonių, daugelio naujų darbo santykių formų atsiradimas lems tai, kad visoje ES pradės prastėti darbo užmokestis ir sąlygos, bus skatinama vis didesnė pajamų nelygybė, sumažės grynosios pajamos, paklausa ir ekonomikos augimo galimybės ir kils dar daugiau ilgalaikių makroekonominių uždavinių. Pragyvenimą užtikrinančiam darbo užmokesčiui išlaikyti yra labai svarbu, kad tokie darbuotojai turėtų galimybę savo darbo užmokesčio dydį ir sąlygas nusistatyti kolektyvinėmis sutartimis.

11.5.

Pagal naujas užimtumo formas dažnai mokamas ne valandinis atlygis, o užmokestis už konkrečias atliktas užduotis. Sąžiningo atlygio principo reikėtų laikytis visomis šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgti į visus svarbius atlygio aspektus, kaip atlikto darbo kokybė ir kompensavimas už darbo laiką (18).

11.6.

Kadangi šeimos paramos ir socialinės paramos sistemos ES šalyse skiriasi, svarbu įvertinti naujų užimtumo formų poveikį šeimos paramos politikos finansavimui, kartu pripažįstant, kad vieno pragyvenimą užtikrinančio atlyginimo gali nepakakti vaikų turinčiai šeimai išlaikyti.

11.7.

Su darbo užmokesčiu susiję klausimai negali būti nagrinėjami atskirai nuo probleminės darbo užmokesčio ir mokesčių bei socialinės apsaugos ir pašalpų sistemų sąveikos, kuri būdinga ne taip aiškiai apibrėžtiems darbo santykiams. Vėlgi labai svarbu aiškiai apibrėžti darbdavio sąvoką ir darbuotojo statusą.

12.1.

EESRK pripažįsta, kad valstybių narių sistemos skiriasi, ir mano, kad reikia ištirti, kaip turėtų būti kuriami lankstesnėms darbo rinkoms pritaikyti socialinės paramos modeliai, kuriais būtų užtikrinamos tvarios ir pakankamos pajamos, kurių pakaktų deramai gyventi. Į tai reikėtų atsižvelgti plėtojant siūlomą ES socialinių teisių ramstį. Džiaugiamės, kad EESRK šį klausimą nagrinėja atskiroje nuomonėje.

12.2.

Darbo rinkoms tampant vis lankstesnėms ir vis didesnei daliai darbuotojų iš anksto nežinant, kada ar kur jie dirbs, didėja nesuderinamumas su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis, kurios grindžiamos prielaida, kad dirbančiojo ir bedarbio statusus galima aiškiai atskirti. Toks nesuderinamumas nėra naudingas nei įmonėms, nei darbuotojams.

12.3.

Gali būti, kad vis didesnė dalis dirbančiųjų nemokės įmokų į nustatytas socialinės apsaugos – nedarbo, sveikatos, pensijos ar draudimo – sistemas ir negaus iš jų išmokų. Keliose valstybėse narėse, kuriose socialiniai partneriai veikia aktyviai, jie kartu su vyriausybėmis ta tema jau diskutuoja, tačiau siekiant nustatyti perspektyvias, tvarias politikos priemones, teisės aktus ir papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad visi dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, visuomenės patalkoje dalyvaujančius ir dalijimosi ekonomikos sistemos darbuotojus, dalyvautų atitinkamo lygmens socialinės apsaugos sistemoje, diskusijas reikia išplėsti visoje ES ir įtraukti vietos valdžios institucijas, kitus pilietinės visuomenės subjektus, asociacijas ir paslaugų teikėjus.

12.4.

EESRK pripažįsta, kad įvairių valstybių narių socialinės paramos sistemos labai skiriasi. Akivaizdu, kad norint išspręsti dėl naujų ekonomikos ir darbo rinkų pokyčių iškilusius uždavinius, reikia įvertinti socialinės paramos sistemų perspektyvumą. EESRK mano, kad svarbu užtikrinti pajamas, o visoje ES apskritai gerinti mokesčių ir socialinės paramos tvarkos kokybę, didinti jos patikimumą, prieinamumą ir veiksmingumą, nes daugelyje valstybių narių ši tvarka dabar priklauso nuo to, kad daug darbuotojų dirba pagal standartinio užimtumo modelį, ir nuo jų mokamų įmokų. Dėl taip mažėjančio efektyvumo gali kilti didelis pavojus Europos socialiniam ir socialinės rinkos ekonomikos modeliui, kuris yra pagrįstas tuo, kad visuomenė aktyviai dalyvauja finansuojant ir teikiant visuotinės svarbos paslaugas bei naudojantis efektyviomis socialinės apsaugos sistemomis.

12.5.

Būtina kruopščiai išnagrinėti mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti, kad visų formų pajamoms – ar jos būtų gaunamos tradicinės struktūros sektoriuose, ar dalijimosi arba platforminės ekonomikos sistemoje – būtų taikomas tinkamo lygio apmokestinimas ir socialinio draudimo įmokos. EESRK mano, kad šioms platformoms tenkantį vaidmenį būtų galima išaiškinti nuostatomis ir, jei reikia, teisės aktais, juose apibrėžti ir pagal darbo sutartis, ir savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą ir šiuos asmenis įtraukti į socialinės apsaugos sistemą ir reglamentavimo, ir įmokų atžvilgiu. ES turėtų raginti valstybių narių lygmeniu imtis reformų, atsižvelgiant į geriausią patirtį, ir tas reformas koordinuoti.

13.1.

Interneto platformos yra naujovė, kuri Europoje jau yra ekonomikos realija. Tačiau šiuo metu didelė jų dalis yra sukurta už ES ribų, todėl už kiekvieną sandorį ES viduje nuskaičiuojama nemaža suma, kartais siekianti net 25 proc. sandorio vertės, kurios didžioji dalis apmokestinama lengvatiniu tarifu. Šios platformos galbūt beveik arba visiškai nemoka mokesčių arba įmokų švietimui, infrastruktūrai ar viešosioms paslaugoms finansuoti tose Europos vietovėse, kuriose veikia. Kai darbuotojai nėra visiškai savarankiškai dirbantys, gali iškilti mokesčių, pensijų ar kitų socialinės apsaugos sistemų įmokų neatitikimų. Reikia įvertinti interneto platformų poveikį tvarių darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui ES ir jų indėlį šioje srityje.

13.2.

Europos Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kaip būtų galima skatinti Europos platformų kūrimą, kad, remiantis sena Europos tradicija, pagal kurią laikomasi abipusiškumo ir bendradarbiavimo principų užtikrinant darbo rinkos koordinavimą, kuris dažnai vykdomas bendruomenės lygmeniu, aktyviai bendradarbiaujant profesinėms sąjungoms ir vietos darbdaviams, sukurta vertė liktų vietos ekonomikos dalimi. Būtų svarbu apsvarstyti, kokios priemonės padėtų įmonėms kurti tvarias kokybiškas darbo vietas, ir galimybę remti įmones ne tik pradiniu veiklos etapu po įmonės įsteigimo, bet ir tolesniu savarankiškos plėtros etapu, kuriuo daugeliui naujų įmonių dabar trūksta finansavimo.