52014PC0638

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Akliems, regos sutrikimų turintiems asmenims ar kitaip neturintiems galimybės susipažinti su spaudiniais asmenims (toliau – spausdinto teksto skaitymo negalią turintys asmenys) privalo būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su knygomis ir spaudiniais, kad jie galėtų visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimu, 285 mln. žmonių visame pasaulyje turi regos sutrikimų: 39 mln. yra akli, 246 mln. – silpnaregiai[1]. Pasaulio aklųjų sąjungos duomenimis, Europoje regos sutrikimų turintiems asmenims vos 5 % išleistų knygų yra prieinamos formos, o besivystančiose šalyse, kur gyvena apie 90 % regos sutrikimų turinčių asmenų, šis rodiklis tėra lygus 1 %[2].

Knygų prieinamos formos kopijas (toliau – prieinamos formos kopijos) šiuo metu nacionaliniu lygmeniu paprastai leidžia ir platina specializuotos organizacijos, pavyzdžiui, aklųjų bibliotekos; šią veiklą jos vykdo pagal licencijas arba naudodamosi autorių teisių apribojimais ar išimtimis. Tačiau tarptautiniu mastu nesant teisinės sistemos, kuria būtų sudaryta galimybė tarpvalstybiniu mastu keistis prieinamos formos kopijomis, kurios išleistos taikant apribojimą ar išimtį, jų rengimo darbas dubliuojamas, net jei keliose valstybėse vartojama ta pati kalba. Tai problema, turint omenyje prieinamos formos kopijų leidybos išlaidas ir ribotus akliesiems paslaugas teikiančių organizacijų išteklius.

Europos Sąjunga nuo 2011 m. sausio mėn. yra įsipareigojusi laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos. Joje įtvirtinta teisė gauti informaciją (21 straipsnis) ir neįgaliųjų teisė taip pat kaip ir kitiems asmenims dalyvauti kultūriniame gyvenime (30 straipsnis). Ši konvencija tapo neatskiriama ES teisės sistemos dalimi. Konvencijos šalimis yra tapusios 25 valstybės narės, dar trys šalys yra bebaigiančios ratifikavimo procesą.

2009 m. Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO) pradėtos derybos dėl galimos tarptautinės sutarties, kurioje, siekiant sudaryti palankesnes tarpvalstybinio keitimosi prieinamos formos knygomis sąlygas, aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui būtų nustatyti autorių teisių apribojimai ir išimtys.

2012 m. lapkričio 26 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisija įgaliota Europos Sąjungos vardu dalyvauti šiose derybose[3]. Derybos PINO buvo sėkmingai užbaigtos 2013 m. birželio 17–28 d. Marakeše vykusioje diplomatinėje konferencijoje. Atsižvelgiant į jų rezultatus, 2013 m. birželio 27 d. buvo priimta Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (toliau – Sutartis).

Sutartyje nustatomos tarptautinės taisyklės, kuriomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui užtikrinama, kad nacionaliniu lygmeniu būtų nustatyta autorių teisių apribojimų ar išimčių, ir sudaroma galimybė tarpvalstybiniu mastu keistis paskelbtų kūrinių prieinamos formos kopijomis, parengtomis taikant autorių teisių išimtį ar apribojimą bet kurioje iš Sutarties susitariančiųjų šalių.

2014 m. balandžio 14 d. Taryba suteikė įgaliojimus Europos Sąjungos vardu pasirašyti Sutartį[4].

Šiuo Tarybos sprendimo pasiūlymu Komisija siekia, kad Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, suteiktų įgaliojimus sudaryti Sutartį Europos Sąjungos vardu.

2.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

2.1. Sutarties nuostatos

Sutartis bus naudinga akliems, regos sutrikimą arba suvokimo ar skaitymo negalią turintiems asmenims arba asmenims, kurie dėl fizinės negalios nepajėgia laikyti ar vartyti knygos arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti.

Pagal Sutartį kiekviena susitariančioji šalis privalo savo nacionaliniuose autorių teisių įstatymuose numatyti teisės atgaminti, platinti kūrinį ir padaryti jį viešai prieinamą apribojimą ar išimtį, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos Sutarties naudos gavėjams gauti kūrinius prieinama forma[5]. Susitariančiosios šalys gali nuspręsti tokius apribojimus ar išimtis taikyti tik tais atvejais, kai naudos gavėjai neturi galimybės priimtinomis sąlygomis įsigyti prieinamos formos kopijų jų teritorijoje.

Sutartyje kūriniai apibrėžiami kaip Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžti literatūros ir meno kūriniai, susidedantys iš teksto, ženklų ir (arba) susijusių iliustracijų ir paskelbti ar kitu būdu padaryti viešai prieinami bet kokiomis medijomis. Remiantis suderintu pareiškimu, į apibrėžtį patenka ir garso knygos.

Prieinamos formos kopija – tai kopija, kurios pateikimo būdas ir forma skiriasi nuo paskelbto kūrinio formos ir kuri naudos gavėjams suteikia galimybę susipažinti su kūriniu taip pat patogiai, kaip su juo susipažintų regintys asmenys. Prieinamos formos kopija turi naudotis tik naudos gavėjai ir ji turi būti tokia, kad būtų išlaikomas originalaus kūrinio vientisumas.

Taikant autorių teisių apribojimą ar išimtį parengtas prieinamos formos kopijas gali eksportuoti įgaliotieji subjektai, kurie apibrėžiami kaip valstybės institucijos arba kitos organizacijos, kurios nesiekdamos pelno teikia akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar prieigos prie informacijos paslaugas. Šie subjektai privalo užtikrinti, kad prieinamos formos kopijos būtų platinamos tik naudos gavėjams ir būtų atgrasoma nuo neteisėtų kūrinio kopijų atgaminimo, platinimo ir jų padarymo viešai prieinamomis, taip pat užtikrinti tinkamą tvarkomų kopijų priežiūrą bei registravimą.

Susitariančiosios šalys gali leisti eksportuoti prieinamos formos kopijas tik užtikrinusios, kad teisės atgaminti, platinti kūrinį ir padaryti jį viešai prieinamą apribojimams ar išimtims būtų taikomas vadinamasis trijų pakopų testas. Tai reiškia, kad jos turi būti PINO autorių teisių sutarties šalys arba turi kitaip užtikrinti, kad atitinkami apribojimai ar išimtys būtų taikomi tik tam tikrais ypatingais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisių turėtojo teisėtų interesų.

Sutartyje patikslinama, kad leisdama naudos gavėjui arba įgaliotajam subjektui rengti kūrinio prieinamos formos kopiją susitariančioji šalis taip pat turėtų leisti tokio paties masto prieinamos formos kopijų importą.

Susitariančiosios šalys privalo prireikus imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad tinkama teisinė apsauga ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, kurias jos taiko, kad nebūtų galima išvengti veiksmingų techninių apsaugos priemonių, netrukdytų naudos gavėjams pasinaudoti Sutartyje numatytais apribojimais ir išimtimis. 

Sutartyje taip pat reikalaujama, kad susitariančiosios šalys užtikrintų naudos gavėjų privatumo apsaugą ir bendradarbiautų siekdamos sudaryti palankesnes tarpvalstybinio keitimosi prieinamos formos kopijomis sąlygas. PINO įsteigs informacinį punktą, kuris padėtų įgaliotiesiems subjektams vieniems kitus identifikuoti, kad jie galėtų kartu dirbti. Be to, Sutartyje įgaliotieji subjektai skatinami teikti informaciją suinteresuotosioms šalims ir visuomenės atstovams apie savo politiką ir praktiką.

Sutartyje patvirtinama, kad susitariančiosios šalys gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamą Sutarties įgyvendinimo metodą pagal savo teisinę sistemą ir praktiką. Tačiau jos privalo laikytis galiojančių tarptautinių įsipareigojimų pagal Berno konvenciją, Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir PINO autorių teisių sutartį. Sutartyje pripažįstama, kad naudos gavėjų ir kitokią negalią turinčių asmenų labui susitariančiosios šalys gali palikti galioti arba nustatyti kitus apribojimus ir išimtis, kurie nepatenka į Sutarties taikymo sritį.

13–22 straipsniuose išdėstomos administracinės ir procedūrinės nuostatos, kurios yra labai panašios į PINO sutarčių autorių teisių srityje (pavyzdžiui, PINO autorių teisių sutarties) nuostatas.

Sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos dvidešimt susitariančiųjų šalių.

Europos Sąjunga gali tapti Sutarties šalimi, nes Marakešo diplomatinėje konferencijoje yra paskelbusi pareiškimą, kad ji yra kompetentinga klausimais, kuriems taikoma ši Sutartis, ir šiuos klausimus reglamentuoja jos teisės aktai, privalomi visoms jos valstybėms narėms, ir kad pagal savo vidaus tvarką ji yra tinkamai įgaliota tapti šios Sutarties šalimi. 2013 m. birželio 28 d. Europos Sąjunga pasirašė diplomatinės konferencijos baigiamąjį aktą, o 2014 m. balandžio 30 d. Ženevoje – Sutartį.

2.2. Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į Sutarties dalyką, kaip ir Tarybos sprendimas 2014/221/ES, kuriuo suteikiami įgaliojimai pasirašyti Sutartį, Tarybos sprendimas dėl Sutarties sudarymo turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 ir 207 straipsniais ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu.

Pagrindinėmis Sutarties nuostatomis (5, 6 ir 9 straipsniai) siekiama užtikrinti, kad Sutarties susitariančiosios šalys tarpvalstybiniu mastu, įskaitant tarp ES ir trečiųjų šalių, keistųsi prieinamos formos kopijomis. Šiam keitimuisi taikoma SESV nuostata dėl bendros prekybos politikos.

Autorių teisės, kurių išimtis ir apribojimus taikyti nustatyta Sutartyje (teisė atgaminti, platinti ir viešai paskelbti kūrinį, įskaitant teisę jį padaryti prieinamą), ES lygmeniu buvo suderintos Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo[6] 2–4 straipsniais. Išsamus šių teisių išimčių ar apribojimų sąrašas išdėstytas šios Direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš 32 konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės narės negali savo nacionalinėje teisėje nustatyti skirtingų ar papildomų šių teisių išimčių. Išimtys ar apribojimai turėtų būti taikomi pagal 5 straipsnio 5 dalį (taikant vadinamąjį trijų pakopų testą); tai pabrėžiama ir 44 konstatuojamojoje dalyje.

Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybė taikyti autorių teisių išimtį ar apribojimą, kai kūrinys naudojamas bet kokią negalią turinčių asmenų labui ir kai šis naudojimas yra tiesiogiai susijęs su negalia, yra nekomercinio pobūdžio ir tokio masto, kurį pateisina atitinkama negalia. Kitaip nei Sutartyje, šiame straipsnyje nenustatyta apribojimų, susijusių su kokia nors konkrečia negalia, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti, ar įgyvendinti šį apribojimą ar išimtį. Remiantis šiuo metu nusistovėjusia teismo praktika, valstybių narių diskrecija pasinaudoti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnyje numatytomis išimtimis ar apribojimais turi būti įgyvendinama laikantis ES teisėje nustatytų apribojimų[7].

Galiausiai Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnyje nustatyta visapusiška techninių apsaugos priemonių, kurias naudoja teisių turėtojai, teisinė apsauga, o 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad, nesant savanoriškų susitarimų, tam tikrų išimčių ar apribojimų naudos gavėjai galėtų pasinaudoti tomis išimtimis tais atvejais, kai yra įdiegtos techninės apsaugos priemonės. Šioms ES teisės nuostatoms daromas poveikis Sutarties 3, 4, 7, 10 ir 11 straipsniais.

Todėl manytina, kad:

a) tarpvalstybinio lygmens keitimasis prieinamos formos kopijomis su trečiosiomis šalimis yra vienas iš svarbiausių Sutarties elementų, todėl atitinkami jos straipsniai susiję su bendra prekybos politika (SESV 207 straipsnis), ir

b) Sutarties straipsniai dėl privalomų išimčių ar apribojimų patenka į ES teisės taikymo sritį, jais daromas poveikis bendrosioms taisyklėms, visų pirma Direktyvoje 2001/29/EB išdėstytoms taisyklėms, arba keičiama jų taikymo sritis ir bet kuriuo atveju jie patenka į sritį, kuriai jau iš esmės taikomos ES taisyklės (SESV 114 straipsnis)[8].

Todėl Komisija teikia Tarybos sprendimo dėl Sutarties sudarymo pasiūlymą. Remiantis SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu, prieš priimant sprendimą turi būti gautas Europos Parlamento pritarimas.

2014/0297 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[9],

kadangi:

(1)       Tarybos sprendimu 2010/48/EB[10] Europos Sąjunga nuo 2011 m. sausio 22 d. yra įsipareigojusi laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos; šios konvencijos nuostatos yra tapusios neatskiriama Sąjungos teisės sistemos dalimi;

(2)       2012 m. lapkričio 26 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu derėtis Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje dėl tarptautinio susitarimo dėl asmenų su spausdinto teksto skaitymo negalia geresnės prieigos prie knygų;

(3)       derybos buvo sėkmingai užbaigtos 2013 m. birželio 17–28 d. Marakeše vykusioje diplomatinėje konferencijoje. 2013 m. birželio 27 d. buvo priimta Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (toliau – Marakešo sutartis);

(4)       pagal Tarybos sprendimą 2014/221/ES[11] 2014 m. balandžio 30 d. Marakešo sutartis buvo pasirašyta Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau;

(5)       Marakešo sutartimi nustatomos tarptautinės taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui nacionaliniu lygmeniu būtų taikomi autorių teisių apribojimai arba išimtys. Atitinkamos autorių teisių nuostatos yra suderintos Sąjungos teisės aktais, kadangi jomis daromas poveikis vidaus rinkos veikimui.  Sutartimi taip pat bus sudaryta galimybė tarpvalstybiniu mastu keistis paskelbtų kūrinių kopijomis, parengtomis prieinama forma taikant autorių teisių apribojimus ar išimtis, todėl ji taip pat patenka į prekybos politikos sritį. Šia sutartimi naudos gavėjams Europos Sąjungoje ir už jos ribų bus sudarytos geresnės sąlygos susipažinti su paskelbtais kūriniais;

(6)       Marakešo sutartis turėtų būti patvirtinta Europos Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinama Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims.

Marakešo sutarties tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (‑is), įgaliotą (‑us) Europos Sąjungos vardu deponuoti Marakešo sutarties 19 straipsnyje numatytą ratifikavimo dokumentą ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą prisiimti įsipareigojimus pagal Sutartį.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               2012 m. birželio mėn. informacinis biuletenis Nr. 282, http://www.who.int.

[2]               http://www.worldblindunion.org.

[3]               Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos dalyvavimo derybose Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje dėl tarptautinio susitarimo dėl asmenų su spausdinto teksto skaitymo negalia geresnės prieigos prie knygų (dok. 16259/12 EU RESTRICTED).

[4]               2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/221/ES dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 115, 2014 4 17, p. 1).

[5]               Susitariančiosios šalys taip pat gali numatyti teisės viešai atlikti kūrinį ir, remiantis pridėtu suderintu pareiškimu, teisės versti kūrinį apribojimą ar išimtį, kiek tai leidžiama pagal Berno konvenciją.

[6]               OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

[7]               Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Eva Maria Painer, C-145, 104 punktą.

[8]               Žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Komisija prieš Tarybą, C-114/12.

[9]               OL C ..., ..., p. ....

[10]             2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).

[11]             2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/221/ES dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 115, 2014 4 17, p. 1).