EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 18

COM(2015) 572 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2015 m. energetikos sąjungos būklė

{SWD(2015) 208}
{SWD(2015) 209}
{SWD(2015) 217 à 243}

1.    Įvadas

Europos Komisijos „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ 1 davė naują postūmį, padėsiantį pereiti prie saugios ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Norėdami išsaugoti pagreitį, šioje pirmoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje 2 apžvelgiame per pastaruosius devynis mėnesius padarytą pažangą ir nurodome pagrindinius aspektus, kuriems reikės specialaus politinio dėmesio 2016 m. – itin svarbiais energetikos sąjungos įgyvendinimo metais 3 . 

Pasaulio valstybių vadovai netrukus susirinks Paryžiuje susitarti, kaip spręsti vieną didžiausių žmonijos problemų – klimato kaitą. Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje parodomas Europos indėlis į Paryžiaus derybas ir aptariami tolesni veiksmai. Europa ir po Paryžiaus susitikimo turi likti perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos lydere, įgyvendindama 2030 m. klimato ir energetikos tikslinius rodiklius ir nuosekliai vykdydama diplomatiją energetikos ir klimato srityse, kad visos šalys imtųsi jų įsipareigojimus atitinkančių tolesnių veiksmų.

Yra svarių ekonominių argumentų pereiti prie tokios ekonomikos. Pirmaujančios Europos bendrovės keičia verslo modelius. Plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir efektyvaus energijos vartojimo technologijas, Europoje kuriamos naujos darbo vietos, kurioms reikia naujų gebėjimų ir investicijų. Daugelis su šiuo perėjimu susijusių permainų vyks miestuose ir savivaldybėse; kai mūsų miestai taps išmanesni, jie sudarys realias sąlygas įgyvendinti ES tvariosios energetikos politiką.

Elektros energijos ir dujų rinkos dar veikia ne taip, kaip turėtų. Norint, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtų sėkmingas ir socialiai teisingas, piliečiai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės, naudotis naujomis technologijomis ir konkurencija savo išlaidoms mažinti ir aktyviau dalyvauti rinkoje.

Dėl geopolitinių įvykių pas mūsų artimiausius kaimynus 2015 m. energetika nuolat buvo vienas svarbiausių darbotvarkės punktų. Kai sprendžiami tie klausimai, energijos tiekimo saugumas, jos vartojimo efektyvumas, infrastruktūros plėtra, energijos vidaus rinkos sukūrimas ir tvarumas yra glaudžiai susiję. Antrajame bendro intereso projektų sąraše nurodomi infrastruktūros projektai, kuriuos reikia skubiai įgyvendinti, kad pasiektume savo energetikos politikos tikslinius rodiklius ir tikslus.

Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje nurodomos įgyvendinimo mechanizmo, padėsiančio padidinti politikos nuspėjamumą, skaidrumą ir stabilumą, pagrindinės sudedamosios dalys. Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų gairės taps atspirties tašku valstybėms narėms, kad jos galėtų pradėti rengti 2021–2030 m. laikotarpio integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus. Siūloma pagrindinių rodiklių metodika yra pirmas žingsnis siekiant stebėti energetikos sąjungos pažangą ir ją išmatuoti.

Pastaraisiais mėnesiais Komisijos atstovai lankėsi daugelyje valstybių narių aptarti energetikos sąjungos su plačiu suinteresuotųjų subjektų ratu. Be to, su visomis valstybėmis narėmis surengtos techninio pobūdžio diskusijos. Šis bendravimas sudarė Komisijai sąlygas atlikti su kiekviena valstybe nare susijusį energetikos sąjungos vertinimą ir padaryti politikos išvadas dėl visų penkių energetikos sąjungos dimensijų.

2.    Ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Padaryta pažanga

ES šiuo metu yra anglies dioksido aspektu efektyviausia didžioji pasaulio ekonomika. Jai ypač sekasi atsieti ekonomikos augimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. 1990–2014 m. visų ES šalių bendrasis vidaus produktas išaugo 46 proc., o bendras išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 23 proc. ES yra viena iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų 4 , kurios daugiau nei pusę elektros energijos pasigamina neišmesdamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų 5 . 

Vienas energetikos sąjungos strategijos tikslų yra ilgainiui atsisakyti iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos. 2015 m. pažanga padaryta trijose srityse, kurios ypač svarbios šiam perėjimui: prekybos apyvartiniais taršos leidimais, atsinaujinančiųjų išteklių ir tolesnių investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir energijos vartojimo efektyvumo.

Susitarimas sukurti rinkos stabilumo rezervą, kuris ims veikti nuo 2019 m., sustiprins ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. 2015 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą persvarstyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tai padarius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema galutinai taps pagrindine Europos priemone 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų tiksliniam rodikliui siekti. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą svarstyti šį pasiūlymą pirmenybės tvarka.

Remdama užmojį išsiveržti į priekį atsinaujinančiųjų išteklių srityje, Komisija 2015 m. liepos mėn. priėmė konsultacinį komunikatą dėl naujo elektros energijos rinkos modelio, kurio pagrindinis tikslas – padėti rinkai pasirengti integruoti vis daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Atsinaujinantieji ištekliai tampa vis įprastesniu energijos šaltiniu. Jie jau tenkina 78 mln. europiečių poreikius, ir ES, kaip visuma, laikosi grafiko pakeliui į tikslą – iki 2020 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminti 20 proc. visos suvartojamos galutinės energijos.

Perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikės didelių investicijų, visų pirma į elektros energijos tinklus, gamybą, vartojimo efektyvumą ir inovacijas 6 . Siekti šio posūkio padeda ES lėšos: klimato srities tikslai integruojami į visas susijusias politikos iniciatyvas užtikrinant, kad bent 20 proc. 2014–2020 m. ES biudžeto būtų naudingi klimatui. 2014–2020 m. tai sudaro apie 180 mlrd. EUR. Daugiau nei 110 mlrd. EUR skiriama per Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF). Be to, tvariosios energetikos projektai buvo vieni pirmųjų, kuriems patvirtinta Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantija, konkrečiai Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.  

2015 m. kovo mėn. ES, remdamasi Komisijos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, nurodė privalomą vidaus tikslinį rodiklį – visų savo ekonomikos sektorių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. 2015 m. rugsėjo mėn. ES susitarė dėl savo pozicijos Paryžiaus klimato konferencijoje (COP21) 7 . Ji patvirtino esanti pasirengusi susiderėti dėl didelio užmojo, įpareigojančio ir skaidraus pasaulinio susitarimo dėl klimato, kuriame būtų aiškiai suformuluotas būdas, kaip pasiekti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C. Kai priimame šią energetikos sąjungos būklės ataskaitą, daugiau nei 160 valstybių, kuriose dabar išmetama apie 90 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, yra paskelbusios numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus. Šių veiksmų mastas neturi precedento, ir dėl jų visame pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus išmetama gerokai mažiau: Kioto protokolui pritarusių saujelės šalių pastangas pakeis visų šalių pastangos.

Siekiant tų tikslinių rodiklių reikės ryžtingų veiksmų vietos lygmeniu. Orientuodamasi į tokį uždavinį, Komisija 2015 m. spalio 15 d. sukvietė miestų ir didmiesčių atstovus, kad inicijuotų naują merų paktą, kuriame būtų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvų. Inicijuodama pasaulinį merų paktą ji skatins veikti vietos valdžios institucijas visame pasaulyje, taip pat ir regionuose, kurie iki šiol nedalyvavo.

Iki COP21 renginio pasižadėjimus veikti bus davusios daugiau nei 4 000 įmonių. Pradėjus šiuos įsipareigojimus vykdyti konkrečiai, novatoriškoms ES įmonėms atsivers didelių verslo galimybių, ES bus kuriama darbo vietų ir jos ekonomika augs. 

Tolesni žingsniai

Iškart po Paryžiaus klimato konferencijos visos valstybės turės savo įsipareigojimus išreikšti konkrečiais politikos veiksmais. Todėl pirmąjį 2016 m. pusmetį Komisija ketina pateikti pasiūlymų, kaip įgyvendinti tikslą 30 proc. (palyginti su 2005 m.) sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, nustatant nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslinius rodiklius ir sprendžiant žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) integracijos klausimą.

Kadangi sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, maždaug trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmeta transportas, Komisija numato komunikatą dėl veiksmų, kurių reikia norint sumažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Po to turėtų būti priimti pasiūlymai, be kita ko, dėl automobiliams ir furgonams taikomų išmetamo anglies dioksido kiekio standartų, sunkiųjų krovininių automobilių išmetamo anglies dioksido kiekio stebėjimo, dėl teisingos ir veiksmingos kainodaros ir patekimo į rinką taisyklių kelių transporto sektoriuje.

Norint, kad kelių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis realiai mažėtų, būtina efektyviai užtikrinti reglamentavimo standartų vykdymą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tam tikrų oro teršalų kiekis testavimo sistemomis skaičiuotas labai aplaidžiai. Todėl Komisija rengia pasiūlymą ES taikyti pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą (angl. WLTP) 8 . Pasiūlymas, įsigaliojęs 2017 m., leis gauti tikslesnės informacijos apie išmetamus anglies dioksido kiekius ir degalų sąnaudas. Be to, dyzelinių automobilių išmetamų oro teršalų kiekiui matuoti skirti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio testai nuo 2017 m. taps privalomi, kad būtų realiai mažinami šių automobilių išmetami azoto oksidų (NOx) kiekiai 9 . Be to, Komisija rengia pasiūlymus sugriežtinti tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemą ir sustiprinti automobilių testavimo nepriklausomumą.

Nauja Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir 2030 m. bioenergijos tvarumo politika, kurios bus paskelbtos 2016 m., turėtų sudaryti tinkamas sąlygas iki 2030 m. pasiekti privalomą ES lygmens tikslinį rodiklį (bent 27 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių). Jose bus išdėstyta ES politika ir priemonės, kurios kartu su valstybių narių indėliu, aprašytų jų nacionaliniuose energetikos ir klimato politikos planuose, užtikrins, kad tas tikslinis rodiklis būtų pasiektas. Norėdami sukurti tinkamas ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo paskatas, taip pat raginsime ilgainiui panaikinti iškastinio kuro subsidijas.

3.    Energijos vartojimo efektyvumas – būdas mažinti energijos paklausą

Padaryta pažanga

Norėdama, kad būtų įgyvendinti dideli užmojai iki 2030 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, Komisija pradėjo taikyti priemones ir instrumentus, pagal kuriuos energijos vartojimo efektyvumas laikomas atskiru ištekliumi. Visų pirma, 2015 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvą 12 . Šiuo pasiūlymu bus padidintas galiojančių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktų veiksmingumas ir sugriežtintas jų vykdymo užtikrinimas. Be to, 2015 m. įsigaliojo keletas ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo priemonių, kurios gali dar labiau sumažinti namų ūkių energijos vartojimą, taigi ir išlaidas. Komisija dar šiemet ketina paskelbti naują Ekologinio projektavimo darbo planą, kuris padės ne tik didinti energijos vartojimo efektyvumą, bet ir kurti žiedinę ekonomiką.

Energijos vartojimo efektyvumui daug dėmesio skiriamaEuropos strateginių investicijų fondo veikloje. Fondas jau remia strateginius energijos vartojimo efektyvumo projektus, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje. Daug kitų projektų yra tvirtinimo etape. Tai papildys Europos struktūrinių ir investicijų fondų investicijas.

Kartu su šiuo komunikatu priimtoje 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslinio rodiklio (20 proc. iki 2020 m.) įgyvendinimo pažangos ataskaitoje 13 parodyta, kad, nepaisant didelės pažangos, kolektyviomis valstybių narių pastangomis sutaupyta tik 17,6 proc. pirminės energijos, palyginti su 2020 m. prognozėmis 14 . Tačiau Komisija ir toliau optimistiškai tikisi, kad 20 proc. tikslinis rodiklis gali būti pasiektas, jei ES teisės aktai bus tinkamai ir iki galo įgyvendinti. Kad Europoje energija būtų vartojama efektyviau, valstybės narės turėtų padidinti užmojus ir gerinti investavimo sąlygas.

Tolesni žingsniai

Dar labai daug kliūčių, tokių kaip nevykęs informavimas arba tam skirtų finansinių priemonių stygius, neleidžia iki galo išnaudoti energijos vartojimo efektyvumo galimybių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo galimybėmis, produktais ir technologijomis naudojamasi ribotai.

2016 m. Komisija numato priimti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais Energijos vartojimo efektyvumo direktyva būtų suderinta su ne mažesniu kaip 27 proc. orientaciniu 2030 m. ES lygmens rodikliu, persvarstytinu iki 2020 m., atsižvelgiant į ES rodiklį (30 proc.). Tiek pat svarbu ypatingą dėmesį skirti pastatams, kuriems suvartojama apie 40 proc. visos ES galutinės suvartojamos energijos ir dėl kurių tiesiogiai išmetama apie ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam netaikoma ATLPS. Siekiant atlikti peržiūrą, šiuo metu vykdomas nuodugnus Pastatų energinio naudingumo direktyvos vertinimas.

Daug problemų tebekelia reikiamas pradinis investicijų į energijos vartojimo efektyvumą finansavimas. Iki 2030 m. investicijos į energijos vartojimo efektyvumą turi išaugti penkis kartus 15 . Komisija prioritetu laiko darbą su partneriais, kad 2016 m. būtų sukurtos mažesnių energijos vartojimo efektyvumo projektų grupavimo schemos. Tos schemos turėtų investuotojams suteikti geresnių galimybių investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, o nacionalinėms, regioninėms ar vietinėms energijos vartojimo efektyvumo platformoms ir programoms sudarytų geresnes sąlygas gauti kapitalo, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jos labiausiai reikalingos. Tarp jų bus techninės ir projektų rengimo pagalbos stiprinimas per Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKS), kurį įsteigė Komisija ir Europos investicijų bankas, kad padėtų viešiesiems projektų vykdytojams sustyguoti savo projektus ir skatintų taikyti finansavimo priemones su standartinėmis sąlygomis, ypač pastatų srityje. 2016 m. pradžioje pradės veikti Komisijos inicijuotas Europos investicinių projektų portalas (EIPP). Jo paskirtis – pritraukti investuotojų į gerus investicinius projektus Europoje. Energetika suinteresuoti subjektai raginami atsiųsti savo projektus, kad susidarytų kritinė inicijuoti parengtų projektų masė.

Daugiausia energijos ES suvartojama šildymo ir vėsinimo reikmėms. 2016 m. pradžioje planuojama paskelbti konkrečiai šildymui ir vėsinimui skirtą strategiją siekiant, kad šis sektorius darytųsi išmanesnis. Strategijoje, tarp kita ko, turėtų būti nurodyti šildymo ir vėsinimo poreikio gyvenamojo būsto, paslaugų ir pramonės sektoriuose mažinimo sprendimai ir priemonės, kuriomis būtų bent jau stebima paslaugų ir komforto kokybė ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro.

4.    Visiškai integruota energijos vidaus rinka

Padaryta pažanga

Elektros energijos linijos ir dujotiekiai yra integruotos energijos rinkos stuburas. Po to, kai buvo priimta energetikos sąjungos pagrindų strategija, daug kas pasikeitė. 2015 m. balandžio mėn. atidarius elektros kabelio liniją tarp Italijos ir Maltos, baigėsi Maltos elektros energijos tinklo energetinė izoliacija. Baigus Suomijos ir Estijos jungtį „Eastlink“ ir Lietuvos ir Švedijos jungtį „Nordbalt“, Baltijos šalims sudarytos sąlygos šiemet įsitraukti į „NordPool“ elektros energijos rinką. Kitas gero bendradarbiavimo pavyzdys – „LitPolLink“ jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva. Jungtis bus atidaryta 2015 m. gruodžio mėn. 2015 m. taip pat atidaryta Prancūzijos ir Ispanijos jungtis. Ji dvigubai padidino perdavimo iš vienos šalies į kitą pajėgumus. Dujų sektoriuje naujas suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje (Lietuva) sudarė sąlygas pirmą kartą užtikrinti tiekimo Baltijos dujų rinkai įvairovę, o pastarojo meto Lenkijos ir Lietuvos susitarimas dėl jungiamojo dujotakio nutrauks Baltijos šalių izoliaciją nuo vidaus dujų rinkos. Reikšmingas etapas yra ir Vengrijos ir Slovakijos jungtis, nes Europos Sąjungoje ir jos pasienyje su Ukraina buvo įrengta svarbi reversinio srauto įranga, palengvinsianti abikryptę prekybą. Be to, Baltijos šalys susitarė dėl bendro strateginio tikslo savo elektros energetikos sistemas parengti darbui sinchroniniu režimu su žemyninės Europos tinklu.

2015 m. Komisija intensyviai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad įsteigtų dujų ir elektros energijos tinklų sujungiamumo Pirėnų pusiasalyje aukšto lygio grupes, Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupę (CESEC) ir reformuotų Baltijos jūros regiono aukšto lygio grupę (BEMIP). Valstybės narės sustiprino bendradarbiavimą regioninėse grupėse, ir jau matyti jo rezultatai. Pavyzdžiui, Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupė susitarė dėl prioritetinių projektų sąrašo 16 . Jų įgyvendinimas sudarys sąlygas regiono šalims naudotis mažiausiai trimis dujų šaltiniais.

Lapkričio 9–10 d. Kopenhagoje pirmąjį posėdį surengęs Komisijos įsteigtas Energetikos infrastruktūros forumas dirbs ieškodamas geriausios patirties tokiose srityse kaip reglamentavimo kliūčių šalinimas, infrastruktūros plėtra, visuomenės pritarimas ir finansavimas.

Komisija intensyviai dirbo su valstybėmis narėmis, kad būtų pašalintos esamos reglamentavimo kliūtys tarpvalstybinei prekybai elektros energija ir dujomis. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ji sprendė problemas, trukdančias iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį skirtingose valstybėse narėse. Rinkos modelio iniciatyva 17 Komisija siekia sudaryti sąlygas toliau derinti Europos reglamentavimo sistemą prie vis labiau integruotų Europos energijos rinkų realijų. Be to, Komisija griežtai užtikrino Sutartyje įtvirtintų konkurencijos taisyklių vykdymą.

Vartotojai turėtų pirmieji labiausiai pajusti akivaizdžią visiškai integruotos energijos vidaus rinkos naudą. Toks principas visapusiškai įtvirtintas 2015 m. liepos mėn. komunikate Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas 18 . Komunikate pripažįstama, kad vartotojams iki šiol trukdoma naudotis visomis galimybėmis prisidėti prie energetikos sistemos pokyčių. Vartotojų požiūriu, elektros energijos ir dujų rinkos veikia dar toli gražu ne taip, kaip turėtų: tai rodo kartu su šia energetikos sąjungos būklės ataskaita skelbiamas dokumentas, kuriame aptariamos energijos vartotojų elgsenos tendencijos 19 .

Tolesni žingsniai

2016 m. visi subjektai turėtų suintensyvinti su infrastruktūros projektais susijusį darbą. Ypač skubu duoti politinį postūmį bendro intereso projektams. Nors iki 2015 m. pabaigos bus baigta 13 projektų iš pirmojo bendro intereso projektų sąrašo ir kiek daugiau nei 100 bendro intereso projektų yra leidimų išdavimo etape, tačiau daugiau nei ketvirtadalis 20 projektų vilkinami, didžia dalimi dėl leidimo išdavimo ir (arba) finansavimo problemų. Procedūros tiesiog per ilgai užtrunka, todėl negali būti efektyvios. Norint jas atlikti sėkmingai, valstybėms narėms reikia iki galo įgyvendinti Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių reglamento nuostatas, ypač tas, kurios susijusios su leidimų išdavimu.

Vienu metu su šiuo komunikatu priimtame antrajame bendro intereso projektų sąraše 21 nurodyti projektai, skubiai vykdytini norint pasiekti mūsų energetikos politikos tikslus. Kartu pateikiamame tarnybų darbiniame dokumente 22 išvardijama, ką reikia patobulinti, kad būtų sukurta pamatinė integruotos Europos energijos rinkos infrastruktūra. Tikimasi, kad 2016 m. pasirodys pirmoji infrastruktūros investicijų, vykdytų naudojantis Europos strateginių investicijų fondo lėšomis sukurtomis priemonėmis, nauda. Konkrečiai elektros energijos srityje Komisija numato priimti komunikatą dėl būtinų priemonių siekiant įgyvendinti 2030 m. elektros energijos tinklų jungčių 15 % tikslinį rodiklį. Be to, Komisija svarstys, kaip finansuoti abi projektų puses ES ir Energijos bendrijos pasienyje.

Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai reiškia aktyvų susidomėjimą bendradarbiauti Šiaurės jūros regione. Beveik pusė kapitalo išlaidų, skirtų visiems elektros energetikos bendro intereso projektams, bus investuota Šiaurės jūros regione. Todėl Komisija ketina sukurti regioninio bendradarbiavimo Šiaurės jūroje aukšto lygio grupę, kuri padėtų spręsti reglamentavimo, finansines ir teritorijų planavimo problemas, trukdančias įgyvendinti tuos projektus.

Norint išvengti regioninio pobūdžio kliūčių reikės tęsti investicijas į nacionalinę tinklų infrastruktūrą. Ypač nerimą kelią iškraipymai, kylantys dėl nepakankamos nacionalinės infrastruktūros ten, kur yra didelių bendrų prekybos zonų. Prekybos zonų konfigūracijos peržiūros procese, kurį atlieka Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), reikėtų nustatyti didelį poveikį tinklams turinčius apribojimus ir, kur tinka, atskiras prekybos zonas teritorijose, kur yra apribojimų. Tokios prekybos zonos taip pat galėtų padėti išryškinti didesnių investicijų į tinklą poreikį.

Be to, svarbu užtikrinti, kad esama dujų ir elektros energijos infrastruktūra būtų visapusiškai panaudota rinkai integruoti. Toliau bus griežtai užtikrinamas konkurencijos taisyklių vykdymas, visų pirma tam, kad rinkos nebūtų skaidomos dirbtiniais apribojimais naudoti esamą pajėgumą.

2016 m. planuojama priimti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais būtų įgyvendintas naujas rinkos modelis. Pagrindiniai teisės aktų tikslai: geriau susieti didmenines ir mažmenines rinkas; sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir padidinti tarpvalstybinę prekybą; plėtoti trumpalaikes ir ilgalaikes rinkas, kad ir elektros energijos gamintojams, ir vartotojams būtų siunčiami signalai investuoti į modernias technologijas. Persvarstytos ES taršos leidimų prekybos sistemos poveikis taip pat turėtų duoti geresnių ilgalaikio investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijas signalų. Komisija užtikrina, kad ten, kur dėl valstybių narių paramos valstybės pagalbos forma daugėjo investicijų į jų energijos rinkas, paramos politika atitiktų Valstybės pagalbos gaires dėl aplinkos ir energetikos 23 , kad būtų išvengta galimų rinkos iškraipymų. Be to, vykdant valstybės pagalbos sektoriaus tyrimą dėl elektros energijos pajėgumų mechanizmų 24 šiuo metu tiriama, kiek esami ir planuojami pajėgumų mechanizmai gali mažinti vidaus rinkos veiksmingumą.

Rengdama tuos pasiūlymus dėl teisės aktų, Komisija ypač pabrėš paskatas prisidėti prie reguliavimo apkrova, nes jis padeda didinti vartojimo efektyvumą ir lankstumą energijos tinkluose. Nebeturi stigti informacijos apie išlaidas ir vartojimą, nebeturi likti sunkumų pakeisti tiekėją ir stigti atlygio už aktyvų dalyvavimą.

Vartotojai (ir namų ūkiai, ir pramonė) nori daugiau energijos kainų ir sąnaudų skaidrumo. Todėl Komisija rengiasi 2016 m. paskelbti naują energijos kainų ir sąnaudų ataskaitą, kurioje būtų apžvelgtos energijos sąnaudos, mokesčiai ir rinkliavos, taip pat subsidijos. Tai bus konstruktyvi medžiaga diskusijai apie skirtingus kainų lygius valstybėse narėse, skirtingas energijos kainų dedamąsias, jų poveikį Europos pramonės konkurencingumui bei investicijoms Europoje ir galimybę paveikti vartotojų elgseną. Pirmas žingsnis, kurį žengė Komisija, – tai šiandien pateiktas pasiūlymas patobulinti Europos dujų ir elektros energijos kainų statistiką 25 .

Komisija ypatingą dėmesį skirs pažeidžiamų vartotojų apsaugai, 2016 m. persvarstydama pagrindinius teisės aktus, pavyzdžiui, peržiūrėdama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą arba siūlydama naują rinkos modelį, kuriuose valstybių narių įsipareigojimai ir rinkos dalyvių prievolės pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu galėtų būti geriau suformuluotos. Komisijos ketina užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo finansavimo programų lėšų galėtų gauti neturtingi ir pažeidžiami energijos vartotojai, ir ji sieks gerinti duomenų apie energijos nepriteklių rinkimą.

5.    Energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas

Padaryta pažanga

ES ir jos valstybės narės nusprendė remti nuoseklesnę ES užsienio ir energetikos politikos veiklą, kurioje atsižvelgiama į geopolitines permainas. 2015 m. liepos mėn. Taryba patvirtino išvadas dėl energetikos diplomatijos ir veiksmų planą 27 . Juose nurodomas poreikis stiprinti dvišalį ir daugiašalį dialogą, intensyviau taikyti užsienio politikos priemones tiekimo įvairinimui didinti ir stengtis rinkas grįsti taisyklėmis, didinti rinkų skaidrumą ir tvarumą.

Pereinant prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos mažės importuojamo iškastinio kuro vartojimas, nes silps energijos paklausa ir bus naudojami atsinaujinantieji ir kiti vietos energijos šaltiniai. Investuojant į atsparią infrastruktūrą reikia atsižvelgti į šią kintančią aplinką, kad būtų išvengta turto nuvertėjimo.

2015 m. pasižymėjo nesiliaujančia Rusijos ir Ukrainos tarpusavio santykių įtampa; ilgam laikui sumažėjusiomis naftos kainomis, turėjusioms įtakos energijos rinkoms visame pasaulyje; naujomis iniciatyvomis sukurti papildomą gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos infrastruktūrą; naujomis perspektyvomis, kurias atvėrė susitarimas su Iranu dėl branduolinių klausimų, ir nuolatiniu iškastinio kuro vidaus gavybos mažėjimu.

2014–2015 m. žiemą Ukraina, nors ir būdama sunkioje politinėje padėtyje, įrodė esanti patikima Rusijos dujų tranzito partnerė. ES tiki, kad Ukrainos išlikimu svarbia tranzito valstybe suinteresuotos visos šalys. ES aktyviai remia Ukrainos Vyriausybės ir bendrovės „Naftogaz“ pastangas ir toliau tai užtikrinti, visų pirma esmine struktūrine dujų sektoriaus reforma, kurią šiuo metu vykdo Ukraina. Labai svarbu, kad šis reformų procesas tęstųsi. Visus 2015 m. Komisija aktyviai prisidėjo, kad Ukrainos ir Rusijos derybos vyktų sklandžiau siekiant užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai žiemą. To rezultatas – 2015 m. rugsėjo 25 d. teisiškai privalomo protokolo parafavimas ir 2015 m. spalio 9 d. pradėtas jo įgyvendinimas. 2015 m. gerokai padidintas reversinio tiekimo į Ukrainą iš ES, ypač iš Slovakijos, pajėgumas, todėl Ukrainai atsirado sąlygos importuoti dujas per ES ir taip sumažinti tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos.

Komisija atkreipė dėmesį į komercinių bendrovių planus tiesti kitus Rusiją ir Vokietiją jungsiančius dujotakius Baltijos jūroje. Jei ir būtų nutiesti „Nord Stream 3“ ir „Nord Stream 4“, naujo tiekimo šaltinio vis tiek neatsirastų ir dar padidėtų perdavimo iš Rusijos į ES pajėgumas, kurio jau dabar panaudojama vos 50 proc. Tie dujotakiai turėtų visiškai atitikti ES teisę. Komisija visapusiškai vertins, ar bet kuris toks projektas atitinka Europos reglamentavimo sistemą.

ES rems tik tuos infrastruktūros projektus, kurie atitinka pagrindinius energetikos sąjungos, įskaitant ES energetinio saugumo strategiją 28 , principus. Siekiant užtikrinti saugų ir atsparų energijos tiekimą Europos piliečiams ir įmonėms, be galo svarbu įvairinti energijos šaltinius, tiekėjus ir maršrutus. Sąjungos energijos tiekimo saugumas taip pat glaudžiai susijęs su kaimyninių valstybių energijos tiekimo saugumu 29 . Todėl ypač svarbus vaidmuo tenka Energijos bendrijai, nes ji skatina prioritetinius jungčių projektus ir užtikrina, kad regione būtų laikomasi taisyklių, suderinamų su tomis, kurios galioja ES. Šiuo aspektu Vienoje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime regiono šalys nusprendė sukurti regioninę elektros energijos rinką. Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupėje šešios Energijos bendrijos šalyse prisijungė prie susitarimo memorandumo ir pritarė veiksmų planui kartu su devyniomis ES šalimis – tai puikus pavyzdys, kaip energetikos sąjunga plečiasi ir atneša naudos už ES sienų. Visus 2015 m. Komisija stengėsi remti Energijos bendrijoje vykstantį reformų procesą. 2015 m. gegužės 20–21 d. Hagoje vykusioje konferencijoje Komisija kartu su kitais subjektais pasirašė Tarptautinę energetikos chartiją.

Neseniai rytinėje Viduržemio jūros dalyje atradus dujų telkinių, išaugo Viduržemio jūros regiono galimybės prisidėti prie Europos energetinio saugumo. Todėl bendradarbiavimas suintensyvintas įsteigus tris „Euro-Med“ forumus, kuriuose aptariami dujų, regioninės elektros energijos rinkos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos populiarinimo bei energijos vartojimo efektyvumo skatinimo klausimai. 2015 m. vėl pradėti pokalbiai dėl Kaspijos jūros regiono dujotakio ir tęsėsi su pietiniu dujų koridoriumi susiję darbai.

Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio sulaukė elektros energija. Kai kuriose valstybėse narėse perteklinis elektros energijos tiekimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo ir dabar jau kalbama apie tinklo įtampos sumažėjimo grėsmę. Siekiant įvertinti, kur slypi realios elektros energetikos sistemos problemos ir kaip jas geriausiai spręsti, imtasi kelių iniciatyvų, kad būtų atlikta bendra metodika pagrįsta elektros energijos gamybos adekvatumo analizė regionų mastu 30 . 

Tolesni žingsniai

2016 m. geopolitiniai iššūkiai niekur nedings. ES turės efektyviai tęsti naująją energetikos diplomatiją ir su trečiosiomis šalimis kalbėti vienu balsu. Jai taip pat reikės parengti atitinkamus energetikos diplomatijos veiksmų planus, kad įvairinimas būtų stiprinamas ir užsienio politikos priemonėmis.

2016 m. planuojama persvarstyti Reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo, kad būtų pagerintas ES atsparumas, jei nutrūktų tiekimas. Ypač svarbu sustiprinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų išvengta tiekimo sukrėtimų arba jų padariniai būtų mažesni ir kad būtų užtikrintas solidarumas, jei susidarytų ekstremali situacija. Komisija ketina vienu metu pateikti suskystintų gamtinių dujų ir dujų saugojimo strategiją, kad Europos Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti suskystintų gamtinių dujų teikiamomis įvairinimo galimybėmis. Be to, Komisija nesiliauja akcentuoti energijos apskritai ir ypač suskystintų gamtinių dujų svarbos vykstančiose derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP).

Siekdama padidinti skaidrumą ir užtikrinti, kad tarpvalstybiniai susitarimai energetikos srityje atitiktų galiojančius ES teisės aktus ir politiką, Komisija rengia pasiūlymą persvarstyti dabartinį Tarpvyriausybinių susitarimų sprendimą.

Iki 2016 m. pabaigos Komisija ketina pateikti naują teisinę elektros energijos tiekimo saugumo srities priemonę, kuri padidintų skaidrumą, užtikrintų bendrą požiūrį ir padėtų surasti geresnių tarpvalstybinių elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo sprendimų. Tą priemonę ketinama visiškai integruoti į naują elektros energijos rinkos modelį.

Branduolinės energetikos srityje nauja branduolinė informacinė programa, kuri bus paskelbta 2016 m., parodys, kokias investicijas į visus branduolinio ciklo etapus valstybės narės planuoja iki 2050 m. Kadangi pusė ES valstybių narių nurodė ketinančios ir toliau iš šio energijos ištekliaus gaminti dalį savo elektros energijos, ši iniciatyva turėtų suteikti daugiau aiškumo dėl ilgalaikių investicijų į branduolinę energetiką poreikių ir dėl branduolinės veiklos įsipareigojimų valdymo.

6.    Į mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą orientuota energetikos sąjunga

Padaryta pažanga

Norint paspartinti ES energetikos permainas ir jomis pasinaudojant pagal energetikos sąjungos galimybes kurti darbo vietas ir užtikrinti augimą, būtini moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas. 2015 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė komunikatą „Integruoto strateginio energetikos technologijų (SET) plano įgyvendinimas“ 31 . Tai davė naują postūmį geriau koordinuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas Europoje ir tinkamiau dėliojant jų prioritetus plėtoti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

Norint, kad inovacijos pasiektų rinką, ypač svarbu užsitikrinti finansavimą. Todėl Komisija ir Europos investicijų bankas imasi priemonių pagal Investicijų planą Europai ir naudodami Europos strateginių investicijų fondą (ESIF). Tuo tikslu pagal energetikos parodomųjų projektų „InnovFin“ priemonę teikiamas rizikos finansavimas: užuot skyrus tradicines dotacijas, siūlomos paskolos, nuosavas kapitalas ir garantijos. Tai turėtų padidinti novatoriškų energetikos technologijų bendrovių konkurencingumą.

ES apyvartinių taršos leidimų sistema taip pat teikia galimybių finansuoti investicijas į inovacijas. 2014 m. valstybės narės su klimatu ar energetika susijusiems tikslams panaudojo arba planavo panaudoti vidutiniškai apie 87 proc. visų ES apyvartinių taršos leidimų sistemos aukcionuose gautų pajamų – 3,2 mlrd. EUR. Pagal NER 300 programą novatoriškiems projektams dvidešimtyje valstybių narių iš viso skiriamas sudėtinis 2,1 mlrd. EUR finansavimas, kuriuo tikimasi pritraukti dar 2,7 mlrd. EUR privačiųjų investicijų.

2015 m. liepos mėn. pateiktuose pasiūlymuose persvarstyti ATLPS direktyvą Komisija pasiūlė naują inovacijų fondą ir naują modernizavimo fondą. Inovacijų fondas pagrįstas NER 300 programa, tik išplėsta jos taikymo sritis, kad apimtų anglies dioksido kiekio mažinimo inovacijas pramonės sektoriuose. Kadangi inovacijų fondo lėšomis bus remiamos mažo anglies dioksido kiekio inovacijos ir parodomoji veikla, jis taip pat padės įgyvendinti pagrindinius Strateginio energetikos technologijų plano veiksmus. Naujasis modernizavimo fondas sumanytas valstybėms narėms, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui nesiekia 60 proc. ES vidurkio. Jo paskirtis – modernizuoti energetikos sistemą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Norint išsaugoti tarptautinį konkurencingumą tų sektorių, kuriuose gamybos iškėlimo iš ES rizika yra didžiausia, persvarstytoje ATLPS direktyvoje taip pat siūlomos tikslingesnės anglies dioksido nutekėjimo taisyklės.

Be to, siekiant energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų ypač svarbus vaidmuo tenka bendrajai programai „Horizontas 2020“. 2014–2015 m. daugiau nei 9 mlrd. EUR programos lėšų skirta energetikos (įskaitant branduolinę) moksliniams tyrimams, netaršiam transportui, veiksmams klimato srityje ir išteklių naudojimo efektyvumui, bioekonomikai ir bazinėms didelio poveikio technologijoms remti. Be to, energetika ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniai tyrimai ir inovacijos yra viena dažniausiai pasirenkamų pažangiosios specializacijos sričių (ją pasirinko daugiau nei 100 ES regionų), o tai rodo, kad tam bus skirtos daug lėšų iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų. Prie šio darbo turėtų prisidėti 2015 m. Komisijos inicijuota Europos energetikos pažangiosios specializacijos platforma 32 .

Tolesni žingsniai

Kartu su 2016 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita Komisija ketina pateikti integruotą energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategiją. Toje integruotoje strategijoje turėtų atsispindėti konsultacijų, kurias Komisija pradės su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais dėl trijų tarpusavyje susijusių krypčių (energetikos technologijų, transporto ir pasaulinio konkurencingumo), rezultatai. Vienas jos aspektų – viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimas, paskatų nekurti inovacijų šalinimas ir kliūčių privačiosioms investicijoms įveikimas. Kaip pagrindinė inovacijoms palankios aplinkos savybė, turėtų būti skatinami principu „iš apačios į viršų“ grindžiami moksliniai tyrimai.

2016 m. reikės skirti dėmesį efektyvesniam energetikos sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos ir žiedinės ekonomikos koordinavimui. Tai susiję, be kita ko, su laipsnišku energetikos ir transporto sektorių skaitmeninimu.

Energetikos permainos lems permainas daugelyje sektorių, todėl į jas reikia labiau įtraukti socialinius partnerius. Be kita ko, tuo tikslu būtų užtikrinama, kad gebėjimų formavimo ir mokymo schemos atitiktų naujų profesinių profilių poreikius, būtų nagrinėjamos darbo sąlygos naujuose sektoriuose arba būtų sudaromos sąlygos socialiniu požiūriu teisingai kaitai sektoriuose arba regionuose, kuriuose mažės darbo vietų. Komisija pradėjo dialogą su socialiniais partneriais Europos lygmeniu ir tęs jį 2016 m. Ji ragina valstybes nares taip pat diskutuoti su socialiniais partneriais apie energetikos permainų pasekmes, pasirengimą joms ir jų valdymą 33 .

7.    Energetikos sąjungos įgyvendinimas

Padaryta pažanga

Siekiant užtikrinti, kad visi su energetika susiję veiksmai Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis padėtų siekti energetikos sąjungos tikslų, energetikos sąjungai reikalingas teisės aktais pagrįstas patikimas ir skaidrus valdymo procesas.

Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius pastaruosius kelis mėnesius reguliariai vyko į valstybes nares aptarti energetikos sąjungos reikalų politiniu lygmeniu. Jis įsitraukė į dialogą su valstybių narių vyriausybėmis ir parlamentais, Europos Parlamentu, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais. Šie vizitai ir kita viešoji daugelio kitų Komisijos narių, ypač M. Ariaso Cañetės, veikla padeda vieniems kitus išgirsti ir aptarti energetikos sąjungą ir galimybes, kurias ji teikia Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

Taip pat palaikant techninį dialogą su valstybėmis narėmis, šis procesas leido daug geriau suvokti energetikos sąjungos galimybes, stipriąsias puses, grėsmes ir silpnąsias puses valstybių narių lygmeniu, kaip matyti iš kartu skelbiamų informacijos suvestinių, kurių informacija patvirtinta su valstybėmis narėmis po dvišalių diskusijų 35 . Be to, šiame procese parengta prie šios energetikos sąjungos būklės ataskaitos pridedama siūlomoji pagrindinių rodiklių metodika 36 . Šiame tarnybų darbiniame dokumente pagal pirmuosius tris pagrindinius rodiklius palyginama penkių energetikos sąjungos dimensijų padėtis visoje ES. Ateityje pagrindiniai rodikliai bus naudojami energetikos sąjungos rezultatams matuoti ir stebėti.

Energetikos permainoms reikia strateginio planavimo. Šiuo metu tik maždaug trečdalis valstybių narių yra patvirtinusios visapusiškas energetikos ir klimato strategijas laikotarpiui po 2020 m., kuriose nustatyti nacionaliniai orientaciniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tiksliniai rodikliai. Turint omenyje poreikį sukurti nuspėjamas sąlygas investicijoms į sritis, kurioms dažnai reikia ilgalaikio planavimo, tai kelia didelį nerimą.

Tolesni žingsniai

Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, kuriuose aptariamos visos penkios energetikos sąjungos dimensijos, yra būtinos priemonės norint sudaryti sąlygas planuoti strategiškiau. Jie padės pasiekti 2030 m. tikslinius rodiklius. Jiems skirtų gairių dokumentas, kuris skelbiamas kaip šios energetikos sąjungos ataskaitos priedas, taps atspirties tašku valstybėms narėms, kad jos galėtų pradėti rengti 2030 m. sistemos aprėpiamo laikotarpio planus.

Norint sparčiai kintančioje aplinkoje užtikrinti tikrumą ir nuspėjamumą projektų vykdytojams ir investuotojams, parengiamuosius darbus reikėtų pradėti nedelsiant. Todėl 2017 m. valstybės narės turėtų pateikti nacionalinius planus, kuriais būtų grindžiamos tolesnės diskusijos, siekiant tuos nacionalinius planus patvirtinti iki 2018 m., kad jie būti galėtų parengti vykdyti gerokai iki 2021 m.

Nacionaliniuose planuose taip pat reikia atsižvelgti į regionines konsultacijas srityse, kurioms galėtų būti naudingas sustiprintas bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis. 2016 m. Komisija ketina paskelbti gaires, kaip stiprinti regioninį bendradarbiavimą plačiąja prasme ir kaip Komisija gali padėti formuoti regioninius modelius.

Norint stebėti pažangą, reikia sukurti skaidrią stebėjimo sistemą, pagrįstą pagrindiniais rodikliais ir kas dvejus metus teikiamomis valstybių narių ataskaitomis apie nacionalinių planų įgyvendinimo pažangą. Komisija ketina vertinti kolektyvinę ES lygmeniu padarytą pažangą metinėje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje ir prireikus pasiūlyti politikos veiksmų ir priemonių, kad užtikrintų energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimą.

Remdamasi, be kita ko, galiojančių ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumo patikra 37 ir vykstančiomis diskusijomis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais, Komisija 2016 m. numato pateikti pasiūlymą racionalizuoti su veiksmais klimato ir energetikos srityje susijusius planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus valstybėms narėms ir Komisijai, kad kuo greičiau sumažintų nereikalingą administracinę naštą pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir suderintų planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus su energetikos sąjungos pagrindų strategija.

8.    Išvados ir tolesni veiksmai

Būtina išsaugoti užmojį, pusiausvyrą ir tempą, numatytus 2015 m. vasario mėn. paskelbtoje energetikos sąjungos pagrindų strategijoje. 2016 m. bus svarbūs metais, rezultatų metai, kuriais energetikos sąjungos strategijoje išdėstyta strateginė vizija bus sukonkretinta ES lygmens teisėkūros iniciatyvomis, didesniu mūsų santykių su išorės partneriais nuoseklumu ir tolesne energetikos sąjungos plėtote ir įgyvendinimu.

(1)

     COM(2015) 80.

(2)

     Kartu pateikiame keletą ataskaitų ir tarnybų darbinių dokumentų, kurie yra pirmas žingsnis racionalizuojant Komisijos ataskaitų teikimo prievoles.

(3)

     Komisijos darbo programa, COM(2015) 610. Visi pasiūlymai bus parengti laikantis subsidiarumo, proporcingumo ir geresnio reglamentavimo principų. Kai kurie tų pasiūlymų bus REFIT iniciatyvos.

(4)

     Kitos dvi yra Brazilija ir Kanada.

(5)

     27 proc. pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o dar 27 proc. gaunama iš branduolinės energijos.

(6)

     COM(2014) 15 ir jos poveikio vertinimas.

(7)

     2015 m. rugsėjo 18 d. Aplinkos tarybos išvados.

(8)

     Pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra (WLTP) buvo patvirtinta 2014 m. pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisykles ir pakeitė iki tol taikytą bandymų procedūrą – „Naująjį Europos važiavimo ciklą“ (NEDC).

(9)

     Tai padės užtikrinti, kad realiomis sąlygomis automobilių išmetamų teršalų kiekiai neviršytų reglamentuojamų ribinių verčių, atsižvelgiant į leidžiamus nuokrypius dėl bandymų procedūros ir matavimo priemonių netikslumo, kuris ilgainiui bus palaipsniui sumažintas.

(10)

     Žr. Veiksmų klimato srityje pažangos ataskaitą, COM(2015) 576 ir SWD(2015) 246.

(11)

     Kadangi tarpiniai tiksliniai rodikliai apibrėžti kaip dvejų metų vidurkis, gavus naujus 2014 m. Eurostato duomenis šis vertinimas gali pasikeisti.

(12)

     COM(2015) 341.

(13)

     COM(2015) 574 ir prie jo pridedamas tarnybų darbinis dokumentas SWD(2015) 245.

(14)

     COM(2014) 520.

(15)

     Energijos vartojimo efektyvumo finansinių institucijų grupės (EEFIG) ataskaita ( www.eefig.eu ).

(16)

      http://ec.europa.eu/energy/en/topics/infrastructure/central-and-south-eastern-europe-gas-connectivity .

(17)

     COM(2015) 340.

(18)

     COM(2015) 339; kartu paskelbtas tarnybų darbinis dokumentas dėl geriausios patirties, susijusios su atsinaujinančiosios energijos suvartojimu savo reikmėms, SWD(2015) 114.

(19)

     SWD(2015) 249.

(20)

     31 proc. elektros energijos ir 25 proc. dujų projektų, ACER bendro intereso projektų įgyvendinimo stebėjimo ataskaitos duomenimis.

(21)

     C(2015) 8052.

(22)

     SWD(2015) 247.

(23)

     OL C 200, 2014 6 28, p. 1.

(24)

     C(2015)2814.

(25)

     COM(2015) 496.

(26)

     C36/14, Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką.

(27)

     Tarybos išvados dėl energetikos ir klimato srities diplomatijos (10995/15 ir 11029/15).

(28)

     COM(2014) 330.

(29)

     JOIN(2015) 50, priimtas kartu su SWD(2015) 500.

(30)

     Žr., pvz., Vokietijos ir jos kaimynių deklaraciją dėl elektros energijos tiekimo saugumo http://www.benelux.int/files/4414/3375/5898/Jointdeclaration.pdf .

(31)

     C(2015)6317.

(32)

      http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/s3p-energy .

(33)

     Naujoje Komisijos rengiamoje visos ES gebėjimų ugdymo darbotvarkėje reikėtų nurodyti priemones, kaip geriau numatyti, kokių gebėjimų reikės, ir pagerinti kvalifikacijų skaidrumą ir pripažinimą.

(34)

     „Tax Reforms Report in the EU Member States“, 2015 m. (lapkritis) – Taxation Paper Nr. 58; http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_papers/taxation_paper_58.pdf .

(35)

     Informacijos apie valstybes nares suvestinės pateiktos dokumentuose SWD(2015) 208–209, 217–242.

(36)

     SWD(2015) 243.

(37)

     REFIT iniciatyvų 10 punktas, Komisijos darbo programos II priedas (COM(2015) 610).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 18.11.2015

COM(2015) 572 final

PRIEDAS

ATNAUJINTAS ENERGETIKOS SĄJUNGOS VEIKSMŲ PLANAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMINIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Energetikos sąjungos būklė

{SWD(2015) 208}
{SWD(2015) 209}
{SWD(2015) 217 à 243}

Atnaujintas energetikos sąjungos veiksmų planas – 2015 m. lapkričio mėn.

Santrumpos: ETS – energijos tiekimo saugumas, EVR – energijos vidaus rinka, EVE – energijos vartojimo efektyvumas, ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, MTI – moksliniai tyrimai ir inovacijos

Šis veiksmų planas yra tas pats, kuris buvo pateiktas 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015) 80). Šioje lentelėje nauja informacija pateikiama tik paskutiniame stulpelyje. Tai atnaujinta informacija apie jau priimtas iniciatyvas arba tvarkaraščio pakeitimai. Nėra jokios naujos informacijos apie iniciatyvas, kurios iš pradžių buvo numatytos 2016 m. arba vėlesniam laikui.