52015DC0034

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tarpinis Jungtinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programos BONUS vertinimas

1. ĮVADAS

Šioje ataskaitoje pateikiami tarpinio vertinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 862/2010/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS) 13 straipsnį rezultatai. Sprendime nustatyta, kad Komisija atlieka tarpinį BONUS vertinimą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d., kuriame įvertina pažangą siekiant sprendime nustatytų tikslų, ir pateikia rekomendacijų, kaip toliau didinti integraciją (įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją) ir įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą. Tarpiniame vertinime taip pat įvertinama, ar dalyvaujančių valstybių[1] finansiniai įnašai, atsižvelgiant į jų nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą, yra tinkami.

Tarpinį BONUS vertinimą atliko nepriklausoma penkių ekspertų grupė, o jų išvados pateiktos išsamioje vertinimo ataskaitoje[2].

Šioje ataskaitoje apibendrinamos pagrindinės tarpinio vertinimo išvados ir pateikiamos Komisijos pastabos.

2. PAGRINDINIAI FAKTAI IR BONUS APŽVALGA

Baltijos jūra yra unikali – ji pusiau uždara, tai vienas iš didžiausių apysūrio vandens telkinių pasaulyje, žiemą dalis jūros pasidengia ledu, su ja ribojasi devynios valstybės, iš kurių aštuonios yra ES valstybės narės. Baltijos jūros aplinkai didelę neigiamą įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų. Tokį pavojų kelia, be kita ko, išmesti cheminiai ginklai ir sunkiųjų metalų junginiai. Be to, dideli maisto medžiagų kiekiai yra susiję su vadinamosiomis mirties zonomis, kuriose nėra deguonies, dumblių žydėjimu ir poveikiu laukinei gyvūnijai ir augmenijai. Unikaliai Baltijos jūros regiono biologinei įvairovei poveikį daro ir atsirandantys nebūdingi svetimi organizmai, žvejyba, laivyba, jūroje vykdoma veikla, besikeičiančios klimato sąlygos, besivystanti ekonomika, kuriai būdinga vis intensyvesnė žemės ūkio veikla, ir didėjantis pakrantės gyventojų skaičius. Dėl šių veiksnių itin sumenkus Baltijos jūros pajėgumui sumažėjo galimybė tvariai gauti gėrybių ir paslaugų, nuo kurių priklauso pats regionas ir jo socialinė, kultūrinė bei ekonominė gerovė.

Kaip matyti Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos[3], 2007 m. Europos Vadovų Taryba pabrėžė esanti susirūpinusi Baltijos jūros aplinkos padėtimi.

Spręsti šiuos uždavinius ir rasti neatidėliotinų problemų, su kuriomis susiduria Baltijos jūros aplinka, sprendimų, galima pasitelkus mokslą. Todėl reikėjo kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu suaktyvinti Baltijos jūros regione vykdomus mokslinius tyrimus, nustatant ir taikant visapusiškai integruotą požiūrį, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos visose su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse galėtų būti racionalizuotos ir kon­cen­t­ruotos, siekiant koordinuotai, rezultatyviai ir veiksmingai spręsti sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

Reaguodama į susidariusią padėtį ir atsižvelgdama į ankstesnę pažangą siekiant didesnės mokslinių tyrimų integracijos, padarytą 2003–2008 m. remiant ERA-NET[4], o 2007–2012 m. – ERA-NET Plus, Taryba paprašė Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 169 straipsnis) pateikti pasiūlymą dėl Baltijos jūros regionui skirtos iniciatyvos, kuria ES sudaroma galimybė dalyvauti kelių valstybių narių bendrai įgyvendinamose mokslinių tyrimų programose. Iniciatyvomis pagal 185 straipsnį siekiama tvarios nacionalinių mokslinių tyrimų programų integracijos, kad būtų įveiktas susiskaidymas ir užtikrinta mokslinė, finansų bei valdymo integracija.

BONUS įsteigta remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu[5] kaip Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos (toliau – daly­vau­jan­čios valstybės) bendra struktūra pagal 185 straipsnį, dalyvaujant ES.

Bendras BONUS tikslas – „gerin[ti] mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione pajėgum[us], siekiant paremti tikslus atitinkančių taisyklių, politikos ir valdymo tvarkos kūrimą ir įgyvendinimą, veiksmingai spręsti svarbiausias aplinkos ir visuomenės problemas, su kuriomis regione yra susiduriama [dabar] ir bus susiduriama ateityje, bei padidinti fragmentiško Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų sudarymo ir požiūrio į juos [rezultatyvumą ir] veiksmingumą, Baltijos jūros sistemoje vykdomą įvairių rūšių mokslinių tyrimų veiklą integruojant į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą. Be to, BONUS prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) kūrimo ir formavimo Baltijos jūros regione.“[6]

Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia, kad įgyvendinant BONUS būtų parengta politika grindžiama strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė, stiprinamas tarpvalstybinių ir tarp­sektorinių viešųjų mokslinių tyrimų programų koordinavimas ir integracija, didinamas mokslinių tyrimų pajėgumas tose Baltijos jūros regiono valstybėse, kuriose mokslinių tyrimų intensyvumas yra mažesnis, nustatyta tinkama už valdymą atsakingam juridiniam asmeniui skirta įgyvendinimo tvarka bei valdymo struktūra ir paskelbti įvairių sričių strateginiu požiūriu koncentruoti ir kelis partnerius apimantys bendri kvietimai teikti paraiškas.

Programos BONUS biudžetas yra 100 mln. EUR; didžiausias Europos Sąjungos finansinis įnašas – 50 mln. EUR, o likusią šios sumos neviršijančią lėšų dalį sudaro dalyvaujančių valstybių nacionaliniai įnašai. Ne daugiau kaip 25 % nacionalinių įnašų dydžio gali sudaryti nepiniginiai įnašai infrastruktūra, kuria paramos gavėjai gali nemokamai naudotis vykdydami BONUS projektus.

Programą BONUS įgyvendina Helsinkyje įsteigta Europos ekonominių interesų grupė (BONUS EEIG). Sekretoriatas yra atsakingas už administracinį, finansų ir sutarčių valdymą ir yra atskaitingas vadovaujamajam priežiūros komitetui. Priežiūros komitetą sudaro visų dalyvaujančių valstybių atstovai; jis yra aukščiausias programos valdymo organas. Priežiūros komitetas priima sprendimus ir paveda užduotis sekretoriatui. Šio organo veikloje Komisija dalyvauja nuolatinio stebėtojo teisėmis.

Pagal sprendimą BONUS įgyvendinama dviem etapais: pradiniu strateginiu ir vėlesniu įgyvendinimo etapais. Pradiniame strateginiame etape BONUS EEIG parengė strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir susitarė dėl reikalingos išsamios įgyvendinimo tvarkos. Paprastai ši tvarka yra grindžiama Septintąja bendrąja programa ir joje nustatomos finansų valdymo taisyklės, finansavimo normos ir ataskaitų teikimo reikalavimai; jie yra išsamiai nustatyti susitarime dėl įgyvendinimo, kurį, atlikus BONUS EEIG gebėjimo valdyti programą ex ante auditą ir vėliau ėmusis su esminėmis rekomendacijomis susijusių veiksmų, 2012 m. spalio mėn. sudarė Komisija ir BONUS EEIG.

Sudarius susitarimą dėl įgyvendinimo prasidėjo BONUS įgyvendinimo etapas. Reikalaujama, kad įgyvendinimo etapas truktų ne trumpiau kaip 5 metus iki 2017 m. spalio mėn., o jo metu daugiausia skelbiami kvietimai teikti paraiškas, atrenkami pasiūlymai ir teikiama parama bendradarbiavimu grindžiamiems mokslinių tyrimų projektams. Vėlesni veiksmai – tai sklaida, nuolatinis strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės atnaujinimas, sąsaja su mokslo politika, bendradarbiavimas su atitinkamomis kitų Europos jūrų baseinų regionų mokslo bendruomenėmis bei keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais.

2012 m. lapkričio mėn. paskelbti pirmieji BONUS kvietimai teikti paraiškas dėl Gyvybingos ekosistemos ir Inovacijų sričių projektų. Atlikus vertinimą, buvo rekomenduota finansuoti 7 Gyvybingos ekosistemos srities projektus[7] ir 13 Inovacijų srities projektų[8]. Gyvybingos ekosistemos srities dotacijos skirtos 2014 m. pradžioje, o Inovacijų srities – vėliau 2014 m. Trečias kvietimas teikti paraiškas dėl Tvarių ekosistemų funkcijų srities projektų paskelbtas 2014 m. sausio mėn., todėl šiame vertinime jis neaptariamas.

Surengta įvairių sklaidos renginių, įskaitant bendradarbiavimą su Helsinkio komisija (HELCOM)[9], Baltijos jūros regiono programa[10] ir Europos Parlamentu.

3. NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲ GRUPĖS TARPINIO VERTINIMO ATASKAITA IR KOMISIJOS PASTABOS

Vertinimo ataskaitoje aptariama BONUS pažanga siekiant sprendimo I priedo 2 straipsnyje išdėstytų tikslų, taip pat integracijos ir įgyvendinimo kokybės bei veiksmingumo mastas.

Komisija mano, kad ekspertų grupės taikyta metodika yra tinkama. Pagrindiniai duomenų šaltiniai, kuriais naudotasi atliekant vertinimą, buvo BONUS programos, susijusių ES politikos sričių ir kitų programų, susijusių su Baltijos jūros regionu, dokumentai. Be to, vyko pokalbiai su įvairiais vidaus ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais. Tokiu būdu buvo galima pasitelkti duomenų trianguliacijos metodą, todėl gautos patikimesnės išvados. Pavyzdžiui, ekspertų grupė stebėjo BONUS vadovaujamojo priežiūros komiteto posėdį; taip jie galėjo įsitikinti, kad mokslinių tyrimų projektai atrenkami tinkamai remiantis tik eiliškumo sąrašu, sudarytu mokslinę kompetenciją įvertinus pagal nepriklausomų vertintojų ekspertų skirtus taškus, ir vadovaujantis Septintosios bendrosios programos taisyklėmis.

Kadangi tuo metu, kai buvo atliekamas tarpinis vertinimas, įgyvendinimo etape daryti išvadas iš mokslinių tyrimų, kuriems skiriama BONUS parama, dar buvo per anksti, preliminarios išvados pagrįstai padarytos atsižvelgiant į remiamų mokslinių tyrimų apimtį ir rezultatus, pasiektus pagal ankstesnius ERA-NET skyrus dotacijas moksliniams tyrimams, kurių sritis yra tokia pati.

3.1–3.5 skirsniuose pateikta vertinimo ataskaitoje išdėstytų ekspertų išvadų santrauka, o Komisijos pozicija dėl jų pateikta 4 skirsnyje.

3.1.        Aktualumas

BONUS tikslai nustatyti reaguojant į daugybę gamtos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, kurie daro didelę žalą Baltijos jūros aplinkos būklei ir pajėgumui iš jos tvariai gauti gėrybių ir paslaugų, nuo kurių priklauso regionas.

Dėl reguliavimo Baltijos jūros aplinka pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau pagerėjimas nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi, ir Baltijos jūrai tebėra būdingas toksiškų dumblių žydėjimas, mirties zonos, kuriose nėra deguonies, svetimos rūšys, sumenkę žuvų ištekliai ir perpildyta jūros erdvė.

Baltijos jūra yra beveik visiškai uždara, jos recirkuliacija yra nedidelė, o ekosistemų, žmogaus veiklos, sausumos ir jūros tarpusavio sąveika yra sudėtinga. Vertinimo ataskaitoje akcentuojama, kad tebėra svarbu laikytis BONUS integruoto požiūrio. Pabrėžtina, jog itin svarbu, kad dalyvautų visos Baltijos jūros regiono valstybės, nes taip prisidedama prie bendro sutarimo ir suderintų veiksmų siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria Baltijos jūra.

Atsižvelgiant į tai, vykdant BONUS surengtos plataus masto konsultacijos su suinte­resuotaisiais subjektais ir, pritarus visoms dalyvaujančioms valstybėms, parengta politika grindžiama strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė, kurioje apibrėžti svarbiausi mokslinių tyrimų poreikiai bei prioritetai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant pagerinti Baltijos jūros aplinką ir sudaryti sąlygas darniam vystymuisi – taip bus remiama Baltijos jūros regiono valstybių ekonomika.

2014 m. sausio mėn., surengus dar vienas plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė[11] buvo atnaujinta.

BONUS toliau sprendžiama ankstesnė fragmentiško regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų sudarymo problema ir nustatyta ilgalaikė, bendradarbiavimu grindžiama, tarpdisciplininė ir tarpvalstybinė mokslinių tyrimų programa. Ja teikiamos žinios, kuriomis remiasi mokslo žiniomis grindžiamas valdymas ir darnus vystymasis siekiant geresnės Baltijos jūros ateities.

Vykdant BONUS integruoti nacionalines mokslinių tyrimų programas padėjo pastaruosius dešimt metų trunkantis vis glaudesnis bendradarbiavimas, kuris buvo remiamas pagal ankstesnius ERA-NET.

Apskritai, grupė daro išvadą, kad pradiniai tikslai, kuriais buvo grindžiamas BONUS įsteigimas, tebėra aktualūs, o įgyvendinant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę bus prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriais ir toliau sprendžiamos esamos problemos, su kuriomis susiduria Baltijos jūra.

3.2.        Veiksmingumas

Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad bendrai nustačius mokslinių tyrimų tematiką ir vykdant bendrą projektų pasiūlymų vertinimą pagal mokslinę kompetenciją, kurį atlieka nepriklausomi ekspertai neatsižvelgdami į pilietybę, BONUS pasiekta aukšto lygio tarpvalstybinė mokslinė integracija. Laikantis šio požiūrio ir vykdant tinklų kūrimo veiklą suburta tarpvalstybinė mokslinių tyrimų bendruomenė, kuri iš esmės sumažino Baltijos jūros mokslinių tyrimų susiskaidymą ir sustiprino nacionalinių mokslinių tyrimų programų integraciją.

Vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad BONUS EEIG veiklos valdymą reglamentuoja išsamios ir tinkamos procedūros. Finansų priežiūrą užtikrina vykdomasis direktorius ir kvalifikuotas finansų valdytojas. Padaryta išvada, kad BONUS EEIG, kaip speciali įgyvendinimo struktūra, vykdanti veiklos valdymą ir užtikrinanti bendrų finansavimo taisyklių taikymą, veikia efektyviai.

Surengus pokalbius ir atlikus stebėjimą, padaryta išvada, jog vadovaujamasis priežiūros komitetas dirba veiksmingai, jo narių tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu ir konstruktyviu požiūriu sprendžiant problemas. Komisija priežiūros komiteto veikloje dalyvauja stebėtojo teisėmis, o jos pareiškimai buvo laikomi vertingu indėliu remiant konstruktyvias diskusijas BONUS teisinėje sistemoje.

Finansinę integraciją užtikrina bendros finansavimo taisyklės ir atskiras biudžetas, skirtas kiekvienam BONUS kvietimui teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų pasiūlymų. Projektai atrenkami juos įvertinus centralizuotai; vertinimą atlieka nepriklausomi ekspertai, taikydami Septintosios bendrosios programos taisykles ir griežtai vadovaudamiesi eiliškumo sąrašu pagal taškus, neatsižvelgdami į kitus veiksnius, kaip antai nacionalinės kvotos.

Tuo metu, kai buvo rengiama ataskaita, Europos Sąjunga ir dalyvaujančios valstybės bendrai rėmė 20 mokslinių tyrimų projektų, kurių vertė yra 32 mln. EUR ir kuriuose nagrinėjamos tokios svarbios temos, kaip iš sausumos į jūrą patenkančių maisto medžiagų kiekio mažinimas, tausios žuvininkystės skatinimas, parama geresnei jūrų aplinkos stebėsenai ir mišrios jūrų sektoriaus veiklos padariniai. Paskelbus trečią kvietimą teikti paraiškas, šiuo metu baigiamas darbas, susijęs su dotacijų tolesniems projektams, kuriuos pagal Septintosios bendrosios programos taisykles teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai, skyrimu, o iki 2017 m., t. y. programos BONUS užbaigimo, bus paskelbti kiti kvietimai teikti paraiškas.

Kalbant apie kvietimą teikti paraiškas dėl Inovacijų srities projektų, 25 % atrinktų paramos gavėjų sudarė įmonės, o iš jų 16 % buvo MVĮ. Tačiau dėl požiūrio, orientuoto labiau į fundamentinius mokslinius tyrimus, MVĮ sudarė tik 3 % atrinktų paramos gavėjų pagal kvietimą teikti paraiškas dėl Gyvybingos ekosistemos srities projektų, todėl reikia imtis priemonių MVĮ dalyvavimui didinti.

Atsižvelgiant į remiamų projektų apimtį ir susijusių mokslinių tyrimų, kuriems anksčiau skirta parama pagal ERA-NET, rezultatus, vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad BONUS remiami moksliniai tyrimai greičiausiai bus aukštos kokybės ir jais bus plačiai remiamasi.

Vertinimo ataskaitoje palankiai įvertinta programos iniciatyvi komunikacijos politika – reguliariai skelbiami naujienlaiškiai, biuleteniai ir informacijos santraukos atskiromis temomis. BONUS atstovai dalyvauja atitinkamų organizacijų, kaip antai HELCOM, BPI Oceans[12] ir ICES[13], veikloje. Be to, BONUS atstovai dažnai yra pagrindiniai pranešėjai jūrų mokslinių tyrimų renginiuose, taip pat kituose renginiuose, susijusiuose su bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje, pavyzdžiui, Europos jūrų dienos renginiuose, EurOcean konferencijoje ir ES Baltijos jūros regiono strategijos forume. BONUS EEIG atliko savo sklaidos veiklos veiksmingumo tyrimą ir jo rezultatais pasinaudos siekdama sukoncentruoti savo komunikacijos veiklą ir padidinti jos poveikį.

Tikėtina, kad BONUS poveikį padidins jos atvirųjų duomenų politika ir naudojimasis viešai prieinamomis metaduomenų bazėmis; dėl to rezultatai taps plačiau prieinami ir bus sudaryta galimybė geriau suprasti mechanizmus, keliančius grėsmę Baltijos jūros aplinkai.

BONUS remia Jaunųjų mokslininkų klubą ir organizuoja renginius, kuriais skatinami platesnio masto profesiniai gebėjimai, kaip antai gebėjimai pristatyti mokslinius tyrimus ne mokslinei auditorijai. Tokiais renginiais remiamas tyrėjų gebėjimas bendrauti su didesne bendruomene ir taip padidinti įtaką, kurią daro jų darbas.

Pradėjus vykdyti BONUS programą numatyti dalyvaujančių valstybių nacionalinio finansavimo asignavimai visam programos laikotarpiui. Kai kurios dalyvaujančios valstybės skyrė daugiau lėšų nei kitos. Iš patirties, įgytos paskelbus pirmuosius BONUS kvietimus teikti paraiškas, matyti, kad nacionalinių lėšų asignavimų suma neatitinka atitinkamų lėšų sumos, reikalingos nacionaliniams paramos gavėjams, atrinktiems atlikus kiekvieną vertinimą, remti. Kai kuriais atvejais numatytų nacionalinių lėšų nepakanka užtikrinti, kad būtų patenkintas jų atrinktiems nacionaliniams paramos gavėjams reikalingų lėšų poreikis. Iki šiol ši problema buvo sprendžiama atitinkamoms dalyvaujančioms valstybėms, skyrusioms papildomą finansavimą, pademonstruojant lankstumą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju priimant tokius sprendimus būta netikrumo ir dotacijų skyrimo procedūra užsitęsdavo.

Kita problema yra susijusi su BONUS skirtais nacionaliniais nepiniginiais įnašais infrastruktūra, kuria galima nemokamai naudotis vykdant BONUS projektus. BONUS EEIG buvo numačiusi, kad nepiniginių įnašų vertė bus 25 % visų nacionalinių įnašų vertės – tai sprendime leidžiama didžiausia vertė. Tačiau jau iš anksto matyti, kad nepiniginių įnašų infrastruktūra suteikta mažiau nei tikėtasi. Jei taip bus ir toliau, dalyvaujančių valstybių įnašų pinigais nepakaks ir jų sumą reikės padidinti, kad šis trūkumas būtų kompensuotas.

3.3.        Rezultatyvumas

BONUS sekretoriate dirba septyni darbuotojai; vertinimo ataskaitoje įvertinta, kad tokio darbuotojų skaičiaus pakanka programai valdyti ir turimi riboti atsarginiai pajėgumai ligos, atostogų ir pan. atvejais. Sprendime nustatyta BONUS einamųjų išlaidų riba – 5 mln. EUR; vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šis skaičius, t. y. 5 % visų išlaidų, yra tinkama suma. Be to, vertinimo ataskaitoje pažymima, kad dalyvaujančios valstybės sekretoriatui teikia papildomų išteklių, kurie nepatenka į BONUS struktūrą pagal 185 straipsnį ir kuriais remiama papildoma veikla, pavyzdžiui, praktiniai seminarai, leidyba ir sklaida. Todėl 5 mln. EUR neužtenka visai veiklai, susijusiai su BONUS programos vykdymu, finansuoti. Jei būtų atsižvelgta į papildomą veiklą, kuri nepatenka į 185 straipsnio taikymo sritį, visos einamosios išlaidos siektų 7 mln. EUR, o tai atitinka proporciją, taikytiną ES mokslinių tyrimų projektų valdymo išlaidoms.

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad strateginis etapas truko ilgiau kaip numatytąjį 18 mėne­sių laikotarpį, iš esmės dėl sunkumų nustatant išsamią įgyvendinimo tvarką pagal reikalaujamą teisinę sistemą, dėl kurios visos atitinkamos šalys sugebėjo susitarti.

Vertinimo ataskaitoje apskaičiuota, kad vidutinė atitinkamų nacionalinių moksliniams tyrimams pagal BONUS skirtų lėšų dalis sudaro 14 %.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog bereikalingų sunkumų sukėlė tai, kad nacionalinio finansavimo asignavimus administruoja kiekviena nacionalinė finansavimo institucija[14] atskirai. Todėl kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti paraiškas BONUS EEIG turi su kiekviena nacionaline finansavimo institucija sudaryti atskirą finansavimo sutartį, kad būtų užtikrintas tinkamas nacionalinių išmokų mokėjimas, bendrųjų finansavimo taisyklių taikymas ir audito teisės. Tada nacionalinės finansavimo institucijos pagal finansavimo sutartį administruoja savo mokėjimus atitinkamiems paramos gavėjams. Taip padaugėja finansavimo srautų ir administravimo veiklos. Projekto lygiu kiekvienas paramos gavėjas gauna finansavimą dviem srautais ir privalo pateikti dvi ataskaitas: vieną BONUS EEIG, kitą – nacionalinei institucijai. Akivaizdu, jog integruotoje programoje valdyti daugybę finansavimo srautų tokiu būdu yra nerezultatyvu.

Palyginti su kitomis iniciatyvomis pagal 185 straipsnį, BONUS programa yra nedidelė. Tačiau administraciniai reikalavimai – neatsižvelgiant į atitinkamo finansavimo dydį – yra tokie patys. Todėl, atsižvelgiant į BONUS dydį, jai tenkanti administracinė našta yra palyginti didelė.

3.4.         Papildoma nauda ES

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad Baltijos jūros regiono aplinka yra sudėtinga, kurioje veikia daugybė tarpusavyje susijusių įvairių sričių – transporto, turizmo, žuvininkystės, planavimo ir žemės ūkio – subjektų. Baltijos jūros aplinka yra beveik uždara ir, siekiant užtikrinti ilgalaikį darnų vystymąsi, joje reikia taikyti žiedinės ekonomikos principus. Su Baltijos jūra ribojasi daugiausia ES valstybės narės, todėl tai regionas, kuriame suderinti makroregioninio lygmens ES veiksmai, kaip antai BONUS, daro didelį poveikį.

ES intervencija padedama įveikti susiskaidymą ir sudaromos palankesnės sąlygos sukaupti daug žinių bei finansinių išteklių siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria Baltijos jūra. Be ES investicijų, dalyvaujančių valstybių įnašai sudarė 50 % tiesioginio finansinio sverto. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad be ES intervencijos BONUS tikslų nebūtų galima pasiekti.

Vertinimo ataskaitoje pastebima, jog remiantis susitarimo memorandumais BONUS sukurtas veiksmingas bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo sudaroma galimybė Rusijos Federacijos subjektams dalyvauti veikloje negaunant ES paramos. Komisija mano, kad toks dalyvavimas yra vertingas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rasti bendrą požiūrį sprendžiant ES susirūpinimą keliančias problemas Baltijos jūros regione.

3.5.        Suderinamumas

BONUS yra kompleksinė iniciatyva, tinkama spręsti įvairioms problemoms, su kuriomis susiduria Baltijos jūra.

Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad BONUS reikšmingai prisidedama prie ES Baltijos jūros regiono strategijos ir jos tikslo – „išsaugoti jūrą“. Pavyzdžiui, BONUS yra aiškiai paminėta Komisijos ataskaitose dėl makroregioninių strategijų valdymo[15], makroregioninių strategijų pridėtinės vertės[16], ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo[17] ir Komunikate dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos[18].

BONUS taip pat remiamos inovacijos, kuriomis prisidedama prie tvarios vadinamosios mėlynosios ekonomikos rėmimo laikantis Komisijos komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“[19] išdėstytų tikslų bei atsižvelgiant į tai, kad Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Baltijos jūros regiono tvaraus mėlynojo augimo darbotvarkė“[20] pateikta konkreti nuoroda į BONUS.

Pripažįstama, kad BONUS prisideda prie tausios žuvininkystės Baltijos jūroje laikantis ES bendros žuvininkystės politikos[21]. Be to, BONUS sprendžiamos sausumos ir jūros sąsajos problemos bei remiamas bendras požiūris į geros aplinkos būklės įvertinimą laikantis ES jūrų strategijos pagrindų direktyvos[22].

BONUS yra suderinama su Helsinkio komisijos (HELCOM) darbu ir Helsinkio konvencijos administravimu; ši konvencija – tai pagrindinis tarptautinis susitarimas, skirtas Baltijos jūros aplinkai apsaugoti. BONUS atstovai šio organo veikloje dalyvauja stebėtojų teisėmis; vertinimo ataskaitoje akcentuojama BONUS mokslinių tyrimų svarba siekiant įgyvendinti HELCOM Baltijos jūros regiono veiksmų planą.

4. IŠVADA

Vertinimas laikytinas tinkamu ir jame atsispindi loginės analizės, grindžiamos ypač kvalifikuotų ekspertų grupės taikyta tinkama metodika, rezultatai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad BONUS tikslai palaipsniui įgyvendinami ir sėkmingai sukurta integruota mokslinių tyrimų ir plėtros programa problemoms, su kuriomis susiduria Baltijos jūra, spręsti. BONUS įveikia mokslinių tyrimų programų susiskaidymą, sutelkia įvairius gebėjimus ir šias pastangas nukreipia į esminių žinių ir novatoriškų sprendimų kūrimą siekiant išspręsti Baltijos jūros aplinkos problemas. Pažymima, kad dėl BONUS kompleksiškumo ir dalyvaujančių valstybių mokslinių tyrimų finansavimo struktūrų įvairovės yra sunku aiškiai kiekybiškai įvertinti, kokia dalis nacionalinių išteklių sutelkta per BONUS.

Taikant BONUS makroregioninį požiūrį į Baltijos jūrą ir jos baseiną galima daryti didesnį poveikį, nei būtų buvę galima pasiekti platesnio masto programa, skirta visai ES. Glaudžiau susiejus BONUS ir Baltijos jūros regiono programą, poveikis dar labiau didinamas, tai dera su programos „Horizontas 2020“[23] tikslais, kuriais irgi siekiama dar labiau didinti mokslinių tyrimų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergiją.

Į BONUS integruotas mokslinių tyrimų programų sudarymas, ja remiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas ir prisidedama prie kai kurių pagrindinių sričių politikos, visų pirma: ES Baltijos jūros regiono strategijos, ES jūrų strategijos pagrindų direktyvos, ES bendros žuvininkystės politikos ir HELCOM Baltijos jūros regiono veiksmų plano.

Nors pasiekta ilgalaikė ypač aukšto lygio mokslinė ir valdymo integracija, iškilo sunkumų, susijusių su finansine integracija.

Kad galimi BONUS rezultatai turėtų didesnės reikšmės, vertinimo ataskaitoje rekomenduojama:

1) parengti BONUS lėšomis remiamų mokslinių tyrimų apibendrinamąją apžvalgą – nuo pat programos pradžios kaip ERA-NET iki dabartinio statuso pagal 185 straipsnį. Joje turėtų būti akcentuoti pasiekimai ir poveikis;

2) pereiti prie nacionalinių lėšų sutelkimo siekiant sumažinti skirtingų finansavimo srautų skaičių ir jų keliamą sudėtingumo problemą. Taip būtų užtikrintas rezultatyvesnis valdymas, sutrumpėtų dotacijų skyrimo procedūra ir būtų įveikti sunkumai, susiję su bendrų finansavimo taisyklių taikymu nacionalinėse administracijose;

3) imtis veiksmų, kad BONUS projektams būtų teikiami didesni nepiniginiai įnašai infrastruktūra. Pavyzdžiui, nacionalinės administracijos galėtų numatyti paskatas, kad būtų subsidijuojama dalis BONUS teikiamos infrastruktūros. Jei negalima padidinti nepiniginio įnašo infrastruktūra, visapusiškam BONUS įgyvendinimui užtikrinti prireiks papildomų nacionalinių lėšų;

4) imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų skatinama BONUS projektų ir kitų projektų bei iniciatyvų Baltijos jūros regione sinergija ir bendri tinklai;

5) intensyvinti BONUS patariamosios tarybos ir priežiūros komiteto tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, posėdžius rengiant internetu;

6) komunikacijos veiklą, kuria akcentuojamas BONUS poveikis, orientuoti į konkrečių suinteresuotųjų subjektų grupių – institucijų, konvencijų, politikos krypčių, Komisijos generalinių direktoratų, ministerijų ir regioninių valdžios institucijų, įskaitant institucijas, atsakingas už regionų vystymąsi – poreikius;

7) dalyvaujančios valstybės ir Komisija turėtų stiprinti strateginę komunikaciją, susijusią su BONUS lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų potencialo panaudojimu įvairių susijusių generalinių direktoratų politikoje ir vykdant programą „Horizontas 2020“ . Dalyvaujančios valstybės turėtų geriau suprasti BONUS poveikį jų nacionalinėms programoms, pavyzdžiui, žuvininkystės valdymo, regionų vystymosi, pakrantės zonų vystymo, žemės ūkio ir kitose srityse;

8) pagerinti BONUS stebėseną sistemingiau renkant ir analizuojant duomenis apie BONUS veiklos rezultatus ir poveikį, pavyzdžiui, reguliariai atliekant veiksmingą suinteresuotųjų subjektų nuomonės tyrimą ir stebint bendros sumos ir pagal BONUS skirtų nacionalinių lėšų dalies pokyčius;

9) kvietimų teikti paraiškas skelbimus orientuoti į MVĮ ir teikti papildomą paramą joms teikiant paraiškas bei sudaryti palankesnes sąlygas joms susiburti steigiant projektų konsorciumus.

Komisija sutinka su šiomis rekomendacijomis; jos grindžiamos tinkama analize ir pagrįsta metodika. Į rekomendacijas bus atsižvelgta Komisijos ir BONUS EEIG diskusijose, jos bus įgyvendinamos, Komisijai atliekant BONUS programos priežiūrą.

Ypač svarbios yra antra ir trečia rekomendacijos dėl nacionalinių lėšų skyrimo. Atskirai administruojant nacionaliniams paramos gavėjams skiriamas nacionalines lėšas struktūra tapo mažiau veiksminga. Neturint tikro bendro biudžeto, kuriame būtų sutelktos nacionalinės lėšos, kyla rizika, jog nacionalinių lėšų nepakaks pagal vėliau paskelbtus BONUS kvietimus teikti paraiškas atrinktiems paramos gavėjams iš tam tikrų šalių remti. Siekiant to išvengti, dalyvaujančios valstybės turi sugebėti užtikrinti, kad nacionalinių lėšų pakaktų visiems atrinktus BONUS projektus vykdantiems paramos gavėjams remti. Be to, jau iš anksto matyti, kad gali trūkti teikiamų nacionalinių nepiniginių įnašų infrastruktūra. Bet kokią trūkumo problemą reikės spręsti arba teikiant didesnius nepiniginius įnašus infrastruktūra, kuria galima nemokamai naudotis vykdant BONUS projektus, arba didinant nacionalinius piniginius įnašus. Kitu atveju vienas iš rimtų trūkumų bus tas, kad BONUS programos vykdymo finansinė vertė bus mažesnė nei 100 mln. EUR.

Be to, atsižvelgdama į šias rekomendacijas, Komisija sieks sistemingiau rinkti ir analizuoti atitinkamus duomenis, kad pagerintų BONUS programos daromo poveikio stebėseną, ir pagerins atitinkamų rezultatų perdavimą atitinkamoms Komisijos tarnyboms.

Komisija norėtų padėkoti ekspertų grupei už jų ataskaitą, parengtą atlikus tarpinį BONUS programos vertinimą.

[1]               Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija.

[2]               http://ec.europa.eu/smart-regulation/evaluation/search/download.do?documentId=12453881.

[3]               KOM(2009) 248 galutinis, 2009 m. birželio 10 d.

[4]               Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (toliau – Septintoji bendroji programa) finansavimo priemonė, kuria remiamas nacionalinių mokslinių tyrimų tinklų kūrimas: http://cordis.europa.eu/fp7/coordination/about-era_en.html.

[5]               2010 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Nr. 862/2010/ES.

[6]               Sprendimo Nr. 862/2010/ES I priedo I skirsnis.

[7]               http://www.bonusportal.org/bonus_projects/viable_ecosystem_projects_2012.

[8]               http://www.bonusportal.org/bonus_projects/innovation_projects.

[9]               Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija – Helsinkio komisija, http://helcom.fi/.

[10]             http://eu.baltic.net/.

[11]             http://www.bonusportal.org/files/2981/Publication_No._14.pdf.

[12]             BPI Sveikos ir produktyvios jūros: http://www.jpi-oceans.eu/.

[13]             Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba: http://www.ices.dk.

[14]             Galimybė nacionalines lėšas administruoti atskirai įtvirtinta sprendimo 1 priedo 3.4 skirsnyje:

„Dalyvaujanti valstybė gali nuspręsti administruoti savo nacionalinį finansavimą ir skirti piniginį įnašą tik vidaus moksliniams tyrimams, atrinktiems centriniu lygiu, arba, kad jos piniginį įnašą centralizuotai administruotų BONUS EEIG.“

[15]             COM(2014) 284, 2014 m. gegužės mėn.

[16]             COM(2013) 468, 2013 m. birželio mėn.

[17]             KOM(2011) 381, 2011 m. birželio mėn.

[18]             COM(2012) 128, 2012 m. kovo mėn.

[19]             COM(2012) 494, 2012 m. rugsėjo mėn., ir http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/blue_growth/.

[20]             SWD(2014) 167, 2014 m. gegužės mėn.

[21]             http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/index_en.htm.

[22]             2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus.

[23]             http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/.