10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/28

1.

mano, kad bendro vartojimo ekonomika (toliau –BVE) yra grindžiama naujais arba atnaujintais socialiniais modeliais, sukeliančiais svarbių verslo, teisinių ir institucinių padarinių, susijusių su socialine bendro vartojimo, bendradarbiavimo ir paramos praktika. BVE yra naujoviškas ir dinamiškas reiškinys, todėl negalima pateikti galutinės jo apibrėžties. Vis dėlto jam būdingi šie požymiai:

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija vartoja ne „bendro vartojimo ekonomikos“, o „dalijimosi ekonomikos“ terminą ir kad ji savo neseniai paskelbtame komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas“ (1) pirmą kartą pabandė apibrėžti šią sąvoką: „žaibiškai vystosi dalijimosi ekonomika – kompleksiška užsakomųjų paslaugų ir laikino turto naudojimo sistema, pagrįsta mainais interneto platformose. Dalijimosi ekonomika vartotojams suteikiamas didesnis pasirinkimas mažesnėmis kainomis, novatoriškos naujai įsteigtos įmonės ir jau veikiančios Europos bendrovės gali plėsti veiklą buveinės šalyje ir už jos ribų. Kuriamos naujos darbo vietos, darbuotojai gali naudotis lankstesniais darbo tvarkaraščiais, susirasti ne specialistams skirto darbo arba ne visą darbo dieną užsiimti verslu. Ištekliai gali būti naudojami efektyviau, todėl didinamas našumas ir užtikrinamas tvarumas“. RK nuomone, šioje apibrėžtyje daugiausia dėmesio skiriama komerciniams ir su vartotojais susijusiems bendro vartojimo (arba dalijimosi) ekonomikos aspektams, o nekomerciniai ir į plačiąją visuomenę orientuoti aspektai paliekami nuošalėje. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją toliau analizuoti ir vėliau apibrėžti įvairias bendro vartojimo ekonomikos (kurios dalis priklauso socialinei ekonomikai) formas;

3.

atkreipia dėmesį į daugumos nuomonę, kad „vartotojas“, norintis įsigyti kokį nors daiktą arba pirkti paslaugą, jau nebėra pagrindinis BVE dalyvis, juo veikiau tapo pilietis, paprastas žmogus, naudotojas, autorius, gamintojas, kūrėjas, dizaineris, bendradarbis, skaitmeninis amatininkas – miesto ūkininkas, siekiantis gauti paslaugą arba turtą, kurio reikia tam tikriems jo poreikiams patenkinti;

4.

tačiau pažymi, kad laikomasi ir kitokios nuomonės, kurios šalininkai teigia, kad BVE dalyvis labai dažnai taip pat yra asmuo, siekiantis veikti ir pasirūpinti bendrais materialiais arba nematerialiais atviros prieigos ištekliais ir juos valdyti, kurti arba iš esmės pakeisti, netarpininkaujant viešajam arba privačiajam paslaugų teikėjui, ir tai daryti vietiniu bendro vartojimo ir tarpusavio bendradarbiavimo lygmeniu. Todėl BVE dalyvis nėra vien paprastas „ekonominės veiklos vykdytojas“. Tai veikiau gali būti socialinis, privatus arba pilietinis dalyvis, kuriam tradiciniai ekonominiai motyvai nėra tokie svarbūs arba kuris jų apskritai neturi. Kai kurios BVE sritys nebūtinai reiškia „ekonominę veiklą“ siaurąja prasme, tai gali būti socialinės bendruomenės ir bendradarbiavimo tinklai, kuriuos pasitelkiant steigiamos naujos įmonės arba atliekama su dabartine ekonomine veikla susijusi funkcija;

5.

pažymi, kad dėl BVE, atrodo, taip pat gali kilti abejonių, susijusių su tradicinių makroekonomikos modelių, kuriuose vartotojai aiškiai skiriami nuo gamintojų, samprata;

6.

mano, kad remiantis BVE būtų galima kurti naują ekonominę tapatybę, kai individas, kuris nenori veikti vienas, vietoj nuolatinės paieškos, kaip kuo labiau patenkinti savo materialinius interesus, savo ekonominį elgesį sieja su įsipareigojimu bendruomenei, veikia visuomeninėje (socialinėje, ekonominėje, politinėje) plotmėje ir suvokia save kaip visuomeninių santykių dalyvį, kad galėtų pasirūpinti bendru visuomeniniu interesu (t. y. vadinamasis mulier activa) (2);

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina daryti skirtumą tarp įvairių bendro vartojimo ekonomikos formų. Visos šios formos yra pagrįstos vienoda socialine paradigma, t. y. dalijimusi, bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu. Tačiau šios formos kartu yra labai skirtingos. Šias BVE formas, kurios tam tikrais atžvilgiais išlaiko tokią pat socialinę ir ekonominę dinamiką kaip ir dabartinis ekonomikos modelis ir kurių kiekvienai taikomas vis kitoks teisinis režimas, įmanoma apibūdinti. Skirstymas pagal pelningumą/nepelningumą ir BVE projektus vykdančių įmonių arba asociacijų tipus, taip pat poveikį ES teisės požiūriu tarpvalstybinei prekybai gali būti svarbūs rodikliai norint nubrėžti skiriamąją liniją tarp įvairių BVE formų ir pasiūlyti diferencijuotus reguliavimo metodus;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad BVE siaurąja prasme ir BVE bendradarbiavimo formas atskirti pirmiausia galima bendradarbiavimą ir tarpusavio paramą įvardijant kaip papildomus bendro vartojimo lygmenis. Tiesą sakant, būtų galima atskirti BVE iniciatyvas, kurios padeda kurti ir nustatyti įvairius vartotojų tipus (vartotojai-naudotojai priešinami su tiekėjais-naudotojais), ir BVE iniciatyvas, kurios padeda skatinti tarpusavio bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį, pagal kurį kiekvienas naudotojas tuo pat metu gali būti tiekėjas ir vartotojas arba dalyvauti valdant platformą. Be to, būtų galima atsižvelgti į ekonominio sandorio valdymo ir kontrolės modelį atskiriant atvejus, kai platforma naudojama tik kaip priemonė asmenims (kurie sudaro sandorius savarankiškai) užmegzti ryšius ir atvejus, kai tarpininkas kontroliuoja sandorį (3). Atrodytų, kad tolesnis bendradarbiavimas galėtų būti pagrįstas į plačiąją visuomenę orientuotu BVE požiūriu (4). Jeigu suinteresuotieji dalyviai ne tik dalijasi ištekliais, bet ir bendradarbiauja, kad kurtų, gamintų arba iš esmės pakeistų bendrus išteklius, skirtus naudoti platesniajai visuomenei ir bendruomenei, vadinasi, jie bendradarbiauja ir telkia plačiajai visuomenei skirtus išteklius;

9.

mano, kad netrukus atsiras dvi pagrindinės BVE kategorijos ir keturios naujos BVE formos:

10.

pažymi, kad Europos Komisija cituoja neseniai atliktą tyrimą (5), skirtą įvertinti BVE galimybes padidinti pasaulines pajamas nuo dabar gaunamų maždaug 13 mlrd. EUR iki 300 mlrd. EUR 2025 m. Tačiau, RK nuomone, BVE augimas turėtų būti tik iš dalies laikomas revoliucija ir (arba) krizės padariniu. Dėl kai kurių aspektų BVE taip pat galėtų reikšti atvirkštinę transformaciją (6) arba kai kurių dabartinio ekonominio modelio sektorių perėjimą (7) prie ilgalaikių įprastų ekonominių principų ir modelių (pvz., bendradarbiavimo ekonomikos, socialinės ekonomikos, solidarumo ekonomikos, rankų darbo gamybos, bendrų išteklių ekonomikos ir pan.) ir netgi prie senovinių ekonominių mainų formų (pvz., mainų ekonomika), kurios yra daug kapitalo reikalaujančios rinkos ekonomikos formų alternatyvos;

11.

pabrėžia, kad technologinės inovacijos atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant BVE, kurioje didžioji dalis iniciatyvų grindžiamos bendradarbiavimo platformomis, kuriomis naudojantis vykdoma prekių ir paslaugų prekyba ir sudaromi sandoriai. Todėl būtina stiprinti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį, ypač norint sukurti bendrąją skaitmeninę rinką;

12.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai naujos, BVE paremtos, paslaugos daro didelį išstūmimo poveikį tradicinėms paslaugoms, nacionalinio, regionų ar vietos lygmens institucijoms dažniausiai tenka didelė atsakomybė tais atvejais, kai:

13.

BVE gali pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti augimą (visų pirma vietos ekonomikos) ir mažinti poveikį aplinkai. Ji taip pat gali padėti kurti naujas kokybiškas darbo vietas, mažinti išlaidas ir didinti kai kurių prekių ir paslaugų arba infrastruktūros prieinamumą ir veiksmingumą. Tačiau svarbu, kad teikiant BVE paslaugas nebūtų vengiama mokesčių, neatsirastų nesąžiningos konkurencijos ar nebūtų pažeidžiami vietos ir regioniniai arba nacionaliniai ir ES teisės aktai. Imantis bet kokių BVE reguliavimo iniciatyvų visų pirma reikėtų skatinti įvertinti visą galimą teigiamą ir neigiamą poveikį ir apibrėžti viešosios politikos tikslus;

14.

mano, kad reikia užtikrinti nemokamą patekimą į rinką naujiems dalyviams. Duomenų rinkimas BVE platformose ir (arba) įgyvendinant BVE iniciatyvas „gali iškraipyti ekonominės galios pusiausvyrą“. Duomenys yra BVE žaliava ir tam tikrais atvejais turi būti užtikrinama kuo didesnė atvira prieiga prie jų. Tai kartais reikalinga norint sumažinti patekimo į BVE kliūtis ir sudaryti sąlygas atlikti BVE iniciatyvų arba įmonių poveikio vertinimą ir pirmenybę teikti duomenimis pagrįstam reglamentavimui visais valdymo lygmenimis. BVE platformose reikėtų įdiegti techninius mechanizmus, kurie leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms teikti atitinkamus viešus, bet ne neskelbtinus ar strategiškai svarbius duomenis. Bet kuriuo atveju ES ir nacionalinės Vyriausybės turėtų remti vietos ir regionų valdžios institucijas tobulinant duomenų rinkimo operacijas. Duomenų apsauga taip pat turėtų būti viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, o mulier activa turėtų būti sudarytos sąlygos išsaugoti savo asmens duomenis;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi išankstinė BVE sąlyga yra pasitikėjimo ir reputacijos valdymas (8). Todėl pasitikėjimas ir reputacija turi būti valdomi kruopščiai ir nepriklausomai (pvz., reglamentavimas, sertifikavimas, trečiųjų šalių arbitražas). Reikėtų toliau nagrinėti, ar BVE dalyviai gali veiksmingai imtis savireguliacijos (9). Tarpusavio vertinimas galėtų padėti užtikrinti pasitikėjimą. Nepriklausomų reitingų agentūrų, kurios, pageidautina, nuosavybės teisėmis turėtų priklausyti ir BVE dalyviams, sukūrimas yra galima politikos priemonė, kuriai reikėtų skirti ypač daug dėmesio. Taip pat reikėtų įvertinti draudimo apsaugos taikymo sritį. Bet kuriuo atveju duomenų ir reputacijos „perkeliamumas“ turėtų būti vienas iš pagrindinių politinių uždavinių;

16.

pabrėžia, kad BVE poveikio aplinkos apsaugai, socialinei sanglaudai, lygybei ir socialiniam teisingumui, patikimam žemės naudojimui arba miesto valdymui vertinimo rezultatai ne visada yra teigiami (10). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pelno siekiančios įmonės kartais piktnaudžiauja BVE platformomis, nesuteikdamos darbuotojams socialinės apsaugos, tokiu būdu kenkdamos tieks piliečių gerovei, tiek ir nacionaliniams, regioniniams ir vietos lygmens biudžetams. ES ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi remti ir skatinti tik tų BVE iniciatyvų ar platformų kūrimą, kurios daro teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį aplinkai. Bendruomenės kūrimas, viešųjų miesto erdvių kūrimas, įtrauktis, nediskriminavimas, vietos ekonomikos plėtra, jaunimo verslumas, informuotumas aplinkos apsaugos klausimais ir asmenų tarpusavio solidarumas yra viešosios politikos uždaviniai, kuriuos reikėtų įgyvendinti pasitelkiant BVE;

17.

mano, kad jeigu BVE dalyvių darbo sąlygos ES bus nustatomos taip pat kaip ir „darbuotojų“ darbo sąlygos, su BVE dalyviais turėtų būti elgiamasi atitinkamai. Kadangi ekonominių mainų sąlygos tampa vis lankstesnės, BVE gali iš esmės pakenkti darbo santykiams. BVE poveikis asmens ekonominiam saugumui ir socialinei gerovei turi būti atidžiai stebimas. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir, kai reikia, vietos ir regionų valdžios institucijomis, turi išsamiai išnagrinėti darbuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygas BVE srityje, kad nustatytų, ar reikia imtis reguliavimo veiksmų šioje srityje. BVE galėtų lemti naujos socialinės klasės, bendradarbiavimu grindžiamos klasės, atsiradimą, kuriai reikalingos socialinės ir ekonominės apsaugos priemonės;

18.

pabrėžia, kad visi antimonopoliniai, vidaus rinkos, mokesčių teisės aktai ir vartotojų apsaugos taisyklės iš principo turėtų būti taikomi BVE iniciatyvoms taip, kaip ir visuose kituose sektoriuose. BVE iniciatyvos neturi teisės naudoti bendro vartojimo paradigmos tik siekiant pakenkti dabartinėms rinkoms, bandant taikyti sąnaudų mažinimo strategiją, kurios pagrindas – vengimas mokėti su reglamentavimu susijusias sąnaudas, susidarančias ne platformose platinant panašias paslaugas ir gaminius. Kartu Komitetas mano, kad dabartinių rinkų reglamentavimas turėtų būti reguliariai peržiūrimas, siekiant įvertinti, ar jis leidžia vykti nuolatiniam inovacijų procesui. Žiedinė ekonomika ir bendroji skaitmeninė rinka galėtų būti tomis diskusijų sritimis, kuriose reikėtų atsižvelgti į BVE. Tuo pat metu ES Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti koordinuotą požiūrį į BVE reguliavimą ES lygmeniu, kur europinis požiūris yra būtinas, siekiant stiprinti bendrąją rinką ir sudaryti sąlygas sėkmingų BVE iniciatyvų plėtrai tarpvalstybiniu mastu; visais kitais atvejais, reguliavimas turėtų išlikti nacionalinių, regionų ir vietos valdžios prerogatyva pagal subsidiarumo principą;

19.

pažymi, kad Europos Komisija savo „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje“ (COM(2015) 192) bendro vartojimo ekonomikai skyrė labai mažai dėmesio, tačiau palankiai vertina komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas“ nurodytą Komisijos įsipareigojimą sukurti Europos dalijimosi, arba bendro vartojimo, ekonomikos darbotvarkę, nustatyti gaires dėl dabartinių teisės aktų, įskaitant Paslaugų direktyvą, Elektroninės komercijos direktyvą ir vartotojų teisių teisės aktus, pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir Vartotojų teisių direktyvą, taikymo dalijimosi ekonomikai, ir įvertinti galimas reguliavimo spragas. Pabrėžia, kad RK yra pasirengęs aktyviai dalyvauti kuriant šią darbotvarkę, ir siūlo glaudžiau bendradarbiauti su Europos institucijomis šioje srityje;

20.

pažymi, kad su bendro vartojimo ekonomika susijusius atvejus stebi keletas Europos Komisijos generalinių direktoratų (GD) (įskaitant CNECT, GROW, COMP, JUST, MOVE, TAXUD, EMPL, REGIO ir TRADE) ir kad labai svarbu užtikrinti įvairių Europos Komisijos tarnybų veiklos koordinavimą; todėl siūlo Europos Komisijai sukurti darbo grupę, atsakingą už BVE klausimus sprendžiančių GD veiklos koordinavimą;

21.

tačiau palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pradėti viešas konsultacijas dėl Europos metodo bendro vartojimo ekonomikai reguliuoti;

22.

mano, kad reguliuojant bendro vartojimo ekonomikos prekybos skyrių Europos lygmeniu būtina laikytis sektorinio požiūrio siekiant susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti teisinį tikrumą ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, visų pirma mokesčių srityje;

23.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares numatyti paskatas dalijimosi ekonomikai siekiant remti ir įgyvendinti socialinės ekonomikos principus (visų pirma solidarumo, demokratijos, dalyvavimo ir bendradarbiavimo su vietos bendruomene principus);

24.

vietos ir regionų lygmeniu BVE iniciatyvos gali ne tik skatinti vietos ekonomikos vystymąsi, bet ir tapti priemone stiprinti, atnaujinti taip vadinamą bendrą turtą, pavyzdžiui, judumą, socialinę apsaugą, miestų kraštovaizdį ir aplinką – ir juo rūpintis. Šiuo požiūriu, valdžios institucijos turėtų remti „bendradarbiavimu grindžiamos institucinės ekosistemos stiprinimą“ (11). Todėl vietos valdžios institucijų užduotis – padėti vykdyti ir koordinuoti įvairias BVE iniciatyvas ir skatinti tas, kuriomis stiprinami dalyvavimo ir bendradarbiavimo su mulier activa procesai, kurios yra įtraukios tiek planavimo, tiek valdymo ir paslaugų teikimo etape ir kurios įgyvendinamos laikantis skaidrumo, atvirumo ir atskaitomybės principų;

25.

mano, kad taip pat labai svarbu stebėti, kokiose srityse BVE plėtojama ir kokį poveikį ji daro makroekonominiams rodikliams, kad ji netaptų mokesčių optimizavimo sistema;

26.

mano, kad bet kokios griežto reglamentavimo iniciatyvos turėtų būti imamasi laikantis sektorinio požiūrio, o ją įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į BVE iniciatyvos mastą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti reglamentavimo ribas. ES institucijos ir teisės aktai turėtų numatyti tvirtą struktūrą, institucines ir teisines gaires ir nuolatinę galimybę pasinaudoti patirtimi bei kita įgyvendinimui būtina parama;

27.

tačiau ragina visas ES institucijas, sprendžiančias BVE klausimą, vertinant BVE kaip ekonominį, politinį ir socialinį reiškinį, laikytis holistinio požiūrio ir koordinuoti savo veiksmus siekiant išvengti didelių dabartinių ekonominių sistemų permainų, kurios galėtų sukelti BVE, ir šiuo tikslu vadovautis išsamia viešąja politika, nustatyta bendrai parengtoje BVE viešosios politikos darbotvarkėje;

28.

rekomenduoja parengti ES BVE darbotvarkę, kuri būtų grindžiama šiais ramsčiais:

29.

mano, kad daugeliui su BVE susidūrusių sektorių padarytas poveikis vietos ir regionų lygmeniu, kuris tam tikrais atvejais yra neigiamas ir dėl to vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė valdyti ar reguliuoti, kai tai daryti būtina, laikydamosi vietinio savarankiškumo principo, kad galėtų pritaikyti BVE iniciatyvas ir įmones prie vietos sąlygų;

30.

tvirtina, kad BVE reguliavimo iniciatyvos neturėtų būti atskirtos nuo miestų ir vietos valdymo vizijos (13) bei kaimo vietovių. Atrodo, kad įvairiuose Europos miestuose jau išbandytas bendradarbiavimu grindžiamas ir policentrinis valdymas yra tinkamiausias būdas papildyti ir sustiprinti patikimą ir teisingą BVE iniciatyvų vystymą. Vadovaujantis bendradarbiavimu grindžiamo/policentriniu BVE valdymo modeliu piliečių grupėms, asociacijoms, trečiojo sektoriaus organizacijoms, sąjungoms, švietimo įstaigoms, socialinėms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms būtų suteikta galimybė naudotis atviromis, laisvomis ir apleistomis viešosiomis erdvėmis ir turtu sekant kai kurių vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvų pavyzdžiu (pvz., Bolonijos reglamentas dėl bendradarbiavimo valdant bendrą miesto turtą (14));