20.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/71

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika) (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),

—

atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos (COM(2014)0464),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (2),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl žmonių su negalia galimybės patekti į kultūros infrastruktūrą ir užsiimti kultūrine veikla (3),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 195 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0258/2015),

A.

kadangi priemonės, kurių imtasi ES lygmeniu pagal SESV 195 straipsnį, turi papildyti valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, išskyrus bet kokį įstatymų derinimą;

B.

kadangi turizmas yra pagrindinė potenciali Europos ekonomikos augimo sritis, kurioje, įskaičiuojant ir su turizmu susijusius sektorius, sukuriama daugiau kaip 10 proc. ES BVP; kadangi turizmas taip pat skatina sukurti daug darbo vietų, nes šiame sektoriuje tiesiogiai dirba 13 mln. darbuotojų, o tai sudaro ne mažiau kaip 12 proc. darbo vietų ES;

C.

kadangi Europa yra turistų lankomiausias žemynas ir jos rinkos dalis sudaro 52 proc.; kadangi statistiniai duomenys rodo, kad dauguma ES gyventojų kelionių į užsienį ir toliau sudaro kelionės į kitas ES šalis, ir kadangi iš prognozių matyti, kad į ES atvykstančių tarptautinių turistų iki 2025 m. kasmet padaugės po 140 milijonų;

D.

kadangi turizmas yra labai svarbi socialinė ir ekonominė veikla ES, turinti plataus diapazono poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniams pokyčiams, ir kadangi dėl šios priežasties jis galėtų padėti kovoti su dabartine ekonomine ir užimtumo krize;

E.

kadangi pakrančių ir jūrų turizmas yra didžiausias jūrinės veiklos sektorius Europoje, tai sudaro daugiau kaip trečdalį jūrų ekonomikos ir turi tiesioginį poveikį daugeliui kitų ES ekonomikos sektorių, be to, šiame sektoriuje dirba 3,2 mln. žmonių, daugiausia 16–35 metų amžiaus; kadangi taip pat reikėtų paminėti, kad šis sektorius yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svertas, ypač Atlanto ir Viduržemio jūros regionuose;

F.

kadangi turizmo politikos prioritetai sutampa su bent trimis J. C. Junckerio Komisijos prioritetais, t. y. „tvarus augimas ir darbo vietos“, „sujungta skaitmeninė bendroji rinka“ ir „stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka“;

G.

kadangi veiksmais, paskelbtais 2010 m. komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa“ siekiama plataus užmojo tikslo išlaikyti vyraujančią Europos poziciją tarp pasaulio lankytinų turistinių vietų;

H.

kadangi ES biudžete nėra atskiros tik turizmui skirtos eilutės ir kadangi veiksmai šioje srityje priskiriami įvairiems fondams, bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams;

I.

kadangi turizmo pramonė Europoje susiduria su naujais uždaviniais, tarp kurių yra platinimo kanalų skaitmeninimas, naujojo bendro vartojimo ekonomikos sektoriaus plėtojimas, didėjanti konkurencija su populiarėjančiomis pigesnėmis kelionėmis į trečiųjų šalių rinkas, kintantis vartotojų elgesys, perėjimas prie patyrimų ekonomikos, kokybiško klientų aptarnavimo poreikis, būtinybė pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, demografiniai pokyčiai ir sezoniškumas;

J.

kadangi turizmo politikos formuotojai, kurdami produktus ir paslaugas, kuriais būtų atsižvelgta į konkrečius didėjančio skaičiaus vyresnio amžiaus žmonių, galinčių keliauti ne sezono metu, poreikius, gali spręsti tokias problemas kaip demografinės permainos ir turizmo sezoniškumas;

K.

kadangi turizmo sektoriuje veikiančios MVĮ susiduria su dideliais sunkumais dėl sunkios reglamentavimo naštos;

L.

kadangi Europos populiarinimas populiarinant jos pačios lankytinas turistines vietas ir vykdant prekės ženklo skatinimo strategiją yra svarbi Europos, galinčios turistams pasiūlyti daug tvarių ir kokybiškų lankytinų vietų, įvaizdžio, matomumo ir konkurencingumo stiprinimo priemonė, suteikia galimybę Europos lankytinoms vietoms išsiskirti iš kitų tarptautinių lankytinų vietų ir padeda pritraukti tarptautinių turistų, ypač iš trečiųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių;

M.

kadangi konfliktai netoli ES sienų, pavyzdžiui, Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, kartu su terorizmo grėsmėmis daro neigiamą poveikį turizmo sektoriui ir todėl reikia imtis atsakomųjų priemonių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis;

N.

kadangi su gamta, kraštovaizdžiu ir miestų lankytinomis vietomis derantis ir efektyviu išteklių naudojimu, tvariu judumu ir klimato apsauga pagrįstas tvarus, prieinamas ir atsakingas turizmas sudaro galimybes išsaugoti vietos aplinką, ypač kalnų ir pakrančių regionuose bei salose, duoda ilgalaikių rezultatų regionų ekonomikos augimo srityje, tenkina keliautojų didėjančius keliautojų kokybės reikalavimus ir padeda įmonėms konkuruoti;

O.

kadangi Europos kultūrinis turizmas atlieka svarbų vaidmenį populiarinant Europos turtingą kultūrinę įvairovę, stiprina europinę tapatybę ir skatina kultūrų mainus bei įvairių kultūrų supratimą;

P.

kadangi regionai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant su turizmu susijusias politikos strategijas regionų lygmeniu;

Q.

kadangi bendro vartojimo ekonomika yra perėjimas prie naujų verslo modelių, kurį lemia greitai kintančios naujosios technologijos, ir kadangi dauguma bendro vartojimo ekonomikos subjektų yra kelionių paslaugų ekonomikos dalis;

R.

kadangi nepaisant to, kad informacija yra padrika ir todėl sunku daryti patikimas išvadas, labiausiai tikėtina, kad ekonominis bendro vartojimo ekonomikos poveikis ekonomikos augimui ir gerovei yra teigiamas;

S.

kadangi visų subjektų, teikiančių su turizmu susijusias paslaugas, įskaitant subjektus, dirbančius dalijimosi naujausiomis interneto technologijomis ir jų naudojimo sektoriuje, svarbiausias prioritetas turėtų būti aukšto lygio paslaugos ir vartotojų teisių apsauga;

T.

kadangi kelionės ir turizmas yra vienas iš sektorių, kuriam skaitmeninimas padarė didesnį poveikį, o tai reiškia, kad kelionių organizavimo įmonėms atsiveria daug galimybių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje;

1.

ragina Komisiją teikti Parlamentui pirmiau minėtame 2010 m. komunikate nustatytų veiksmų įgyvendinimo ir biudžeto asignavimų iš struktūrinių fondų ir pagal atitinkamas ES programas, ypač Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir atitinkamus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, panaudojimo ataskaitas, faktų apžvalgos forma, įskaitant veiksmų, kuriais skatinamas turizmas ir didinamas ES turizmo sektoriaus konkurencingumas, veiksmingumo vertinimą;

2.

tikisi, kad Komisija užtikrins, jog ateityje išliktų lėšų iš įvairių rėmimo fondų skyrimo palankios aplinkos ES turizmo sektoriuje dirbančioms įmonėms kūrimui galimybė;

3.

griežtai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kitoje daugiametėje finansinėje programoje sukurti atskirą, tik turizmui skirtą, skirsnį, remiantis tuo, kad turizmas turėtų būti labiau pripažintas kaip atskira ekonominė veikla biudžeto ir veiksmų požiūriu, užuot buvusi finansuojama iš kitų politikos sričių biudžetų;

4.

dar kartą primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai vis dar išlieka didžiausiu veiklos, kurios tikslas – tam tikruose valstybėse narėse skatinti turizmo sektorių, išorės finansavimo šaltiniu; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti didesnį struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vietos administracinėse įstaigose skaidrumą;

5.

ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir už turizmą atsakingas institucijas, taip pat įmones, ypač MVĮ, kuo labiau pasinaudoti naujomis finansavimo iš Europos strateginių investicijų fondo galimybėmis, ypač per nacionalinius ir regioninius investicijų bankus, kad ES veiksmai paramos turizmui srityje pakiltų į naują kokybinį lygį;

6.

primygtinai ragina Komisiją skatinti pagal programą „Horizontas 2020“ plėtoti su turizmu susijusius bandomuosius scenarijus;

7.

ragina Komisiją Finansavimo paramos gaires išversti į 24 oficialias ES kalbas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis informacija apie finansavimo galimybes, ypač MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti finansavimą yra viena iš kliūčių, su kuriomis susiduriama šiame sektoriuje;

8.

ragina Komisiją paskirti nepriklausomus ekspertus, kad jie įvertintų kitų ES politikos krypčių poveikį turizmui, taip pat išanalizuoti konfliktų ES kaimyninėse šalyse ir regionuose keliamą realią ir potencialią grėsmę turizmui ir teikti Parlamentui ataskaitas, pasiūlant priemones, kaip padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą poveikį turizmui;

9.

tikisi, kad Komisija pristatys naujausių duomenų apžvalgą, remdamasi naujuoju reglamentu dėl turizmo statistikos;

10.

pažymi, kad reikia daugiau pastangų siekiant išplėtoti integruotą požiūrį į turizmą ir užtikrinti, kad į šio sektoriaus interesus ir poreikius būtų atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant kitų sričių ES politiką (pvz., transporto, kaimo politiką);

11.

ragina Komisiją pristatyti naują ES turizmo strategiją, kuria bus pakeistas arba atnaujintas 2010 m. komunikatas;

12.

tikisi, kad Komisija pateiks išsamias naujo bendrų veiksmų, susijusių su būsimu Europos turizmo forumu, rinkinio įgyvendinimo priemones;

13.

primygtinai rekomenduoja, kad Komisija skirtų pakankamai žmogiškųjų išteklių savo turizmo politikai, atsižvelgiant į turizmo, kaip esminio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje veiksnio, svarbą; kritiškai vertina tai, kad turizmo klausimas nėra pakankamai aiškiai pateikiamas naujajame Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD svetainėje; taip pat rekomenduoja, kad ši svetainė būtų parengta įvairiomis kalbomis;

14.

pabrėžia Komisijos tarnybų ir departamentų veiksmų koordinavimo svarbą;

15.

primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę mažinti neproporcingą reglamentavimo naštą, kuri neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą turizmo sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti reglamentavimo naštą ir nedidinti jau esamos;

16.

primena Komisijai, kad turizmas yra vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos sektorių ir todėl būtina žymiai pagerinti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei finansų institucijų veiksmų koordinavimą ir kurti viešojo ir privačiojo turizmo sektorių sąveiką; ragina Komisiją pradėti ieškoti mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinamas veiksmingas koordinavimas ir bendradarbiavimas šiame sektoriuje;

17.

mano, kad bendradarbiaudama ir palaikydama gerus santykius su kaimynėmis ES turėtų parengti bendradarbiavimo veiksmus, skirtus turizmui plėtoti trečiosiose šalyse, siekiant sukurti darnaus šių šalių ekonomikos vystymo galimybes, nes tai taip pat prisidės prie įtampos mažinimo kaimyninių santykių srityje ir padidins regiono patrauklumą bei atvykstančių turistų srautą;

18.

mano, kad Europos turizmo metų paskelbimas padėtų skatinti Europos turizmo įvairovę ir didinti įvairių turizmo sektoriuje aktyviai veikiančių suinteresuotųjų subjektų matomumą; ragina Komisiją apsvarstyti tokią iniciatyvą;

19.

ragina Komisiją pateikti Europos turizmo agentūros įsteigimo privalumų ir trūkumų analizę;

20.

griežtai ragina Komisiją toliau, bendradarbiaujant su Europos kelionių komisija, kuri suvienija nacionalines turizmo organizacijas, prisidėti prie bendro Europos kaip svarbiausios turistų lankytinos vietos populiarinimo remiantis bendru europiniu požiūriu; ypač ragina įgyvendinti ilgalaikę strategiją „Kelionė į Europą 2020“ (angl. „Destination Europe 2020“), kurią Komisija ir Europos kelionių komisija pradėjo 2014 m. vasario mėn. ir kurioje nurodomi Europos, kaip turistų lankytinos vietos, rinkodaros, prekės ženklo kūrimo ir populiarinimo veiksmai;

21.

ypač ragina sukurti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą siekiant nacionaliniu, regioniniu, tarpvalstybiniu ir vietos lygmenimis papildyti ir paremti turizmo organizacijų ir Europos turizmo pramonės populiarinimo veiksmus, kad būtų skatinamas Europos turistų lankytinų vietų matomumas ir konkurencingumas; pabrėžia, kad „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklui reikia taikyti visa apimantį požiūrį, kuris duotų naudos ir žinomoms, ir mažiau žinomoms Europos lankytinoms vietoms, kartu išsaugant skirtingiems Europos regionams būdingą įvairovę, kadangi jie užsidirba pragyvenimui iš savo teritorinio prekės ženklo, ir kad juo turi būti visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją pagal SESV 195 straipsnį;

22.

pripažįsta, kad atsižvelgiant į valstybių narių pareikštus poreikius ir konkrečius reikalavimus turi būti aiškiai apibrėžti bendri tikslai ir išanalizuoti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo potencialas bei pridėtinė vertė; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus, reikalingos tolesnės išsamios konsultacijos su pramonės, turizmo organizacijomis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis; rekomenduoja parengti šio prekės ženklo vadovą, kuriame turėtų būti tiksliai apibrėžtos sutartos populiarinimo sąlygos;

23.

rekomenduoja apsvarstyti, kaip privatus sektorius gali prisidėti įgyvendinant „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo rinkodaros strategiją ir kaip ji gali finansiškai prisidėti prie strategijos plėtojimo ir tikslų; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir todėl siūlo parengti specialią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės turizmo srityje programą; ragina valstybes nares į šį procesą įtraukti atitinkamas savo regionų bei vietos valdžios institucijas ir konstruktyviai bendradarbiauti su pramonės organizacijomis siekiant šių tikslų;

24.

ragina sustiprinti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą pabrėžiant, kad tai šeimoms, vaikams ir įvairioms kartoms palankiausias atostogų regionas pasaulyje;

25.

mano, kad labai svarbu, jog vienas iš svarbiausių „Kelinės į Europą“ prekės ženklo aspektų yra turistų saugumas; todėl ragina valstybių narių valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, įgyvendinti strategijas (įskaitant turistų informavimo kampanijas), kuriomis būtų siekiama turistams užtikrinti kuo saugesnes keliones po Europos lankytinas vietas;

26.

pabrėžia, kad reikia didinti politinį sąmoningumą apie tai, jog Europos populiarinimas trečiosiose šalyse naudojamas kaip rinkodaros priemonė, kuria siekiama padidinti atvykstančių turistų skaičių, ir taip padeda atnešti ekonominės naudos ne tik mažiau žinomoms lankytinoms vietoms ir ekonominių sunkumų patiriančioms šalims, bet ir visai ES; mano, kad griežta visų politika yra atvykstamojo turizmo iš trečiųjų šalių kliūtis; palankiai vertina Komisijos 2014 m. pasiūlytas priemones išduoti naujas turistines vizas ir sudaryti palankesnes sąlygas turistų judėjimui po Šengeno erdvę; šiuo tikslu ragina Tarybą pasiekti greitą susitarimą su Parlamentu, kad ES galėtų gauti naudos iš didesnio turistų iš tam tikrų trečiųjų šalių, kurie gali rodyti didelį susidomėjimą kelionėmis į ES, srauto;

27.

primena, kad ES turėtų pradėti investuoti, kad būtų pasirengusi pasinaudoti daug gyventojų turinčių trečiųjų šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ypač BRIC šalių, kuriose daugėja išvykstančių turistų, galimybėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia iniciatyvų, skirtų turizmui skatinti ir didesnio lankstumo ir nuoseklumo, susijusių su turistinių vizų tvarka ir sienų kirtimu; pabrėžia, kad skatinimas sukurti daugiau turistinių vizų platformų, kartu laikantis apdairaus požiūrio į vizų kodekso supaprastinimą, yra svarbi sudedamoji dalis, padėsianti padidinti turistų skaičių ne iš Europos šalių ir padidinti Europos turistų lankomų vietų matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionių vizos suteikia daug galimybių šalyje jau apsilankiusioms turistų grupėms ir kad svarbu įgyvendinti daugiau bevizio režimo susitarimų, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti užsienio turistų viešnage; mano, kad norint, jog valstybės narės tinkamai laikytųsi teisių ir pareigos užtikrinti savo sienų kontrolę, reikėtų, kad Europos valdžios institucijos ir valstybės narės, atsižvelgdamos į bendrą vizų politiką, parengtų ilgalaikę labiau koordinuotų ir supaprastintų vizų procedūrų strategiją;

28.

mano, kad viešieji ir privatūs suinteresuotieji subjektai, visapusiškai atsižvelgdami į makroregionų strategijų vaidmenį jų plėtrai, turėtų dėti didesnes pastangas kuriant naujus tarptautinius Europos turizmo produktus; pažymi, kad makroregionai, pavyzdžiui, Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas, siūlo savitą gamtinį, kultūrinį ir istorinį pagrindą tokių produktų kūrimui; ragina ES strategijos dėl didelių Baltijos jūros, Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų bei Alpių regionų viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai raginami kiekvienas savo teritorijoje pritaikyti bendras turizmo plėtros strategijas;

29.

skatina tarptautinį bendradarbiavimą kuriant tarpvalstybinius teminius maršrutus (didesnio Europos šalių skaičiaus lygiu) siekiant išplėsti patirtinius elementus, motyvuojančius apsilankyti tam tikrose vietose (apibrėžtose valstybiniu lygmeniu), padidinti atostogautojų judumą, pasiekti didesnį išlaidų vidurkį ir išplėsti skatinimo platformą (ypač lankytojams iš tolimų kelionių užribio rinkų);

30.

pabrėžia, kad padidėjo tarptautinė konkurencija ir iškilo turizmo kryptys už Europos ribų; todėl mano, kad labai svarbu, kad per turizmo klasterius ir tinklus vietos, regioniniu, valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis bei jūrų baseinuose būtų skatinimas didesnis Europos lankytinų vietų bendradarbiavimas;

31.

pripažįsta tarptautinio turizmo produktų svarbą skatinant teritorinę sanglaudą; todėl yra įsitikinęs, kad taikant atitinkamas paskatas turėtų būti remiamos pagal institucijų bendradarbiavimo sistemas įgyvendinamos iniciatyvos;

32.

ragina valstybes nares skatinti naujus turizmo maršrutus, atkuriant apleistas teritorijas, gatves, geležinkelius, apleistus takus ir atgyvenusius kelius;

33.

ragina Komisiją ir Europos kelionių komisijos narius remti esamus jos įgaliojimus siekiant padėti plėtoti ir populiarinti tikslinius tarptautinius ir visos Europos turizmo produktus ir paslaugas kartu su pakrančių ir jūrų turizmu, naudojantis pažangia, patobulinta ir visapusiškai prieinama interneto svetaine www.visiteurope.com; ragina Komisiją užtikrinti, kad interneto svetainė www.visiteurope.com taip pat būtų prieinama iš visų paplitusių mobiliųjų ir nešiojamų terminalų naudojant specialiai suprogramuotą prietaiką (app);

34.

be to, ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Europos Taryba, Europos kelionių komisija ir JT Pasaulio turizmo organizacija bei kitais tarptautiniais partneriais siekiant sustiprinti pastangas rengti naujus tarpvalstybinius ir visą Europą apimančius turizmo produktus;

35.

atsižvelgdamas į tai, kad šiandieniniai vartotojai ieško turistinės patirties, o ne tik siekia atvykti į lankytiną vietą, pabrėžia, kad sėkminga Europos turizmo produktų populiarinimo rinkodaros strategija turi atitikti trečiųjų šalių įvairių kelionių segmentų ir rinkų poreikius;

36.

pabrėžia, kad kelionių agentai ir kelionių organizatoriai atitinkamose interneto svetainėse ir ant elektroninių bilietų bei pagrindinėse turistų lankomose vietose turėtų skelbti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112;

37.

palankiai vertina socialinio turizmo iniciatyvą „Calypso“, suteikiančią galimybę vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ir žmonėms su negalia atostogauti ne sezono metu; pabrėžia, kad šia iniciatyva galima spręsti sezoniškumo problemą, ypač mažiau žinomų lankytinų vietų;

38.

vis dėlto mano, kad siekiant kovoti su sezoniškumu Europoje reikia skirti daugiau dėmesio tiksliniams turizmo produktams, kurie suteiktų keliautojams konkrečios turizmo patirties ir atitiktų konkrečius jų poreikius, kurti; todėl ragina Komisiją skatinti ir remti valstybes nares ir turizmo pramonės atstovus, kuriančius įvairesnius ir tikslinius produktus pagal konkrečias temas, pvz., kaimo, kultūros ir pramoninio paveldo, istorijos, religijos, kurortų ir sveikatingumo, sporto, vyno ir maisto, muzikos ir meno, kaip alternatyvių formų turizmą, kuris padeda užtikrinti pridėtinę vertę atitinkamai vietovei, įvairinant jos ekonomiką ir mažinant užimtumo sezoniškumą; skatina valstybes nares šiam tikslui tinkamai panaudoti ES lėšas ir ragina Komisiją atitinkamai papildyti veiksmų pagal programą COSME tikslus; mano, kad sporto, muzikos ir meno renginiai suteikia daug galimybių pritraukti turistus iš Europos ir jai nepriklausančių šalių;

39.

pabrėžia, kad Europos įvairovė ir daugiakultūriškumas teikia didžiulių galimybių plėtoti teminį turizmą ir sudaro sąlygas suderintai skatinti tvarų turizmą ir kultūrinius mainus; skatina iniciatyvas, kuriomis turistų traukos vietos būtų sujungiamos siekiant sukurti teminius turizmo produktus ir maršrutus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu, išnaudojant įvairių Europos turistų traukos vietų papildomumą ir specifiką, siekiant turistams suteikti kuo geresnės patirties;

40.

pabrėžia, kad būtina skatinti ir pabrėžti turtingą Europos kultūros paveldą, naudojantis UNESCO pasaulio paveldo sąrašu kaip unikaliu pardavimo pasiūlymu, tačiau taip pat įtraukiant vietoves, kurios gali būti ne taip plačiai žinomos arba lengvai prieinamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad kultūrinis turizmas sudaro maždaug 40 proc. Europos turizmo ir taip labai prisideda prie ekonomikos augimo, užimtumo, socialinių inovacijų ir vietos, regionų, miestų ir kaimo plėtros, kartu mažindamas sezoniškumo poveikį; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia labai svarbų mecenatų, remiančių Europos paveldo priežiūrą ir padedančių valstybėms narėms vykdyti šią nepigiai atsieinančią užduotį, vaidmenį;

41.

pabrėžia, kad kultūros renginių populiarinimas įvairiais lygmenimis galėtų padidinti turistų lankomų vietų patrauklumą ir todėl siūlo apsvarstyti galimybę parengti visos Europos renginių kalendorių, kuris būtų paskelbtas interneto svetainėje www.visiteurope.com, siekiant pagerinti turizmo informacijos paslaugas;

42.

ragina nacionalines turizmo organizacijas suteikti tinkamai internete skleisti informaciją apie Europos paveldo žinomumą didinančias iniciatyvas ir apdovanojimus (pvz., „Europos paveldo ženklas“ ir „Europos kultūros keliai“) ir juos populiarinti;

43.

dar kartą pakartoja, kad būtina išlaikyti ir apsaugoti kultūros paveldą nuo galimo neigiamo poveikio, kurį sukėlė struktūriniai turizmo pokyčiai, ir grėsmės, kurią kultūros paveldui kelia masinis turizmas, ypač sezono metu; teikia pirmenybę atliekamo darbo kokybei, o ne jo kainai; taigi atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį prisidedant prie Europos paveldo konservavimo ir kompensuojant vis mažesnes lėšas, kurios šiuo tikslu skiriamos iš valstybės biudžeto, gali atlikti patronažas;

44.

prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti veiksmus, skirtus paminklams ir vietovėms Europoje, kuriems gresia išnykti, apsaugoti, siekiant išsaugoti ir populiarinti kultūros paveldą bei taip skatinti kultūros turizmą;

45.

atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį Europos kultūros turizmas atlieka toliau skatindamas asmeninį tobulėjimą ir žinias, ypač jaunų žmonių atveju, populiarindamas Europos turtingą nacionalinę ir vietos kultūros įvairovę ir paveldą, prisidėdamas prie kultūrų pažinimo, suteikdamas galimybę megzti ryšius, stiprindamas Europos tapatybę ir išreikšdamas Europos vertybes;

46.

atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros turizmo potencialą mažinant skurdą; šiuo požiūriu ragina skatinti valstybių narių kūrybinę pramonę ir kaimo turizmą, siekiant populiarinti neeilinį Europos kultūros turtą, taip pat kovoti su skurdu ir nedarbu;

47.

pabrėžia, kad remiant kultūrines kampanijas turėtų būti supaprastinta bendro kelionių pasų ir bilietų įsigijimo tvarka;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kalbų – oficialių, kitų oficialių, mažumų kalbų ir mažiau žinomų kalbų – įvairovė yra jos kultūros paveldo pamatas ir jos pačios yra labai svarbios tvariam ir atsakingam turizmui;

49.

atkreipia dėmesį į galimybes, kurias šiuolaikines problemas nagrinėjant pagal jautraus interpretavimo ir švietimo programas teikia svarbūs istoriniai renginiai ir vietos, pvz., vadinamosios Sąžinės vietos; ragina naudotis kultūros paveldu ir turizmu siekiant puoselėti kultūrų dialogą ir suartinti Europos žmones;

50.

atkreipia ypatingą dėmesį į sporto turizmo potencialą, kuris ateityje galėtų tapti vienu dinamiškiausių sektorių vystant Europos kelionių pramonę, ir ragina numatyti konkrečią politiką šiam vystymuisi remti ir skatinti; primena, jog sporto veikla atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos regionų patrauklumą turistams; atkreipia dėmesį į galimybes, susijusias su sportininkų ir sirgalių kelionėmis ruošiantis sporto renginiams arba jų metu: gali būti, kad tai turistų pritrauktų net į atokiausias vietas; pabrėžia, kad sporto turizmo galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos;

51.

yra įsitikinęs, kad Europos turizmo sektoriuje turi būti pereita nuo kiekybinio augimo modelio prie kokybinio modelio, kuris būtų nukreiptas į stabilų ir tvarų vystymąsi, ir kad iš esmės būtina kurti turizmo pramonę, kurioje būtų galima sukurti daugiau aukštos kvalifikacijos tinkamai apmokamų darbo vietų; mano, kad turizmo kaimo ir pakrančių vietovėse ekonominis įvairinimas suteikia galimybių kurti naujas ir tvarias darbo vietas;

52.

pripažįsta, kad turizmo paslaugų kokybės standartai skiriasi, ir mano, kad kokybės standartai yra svarbūs kaip vienodų veiklos sąlygų ūkio subjektams užtikrinimo ir skaidrumo vartotojams didinimo priemonė, tokiu būdu padedanti didinti visų šalių pasitikėjimą; ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau diskutuoti apie tai, kaip ES gali skatinti paslaugų turizmo sektoriuje kokybės standartus, dėl kurių susitarta;

53.

ragina Komisiją inicijuoti Europos turizmo kokybės ženklą, skirtiną už ryžtingas turizmo srities specialistų pastangas užtikrinti turizmo paslaugų kokybę remiantis maksimalia pagarba kultūros ir gamtos paveldui, gerinti darbo vietų turizmo sektoriuje kokybę ir prieigą visiems bei populiarinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas;

54.

ragina Komisiją padidinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant pagerinti produktų kokybę, saugant „pagaminta …“ prekės ženklą;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su turizmo asociacijomis ir kartu nustatyti bendrą Europos turizmo infrastruktūros (viešbučių, restoranų ir t. t.) klasifikacijos sistemą; mano, kad reikėtų toliau skatinti iniciatyvą „Hotelstars Union“, kuria siekiama laipsniškai suderinti apgyvendinimo klasifikacijos sistemas Europoje, kad taip būtų galima geriau palyginti apgyvendinimo pasiūlą Europoje ir prisidėti prie bendrų kokybiškų paslaugų kriterijų;

56.

mano, kad turizmo paslaugų ES saugumo standartų išsaugojimas yra labai svarbi geros kokybės dalis; todėl palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos; atkreipia dėmesį į daugelio vartotojų grupių, priešgaisrinės apsaugos organizacijų ir turizmo sektoriaus organizacijų indėlį remiant ES lygmens veiksmus dėl turizmo saugos; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl turizmo saugos ES minimalių standartų, visų pirma priešgaisrinės apsaugos ir anglies monoksido saugos apgyvendinimo paslaugoms per atostogas; pabrėžia, kad reikia sistemiškai rinkti duomenis apie apgyvendinimo saugą;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškos turizmo paslaugos bus užtikrintos, jei bus derinamos su tinkamais mokymais ir deramomis darbo sąlygomis, ir kad reikiamų įgūdžių ir socialinių pasiekimų šiame sektoriuje nepaisymas ir jų silpninimas duos priešingų rezultatų;

58.

mano, kad investicijos į mokymus ir švietimą yra labai svarbus elementas teikiant kokybiškas paslaugas sektoriuje, kuriame daugiausia įdarbinamas 16–35 m. amžiaus jaunimas; tvirtai skatina Komisiją dirbti su privačiais subjektais ir kitomis viešosiomis įstaigomis kuriant mokymų ir stažuočių ne sezono metu programas, siekiant šį sektorių padaryti patrauklesnį ir mažiau sezonišką; mano, kad tokiais mokymais turėtų būti pabrėžiamas aukštesnės kvalifikacijos siekimas ir socialinių bei emocinių gebėjimų ugdymas, užtikrinant geresnes darbo perspektyvas visame sektoriuje; todėl ragina Komisiją remti turizmo sektoriaus pastangas gerinti darbdavių ir darbuotojų įgūdžius ir kompetenciją, siekiant numatyti ateities tendencijas ir įgūdžių poreikius; mano, kad reikėtų pagerinti užimtumo turizmo sektoriuje statistiką;

59.

šiuo atžvilgiu ragina Komisiją remti turizmo pramonę panaikinant įgūdžių trūkumą ir didinant profesinio švietimo ir mokymo svarbą rinkoje; siūlo Komisijai parengti ir išplatinti geriausios praktikos ir esamų mokymo galimybių ES gaires, tokiu būdu užtikrinant aukštesnio lygio profesionalumą ir didesnį savanorišką specialistų mobilumą ES;

60.

pabrėžia turizmo sektoriaus profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo valstybėse narėse gerinimo svarbą, kad šios pramonės darbuotojai galėtų nustatyti geriausias įmanomas karjeros galimybes ir taip būtų skatinamas jų judumas;

61.

teigiamai vertina judumo priemones ir bendradarbiavimo projektus, pvz., pagal programas „Erasmus+“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams įgyvendinamus žinių sąjungų ir sektorių įgūdžių sąjungų projektus, kaip veiksmingą būdą visų lygmenų švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujantiems turizmo sektoriaus darbuotojams keistis geriausia praktika, tobulinti kalbų įgūdžius ir įgyti praktinių žinių kultūros turizmo srityje; visgi reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimas nesidomi galimybėmis siekti karjeros kai kuriuose turizmo sektoriuose; atkreipia dėmesį į dualinės mokymo sistemos turizmo sektoriuje pranašumus ir į tai, kad svarbu derinti mokymąsi su praktine darbo patirtimi: taip tobulinamos tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai; ragina valstybes nares, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų ES, nacionalinių ir regioninių fondų siūlomomis profesinio mokymo skatinimo galimybėmis;

62.

ragina valstybes nares investuoti į aukštos kokybės mokymus, skirtus turistų gidams, ir skatinti laikytis daugiakalbio požiūrio, siekiant geriau reklamuoti lankytinas vietas užsienio turistams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti turistų gidams taikomus Europos kokybės standartus, užtikrinant, kad būtų laikomasi minimalių mokymo reikalavimų;

63.

ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl mokesčių ir rinkliavų renkamų už turizmo produktus ir paslaugas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu poveikį Europos kaip lankytinos vietos konkurencingumui; pabrėžia valstybėms narėms, kad svarbu sumažinti PVM mokestį, taikomą kelionių ir turizmo paslaugoms, siekiant padėti plėtoti vietos ekonomiką ir išlaikyti augimą ir darbo vietas, taip pat padėti Europai toliau likti konkurencingai pasaulinėje rinkoje;

64.

pripažįsta ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategijos (atitinkančios mėlynojo augimo strategiją ir strategiją „Europa 2020“) svarbą pakrančių ir salų regionams, kurioje pateikiamas bendrų atsakymų į daugelį iššūkių, su kuriais susiduria šie regionai, rinkinys;

65.

tvirtai skatina Komisiją pateikti veiksmų planą, pagal kurį būtų vykdomi pirmiau minėtoje pakrančių ir jūrų turizmo strategijoje aprašyti 14 veiksmų, kuriame būtų nurodyti konkretūs tikslai ir tvarkaraščiai, ir Parlamentui teikti ataskaitas apie pažangą įgyvendinant šiuos veiksmus;

66.

ragina Komisiją surengti kasmetinį seminarą, kuriame dalyvautų pakrančių ir jūrų valstybės narės ir atitinkamų regionų atstovai, siekiant skatinti visą Europą apimantį dialogą, palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi ir įgyvendinti ilgalaikę strategiją;

67.

primena jungčių ir prieinamumo svarbą ir pažymi, kad sezono ir ne sezono metu jie skiriasi atokiausiuose regionuose ir salose, kurie yra labai priklausomi nuo jūrų ir oro transporto; taip pat pabrėžia, kad svarbu sukurti regioninius planus, kuriais skatinamas mobilumas šiomis kryptimis; prašo Komisijos, kad pirmiau minėtos pakrančių ir jūrų turizmo strategijos 12-uoju veiksmu būtų atsižvelgiama į valstybės pagalbos pakrančių ir jūrų regionuose efektyvumą;

68.

tvirtai skatina Komisiją, valstybes nares ir laivybos ir jūrų turizmo sektoriaus suinteresuotąsias šalis įvertinti, ar reikia sukurti išmanias ir novatoriškas strategijas, kuriomis būtų sprendžiamas sezoniškumo klausimas, kurias būtų galima taikyti ir sezono, ir ne sezono metu, atsižvelgiant į įvairias tikslines grupes; ragina suinteresuotąsias šalis imtis priemonių, kad būtų kuriami maršrutai, produktai ir papildomos paslaugos įtraukiant vietos produktus, visų pirma susiję su jūrų paveldu ir kultūra, vandens sportu, poilsiniu buriavimu, jūrų gyvybės formų ir gamtos stebėjimu, veikla, susijusia su saule ir paplūdimiais, ryšiais su žvejyba tradiciniais įrankiais, maistu ir sveikata;

69.

pabrėžia kruizinio turizmo svarbą turizmo sektoriaus augimui Europoje; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įvertinti reikiamus išteklius ir esamą uostų bei laivybos infrastruktūrą ir standartizuoti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, siekiant parengti novatoriškus planavimo veiksmus šiose srityse plėtojant pažangiojo uostamiesčio koncepciją;

70.

pabrėžia, kad bendras planavimas ir bendri veiksmai yra tiek pat būtini tam, kad turizmą priimtų visuomenė, kiek ir jo tvariam vystymuisi;

71.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su strateginiais partneriais, pavyzdžiui, Europos kelionių komisija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, toliau skatinti tvarų, atsakingą ir ekologišką turizmą, kuriant naujus konkrečius produktus ir populiarinant jau esamus, ir siūlo sukurti Europos mastu visapusiškai prieinamą internetinę platformą, kurioje į vieną duomenų bazę, prieinamą per interneto svetainę www.visiteurope.com, būtų renkama informacija apie sertifikuotus produktus, naujas turizmo formas, lankytinas vietas bei maršrutus ir apie konkrečias paslaugas, kaip antai transporto priemonės ir turizmo gidai;

72.

mano, kad pagal programą COSME turi būti padidintos tvaraus turizmo projektams skirtos (bendro) finansavimo lėšos;

73.

ragina Komisiją baigti rengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir toliau teikti finansinę paramą svarbioms iniciatyvoms ir tinklams, pvz., EDEN (Patraukliausios Europos vietovės) arba Europos kultūros takams;

74.

skatina nacionalines turizmo organizacijas remiantis Komisijos pasiūlytais standartais sukurti atitinkamo nacionalinio lygmens atskirą tvaraus ir atsakingo turizmo portalą tam, kad klientai turėdami informaciją galėtų rinktis iš tikslinių nacionalinių ir tarpvalstybinių produktų ir lankytinų vietų;

75.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti tvarų, atsakingą ir prieinamą turizmą, kuriame sąvoka „pažangusis kelionės tikslas“ turėtų būti pagrindinė kuriant kelionės tikslus, jį plėtojant tvarumo aspektai, patirtinis turizmas ir deramas gamtinių išteklių naudojimas turėtų būti derinami su naujausiomis technologijomis, įskaitant fizinio ir informacijos perdavimo prieinamumo aspektus; yra įsitikinęs, kad informacijos apie papildomas turizmo paslaugas tinklai suteikia puikių galimybių remti MVĮ, tvarų vietos vystymąsi, tvarias darbo vietas ir ekonomikos stabilumą;

76.

ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl tvarumo sertifikatų teikiamų papildomoms turizmo paslaugoms, įskaitant, pvz., savanoriškų priemonių analizę ir sėkmingų priemonių nustatymą;

77.

ragina skatinti ir toliau plėtoti vaikams ir šeimoms pritaikytas turizmo sektoriaus pasirinkimo galimybes, pvz., sukuriant Europos šeimai pritaikyto turizmo ženklą;

78.

pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti programas, pagal kurias būtų galima atnaujinti pasenusias viešbučių paslaugas laikantis ekologiško ir tvaraus turizmo kriterijų;

79.

pabrėžia, kad Europos turizmui tenka itin svarbus vaidmuo atstatant kaimo ir miesto vietoves siekiant užtikrinti tvarų vietos ir regionų vystymąsi;

80.

ragina plėtoti tvaraus turizmo paslaugas regionuose, kurių reputacija, nepaisant didelio kultūros ir turizmo potencialo, buvo sugadinta dėl didesnio dėmesio skirto kitiems sektoriams, įskaitant pramonės sektorių, ir tų sektorių plėtojimui;

81.

pabrėžia, kad svarbu suprasti, kad turizmas neturėtų kelti neigiamų pasekmių kasdieniam gyventojų gyvenimui; mano, kad, priešingai, vietos gyventojai turėtų būti teigiamai įtraukti ir turėtų galėti dalyvauti turizmo reiškinyje;

82.

atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos ir kultūros paveldas ir biologinės įvairovės apsauga yra brangus turizmo sektoriaus turtas, todėl remia valstybes nares, regionų valdžios institucijas ir turizmo įmones, skatinančias ekologinį turizmą ir, priimant sprendimus dėl infrastruktūros projektų ir juos įgyvendinant, besivadovaujančias ES aplinkosaugos teisės aktais; ragina valstybes nares į savo nacionalines ir regionines turizmo strategijas integruoti gamtos paveldo iniciatyvas;

83.

pabrėžia tvaraus ir atsakingo turizmo svarbą saugant ir skatinant regioninį gamtos ir kultūros paveldą; todėl yra įsitikinęs, kad būtina remti ir skatinti regioninio turizmo produktus ir trumpalaikį buvimą, taikant atitinkamas priemones;

84.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti žaliųjų maršrutų tinklus, apimančius kaimo ir miško vietoves ir mažesnės svarbos gamtos objektus, esamiems transporto infrastruktūros tinklams taikant naujus ekologijos požiūriu tvarius sprendimus;

85.

pabrėžia, kad tvarus žvejybinis turizmas gali žymiai prisidėti prie Europos kaimo vietovių ekonomikos; pabrėžia, kad ši turizmo forma gali išlikti tik, jei Europos vidaus vandenyse nykstančios žuvų rūšys bus valdomos tvaresniu būdu;

86.

pažymi, kad kaimo turizmas ES yra viena iš pagrindinių alternatyvaus turizmo formų ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis remti veiklą, kuri sukurta skatinti tolesnį šio sektoriaus infrastruktūros ir prieigos vystymą;

87.

ragina Komisiją toliau populiarinti vietoves ir gaminius skatinant propagavimą ir užtikrinant vietos produktų, kaip kad žemės ūkio ir ne žemės ūkio saugomų geografinių nuorodų (SGN), apsaugą;

88.

mano, kad pažeidžiami regionai, pvz., salos, pakrančių, kalnų vietovės ir ypač atokūs ir atokiausi regionai, dažnai labai priklauso nuo turizmo verslo ir pirmos patiria klimato kaitos padarinius; todėl yra įsitikinęs, kad klimato apsaugai reikėtų teikti pirmenybę ir labiau integruoti ją į Europos, nacionalinę ir regionų turizmo ir transporto politiką, įskaitant dėmesio skyrimą efektyviam energijos vartojimui, atsinaujinančiajai energijai, tvariam transportui ir atliekų tvarkymui; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, kaip klimato kaita veikia turizmą šiuose pažeidžiamuose regionuose ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu ir kokią įtaką ji turės ateityje;

89.

pabrėžia, kad būtina skatinti atokių kaimo vietovių, salų, pakrančių ir kalnų vietovių turizmo galimybes, ragina ES vystyti tvarų jūrų turizmą ir ragina valstybes nares vystyti tvarią infrastruktūrą ir pagerinti tarpvalstybines jungtis, kaip jų patrauklumo ir pasiekiamumo priemones;

90.

pabrėžia, kad saloms būdingos jų pačių problemos, ypač mažesnių salų jungties su pagrindine teritorija, ir ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų padidintos investicijos į šį sektorių;

91.

mano, kad turizmo pramonės svarus įnašas į aplinkos kokybės turizmo pramonėje pagerinimą, galėtų būti savanoriškų aplinkos tikrinimų įdiegimas, ir rekomenduoja pripažinti šį konkretų bendrovių įsipareigojimą;

92.

ragina atsakingas valdžios institucijas ir ūkio subjektus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis dėti daugiau pastangų plėtojant nemotorinius tinklus, pvz., Europos jodinėjimo, vaikščiojimo pėsčiomis, dviračių takų ir piligrimų kelių, kartu su visomis tarpvalstybinėmis geležinkelių transporto paslaugomis, įskaitant greituosius ir naktinius traukinius; primena, kad visada reikėtų išnagrinėti transporto sąveikumo su kitomis rūšimis galimybes; rekomenduoja panaikinti padidintus tarifus pasienio ruožuose, kurie yra viena iš kliūčių, kodėl turistai pasienio zonose ne taip dažnai naudojasi geležinkeliais;

93.

pripažįsta, kad tvarus miesto turizmas yra sparčiai augantis verslas ir kad mobilumo ir transporto politika miestų turizmo centruose turėtų būti veiksminga, tvari ir palanki tiek lankytojams, tiek ir vietos gyventojams;

94.

remia integruotų įvairių rūšių transporto formų, skirtų turistams, vystymą, pasiūlant bilietus, kurie galioja įvairių rūšių transporto priemonėse, vadovaujantis skirtingais reikalavimais; pabrėžia, kad integruotų bilietų pardavimo paslaugų pažanga galėtų suteikti žymų tarpvalstybinio turizmo paskatinimą;

95.

pabrėžia, kad elektra varomos transporto priemonės siūlo vis labiau patrauklų naujo lankstaus mobilumo sprendimą, skirtą tiek kaimo, tiek ir miesto turizmui, ir šį mobilumo būdą vis dažniau reikėtų siūlyti atostogų kurortuose;

96.

pabrėžia, kad dviratininkams svarbu sukurti palankias sąlygas naudotis viešuoju transportu;

97.

griežtai ragina Komisiją įvertinti galimybes, kaip Europos turistinių vietų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistema (angl. ETIS) galėtų tapti ES priemone, kuria turistų lankytinos vietos galėtų kontroliuoti, valdyti, vertinti ir pagerinti savo veiklą tvarumo atžvilgiu;

98.

ragina valstybes nares, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, perduoti teigiamą tvaraus turizmo valdymo patirtį;

99.

laikosi nuomonės, kad prieinamumas ir prieinama kaina turizmo sektoriuje yra neatsiejama jo tvarumo dalis; patvirtina, kad principas „turizmas visiems“ leidžia ir suteikia galimybes žmonėms, ypač turintiems specialių poreikių (pvz., neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, jaunimui, pagyvenusiems asmenims, mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir šeimoms su vaikais), naudotis savo, kaip ES piliečių, teisėmis, ir todėl tuo turi būti remiamasi imantis bet kokių nacionalinių, regioninių, vietos ar Europos masto veiksmų, susijusių su turizmu; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti naujų technologijų naudojimui vystant turizmo koncepcijas, skirtas pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių;

100.

rekomenduoja valstybėms narėms sukurti Europos masto bendrą ir skaidrią prieinamų pasirinkimų nustatymo sistemą ir įdiegti atitinkamas interneto platformas; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymų;

101.

rekomenduoja valstybėms narėms turizmo pramonės ekonomikos vystymo programose pradėti įdiegti prieinamumą, kaip tinkamumo kriterijų;

102.

pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas įmonėmis, kurios teikia paslaugas turizmo sektoriuje, taip pat priklauso nuo įmonių, kurios vartotojams teikia paprastas, veiksmingas ir greitas alternatyvias priemones, skirtas vartotojų ginčams spręsti, ir nuo įmonių, kurios saugo vartotojų asmens ir finansinius duomenis;

103.

laikosi nuomonės, kad siekiant, jog Europos turizmas būtų padarytas prieinamas, oro vežėjai turi nutraukti iškreiptą ir dažnai plačiai naudojamą praktiką verslo klasei skirti daugiau vietos nei ekonominei klasei;

104.

atkreipia ypatingą dėmesį į pilietinės visuomenės indėlį populiarinant naujovišką turizmą naudojantis socialiniais tinklais, savanorių organizacijomis, kultūros ir sporto asociacijomis, piliečių iniciatyvinėmis grupėmis ir organizacijomis, kurios atstovauja jaunimui, moterims ir išeivių bendruomenėms;

105.

ragina labiau pripažinti gyvybiškai svarbų savanoriškos veiklos sektoriaus vaidmenį, atliekamą vykdant savanorišką kultūros veiklą ir taip vystant bei remiant turizmo sektorių;

106.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti dėmesį ir remti socialinės ekonomikos potencialą tvaraus ir atsakingo turizmo vystymui;

107.

mano, kad turizmas jaunimui, samdomiems darbuotojams ir pensininkams suteikia svarbios socialinės vertės ir ragina valstybes nares naudoti ES lėšas, kuriant su sveikata susijusį ir pramoginį turizmą;

108.

pabrėžia, kad besitęsianti imigracijos krizė Europoje ypač veikia pakrančių vietoves, kuriose pajamos iš turizmo sudaro svarbią gyventojų pajamų dalį; ragina Komisiją parengti pranešimą apie tai, kokį poveikį turizmo sektoriui daro nekontroliuojamas imigrantų antplūdis į ES;

109.

pritaria galimybėms, kurias veiklą pradedančioms įmonėms ir inovatyvioms bendrovėms turizmo sektoriuje suteikia bendro vartojimo ekonomika; pripažįsta šių paslaugų papildomumą su kitais turizmo pasiūlymais jų vietos ir žmonių, kuriems jos skirtos, atžvilgiu;

110.

dar kartą primena, kad bendro vartojimo ekonomika ar bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas yra naujas socialinis ir ekonominis modelis, atsiradęs kartu su technologijų revoliucija ir kai internetas sujungė žmonės, naudojant interneto platformas, kuriose dėl prekių ir paslaugų saugiai ir skaidriai gali būti sudaromi sandoriai;

111.

pabrėžia, kad dabartiniai teisės aktai nepritaikyti bendro vartojimo ekonomikai ir, kad dėl šios priežasties vietos ir nacionalinės valdžios institucijos pradėjo tirti tokias interneto platformas ir mėgina sureguliuoti jų poveikį, dažnai Sąjungoje taikydamos neproporcingas ir skirtingas priemones; primygtinai ragina Komisiją veikti kartu su valstybėmis narėmis ir ieškoti geriausių įmanomų iniciatyvų, kurias būtų galima įgyvendinti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; rekomenduoja apsvarstyti galimybę visa apimančioje ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje sukurti atitinkamą reguliavimo sistemą;

112.

pabrėžia, kad prieš imantis reguliavimo priemonių, visų pirma, turi būti išnagrinėta reakcija į bendro vartojimo ekonomikos atsiradimą; vis dėlto mano, kad bet kokie viešosios valdžios institucijų veiksmai turi būti proporcingi ir lankstūs, kad būtų galima sukurti reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas bendrovėms, ypač palankią teigiamą verslo aplinką MVĮ ir inovacijoms šiame sektoriuje; be to, mano, kad įprastam turizmo sektoriui vartotojų apsaugos tikslais taikomi saugumo, saugos ir sveikatos kontrolės reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi komerciniais pagrindais bendro vartojimo ekonomikoje teikiamoms turizmo paslaugoms;

113.

pabrėžia, kad paslaugų teikėjų veikla turi būti tinkamai suskirstyta į kategorijas, kad būtų galima, jei būtų taikomos atitinkamos taisyklės, aiškiai atskirti ad hoc ar nuolatines bendras bei profesionalias verslo paslaugas;

114.

taip pat pabrėžia, kad platformos turi būti visiškai prieinamos, vartotojai turi būti tinkamai informuojami ir neklaidinami, taip pat saugomas asmens duomenų privatumas; pabrėžia gyvybingos ir skaidrios atsiliepimų sistemos svarbą ir tai, kad svarbu užtikrinti, jog paslaugų teikėjai nestatytų į nepalankią padėtį vartotojų, kurie palieka neigiamus atsiliepimus;

115.

atkreipia dėmesį į tai, kad kaip tarpininkai veikiančios technologijų įmonės turi informuoti savo paslaugų teikėjus apie jų pareigas, ypač apie vartotojų teisių apsaugą, ir pateikti patikimu ir prieinamu būdu informaciją apie visus įkainius ir paslėptas išlaidas, susijusias su verslo vykdymu, ir apie tai, kaip visapusiškai laikytis vietos įstatymų, ypač mokesčių srities įstatymų ir normų, susijusių su vartotojų saugumu ir turizmo paslaugas teikiančiųjų darbo sąlygomis;

116.

ragina Komisiją įvertinti bendro vartojimo ekonomikos ekonominį ir socialinį poveikį ir jos padarinius turizmo pramonei, vartotojams, technologijų įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms ir pranešti Parlamentui apie iniciatyvų, kurių ji ėmėsi iki šiol, įskaitant Augimo GD sudarytos darbo grupės veiklą, rezultatus;

117.

ragina Komisiją kartu su pramonės atstovais ir turizmo asociacijomis apibrėžti iniciatyvų, kurias įgyvendinant dėmesys būtų skiriamas platesnio masto inovacijoms (procesui, IRT, moksliniams tyrimams) ir reikiamiems gebėjimams, siekiant skatinti kelionių ir turizmo bendroves priimti skaitmenines priemones ir veiksmingiau jas panaudoti, pažangų planą; laikosi nuomonės, kad Komisija šioje srityje galėtų sustiprinti savo pastangas ir pasidalinti geriausiai praktikos pavyzdžiais;

118.

palankiai vertina Komisijos Skaitmeninio turizmo platformą ir jos tikslus: i) skatinti turizmo srityje dirbančių MVĮ inovacinius gebėjimus ir jų skaitmeninimą siekiant suaktyvinti turizmo sektorių; ii) parengti pasiūlymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pritaikyti ir formuoti tvarią, konkurencingą ir vartotojų interesais grindžiamą politiką, kuria siekiama toliau plėtoti turizmo sektorių; ragina naudoti novatoriškas technologijas, dalytis geriausia patirtimi ir didinti regioninio lygmens bendradarbiavimą, kad turizmo sektorius Europoje taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis; mano, kad skatinant e. mokymąsi ir aktyviau diegiant skaitmenines technologijas būtų galima dar greičiau pasiekti šį tikslą;

119.

žino, kad MVĮ (kurių dauguma – labai mažos įmonės) ir veiklą pradedančios įmonės, siekdamos prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų, turizmo sektoriuje susiduria su dideliais sunkumais reklamuodamos savo paslaugas užsienyje; pažymi, kad naujos IT priemonės, pvz., Komisijos sukurtas portalas „Tourism Business Portal“, kartu su seminarais internetu gali padėti joms pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis; pabrėžia, kad jei „Tourism Business Portal“ būtų prieinamas visomis valstybių narių kalbomis, būtų galima labiau skatinti teritorinius šios veiklos privalumus; skatina imtis panašių iniciatyvų vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

120.

ragina Komisiją ir toliau stiprinti viešųjų ir privačių kelionių ir turizmo subjektų bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankias sąlygas Europos įmonių moksliniams tyrimams skaitmeninių sprendimų srityje ir šių sprendimų taikymui; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį viešojo administravimo turizmo srityje institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kelionių organizatorių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus ir su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių veiklos koordinavimą;

121.

ragina Komisiją suteikti pagalbą sektoriui, kuriant priemones, kuriomis būtų stebimos turistų lankomos vietos, reklamuojamas jų profilis ir stebimas judumas, siekiant nustatyti turistų interesus ir sukurti atitinkamus produktus, ir sukurti priemones, kuriomis būtų siūlomos pasirinktinos kelionių vietos ar stebimi tinklai, siekiant sužinoti lankytojų nuomonę;

122.

tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą, apimančią dabartinės padėties įvertinimą, susijusią su skaitmeninimu ES turizmo rinkoje, siekiant nustatyti įvairių viešųjų ir privačių subjektų problemas bei galimybes ir spręsti šias problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems subjektams ir apsaugoti vartotojus, garantuojant skaidrumą, neutralumą ir prieinamumą, į tokią ataskaitą reikėtų įtraukti atitinkamų rekomendacijų;

123.

pažymi turistinių paslaugų užsakymų internete padidėjimą ir riziką, kurią tai gali sukelti vartotojams, kurie dažniausiai nežino savo teisių ir taikomų teisės aktų; prašo Komisijos išsamiai stebėti šioje srityje pasitaikančius pažeidimus, ypač susijusius su kombinuotais pirkimais iš įvairių paslaugų teikėjų (pvz., lėktuvo bilietų ir automobilio nuomos) ir pritaikyti bei sukurti šias naujas paslaugų užsakymo formas iki tada, kai bus persvarstoma Kelionių paketų direktyva;

124.

palankiai vertina neseniai užbaigtas trišalio dialogo derybas dėl peržiūrėtos Kelionių paketų direktyvos; ragina ją laiku ir veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti siekiant pakeisti šį sektorių ir apsaugoti vartotojus skaitmeninėje aplinkoje;

125.

ragina Komisiją perorientuoti lėšas ir programas siekiant užtikrinti geresnę paramą Europos turizmo įmonių skaitmeninimui;

126.

ragina Komisiją užtikrinti, kad paslaugų teikėjams kelionių ir transporto operatoriai suteiktų sąžiningą ir vienodą prieigą prie svarbių duomenų siekdami sudaryti sąlygas įvairiarūšės skaitmeninės informacijos ir bilietų pardavimo paslaugų teikimui; pažymi pažangiųjų transporto sistemų (PTS) svarbą teikiant tikslius, tikralaikės eismo informacijos ir kelionių duomenis, siekiant sukurti integruotas mobilumo paslaugas, kurios būtų naudingos Europos turizmo plėtrai;

127.

ragina valstybes nares nustatyti ir remti ES masto iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų skatinama naudotis skaitmenine infrastruktūra ir įvairių platformų sąveika; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares turistų lankytinose vietose nemokamai teikti belaidį interneto ryšį ir, kaip nuspręsta, iki 2017 m. birželio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir geografinį blokavimą;

128.

ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad visose stotyse, išvykimo, atvykimo ir tranzito vietose būtų įkurti informaciniai centrai, kuriuose dirbtų kvalifikuoti darbuotojai, kurie suteiktų informaciją apie pagrindines lankytinas vietas, transporto priemones, turizmo paslaugas, taip pat, kad šiuose centruose būtų daugiakalbės skaitmeninės informacijos sistemos su neribota ir nemokama prieiga prie spartaus belaidžio internetinio ryšio (Wi-Fi) tinklų, kuriais taip pat gali naudotis ir neįgalieji;

129.

pabrėžia, kad keliautojai, internetu užsakydami apgyvendinimą ar transporto priemones, vis dar susiduria su skirtingomis kainomis, nuostatomis ir sąlygomis; todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; ragina Komisiją priimti išsamų pasiūlymą, kuriuo būtų nutrauktas nepagrįstas galimybės gauti prekes, paslaugas ir geriausią kainą geografinis blokavimas, grindžiamas geografine vieta ar gyvenamąja šalimi;

130.

primygtinai ragina valstybes nares skatinti pirmenybę teikti prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio atokiuose ir atokiausiuose turizmo regionuose, kaip antai salose ir pakrančių, kalnų ir kaimo vietovėse, plėtojimui, siekiant padidinti turizmo verslo augimą ir sumažinti skaitmeninę atskirtį ES;

131.

ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis sukurti efektyvias priemones, kuriomis būtų sprendžiama įgūdžių trūkumo problema visose turizmo sektoriaus pramonės srityse, ypač skaitmeninimo srityje;

132.

yra susirūpinęs dėl to, kad Europoje nesinaudojama dauguma ekonominių internetinio platinimo galimybių; laikosi nuomonės, kad Europos šalių vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti daugiau galimybių verslumui ir ypač į technologijas orientuotiems sprendimams Europoje;

133.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.