52015SC0263

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 07

SWD(2015) 263 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008, pasiūlymo

{COM(2015) 613 final}
{SWD(2015) 262 final}

Santraukos lentelė

Aviacijos saugos politikos iniciatyvos ir Reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą persvarstymo galimybių poveikio vertinimas

A. Veiksmų poreikis

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų bendrai peržiūrėta Europos aviacijos saugos sistema ir Europos Sąjungos aviacijos saugos pagrindų Reglamentas (EB) Nr. 216/2008. Problemą sudaro keturi elementai: 1) sauga – esama sistema iki šiol užtikrina aukštą saugos lygį, tačiau jos priemonių gali neužtekti tam, kad avaringumas proporcingai mažėtų tiek, kiek didės skrydžių skaičius (per artimiausius 20 metų skrydžių padaugės 50 proc.); 2) per daug reguliavimo – dėl apsunkinančios reguliavimo sistemos atsiranda nepamatuotai didelių sąnaudų; 3) nauji rinkos pokyčiai – aviacijos rinkos ir technologijų (naujų verslo modelių, naujų technologijų) raida per pastarąjį dešimtmetį vyko sparčiau nei buvo atnaujinama reguliavimo sistema; 4) priežiūra – valstybių narių galimybės veiksmingai įgyvendinti aviacijos saugos teisės aktus gerokai skiriasi. Problemos priežastys: išteklių stygius ir nenašus naudojimas, reguliavimo sistemos spragos ir nenuoseklumas, visiems vienodas iš esmės privalomas reguliavimas. Problema veikia visus aviacijos saugos sistemos subjektus, o netiesiogiai ir keleivius.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Iniciatyvos tikslas – Europos aviacijos saugos sistemos veikimą gerinti saugos, saugumo, konkurencingumo ir aplinkos apsaugos atžvilgiais. Ketinimai įgyvendinant iniciatyvą mažinti biurokratizmą, paprastinti procedūras, o ūkio augimą ir inovacijas skatinti šiuolaikiškais, pavyzdžiui, rizika ir rodikliais grindžiamais, reguliavimo metodais, siejasi su nauja Komisijos aviacijos strategija ir jos Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetais. Konkretūs iniciatyvos tikslai šie: 1) pašalinti nereikalingus reikalavimus ir užtikrinti reguliavimo ir susijusios rizikos proporcingumą; 2) našiai integruoti ir naudingai stebėti naujas technologijas ir rinkos pokyčius; 3) Sąjungai ir valstybėms narėms bendradarbiauti valdant saugą, kad būtų galima drauge pastebėti ir mažinti riziką; 4) užtaisyti reguliavimo sistemos spragas ir užtikrinti nuoseklumą; 5) sukurti valstybių narių ir Europos aviacijos saugos agentūros išteklių sutelkimo ir dalijimosi jais sistemą.

Kokia papildoma ES lygio veiksmų nauda?

Oro transportas yra iš esmės tarptautinis, dėl šios jo ypatybės reikia ES lygio reguliavimo metodų. Valstybės narės visuotinai sutaria, kad aukštam saugos lygiui pasiekti yra būtinos aviacijos saugos bendros taisyklės. Taikant bendrus teisės aktus nereikia derinti valstybių narių reguliavimo sistemų, todėl jie savaime padeda geriau užtikrinti saugą. Bendrą Europos aviacijos saugos sistemą, kuriai vadovautų reguliavimo ir įgyvendinimo funkcijas atliekanti Europos aviacijos saugos agentūra, veiksmingiausia remti ES lygiu. Brangiai kainuojančią suskaidytą sistemą pakeitusi bendra Europos aviacijos saugos sistema bus našesnė.

B. Sprendimai

Kokios su teisės aktų leidimu susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl?

Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų persvarstomas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008, todėl ji yra susijusi su teisės aktų leidimu. Parengtos trijų sričių politikos galimybės (bazinio lygio galimybės neminimos; pasviruoju šriftu rašoma apie tinkamiausias politikos galimybes).

1. Valdymas ir ištekliai.

1.2. Glaudesnis bendradarbiavimas su dabartine sistema.

1.3. a) Jungtinė priežiūros sistema ir savanoriškas pareigų perdavimas

1.3. b) Jungtinė priežiūros sistema ir savanoriškas pareigų perdavimas, taip pat nepaprastosios priežiūros sistema

1.4 Bendra ES aviacijos saugos institucija.

2. Proporcingumas ir saugos veiksmingumas.

2.2. Proporcingos ir rodikliais grindžiamos saugos sistemos veiksniai

2.3. Dvejopa (privaloma ir rodikliais grindžiama) reguliavimo sistema

2.4. Perėjimas prie reguliavimo sistemos, grindžiamos tik rodikliais

3.1. Spragos ir nenuoseklumas. Antžeminės paslaugos

3.1. b) Sektoriaus standartai / be sertifikavimo

3.1. c) Įgyvendinimo taisyklės / su sertifikavimu

3.2. Spragos ir nenuoseklumas. Saugumas

3.2 b) Pagal teisinę sistemą reglamentuojami tik su projektavimu susiję saugumo aspektai

3.2 c) Darnusis saugos ir saugumo klausimų sprendimo metodas

3.3. Spragos ir nenuoseklumas. Aplinkos apsauga

3.3 b) ES aplinkos apsaugos esminiai reikalavimai, taikomi aviacijos produktams

Į tinkamiausių politikos galimybių rinkinį įtrauktos riboto ES priemonių taikymo galimybės ir savanoriški elementai.

Kas kuriai galimybei pritaria?

Valdymas ir išteklių kokybė. Savanoriškam dalijimuisi ištekliais (1.2 ir 1.3 a) politikos galimybės) pritaria valstybės narės ir sektorius. Privalomiems 1.3 b) ir 1.4 politikos galimybių elementams turbūt prieštarautų valstybės narės

Proporcingumas ir saugos veiksmingumas. 2.2 politikos galimybei pritaria valstybės narės ir sektorius. 2.3 politikos galimybei pritaria sektorius, bet valstybės narės turbūt prieštarautų dėl sudėtingo administravimo. Valstybės narės ir sektorius mažiausiai pritaria 2.4 politikos galimybei.

Antžeminės paslaugos. Visuotinai pritaria valstybės narės ir sektorius, bet ne oro vežėjai.

Saugumas. Tikėtina, kad valstybės narės ir sektorius nepritartų, jei pasirinkus 3.2 c) politikos galimybę būtų didinami Europos aviacijos saugos agentūros įgaliojimai.

Aplinkos apsauga. 3.3 b) politikos galimybė ginčų nekelia, nes keistųsi ne taikymo sritis, o tik įgyvendinimas.

C. Tinkamiausių politikos galimybių poveikis

Kokia tinkamiausių politikos galimybių nauda (jei yra, arba pagrindinių galimybių nauda)?

Vidaus rinkoje įgyvendinamos politikos poveikis bus teigiamas vienodų sąlygų atžvilgiu – priežiūra taps vienodesnė ir atsiras daugiau galimybių įrodyti reikalavimų laikymąsi, be kitų dalykų, sektoriuje taikant daugiau standartų. Vykdant rizika grindžiamą priežiūrą ir taikant proporcingesnį reguliavimą ir procedūras (pavyzdžiui, paprastesnę nuomą oro vežėjams, paprastesnes lengvųjų orlaivių sertifikavimo procedūras), sumažės verslo sąnaudos atitikčiai reikalavimams užtikrinti. Inovacijos bus skatinamos proporcingesniu ir rodikliais grindžiamu reguliavimu. Tikėtina, kad skatinamos inovacijos turės socialinį poveikį ir rinkoje bus sukurta papildomų darbo vietų. Manoma, kad aviacijos sauga gerės, jei visoje Europos Sąjungoje bus užtikrinama geresnė priežiūra, bendradarbiaujama valdant saugą ir užtaisomos antžeminių paslaugų ir saugumo sistemų saugos spragos. Poveikis aplinkai bus nedidelis, tačiau teigiamas.

Pamatuoti poveikį galima tik iš dalies, nes įgyvendinant politikos galimybes siekiama sukurti reguliavimo sistemą, o jos poveikį bus galima išmatuoti tik kai pagal ją bus parengtos konkrečios priemonės (pavyzdžiui, įgyvendinimo taisyklės), arba priemonės yra savanoriškos, todėl jų poveikis priklausys nuo taikymo masto.

Kokios tinkamiausių politikos galimybių sąnaudos (jei yra, arba pagrindinių galimybių)?

Kokių sąnaudų patirs verslas ir nacionalinės valdžios institucijos, paaiškinta kituose dviejuose skirsniuose. Kad ES lygiu būtų sukurta virtualioji akademija, centrinė pažymėjimų saugykla ir sutelkti ekspertai, taip pat būtų prisidedama prie antžeminių paslaugų, saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų nustatymo / inspekcijų, Europos aviacijos saugos agentūra turės atlikti daugiau darbų, kuriems iš dalies užteks esamų išteklių arba išteklių iš mokesčių ir rinkliavų. Jei tam tikrą dalį maršruto rinkliavų Eurokontrolė perduotų Europos aviacijos saugos agentūrai, šioji turėtų daugiau laisvų išteklių, kuriuos galėtų panaudoti kitoms priemonėms. Reikšmingo neigiamo socialinio poveikio arba neigiamo poveikio aplinkai nėra.

Koks poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms?

Verslą teigiamai paveiks proporcingesnė ir rodikliais grindžiama reguliavimo sistema, galimybės lanksčiau rinktis reikalavimų vykdymo priemones, didesnis rėmimasis sektoriaus standartais, paprastesnės lengvųjų orlaivių sertifikavimo procedūros ir su tuo susijusios mažesnės sąnaudos, būtinos užtikrinti atitiktį reikalavimams. Naujas technologijas galima įdiegti lengviau. Rodikliais grindžiamas reguliavimas bus naudingesnis didesniam verslui nei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau šioms daugiau naudos duos rizika grindžiama priežiūra, nes perėjus prie jos bus atsisakyta nebūtinos kontrolės. Oro vežėjams bus naudingas supaprastintas nuomos patvirtinimas ir galimybė tai pačiai bendrovei konsoliduoti keliose valstybėse narėse gautus pažymėjimus. Išteklių sutelkimo ir dalijimosi jais priemones finansuos sektorius taikydamas principą „naudotojas moka“, tokia tvarka gali paveikti verslą tose valstybėse narėse, kuriose priežiūra finansuojama iš bendrų mokestinių pajamų.

Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios įstaigos?

Dėl įgyvendinimo sąnaudų pasakytina, kad valstybinių saugos programų dar neįgyvendinusių valstybių narių bus reikalaujama tai padaryti. Kitų sąnaudų atsiras, nes reikia papildomo mokymo. Kai kurioms valstybėms narėms reikės įgyti patirties kibernetinio saugumo ir antžeminių paslaugų srityse. Vis dėlto dauguma pasiūlytų priemonių būtų taikomos savanoriškai, todėl valstybės narės jas daugiausiai taikytų, jei sąnaudų ir naudos analizės rezultatas būtų teigiamas. Tikimasi, kad po pradinio organizavimo ir mokymo teigiamas poveikis nacionalinių aviacijos administracijų ištekliams pasireikš vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais, nes našumo bus laimėta sutelkus išteklius ir jais dalijantis, taip pat perėjus prie tikslingesnės rizika grindžiamos priežiūros. Išteklių telkimas ir dalijimasis jais bus finansuojamas iš mokesčių ir rinkliavų, nustatytų remiantis principu „naudotojas moka“. Antžeminių paslaugų ir saugumo tinkamiausios politikos galimybės nesiejamos su naujais sertifikavimo reikalavimais, todėl valstybių narių sąnaudos, skiriamos priežiūrai, veikiausiai nebus didelės.

Ar bus kitokio didelio poveikio?

Sukurta reguliavimo sistema, kurios proporcingesnės administracinės procedūros bus palankios naujų technologijų diegimui ir padės sutaupyti išteklių, teigiamai paveiks gamintojų ir oro vežėjų konkurencingumą, o galiausiai darbo vietų kūrimą ir ūkio augimą. Europos saugos rodiklių išlaikymas arba gerinimas, taikant saugos valdymo bendradarbiaujant, rizika grindžiamos priežiūros ir reguliavimo spragų saugos srityje užtaisymo priemones, taip pat padės apsaugoti keleivius ir užtikrinti (tarptautinį) konkurencingumą.

D. Tolesnė veikla.

Kada politika bus peržiūrėta?

Reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytas privalomas reikalavimas jo įgyvendinimą vertinti kas penkerius metus. Bendrinis vertinimo pavadinimas – vertinimas pagal 62 straipsnį.

Нагоре

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 07

SWD(2015) 263 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

{COM(2015) 613 final}
{SWD(2015) 262 final}

Santraukos lentelė

Saugaus nevaldomųjų aparatų naudojimo plėtros Europos Sąjungoje poveikio vertinimas

A. Veiksmų poreikis

Kokia problemos esmė ir kodėl ji yra ES masto?

Pagrindinė problema yra ta, kad dabartinė reguliavimo sistema trukdo nevaldomųjų aparatų rinkos plėtrai. Galiojančiose aviacijos taisyklėse nėra tinkamai atsižvelgiama į nevaldomųjų aparatų ypatumus ir jos arba neproporcingos veiklos rizikai, arba pernelyg sudėtingos (sunkios) įvykdyti, arba susijusios su tokiomis didelėmis sąnaudomis, kad dauguma nevaldomųjų aparatų paslaugų nerentabilios. Be to, nevaldomųjų aparatų naudojimas kelia daug klausimų, kurių civilinėje „pilotuojamojoje“ aviacijoje nepasitaiko arba pasitaiko kur kas mažiau. Daugiausia tai saugos, saugumo, privatumo, duomenų apsaugos, aplinkos apsaugos ir civilinės atsakomybės klausimai. Galbūt atrodo, kad šios srities teisės aktų sistemos ES lygiu keisti nebūtina, tačiau galiojančios taisyklės kartais sunkiai pritaikomos nevaldomųjų aparatų naudojimui. Pagrindinės problemų priežastys: 1) nevaldomųjų aparatų reguliavimo atsakomybė išskaidyta, todėl rinkoje taikomi nevienodi reikalavimai; 2) pernelyg brangūs ir per daug laiko ir išteklių reikalaujantys individualūs leidimai; 3) civilinės aviacijos teisės aktuose nustatyti tradiciniai metodai nebūtinai atitinka nevaldomųjų aparatų ypatumus; 4) priežiūros ir teisėsaugos institucijoms stinga tinkamos informacijos ir priemonių. Šios problemos veikia visus aviacijos sistemos subjektus, nevaldomųjų aparatų gamintojus ir naudotojus, o netiesiogiai ir visus piliečius, nes nevaldomieji aparatai gali skraidyti bet kur.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Bendras politikos tikslas – sudaryti sąlygas saugiai, patikimai ir darniai, taip pat visapusiškai gerbiant pagrindines piliečių teises kurti nevaldomuosius aparatus ir teikti su jais susijusias paslaugas. Todėl šia iniciatyva siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir kai kuriuos įgyvendinimo aktus, kad ES teisės aktų sistema būtų išplėsta tiek, kad apimtų visus nevaldomuosius aparatus. Atsižvelgiant į tai, pirmas konkretus tikslas – pašalinti reguliavimo kliūtis, kurios dabar trukdo gaminti ir naudoti nevaldomuosius aparatus, kad gamintojai galėtų lengvai tiekti savo produktus rinkai, o jų naudotojai galėtų teikti paslaugas ekonomikai. Nepagrįsto reguliavimo kliūtis reikėtų pašalinti, o pagrįstas reguliavimas, pavyzdžiui, esminės saugos taisyklės, turėtų likti, arba – jei jo nėra – jį reikėtų parengti. Antras konkretus tikslas – sumažinti tam tikrą riziką ir problemas, kylančias dėl nevaldomųjų aparatų naudojimo, visų pirma saugos, saugumo, privatumo, duomenų apsaugos ir aplinkos srityse. Sprendžiant šiuos klausimus bus itin svarbu užtikrinti visuomenės pritarimą nevaldomiesiems aparatams, nes kasdieniame gyvenime jie naudojami vis dažniau.

Kokia papildoma ES lygio veiksmų nauda?

Oro transportas iš esmės yra tarptautinio masto, dėl šios jo ypatybės reikia ES lygio reguliavimo metodų, kuriais būtų galima pasiekti aukštą saugos lygį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujų technologijų itin lengvi nevaldomieji aparatai gali trukdyti pilotuojamiesiems orlaiviams – aviacijos sričiai, už kurią ES yra atsakinga – ES teisės aktais taip pat reikėtų reglamentuoti visų tipų nevaldomuosius aparatus, kad būtų galima veikti nuosekliai ir taip išvengti nevaldomųjų aparatų neigiamo poveikio dabartinės aviacijos veiklos saugai. Žvelgiant į nevaldomuosius aparatus kaip į aviacijos produktus, nacionalinių rinkų mastas nepakankamas, kad jose būtų galima kurti tokias pasaulines technologijas. Bendroje rinkoje sunku pasiekti abipusį pripažinimą, nes galioja išsamūs nacionaliniai standartai ir taisyklės. Tik nustačius pagrindines ES taisykles visiems nevaldomiesiems aparatams (nepriklausomai nuo jų masės) galima užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą, skirtą nevaldomųjų aparatų gamybai ir naudojimui ES vidaus rinkoje.

B. Sprendimai

Kokios su teisės aktų leidimu susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl?

Ši iniciatyva yra susijusi su teisės aktų leidimu. Kadangi nevaldomųjų aparatų naudojimas yra itin svarbus aviacijos saugai, bet kokia vien savanoriškumu grindžiama priemonė gali būti nepakankama siekiant užtikrinti aukštą saugos veiksmingumą taip, kad tai būtų suderinama su kitu oro eismu. Politikos galimybės buvo parengtos atsižvelgiant į reguliavimo metodą (bazinio lygio scenarijus neminimas) ir bet kuriuo atveju prireiks kelių įgyvendinimo teisės aktų.

1. Dabartinio ES aviacijos reguliavimo išplėtimas tiek, kad apimtų visus nevaldomuosius aparatus. Nevaldomųjų aparatų integravimas į ES teisės aktų sistemą laikantis civilinės aviacijos metodų.

2. Nevaldomiesiems aparatams skirti rizika grindžiami ES teisės aktai. Taisyklės ir patvirtinimo bei priežiūros procedūros turėtų būti grindžiamos konkrečia rizika, o ne beveik automatiškai parengiamos pagal nevaldomųjų orlaivių charakteristikas kaip anksčiau.

2.1. ES produktus reglamentuojančių teisės aktų taikymas mažos rizikos nevaldomiesiems aparatams. Mažmeninės prekybos parduotuvėse ir internete parduodamiems mažos rizikos, nedideliems, masinės gamybos nevaldomiesiems aparatams leidimai būtų išduodami remiantis naujuoju metodu pagal produktų suderinimo teisės aktus.

2.1 politikos galimybė yra tinkamiausia, nes jos priemonėmis saugos rizikos problemas spręsti lengviau. Produktų saugos reglamentų nuostatos, konkrečiai pritaikytos masiniams produktams, galėtų papildyti pagal 2 politikos galimybę parengtas aviacijos taisykles.

Kas kuriai galimybei pritaria?

ES lygio teisės aktų leidimo priemonėms pritaria visi suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės (2013 m. gruodžio 19 d. Europos aukščiausio lygio susitikimo išvados). Didžioji dauguma viešose konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų nurodė, kad dabartinis 150 kg masės riba grindžiamas kompetencijos padalijimas yra pasenęs ir tokiai esamai padėčiai mažai kas pritaria. Plačiai sutariama, kad reikia mažiau dėmesio skirti masės veiksniui ir labiau atsižvelgti į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, į nevaldomųjų aparatų naudojimo tipą, naudotojų pasirengimą, naudojimo vietą ir visos sistemos patikimumą (96 proc.). Visų pirma lengvesnių ir ne tokių sudėtingų nevaldomųjų aparatų gamintojai ir naudotojai tvirtai pritarė tam, kad taisyklės būtų proporcingos naudojimo rizikai. 2 ir 2.1 galimybėse yra siūlomas metodas, kuriuo remiantis reikalavimai pritaikomi atsižvelgiant į nevaldomųjų aparatų naudojimo riziką.

C. Tinkamiausios politikos galimybės poveikis

Kokia tinkamiausios politikos galimybės nauda (jei yra, arba pagrindinių galimybių nauda)?

Pasirinkus 2.1 galimybę būtų skatinama nevaldomųjų aparatų produktų ir su jais susijusių paslaugų vidaus rinkos plėtra, nes būtų nustatytos bendros taisyklės ir standartai, be kita ko, būtų geriausiai panaudojamos rinkos priežiūros priemonės, skirtos nevaldomiesiems aparatams, kurių naudojimo rizika maža. Be to, jei būtų taikomos rizikai proporcingos taisyklės, mažesnių nevaldomųjų aparatų rinkos segmentas (kuriame daug mažųjų ir vidutinių įmonių) nebūtų slopinamas dėl pernelyg didelio reguliavimo. Kadangi ši galimybė sudarys sąlygas lanksčiai reaguoti į įvairios rizikos veiklą ir sparčiai tobulinamas technologijas, bus galima greičiau diegti naujas technologijas ir taip išlaikyti ES bendrovių konkurencinį pranašumą. Ši galimybė yra tinkamiausia norint įmonių veiklos sąnaudas išlaikyti nedideles ir sumažinti administracinio darbo apimtį, nes sukuriama lanksti sistema, skirta įvairioms procedūroms, tarp jų savarankiško deklaravimo, paprasto patvirtinimo ar dalinio sertifikavimo procedūroms. Ši galimybė taip pat turėtų būti veiksminga šalinant visą saugos riziką, visų pirma ji sudarytų geresnes sąlygas laikytis reikalavimų ir palengvintų saugumo, privatumo ir aplinkos nuostatų vykdymo užtikrinimą.

Kokios yra tinkamiausios politikos galimybės sąnaudos (jei yra, arba pagrindinių galimybių sąnaudos)?

Tinkamiausios politikos galimybės įgyvendinimo sąnaudos verslo įmonėms turėtų būti nedidelės. Taisyklių suderinimas ir vienas techninis nevaldomojo aparato patvirtinimas / vienas piloto arba naudotojo licencijos pripažinimas padės sumažinti tarpvalstybinės veiklos sąnaudas. Šios galimybės tikslas – neleisti didėti su leidimais susijusioms sąnaudoms ir išlaikyti jas proporcingas rizikai, tačiau bendras poveikis sąnaudoms priklausys nuo įgyvendinimo taisyklių ir dabartinių reikalavimų valstybėse narėse. Tikimasi, kad nacionalinių ir Europos valdžios institucijų patiriamas reguliavimo sąnaudas būtų galima padengti esamais ištekliais. Rinkos priežiūros ir nevaldomųjų aparatų leidimų sąnaudos bus padalytos EASA sistemos subjektams, atsižvelgiant į optimalų išteklių panaudojimą, o kai kurios funkcijos bus perduotos policijai ir rinkos priežiūros įstaigoms. Su šia galimybe susijusios sąnaudos būtų visada mažesnės nei tuo atveju, jei ES iniciatyvos visai nebūtų imtasi.

Koks poveikis mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir konkurencingumui?

Mažąjį verslą teigiamai paveiks proporcingesnė ir rizika grindžiama reguliavimo sistema, galimybės lanksčiau rinktis reikalavimų vykdymo priemones, didesnis rėmimasis sektoriaus standartais, paprastesnės lengvųjų nevaldomųjų aparatų sertifikavimo procedūros ir su tuo susijusios mažesnės sąnaudos, būtinos užtikrinti atitiktį reikalavimams. Reikalavimų proporcingumo rizikai tikslas padės išlaikyti nedideles atitikties reikalavimams sąnaudas ir išvengti nereikalingos administracinės naštos, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi žinių apie tradicinę aviacijos saugos sistemą. Todėl būtų siūloma taikyti gerai žinomą ženklinimo sistemą CE. Kadangi mažos rizikos kategorijos nevaldomiesiems aparatams nebūtinas oficialus leidimas, turėtų sumažėti atitikties reikalavimams užtikrinimo sąnaudos daugeliui šio rinkos segmento mažųjų įmonių ir naudotojų ir taip jie taptų konkurencingesni. Vienintelis neigiamas poveikis galėtų atsirasti dėl to, kad specifinės rizikos kategorijos nevaldomųjų aparatų atveju reikėtų nuo nacionalinės saugos sistemos (jei tokia buvo) pereiti prie naujų Europos saugos sistemų ir prie jų prisitaikyti.

Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios įstaigos?

Dėl įgyvendinimo sąnaudų pasakytina, kad valstybės narės, kurios dar neparengė konkrečių taisyklių, skirtų mažesnės nei 150 kg masės nevaldomiesiems aparatams, tokias taisykles turės parengti. Be to, atsiras kitų sąnaudų, nes reikės papildomo mokymo. Rinkos priežiūros įstaigoms (paskelbtosioms įstaigoms) reikės įgyti nevaldomųjų aparatų ir jų technologijų patirties, nors tam tikru mastu to reikėtų ir pagal bazinio lygio scenarijų. Nacionalinės aviacijos institucijos taip pat turės padengti išlaidas, susijusias su prisitaikymu prie naujų taisyklių ir su didesnio skaičiaus nevaldomųjų aparatų / nevaldomųjų aparatų naudojimo priežiūra.

Ar bus kitokio didelio poveikio?

Ši iniciatyva turėtų iš esmės padidinti Europos oro erdvės saugą ir galėtų padėti įgyti daugiau žinių apie nevaldomuosius aparatus, sprendžiant pagrindines su jais susijusias problemas. Didesnis visuomenės pritarimas nevaldomųjų aparatų naudojimui yra būtina nevaldomųjų aparatų rinkos plėtros sąlyga.

Proporcingumo principas

Tinkamiausia politikos galimybė turėtų padėti deramai subalansuoti poreikį nustatyti bendras saugos taisykles Europoje ir nesudaryti nereikalingos naštos verslo įmonėms. Ši politikos galimybė taip pat turėtų padėti tinkamai padalyti atsakomybę tarp įvairių subjektų persvarstytoje bendradarbiavimu grindžiamoje EASA sistemoje, paliekant kuo daugiau pareigų nacionalinėms ar vietos įstaigoms.

D. Tolesnė veikla.

Kada politika bus peržiūrėta?

Reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytas privalomas reikalavimas jo įgyvendinimą vertinti kas penkerius metus. Bendrinis vertinimo pavadinimas – vertinimas pagal 62 straipsnį. Konkreti šios peržiūros dalis bus skirta nevaldomųjų aparatų rinkos reguliavimui.

Нагоре

Изберете експерименталните функции, които искате да изпробвате