24.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 399/92

—

atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1975 m. gegužės 6 d.,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. prasidėjusią ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

—

atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. į 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą (1), kuris apima ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios susitarta 2013 m. lapkričio 21 d.,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. oficialiai pradėtą ES ir Kinijos struktūrinį politinį dialogą ir į 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais, ypač į 5-tąjį ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo susitikimą, surengtą Pekine 2015 m. gegužės 6 d.,

—

atsižvelgdamas į nuo 2007 m. vykstančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. pradėtas derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

—

atsižvelgdamas į 17-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2015 m. birželio 29 d. Briuselyje, ir po to susitikimo paskelbtą bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko 2015 m. birželio 29 d. bendroje su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu spaudos konferencijoje po 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo išsakytas pastabas, jam išreiškus ES susirūpinimą dėl žodžio ir asociacijų laisvės Kinijoje, taip pat dėl asmenų, priklausančių mažumoms, pvz., tibetiečių ir uigūrų, padėties, ir paraginus Kiniją atnaujinti prasmingą dialogą su Dalai Lamos atstovais,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631),

—

atsižvelgdamas į Tarybos Rytų Azijos politikos gaires,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 11–12 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas „ES ir Kinijos strateginė partnerystė“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2007–2013 m. Kinijos strategijos dokumentą, 2011–2013 m. daugiametę orientacinę programą, 2010 m. strategijos dokumento laikotarpio vidurio peržiūrą ir 2011–2013 m. daugiametės orientacinės programos peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į pirmąjį Kinijos politikos ES atžvilgiu dokumentą, paskelbtą 2003 m. spalio 13 d.,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinis komitetas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą ir 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskelbtas antrasis naujo įstatymo dėl užsienio NVO valdymo projektas,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Baltąją knygą dėl Kinijos karinės strategijos,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 32-ąjį raundą, surengtą 2014 m. gruodžio 8–9 d. Pekine,

—

atsižvelgdamas į vykstančius Kinijos ir ES 60-ies sektorių dialogus, inter alia, aplinkos apsaugos, regioninės politikos, užimtumo, socialinių reikalų ir pilietinės visuomenės klausimais,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras šios srities iniciatyvas,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. įsigaliojusį EB ir Kinijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo (2) ir į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą ES ir Kinijos pareiškimą dėl klimato kaitos ir į numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kurių planą 2015 m. birželio 30 d. Kinija pateikė atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į ES ir Kinijos bendrą deklaraciją dėl energetinio saugumo, paskelbtą Briuselyje 2012 m. gegužės 3 d., bei Komisijos ir Kinijos dialogą energetikos klausimais,

—

atsižvelgdamas į Kinijos ir ES apskritojo stalo diskusijas,

—

atsižvelgdamas į 18-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, vykusį 2012 m. lapkričio 8–14 d., ir Politinio biuro Nuolatinio komiteto vadovybės pasikeitimus, dėl kurių nuspręsta minėto kongreso metu,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 18-ojo Kinijos komunistų partijos Centrinio komiteto ketvirtojo plenarinio posėdžio, surengto 2014 m. spalio 20–23 d., rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. 26-ojo ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą, paskelbtą 2015 m. gegužės 6 d., po jos susitikimo su Kinijos Ministru Pirmininku Li Keqiangu,

—

atsižvelgdamas į paskutinį EP ir Kinijos tarpparlamentinį susitikimą, vykusį 2013 m. lapkričio 26 d.,

—

atsižvelgdamas į naujausias savo rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo (3), į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“ (4), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (5), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Korėjoje (6), 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (7) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (9), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija (10), 2013 m. kovo 14 d. dėl ES ir Kinijos santykių (11), 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos derybų dėl dvišalio investicijų susitarimo (12) ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Taivano prekybos santykių (13),

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas žmogaus teisių klausimais: 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“ (14), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija) (15), 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje (16), 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje (17) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“ (18),

—

atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, paskelbtą po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir Parlamento paremtą 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES, Kinijos ir Taivano santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose (20),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto, ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Tibetas. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba“ (21), 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų (22), ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete (23),

—

atsižvelgdamas į 2002–2010 m. aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos devynis derybų raundus, atsižvelgdamas į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0350/2015),

A.

kadangi 2015 m. ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai trunka jau 40 metų; kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ES ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) santykiams ir siekiant nustatyti bendrus interesus ir bendrai spręsti daug visuotinių problemų, tokių kaip visuotinis ir regioninis saugumas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklai ir branduolinių ginklų neplatinimas, energetinis saugumas, pasaulio finansų ir rinkų reguliavimas, klimato kaita ir darnus vystymasis, taip pat kuriant sistemą dvišalėms ES ir Kinijos problemoms spręsti;

B.

kadangi Kinija ir ES 2013 m. pradėjo derybas dėl dvišalės investicijų sutarties (DIS);

C.

kadangi Kinija, kurios rinka yra didžiulė ir besiplečianti, yra pagrindinė ES prekybos partnerė; kadangi vykstančios derybos dėl investicijų susitarimo yra vienas svarbiausių ES ir Kinijos dvišalių ekonominių ir prekybos santykių klausimų;

D.

kadangi Kinija, kuriai šiuo metu vadovauja Kinijos komunistų partijos (KKP) generalinis sekretorius ir prezidentas Xi Jinping, pradėjo vykdyti daug iniciatyvų, įskaitant projektą „Naujasis šilko kelias“, pagal kurį siekiama ekonominės Kinijos ir Vidurinės Azijos, o vėliau ir Europos bei Afrikos, integracijos, Azijos infrastruktūros investicijų banko kūrimą (AIIB) ir strategiškai svarbų energetikos susitarimą su Rusija dėl 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų kasmet tiekimo, naftotiekio tiesimo ir kitų bendrų naftos žvalgybos ir gavybos projektų Kinijoje; kadangi pastaraisiais metais Kinija vykdė vis aktyvesnę investicijų politiką ES ir jos rytinėse kaimyninėse šalyse;

E.

kadangi prezidentas Xi Jinping pradėjo iniciatyvą „Kinijos svajonė“, kuri buvo pasiūlyta kaip koncepcija ir vizija, kuria siekiama nacionalinio atsinaujinimo ir ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu aspektais vidutiniame lygmenyje klestinčios visuomenės sukūrimo ir užtikrinti, kad iki 2049 m. Kinija taptų visapusiškai išsivysčiusia šalimi;

F.

kadangi per pastaruosius 20 metų Kinijos ekonomika labai augo ir 600 mln. Kinijos piliečių nebepatiria skurdo;

G.

kadangi 2015 m. Kinijos akcijų rinkos krizė turėjo neigiamą poveikį pasauliniam finansiniam stabilumui, įskaitant Europos Sąjungoje;

H.

kadangi dėl Kinijos šeimos planavimo politikos nuo 1980 m. prasidėjo greitas gyventojų senėjimo procesas ir šiuo metu daugiau nei 200 mln. gyventojų yra vyresni nei 60 metų;

I.

kadangi Kinijos aplinkos būklė blogėja itin dideliu mastu ir reikia, kad vyriausybė imtųsi dar skubesnių, ryžtingesnių ir tikslingesnių šios srities veiksmų; kadangi darnaus vystymosi ir klimato kaitos klausimas buvo aptariamas naujausiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime ir buvo parengtas bendras pareiškimas dėl klimato kaitos;

J.

kadangi Kinija pripažino, kad reikia spręsti klimato kaitos pavojaus klausimą ir įsipareigojo priimti protokolą arba kitą teisinę priemonę, kuria bus sudarytos sąlygos visapusiškam susitarimui šiuo klausimu Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasiekti;

K.

kadangi prezidentui Xi Jinpingui vykdant populiarumo sulaukusią antikorupcijos kampaniją, kuri pradėta 2012 m. ir kuria siekiama spręsti valdymo klausimus imantis veiksmų prieš partiją, vyriausybę, kariuomenę ir valstybinių įmonių darbuotojus, kurie įtariami korupcija, pateiktas ieškinys ne vienam aukštas pareigas užimančiam asmeniui, išaiškinti ne tik kyšininkavimo atvejai, bet ir didelį turtą susikrovusių Kinijos vadovų atvejai, taip pat atskleista, kad į politinę sistemą yra įsiskverbę įtakingų nusikaltėlių tinklų nariai;

L.

kadangi užsienio NVO suklestėjo ir atlieka svarbų su vietos NVO vystymusi ir Kinijos atsivėrimu po reformos susijusį vaidmenį;

M.

kadangi nacionalinio saugumo sumetimais Kinija šiais metais paskelbė tris naujus įstatymų projektus, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl kibernetinio saugumo ir NVO;

N.

kadangi 2013 ir 2014 m. Pekine, Kunminge ir Umrutyje įvykdyti dideli smurtiniai teroristų išpuoliai, per kuriuos 72 žmonės žuvo ir 356 buvo sužeisti; kadangi Kinija rengia kovos su terorizmu įstatymą, kuriame pabrėžiama, kad vyriausybė kovai su terorizmu teikia didžiausią prioritetą;

O.

kadangi 2015 m. birželio mėn. Honkongo Įstatymų leidybos taryba balsavo prieš prieštaringai vertinamą pasiūlymą, pagal kurį Honkongo balsuotojai savo vyriausiąjį vykdomosios valdžios pareigūną būtų galėję rinkti tik iš kandidatų, kuriuos atrinko Pekino valdžią remiantis komitetas; kadangi būtent dėl šio pasiūlymo kilo „lietsargių revoliucija“, judėjimas už demokratiją, pasireiškęs 79 dienas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio trukusiais masiniais protestais;

P.

kadangi naujoji Kinijos vadovybė KLR augimą laiko negrįžtamu procesu, kuris paskatino perėjimą nuo reaktyvios diplomatijos prie iniciatyvios diplomatijos;

Q.

kadangi naujoje Baltojoje knygoje dėl Kinijos karinės strategijos teigiama, jog reikia atsisakyti tradicinės galvosenos, pagal kurią manoma, jog sausuma svarbesnė už jūrą, ir kad reikėtų skirti daugiau dėmesio jūrų valdymui ir jūrų teisių bei interesų apsaugai; kadangi Kinija atsisako pripažinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją atsižvelgiant į ginčus dėl Pietų ir Rytų Kinijos jūrų;

R.

kadangi 2002 m. Elgesio deklaracijoje Kinija ir ASEAN šalys pažadėjo sudaryti sąlygas rasti taikų ir ilgalaikį padėties Pietų Kinijos jūroje sprendimą; kadangi, nepaisant to, didėja įtampa santykiuose su kaimyninėmis šalimis, pvz., Taivanu, Vietnamu, Filipinais, Malaizija ir Brunėjumi;

S.

kadangi Kinija yra pagrindinė politinė Šiaurės Korėjos rėmėja, didžiausia investuotoja, paramos, maisto ir energijos teikėja ir prekybos partnerė; kadangi Kinijos ekspertai neseniai atskleidė, kad galbūt Šiaurės Korėja jau turi 20 branduolinių kovinių galvučių;

T.

kadangi prasidėjus krizei Ukrainoje Rusija ir Kinija kaip niekada anksčiau išplėtojo tarpusavio santykius;

U.

kadangi 2015 m. gegužės 8 d. Rusija ir Kinija pasirašė dvišalį susitarimą dėl informacijos saugumo, kuriuo kibernetinė grėsmė apibrėžiama kaip informacijos, kuri galėtų kelti pavojų visuomeninei-politinei bei visuomeninei-ekonominei sistemoms ir valstybių dvasinei, moralinei ir kultūrinei aplinkai, perdavimas;

V.

kadangi nuo 2005 m. Kinija Lotynų Amerikos valstybėms suteikė kreditų, kurių vertė apie 100 mlrd. JAV dolerių; kadangi šiuo metu Kinija yra pagrindinė Brazilijos ir antra pagal dydį, pavyzdžiui, Argentinos, Venesuelos ir Kubos prekybos partnerė;

W.

kadangi Kinijos vyriausybė pripažįsta žmogaus teisių svarbą ir visuotinumą, tačiau nepateikia apčiuopiamų žmogaus teisių padėties Kinijoje gerinimo rezultatų;

X.

kadangi Kinija oficialiai ir formaliai pripažino žmogaus teisių visuotinumą ir per pastaruosius tris dešimtmečius prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama daug žmogaus teisių sutarčių ir prisijungdama prie institucinės tarptautinės teisinės žmogaus teisių sistemos;

Y.

kadangi 2015 m. pradžioje prezidentas Xi Jinping viešai paskelbė savo ketinimą teisinės valstybės principą taikyti visoje šalyje, įsitikinęs, kad veiksmingas teisingumas yra itin svarbus moderniai ekonomikai ir visuomenei Kinijoje;

Z.

kadangi KKP pripažįsta penkias religijas, kurias iš esmės kontroliuoja partijos Vieningo fronto darbo skyrius; kadangi šis sąrašas yra išskirtinis, todėl kitos religijos ir kultai yra diskriminuojami;

AA.

kadangi ES ir Kinija nuo 1995 m. palaiko dialogus žmogaus teisių klausimais;

AB.

kadangi ES ombudsmenė savo 2015 m. kovo 26 d. priimtame rekomendacijos projekte kritikavo tai, kad derybose dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Vietnamu nebuvo atliktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo poveikio žmogaus teisėms vertinimas; kadangi tai yra svarbus precedentas deryboms dėl ES ir Kinijos dvišalio investicijų susitarimo;

AC.

kadangi Tibeto gyventojai parodo savo kultūrinę tapatybę dalyvaudami Lhakaro judėjime („Baltasis trečiadienis“) – jie kiekvieną trečiadienį dėvi tik tibetiečių drabužius, kalba tik tibetiečių kalba ir valgo tik tibetietišką maistą; kadangi iki šiol daugiau nei 140 Tibeto gyventojų susidegino gyvi protestuodami prieš Kinijos vyriausybės politiką Tibeto autonominiame regione; kadangi lamos Tenzin Delek Rinpoche mirtis kalėjime neseniai iš naujo paskatino įtampą; kadangi Tibete vykdoma hanių apgyvendinimo politika; kadangi 2015 m. sukanka 50 metų nuo Tibeto autonominio regiono sukūrimo; kadangi per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta pažanga sprendžiant Tibeto krizę, nes paskutinis taikos derybų raundas vyko 2010 m.;

AD.

kadangi KLR ir Taivano tarpusavio santykių klausimu ES laikosi vienos Kinijos politikos;

1.

džiaugiasi 40-osiomis ES ir Kinijos diplomatinių santykių metinėmis, kurios turėtų paskatinti stiprinti strateginę partnerystę, kuri tokia būtina daugiapoliame ir globalizuotame pasaulyje, ir paspartinti vykstančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, paremto pasitikėjimu, skaidrumu ir pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad naujausiame 2015 m. birželio 29 d. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti šią partnerystę; pabrėžia, kad Kinija yra pagrindinė tarptautinė galia ir viena iš pačių svarbiausių ES partnerių; pabrėžia, kad per ateinantį dešimtmetį abi pusės yra įsipareigojusios skatinti ES ir Kinijos visapusišką strateginę partnerystę, kuri bus naudinga tiek ES, tiek Kinijai; išreiškia savo paramą kas (dvejus) metus organizuojamam aukšto lygio strateginiam dialogui, aukšto lygio ekonominiam ir prekybos dialogui ir aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogui ir ES ir Kinijos daugiau nei 60 sektorių dialogams įvairiausiais klausimais; ragina, kad šie sektorių dialogai paskatintų pasitikėjimo kūrimą ir duotų apčiuopiamų rezultatų;

2.

palankiai vertina 2015 m. birželio 29 d. vykusio 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kai dvišaliai santykiai perkeliami į naują lygmenį ir duodamas ženklas glaudesniam politiniam bendradarbiavimui, neapsiribojančiam vien tik prekybos santykiais, siekiant suderinto strateginio požiūrio į bendrų pasaulinių problemų ir grėsmių sprendimą; pažymi, kad abi šalys visiškai pripažino įgyvendinant 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę pasiektą pažangą ir kad pareigūnų lygmeniu bus sukurtas dvišalis peržiūros mechanizmas siekiant stebėti tolesnes priemones; palankiai vertina tai, kad abi šalys aukščiausiojo lygio susitikimo metu susitarė dėl prioritetų paketo siekdamos stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir sutvirtinti savo strateginės partnerystės pasaulinį aspektą;

3.

pabrėžia, kad ES valstybės narės, bendraudamos su Kinijos vyriausybe, turi laikytis vieningos pozicijos, ypač atsižvelgiant į dabartinį diplomatinį Pekino aktyvumą ir pasaulinės valdymo struktūros pertvarkymą; pabrėžia, kad buvo baigtos derybos dėl susitarimo dėl Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) straipsnių ir tikisi, kad ateityje ES glaudžiai bendradarbiaus su AIIB; apgailestauja dėl to, kad trūksta rimtų ES lygio diskusijų valstybių narių narystės AIIB klausimu ir glaudaus veiksmų koordinavimo šioje srityje; pabrėžia prekybos ir investicijų politikos svarbą, nes tai tinkamiausia sritis daryti didžiausią poveikį palaikant strateginius santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į naujai išplėtotą Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą, taip pat vadinamą grupe „16+1“, kuri apima keletą ES valstybių narių, bet mano, kad tai neturėtų suskaldyti ES ar susilpninti jos pozicijos Kinijos atžvilgiu ir bendradarbiaujant taip pat turėtų būti sprendžiami žmogaus teisių klausimai; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją Europos Parlamentui pateikti metinę ataskaitą dėl ES ir Kinijos santykių plėtros; ragina stiprinti realizuojamą ir taisyklėmis paremtą prekybą ir investicijų ryšius su Kinija;

4.

pripažįsta, kad Kinija turėtų atlikti didesnį vaidmenį daugiašalėse finansų įstaigose, kuris geriau atspindi jos ekonomikos dydį; mano, kad neseniai sukurtas AIIB yra proga Kinijai daugiašalėje struktūroje dalyvauti kaip atsakinga veikėja; ragina, kad nauja institucija nekartotų praeities klaidų, kai pirmenybė teikiama didžiulių infrastruktūros projektų finansavimui, ir vietoj to pirmenybę teiktų techninei paramai ir galimybei užtikrinti visuotinį informuotumą, ieškant aplinkos, socialinių ir vystymosi srities prioritetų pusiausvyros;

5.

mano, kad itin svarbu, jog Europos indėlis į AIIB apimtų: skaidrias paskolų vertinimo procedūras; aiškius standartus, susijusius su geru valdymu, socialine atsakomybe ir aplinka; pastangas užtikrinti, kad besiskolinančių šalių skolos našta išliks kontroliuojama;

6.

palankiai vertina kelių valstybių narių dalyvavimą AIIB projekte; nepaisant to, apgailestauja, kad ES lygmeniu nėra su tuo susijusių išsamių diskusijų, glaudaus bendradarbiavimo ir koordinuoto atsako ir požiūrio į Kinijos vyriausybės pradėtas iniciatyvas kurti naujas daugiašales institucijas; primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares tai laikyti įspėjimu, kad ateityje būtų išvengta panašaus koordinavimo trūkumo;

7.

palankiai vertina politinį susitarimą pagerinti ES ir Kinijos strateginės infrastruktūros sąsajas; todėl džiaugiasi sprendimu parengti naują sujungiamumo platformą siekiant sukurti palankią aplinką tvariems ir sąveikiems tarpvalstybinės infrastruktūros tinklams šalyse ir regionuose, kurie yra tarp ES ir Kinijos; ypač džiaugiasi ES pasirengimu pradėti vykdyti šį projektą Europos lygmeniu; primygtinai ragina abi šalis pasinaudoti galimybėmis, atsirandančiomis sukūrus glaudžias abiejų partnerių sąsajas, įskaitant bendradarbiavimą investicijų į infrastruktūrą srityje šalyse, kurios yra palei Naująjį šilko kelią ir Naująjį jūrų šilko kelią;

8.

atkreipia dėmesį į spartų Kinijos ekonomikos augimą per pastaruosius dvidešimt metų ir pabrėžia, kad ES valstybės narės turėtų labiau pasinaudoti šio ekonomikos vystymosi teikiamomis galimybėmis; atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investicijomis į Europos strategines infrastruktūras ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina bendradarbiauti su Kinija ir kitomis regiono šalimis vykdant projektus, pvz., įgyvendinant Kinijos Juostos ir kelio iniciatyvą (angl. The Belt and Road Initiative) ir ES J.-C. Junckerio investicijų planą, įskaitant geležinkelių jungtis, jūrų uostus ir oro uostus; primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją apsvarstyti Kinijos pasaulinių investicijų politikos poveikį ir jos investicinę veiklą ES ir ES rytinėse kaimyninėse šalyse; laikydamasis anksčiau priimtų Parlamento pozicijų ir visapusiškai atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto kompetencijas, pabrėžia ES ir Kinijos dvišalio investicijų susitarimo, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, svarbą; ragina į dvišalę investicijų sutartį (DIS) įtraukti išsamų tvaraus vystymosi skyrių, pagal kurį būtų numatyti privalomi įsipareigojimai dėl pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir pagrindinių daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės vis dažniau skundžiasi, kad nukenčia nuo nepastovaus reguliavimo ir diskriminacijos; pabrėžia, jog svarbu pasiekti sėkmingų vykstančių derybų dėl investicijų susitarimo rezultatų, kad būtų sudaromos dar palankesnės sąlygos investicijoms ir įgyvendinama investicijų apsauga bei užtikrinamas patekimas į rinką, įskaitant viešuosius pirkimus, ir vienodos veikimo sąlygos įmonėms Europoje ir Kinijoje; ragina imtis papildomų priemonių ir aktyvių tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti labiau subalansuotus prekybos santykius pašalinus kliūtis prekybai ir kliūtis investuoti Europos įmonėms; ragina Kiniją ir ES toliau plėsti bendradarbiavimą siekiant didinti MVĮ galimybes abiejuose rinkos blokuose; pabrėžia ES ir Kinijos įsipareigojimą siekti atviros pasaulinės ekonomikos ir sąžiningos, skaidrios ir taisyklėmis paremtos prekybos bei investicijų aplinkos, užtikrinant vienodas sąlygas ir užkertant kelią protekcionizmui;

9.

atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į iniciatyvą „Viena juosta – vienas kelias“ (angl. „One Belt, One Road“), kuria siekiama nutiesti pagrindines energetikos ir komunikacijos jungtis per Vidurinę, Vakarų ir Pietų Aziją iki Europos; mano, kad atsižvelgiant į šios iniciatyvos geostrateginę svarbą ji turėtų būti vykdoma daugiašaliu lygmeniu; mano, kad itin svarbu visiškai skaidriai ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus užtikrinti sąveiką ir rengti projektus;

10.

ragina labiau koordinuoti ES ir Kinijos veiksmus strateginės svarbos srityse, pvz., G 20, saugumas ir gynyba, kova su terorizmu, neteisėta migracija, tarpvalstybinis nusikalstamumas, branduolinių ginklų neplatinimas, visuotinis ir regioninis saugumas, kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklai, energetinis saugumas, pasaulio finansų ir rinkų valdymas ir reguliavimas, klimato kaita, taip pat urbanizacija, vystymosi ir pagalbos programos bei tvarus vystymasis; pabrėžia bendradarbiavimo regioninio vystymosi srityje ir dialogo bei mainų, susijusių su strategija „Europa 2020“ bei būsimu Kinijos tryliktuoju penkerių metų planu, svarbą;

11.

ragina EIVT užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų palaikant santykius ir rengiant dialogus su Kinija;

12.

ragina, kad prezidento Xi 2014 m. kovo mėn. vizito Briuselyje metu prisiimti įsipareigojimai stiprinti ES ir Kinijos ryšius sprendžiant žmogaus teisių klausimus pasireikštų konkrečiu padėties vietoje pagerinimu;

13.

primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau bendradarbiauti su Kinija palaikant konstruktyvų dialogą, kuriuo siekiama skatinti, kad Kinija pradėtų laikytis teisinės valstybės principo ir gerbti žmogaus teises, bei remti Kinijos integraciją į pasaulinę ekonomiką;

14.

palankiai vertina ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystės stiprinimą; ragina toliau bendradarbiauti miestų planavimo ir projektavimo, viešųjų paslaugų, ekologiškų pastatų ir pažangiojo transporto srityse; ragina pradėti naujas bendras programas, apimančias Europos ir Kinijos miestus ir bendroves;

15.

palankiai vertina 2015 m. rugsėjo 15 d. palaikant ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą surengto trečio susitikimo bendrą pareiškimą; pabrėžia, kad žmonių tarpusavio ryšiai ir palankesnių sąlygų ES ir Kinijos piliečių tarpusavio ryšiams sudarymas yra svarbūs; remia aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogo plėtojimą siekiant dėmesį sutelkti į bendrus projektus ir dalijimąsi geriausia patirtimi ir skatinti žmonių tarpusavio ryšius; pabrėžia, kad ypač turėtų būti skatinami abiejų šalių ekspertų ir studentų mainai;

16.

yra susirūpinęs dėl dempingo ir skaidrumo trūkumo atsižvelgiant į Kinijos vyriausybės politikos priemones ir subsidijas taikant mokesčių kreditus, subsidijas žemei, pigius kreditus, subsidijuojamas žaliavas ir kitas priemones;

17.

yra susirūpinęs dėl kliūčių, su kuriomis Europos įmonės susiduria Kinijos rinkoje, pvz., priverstinio technologijų perdavimo, nepakankamo intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir diskriminacijos; pabrėžia rinkos reformos Kinijoje, rinkos ekonomikos principų įgyvendinimo ir diskriminacijos bei nepagrįstų apribojimų panaikinimo svarbą;

18.

pripažįsta Kinijos investicijų Europoje teikiamas galimybes panaudojant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pabrėžia, kad, nors fondas atviras įvairių veikėjų investicijoms, vis dėlto jį valdyti ir toliau turėtų ES;

19.

pripažįsta, kad Kinijos ekonomikos nukreipimas tikrai tvaria linkme, kad tai taptų nauja įprasta padėtimi, yra tikras iššūkis; mano, kad aktyvesnis Kinijos dalyvavimas tarptautinėse ekonominėse organizacijose, pvz., TVF, galėtų prisidėti prie tvaresnės ir labiau subalansuotos Kinijos ir pasaulio ekonomikos bei tų organizacijų reformos; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas pateikti patikimų statistinių duomenų apie ekonomikos padėtį ir padidinti su tuo susijusį skaidrumą;

20.

susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Kinijos akcijų indeksų vertė sumažėjo trečdaliu ir kad šimtais atvejų buvo sustabdyta prekyba dėl labai didelio akcijų kainų kritimo; reiškia susirūpinimą dėl dabartinės Kinijos finansų krizės, kuri daro ypač didelį poveikį jos akcijų rinkoms, ir pripažįsta, jog dėl šios krizės kyla pavojus pasaulio ekonomikai, atsižvelgiant į svarbų Kinijos vaidmenį pasaulinės prekybos ir finansų sistemos srityse; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išspręsti dabartinio ekonomikos modelio keitimo tvaria ekonomika uždavinį; pažymi, kad dėl neseniai įvykusios griūties Kinijos akcijų rinkose vyriausybės kontrolės kultūra susidūrė su finansų rinkoms būdingu kintamumu;

21.

palankiai vertina tai, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl didelio ekonomikos augimo ir Kinijos ekonomikos laipsniško atsivėrimo buvo pasiekta, kad daug Kinijos piliečių nebepatirtų ypač didelio skurdo; nepaisant to, išreiškia savo susirūpinimą, kad dėl šių ekonominių patobulinimų dažnai kyla aplinkosaugos problemų ir atsiranda didelė nelygybė;

22.

palankiai vertina tai, kad naujausiame ES ir Kinijos bendrame pareiškime dėl klimato kaitos, kuris priimtas 2015 m. birželio 29 d. aukščiausiojo lygio susitikime, abi šalys išreiškė savo įsipareigojimą dirbti kartu siekiant plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje; primygtinai ragina visas konferencijos šalis pasinaudoti galimybe, kurią suteikia ES ir Kinijos bei JAV ir Kinijos pareiškimai dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti energetikos srityje siekiant bendrai spręsti daugelį problemų, susijusių su energetiniu saugumu ir pasauline energetikos struktūra;

23.

pažymi, kad vadovaujant prezidentui Xi Kinijos vyriausybė šalyje ir už jos ribų demonstruoja didėjantį tvirtumą; pažymi, kad šalies pilietinių teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, tinklaraščių kūrėjų, mokslo visuomenės ir kitų pilietinės visuomenės atstovų laisvė šiuo metu suvaržyta taip, kaip jau nebuvo suvaržyta ilgą laikotarpį; pastebi, kad faktai apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje ir toliau kelia didelį susirūpinimą;

24.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad netrukus bus priimtas užsienio nevyriausybinių organizacijų valdymo įstatymas, pagal kurį būtų dar labiau apribota Kinijos pilietinės visuomenės veikimo laisvė ir labai apribota asociacijų ir žodžio laisvė šalyje, įskaitant draudimą užsienio NVO, kurios neregistruotos Kinijos viešojo saugumo ministerijoje ir provincijų viešojo saugumo tarnybose, finansuoti bet kokį Kinijos asmenį ar organizaciją, ir draudžiama Kinijos grupėms vykdyti veiklą neregistruotų užsienio NVO, įskaitant Honkonge ir Makao įsisteigusias organizacijas, vardu ar jų pavedimu; ragina Kinijos valdžios institucijas iš esmės persvarstyti šį įstatymą siekiant jį suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

25.

reiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl kibernetinio saugumo projekto, šis įstatymas sudarytų sąlygas kibernetinės erdvės cenzūros ir stebėsenos praktikai ir ją institucionalizuotų ir dėl jo Europos įmonės gali būti priverstos savo IT infrastruktūroje pradėti diegti privalomas užpakalines duris; atkreipia dėmesį į Kinijos reformas remiančių teisininkų ir pilietinių teisių gynėjų baimę, kad šiuo įstatymu bus dar labiau apribota žodžio laisvė ir kad vidinė cenzūra tik didės; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo ir NVO įstatymai turės labai didelį neigiamą poveikį Europos verslo įmonėms ir Kinijos Liaudies Respublikos institucijoms, todėl ragina Europos Vadovų Tarybą, EIVT ir Komisiją ir toliau aktyviai reikšti nepasitenkinimą Kinijos valdžios institucijoms dėl šių labai ginčytinų priemonių; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos taikomų plačių „nacionalinio saugumo“ ir „didžiausių grėsmių‟ apibrėžčių, nustatytų jos naujame nacionalinio saugumo įstatyme, į kurį „žalinga kultūrinė įtaka“ taip pat įtraukta kaip grėsmė; daro išvadą, kad šiame įstatyme Kinijos nacionaliniai saugumo interesai formuluojami taip bendrai ir neaiškiai, kad juo Kinijos valdžios institucijoms suteikiamos iš esmės neribotos galios imtis priemonių prieš veiksmus, asmenis ar leidinius, kuriems jos nepritaria;

26.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors Kinijos vadovybės pradėta kovos su korupcija kampanija yra pagirtinas veiksmas siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą vyriausybe, šiai kampanijai trūksta skaidrumo ir ją vykdant dažniausiai nesilaikoma teisinės valstybės principo; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais kampanija netinkamai naudojama vidaus kovų tikslais ir tam, kad didintų KKP vaidmenį ir galią; tačiau apgailestauja dėl to, kad ši kampanija buvo vykdoma taip, kad toliau buvo pažeidžiamas teisinės valstybės principas, kai pareigūnai, kuriems pateikti kaltinimai, be įrodymų kalinami neteisėtoje sulaikymo sistemoje, jiems nesuteikiama pagrindinė teisinė apsauga ir jie dažnai verčiami prisipažinti;

27.

reiškia užuojautą daugiau nei 173 aukų, žuvusių per 2015 m. rugpjūčio 12 d. Tiandzino uoste įvykusius didžiulius sprogimus, dėl kurių tūkstančiai gyventojų turėjo persikelti, šeimoms ir draugams; atkreipia dėmesį į vis augantį taikių masinių protestų dėl aplinkos apsaugos skaičių įvairiose šalies dalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad sandėliuose neteisėtai buvo laikoma tūkstančiai tonų labai nuodingų medžiagų – jos buvo laikomos neteisėtu mažesniu nei 600 m nuo gyvenamųjų rajonų atstumu; mano, kad lėta ir uždara oficiali informavimo politika, susijusi su Tiandzino nelaime, duoda visiškai priešingus rezultatus, ypač kai derinama su socialinės žiniasklaidos pranešimų apie šią didelę tragediją cenzūra; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti visus pramonės saugos standartus laikantis Kinijos ir tarptautinių teisės aktų, ir ragina Kinijos vyriausybę sugriežtinti pavojingų gaminių saugos ir aplinkosaugos standartus ir juos visų pirma suderinti su pačios Kinijos įstatymais;

28.

pažymi, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. Tiandzine ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Donginge įvykusių sprogimų Kinijai nedelsiant reikia rimtai spręsti pramonės saugos problemą, ypač atsižvelgiant į korupciją ir nebaudžiamumą;

29.

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, 2014 m. tik aštuoniuose iš 74 didelių miestų buvo pasiektas nacionalinis oro užterštumo koncentracijos standartas (KD 2,5), ir turint mintyje tai, kad Kinijoje per metus 190 mln. žmonių suserga dėl užteršto vandens; perspėja, kad dviguba vandens krizė (masinis užterštumas ir padidėjęs vandens vartojimas) gali sukelti didelį politinį ir socialinį nestabilumą; primena, kad Kinijos aplinkos blogėjimo poveikis jaučiamas ir kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį į aplinkos blogėjimo poveikį ir tikisi, kad kitame penkerių plane aplinka bus prioritetinis klausimas; taip pat pabrėžia, kad dėl aplinkos apsaugos trūkumo ne tik neužkertamas kelias ekologinei žalai, bet ir sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijos praktikai; palankiai vertina ES ir Kinijos susitarimą glaudžiau bendradarbiauti siekiant spręsti pagrindinius aplinkos apsaugos uždavinius, pvz., susijusius su oro, vandens ir dirvožemio tarša; palankiai vertina tai, kad pagal naują aplinkos apsaugos įstatymą vietos pareigūnai taip pat atgaline data atsakingi už žalą, padarytą aplinkai per jų kadenciją, ir kad įsipareigojimas apsaugoti aplinką turės didesnę reikšmę šių vietos pareigūnų paaukštinimo procese; primygtinai ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas konstruktyviai ir aktyviai įtraukti aplinkosaugos organizacijas ir visuomeninius judėjimus į Kinijos aplinkos apsaugos politikos ir iniciatyvų stebėsenos, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad per 2015 m. birželio mėn. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat buvo numatyta aplinkos politika ir klimato kaitos priemonės, pagal kurias Kinija turi laikytis išmetamo CO2 ribų, atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimą ir laikantis 2013 m. Pekine patvirtintos 2020 m. strateginės darbotvarkės tikslų;

30.

palankiai vertina didesnį ES ir Kinijos bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi vartotojų teisių ir apsaugos srityje ir Kinijos vyriausybės atsakomųjų priemonių šiuo klausimu stiprinimą, kuris pasireiškia griežtesnėmis taisyklėmis dėl mažmenininkų atsakomybės pagal profesinio elgesio kodeksą, turint mintyje grąžinimo ir nuostolių atlyginimo prievoles, galimą sukčiavimą, klaidinančią ir apgaulingą reklamą, išankstinio mokėjimo tvarką ir vartotojų asmens duomenų apsaugą, ypač atsižvelgiant į Kinijos greitai besiplečiantį prekybos internetu sektorių;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus Kinijos kovos su terorizmu politika greitai išsivystė nuo pasyvaus „pasipriešinimo terorizmui“ požiūrio iki aktyvaus „karo su terorizmu“, kartu nuolat buvo vykdomas „krizės valdymas“, apimantis kaip niekada anksčiau didelio masto veiksmus nukentėjusiuose regionuose ir visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl būsimo Kinijos kovos su terorizmu įstatymo, kuris gali lemti tolesnius žodžio, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisvės pažeidimus, ypač Tibete ir Sindziange, nes tai regionai, kuriuose gyvena mažumos;

32.

reiškia solidarumą su Kinijos žmonėmis jiems kovojant su terorizmu ir ekstremizmu; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jeigu teroristo apibrėžtis, įtraukta į Kinijos kovos su terorizmu įstatymo projektą, nebus iš esmės persvarstyta, ji gali sudaryti sąlygas taikyti bausmes už beveik kiekvieną taikią Tibeto kultūros, religijos arba tapatybės išraišką, kuri galbūt skirsis nuo valstybinės;

33.

ragina Kiniją suteikti daugiau laisvės internete ir gerbti visų valstybių kibernetinį saugumą;

34.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sindziangas atsidūrė užburtame rate, kadangi, viena vertus, tarp turkų kalba kalbančių musulmonų uigūrų yra smurtaujančių separatistų ir ekstremistų grupuočių (vis dėlto jos nesudaro didžiosios daugumos) ir, kita vertus, Pekinas, siekdamas stabilumo, vis dažniau į socialinius neramumus reaguoja imdamasis represijų, didindamas saugumo aparato pajėgas regione, daug uigūrų atitolindamas nuo Pekino ir puoselėdamas uigūrų gyventojų priešiškumą Kinijos haniams; apgailestauja dėl uigūrų kultūros marginalizacijos Sindziange, be kita ko, draudžiant uigūrų tarnautojams lankytis mečetėse ir kai kuriose vietovėse – laikytis ramadano; ragina Kinijos valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant vystyti tikrą dialogą su uigūrų bendruomene ir apsaugoti uigūrų gyventojų kultūrinį tapatumą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į kelionių apribojimus, visų pirma Tibete ir Sindziange, kurie gali būti taikomi ES piliečiams, ypač diplomatams ir žurnalistams; pažymi, kad visose ES valstybėse narėse tokie apribojimai Kinijos piliečiams (įskaitant diplomatus ir žurnalistus) netaikomi; todėl primygtinai ragina imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas abipusiškumo principo įgyvendinimas;

35.

reiškia pritarimą Honkongo žmonėms, kurie remia demokratines reformas, ir solidarizuojasi su jais; pabrėžia, kad Honkongo autonomija garantuojama pagal Pagrindinį įstatymą; laikosi nuomonės, kad visapusiška visuotinė rinkimų teisė, pradedama taikyti ypatingajame administraciniame regione, yra visiškai suderinama su principu „viena šalis, dvi sistemos“; apgailestauja dėl to, kad rinkimų įstatymo reforma, susijusi su Honkongo vyriausiojo vykdomosios valdžios pareigūno skyrimu, negalėjo būti užbaigta; reiškia viltį, kad naujas reformos procesas gali būti pradėtas netrukus siekiant Honkongo piliečiams suteikti tiesioginę visuotinę rinkimų teisę 2017 m. ir tikrą pasirinkimą iš įvairių kandidatų; palankiai vertina 2015 m. balandžio 24 d. bendrą Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Ypatingasis Administracinis regionas Honkongas. 2014 m. metinė ataskaita“ ir remia ES įsipareigojimą Honkonge stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teismų sistemos nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą ir informacijos bei saviraiškos laisvę;

36.

tvirtai remia principą „viena šalis, dvi sistemos“, nes jis yra ypatingųjų administracinių regionų Honkongo ir Makao bei žemyninės Kinijos gerų santykių pagrindas;

37.

reiškia susirūpinimą dėl neseniai Honkonge kilusių politinių ir pilietinių neramumų ir ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų Honkongo žmonėms ir užtikrinti jų teises ir laisves pagal 1984 m. pasirašytos Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrosios deklaracijos nuostatas;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paskelbtą prezidento Xi Jinpingo nacionalinio atsinaujinimo „Kinijos svajonę“ numatomas didesnis ir aktyvesnis Kinijos vaidmuo pasaulyje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti galimybes kartu su JAV parengti bendrą požiūrį į Kiniją kiekvienu atveju, kai tai būtų naudinga siekiant propaguoti ES interesus; pabrėžia, kad turint galvoje Kinijos, kaip pasaulio galios, pastovų augimą, reikia nuolat ir sparčiai persvarstyti Europos santykių su Kinija strateginius prioritetus; pabrėžia, jog būtina, kad tokia pasaulio lyderė kaip Kinija globalizuotame ir tarpusavio ryšių kontekste aktyviau ir konstruktyviau prisidėtų sprendžiant pasaulinius uždavinius ir regioninius konfliktus ir užtikrinant pasaulio tvarką, pagal kurią laikomasi tarptautinės teisės, visuotinių vertybių ir taikos; mano, kad Kinija turėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį tarp pirmaujančių pasaulio šalių, laikydamasi visiems nustatytų taisyklių;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad prezidento Xi administracija pirmenybę teikia santykiams su JAV, turint galvoje jo pasiūlymą tarp Kinijos, JAV ir kitų regiono veikėjų užmegzti „naujo pobūdžio galingų valstybių santykius“; vis dėlto pirmenybę teikia konstruktyvesniam požiūriui į naują pasaulio tvarką, kurią Kinija turėtų padėti kurti ir integruoti, – tokia tvarka būtų pagrįsta visuotinėmis žmogaus teisių, demokratijos ir žmogiškojo saugumo vertybėmis; ragina ES aktyviau veikti Azijoje ir bendradarbiauti su Kinija, JAV ir kitais regiono veikėjais siekiant daugiau stabilumo regione;

40.

pabrėžia, kad naujoje Baltojoje knygoje dėl Kinijos karinės strategijos nurodomas Pekino ketinimas toliau plėsti Kinijos karinį laivyną ir jo operacijų sferą, pereinant nuo „pakrančių vandenų apsaugos“ prie „apsaugos atviroje jūroje“; apgailestauja dėl vienašalio priešlėktuvinės gynybos identifikavimo zonos nustatymo ir tolesnio reikalavimo dėl navigacinio skrydžių valdymo Japonijos ir Pietų Korėjos teritorijoje; ragina laikytis subalansuoto požiūrio, kad būtų išvengta Kinijos kaimynių nerimo ir didesnės įtampos Ramiajame ir Indijos vandenynuose ir būtų užtikrinta laivybos laisvė jūrose, kuri itin svarbi Europai;

41.

apgailestauja dėl to, kad, priešingai nei numatyta 2002 m. Elgesio deklaracijoje, kai kurios šalys reikalauja grąžinti Spratlio salas, ir yra ypač susirūpinęs dėl itin didelių šiuo metu Kinijos dedamų pastangų, kurios apima karinių įrenginių, uostų ir mažiausiai vieno aerodromo statybą; ypač perspėja dėl gresiančio padidėjusio konkuruojančių šalių karinių laivų ir oro patrulių aktyvumo ir jų konfrontacijos pavojaus toje zonoje ir dėl galimo oro erdvės gynybos identifikavimo zonos nustatymo virš Pietų Kinijos jūros pavojaus;

42.

ir toliau yra susirūpinęs dėl augančios įtampos tarp Pietų Kinijos jūros šalių, todėl ragina visas susijusias šalis vengti vienašalių provokacinių veiksmų Pietų Kinijos jūroje ir pabrėžia, kad svarbu ginčus spręsti taikiai, remiantis tarptautine teise ir pasitelkiant į pagalbą nešališką tarptautinį tarpininkavimą, pvz., pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS); apgailestauja dėl to, kad Kinija atsisako pripažinti UNCLOS ir Arbitražo teismo jurisdikciją; primygtinai ragina Kiniją persvarstyti savo poziciją ir ragina visas šalis, įskaitant Kiniją, gerbti galutinį UNCLOS sprendimą; mano, kad tolesni veiksmai ieškant galimo taikaus būdo pašalinti įtampą Pietų ir Rytų Kinijos jūrų dalyse yra derybos ir bendras elgesio kodeksų, skirtų taikiam konkrečių jūrų zonų naudojimui, įgyvendinimas, taip pat saugių prekybos kelių ir žvejybos kvotų nustatymas ir zonų, kuriose leidžiama vykdyti išteklių žvalgymo veiklą, priskyrimas; pritaria 26-ojo ASEAN valstybių aukščiausiojo lygio susitikime išsakytam raginimui skubiai patvirtinti Elgesio Pietų Kinijos jūroje kodeksą; palankiai vertina Kinijos ir ASEAN neseniai pasiektą susitarimą pagreitinti konsultacijas dėl ginčų sprendimo Pietų Kinijos jūros regione elgesio kodekso; atkreipia dėmesį į Taivano Pietų Kinijos jūros taikos iniciatyvą siekiant konsensuso elgesio kodekso ir mechanizmo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos visoms šalims bendradarbiauti bendrai naudojant gamtos ir jūrų išteklius regione, sukūrimo klausimais; remia visus veiksmus, kuriais Pietų Kinijos jūrai būtų sudarytos sąlygos tapti „taikos ir bendradarbiavimo jūra“;

43.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją nustatyti pavojus taikai ir saugumui regione ir pasaulyje tuo atveju, jeigu kiltų karinis konfliktas Rytų ir Pietų Kinijos jūrų regione, atsižvelgiant į prioritetus, nurodytus ES jūrų saugumo strategijoje, nustatyti riziką, kuri kiltų navigacijos regione laisvei ir saugai, ir pavojus konkretiems Europos interesams; laikosi nuomonės, kad ES turėtų remtis dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimu, siekdama veiksmingai prisidėti prie regiono saugumo, nes kiti veikėjai (visų pirma Australija) jau imasi labai aktyvių politinių veiksmų Ramiajame vandenyne;

44.

primygtinai ragina Kinijos vyriausybę naudoti visas turimas įtakos priemones siekiant užtikrinti stabilumą Korėjos pusiasalyje ir įtikinti Šiaurės Korėją atnaujinti patikimas derybas dėl branduolinio ginklo atsisakymo ir imtis konkrečių branduolinio ginklo atsisakymo veiksmų; primena, kad Kinija ir toliau yra Šiaurės Korėjos svarbiausia sąjungininkė, todėl ragina Kinijos vyriausybę, pasitelkus tarptautinę bendruomenę, atlikti konstruktyvų vaidmenį nedelsiant imantis spręsti prastos žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimą, be kita ko, sprendžiant tūkstančių Šiaurės Korėjos pabėgėlių, kertančių Kinijos sieną ir bėgančių nuo baisių sąlygų gimtojoje šalyje, problemą; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę, laikantis savo įsipareigojimų pagal JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurios šalis yra Kinija, leisti šiems pabėgėliams pasinaudoti teise ieškoti prieglobsčio ir prievarta negrąžinti jų į Šiaurės Korėją, bet apsaugoti jų pagrindines žmogaus teises; ragina ES šiuo tikslu daryti diplomatinį spaudimą Kinijos vyriausybei, vadovaujantis pasauliniais ginklų neplatinimo tikslais;

45.

primygtinai ragina Kinijos vyriausybę daryti įtaką Pakistanui ir įtikinti jį, kad susilaikytų nuo nestabilumo kurstymo regione;

46.

palankiai vertina ES ir Kinijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais, įskaitant kovos su piratavimu operacijas Adeno įlankoje, ir ragina toliau dėti bendras pastangas siekiant spręsti pasaulines saugumo ir gynybos problemas, pvz., terorizmo problemą;

47.

atkreipia Pekino dėmesį į būtiną JAV ir ES vaidmenį atsižvelgiant į Kinijos modernizacijos tikslus; be to, primena apie Kinijos kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės tarptautines prievoles ir pareigas padedant siekti taikos ir pasaulinio saugumo; šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Kinija, bendradarbiaudama su Rusija, nuolat blokavo JT veiksmus dėl Sirijos, kurioje Bashar al Assad jau ketverius metus kariauja mirtiną karą prieš Sirijos gyventojus;

48.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Kinijos ir ES, taip pat kitų pagrindinių tarptautinių veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą siekiant spręsti pasaulinius saugumo klausimus; tikisi, kad Kinija parems ES ir JAV vadovaujamas iniciatyvas, kuriomis siekiama nutraukti tarptautinės teisės pažeidimus, dėl kurių kyla konfliktas Rytų Ukrainoje, ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą pasibaigus Rusijos agresijai;

49.

pažymi, kad yra didelis neatitikimas tarp oficialaus Kinijos siekio pripažinti žmogaus teisių visuotinumą ir blogėjančios žmogaus teisių padėties; pažymi, kad Kinijos žmogaus teisių ir laisvių padėtis pradėjo blogėti nuo 2013 m. ir buvo dar aktyviau imtasi represijų prieš gyventojus, griežčiau apribojant saviraiškos laisvę ir taikų pilietinės visuomenės propagavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis pilietinių teisių ir žmogaus teisių gynėjų ir vyriausybę kritikuojančių asmenų buvo sulaikyti, nuteisti ir nubausti, ir dėl to, kad Kinijos policija sulaikė arba kvotė daugiau nei 100 žmogaus teisių srities teisininkų ir aktyvistų; ragina Kinijos valdžios institucijas paleisti sulaikytuosius ir užtikrinti, kad jie galėtų be kliūčių verstis savo profesija;

50.

laikosi nuomonės, kad tvirti ir nuolat palaikomi ES ir Kinijos santykiai turi leisti sukurti veiksmingą platformą brandžiam, prasmingam ir atviram žmogaus teisių dialogui, grindžiamam abipuse pagarba, vykdyti; taip pat mano, kad 40-osios ES ir Kinijos santykių metinės, minimos 2015 m., yra gera proga daryti pažangą šioje srityje;

51.

primygtinai ragina ES kiekvienu lygmeniu palaikant dialogą ir toliau daryti spaudimą, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis Kinijoje, ir įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių į kiekvieną su Kinija sudaromą dvišalę sutartį;

52.

teigiamai vertina 2014 m. gruodžio 8 ir 9 d. 33-ąjį ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais; pažymi, kad palaikant dialogą, taip pat ir dėl kitų tarptautinių partnerių spaudimo, buvo prisidėta prie tam tikrų konkrečių veiksmų; pabrėžia, jog ES kelis kartus pakartojo, kad dialogu siekė labiau apčiuopiamo žmogaus teisių padėties vietoje gerinimo;

53.

primena, kad žmogaus teisių visuotinumas visada buvo pagrindinis ES ir Kinijos dialogų žmogaus klausimais aspektas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal oficialų Kinijos požiūrį visuotinumu yra abejojama dėl kultūrinių skirtumų – tai svarbi jų sąvokų skirtumų priežastis ir dėl to palaikant ES ir Kinijos santykius stokojama supratimo ir vyrauja nepasitikėjimas ir pažanga, daroma per ES ir Kinijos dialogus žmogaus teisių klausimu, yra ribota; todėl ragina Kinijos vadovus persvarstyti savo požiūrį į šį klausimą ir laikytis žmogaus teisių visuotinumo principo, kaip nurodoma Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; taip pat primygtinai ragina ES institucijas palaikant dialogus bendradarbiauti su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant visuotinumo principo laikymosi;

54.

ir toliau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu Kinijoje įvykdoma daugiausia mirties bausmių ir kad mirties bausmė kasmet toliau slaptai vykdoma tūkstančiams žmonių, neatsižvelgiant į tarptautinius būtiniausius standartus dėl mirties bausmės taikymo; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda įtvirtinti žmogaus orumą ir toliau palaipsniui plėtoti žmogaus teises;

55.

išlieka susirūpinęs dėl toliau taikomų griežtų saviraiškos, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisvės, taip pat žmogaus teisių organizacijų veiklos apribojimų;

56.

apgailestauja dėl to, kad Kinijoje dažnai diskriminuojamos religinės ir etninės mažumos;

57.

kritikuoja tai, kad, nors religijos laisvė Kinijoje nėra teisė, oficialiai numatyta konstitucijoje, faktiškai vyriausybė apriboja religinę praktiką leisdama veikti tik oficialiai patvirtintoms ir pripažintoms religinėms organizacijoms; remia Kinijos bažnyčių priešinimąsi vyriausybės atnaujintai krikščionybės sinifikacijos strategijai; ypač smerkia Džedziango provincijoje vykdomą antikrikščionišką kampaniją, per kurią 2014 m. sugriauta dešimtys bažnyčių ir sunaikinta daugiau kaip 400 kryžių; kartu su bažnyčių atstovais nerimauja dėl padėties kitose provincijose, kuriose gyvena daug krikščionių; be to, smerkia prieš budizmą nukreiptas kampanijas įgyvendinant „patriotinio švietimo“ metodą, įskaitant priemones, kuriomis valstybė valdo Tibeto budistų vienuolynus; smerkia budistų vienuoliams bei vienuolėms skirtas „teisinio švietimo“ programas; nesupranta Dalai Lamos atvaizdų draudimo Kinijoje ir nepritaria jam; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos baudžiamoji teisė netinkamai naudojama siekiant persekioti tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui, ir mato, kad jo susirūpinimas yra pagrįstas, nes vienuoliai ir vienuolės šiuo metu sudaro apie 44 proc. Tibeto politinių kalinių; apgailestauja dėl to, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė patvirtino griežčiau taikomą požiūrį į „patriotinį švietimą“, įskaitant priemones, skirtas Tibeto budistų vienuolių reikalų valdymui mikro lygiu, pvz., kiekviename vienuolyne įsteigiant nerenkamus valdymo komitetus, numatant „teisinio švietimo“ programas, skirtas vienuoliams ir vienuolėms, siekiant užtikrinti, kad jie „nedalyvautų tėvynės skaldymo ir viešosios tvarkos trikdymo“ veikloje, ir įvedant Dalai Lamos atvaizdų draudimą;

58.

pažymi, kad prezidentas Xi prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų išsamiai įtvirtinti šalies valdymą pagal teisės principus ir kovoti su korupcija; tačiau yra labai susirūpinęs dėl neseniai įvykdyto daugiau nei 200 teisininkų, ypač tų, kurie daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisių byloms, sulaikymo apkaltinus juos viešosios tvarkos pažeidimu ir siekiu pakenkti partijai, kai valdžios institucijos teigė, kad tokios drastiškos priemonės – tai iš esmės Kinijos teisinės sistemos apsauga; pabrėžia, kad šios priemonės prieštarauja valdžios institucijų pareiškimui, kad jos stiprina teisinę valstybę, ir sumenkina visas politinių reformų pastangas;

59.

primena, kad pagal oficialų Kinijos požiūrį pirmenybė ir toliau teikiama socialinėms ir ekonominėms teisėms, o ne asmens pilietinėms ir politinėms teisėms, nors, Europos nuomone, pastarosios teisės laikomos pagrindinėmis ir vienodai svarbiomis ir ekonominis vystymasis ir žmogaus teisės yra neatskiriami, o tai atspindi Europos ir Kinijos žmogaus teisių suvokimo skirtumus, kurie matomi oficialiose pozicijose; taip pat pabrėžia, kad visapusiška žmogaus teisių apsauga yra būtina siekiant tolesnio Kinijos ekonomikos augimo, todėl primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos tiek socialinės ir ekonominės, tiek pilietinės ir politinės teisės;

60.

kritikuoja Kinijos labai ribotas žiniasklaidos galimybes ir griežtai kontroliuojamą skaitmeninę sritį, kurioje užsienio, įskaitant Europą, žiniatinklio turinys blokuojamas, o politiniu požiūriu pavojingu laikomas šalies turinys reguliariai šalinamas arba cenzūruojamas; griežtai protestuoja prieš tai, kad labai daug Kinijos piliečių kalinami dėl pažeidimų, susijusių su saviraiškos laisve, ypač internete;

61.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinijos vyriausybė ir toliau taiko griežtą politiką Tibeto gyventojų atžvilgiu, ypač kai atmeta Dalai Lamos siūlomą „Vidurinio kelio požiūrį“, kuriuo nesiekiama nei nepriklausomybės, nei atsiskyrimo nuo Kinijos, bet tikros autonomijos laikantis Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos; ragina Kinijos vyriausybę vėl pradėti dialogą su Tibeto atstovais; priešinasi Tibeto kultūros marginalizacijai, kurią vykdo KKP, ir ragina Kinijos valdžios institucijas gerbti Tibeto gyventojų saviraiškos, asociacijų ir religijos laisvę; apgailestauja dėl humanitarinės padėties blogėjimo Tibete, kuris lėmė susideginimų skaičiaus didėjimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai patvirtintas susideginimo kriminalizavimo priemones, kuriomis siekiama nubausti tuos, kurie tariamai susiję su susideginančiais asmenimis; apgailestauja dėl to, kad nuo 2006 m. į naujus socialistinius kaimus prievarta buvo perkelta daugiau nei 2 mln. Tibeto nomadų ir galvijų augintojų, nes jiems nesuteikiamos galimybės naudotis medicinos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir gerove; taip pat yra susirūpinęs dėl nuolat vykdomo Kinijos hanių gyventojų perkėlimo į Tibetą; reiškia susirūpinimą dėl kankinimo, dingimo ir savavališko sulaikymo atvejų, taip pat dėl to, kad kaliniams neleidžiama naudotis medicininės priežiūros paslaugomis, įskaitant vienuolio Tenzino Deleko Rinpoche ir 10 kitų garsių Tibeto kalinių atvejus; reikalauja išsamiai ištirti visus mirties kalėjime atvejus; reiškia didelį susirūpinimą dėl Tibeto aplinkos būklės blogėjimo; pabrėžia, kad Tibeto plokščiakalnio teritorijoje temperatūra kyla greitai ir dėl to gali ištirpti Tibeto ledynai, kurių daugelio vanduo teka į didžiausias Azijos upes;

62.

primygtinai ragina Kinijoje investuojančias Europos įmones laikytis tarptautinių darbo standartų ir prisiimti įsipareigojimus užtikrinti didesnes nei Kinijoje galiojančias darbuotojų teises tuo atveju, kai Kinijoje galiojančios teisės neatitinka tarptautiniu mastu sutartų standartų;

63.

mano, kad Kinija ir Taivanas yra svarbūs ES ekonominiai partneriai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; teigiamai vertina bet kokį santykių abipus Taivano sąsiaurio pagerinimą; pasisako už ES ir Taivano dvišalio investicijų susitarimo sudarymą, kadangi Taivanas gali suteikti geriausias regioninio lygmens galimybes ES įmonėms patekti į Kiniją ir daug valstybių, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką, jau sudarė tokius (de facto) susitarimus su Taivanu;

64.

pažymi, kad Kinijos vyriausybė neprieštarauja Taivano dalyvavimui kai kuriose JT organizacijose (Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO)); reiškia susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės pakartotinai patvirtinto 2005 m. neatsiskyrimo įstatymo, pagal kurį leidžiama naudoti karines priemones tuo atveju, jeigu Taivanas paskelbtų nepriklausomybę; apgailestauja dėl to, kad pietinėje Kinijos dalyje vis dar yra 1 500 ilgojo nuotolio raketų, nukreiptų į Taivaną; laikosi nuomonės, kad laipsniškai demilitarizuojant regioną būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos šalių suartėjimui; pabrėžia, kad visi Taivano sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise; pabrėžia, kad 2015 m. gegužės 23 d. Dzinmeno saloje įvykęs abiejų Taivano sąsiaurio pusių aukščiausių pareigūnų susitikimas buvo vilčių teikiantis žingsnis; pažymi, kad šis susitikimas buvo trečiasis oficialus Kinijos ir Taivano už santykius Taivano sąsiauryje atsakingų vadovų susitikimas; remia iniciatyvas, pagal kurias santykiai abipus Taivano sąsiaurio plėtojami taikiai;

65.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių, narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Įstatymų Leidybos Juaniui.