24.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 399/223

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0553 – C8-0332/2015),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalių derybų procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0362/2015),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.

kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai iš 69 įmonių, veikiančių NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytame ekonominės veiklos sektoriuje (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) (4) keliuose NUTS 2 lygio regionuose, apimančiuose visą Suomiją, buvo atleisti 1 603 darbuotojai, ir kadangi priemonėmis turėtų pasinaudoti maždaug 1 200 atleistų darbuotojų;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, taigi Suomija turi teisę gauti finansinę 2 623 200 EUR paramą pagal šį reglamentą; nurodyta suma sudaro 60 proc. bendros 4 372 000 EUR sumos, skiriamos 1 603 atleistiems darbuotojams;

2.

pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2015 m. birželio 12 d. ir kad 2015 m. lapkričio 6 d. Komisija baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greitai – mažiau nei per penkių mėnesių laikotarpį;

3.

pažymi, kad pastaraisiais metais darbo vietų pasiskirstymas Sąjungos ir kitų šalių IRT sektoriuje pasikeitė Sąjungos nenaudai, ir pabrėžia, kad 2008 m. Suomijos technologijų pramonėje iš viso dirbo 326 000 žmonių, o 2014 m. tokiose įmonėse dirbo 276 000 darbuotojų – taigi per metus vidutiniškai sumažėdavo 3 % darbuotojų (10 000 darbuotojų); pabrėžia, kad šie atleidimai vykdomi dėl pastaraisiais metais bendrovei „Nokia“ įtaką darančių pokyčių, kurie turėjo didelį poveikį Suomijos IRT sektoriui; kadangi „Nokia“ mobiliųjų telefonų operacinių sistemų kūrimo ir projektavimo srityje buvo įdarbinama tūkstančiai Suomijos gyventojų ir šiuo metu tokios funkcijos perkeliamos į šalis už Europos ribų; nurodo, kad dėl šių atleidimų dar labiau pablogės nedarbo padėtis regionų, kuriuose nedarbo lygis ir taip didelis, IRT sektoriuje;

4.

pažymi, kad ypač didelį atleidimų IRT sektoriuje poveikį patiria Oulu regionas Šiaurės Pohjanmoje, nes daugelį metų IRT sektorius buvo šio regiono ekonomikos pagrindas; apgailestauja dėl to, kad 2015 m. pavasarį Šiaurės Pohjanmos buvo maždaug 1 500 darbo IRT sektoriuje ieškančių bedarbių ir kad daugeliu atvejų nedarbo laikotarpis buvo pratęstas, nes trečdalis aukštojo mokslo diplomą turinčių bedarbių neturėjo darbo ilgiau nei metus;

5.

pažymi, kad iki šiol pateikta dar viena panaši su NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytu sektoriumi (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) susijusi paraiška EGF paramai gauti – ji taip pat pagrįsta pasauline finansų ir ekonomikos krize (5); pažymi, kad nors šios srities produkcijos kiekis visame pasaulyje didėja, Europoje jis mažėja, nes verslas ir paslaugos perkeliami į Kiniją, Indiją, Taivaną ir kitas ne Europos šalis;

6.

teigiamai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai padėti darbuotojams, 2014 m. rugpjūčio 1 d. – likus nemažai laiko iki sprendimo suteikti EGF paramą siūlomam suderintam paslaugų paketui priėmimo – nusprendė pradėti teikti nukentėjusiems darbuotojams prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, taigi, jau pradėtos teikti tokios paslaugos, kurios atitinka EGF paramos teikimo reikalavimus;

7.

pažymi, kad Suomija planuoja atleistiems darbuotojams, kuriuos apima ši paraiška, taikyti septynių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir verslo paslaugas, iii) mokymą, iv) darbo užmokesčio subsidijas, v) veiklos pradžios dotacijas, vi) verslumo konsultacijas ir paslaugas naujiems verslininkams, vii) kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančias išmokas;

8.

palankiai vertina verslumą skatinančias priemones, pvz., veiklos pradžios dotacijas, ir verslumo konsultacijas bei paslaugas naujiems verslininkams; mano, kad šios priemonės teiks daugiau naudos, jei dalyviams bus siūlomos kartu;

9.

ypač teigiamai vertina siūlomas priemones, kuriomis skatinama kurti naują verslą ir kurios paskatins verslumą ir paslaugų naujiems verslininkams teikimą;

10.

pažymi, kad būtų geriausia, jei darbo užmokesčio subsidijos atleistiems darbuotojams būtų teikiamos tik tada, kai dalyviams siūlomas darbas atitinka kokybės reikalavimus įgūdžių lygio ir sutarties trukmės požiūriu; ragina, priimant sprendimą suteikti darbo užmokesčio subsidiją ir nustatant, kokią darbo užmokesčio procentinę dalį ji padengs, daugiau dėmesio skirti tam, ar darbo ieškančio asmens įgūdžiai atitinka darbo vietos, kuriai taikoma subsidija, reikalavimus;

11.

palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos atleistiems darbuotojams siūlo daug įvairių priemonių;

12.

pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais ir regioninėmis valdžios institucijomis;

13.

primena, kad, remiantis EGF reglamento 7 straipsniu, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti rinkos ateities perspektyvas ir gebėjimus, kurių joje reikės; be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

14.

primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.

primena, kad finansuojamų priemonių tikslas turėtų būti darbo ieškančių asmenų galimybių didinimas, kad jie vėliau galėtų būti įdarbinti darbo rinkoje;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad, valdžios institucijų vertinimu, 18,31 proc. išlaidų bus panaudota išmokoms ir paskatoms teikti – ši suma yra daug mažesnė nei leidžiama maksimali 35 proc. visų išlaidų suma;

17.

prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose išsamiau nurodyti sektorius, kuriuose darbuotojai galėtų įsidarbinti, ir tai, ar siūlomas mokymas atitinka ateities ekonomines perspektyvas ir darbo rinkos poreikius tuose regionuose, kuriuose atleisti darbuotojai;

18.

tikisi, kad Komisija prižiūrės ir vertins, kaip naudojamos suteiktos lėšos, ir naudosis šia informacija nagrinėdama būsimas paraiškas, siekdama toliau nurodyti, kaip naudoti EGF lėšas ir suderinti jų naudojimą su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo idėja;

19.

pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi galiojančių reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

20.

palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, susijusį su nauju tvarkaraščiu, ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

21.

prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais su EGF bylomis susijusiais dokumentais;

22.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

23.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.