52014PC0024

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas, taikomas atokiausiems Sąjungos regionams, kuriems priklauso Prancūzijos užjūrio departamentai, iš esmės neleidžiama minėtuose departamentuose skirtingai apmokestinti vietos ir žemyninės Prancūzijos ar kitų valstybių narių kilmės produktus. Vis dėlto dėl nuolatinių sunkumų, kurie daro neigiamą poveikį atokiausių regionų socialinei ir ekonominei padėčiai, SESV 349 straipsnyje (buv. EB sutarties 299 straipsnio 2 dalis) numatyta galimybė šiems regionams nustatyti konkrečias priemones.

2004 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimu 2004/162/EB (iš dalies pakeistu 2008 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 2008/439/EB ir 2011 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimu 448/2011/ES), priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi, Prancūzijai leidžiama iki 2014 m. liepos 1 d. taikyti mažesnį naudojimosi doku mokestį tam tikriems Gvadelupos, Gvianos, Martinikos ir Reunjono užjūrio departamentuose gaminamiems produktams arba juos nuo tokio mokesčio atleisti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti mažesnį mokestį arba nuo jo atleisti, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 10, 20 ar 30 procentinių punktų.

Sprendime 2004/162/EB nurodytos konkrečių priemonių priėmimo priežastys: atokumas, priklausomybė nuo žaliavų ir energijos išteklių, būtinumas kaupti didesnes atsargas, maža vietos rinka, žemas eksporto lygis ir t. t. Dėl visų šių sunkumų didėja gamybos sąnaudos, todėl didėja vietoje gaminamų produktų savikaina; šie produktai, netaikant konkrečių priemonių, būtų mažiau konkurencingi, palyginti su iš kitur įvežamais produktais, netgi atsižvelgiant į pastarųjų produktų pristatymo į užjūrio departamentus išlaidas. Todėl tęsti vietos gamybą taptų sudėtingiau. Sprendime 2004/162/EB nurodytos konkrečios priemonės buvo parengtos siekiant sustiprinti vietos pramonę didinant jos konkurencingumą.

2012 m. liepos 11 d. Sprendimu 2012/419/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba nutarė, kad 2014 m. sausio 1 d. Majotas netenka užjūrio šalies ir teritorijos (UŠT) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 355 straipsnio 2 dalį statuso ir įgyja atokiausio regiono pagal SESV 349 straipsnį statusą. Šiuo tikslu Majotas Europos Vadovų Tarybos sprendimu įtrauktas į SESV 349 straipsnyje išvardytų atokiausių regionų sąrašą. Taigi, nuo šio statuso pakeitimo datos Majotui bus taikoma visa Sutartis ir visi Bendrijos mokesčių teisės aktai.

2013 m. rugpjūčio 7 d. direktyvos pasiūlymu[1] siekiama, kad PVM ir akcizų atžvilgiu Majotas būtų traktuojamas kaip ir kiti Prancūzijos atokiausi regionai, ir nuo 2014 m. sausio 1 d. šį užjūrio departamentą pašalinti iš PVM ir akcizų direktyvų teritorinės taikymo srities.

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pranešė apie ketinimą Majote įvesti naudojimosi doku mokestį panašiomis sąlygomis kaip Gvianoje ir paprašė Komisijos leidimo taikyti diferencijuotą mokestinę tvarką atsižvelgiant į tai, ar produktai pagaminti vietoje, ar ne. Tuo tikslu Prancūzijos valdžios institucijos 2013 m. gegužės 24 d. prašyme Komisijai pateikė maždaug šimto produktų, dėl kurių jos norėtų leidimo taikyti diferencijuotą mokestinę tvarką atsižvelgiant į tai, ar produktai pagaminti vietoje, ar ne, sąrašą. Prancūzijos valdžios institucijų kelis kartus buvo prašoma pateikti papildomos informacijos, o tam tikrų prašyme išvardytų produktų atveju – įrodymų, kad tokie produktai yra gaminami vietoje, kokią rinkos dalį jie užima ir kiek didesnės yra vietos produktų gamybos sąnaudos, palyginti su tokiais pačiais atvežamais produktais.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Prancūzijos valdžios institucijų prašymas dėl Majoto pateiktas remiantis suinteresuotųjų ekonomikos sektorių pageidavimais.

Komisija poveikio vertinimo neatliko.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu siekiama pritaikyti Tarybos sprendimą 2004/162/EB Majotui. Be to, juo Majotui nustatomas tam tikrų vietoje pagamintų produktų, kuriuos Prancūzija, neviršydama tam tikrų ribų, galės atleisti nuo naudojimosi doku mokesčio ar jį sumažinti, sąrašas. Pasiūlyme numatoma leisti taikyti diferencijuotą mokestinę tvarką Majote gaminamiems 59 produktams. Prancūzijos valdžios institucijos sugebėjo įrodyti, kad, pirma, visi minėti produktai gaminami vietoje; antra, kad vyksta didelės apimties importas (įskaitant žemyninę Prancūziją ir kitas valstybes nares), kuris gali trukdyti tęsti vietos gamybą; trečia, kad vietos produktų gamybos sąnaudos, palyginti su importuojamais produktais, yra didesnės ir kenkia vietoje gaminamų produktų konkurencingumui. Leidžiamas apmokestinimo skirtumas negali būti didesnis už įrodytas didesnes gamybos sąnaudas. Į Tarybos sprendimo 2004/162/EB priedo A dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 10 procentinių punktų) siūloma įtraukti 11 produktų; į priedo B dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 20 procentinių punktų) – 32 produktus; į priedo C dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 30 procentinių punktų) – 16 produktų. Aptariami produktai nurodomi Tarybos sprendimo pasiūlymo 5–7 konstatuojamosiose dalyse.

Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnis.

Subsidiarumo principas Tik Taryba turi teisę pagal SESV 349 straipsnį priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones, kuriomis siekiama keisti Sutarčių ir bendrų politikos krypčių taikymo šiems regionams sąlygas, nes nuolatiniai sunkumai neigiamai veikia jų socialinę ir ekonominę padėtį. Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Pasiūlymu siekiama pritaikyti Tarybos sprendimą 2004/162/EB Majotui. Jis taikomas tik produktams, dėl kurių buvo pateikti įrodymai, susiję su didesnėmis vietoje gaminamų produktų gamybos sąnaudomis. ||

Be to, didžiausias mokesčių skirtumas, siūlomas kiekvienam šiame pasiūlyme nurodytam produktui, yra apribotas iki būtinojo, siekiant atlyginti didesnes atitinkamų vietos produktų gamybos sąnaudas. Todėl į Prancūzijos užjūrio departamentą Majotą importuojamiems produktams tenkanti mokesčių našta yra ne didesnė, nei būtina, siekiant atsverti mažesnį vietoje gaminamų produktų konkurencingumą.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė: Tarybos sprendimas.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodomų priežasčių. Tekstas, kurį siekiama iš dalies keisti, yra Tarybos sprendimas, priimtas remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu (buv. EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi).

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

2014/0010 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2004/162/EB, kiek tai susiję su jo taikymu Majotui nuo 2014 m. sausio 1 d.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Tarybos sprendimu 2004/162/EB[3] Prancūzijos valdžios institucijoms leidžiama taikyti mažesnį naudojimosi doku mokestį arba jį panaikinti Prancūzijos užjūrio departamentuose vietoje gaminamiems produktams, išvardytiems sprendimo priede. Toks atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas yra konkrečios priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti ypatingus atokiausiems regionams tenkančius apribojimus, dėl kurių padidėja vietos įmonių gamybos sąnaudos ir jų produktai tampa mažai konkurencingi tokių pačių iš žemyninės Prancūzijos ir kitų valstybių narių atvežamų produktų atžvilgiu. Majoto padėtis yra tokia pati, kaip ir kitų atokiausių Prancūzijos regionų;

(2)       remiantis Sprendimu 2012/419/ES[4] nuo 2014 m. sausio 1 d. Majotas tampa atokiausiu regionu, kaip apibrėžta Sutarties 349 straipsnyje. Todėl nuo tos datos Majotui yra taikomos visos Sutarties nuostatos;

(3)       Prancūzijos valdžios institucijos paprašė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. Majotui būtų taikomas Sprendimas 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio, ir pateikė produktų, kuriems jos norėtų taikyti diferencijuotą mokestinę tvarką atsižvelgiant į tai, ar produktai pagaminti vietoje, ar ne, sąrašą;

(4)       šiuo sprendimu Prancūzijos valdžios institucijoms turėtų būti leista taikyti diferencijuotą mokestinę tvarką produktams, kurių atveju jos pateikė įrodymus, kad, pirma, tokie produktai gaminami vietoje; antra, įvežama daug prekių (taip pat iš žemyninės Prancūzijos ir kitų valstybių narių), todėl gali būti trukdoma tęsti vietos gamybą; trečia, vietos produktų gamybos sąnaudos yra didesnės, palyginti su iš išorės įvežamais produktais, todėl vietos produktai pabrangsta ir taip kenkiama vietoje gaminamų produktų konkurencingumui. Leidžiamas apmokestinimo skirtumas neturėtų būti didesnis už įrodytas didesnes gamybos sąnaudas. Taikant tokius principus bus galima įgyvendinti Sutarties 349 straipsnio nuostatas neviršijant to, kas būtina, ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo vietos produkcijai;

(5)       produktai, dėl kurių Prancūzijos valdžios institucijos pateikė šių trijų rūšių įrodymus, įtraukiami į Tarybos sprendimo 2004/162/EB priedo A, B ir C dalis. Produktai, įtraukti į sprendimo priedo A dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 10 procentinių punktų), yra pipirai (0904 11 ir 0904 12 produktai[5]), vanilė (0905 produktas), šokoladas (1806 produktas), tam tikri produktai iš plastikų (3925 10 10, 3925 90 80, 3926 90 90 ir 3926 90 97 produktai), plytos (6901 ir 6902 produktai), dirbtiniai dantys (9021 21 90 produktas);

(6)       produktai, įtraukti į Tarybos sprendimo 2004/162/EB priedo B dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 20 procentinių punktų), yra žuvys (0301, 0302, 0303, 0304 ir 0305 produktai), tam tikri medienos gaminiai (4407, 4409, 4414, 4418, 4419, 4420 ir 4421 produktai), tam tikri dirbiniai iš popieriaus arba kartono (4819 ir 4821 produktai), tam tikri spaudiniai (4902, 4909, 4910 ir 4911 produktai), tam tikri stiklo produktai (7003 ir 7005 produktai), tam tikri produktai iš geležies (7210, 7301, 7312, 7314, 9406 00 31 ir 9406 00 38 produktai), tam tikri aliumininiai produktai (7606, 7610 10 ir 8310 produktai) ir tam tikri sėdimieji baldai (9401 69, 9401 90 30 ir 9403 40 produktai);

(7)       produktai, įtraukti į Tarybos sprendimo 2004/162/EB priedo C dalį (leidžiamas apmokestinimo skirtumas – 30 procentinių punktų) yra pienas ir pieno produktai (0401, 0403 ir 0406 produktai), tam tikri gaminiai iš mėsos (1601 ir 1602 produktai), tam tikri duonos ir konditerijos produktai (1901 ir 1905 produktai), valgomieji ledai (2105 produktas), mineraliniai ir gazuotieji vandenys (2201 ir 2202 produktai), alus (2203 produktas), kvapiųjų kanangų (ylang-ylang) aliejai (3301 29 11 ir 3301 29 31 produktai), muilas ir plovikliai (3401 ir 3402 produktai) ir akytos gumos čiužiniai (9404 29 90 produktas);

(8)       todėl Sprendimas 2004/162/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)       atsižvelgiant į skubumą, turėtų būti taikoma prie Lisabonos sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje numatyta išimtis dėl aštuonių savaičių laikotarpio,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2004/162/EB iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28, 30 ir 110 straipsnių, Prancūzijos institucijoms iki 2014 m. liepos 1 d. suteikiama teisė netaikyti naudojimosi doku mokesčio arba sumažinti tokį mokestį priede išvardytiems produktams, kurie yra pagaminami vietoje Prancūzijos Gvadelupos, Gvianos, Martinikos, Majoto ir Reunjono užjūrio departamentuose.“

2) Priedas iš dalies keičiamas taip:

a) A dalyje pridedamas 5 punktas:

„5. Majoto departamentas

0904 11, 0904 12, 0905,1806, 3925 10 00, 3925 90 80, 3926 90 90, 3926 90 97, 6901, 6902, 9021 21 90.“

b) B dalyje pridedamas 5 punktas:

„5. Majoto departamentas

0301, 0302, 0303, 0304, 0305, 4407, 4409, 4414, 4418, 4419, 4420, 4421, 4819, 4821, 4902, 4909, 4910, 4911, 7003, 7005, 7210, 7301, 7312, 7314, 7606, 7610 10, 8310, 9401 69, 9401 90 30, 9403 40, 9406 00 31, 9406 00 38.“

c) C dalyje pridedamas 5 punktas:

„5. Majoto departamentas

0401, 0403, 0406, 1601, 1602, 1901, 1905, 2105, 2201, 2202, 2203, 3301 29 11, 3301 29 31, 3401, 3402, 9404 29 90.“

2 straipsnis

Sprendimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               2013 m. rugpjūčio 7 d. Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/112/EB ir 2008/118/EB, kiek tai susiję su Prancūzijos atokiausiais regionais ir visų pirma Majotu, pasiūlymas COM(2013) 577 final.

[2]               OL C, [data], p. .

[3]               2004 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimas 2004/162/EB dėl dokų mokesčių Prancūzijos užjūrio departamentuose, pratęsiantis Sprendimo 89/688/EEB taikymą (OL L 52, 2004 2 21, p. 64).

[4]               JO L 204 du 31.7.2012, p. 131.

[5]               Pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros klasifikaciją.