21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/15

1.

Nuo 2010 m. RK nagrinėjo pramonės politikos klausimą visų pirma iš susijusių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų perspektyvos; vertinimui jis skyrė keletą tyrimų ir konferencijų (1). Šis darbas baigtas RK bendru nuosekliu strategijos „Europa 2020“ vertinimu, pateiktu 2014 m. kovo 7 d. Atėnų deklaraciją „Augimas ir užimtumas – teritorijų vizija“ (2) ir laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje (3). Trumpai tariant RK pritaria tam, kad:

2.

pabrėžia, kad aktyviau įtraukiant miestus į visus politikos formavimo ciklo etapus, ES galės geriau valdyti permainas, su kuriomis susiduria piliečiai visoje Europoje. Tam reikalingas daugiapakopis valdymas: kai visi valdžios lygmenys dirba kartu (vertikalioji partnerystė) ir visi suinteresuotieji subjektai skirtingu mastu bendradarbiauja tarpusavyje (horizontalioji partnerystė);

3.

siūlo Komisijai aktyviau veikti regionų ir vietų lyginimo, patirties mainų ir mokymosi iš partnerių srityse – visa tai gyvybiškai svarbu pramonės novatoriškumo gebėjimų stiprinimui ir strategijai „Europa 2020“. Kad būtų galima imtis koordinuojamojo vaidmens ir suteikti partneriams sprendimų paieškos platformą, reikia sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus šioje srityje;

4.

RK išanalizavo pramonės politikos dokumentų rinkinio teritorinį aspektą ir nustatė pagrindines vietos ir regionų valdžios institucijų problemas ir poreikius įgyvendinant pramonės politiką: 1) vietos ir regionų lygmenų vaidmuo pasaulinėje vertės grandinėje; 2) netolygus ir nuolatinis krizės poveikis teritorinei, ekonominei ir socialinei sanglaudai; 3) daugiapakopis valdymas ir politikos koordinavimas; 4) instituciniai gebėjimai ir strateginis pramonės politikos valdymas; 5) gebėjimas skatinti ieškoti verslo sprendimų ir sąžiningai bei veiksmingai reguliuoti rinką;

5.

nurodo, kad šioje analizėje taip pat įvertintos šių problemų, poreikių ir komunikatų dėl pramonės politikos dokumentų rinkinio sąsajos ir palyginti keletas geriausios praktikos pavyzdžių. Išvadose pateikiama pasiūlymų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip remti ir skatinti pramonės veiklą;

6.

Remdamasis šia analize, RK rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms savo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijose, pagrįstose pažangiąja specializacija RIS3, ypatingą dėmesį atkreipti į toliau nurodytas priemones, kurių įgyvendinimui daugeliu atvejų reikės Komisijos priemonių:

7.

pritaria Komisijai, kad tvirta pramoninė bazė yra ypač svarbi Europos konkurencingumui ir nuolatiniam augimui. Pabrėždamas, kad pramonė apima daug daugiau nei tradicinę apdirbamąją pramonę, su kuria ji dažnai tapatinama, ir kad pramonės procesai ir ekosistemos visuomenei daro milžinišką poveikį, RK ragina sparčiai įgyvendinti šiame dokumente siūlomas priemones;

8.

nurodo, kad Europos konkurencinis pranašumas pasaulio ekonomikoje labiausiai susijęs su jos tvariais, didelės pridėtinės vertės produktais ir paslaugomis, todėl pramonės atsinaujinimui būtinų investicijų į inovacijas mažinimas ekonomikos krizės metu ėmė kelti rimtą pavojų Europos ateičiai;

9.

ragina Europą pripažinti savo poreikį pirmauti pasaulyje strateginių sektorių su aukštos kokybės darbo vietomis srityje. Dėl šios priežasties pramonę reikia skatinti investuojant į naujas technologijas, gerinant verslo aplinką, supaprastinant prieigą prie rinkų ir finansavimo bei užtikrinant, kad darbuotojai turėtų reikiamų pramoninių įgūdžių;

10.

pabrėžia, kad ilgiausia krizė ES istorijoje išryškino stiprios, konkurencingos ir tvarios pramonės, kaip piliečių gerovės kertinio akmens, svarbą. Pramonei tenka daugiau nei 80 % Europos eksporto ir 80 % privačių mokslinių tyrimų bei inovacijų. Beveik 1 iš 4 privačiojo sektoriaus darbo vietų yra pramonės sektoriuje; joms neretai reikia aukštos profesinės kvalifikacijos. Kiekviena nauja darbo vieta apdirbamojoje pramonėje sukuria 0,5–2 darbo vietų kituose sektoriuose;

11.

pabrėžia, kad pramonės, kaip realiosios ekonomikos ir klestėjimo kertinio akmens, įgalinimui konkurencingai vystytis labai svarbios ne tik priemonės, kurių imasi visuomenė, bet ir kiekvienos pramonės įmonės reagavimas ir įgyvendinamos priemonės;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europoje vietos lygiu reikėtų keisti valdymo įgūdžius. Pramonės ir politinei kompetencijai svarbesnis nei bet kada tampa verslo procesų supratimas, žinių ir technologijų valdymas ir žmonių sąveikos gebėjimai. Didelėms skirtinguose sektoriuose ir šalyse veiklą vykdančioms įmonėms ir MVĮ sąveikaujant pramonės veikla vertės grandinėse ir tinkluose plečiasi ir tampa vis sudėtingesnė. Didelių įmonių ir MVĮ pramonės politika turi būti realiai susieta su konkrečia valstybių ir regionų, kuriuose jos įsikūrusios, pramonės politika;

13.

pabrėžia, kad tradicinė produktų grandinės koncepcija su savo nustatytais etapais ir gamybos veiksniais blanksta, nes tikrovėje vyksta sudėtinga sąveika pasauliniu lygiu susietose ekosistemose. Technologijos atlieka svarbų vaidmenį skatindamos laikytis naujo, tvaraus požiūrio;

14.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į tradicinių ES pramonės šakų modernizavimą, visų pirma tose šakose, kuriose konkurencingumas nukentėjo dėl darbo sąnaudų ir kuriose gali būti sukaupta daug praktinės patirties;

15.

pripažįsta naujausią pramonės laimėjimą – pramonės produktai ir paslaugos papildo vieni kitus. Paslaugoms tenka apie 40 % Europos apdirbamosios pramonės sektoriaus eksporto pridėtinės vertės. Beveik trečdalis šio eksporto sukuriamų darbo vietų yra bendrovėse, kurios prekių eksportuotojams teikia pagalbines paslaugas. Paslaugos, pavyzdžiui, priežiūra ir mokymas, yra itin svarbūs sudėtingų pagamintų produktų elementai. Ekspertų paslaugos, pavyzdžiui, finansavimo, komunikacijų, draudimo ir žinioms imlių verslo paslaugų srityse, atlieka vis svarbesnį vaidmenį apdirbamosios pramonės produktų gamyboje. Tai vienas iš keleto paaiškinimų, kodėl didėja paslaugų indėlis į bendrus ekonomikos rezultatus;

16.

nori atkreipti dėmesį į esminių IRT pokyčių pasekmes. Šiuo metu mobiliojo ryšio tinklai dažniau naudojami automobiliuose, buitinės elektronikos prietaisuose, pramonės gamyboje ir sveikatos priežiūros sistemoje nei žmonių kasdienėje veikloje. Modernioje staklių gamykloje neretai yra 10 kartų daugiau kompiuterių ir tinklo prietaisų nei biuro aplinkoje. Tinkle susietai veiklai reikalingas veiksmingas žinių valdymas: informacinis modeliavimas sistemoms, atviros inovacijos ir bendradarbiavimo veikla – tai naudinga visiems. Miestų planavimui labai trūksta regioninės informacijos modeliavimo, o savivaldybių ir regionų lygiu – procesų valdymo;

17.

norėtų paskatinti į Europos pramonės politiką įtraukti įmonių socialinės atsakomybės koncepciją, kuri yra našesnės, tvaresnės ir integracinės ekonomikos pagrindas;

18.

pritaria Komisijai, kai ji ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę už pramonės atgaivinimą ir ieškoti bendresnių sprendimų siekiant sustiprinti Europos konkurencingumą ir tvarų augimą; mano, kad Europos Komisija savo ruožtu turi geriau pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnyje pramonės politikos srityje numatytomis galimybėmis, visų pirma galimybe „imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šiam (valstybių narių veiksmų pramonės politikos srityje) koordinavimui skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui“;

19.

pabrėžia, kad pramonės strategijos negalima įgyvendinti kaip atskiros politikos, nes ji įvairiais aspektais susijusi su daugeliu kitų sričių vykdoma politika. Pramonės strategija turi būti glaudžiai susieta su energetikos, mokymo, MTTPI, prekybos, infrastruktūros, socialinės atsakomybės, sveikatos ir saugumo politika; todėl prašo pramonės politikai taikyti labiau integruotą ir tarpdisciplininį požiūrį;

20.

nurodo, kad MVĮ reikia pripažinti strateginiu Europos pramonės politikos elementu veiksmingai taikant komunikatą dėl Smulkiojo verslo akto;

21.

atkreipia dėmesį į svarbų sunkiosios pirminės pramonės vaidmenį vystant Europos biotechnologijų pramonę ir rekomenduoja ES diegti naujus bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmus, kad naujausias Europos technologijas ir kitą praktinę patirtį būtų galima taikyti sudėtingiems, didelio masto pirminės pramonės atsinaujinimo projektams, visų pirma didelį bedarbių skaičių turinčiuose regionuose;

22.

nori pabrėžti, kad siekiant remti Europos pramonės konkurencingumą, reikia laikytis Komisijos siūlomų prioritetų. Tačiau RK pabrėžia, kad tai yra būtiniausi reikalavimai, kuriuos reikia toliau vystyti ir konkrečiai įgyvendinti;

23.

palankiai vertina svarbius 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimus dėl pramonės konkurencingumo didinimo. Taryba nurodė, kad bazines didelio poveikio technologijas reikėtų stiprinti kuo skubiau nustatant Europai svarbius projektus, ir ypač daug dėmesio skyrė švarių technologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių Europos pramonės konkurencingumo stiprinimo elementų, vaidmeniui;

24.

mano, kad įgyvendinant Reglamentą Nr. 1260/2012 dėl tvirtesnio bendradarbiavimo patentų srityje reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės apsaugos siekiant skatinti inovacijas ir kuo platesnio dalijimosi žiniomis, galinčio paskatinti būsimą technologinę pažangą. Europos lygmeniu reikia uždrausti naudoti patentus kaip strateginį ginklą, pavyzdžiui, piktnaudžiauti patentų tankumynais (angl. patent thickets) arba juos išskaidyti, ir propaguoti griežtus patentavimo kriterijus, kad monopolio teisės nebūtų suteikiamos menką pridėtinę vertę turintiems patentams;

25.

palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka šalinti trūkumus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM gebėjimų) srityje, į šį procesą kuo aktyviau įtraukiant pramonės sektorių. Skubiai reikalingos priemonės šiam tikslui įgyvendinti ir Komitetas rekomenduoja, kad jos taip pat apimtų priemones, skirtas gerinti kalbų mokėjimą ir tokiu būdu gerinti vidaus rinkos veikimą;

26.

ragina Komisiją imtis pramonės pertvarkymo priemonių, kurias taikant daugiausia dėmesio bus skiriama kompetencijai, ir skatinti pažangą programos „Horizontas 2020“ remiamuose Europos pramonės regionuose. INTERREG programos yra be abejonės būtina priemonė siekiant stiprinti pramonės regionuose esančių taikomųjų mokslų universitetų tinklaveiką, tačiau atsižvelgdamas į vis aktyvesnę mokslo ir pramonės sąveiką, RK nuoširdžiai apgailestauja, kad nuo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programoje „Horizontas 2020“ nenumatyta „Žinių regionų“ priemonė; tai priemonė, kurios nauda koordinuojant regioninių branduolių mokslinių tyrimų darbotvarkes jau įrodyta beveik dešimt metų įgyvendinant bendrąsias programas; pabrėžia, kad pirmaisiais programos „Horizontas 2020“įgyvendinimo metais paaiškėjo, jog nesukurta jokia pakankamai veiksminga priemonė šiam reikalavimui patenkinti. „Žinių regionų“ priemonę reikėtų sparčiai pertvarkyti ir įgyvendinti;

27.

ragina Komisiją pabrėžti mokslo, verslo, visuomenės ir politikos formavimo sąsają ir remia svarbų regionų vaidmenį suburiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pagal trigubos ir keturgubos spiralės modelius;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, jog siekiant Europos konkurencingumo ir tvaraus augimo tikslo reikia naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant ES struktūrinius ir investicinius fondus;

29.

RK pabrėžia Europos Komisijos, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų bendrą atsakomybę už investicijų dokumentų rinkinio dėl 300 mlrd. eurų augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti parengimą ir įgyvendinimą, nes šioje srityje jos turi papildomų teisinių ir biudžeto įgaliojimų. Nauji trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sprendimai gali būti pagrįsti šiais principais:

30.

RK remia alternatyvių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo, rizikos kapitalo, ir kitų novatoriškų priemonių, skirtų sumažinti priklausomybę nuo tradicinių banko paskolų, tyrimus.

31.

pripažįsta, kad Europos konkurencinis pranašumas ekonomikoje yra grindžiamas tvariomis, didelės pridėtinės vertės prekėmis ir paslaugomis, veiksmingu vertės grandinių valdymu ir prieiga prie rinkų visame pasaulyje;

32.

nurodo, kad stabili ir nuspėjama reguliavimo aplinka yra investicijų į pramonę ES prielaida. Šio stabilumo ir nuspėjamumo reikia siekti tiek vietos ir regionų, tiek nacionaliniu ir ES lygmenimis. Stabilumas ir nuspėjamumas, kaip įmonių teisinio tikrumo garantija, turi būti skatinamas ES teisės aktais, pageidautina direktyvomis;

33.

pritaria Komisijos nuostatai, kad bendrosios rinkos kūrimas yra konkurencingos ir tvarios pramonės kertinis akmuo. Be to, RK pabrėžia, kad vidaus rinkos teisės aktai dėl produktų ir paslaugų yra svarbus veiksnys ne tik Europos pramonės konkurencingumui, bet ir vartotojų ir aplinkos apsaugai;

34.

pritaria Komisijos teiginiui, jog norint, kad Europos pramonės gaminių ir paslaugų rinka išliktų konkurencinga, jai reikia tokios reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų lengviau diegti inovacijas ir kuria nebūtų sudaromos nereikalingos kliūtys laiku pereiti prie naujų technologijų ir rinkoje įdiegti inovacijas. ES teisės aktais ir standartais turi būti sudaromos galimybės, kad nauji gaminiai, paslaugos ir technologijos greitai taptų prieinami rinkoje ir Europa galėtų pasaulio rinkoje pasinaudoti pradininkės pranašumu;

35.

pabrėžia, kad regionai turi gebėti nustatyti savo augimo potencialą ir skatinti inovacijas ir, derinant principus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, į šią veiklą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

36.

dar kartą primena savo pasiūlymą dėl teritorinių paktų, kurie sudaro galimybę bendradarbiauti įvairiems teritorinės plėtros projektuose dalyvaujantiems lygmenims ir skatinti regionų bendradarbiavimą; siūlo šiuos veiksmus numatyti bendrajame programavimo dokumente, kuris teritorijų lygmeniu padėtų nacionalinę ir vietos politiką suderinti su Sąjungos sektorių ir sanglaudos politika;

37.

prašo, kad su šiais bendraisiais programavimo dokumentais susijusios investicijos būtų numatytos atskiroje Europos investicijų banko (EIB) paskolų, kurios naudojamos naujoms teritorinėms ekonominėms ir socialinėms inovacijų ekosistemoms kurti, grupėje. Tai galėtų būti puiki priemonė skatinti novatoriškus sprendimus, suteikti įmonėms sektinų pavyzdžių, skatinti steigti konsorciumus srityse, kuriose įmonės turėtų kurti naujas partnerystes. Sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, šios ekosistemos turėtų padėti siekti dvejopo tikslo: didinti įmonių konkurencingumą ir valstybinių įmonių veiksmingumą (kartu padėti racionalizuoti viešąsias išlaidais);

38.

RK yra įsitikinęs, kad pagrindinis elementas remiant ES pramonės užmojus yra regioninė pažangiosios specializacijos politika RIS3, pagrįsta simetrine esamų regionų ypatumų ir inovacijų bei augimo potencialo analize;

39.

siūlo valstybėms narėms priimti erdvės planavimo politiką, kuri leistų priimti skubius sprendimus dėl teritorijų panaudojimo ekonominei veiklai ir kuria nebūtų daroma nereikalingų kliūčių įmonių kūrimui;

40.

ragina regionus apsvarstyti technologijų būtinybę siekiant skatinti jų pačių pažangiosios specializacijos strategijose RIS3 numatytą vystymąsi ir imtis reikiamų priemonių propaguoti pramonės politiką kaip svarbų finansavimo prioritetą bei priemonių užmegzti daugiau partnerysčių visoje ES, kad pasiektų savo tikslus;

41.

ragina Komisiją itin remti pirmaujančius tarpregioninius tinklus, jų bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi. Vienas iš pavyzdžių yra „Vanguard“ iniciatyva, kurios S3 veikloje pirmenybė teikiama pramonės atgimimui siekiant skatinti keistis patirtimi, kurti „kompetencijos laiptus“ ir bendrai apdoroti paraiškas dėl projektų;

42.

ragina ES teikti finansavimą regionams ir taip padėti jiems sukurti veiksmingas inovacijų ekosistemas ir imtis bendrų europinių iniciatyvų. RK akcentuoja, kad decentralizuota ir ES remiama inovacijų veikla yra vienintelis būdas Europoje pasiekti RIS3 tikslus;

43.

pabrėžia, kad, palyginti su ankstesniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, reikėtų atnaujinti valstybių narių ir regionų valdžios institucijų nustatytas taisykles ir praktiką siekiant atkreipti dėmesį į rezultatus ir poveikį ir juos įvertinti. Šiuo tikslu būtinas aktyvesnis visų pagrindinių regiono RIS3 veikėjų dalyvavimas įgyvendinant regiono RIS3 strategiją ir veiksminga ES lygmens tinklaveika;

44.

pritaria daugelio Europos veikėjų nuogąstavimams, kad valstybės narės ir regionų valdžios institucijos nesilaikė Komisijos gairių dėl biurokratijos sumažinimo, finansavimo atnaujinimo remiantis RIS3 ir dėl lanksčios, į naudotojus orientuotos Bendros strateginės programos fondų finansavimo sistemos sukūrimo;

45.

ragina valstybes nares įvertinti vietinę verslo aplinką siekiant veiksmingesnio viešųjų institucijų darbo ir mažesnės administracinės naštos įmonėms. Taip bus galima palyginti skirtingas administracines procedūras ir reguliavimo mechanizmus, kurie yra būdingi vietinei verslo aplinkai;

46.

ragina regionus kartu su Komisija peržiūrėti savo RIS3 ir Europos partnerystės planus dėl bazinių didelio poveikio technologijų. S3 platformos ataskaitos duomenimis, regioninės politikos formuotojams kyla daugybė klausimų dėl valstybės pagalbos ir bazinių didelio poveikio technologijų finansavimo, įskaitant parodomųjų projektų ir infrastruktūros finansavimo taisykles;

47.

pabrėžia, kad taip pat reikia įgyvendinti nacionalines priemones, pavyzdžiui, rinkos ir kitas novatoriškas finansavimo priemones. Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) nustatyti nauji finansavimo prioritetai suteikia ypatingą galimybę pažangioms įmonėms investuoti į bazines didelio poveikio technologijas;

48.

pabrėžia Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) ir programos „Horizontas 2020“ svarbą stiprinant ES pramonės konkurencingumą;. ypač svarbu stiprinti daug disciplinų apimančius aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir jų išvadų praktinį taikymą regionų lygiu. Reikalingi kelių fondų finansuojamų priemonių rinkiniai, kuriais visų pirma siekiama naujausias IRT ir bazinių didelio poveikio technologijų mokslinių tyrimų žinias panaudoti įvairių pramonės šakų modernizavimui ir sukurti naują ilgalaikių socialinių rezultatų kūrimo praktiką;

49.

be to, svarbi praktinė priemonė, kuri padeda asmenims ir regionams šalinti ekonomikos krizės padarinius ir globalizacijos poveikį, išlieka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) parama, suteikiama atleistiems darbuotojams, ieškantiems naujo darbo;

50.

atkreipia dėmesį į itin svarbų žmogiškojo kapitalo, patikimos praktinės patirties ir įgūdžių vaidmenį sprendžiant pramonės problemas. Artimiausiais metais, visų pirma kai apdirbamosios pramonės technologijų pažanga padidins konkrečių įgūdžių ir mokymo programų paklausą, ES pramonė susidurs su dideliu reikiamų įgūdžių trūkumo ir mokymo problemų iššūkiu; mano, kad reikia didinti visuomenės informuotumą ir parengti tarpdisciplinines ir kelis sektorius apimančias mokymo ir švietimo programas, kad mokslinių tyrimų išvadas ir inovacijas būtų galima plėtoti, jos taptų ilgalaikėmis ir jas būtų galima praktiškai įgyvendinti;

51.

ragina jaunąją skaitmeninę kartą ir pradedančiąsias įmones prisidėti prie regioninių pažangiosios specializacijos strategijų kūrimo ir įgyvendinimo padedant reikiamose regionų vertės grandinėse nustatyti spragas ir sutvarkyti procesus. Nauji novatoriški sprendimai turėtų būti susiję tiek su viešaisiais, tiek su privačiais pramonės procesais bei su piliečių, kaip vartotojų, elgsena;

52.

ragina ES, valstybes nares ir regionus sanglaudos fondų ir programos „Horizontas 2020“ paramą skirti konkurencingumą didinančioms investicijoms į pramoninius regionus, pasienio ir keletą sektorių apimančias galimybes. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti energetikai, transportui ir skaitmeninei infrastruktūrai, kurie sudaro galimybę šalims bendradarbiauti, integruoti tiekimo grandinę ir stiprinti ES vidaus prekybą;

53.

ankstesnėse nuomonėse ragino atlikti struktūrinę pramonės reformą ir atkreipė dėmesį į visuomenės ir įmonių prisitaikymo prie globalizacijos bei skaitmeninimo didinamos konkurencijos sąlygų svarbą. Šios rekomendacijos taip pat yra susijusios su priemonėmis, skirtomis didinti kvalifikaciją, ir su gyvavimo ciklo požiūriu, pabrėžiančiu bendrą poveikį ir klimato kaitos tikslus. Šie teiginiai yra:

54.

jau įvardijo pagrindinius pramonės politikai reikalingus pokyčius, būtinas investicijas įmonių veiklai modernizuoti ir būdus jiems įgyvendinti. Šios citatos iš ankstesnės RK nuomonės, priimtos prieš trejus metus, rodo, kad tos pačios gairės vis dar rengiamos ir kad ES priemonės įgyvendinamos pernelyg lėtai, kad būtų sparčiai reaguojama į kintančius ekonomikos ir verslo poreikius. Regionų komitetas (6):

55.

pabrėžia, kad permainas galima paspartinti vietos ir regionų lygmenims teikiant daugiau išteklių. Reikalinga naujovių kūrimo ir kokybiška novatoriška veikla ir rezultatų skaida visoje Europoje. Regionai yra pasirengę pradėti eksperimentuoti ir sparčiai kurti prototipus – tai sėkmės sąlyga;

56.

ne vienoje nuomonėje pažymėjo, ką reikėtų pabrėžti įgyvendinimo procese. Šie pavyzdžiai iš nuomonės dėl programos „Horizontas 2020“ (7), kurią RK priėmė prieš dvejus metus, yra svarbūs, be kita ko, įgyvendinant pramonės politikos dokumentų rinkinį. Regionų komitetas

57.

pripažįsta, kad pasaulinė konkurencinė aplinka pasikeitė iš esmės ir reikia ne tik prisitaikyti prie padėties, bet ir daugeliu atžvilgių tapti permainų varomąja jėga. Vertinant esamas ES taisykles ir sprendžiant, kam skirti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) finansavimą, reikėtų didesnę reikšmę teikti ES įmonių ilgalaikiam konkurencingumui pasaulyje;

58.

pabrėžia, kad ES teisės aktai dėl pramonės produktų nustato pagrindinius su sauga, sveikata ir kitais visuomenės interesais susijusius reikalavimus įmonėms. Itin svarbu, kad pramonės veiklos neapsunkintų beprasmiškai dažnai keičiami teisės aktai, priešingai, reikėtų sukurti konkrečius mechanizmus, kuriais būtų lengvinamos ir remiamos verslo investicijos. Svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis kontroliuojant šį procesą, nes technologijos vystomos sparčiau nei bet kada ir pasaulinės tiekimo grandinės tampa vis labiau tarpusavyje susijusios;

59.

ragina Europos regionus ir miestus sukurti ir įgyvendinti reguliavimo sistemą, kuri jų teritorijos ekonomikoje skatintų inovacijas ir investicijas į IRT. ES susigrąžinus pasaulinio lyderio poziciją inovacijų srityje, atsirastų galimybė sukurti nepertraukiamą didesnio našumo, augimo ir darbo vietų kūrimo ciklą;

60.

atkreipia dėmesį, kad Komisija pažadėjo užtikrinti, jog reguliavimas ilgą laiką išliks toks pat ir taisyklės bus iš esmės supaprastintos. Šį tikslą būtina skubiai įgyvendinti. Nustatant naujas taisykles turi būti atlikti išsamūs poveikio vertinimai. ES standartai yra praktinis pavyzdys visam pasauliui; Komisija ir toliau propaguos tarptautinių standartų sistemą;

61.

dar kartą prašo Komisijos sustiprinti analitinius gebėjimus ir paramos įmonėms priemones apsvarstant galimybę sukurti, kaip tai jau padaryta žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės srityje, naują įmonių kategoriją, tarpinę tarp MVĮ ir didelių įmonių. Tokioje įmonėje dirbtų 250–750 darbuotojų, jos metinė apyvarta siektų iki 200 mln. eurų. Šiai įmonių kategorijai būtų galima skirti atitinkamo dydžio paramą, didesnę, negu skiriama didelėms įmonėms, bet mažesnę, negu gauna MVĮ (8)“;

62.

nurodo, kad naujosios valstybės pagalbos taisyklės pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir taikomos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms įsigaliojo 2014 m. liepos mėn. (9) Naujosios taisyklės suteikia galimybę daugiau investuoti į MTTPI, visų pirma į didelio masto, sudėtingų projektų branduolius, kurių vienas iš tikslų yra daryti ženklią įtaką pramonės atsinaujinimui;

63.

nurodo, kad ypač svarbus žingsnis į priekį yra ES struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo supaprastinimas išplečiant Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį;

64.

nurodo, kad Bendrajame bendrosios išimties reglamente išdėstomos sąlygos, pagal kurias valstybės pagalbai netaikoma pareiga iš anksto įspėti Komisiją, ir kad Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatomi ilgesni įspėjimo terminai ir didesnis pagalbos intensyvumas bei nustatomos naujos papildomos pagalbos, kuriai taikoma išimtis, kategorijos, pavyzdžiui pagalba inovacijų branduoliams ir investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pagalba;

65.

nurodo, kad valstybės pagalbos MTTPI sistema apima pagalbą bandomajai taikomajai veiklai ir pramonės moksliniams tyrimams ir kad dabar leidžiamas aukštesnio lygio didžiausias pagalbos intensyvumas taikomiesiems moksliniams tyrimams;

66.

pabrėžia, kad išplėsta bendriems Europos interesams svarbių projektų priemonės taikymo sritis apima ne tik MTTP, bet ir pirmiausia įdiegimą, o bendriems Europos interesams svarbių projektų įgyvendinimui neretai reikalingas aktyvus valdžios institucijų dalyvavimas, nes priešingu atveju rinka nefinansuotų tokių projektų;

67.

kartoja, kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra didelis indėlis į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir ES ekonomikos bei pramonės konkurencingumą, nes jie daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir ES visuomenei;

68.

pabrėžia, kad skatindamos verslą, pramonės atsinaujinimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, valstybės narės ir pramonė turėtų visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias suteikia naujosios valstybės pagalbos taisyklės;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagrindinėse besiformuojančiose rinkose veikiančioms Europos bendrovėms nustatytos nesąžiningos sąlygos, Europos bendrovės turėtų sustiprinti savo gebėjimus diegti inovacijas ir tapti pagrindiniais sparčiai besiplečiančių susietų vertės grandinių dalyviais.