17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/35

1.

pateikia rekomendacijų dėl finansinių priemonių naudojimo regionų vystymui, remdamasis teisinės sistemos analize, šių priemonių naudingumo įgyvendinant regionų plėtros politiką įvertinimu ir priemonėmis veiksmingumui užtikrinti ir finansinių priemonių naudojimo institucijų lygmeniu institucionalizavimu;

2.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į finansinių priemonių naudojimo svarbą regionų vystymui, nuomonės rengimo metu buvo kaupiamos žinios apie COTER komisijos ir Biudžeto grupės narių patirtį ir rengiamos konsultacijos su Europos Komisija, Europos investicijų banku ir kitais finansinių priemonių naudojimo srityje žinių bei patirties turinčiais subjektais;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad finansinės priemonės gali būti svarbios teritorinio vystymosi priemonės. Grąžintinos lėšos gali užtikrinti didesnį investuoto kapitalo poveikį tam tikrose srityse, kuriose privatus finansavimas gali papildyti viešąjį finansavimą ir kai grąža yra pakankamai patraukli;

4.

pabrėžia, kad subsidijų sistema atlieka svarbų vaidmenį skatinant teritorijų vystymąsi, ir atkreipia dėmesį į subsidijų ir finansinių priemonių papildomumo pobūdį, kadangi jos turėtų būti taikomos skirtingais atvejais. Skatinimas naudotis finansinėmis priemonėmis negali lemti didelių subsidijų sistemos taikymo apribojimų arba išstūmimo poveikio ES biudžetui, skirtam sanglaudos politikai;

5.

pritaria Tarybos išvadoms dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos iššūkių įgyvendinimo, priimtoms 2015 m. birželio 9 d. Rygoje. Šiose išvadose Komisija raginama „laiku, darniai, nuosekliai ir aiškiai pateikti gaires dėl finansinių priemonių naudojimo ir dėl sinergijų tarp įvairių priemonių ir išnagrinėti visas galimybes, kaip būtų galima užtikrinti didesnį aiškumą, jokiu atveju neperžengiant teisinių nuostatų, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, taikymo srities ribų sukuriant papildomų prievolių“;

6.

pripažįsta Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 05/2015 dėl finansinių priemonių naudojimo kaimo vietovėse (1) išvadas, kuriose pabrėžiama garantijų fondų per didelio kapitalizavimo rizika privačių investuotojų paklausos požiūriu, taip pat nepakankamo sverto poveikio pasekmės, kai būtina viešąjį finansavimą papildyti privačiu finansavimu. Todėl ragina Europos Komisiją pasisemti iš šios ataskaitos patirties;

7.

viešosios intervencijos tikslas struktūrinių fondų naudojimo atveju – užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio įgyvendinimą. Atsakingos ES ir valstybių narių valdžios institucijos, pristatydamos savo poziciją ar priimdamos sprendimą dėl susijusių finansinių priemonių, turi kaskart išanalizuoti jų poveikį šio tikslo įgyvendinimui;

8.

nepakankamas finansinių priemonių naudojimo reguliavimas yra toks pat žalingas, kaip ir perteklinis reguliavimas. Svarbu, visų pirma pradedant įgyvendinti 2014–2020 m. finansinę programą, nedelsiant imtis visų būtinų teisinių priemonių, kad nebūtų kartojamos klaidos, padarytos 2007–2013 m. finansinės programos pradžioje;

9.

valstybėms narėms pradėjus įgyvendinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) finansines priemones, reguliavimas ES lygmeniu turėtų būti vykdomas tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į finansinių priemonių naudojimo svarbą regionų vystymuisi, būtina užtikrinti, kad valdžios institucijos ir Europos Sąjungos institucijos, visų pirma Europos Komisija (EK), konsultuotųsi su regionų atstovais dėl visų reguliavimo, galinčio daryti poveikį finansinių priemonių programavimui, įgyvendinimui ir apskaitai, pakeitimų;

10.

reikėtų užmegzti nuolatinį regionų, EK, EIB ir įmonėms atstovaujančių asociacijų atstovų dialogą dėl privalomų teisės aktų aiškinimo, įgyvendinimo poveikio ar iškylančių problemų, kad būtų galima užtikrinti optimalią Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinių priemonių įgyvendinimo naudą. Regionų komitetas ragina Europos Komisiją nedelsiant šį bendradarbiavimą institucionalizuoti;

11.

taip pat pažymėtina, kad visa informacija šiuo klausimu turi būti skaidri, kiek įmanoma išsamesnė ir pateikta supaprastinta forma, kad visi galimi suinteresuotieji subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys – galėtų gauti svarbiausią informaciją, kuri būtina priimant sprendimus dėl investicijų ar plėtros. Tai sumažina nematomą riziką, leidžia įvertinti ir planuoti administracines procedūras ir apskritai padidina investuotojų susidomėjimą;

12.

reikia užtikrinti, kad problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, nusprendusios įdiegti ir naudoti grąžintinas priemones pagal 2007–2013 m. finansinę programą, nesumažintų jų noro pasirinkti tokį finansavimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad nepakankamo 2007–2013 m. finansinės programos finansinių priemonių reguliavimo keliamas pavojus neužkraus naštos valdymo institucijoms, finansiniams tarpininkams ir ypač galutiniams naudos gavėjams;

13.

vykstant 2007–2013 m. finansinės perspektyvos galimų koregavimų procesui, pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 98 straipsnį reikėtų atsižvelgti į pažeidimų ar fondų patirtų finansinių nuostolių pobūdį ir rimtumą. Europos Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad šios nuostatos bus laikomasi tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek ir atskirose valstybėse narėse;

14.

pažymėtina, kad Valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių (2) 20 punkte teigiama, kad „rizikos finansų pagalbos priemonės, išskyrus fiskalines paskatas, taikytinas tiesioginėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones, visada turi būti įgyvendinamos per finansų tarpininkus arba alternatyvias prekybos platformas. Todėl priemonė, kurią taikydama valstybė narė arba viešasis subjektas tiesiogiai investuoja į įmones be tarpininkavimo priemonių, neįtraukiama į Bendrojo bendrosios išimties reglamento rizikos finansų valstybės pagalbos taisyklių ir šių gairių taikymo sritį.“ Todėl, kai valdymo institucija imasi veiksmų ir pagalbą, kuri yra finansinio paketo dalis, tiesiogiai perveda MVĮ, ši pagalba negali būti laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties nuostatas, nebent ji yra mažesnė už de minimis reglamente nustatytus dydžius, arba tuo atveju, kai ši pagalba teikiama pagal kitas horizontalias subsidijavimo taisykles (pvz., MVĮ, regionų sanglaudos, mokslinių tyrimų ir plėtros ir kt.). Todėl Komitetas ragina Komisiją patikrinti, ar šis mechanizmas neskatina skaidyti finansinėmis priemonėmis remiamus projektus ir ar šios gairės neprieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos struktūrinių fondų bendrosios nuostatos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo, 38 straipsniui;

15.

visais įgyvendinimo etapais turėtų būti siekiama panaikinti nereikalingus reguliavimo apribojimus, dėl kurių išauga sąnaudos ir sumažėja finansinių priemonių poreikis;

16.

tuo atveju, kai randama pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą įgyvendinamų su struktūriniais fondais susijusių priemonių pažeidimų, svarbu užtikrinti, kad susijusios išlaidos nebūtų pateiktos Komisijai apmokėti. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad, radus pažeidimų, iš tarpininko ar fondų fondo turėtų būti leidžiama atimti finansavimą tik tuo atveju, kai neįmanoma užtikrinti tolesnio veiksmingo jo naudojimo. Komitetas pabrėžia, be kita ko, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 78 straipsnio 6 dalies antrosios pastraipos, kurioje nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos iš dalies arba galutinai baigiant vykdyti veiksmų programą, tikslą. Regionų komitetas ragina Europos Komisiją užtikrinti tai, kas pasakyta pirmiau, ir, prireikus, šioje srityje imtis bet kokių būtinų reguliavimo pakeitimų;

17.

būtina užtikrinti, kad patirtų išlaidų tvirtinimo proceso metu naudos gavėjai pateiktų patikimus dokumentus. Vis dėlto Regionų komitetas pabrėžia, kad dauguma naudotų finansinių priemonių buvo sukurta komercinėje rinkoje. Todėl išlaidų tvirtinimo proceso metu reikėtų atsižvelgti į jų pobūdį ir įgyvendinimo struktūrą;

18.

užsibrėžtam tikslui pasiekti reikia išlaidų tinkamumo patvirtinamųjų dokumentų. Kaskart, kai įmanoma, reikia priimti tokius patvirtinamuosius dokumentus, kurie sukuria kuo mažesnę naštą naudos gavėjams ir galutiniams naudotojams, pavyzdžiui, ataskaitas. Tai jokiomis aplinkybėmis nedaro poveikio būtinybei tikrinti pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Reikėtų parengti pasiūlymą dėl naudojimosi viešaisiais valstybių narių registrais. Komitetas taip pat siūlo jau programavimo etape patvirtinamųjų dokumentų ir kontrolės sistemą parengti taip, kad ji neturėtų neigiamos įtakos naudos gavėjų ar galutinių naudotojų sprendimui pasinaudoti fondais;

19.

bet kurioje rinkoje ir finansinių priemonių atveju pusiausvyra sukuriama remiantis pasiūla ir paklausa. Veiksnys, nuo kurio priklauso pasiūlos ir paklausos dydis, yra kaina. Regionų komitetas pabrėžia, kad viešųjų finansinių priemonių atveju reikėtų kuo plačiau taikyti natūralius rinkos mechanizmus;

20.

šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą sumažinus tinkamas finansuoti išlaidas, tokie atvejai, kai tarpininkai gauna honorarus ir komisinius iš MVĮ, gali atbaidyti nuo tinkamo viešųjų išteklių finansų valdymo ir paskatinti piktnaudžiauti natūraliais rinkos mechanizmais. Regionų komitetas ragina Komisiją imtis veiksmų ir kartu su regionais nustatyti, kurios sritys yra neefektyvios, bei nedelsiant parengti tinkamų taisomųjų priemonių;

21.

reikėtų pažymėti, kad sprendimas naudotis finansinėmis priemonėmis visada turi būti grindžiamas išsamia analize ir kuo didesne nauda visuomenei. Todėl Regionų komitetas pabrėžia, kad finansinės priemonės turi padėti spręsti konkrečias socialines, ekonomines ir aplinkos problemas. Vienas tikslas galėtų būti skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą;

22.

sprendimas įdiegti finansines priemones visada turėtų būti grindžiamas šios priemonės poveikio kitoms galimoms paramos formoms analize atsižvelgiant į galimybę siekti sinergijos derinant įvairių rūšių pagalbos priemones ir vengiant galimo priemonių sutapimo. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti ES lygmeniu įgyvendinamų priemonių (pavyzdžiui, COSME ir „Horizontas 2020“) ir kitų paramos šaltinių, visų pirma finansuojamų EIB, ESIF ir nacionalinių ir (arba) vietos bankų ar skatinamojo finansavimo bankų lėšomis, nuoseklumą. Atsižvelgiant į sinergijos privalumus, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją ir Europos investicijų banką šioje srityje užtikrinti nuolatinį dialogą su vietos ir regionų partneriais;

23.

svarbu pabrėžti, kad būtina įgyvendinti sprendimus, leidžiančius lanksčiau derinti įvairias finansavimo formas iš įvairių šaltinių. ESIF atveju turėtų būti leidžiama iš dalies sutapatinti tinkamas finansuoti išlaidas derinant subsidijas ir finansines priemones. Tai ypač svarbu tiems veiklos vykdytojams, kurie buvo pašalinti iš bankų sektoriaus. Todėl Regionų komitetas ragina Europos Komisiją, kartu su regionų atstovais, parengti pasiūlymus dėl reguliavimo pakeitimų, kuriais atsižvelgiama į silpniausius ekonominius subjektus;

24.

reikėtų vengti naudoti teritorijų vystymui skirtas priemones finansų sistemai stabilizuoti ir anticiklinėms priemonėms. Šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš kitų šaltinių. Regionų komitetas ragina Europos Sąjungos institucijas užtikrinti, kad vystymui skirtos lėšos būtų naudojamos pagal savo tikslą;

25.

Europos Komisija ir Europos investicijų bankas turėtų užtikrinti tinkamą regionų dalyvavimą naudojant finansines priemones pagal „Investicijų planą Europai“. Komitetas palankiai vertina tai, kad Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) 56 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų turėti galimybę prisidėti kuriant ir administruojant Europos investicinių projektų portalą;

26.

teigiamai vertintina, kai finansinės priemonės pritraukia privatų kapitalą, ir Europos Komisija turi užtikrinti, kad Europos fondų finansuojamų finansinių priemonių sverto poveikis būtų optimalus ir derėtų su užsibrėžtu socialiniu tikslu;

27.

RK pritaria ES finansinių priemonių supaprastinimui, pabrėžia, kad priemonės turi būti paprastos, jas turėtų būti lengva naudoti tinkamu mastu taikant stabdžių ir atsvarų sistemą;

28.

RK pabrėžia, kad būtina geriau propaguoti finansines priemones potencialiems naudotojams, kad apie jų konkrečią pridėtinę vertę ir geresnį panaudojimą būtų paskleista kuo daugiau informacijos;

29.

reikėtų užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų paskirstytos pagal socialinius ir ekonominius poreikius aiškiai suvokiant regioninį aspektą ir atsižvelgiant į skirtingas miestų ir kaimų sąlygas, kurios dažnai būdingos savivaldybėms ir kaimo vietovėms, pavyzdžiui, remti smulkius projektus ir galimybes mažiems regionams naudotis šiomis finansinėmis galimybėmis. Svarbu atkreipti dėmesį į galimą neigiamą poveikį, kuris gali trukdyti optimaliai paskirstyti finansines priemones;

30.

RK atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui vietos ir regionų valdžios institucijų sunku pasinaudoti galimybe gauti ES lėšų, nes jos negali prisidėti prie bendro finansavimo, ir pabrėžia, kad būtina vystyti finansines priemones siekiant padėti įveikti šią problemą;

31.

kadangi yra mažiau išorės finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms ir mažosioms Europos Sąjungos įmonėms, būtina užtikrinti lankstesnes galimybes finansuoti apyvartinį kapitalą. Dėl sunkumų gauti paskolas ar gamybos sezoniškumo apyvartinis kapitalas turėtų būti finansuojamas be nereikalingų apribojimų. Šiuo tikslu Komisija kartu su regionų atstovais turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinti šie sprendimai;

32.

ieškant sprendimų ekonomikos krizei įveikti, sąlygų apyvartiniam kapitalui finansuoti sudarymas pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą prieš atliekant teisės aktų pakeitimus turi būti laikomas tinkama priemone, atitinkančia Europos ekonomikos interesus;

33.

reikėtų pabrėžti, kad glaudus EK, EIB ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas yra pagrindinis sėkmingo finansinių priemonių naudojimo teritorijų vystymui ir apskritai sanglaudos politikos veiksnys;

34.

atsižvelgiant į krizės metu įgytą patirtį, reikėtų nepamiršti, kad viešojo finansavimo priemonės negali sukelti pernelyg didelės grėsmės finansų sistemai, visų pirma bankų sistemai;

35.

prieš priimant sprendimą įgyvendinti priemones reikėtų išnagrinėti, ar finansuojant investicijas, pavyzdžiui, taikant skolos priemonę, vartotojams neužkraunama pernelyg didelė našta, susijusi su šios priemonės aptarnavimo išlaidomis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės lėšomis finansuojamų finansinių priemonių teikiamos naudos negali perimti ar sumenkinti finansiniai tarpininkai (pvz., garantijų priemonė turėtų sumažinti kapitalo pritraukimo sąnaudas). Taip pat reikia užtikrinti, kad finansinės priemonės netaptų tarpininkų (pvz., bankinio draudimo ar kryžminio pardavimo) nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Europos Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos šiuo atveju turi priimti atitinkamas taisykles;

36.

EK ir EIB turėtų intensyviau keistis patirtimi ir žiniomis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Vietos ir regionų valdžios institucijos ir jau sukurtos už finansines priemones atsakingos institucijos turi kartu atlikti analizes siekiant kuo didesnio šių priemonių veiksmingumo. Regionų komitetas palankiai vertina Europos Komisijos ir Europos investicijų banko įsipareigojimą šioje srityje, tačiau norėtų pabrėžti, kad svarbiausias įgyvendinimo laikotarpio etapas yra pradžia, todėl būtina dėti daugiau pastangų visapusiškai įgyvendinant tokius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, platforma FI-COMPASS;

37.

siekiant skatinti naudotis finansinėmis priemonėmis, ir ne tik įgyvendinant ESIF, Europos Komisija ir Europos investicijų bankas turėtų užtikrinti regionams atitinkamą realios paramos galimybę. Šią paramą turėtų būti galima skirti atsižvelgiant į kiekvieno atskiro regiono padėtį, tačiau, be kita ko, tam reikia, kad būtų parengtos tinkamos išsamios gairės, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų teikti paraiškas dėl finansinių priemonių, EIB kredito linijų ir ESIF paskolų, siekiant užtikrinti, kad savo sprendimus dėl joms tinkamiausios finansinės priemonės dydžio, investavimo tipo ir rizikos dydžio jos priimtų turėdamos išsamią informaciją;

38.

RK atkreipia dėmesį į tai, kad finansinės priemonės turi būti prieinamos galimiems naudotojams palankesnėmis sąlygomis, palyginti su tipinėmis komercinėmis paskolomis;

39.

pripažindamas jau įdėtas pastangas, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją ir Europos investicijų banką nedelsiant įgyvendinti žinių gilinimo programas, įskaitant kursus ir mokymus (įvairiais lygmenimis ir regionų kalbomis) už finansinių priemonių planavimą, įgyvendinimą ir apskaitą atsakingoms valdžios institucijoms, taip pat ir už regionų finansus atsakingiems subjektams, visų pirma ne pelno organizacijoms, kurių prieiga prie šio pobūdžio informacijos yra ribota. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai ir savivaldybių grupės praeityje sėkmingai naudojo ES finansuojamų paskolų priemones, reikėtų paremti galimybę perkelti jų modelius ir įgytą patirtį į kitas šalis ir regionus. Komitetas pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina naudotis e. mokymusi;

40.

finansines priemones įgyvendinančių subjektų finansavimas turi skatinti veiksmingą skirtų išteklių valdymą;

41.

svarstant poreikį standartizuoti finansines priemones (regionų, valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu), svarbiausias principas, kuriuo reikėtų vadovautis, turėtų būti užsibrėžtų tikslų efektyvumas ir regionų įvairovė. Standartizavimas neturėtų būti grindžiamas tik siekiu sumažinti tarpininkų patiriamas valdymo sąnaudas;

42.

nors pats priemonių planavimo procesas gali pasirodyti ilgesnis, nei subsidijų atveju, greitis, kuriuo skirstomos finansinės priemonės (paskolos ir garantijos) pradedant įgyvendinti finansinę programą, turėtų būti pagrindinis jų privalumas palyginti su subsidijomis. Siekiant padidinti finansinių priemonių naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą nepakenkiant programavimo procese reikalaujamų ex ante vertinimų tikslumui ir kokybei, svarbu, kad administracinėms procedūroms skirtas laikas būtų kuo trumpesnis;

43.

atsakingi asmenys privalo atsižvelgti į įgyvendinant finansines priemones atsirandančių nepageidaujamų reiškinių pavojų, ypač susijusį su privačių lėšų išstūmimu dėl viešosios intervencijos. Todėl būtina priimti atitinkamas apsaugos nuo tokių reiškinių priemones. Reikia užtikrinti tinkamą Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir regionų bendradarbiavimą šioje srityje, įskaitant išsamias oficialias gaires dėl įvairių finansinių priemonių, kurios yra prieinamos vietos ir regionų valdžios institucijoms;

44.

reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad finansinių priemonių naudojimas, ypač tais atvejais, kai veiklos vykdytojai yra pašalinti iš bankų sistemos, turėtų padėti jiems galiausiai grįžti į bankų sistemą ir užtikrinti jų ilgalaikį finansavimą komercinėje rinkoje;

45.

ESIF finansinių priemonių įgyvendinimas turi būti orientuotas ne tik į atsiskaitymą už suteiktą paramą, bet ir į ilgalaikių teigiamų Europos ekonomikos rezultatų siekį;

46.

finansinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos tiek didelių finansų institucijų (ypač didelių ir sudėtingų produktų atveju), tiek smulkesnių tarpininkų paprastesnių priemonių atveju, įgyvendinančių mikrofinansų srities produktus;

47.

kadangi būtina užtikrinti išorės finansavimo struktūrų veiksmingumą pasibaigus viešajai intervencijai, Europos Komisija, bendradarbiaudama su regionų atstovais, turi parengti tinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, kad pasibaigus 2014–2020 m. intervencijai būtų sustiprintos su verslo aplinka susijusios institucijos;

48.

RK pabrėžia, kad kontrolės priemonės, kurios įgyvendinamos įvairiais lygmenimis, turi būti geriau koordinuojamos, siekiant panaikinti nereikalingą naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms. Tačiau labai svarbu įpareigoti įvairių valstybių narių vyriausybes bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

49.

finansinės priemonės, kol jos netrukdo siekti kitų tikslų, turėtų būti naudojamos ir finansinių produktų vystymui, pavyzdžiui, siekiant skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir energetinių paslaugų bendroves. Šiuo tikslu Europos Komisija ir Europos investicijų bankas turėtų užtikrinti galimybę remti regionus;

50.

reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, iš dalies pakeitus reglamentą, papildoma našta ar su priemonių skirstymu susiję pavojai neturėtų susilpninti finansinių tarpininkų jiems sudarant finansinių sunkumų ar pakenkiant jų padėčiai rinkoje;

51.

reikia remti pastangas internacionalizuoti finansines priemones (institucijų veiklą, privačių fondų srautus ir kt.). Tai padidins jų veiksmingumą ir efektyvumą ir prisidės prie Europos ekonomikos konkurencingumo.