23.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 482/89

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinės dalies 173 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis), kuriame aptariama ES pramonės politika ir, be kita ko, minimas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012)0582),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. lapkričio 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (COM(2012)0710),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 31 d. Komisijos komunikatą dėl statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategijos (COM(2012)0433),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikatą „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM(2008)0699),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai“ (COM(2012)0299),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“ (COM(2012)0341),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas“ (COM(2013)0150),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

—

atsižvelgdamas į prie 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikato „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM(2008)0699) pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2008)2741),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos aukščiausios klasės produktus gaminančios pramonės konkurencingumo (SWD(2012)0286),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. prie Komunikato „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012)0297),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2012 m. Europos konkurencingumo ataskaita. Globalizacijos nauda.“ (SWD(2012)0299),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Darbo santykiai Europoje 2012 m.“ (SWD(2013)0126),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Komisijos tolesni veiksmai po konsultacijos dėl 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių ES teisės aktų“ (COM(2013)0446),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbuotojų, kaip svarbiausių gero įmonių valdymo Europoje dalyvių, vaidmuo ir dalyvavimas. Tinkami krizės įveikimo sprendimai“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas) (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos (9),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“ (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“ (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl dabartinių atsinaujinančiosios energijos uždavinių ir galimybių Europos energijos rinkoje (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninių strategijų (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl kooperatyvų indėlio įveikiant krizę (19),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d. diskusijas Europos Parlamente dėl Komisijos pareiškimo „Europos pramonės atgaivinimas esant dabartiniams sunkumams“ (2013/2538(RSP)),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10–11 d. Konkurencijos tarybos 3208-ojo posėdžio išvadas „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos vardu pateiktą 2011 m. ataskaitą „2011 m. ES pramonės struktūra. Tendencijos ir veiksmingumas“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Regionų komiteto vardu pateiktą ataskaitą po strategijos „ES 2020“ iniciatyvos „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ tyrimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (20),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 11 d. Regionų komiteto nuomonę „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (21),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0464/2013),

A.

kadangi Europos pramonė išgyvena beprecedentę krizę ir turi daug silpnųjų vietų, kenkiančių jos konkurencingumui;

B.

kadangi Europos Komisijos pateikti skaičiai rodo plačius užmojus, bet yra sąlyginiai, nes susiję su daugeliu dar ne iki galo išsiaiškintų veiksnių;

C.

kadangi Europos pramonei tenka lemiamas vaidmuo ir ji yra svarbi krizės sprendimo dalis;

D.

kadangi Europos pramonės konkurentai ilgus metus tobulino stiprias pramonės strategijas;

E.

kadangi ES reikia strategijos ekonomikos ir finansų krizei įveikti ir naujam ekonomikos dinamiškumui pagreitinti;

F.

kadangi pagirtina tai, kad Komisija ėmėsi pramonės politikos paskelbdama komunikatą, kuriuo siekiama organizuoti pramonės permainas;

G.

kadangi Europos, kaip pramoninės teritorijos, ateitis priklauso nuo modernizavimo kampanijos, kuri sustiprins inovacijų centrus ir pašalins pramonės ir struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų vystymosi atotrūkį;

H.

kadangi dėl sumažėjusio kreditų prieinamumo ribojamos investicijos, trukdoma inovacijoms ir naujų veiksmingų technologijų pritaikymui; kadangi dėl to Europos pramonės politikai reikalinga tvirta finansų struktūra, kuri skatintų investicijas;

I.

kadangi finansavimo sąlygos pietų Europoje yra griežtesnės, reikalaujančios specialiai pritaikytų finansavimo sprendimų;

J.

kadangi valstybės narės turėtų semtis įkvėpimo iš tų pramonės restruktūrizavimo metodų, kurie davė gerų rezultatų Europoje ir kituose pasaulio kraštuose;

K.

kadangi Komisija nurodė, kad ES pramonės šakos gali atkurti savo patrauklumą dėl numatomo darbo užmokesčio skirtumų pasaulyje mažėjimo;

L.

kadangi geresnių bendrų sąlygų Europos pramonės politikai sukūrimas reiškia ES vidaus rinkos sukūrimą ir užtikrinimą, kad ši rinka veiksmingai veiktų rinkos socialinės ekonomikos sąlygomis;

M.

kadangi pagrindiniu Europos prioritetu turi tapti gamybos sektorių ir praktinės patirties išsaugojimas, tuo metu jai turi būti sudarytos sąlygos greitai susigrąžinti konkurencingumą pasaulio mastu;

N.

kadangi energijos sąnaudos, tenkančios pramonei, ir gilėjantys energijos kainų skirtumai, susidarantys tarp Europos ir kitų pramoninių šalių (ypač JAV), turės vis didesnę reikšmę, jei nebus deramai reaguojama į dabartines tendencijas;

O.

kadangi dėl pasaulyje kylančių problemų svarbu, jog Europos pramonės atkūrimo pagrindas būtų efektyvus energijos ir išteklių naudojimas, jei ketinama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą ir ateityje;

P.

kadangi siekiant įveikti pagrindinius socialinius sunkumus ES reikalingas toks požiūris į pramonės politiką, kuris apimtų konkurencingumą, tvarumą ir deramą darbą;

Q.

kadangi būtina užtikrinti ES energetikos, klimato, aplinkos, pramonės ir prekybos politikos nuoseklumą, siekiant klimato politikos ir aplinkos apsaugos tikslus suderinti su strategijos RISE tikslais;

R.

kadangi per pastaruosius dešimtmečius darbo našumas didėjo daug sparčiau negu išteklių naudojimo efektyvumas ir pagal apskaičiavimus darbo jėgos išlaidos sudaro mažiau kaip 20 proc. gamybos išlaidų, o išteklių naudojimo išlaidos – 40 proc.;

S.

kadangi ES turi milžiniškas galimybes inovacijų srityje, o 6 ES valstybės narės yra tarp 10 geriausių iš 50 novatoriškiausių pasaulio valstybių;

T.

kadangi pramonės politika susijusi su aiškiu socialiniu aspektu, kuris turi poveikį visiems visuomenės sluoksniams;

U.

kadangi Europos pramonės politikai reikalinga stipri darbo jėga, o vidutiniškai tik 7 proc. žemos kvalifikacijos darbuotojų yra lankę mokymus;

1.

palankiai vertina Komisijos dėmesį pramonės politikai (PP), nes būtent toks dėmesys labai svarbus ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumui, siekiant užtikrinti ilgalaikę tvarią gerovę ir išspręsti nedarbo problemą, atsižvelgiant į tai, kad pramonėje sukuriama viena iš keturių darbo vietų ir dirba apie 34 mln. žmonių; pabrėžia, kad ES pramonės politika turi padėti šalinti lyginamuosius jos ekonomikos trūkumus, ar tai būtų investicijų į mokslinius tyrimus bei plėtrą stoka, energijos kainų pokyčiai, biurokratinė našta ar sunkumai gaunant finansavimą; pažymi, kad pramonei tenka apie 80 proc. išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir kad beveik 75 proc. Europos eksporto sudaro pramoninės prekės; pabrėžia, kad pramonė yra atsakinga už didžiosios dalies vertės sukūrimą ekonomikoje, o kartu su kiekviena darbo vieta pramonės sektoriuje sukuriamos maždaug dvi darbo vietos susijusioje tiekėjų ir paslaugų srityje;

2.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos pramoninis galingumas ir svarba ateityje priklausys nuo strategijos „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (RISE), kuria siekiama pasitelkiant technologijų, verslo, finansines, aplinkosaugines ir socialines inovacijas pasiekti trečiąją pramonės revoliuciją, įskaitant efektyvumo strategiją, pagal kurią būtų atkurta ir sustiprinta Europos pramonė kaip visuma ir būtų įgyvendinamos atsakomosios priemonės į kylančius socialinius iššūkius; yra įsitikinęs, kad dėl strategijos RISE gali atsirasti naujų rinkų, be kita ko, naujoviškų produktų ir paslaugų, verslo modelių ir kūrybiškų verslininkų bei įmonių, naujų darbo vietų ir deramo darbo, atnaujinant pramonę, kad ji būtų ekonominiu požiūriu dinamiška, patikima ir konkurencinga; mano, kad vienas svarbiausių prioritetų – išlaikyti gamybos sektorius ir praktinę patirtį, ir kad atviros rinkos, galimybė gauti energijos ir žaliavų, taip pat inovacijos bei veiksmingas energijos ir išteklių naudojimas sudaro tokios konkurencingumo strategijos pagrindus; atkreipia dėmesį, kad taip pat labai svarbi patikima ir perspektyvi transporto, energijos gamybos ir paskirstymo bei telekomunikacijų infrastruktūra;

3.

mano, kad strategija RISE turi būti integruota į ekologinę ir socialinę rinkos ekonomiką pagal verslumo, sąžiningos konkurencijos, ilgalaikio išorinių sąnaudų internalizavimo tikslo, patikimo finansų valdymo politikos ir aplinką tausojančio ekonominio valdymo principus; teigia, kad Europos Sąjungos pramonės politika turi būti suderinta su inovacijų diegimu, tvarumu ir konkurencingumu grindžiama vizija, tai stiprintų gamybos sektorių, praktinę patirtį ir antrinių žaliavų panaudojimo ekonomiką; atkreipia dėmesį į itin svarbų pramonės ir įmonių vaidmenį skatinant tvarumą ir skaidrumo svarbą tiekimo grandinėse;

4.

pabrėžia, kad strategijai RISE reikia trumpalaikės darbotvarkės siekiant išsaugoti gamybos bazę ir praktinę patirtį, išspręsti skubias tam tikrų sektorių problemas (pvz., per didelių gamybos pajėgumų, restruktūrizavimo, nesąžiningos konkurencijos) ir ilgalaikės, aiškiais ir stabiliais tikslais, moksliniais rodikliais ir gyvavimo ciklo bei antrinių žaliavų panaudojimo ekonomikos požiūriu paremtos programos su veiksmų planu ir tvarkaraščiu, toks požiūris sudarytų sąlygas ir padėtų nukreipti investicijas į kūrybingumą, įgūdžius, inovacijas bei naujas technologijas ir skatintų Europos pramonės bazės modernizavimą, tvarumą ir konkurencingumą įgyvendinant į vertės grandinę atsižvelgiančią politiką, kuri apimtų visų dydžių įmones, tinkamą dėmesį skirtų pagrindinėms pramonės šakoms ir sudarytų sąlygas išsaugoti gamybos grandinę Europoje; mano, kad toks modernizavimas turėtų vykti tiek pagrindinėse pramonės šakose, tiek ir naujuose pramonės sektoriuose, ir kad jis turi skatinti augimą laikantis tvaraus vystymosi principų;

5.

pabrėžia, kad pramonės politika apima visas politikos sritys, kurios daro poveikį pramonei; pripažįsta, kad PP turi spręsti svarbiausias, strategijoje „Europa 2020“ apibrėžtas visuomenės ir aplinkos problemas, įskaitant būsimus energijos, išteklių, užimtumo, pramonės ir klimato tikslus, ir turi būti veiksmingai integruota į Europos semestro procesą bei nacionalines reformų programas, siekiant sukurti investicijoms reikalingas sąlygas ir kurti geras darbo vietas, ypač jaunimui; prašo, kad Komisija patobulintų savo komunikatą dėl savo įsipareigojimų kalbant apie paramą ES pramonės politikai, siekiant atkurti investuotojų, darbuotojų ir piliečių pasitikėjimą ES veiksmais;

6.

pažymi, kad Europos pramonės dalis ES BVP per 15 metų sumažėjo nuo 20 iki 15 proc.;

7.

mano, kad strategijoje RISE turi būti toliau siekiama plačių užmojų ir realistinių pramonės tikslų; pažymi, kad pagrindiniam mažiausiai 20 proc. užimtumo tikslui pasiekti per metus pramonėje reikės sukurti bent 400 000 naujų darbo vietų; tvirtai remia šį 20 proc. tikslą ir siūlo jį vertinti kaip orientacinį tikslą, suderintą su ES 20/20/20 tikslais;

8.

mano, kad šie tikslai turėtų atspindėti naujas pramonės realijas, pvz., gamybos ir paslaugų integraciją (prekių gamyba ir paslaugų teikimas po jų pardavimo), taip pat perėjimą prie duomenimis paremtos ekonomikos ir pridėtinę vertę sukuriančios gamybos; taigi ragina Komisiją įvertinti ir pagrįsti savo darbą nustatant tikslus bei persvarstyti pramonės sektorių klasifikaciją;

9.

pabrėžia, kad pramonės sektorių veikla padeda išgyventi krizės metu, prie to itin prisideda paslaugų, sukurtų aplink jų gamybą, ekonomika;

10.

prašo Komisijos vykdyti įsipareigojimą parengti rodiklius, kurie būtų taikomi stebint ir vertinant reindustrializacijos procesą; pabrėžia, kad tokie rodikliai turi būti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai, siekiant užtikrinti, kad šis procesas būtų tvarus ir suderinamas su aplinkos apsauga;

11.

tikisi, kad atkreipiant dėmesį į tiekimo grandinės valdymą ir specifinę regionų ir vietinę gamybos kultūrą bei paklausą, ir kartu skatinant tvariai ekonomikai ir visuomenei svarbius naujus sektorius, tinkamai įgyvendinant strategiją RISE būtų galima atgaivinti pramonę ir grąžinti gamybą į ES;

12.

pabrėžia, kad strategija RISE bus sėkminga tik parėmus ją tinkama, aiškia ir prognozuojama makroekonomine programa, vengiant nesuderinamų politikos priemonių, su reikalingais biudžeto ištekliais, kad būtų galima daryti sverto poveikį viešojo sektoriaus ir privačioms investicijoms ir stiprinti ES konkurencingumą pasaulyje; apgailestauja, kad pagal dabartinę pagrindinę ES makroekonominę politiką pirmiausia MVĮ nesuteikiama galimybių įsigyti būtino kapitalo investicijoms bei inovacijoms ir kartu prieštaraujama pramonės politikai; reikalauja šiuo atžvilgiu Europos ekologiškai tvaraus augimo strategijos; ir apgailestauja dėl sumažinto Tarybos finansavimo DFP 1A biudžeto išlaidų kategorijai, ypač programoms „Horizontas 2020“,„COSME“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei; ragina valstybes nares iš esmės padidinti šioms programoms skiriamus finansinius išteklius;

13.

pabrėžia, kad sukūrus nuosavus ES biudžeto išteklius jie galėtų būti naudingi atkuriant Europos pramonę;

14.

pabrėžia, kad ES pramonės politiką būtina vienareikšmiškai apibrėžti, nes šiuo metu ES ir jos valstybėse narėse pramonės politikos srityje paplitusi skirtinga praktika ir tendencijos;

15.

džiaugiasi dėl universalaus Komisijos požiūrio į PP ir pabrėžia, kad labai svarbus vientisas požiūris, kuris būtų nuoseklus ir suderintas tose srityse, kur visos kitos politikos sritys (pvz., konkurencija, prekyba, energetika, aplinka, inovacijos, struktūriniai fondai, bendroji rinka ir t.t.) atsižvelgia į strategijoje RISE nustatytus tikslus; šiuo atžvilgiu primena Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kuri įrodė, kad pramonės politikos srityje įmanoma sėkmingai imtis integruotų ir naujoviškų veiksmų, ir kad jais skatinamas augimas, užtikrinamas užimtumas ir skatinama integracija bei turi socialinės partnerystės pobūdį; laikosi nuomonės, kad strategijoje RISE reikėtų laikytis ne vertikalios, bet horizontalios PP koncepcijos; mano, kad skiriant atitinkamą dėmesį pagrindinėms pramonės šakoms, sektoriams pritaikytomis priemonėmis reikėtų remti vertės grandines ir veiklos branduolius su dideliu augimo potencialu, tos priemonės turi būti susietos su sektorių specializacija, kuria skatinamos aukštųjų technologijų ir didelės papildomos vertės strategijos, inovacijos, įgūdžiai, verslumas, užimtumas ir kūrybingumas; šiuo klausimu pažymi sektorių strategijas automobilių („Cars 2020“) ir plieno („Plieno veiksmų planas“) srityse ir ragina Komisiją patvirtinti atitinkamas priemones šioms strategijoms įgyvendinti; ragina valstybes nares ir Komisiją taip pat skirti pakankamai dėmesio sektoriams, kuriuose sukaupta tvirta praktinė patirtis bei daug investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei į papildomos naudos kūrimą, įskaitant naujoviškus procesus;

16.

siūlo Komisijai išsamiai išnagrinėti kiekvieno ES sektoriaus pramoninės gamybos pridėtinę vertę pasaulio mastu, kad būtų galima nustatyti, kaip įvairūs pramonės sektoriai įsitvirtinę įvairiose valstybėse narėse, ir veiksmingiau sukurti bendrą ES pramonės interesų gynybos strategiją;

17.

mano, kad siekiant skatinti kurti vertės grandines Europos Sąjungoje, ES reikalingas pažangus privačių pramonės įmonių ir viešųjų institucijų derinys;

18.

pabrėžia, kad sanglaudos politika ateityje bus viena iš pagrindinių ES politikos sričių, kurioje užtikrinant pažangią specializaciją bus puoselėjamos pramoninės naujovės, siekiant reaguoti į iššūkius, susijusius su tvaria energetika, klimato kaita ir veiksmingu materialinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimu; todėl laikosi nuomonės, kad ES ir jos regionų reindustrializacijai itin svarbi ateities sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų parama įgyvendinant išties šiuolaikišką pramonės politiką, kuri turi būti įtrauki, tausi, veiksminga energijos efektyvumo požiūriu ir labai konkurencinga; ragina siekti geresnio sanglaudos politikos ir strategijos „Horizontas 2020“ programų koordinavimo ir sąveikos siekiant kurti regioninius inovacijų inkubatorius ir užtikrinti maksimalias inovacijas regionų lygmeniu;

19.

sutinka su Komisija, kad PP turi turėti veiksmingą, integruotą, veiklos stebėseną ir priežiūrą apimančią valdymo struktūrą; primena B. Lange pranešime dėl pramonės pateiktą EP rekomendaciją iš atitinkamų generalinių direktoratų sukurti nuolatinę Komisijos PP darbo grupę, kuri atsižvelgtų į suinteresuotųjų šalių nuomones ir koordinuotų bei stebėtų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie PP pokyčius ir prašo Komisijos kasmet teikti Parlamentui ataskaitas apie strategijos RISE pažangą ir apie tai, kokiu mastu pavyko pasiekti tikslų turimomis priemonėmis; siūlo, kad prioritetinių veiklos krypčių darbo grupės taip pat teiktų metinę ataskaitą; Taip pat ragina Komisiją ištirti ir nustatyti perteklinius pajėgumus ir restruktūrizavimo problemas, su kuriomis susiduria Europos pramonė, ir konkrečius sektorius, siekiant pateikti trumpalaikius sprendimus, taip pat ragina Komisiją stebėti bet kokį Europos gamybos perkėlimą į kitas šalis; pabrėžia, kad strategijai RISE reikalinga suinteresuotųjų pramonės atstovų iš skirtingų sektorių (įskaitant MVĮ), profesinių sąjungų, akademinės srities ir pilietinės visuomenės subjektų, pvz., vartotojų interesų apsaugos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, sąjunga ir partnerystė; ragina Komisiją pasinaudoti visomis Sutarties 173 straipsnio 2 dalies suteikiamomis galimybėmis siekiant veiksmingiau panaudoti savo išteklius; pabrėžia, kad svarbu gerinti būdus, kuriais Sąjunga informuoja piliečius, o ypač jaunimą, siekiant pagerinti Europos pramonės, amatų ir praktinės patirties įvaizdį;

20.

mano, kad strategija RISE turi būti pritaikyta siekiant sukurti patrauklią ir konkurencingą aplinką Europoje, kurioje būtų skatinami investicijų srautai visoje ES ir jos regionuose, ypač Pietų Europoje, paskatinti ekonomikos augimą, ypač per pažangiąją specializaciją ir branduolių, įskaitant tarpvalstybinius ir regioninius branduolius, bei verslo tinklų kūrimą;

21.

gerai vertina Pirmininko pavaduotojo A. Tajani darbą glaudžiau koordinuojant PP su Konkurencingumo taryba; pripažįsta, kad strategijai RISE skirta PP turėtų būti bendras pagrindas, kuriuo remtųsi ES, tačiau pabrėžia, kad ja turi būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines ir regionines aplinkybes ir ji turi būti koordinuojama su valstybių narių PP; pritaria minčiai sustiprinti Konkurencingumo tarybą, kuri, derindama veiksmus su Komisija, prisidėtų prie vertikaliojo politikos priemonių koordinavimo Europos, regiono ir valstybių narių lygmeniu; be kita ko pažymi, kad pažangus reglamentavimas ir sumažinta biurokratinė našta yra esminės pramonės augimo sąlygos;

22.

mano, kad skirtingi teritoriniai valdžios lygmenys turi visapusiškai dalyvauti ir imtis suderintų veiksmų vykstant pramonės atkūrimo procesui, nustatant pramonės prioritetus ir galimybes jų teritorijose bei skatinant MVĮ plėtrą; primena, kad MVĮ dėl jų dydžio ir gebėjimo pakankamai greita reaguoti į pokyčius gali prisitaikyti prie padėties, tačiau jos ir labiausiai nukentėjo nuo krizės aukos; prašo Komisijos ir valstybių narių sukurti specialių MVĮ rėmimo ir pagalbos joms programų ir sudaryti MVBĮ sąlygas užimti pirmaujančią poziciją jų pramonės sektoriuje; palankiai vertina Regionų komiteto ir Komisijos atliktą darbą dėl pažangios specializacijos strategijų, skirtų paspartinti ES finansavimą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

23.

ragina valstybes nares, jeigu būtų iš dalies pakeistos Sutartys, sukurti bendrą pramonės politiką, kurios užmojai ir priemonės būtų panašios į bendros žemės ūkio politikos, t. y. tarpvalstybiniu lygmeniu surengti konsultacijas dėl bendros strategijos, didelių finansinių priemonių ir rinkų reguliavimo priemonių, kurias turi kitos pasaulinio masto didelės prekybos zonos, pavyzdžiui, piniginę priemonę ar taisykles dėl valstybės pagalbos, pritaikytos mūsų pramonės poreikiams, taip pat laikantis tarptautinės teisės nuostatų;

24.

džiaugiasi, kad Komisija domisi ne vien vartotojais, bet ir gamintojais, būtent pramonininkais;

25.

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nenumatyta kovos su darbo užmokesčio ir socialiniu dempingu, darbuotojų dalyvavimo ir restruktūrizavimo priemonių;

26.

pabrėžia, kad tik inovacijų, veiksmingumo ir naujų technologijų strategija, įskaitant tvarumo technologiją, kartu su naujais ekonomikos modeliais, kūrybiškumu ir pažangiąja gamyba gali suteikti galimybių atkurti modernizuoti ES pramonės pagrindus ir iš esmės padidinti jos regioninį ir pasaulinį konkurencingumą; mano, kad inovacijos turi būti skatinamos plačiu mastu, atsižvelgiant į visas suinteresuotąsias šalis ir pradedant nuo gamybos patalpų bei ne techninio pobūdžio naujovių, o baigiant aukštosiomis technologijomis MTEP tyrimų laboratorijose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad svarbu aktyviai įtraukti darbuotojus į inovacijų procesą, skatinant inovacines bendroves, kurios pirmauja ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos aspektais; pabrėžia, kad reikia sukurti palankią aplinką ir mano, kad labai svarbu užtikrinti sąlygas, kuriomis įmonės galėtų veikti ir būti konkurencingos; mano, kad būtina stiprinti Europos žinių bazę, mažinti susiskaidymą skatinant pasiekimus mokslo ir švietimo srityje, sudaryti sąlygas, kuriomis geras idėjas būtų galima paversti paklausiais produktais, ir gerinti galimybes novatoriškoms įmonėms gauti finansavimą, kurti inovacijoms palankią aplinką ir šalinti socialinius bei geografinius skirtumus skelbiant visoje Europoje apie naujovių teikiamą naudą; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant šią kampaniją pirmiausia reikėtų atsižvelgti į Komisijos kasmetinę ataskaitą apie inovacijas (2013 m. inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė), iš kurios matyti, kaip inovacijomis didinamas tvarus konkurencingumas, kurioje pateikiamas lyginamasis valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų vertinimas ir nurodomi sąlyginiai jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pranašumai bei trūkumai;

27.

mano, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų fondai turėtų veikti kaip katalizatoriai ir turėtų būti naudojami kartu su įvairiomis Europos, nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis ir fondais; primena apie 3 proc. (du trečdaliai kurių gaunami iš privačiojo sektoriaus) tikslą moksliniams tyrimams ir plėtrai; remia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPSP) pagal programą „Horizontas 2020“ ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos;

28.

palankiai vertina tai, kad 4 % pagal programą „Horizontas 2020“ skirtų lėšų bus įgyvendinamos pagal specialią MVĮ priemonę;

29.

palankiai vertina Komisijos dėmesį ekologiniam projektavimui, perdirbamumui su grįžtamojo ciklo specifikacijomis, naujiesiems statybų produktų ir procesų tvarumo kriterijams bei efektyviam išteklių naudojimui taikant žiedinės ekonomikos koncepciją; prašo kurti teisės aktų projektus ir atlikti efektyvaus išteklių panaudojimo tyrimus siekiant atsižvelgti į jų ekonominį perspektyvumą, našumą bei amortizaciją ilguoju laikotarpiu; ragina Komisiją toliau skatinti gyvavimo ciklo mąstymą integruotos produktų politikos (angl. IPP) priemone, kuria atsižvelgiama į visą produkto gyvavimo ciklą (grįžtamojo ciklo požiūris);

30.

palankiai vertina Komisijos veiklos kryptis ir galimas VPSP; tačiau yra susirūpinęs, kad nepakankamai įtraukta didelė duomenų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra; ragina Komisiją deramai įtraukti šiuos pokyčius; mano, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos yra svarbios ES pramonės plėtrai ir galėtų prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir užimtumo ir investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą skatinimo, kad būtų pasiekti didelių pajėgumų plačiajuosčio ryšio tinklai, o šviesolaidinės ryšio linijos turėtų toliau būti vienu iš ES prioritetų; prašo Komisijos visomis veiklos kryptimis remti branduolių formavimąsi, skatinant jų sąveiką ir teigiamą šalutinį tarpusavio poveikį;

31.

pabrėžia, kad IRT tenka labai svarbus vaidmuo pereinant prie tvarios ekonomikos: dematerializavimo, ekologinės stebėsenos, veiksmingo transporto ir logistikos, e. paslaugų, sveikatos priežiūros; palankiai vertina naująją Europos elektronikos komponentų ir sistemų strategiją, kuria siekiama padvigubinti ES lustų gamybos apimtį, kad ji sudarytų 20 proc. pasaulinės gamybos; primygtinai reikalauja toliau skatinti IRT diegimą tradiciniuose pramonės sektoriuose ir naujų skaitmeninių produktų bei paslaugų, kurie prisidėtų prie tvaraus vystymosi tikslų, kūrimą;

32.

palankiai vertina veiklos kryptį dėl pažangiosios gamybos; mano, kad jai būtų naudingos tokios VPSP kaip SPIRE; mano, kad svarbiausia, jog iki 2016 m. pridėtinės vertės gamybos srityje pradėtų veikti žinių ir inovacijos bendrija; ragina Komisiją įtraukti EIB Europos VPSP ekspertų centro (angl. EPEC) patirtį į būsimas VPSP; ragina Komisiją taip pat kurti valstybių narių, pramonės ir mokslinių tyrimų institutų pažangiosios gamybos sąsajas; prašo Komisijos apsvarstyti, kokiu mastu JAV nacionalinis gamybos inovacijų tinklas galėtų būti pavyzdys;

33.

palankiai vertina veiklos kryptį dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų ir mano, kad būtų naudinga išplėsti jos taikymo sritį ir pateikti tolesnių pasiūlymų; rekomenduoja į jos darbą taip pat įtraukti Komisijos minėtos tinkamos energetikos infrastruktūros, energijos kaupimo ir rezervinio pajėgumo aspektus, pvz., didelio efektyvumo elektros energijos tinklus su jungtimis, padedančiomis vidaus rinką aprūpinti elektros energija ir galinčiomis valdyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., jūrų vėjo energiją ir pažangiųjų technologijų skaitmeninę infrastruktūrą;

34.

ragina Komisiją parengti pasiūlymų dėl branduolių politikos ir branduolių tinklų, pagal kurią būtų siekiama susijusių įmonių, tiekėjų, paslaugų teikėjų, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimo, ypač vertės grandinėse, kuris taip pat padeda natūraliai „iš apačios į viršų“ būdu pagal verslo ir (arba) mokslinių tyrimų poreikius susidaryti grupėms; pabrėžia, kad svarbu kurti tarpvalstybinius branduolius, ypač siekiant įtraukti struktūriniu atžvilgiu silpnus regionus į Europos pramoninės vertės grandinę, remiantis Sąjungos masto kompetencija, skatinant per menkai atstovaujamų šalių ir (arba) regionų dalyvavimą ir užtikrinant žinių ir patirties perdavimą tarp visų valstybių narių mokslinių tyrimų bendruomenių; mano, kad tai – svarbus aspektas, kuris turi būti įtrauktas į regioninę pramonės politiką; pažymi, kad Komisija taip pat turėtų atkreipti tinkamą dėmesį, kad būtų remiamos esamos grupės; ragina Komisiją, įgyvendinant būsimąjį MVĮ skirtą žaliąjį veiksmų planą, steigti veiksmingo išteklių naudojimo branduolius;

35.

palankiai vertina strategiją dėl didelio poveikio technologijų, kurių srityje ES turi tvirtą konkurencinį pranašumą ir dėl turimos tvirtos mokslinių tyrimų bazės turi galimybę jį padidinti, tačiau mano, kad reikia daugiau pastangų, susijusių su rezultatų panaudojimu, šiam pranašumui gauti; remia siūlomus veiksmus dėl programos „Horizontas 2020“, EIB, ES struktūrinius fondus ir kitus viešuosius ir privačiuosius fondus apimančios politikos ir priemonių koordinavimo ir jų sąveikos gerinimo; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis stiprinami su DPT susiję specifiniai branduolių veiksmai ir glaudesnis regionų bendradarbiavimas; ragina Komisiją vengti pavienių konsorciumų ar pavienių įmonių sukurtų uždarų erdvių; pažymi, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimas turi būti naudingas ir skirtas naudoti įvairiems dalyviams;

36.

ragina Komisiją pažangiųjų miestų pavyzdžiu stiprinti komunikacijos tinklus, organizuojant regionų, miestų bei teritorijų bendradarbiavimą siekiant bendrai valdyti paslaugas, efektyviai gaminti ir naudoti energiją ir skatinti energetikos sistemų renovaciją, pavyzdžiui, sudarant sąlygas statyti nedaug energijos suvartojančius aukštųjų technologijų pastatus;

37.

pažymi vyraujančią Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų „technologijų vystymo postūmio“ orientaciją; mano, kad yra bendras poreikis stiprinti „rinkos trauką“ turinčias priemones ir veiklą, kuriomis rinkai galima veiksmingai teikti sprendimus;

38.

ragina Komisiją susieti su pasiūla suderintas politikos priemones ir su paklausa suderintas priemones kuriant inovacijų partnerystes (pvz., partnerystės dėl pažangiųjų miestų, vyresnių žmonių aktyvumo arba žaliavų) ir plėtojant „pirmaujančias rinkas“, kuriomis siekiama skatinti naujų rinkos produktų ir paslaugų, atitinkančių visuomenės poreikius, naudojimą;

39.

ragina Komisiją sukurti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad Europa pritrauktų užsienio talentų ir tuo pačiu metu palaikytų ryšius su ryškiausiais Europos talentais užsienyje; pabrėžia, kad svarbu užmegzti ryšį su ES migrantų bendruomenėmis, raginant jas pasinaudoti savo žiniomis ir ryšiais bei išnaudoti ES verslo galimybes;

40.

mano, kad skatinant tvaraus turizmo formas, susijusias su vietos gaminių vartojimu, įmanoma paskatinti žemės ūkio ir amatų veiklos atsigavimą bei labai mažų įmonių plitimą atitinkamose teritorijose, ir jis gali tapti reikšminga ūkio dalimi, kuri paskatintų ekonomikos atsigavimą ir kartu užtikrintų tinkamą aplinkos valdymą, žmonių kultūrų ir gyvenamųjų teritorijų apsaugą bei erozijos ir nuošliaužų prevenciją;

41.

mano, kad dėl savo inovacijų potencialo, užimamos vietos Europos pramonėje, svarbos tiesiogiai ir netiesiogiai kuriant darbo vietas bei gebėjimo eksportuoti gaminius už Sąjungos ribų gamtos mokslų sektorius yra strateginis Europos Sąjungos sektorius;

42.

mano, kad siekdama išvystyti savo pramonės politiką, ES turi, remdamasi Europos praktine patirtimi, priimti politinius sprendimus ir sutelkti pastangas į visuomenės iššūkius atitinkančius strateginius sektorius; todėl ragina Europos Komisiją išplėtoti ES gyvybės mokslų pramonės strateginę darbotvarkę, nustatytą jos komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“;

43.

pabrėžia, kad bendroji Europos rinka atlieka pagrindinį vaidmenį kaip Europos pramonės vidaus rinka, ir kad turi būti kuriama vidaus rinkos strategija, kuria būtų skatinamos paklausa pagrįstos inovacijos, kad būtų skatinamas naujų technologijų naudojimas taip padedant kurti naujas rinkas, verslo modelius ir pramonės sektorius; pabrėžia, kad tai ypač susiję su MTTP rezultatų paplitimu rinkoje; pabrėžia, kad valstybėse narėse faktiškai taikomos nuspėjamos vidaus rinkos taisyklės ir standartai padeda bendrovėms suteikti stabilią perspektyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai užbaigti prekių, energijos, telekomunikacijų, transporto, ekologiškai tvarių produktų (kaip nustatyta Komisijos pagal jos iniciatyvą) ir rizikos kapitalo bendrosios rinkos kūrimą bei užtikrinti laisvą mokslininkų, mokslo žinių ir technologijų judėjimą; pažymi, kad nebaigus kurti vidaus rinkos kyla kliūčių galimiems augimo veiksniams, ir ragina Komisiją atlikti krizės poveikio vidaus rinkai vertinimą ir spręsti sąnaudų skirtumo ES, dėl kurio Europos bendrovės gali atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei jų konkurentės iš trečiųjų šalių, klausimą; įspėja, kad dėl vidaus rinkos susiskaidymo gali būti iškreipta valstybių narių konkurencija ES viduje; prašo, kad ES toliau tęstų glaudesnį bendradarbiavimą darbo teisės ir mokesčių lengvatų srityse; ragina Komisiją skatinti prekės ženklo „Pagaminta Europoje“ naudojimą, kad būtų sustiprinta bendroji rinka ir Europos kilmės produktai;

44.

palankiai vertina Komisijos siekį parengti horizontalųjį veiksmų planą novatoriškų prekių ir paslaugų paklausai didinti; ragina Komisiją tęsti gaminių gyvavimo ciklo nuo žaliavų iki perdirbimo tyrimą siekiant nustatyti produktų efektyvumo kriterijus kuriais būtų atsižvelgiama į ekonominės naudos santykį ir inovacijų potencialą;

45.

pabrėžia, kad viešaisiais pirkimais turėtų būti skatinamos inovacijos; primena, kad viešieji pirkimai yra daugelio mūsų prekybos partnerių pramonės politikos sudedamoji dalis; mano, kad valstybės pagalbos gairėmis turėtų būti siekiama padidinti ES pramonės konkurencingumą, taip pat jose turėtų būti perimta geriausią ES prekybos partnerių patirtį ir praktiką, skatinti Europos bendradarbiavimą, jos turėtų būti atviros inovacijas skatinančioms politinėms priemonėms; mano, kad standartizacija ir ekologinis ženklinimas, taip pat bendrovių socialinė atsakomybė, taikoma ir importuotoms prekėms, atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujų technologijų įsisavinimą; ragina Komisiją teikti pirmenybę veiklai, kuria remiamas naujų produktų, paslaugų ir technologijų standartizavimas ir sąveikumas kaip Europos vidaus konkurencijos ir tarptautinės prekybos galimybių ramstis;

46.

pripažįsta, kad rinkos stebėjimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant produktų saugumą ir kokybę vidaus rinkoje; palankiai vertina Komisijos siūlomą produktų saugumo ir rinkų priežiūros teisės aktų rinkinį, pabrėždamas kilmės vietos nuorodos svarbą ne tik vartotojams, bet ir siekiant skaidresnės vidaus bei išorės prekybos politikos; ragina Komisiją pasinaudoti interneto galiomis ir veiksmingumu stebint rinką, kad žmonės galėtų dalyvauti teikdami kvalifikuotus atsiliepimus apie produktus; šiuo atžvilgiu pabrėžia tinkamai veikiančios vartotojų apsaugos Europos Sąjungoje svarbą;

47.

pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sudarymas – tai svarbi ES pramonės politikos dalis; pakartoja vidaus rinkos skaitmeninimo ir elektroninės prekybos plėtros vidaus rinkoje svarbą MVĮ; mano, kad skaitmeninio turinio ir naujųjų informacijos bei ryšių technologijų rinka turi dar iki galo nepanaudotą pramonės vystymosi potencialą, ir kad Europa turi užtektinai praktinės patirties jam realizuoti; pabrėžia, kad būtinai reikia ES informacijos ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos politiką pritaikyti prie rinkos ir politikos pokyčių, tai padės pasiekti Europos politikos tikslų, kurių siekiant reikalingos tokios sąveikos, kaip pvz., e. verslas, e. prekyba, e. gabenimas, intelektinės transporto sistemos (ITS) ir t. t.;

48.

pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sudarymas turėtų būti svarbi ES pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad interneto ir ne interneto rinkoms turi būti taikoma tinkama reglamentavimo sistema, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir apsaugoti vartotojai;

49.

pritaria tam, kad Komisija pripažino apibrėžtį, pagal kurią aukščiausio lygio kultūros ir kūrybos pramonė pripažįstama ekonomikos sektoriumi, kuris horizontaliai apima įvairių produktų ir paslaugų rinkų aukščiausio lygio segmentus bei atspindi tokius ypatumus kaip prekės arba paslaugos kultūrinė ir kūrybinė vertė, gaminio prestižas, intelektinė nuosavybė, gamybos kokybė, dizainas ir inovacijos, rinkodara ir informacijos pateikimas vartotojams; ragina Komisiją pripažinti ypatingą šių Europos pramonės šakų, kuriose nemažai darbo vietų ir kurios atitinka keturis kriterijus – kūrybiškumo, kompetencijos, praktinės patirties ir profesinio mokymosi visą karjeros laiką – aukštos kokybės profesinių įgūdžių specifiką;

50.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą remti aukščiausios klasės produktus gaminančio sektoriaus, kuris sudaro 3 proc. ES BVP ir kuriame yra daugiau kaip 1,5 mln. tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų, konkurencingumą, ir prašo diegti priemones, kurios padėtų įveikti kompetencijos stokos riziką šiame sektoriuje, siekiant išsaugoti ypatingus europietiškus gamybos metodus ir praktinę patirtį;

51.

pažymi, kad Europos juodoji metalurgija dirba 50 proc. pajėgumu, ir kad Europos plieno gamybos mastas nuo 2008 m. sumažėjo 25 proc.;

52.

pažymi, kad Europos automobilių gamybos sektoriuje 2007 m. buvo pagaminta 16 mln. automobilių, o 2013 m. nepavyko pagaminti net 12 mln.;

53.

mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, itin svarbios viešos ir privačios investicijos, kaip dalis bendros tvaraus augimo strategijos; atsižvelgdamas į tai remia bendrąją valstybės pagalbos tvarkos reformą vadovaujantis labiau socialiai ir ekonomiškai pagrįstu požiūriu ir užtikrinant didesnį konkurencijos taisyklių lankstumą, kaip nustatyta SESV 101 ir 102 straipsniuose; pakartoja, kad svarbu labiau atsižvelgti į viešųjų išlaidų panaudojimo kokybę ir veiksmingumą.

54.

pabrėžia, kad pramonės politikoje turėtų būti visapusiškai naudojamasi konkurencijos politikos priemonėmis, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos ir skatinamos konkurencingos rinkos;

55.

siūlo Komisijai įvertinti, ant kiek pasauliniu mastu veikiančios grupės atsisakymas užleisti gamybos vietą, kurią ji nusprendė uždaryti, kitai grupei, kuri galėtų perimti jos veiklą, arba valdžios institucijai laikinam naudojimui, yra suderinamas su ES konkurencijos teise;

56.

pažymi Komisijos pramonės gaminių vidaus rinkos reformos tyrimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad standartai būtų suderinami su rinka;

57.

pripažįsta Komisijos pažangiojo reglamentavimo pastangas, kurios apima poveikio vertinimus, poveikio konkurencingumui tyrimus, esamos politikos vertinimus („tinkamumo patikra“) ir poveikio MVĮ tyrimus, ypač kalbant apie labai mažas įmones ir MVĮ, kad būtų sumažinta našta pramonei, bet nesumažintas teisės aktų veiksmingumas, ir būtinybę stabilizuoti reglamentavimą siekiant paskatinti investavimą; mano, kad biurokratinė našta ir prieštaringos politikos priemonės dažnai trukdo pramonės įmonių konkurencingumo gerinimui ir laikosi nuomonės, kad siekis sumažinti tokią naštą turėtų užimti svarbią vietą politinėje darbotvarkėje, laukia Komisijos pasiūlymų šia tema su konkrečiais tikslais; remia reikalavimų suderinamumą, skersinį požiūrį į reglamentavimą, prioritetų nustatymą ir geresnį konkurencingumo patikrinimą, kuris turėtų būti neatsiejama ir privaloma poveikio vertinimo gairių dalis; ragina valstybes nares MVĮ ir konkurencingumo didinimą tikrinti taip pat ir nacionaliniu lygmeniu; palankiai vertina Komisijos pastangas įvertinti bendrą teisės aktų poveikį plieno sektoriuje ir ragina Komisiją toliau plėtoti šią metodiką ir taip pat nustatyti kitus sektorius, kuriems toks požiūris galėtų būti naudingas;

58.

ragina toliau plėtoti pranešimo tvarkos, išdėstytos Direktyvoje 98/34/EB, galimybes ir siūlo valstybėms narėms įtraukti vadinamąjį konkurencingumo patikrinimo testą (angl. competitiveness proofing) į poveikio vertinimus, atliekamus rengimo etapais vykstant nacionaliniams teisėkūros procesams, atsižvelgiant į platesnį bendrosios rinkos patikrinimo, kurį buvo raginama atlikti 2013 m. vasario 7 d. Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo, kontekstą;

59.

ragina skubiai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą, kuriuo būtų remiamos Europos MVĮ; pažymi, kad svarbu, kad Europos įmonių tinklas remtų tarpvalstybinę ES MVĮ prekybą; pabrėžia, kad svarbu remti smulkųjį verslą ir padėti jam peraugti į vidutinio dydžio įmones, o MVĮ padėti tapti stambesniais veikėjais ir sudaryti joms sąlygas būti konkurencingoms pasauliniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad būtų taip pat galima gauti ekonominės naudos užmezgus ryšius tarp įmonių kai kuriuose sektoriuose, pvz., gynybos pramonėje, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir būtų dalijamasi bendrais pramoniniais projektais;

60.

mano, kad geresnės, mažiau išlaidų reikalaujančios ir spartesnės MVĮ galimybės laikytis antidempingo procedūrų yra veiksmingesnės MVĮ apsaugos nuo prekybos partnerių nesąžiningų veiksmų pagrindas; ragina ES į tai atsižvelgti įgyvendinant prekybos apsaugos priemonių reformą;

61.

ragina ES geriau panaudoti savo pramoninę gamybą suteikiant vartotojams tikslesnę informaciją, įpareigojant privalomai nurodyti ES produktų ir iš trečiųjų šalių importuotų produktų kilmę ir įpareigojant laikytis Europos maisto produktų geografinių nuorodų sistemos trečiosiose šalyse;

62.

primena, kad technologinė plėtra yra lengvai paveikiama ir pažeidžiama sritis; mano, kad intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra esminė žinių ekonomikos ir tinkamos pramonės politikos sudedamoji dalis, kuri gali skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir stiprinti Europos pramonę; dėl to džiaugiasi, kad įsteigtas bendras ES patentas, ir ragina valstybes nares nedelsiant jį įgyvendinti; mano, kad į jo įsteigimą atvedęs procesas turėtų būti integruotas į gerąją patirtį pramonės ir vidaus rinkos integracijos stiprinimo srityje; yra susirūpinęs tuo, kad dabartinė INT tvarka dažnai nevykdo savo funkcijos skatinti inovacijų diegimą; mano, kad didesnis skaidrumas, novatoriškas valdymas ir licencijavimo praktika gali paspartinti sprendimus rinkoje; palankiai vertina šioje srityje Komisijos pradėtą darbą; prašo Komisijos ir valstybių narių stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, ypač siekiant kovoti su klastojimu ir pramoniniu šnipinėjimu; pabrėžia, kad reikalingos naujos valdymo struktūros ir INT apsaugos forumai tarptautiniu lygmeniu; ragina Europos Komisiją sukurti ES lygmens verslo paslapčių apsaugos strategiją;

63.

pabrėžia INT įgyvendinimo fizinėje ir skaitmeninėje aplinkose svarbą Europos pramonės augimui ir darbo vietų kūrimui; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykdomą Europos prekės ženklų sistemos reformą, kuria gali būti padidinta prekės ženklų apsauga internete, ne internete ir visoje vidaus rinkoje;

64.

remia vykdomą prekių ženklų sistemos reformą, kuri sustiprins ženklų apsaugą internete naudojantis prijungtine ir atjungtine prieiga bei visoje vidaus rinkoje ir tarptautinėje prekyboje;

65.

palankiai vertina tai, kad pripažinta patentų tankumynų (angl. thickets) ir patentų spąstų (angl. ambushes) problema; pritaria reglamentavimo sistemos keitimui, kad būtų skatinami konkurencingumą didinantys abipusių licencijų ir patentų susivienijimų susitarimai;

66.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį Europos įmonės ES galės gaminti generinius ir biologiškai panašius vaistus papildomos apsaugos liudijimo (angl. SPC) taikymo laikotarpiu, kai baigiasi patento teikiama apsauga, kad būtų pasirengta greitam išleidimui po papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pabaigos arba eksportui į šalis, kuriose netaikomas patentas arba papildomas apsaugos liudijimas; mano, kad tokia nuostata galėtų padėti išvengti gamybos perkėlimo ir paskatinti darbo vietų kūrimą ES, taip pat sukurti vienodas sąlygas Europos įmonėms ir jų konkurentams trečiosiose šalyse;

67.

pabrėžia, kad išorės santykiai apima daug platesnę sritį nei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasirašyti susitarimai ir kad plėtodamos pramonės politikos išorės aspektą ES ir valstybės narės turėtų susitarti dėl bendrų pozicijų, siekdamos užtikrinti pasaulio mastu vienodas sąlygas;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai savo 2013 m. vasario 7 d. bendrame komunikate „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (22) įsipareigojo vystyti bei puoselėti pramonės ir technologijų išteklius kibernetinio saugumo srityje;

69.

pabrėžia, kad būtina didinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje; pažymi ES prekybos strategijos svarbą; atsižvelgdamas į padidėjusią ES prekybos partnerių konkurenciją, ragina Komisiją pertvarkyti jos prekybos politiką, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos prekybos ir konkurencijos politika tarnautų Europos pramonės politikos tikslams ir kad ji nekeltų pavojaus Europos įmonių inovaciniam ir konkurenciniam potencialui; prašo Komisijos, taip pat Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos, parengti MVĮ tarnybų steigimo ES misijose strategiją; pažymi, kad šios MVĮ tarnybos turėtų atsižvelgti į prekybos rūmų darbą ir turėtų įtraukti iš Europos verslo centrų gautas žinias; prašo Komisijos ir valstybių narių stiprinti savo bendradarbiavimą siekiant padėti Europos įmonėms išorės rinkose; ragina jas teikti pirmenybę MVĮ paramos priemonei ir centralizuotai teikti informaciją MVĮ steigiant vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus visoje ES; ragina Komisiją taip pat įtraukti patobulintą konkurencingumo patikrinimo testą vertinant prekybos susitarimų poveikį ir bendrą jų poveikį;

70.

pažymi, kad dėl ES pramonę slegiančių aplinkos mokesčių pramonininkai vis dažniau bando investuoti ne Europos Sąjungoje;

71.

pabrėžia aplinkos apsaugos ir socialinių standartų svarbą dvišaliuose prekybos susitarimuose ir daugiašaliuose prekybos santykiuose, kad būtų sukurta sąžininga ir teisinga prekyba ir vienodos sąlygos pasauliniu lygmeniu; ragina Komisiją pasirašant naujus prekybos susitarimus arba persvarstant dabartinius prekybos susitarimus užtikrinti, kad ES ir ne ES įsisteigusiems veiklos vykdytojams būtų taikomos vienodos veiklos sąlygos; pabrėžia, kad ES turėtų imtis realių veiksmų siekiant spręsti konkrečių iškraipymų, dėl kurių daroma žala ES pramonės interesams, klausimą ir kad palaipsniui turėtų būti laikomasi abipusiškų prekybos santykių principo, ypač kalbant apie prieigą prie viešųjų pirkimų rinkų, ir patobulinti reagavimą į pokyčius, nes tai galėtų padėti atveriant rinkas;

72.

primena Komisijai, kad žemas atlyginimų lygis ir netinkama aplinkos apsauga vis dar yra labai svarbūs tarptautinės konkurencijos veiksniai ir kad svarbu toliau didinti šiuos standartus, kad ES galėtų tikrai vykdyti reindustrializaciją; todėl ragina Komisiją derėtis dėl privalomų įsipareigojimų darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos srityse sudarant laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis;

73.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ES prekybos apsaugos priemonių, kurios yra esminiai pramonės politikos elementai, modernizavimo; tikisi, kad vykdant modernizavimą gali būti pagerintas priemonių veiksmingumas; šiuo tikslu prašo Komisijos nei de jure nei de facto nesilpninti šių priemonių poveikio, bet, priešingai, jas stiprinti siekiant veiksmingiau ir kuo sparčiau užtikrinti visų dydžių Europos įmonių apsaugą nuo neteisėtos arba nesąžiningos komercinės praktikos;

74.

primena, kad kiekvieną kartą, kai to reikalauja aplinkybės, reikia naudoti prekybos apsaugos priemones prieš šalis, kurios nesilaiko tarptautinių prekybos taisyklių arba laisvosios prekybos susitarimų su Sąjunga; prašo suteikti MVĮ lengvesnę, greitesnę ir pigesnę prieigą prie antidempingo procedūrų, kad jos galėtų geriau apsisaugoti nuo nesąžiningos praktikos;

75.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą Europos įmonių konkurencingumui pasaulio rinkose ir tai, kad Europos įmonėms būtina geriau prognozuoti trečiųjų šalių rinkų poreikius siekiant patenkinti tarptautinę paklausą;

76.

mano, kad siekdama atgaivinti savo pramonės politiką, ES turi būtinai apsirūpinti priemonėmis, kurios padėtų:

77.

atsižvelgdamas į prekybos susitarimus, ragina Komisiją smarkiai pagerinti savo prekybos susitarimų vertinimus, visų pirma atliekamus poveikio tyrimus, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus konkurencingumo sąvoką ir atliekant ex-post vertinimus bei visų sudarytų arba nagrinėjamų susitarimų bendro poveikio analizę; pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo svarbą siekiant Europos reindustrializacijos, augimo ir užimtumo tikslų, šis susitarimas turi potencialą supaprastinti Europos pramoninių prekių eksportą ir padidinti jo apimtis, padidinti pramonės konkurencingumą tobulinant tarptautinius gamybos standartus ir sumažinti žaliavų ir perdirbtų medžiagų importo kainas gamybos įmonėms; mano, kad į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kaip ir į kitus prekybos susitarimus reikėtų įtraukti skyrių apie tuos energetikos klausimus, kurie galėtų daryti poveikį vidaus rinkai; ragina Komisiją aktyviai siekti šių tikslų panaikinant muitus, sudarant geresnes sąlygas patekti į paslaugų ir investicijų rinkas, stiprinant bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, užtikrinant geresnes viešųjų pirkimų taisykles, saugant intelektinę nuosavybę, įgyvendinant konkurencijos politiką ir energijos bei žaliavų atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia supaprastinti reglamentus, taip pat sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą, kaip to siekiama transatlantinės prekybos ir investicijų partneryste, kurią reikia įgyvendinti skiriant didelį dėmesį ir apsaugant aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir darbuotojų teises; pabrėžia, kad galimas Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sudarymas sukurs plačios ekonominės erdvės, kuri savo ruožtu sutvirtintų ES ryšius ir taptų TUI didinimo priemone ES, perspektyvą;

78.

ragina Komisiją išnagrinėti JAV praktiką, pagal kurią profesinėms sąjungoms leidžiama teikti prekybos skundus, kadangi prekybos iškraipymai gali daryti neigiamą poveikį pramonei, o taip pat darbuotojams, ir pasiūlyti panašias priemones ES;

79.

pabrėžia, kad turi būti stiprinama Europos pramonės vertės grandinė ateityje sudarant prekybos sutartis, investicijų susitarimus ir susitarimus dėl intelektinės nuosavybės ir šiuo požiūriu jau suteikiant įgaliojimus turi būti integruojama atitinkama strateginė kryptis;

80.

ragina Komisiją sukurti Europos eksporto standartizavimo diplomatiją apimančią strategiją efektyviai išteklius naudojančioms ir efektyviai energiją vartojančioms technologijoms ir atitinkamoms paslaugoms, kad būtų užtikrinta, kad Europos standartai būtų skatinami pasauliniu lygmeniu;

81.

nurodo, kad standartai ir techninis reglamentavimas atlieka esminį vaidmenį siekiant užtikrinti ES pirmavimą novatoriškuose sektoriuose, įskaitant ekologiškas technologijas; todėl ragina Komisiją suteikti daugiau pajėgumų ES sukurti standartus ir tarptautines technines normas inovaciniuose sektoriuose; taip pat ragina Komisiją gerinti bendradarbiavimą su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis, būtent su besivystančiomis šalimis, siekiant sukurti bendrus standartus ir technines normas;

82.

pripažįsta, kad bankai yra apriboję skolinimą, ir pripažįsta neigiamą tokių apribojimų poveikį, ypač MVĮ; apgailestauja, kad tokiu būdu stabdomos ir ES taikomos priemonės, ir mano, kad Komisija turėtų paprašyti už šių priemonių administravimą atsakingų finansų tarpininkų pateikti metines ataskaitas; palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ilgalaikio finansavimo; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES bankų sektoriaus tvirtumą ir pasitikėjimą juo pasitelkiant susitarimą „Bazelis III“, bankų sąjungą ir ESM; pabrėžia, kad svarbu, kad mūsų tarptautiniai partneriai taip pat įgyvendintų susitarimo „Bazelis III“ taisykles; primena, kad investicijos į pramonę yra ilgalaikės; prašo Komisijos ir valstybių narių tobulinti teisinę ir finansinę sistemą, siekiant padaryti ją aiškesnę ir geriau prognozuojamą ir tokiu būdu paskatinti investuoti į pramonę;

83.

mano, kad reikia ištirti naujas alternatyvaus ir kūrybinio finansavimo galimybes, ypač atsižvelgiant į privatųjį ir nuosavo kapitalo finansavimą; pažymi, kad finansinio raštingumo skatinimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu, ir kad finansinis raštingumas turėtų būti įtrauktas į mokyklos mokymo programą;

84.

pabrėžia neseniai pradėjusioms veikti įmonėms bei MVĮ skirtų finansavimo priemonių, suteikiančių verslininkams lėšų pateikti naujoviškas idėjas į rinką, svarbą;

85.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą su EIB sukurti bendras finansines priemones ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. birželio mėn. šią iniciatyvą patvirtino Europos Vadovų Taryba; palankiai vertina tai, kad Komisija ir EIB ketina iki 2013 m. spalio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo jai pateikti bendrą iniciatyvos taikymo ataskaitą su nurodytais kiekybiniais tikslais, priemonėmis ir tvarkaraščiu;

86.

ragina Tarybą pasikonsultavus su Komisija ir EIB nedelsiant nurodyti tokių priemonių rengimo kriterijus, kad būtų pasiektas didelis sverto poveikis; pabrėžia, kad šias priemones reikėtų pradėti taikyti iki 2013 m. pabaigos;

87.

palankiai vertina EIB kapitalo didinimą ir jo neseniai paskelbtas skolinimo gaires, susijusias su nauja išleidimo norma – 550 g anglies dioksido (CO2) kilovatvalandei; mano, kad EIB galėtų padėti mažinti problemas, susijusias su ES finansų rinkų susiskaidymu; ragina EIB toliau investuoti į naujų kredito modelių, pritaikytų prie pramonės poreikių, plėtojimą; ragina EIB įgyvendinti savo planą 2013–2015 m. laikotarpiu daugiau kaip 50 proc. padidinti paskolų teikimą ES;

88.

pažymi, kad dėl subsidiarumo mokesčių politika, taip pat paskolų ir pašalpų sistemos visoje Europoje labai skiriasi;

89.

ragina Komisiją ištirti, kaip turtu užtikrintų vertybinių popierių rinką, taip pat alternatyvius bankų tarpininkavimo būdus, kai taikoma tinkama rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, būtų galima panaudoti MVĮ finansavimui palengvinti; pažymi galimą verslo vystymo ir infrastruktūros bankų vaidmenį investuojant į bankų leidžiamas struktūrines padengtas obligacijas, suderinant tokias investicijas su didesniais MVĮ skolinimo tikslais; palankiai vertina privačiojo ir privačiojo sektoriaus skolinimo partnerystes, kuriose draudimo įmonė ir bankas derina trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas;

90.

mano, kad svarbu skatinti naujus novatoriškus MVĮ, turinčių dideles plėtros galimybes, finansavimo modelius; atkreipia dėmesį į klestinčias visuomenės finansavimo iniciatyvas ir elektronines paskolų platformas Europoje ir į finansinę ir nefinansinę tokio finansavimo naudą MVĮ ir verslininkams, pvz., naujai įsteigtų įmonių finansavimą, produktų patvirtinimą, klientų atsiliepimus ir stabilią ir įsipareigotą akcijų valdymo struktūrą; ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl visuomenės finansavimo; ragina Komisiją sukurti tvirtą visuomenės finansavimo reglamentavimo sistemą iki 1 mln. EUR projektui, kurioje taip pat būtų sprendžiami investuotojų apsaugos klausimai; ragina Komisiją apsvarstyti tam tikro riboto finansavimo prieinamumą visuomenės finansavimo tarnyboms, kaip tai jau buvo padaryta kai kuriose valstybėse narėse;

91.

ragina Komisiją remti MVĮ skirtą vietos obligacijų rinkų sukūrimą, kad būtų teikiamas tinkamas ilgalaikis finansavimas, ypač regionuose, kuriuose galimybės gauti kreditą yra suvaržytos; mano, kad vietos obligacijų rinkos, pvz., Štutgarto birža galėtų tapti potencialiu pavyzdžiu;

92.

ragina Komisiją remti MVĮ skirtų nacionalinių investicijų bankų kūrimą ir leisti esamiems bankams plėsti savo operacijas kitose valstybėse narėse ir dalyvauti finansuojant projektus už jų valstybės teritorijos ribų, nustatant kryptis, kurios padėtų įveikti plačiai paplitusią kreditų krizę;

93.

mano, kad vėluojantys mokėjimai yra pramonės įmonių, ypač MVĮ, nestabilumo bei konkurencingumo praradimo priežastis; giria tas valstybes nares, kurios visapusiškai įgyvendino pavėluotų mokėjimų direktyvą, ir ragina visapusiškai ją įgyvendinti visoje ES; mano, kad ES finansinė pagalba ir priemonės nepakankamai žinomos ekonomikos subjektams ir konkrečiai MVĮ; reikalauja visoje Sąjungoje steigti vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus siekiant centralizuotai teikti MVĮ skirtą informaciją apie ES finansavimo galimybes; pabrėžia, kad svarbu kurti ne pelno siekiančių verslininkų tarpininkų asociacijų tinklus siekiant steigti MVĮ bei teikti joms pagalbą, ekspertų konsultacijas ir paskolas MVĮ, kad būtų ugdomas verslumas;

94.

mano, kad nesąžininga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių netinkama kuriant tvirtą Europos IN sistemą;

95.

pritaria tam, kad būtų labiau koordinuojamas įmonių apmokestinimas ES, t. y. nustatyta vienoda mokesčio bazė.

96.

prašo Komisijos atlikti visuotinį Europos Sąjungos teritorijoje vykdomos pramonės veiklos konkurencingumo parametrų, išskyrus kainas (pristatymo terminų, patentų, gaminių kokybės, klientų aptarnavimo, transporto, energetikos bei skaitmeninio turinio tinklų ir pan.), tyrimą, reguliariai lyginant jas su kitų pasaulio regionų parametrais; prašo, kad Komisija nuolat analizuotų ES makroekonominį konkurencingumą, būtent susijusį su transporto, energetikos ir IT infrastruktūros tinklais, atliktų ilgalaikio naujos arba atnaujintinos infrastruktūros, reikalingos, kad ES liktų konkurencinga, finansavimo tyrimus;

97.

pabrėžia rizikos kapitalo ir neformalių investuotojų (vad. verslo angelų) tinklų svarbą, pirmiausia moterims; ragina skubiai įgyvendinti verslininkių interneto portalą; palankiai vertina ES paramą neformalių investuotojų ir inkubatorių tinklams kurti; ypač pritaria programų „Horizontas 2020“ ir COSME nuosavo kapitalo priemonei, skirtai rizikos kapitalo teikimo kiekiui ir kokybei didinti; mano, kad Europos investicijų fondas turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant rizikos kapitalo rinkas, ypač diegiant naujas technologijas; mano, kad reikėtų pašalinti akcinio ir skolinto kapitalo atskyrimą mokesčių tikslais;

98.

ragina Komisiją atlikti pirmaujančių įmonių (angl. leading competence units) daugiklio efektų tyrimą makroekonomikos gamybos, vertės kūrimo ir užimtumo tinklų atžvilgiu; mano, kad pirmaujančios įmonės nebūtinai pasižymi dydžiu, bet atitinka įvairius kriterijus, pvz., jos yra tarptautinės, joms priklauso tam tikra minimali vidaus ir pasaulio rinkos dalis, jos aktyviai dalyvauja MTTP ir bendradarbiauja su dideliu įmonių tinklu; mano, kad tokiu tyrimu pirmiausia būtų galima atkreipti dėmesį į pramonės įmonių ir MVĮ sąsają ir kartu panaikinti kai kuriuos stereotipus perdirbamosios pramonės atžvilgiu;

99.

mano, kad nuo krizės pradžios buvo „restruktūrizuota“ apie 5 500 ES pramonės įmonių ir panaikinta apie 2,7 mln. darbo vietų;

100.

pabrėžia, kad strategija RISE – tai stabilaus užimtumo turint gerus darbus ir gaunant deramą darbo užmokestį galimybė; pabrėžia būtiną partnerystę su suinteresuotaisiais subjektais, ypač socialiniais partneriais, rūmais ir jaunimo organizacijomis, jaunimo integravimo į darbo jėgą srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialinį dialogą tiek pramonės šakose, tiek įmonėse; mano, kad socialinių partnerių dalyvavimas bet kokioje teisėkūros procedūroje anksčiausiame galimame etape būtų labai naudingas; taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į nacionalinių sistemų įvairovę, remti socialinių partnerių vaidmenį savo lygmeniu; ragina socialinius partnerius, kur tik įmanoma, dalyvauti dialoge ES lygmeniu;

101.

pažymi, kad strategijai RISE reikės užtikrinti daugiau ir geresnių galimybių gauti mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą, ateičiai pritaikytą profesinį mokymą ir universitetinį išsilavinimą, reikės didelio dėmesio mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sritims, ypač šių dalykų besimokančioms moterims, ir paramos verslumui; pritaria šių temų įtraukimui į mokyklų programas; remia praktinio mokymo ir pameistrystės schemų bei atitinkamo socialinės apsaugos tinklo plėtrą kartu su antros galimybės mokytis politika; todėl mano, kad svarbų vaidmenį turėtų atlikti ES programos ir priemonės, pvz., programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT);

102.

mano, kad remti kvalifikuotą darbo jėgą labai naudinga Europai ir kad tokia parama – didelė varomoji jėga siekiant daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; ragina ypatingą dėmesį skirti švietimo rėmimui, siekiant įsteigti mokslinių tyrimų centrus, kurie būtų viso pasaulio akademiniai lyderiai;

103.

mano, kad naujovės darbo vietoje, kompetencijų plėtojimas, kūrybingai ir savarankiškai dirbantys darbuotojai bei komandinis darbas yra svarbūs privalumai įmonių veiklos efektyvumui kiek socialiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu; pabrėžia, kad reikia plėsti darbo vietų demokratizaciją, įskaitant aktyvų personalo atstovų ir profsąjungų dalyvavimą; ragina valstybes nares arba atsakingas regionines įstaigas sukurti tęstinio mokymo sistemą, tai galėtų būti darbuotojų asmeninė teisė į mokymus ar kitokios galimybės, užtikrinančios, kad darbuotojai savo įgūdžiais aplenktų jų sektoriuje atsirandančią paklausą, prisitaikytų prie naujos rinkos arba praradę darbą galėtų būti perkelti į kitą pramonės sektorių; pažymi, kad darbdaviams ir darbuotojams tenka bendra atsakomybė dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi; pabrėžia, kad informavimas ir konsultavimas darbo vietoje yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje;

104.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad parengtų vidutinio ir ilgo laikotarpio prognozes dėl darbo rinkai reikalingų įgūdžių, būtent steigiant Europos pramonės įgūdžių tarybas;

105.

ragina valstybes nares spręsti nepakankamo skaitmeninio raštingumo problemą visuose švietimo lygmenyse ir per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, nes IRT plėtra ilgainiui gali turėti didelės įtakos augančioms pramonės šakoms, susijusioms su tokiomis sritimis kaip energijos vartojimo efektyvumas, aplinkosaugos planavimas, saugos tikslai ir kitokios ryšių galimybės (pvz., veiksmingos ir pažangios transporto sistemos, žmonių sąveika, žmonių-įrenginių sąveika ir įrenginių sąveika grindžiamos ryšių sistemos);

106.

pabrėžia, kad tvirtos inžinerijos ir informacinių technologijų žinios sustiprina užimtumo atsparumą; ragina valstybes nares, padedant Komisijai, apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalinius tikslus siekiant padidinti MTIM studijuojančių studentų skaičių; mano, kad kurti nacionalines, regionines ir europines MTIM platformas siekiant keistis geriausia patirtimi tarp regionų, universitetų ir pramonės būtų naudinga nustatant MTIM tikslus; be to, mano, kad tuo atveju, jei būtų sukurtos Europos platformos, jos galėtų būti svarbios užtikrinant nacionalinių platformų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą Europos lygmeniu; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis pagrindiniai IRT įgūdžiai turėtų būti skatinami ir mokyklose bei profesinio mokymo programomis;

107.

ragina Komisiją ir valstybės nares apsvarstyti JAV įsteigtą „nuo koledžo iki karjeros“ fondų modelį, skirtą pramonės įmonių ir universitetų partnerystei užmegzti, kad jaunimas būtų ruošiamas augančių pramonės šakų darbo vietoms; pažymi Jungtinėje Karalystėje svarstomus planus su pramonės partneriais kurti „universitetines technikos mokslų kolegijas“;

108.

pabrėžia, kad svarbu gerinti savanorišką jaunimo judumą, remiant programą „Erasmus visiems“ ir šalinant esamas kliūtis tarpvalstybinei gamybinei praktikai, stažuotėms ir profesinei praktikai, taip pat gerinant pensijų, darbo jėgos ir socialinės apsaugos teisių perkeliamumą visoje ES; pabrėžia, kad visų pirma programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ reikėtų labiau išplėsti;

109.

siūlo sutelkti visas turimas finansines ir teisėkūros priemones siekiant gerinti ekonomikos perkėlimą ir ragina įsteigti informacijos centrus, kurie verslininkams suteiktų informacijos apie jų veiklos išlaikymo Europoje ar perkėlimo Europos viduje teikiamus privalumus, nes naudojantis trumpesnėmis tiekimo grandinėmis produktai tiekiami vietos lygmeniu, gali būti kuriamos vietos gamybos tradicijos ir didėja gamybos sektoriaus veiksmingumas ir kartu plėtojamos vietos užimtumo galimybės; siūlo kuo veiksmingiau naudotis EURES, kad būtų galima panaudoti darbo ieškančio Europos jaunimo įgūdžius; ragina valstybes nares geriau įgyvendinti vadinamosios Paslaugų direktyvos nuostatas ir panaikinti socialinio dempingo atvejus;

110.

pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinis reikalavimas ir jis turi būti prieinamas visiems – nuo mažiausią kvalifikaciją iki aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų;

111.

pabrėžia, kad būtina mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir kad mokyklos nebaigusiems asmenims reikia sudaryti galimybes gauti mokomuosius paskyrimus į darbą, kaip daroma pagal Austrijos programą „Mokymo garantija“;

112.

palankiai vertina su jaunimo garantijų sistema susijusius plataus užmojo planus ir valstybių narių pasirengimą kovai su jaunimo nedarbu skirti finansavimą; palankiai vertina paramą Gamybinės praktikos aljansui; pabrėžia, kad tam tikrose valstybėse gamybinė praktika nepakankamai integruota į užimtumo politiką; ragina Komisiją sukurti bendrus socialinių investicijų rodiklius, pirmiausia susijusius su jaunimo nedarbu; ragina pramonės įmones aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą atitinkamu nacionaliniu lygmeniu ir, jei tik įmanoma, siūlyti jaunimui kokybiškas darbo ir profesinės praktikos vietas ir kurti kokybiškas deramai apmokamas stažuotes; ragina valstybes nares pasitelkiant skirtingas priemones gamybinę praktiką padaryti patrauklesnę įmonėms;

113.

kviečia visas valstybes nares išanalizuoti ir įvesti tokias sistemas kartu su socialiniais partneriais bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., kolegijomis; kviečia visas valstybes nares išanalizuoti ir įvesti tokias sistemas kartu su socialiniais partneriais bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., pramonės ir prekybos rūmais; pažymi Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) suderinamumo didinimo sunkumus; pažymi, kad stiprias profesinio mokymo sistemas turinčios valstybės narės per krizę išlaikė santykinai tvirtą darbo rinką;

114.

pažymi, kad vidurinės technikos mokyklos ir profesinio rengimo sistemos atlieka svarbiausią vaidmenį, ir remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tarpvalstybinius mainus tarp valstybių narių;

115.

mano, kad profesinio mokymo įvaizdį derėtų pagerinti ne vien tik pabrėžiant jo esminę vertę, bet ir susiejant jį su galimu perėjimu į universitetą ar kitą aukštojo mokslo instituciją; pažymi, kad dėl to reikėtų aukštos kokybės profesinio rengimo ir mokymo būdu įgytas kvalifikacijas valstybių narių nacionalinėse kokybės užtikrinimo sistemose priskirti aukštesnio lygio klasifikacijų kategorijai; pabrėžia, kad svarbu tobulinti auklėjimo įgūdžius, siekiant pagerinti naujoviško rankų darbo vystymo kokybę ir tuo tikslu Europos mastu suvienodinant žmogiškųjų išteklių politiką, pradedant nuo bazinio mokymo;

116.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti ir įgyvendinti jaunimui skirtas profesinio orientavimo programas mokslo ir technologijų srityse siekiant skatinti gyvybingos ir tvarios ekonomikos plėtrą bei įgyvendinti informavimo ir informuotumo didinimo priemones, susijusias su ekologiniais ir aplinkos klausimais (abi priemonės turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos taikant formaliojo švietimo sistemą ir vykdant vietos ir regioninių valdžios institucijų priemones);

117.

mano, kad tolesnis laisvo darbuotojų judėjimo vystymasis, pasitelkiant tokias priemones kaip abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir mokymasis visą gyvenimą, visų pirma pažeidžiamiems darbuotojams, turi gali labai prisidėti prie kvalifikuotų darbuotojų trūkumo sumažinimo ir įtraukiojo augimo skatinimo;

118.

ragina valstybes nares kurti mikrokreditų paslaugas jaunimui, kad būtų skatinamas verslumas;

119.

tikisi, kad priemonės ir veiksmai, vykdomi siekiant skatinti verslumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, bus taikomi visoms įmonėms, kooperatyvams, amatų įmonėms, laisvosioms profesijoms ir socialinės ekonomikos įmonėms;

120.

pabrėžia, kad RISE reikėtų vadovautis principu „vienodas užmokestis už vienodą darbą“, siekiant darbo vietose užtikrinti lyčių lygybę ir vienodas sąlygas skirtingų formų sutartims;

121.

pažymi, kad Europoje moterys kasmet sudaro daugiau negu pusę aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų; atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį, kurį kvalifikuotų moterų įgūdžiai galėtų daryti įmonėms, pirmiausia Europos pramonės augimui, produktyvumui ir konkurencingumui, taigi ragina ekonomikos, švietimo ir socialinės srities suinteresuotąsias šalis ir Komisiją skatinti ir stiprinti moterų vaidmenį Europos pramonės sektoriuose;

122.

pabrėžia, kad svarbu pramonėje vengti tradicinio lyčių disbalanso; laikosi nuomonės, jog reikia įveikti šį disbalansą, kad ir moterys, ir vyrai galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma dėl demografinių iššūkių, su kuriais susiduria ES;

123.

nurodo, kad strategijoje RISE svarbus vaidmuo tenka moterims darbuotojoms; pabrėžia, kad neįtraukiant lyčių aspekto į pramonės politiką didėja lyčių nelygybė; mano, kad svarbu panaikinti esamą lyčių nelygybę, kad abiejų lyčių atstovai galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, remiantis vienodo užmokesčio už vienodą darbą principu; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterims darbuotojoms nebūtų pernelyg menkai atstovaujama rengiant su ekologiniu pertvarkymu susijusius mokymus, projektus ir programas ar jos nebūtų į juos įtraukiamos, ir pabrėžia poreikį integruoti lyčių aspektą; ragina valstybes nares taikyti priemones, kurios padėtų suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą siekiant užtikrinti moterims didžiausias galimybes nuosekliai siekti pastovios karjeros;

124.

atkreipia dėmesį, kad perėjus prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bus ne tik sukurta naujų darbo vietų naujuose ekonomikos sektoriuose, bet ir galėtų sumažėti darbo vietų mažiau tvarios veiklos srityse; ryšium su tuo rekomenduoja nustatyti ir stiprinti laiku numatomiems pokyčiams skirtas priemones, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą;

125.

ragina Komisiją sukurti ir skatinti tvarios įmonės politikos priemonių paketą apimantį (įmonių socialinė atsakomybę, tvarumo ataskaitas, mažo anglies dioksido ir mažo atliekų kiekio gamybos modelių skatinimo veiksmus);

126.

pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės svarbą, nes tai yra pagrindinė priemonė įgyvendinti verslo politikai, kurioje būtų skiriamas dėmesys veiksmingam gamtos išteklių naudojimui, ryšių su bendruomene, darbuotojais ir jų atstovais socialiniams aspektams bei ekonominiams aspektams, susijusiems su tinkamu įmonės valdymu;

127.

ragina valstybes nares dialogu su socialiniais partneriais ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis apsvarstyti politiką, kaip lanksčiau nustatyti darbo valandas per ekonomikos nuosmukį;

128.

siūlo, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsnyje numatyto trišalio aukščiausio lygio susitikimo augimo ir užimtumo klausimais darbotvarkę būtų įtraukta minimalių socialinių standartų konvergencijos sąnaudų įtraukimo nustatant kainą tema;

129.

pažymi, kad ištekliai ir energija yra strategijos RISE pagrindas, nes jie yra itin svarbūs užtikrinant konkurencingumą tarptautiniu mastu; mano, kad ES pramonei nepaprastai svarbus žaliavų prieinamumas ir kad neturint tam tikrų pagrindinių žaliavų ateityje nebus įmanoma vystyti daugelio strateginių Europos pramonės sektorių; prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviai imtis priemonių siekiant išvengti itin aukštų išteklių ir energetikos kainų; šiais abiem aspektais remia prieinamumo, tvarumo ir įperkamumo trikampį, kuriame būtų minimi visi trys matmenys ir kartu siekiama atsieti ekonomikos augimą nuo didesnio išteklių naudojimo; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad energijos rinka būtų konkurencinga ir skaidri, kad joje nebūtų skirtumų tarp valstybių narių ir kad ji padėtų apsirūpinti saugia, tvaria, prieinama ir patikima energija; pabrėžia, kad reikalinga strategija, kuri skatintų Europos energijos rinkos integraciją ir energetinės infrastruktūros plėtrą;

130.

palankiai vertina Europos žaliavų iniciatyvą (EŽI), Inovacijų partnerystę žaliavų srityje ir strateginį jos įgyvendinimo planą ir Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia spręsti itin svarbių išteklių, tokių kaip vanduo, trūkumo problemą ir ragina Komisiją toliau rengti trimis ramsčiais (tarptautinės partnerystės ir prekyba, žaliavų tiekimas ES ir išteklių naudojimo efektyvumas, perdirbimas bei pakartotinis jų panaudojimas) grindžiamą žaliavų strategiją; ragina Komisiją įtraukti atliekų politikos tikslus į Europos semestrą, atskiroms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas; ragina Komisiją toliau plėtoti sektorių efektyvaus išteklių naudojimo kriterijus, ypač viešųjų pirkimų tikslais; ragina Komisiją integruoti 3R (sumažinti, panaudoti pakartotinai, perdirbti) strategiją ir išsamiai apsvarstyti pasiūlymus, kuriais raginama apriboti svarbių žaliavų kiekį; pabrėžia visuotinio sertifikavimo programos svarbą pirmajam nuodingųjų atliekų perdirbimui ir elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (EEIA); pažymi, kad tam tikrose valstybėse narėse yra atitinkamos surinkimo ir perdirbimo programos; pažymi, kad Europos gavybos pramonės įmonės laikosi aukščiausių pasaulyje standartų ir ragina Komisiją per dvejus metus įvertinti pasiūlymą įsteigti Europos geologijos institutą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant suderinti žaliavų gavybos nuostatas ir leidimų išdavimo tvarką Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares, geologijos institutus ir Komisiją bendradarbiauti sudarant žaliavų telkinių pasiskirstymo žemėlapius;

131.

pabrėžia galimybes, kurios atsiveria pereinant prie labiau biologinės ekonomikos, nes, pvz., iš miškų gaunamos žaliavos gali atlikti svarbų vaidmenį atsinaujinančios energijos ir tvarios pramonės gamyboje;

132.

ragina skubiai įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo direktyvą ir nacionalinius veiksmų planus, paremtus tinkamomis finansinėmis paskatomis; ragina nustatyti bendrąją išimtį, skirtą visoms į valstybių narių energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planus įtrauktoms energijos vartojimo efektyvumo skatinimo sistemoms, apie kurias buvo pranešta Europos Komisijai; mano, kad valstybės narės turėtų parengti plataus užmojo strategijas, kuriomis būtų siekiama visų pirma renovuoti esamą pastatų fondą pagal nustatytus bendrus standartus; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis būtų galima toliau skatinti įgyvendinti vartojimo efektyvumo darbotvarkę; ragina Komisiją parengti ekonomiškai efektyvius atsinaujinančios energijos paramos kriterijus; pabrėžia, kad siekiant konkurencingos Europos pramonės būtina užtikrinti patikimą, saugų ir įperkamą energijos tiekimą; pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas įmonėms investuoti, ypač ekologinės pramonės sektoriuose, svarbūs aiškūs, ilgalaikiai klimato tikslai, ir ragina Komisiją pasiūlyti stabilią teisinę sistemą vidutinės trukmės ir ilgalaikiams veiksmams energetikos ir klimato politikos iki 2030 m. srityje, siekiant paskatinti investicijas į išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

133.

pažymi, kad tik Europos Sąjungoje galioja dujų išmetimo leidimų paskirstymo sistema, ir kad Kioto protokolą be ES valstybių narių taiko tik apie pustuzinį šalių, kuriose bendras susidarantis anglies dvideginio išlakų kiekis nesiekia net 15 proc. pasaulinio kiekio, įskaitant Europos Sąjungą;

134.

ragina Komisiją, siekiant išlaikyti technologinį ES pirmavimą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, pateikti atsinaujinančiųjų energijos išteklių pramonės strategiją, apimančią visą spektrą – nuo mokslinių tyrimų iki finansavimo;

135.

mano, kad Europos pramonė, kaip, beje, ir individualūs vartotojai, gautų naudos iš modernizuotos energetikos infrastruktūros, pvz., iš pažangiųjų elektros energijos tinklų, kurie galėtų padėti kuo labiau padidinti vietos energijos išteklių potencialą ir visapusiškai integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į energijos tiekimo sistemą;

136.

ragina Komisiją užtikrinti stabilią artimiausių dešimtmečių energijos tiekimo sistemą, kad būtų galima užtikrinti investavimo tikrumą ir kartu tvaraus konkurencingumo didinimo priemones;

137.

nurodo naujausius energijos kainų pokyčius pasaulyje, susijusius su netradiciniais naftos ir dujų ištekliais Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat su pokyčiais Artimuosiuose Rytuose ir pažymi, kad aukštos energijos kainos yra svarbus veiksnys, darantis poveikį Europos pramonės šakų konkurencingumui; pabrėžia poreikį atlikti veiksnių, lemiančių energijos kainų nustatymą, analizę; ragina Komisiją ateityje rengiant pasiūlymus į tai atsižvelgti, kaip tai daroma poveikio vertinimuose; pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (RISE) būtina derinti pramonės, energetikos ir klimato politikos priemones; pažymi, kad sumažėjus energijos kainoms Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado papildomų pramoninių investicijų galimybių; primena Parlamento rezoliucijas tokių investicijų tema; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, tenkantį daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kuriuose gaminamos būtinos esminės žaliavos; pabrėžia, kad šiems pramonės sektoriams kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, todėl reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant išlaikyti jų konkurencingumą; prašo Komisijos pateikti rekomendacijų, kaip užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai;

138.

apgailestauja, kad Komisija sektoriams, naudojantiems technologijas, neturinčias įrodymo, kad jos nepavojingos, nepabrėžė atsargumo principo laikymosi svarbos;

139.

pabrėžia, kad pietinės Europos šalys už dujas moka aukščiausią kainą Europoje, todėl pramonė, visų pirma energijai imlios pramonės šakos, atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o kartu išauga anglies dioksido nutekėjimo rizika;

140.

ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti ilgalaikių sutarčių sąlygas energetikos srityje ir peržiūrėti dujų sutartis remiantis naftos kainų indeksavimo schemomis bei palaipsniui pereiti prie dujų centrų nustatytų kainų užtikrinant didesnę konkurenciją vidaus rinkoje; ragina Komisiją padėti nagrinėti galimybes iš naujo derėtis dėl minėtų sutarčių ir palengvinti perėjimą prie lankstesnių alternatyvų; tokiu būdu siekiama tikslo visoms valstybėms narėms užtikrinti geresnes galimybes gauti dujų;

141.

remia kelis regionus apimančią pramonės politiką, kuri padėtų iš naujo atkurti tvarų augimą besitraukiančios ekonomikos šalyse arba šalyse, kurios patiria didžiausią grėsmę, kylančią dėl pramoninės bazės pokyčių; pažymi, kad skubiai turi būti pradėtos taikyti pramonės sektoriams, kuriems krizė ir pasaulinė konkurencija daro didžiausią poveikį, skirtos paramos priemonės; remia didelės pridėtinės vertės strategiją integruojant regionų ekonomiką, ypač pietinių šalių ekonomiką, į pasaulines vertės grandines; mano, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbios pažangiosios specializacijos strategijos ir kad reikia skatinti esamas pramonės stipriąsias puses diegiant daugiau naujovių bei didinant specializaciją; laikosi nuomonės, kad kartu su pažangiosios specializacijos strategijomis Pietų šalims, kalbant apie jų galimybės gauti finansavimą, reikalinga investicijų strategija;

142.

pabrėžia, kad paskolų priemonės krizės ištiktose valstybėse turi būti patobulintos, ir mano, kad galėtų būti įdiegta EIB ar nacionalinių vystymosi bankų finansuojama mikrokreditų programa, pagal kurią MVĮ galėtų apdoroti paraiškas;

143.

pažymi, kad kai kuriems regionams kenkia jų periferinė padėtis ir kad tinkamos bei gerai sujungtos infrastruktūros trūkumas turi įtakos jų gebėjimui būti konkurencingiems vidaus rinkoje ir už Sąjungos ribų; pažymi, kad tai ypač svarbu kai kuriems Pietų Europos regionams, bet ir Europos Rytų ir Šiaurės regionai, kuriuose yra didelė dalis Sąjungos gamtos išteklių, turi būti geriau sujungti su likusia Sąjungos dalimi; ragina Komisiją remti visišką infrastruktūros, ypač geležinkelių, energetikos ir IRT sektorių, integraciją, visų pirma kalbant apie pietinių šalių ekonomiką, ir pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia pasinaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemone; ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimo lygį ir supaprastinti biurokratines procedūras, siekiant skatinti VPP, projektų finansavimą ir projektų obligacijas; apgailestauja, kad Iberijos pusiasalis nevisiškai integruotas į Europos geležinkelių rinka ir kad kartu su Pietų ir Rytų Europos dalimis jis neintegruotas į Europos energijos rinką;

144.

atkreipia dėmesį į tai, kad pietiniai regionai turi didelį strateginio atsinaujinančios energijos sektoriaus plėtros potencialą; ragina imtis priemonių rinkoms šiuose regionuose skatinti, įskaitant veiksmus, kuriais būtų remiamos mažos apimties energijos gamybą vykdančios įmonės, kurios norėtų gaminti nuosavą elektros energiją ir parduoti perteklinę energiją per elektros tinklą;

145.

pabrėžia, kad didesnė energijos tiekimo šaltinių įvairovė ir vietinių išteklių, įskaitant atsinaujinančią energiją, naudojimas gali būti labai svarbūs pietinių valstybių ekonomikoms atnaujinti; pažymi, kad pietų valstybės labai priklausomos nuo energijos importo, o kai kuriais atvejais – nuo vieno tiekėjo;

146.

pabrėžia IRT infrastruktūros ir ypač lanksčių bei veiksmingų sprendimų svarbą, sudarant sąlygas pramonei vystytis taip pat periferiniuose ir retai apgyvendintuose regionuose;

147.

pažymi, kad svarbu dalytis geriausia patirtimi ir rinkos atkartojimo priemonėmis; palankiai vertina pasiūlymus stiprinti bendradarbiavimą, pramonės simbiozę ir kurti efektyvaus išteklių naudojimo konsultavimo paslaugų tinklus; mano, kad pramonės simbiozės pastangos galėtų padėti sukurti daugiau vertės ir duoti naudos; pažymi, kad Jungtinės Karalystės pramonės simbiozės modelis galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms;

148.

pažymi, kad tam tikruose regionuose sėkmingai vyko kapitalo įmonių transformacija į kooperatyvus, veiksmingai užtikrinant ilgalaikį požiūrį, įtvirtinant juos vietos ekonomikoje bei suteikiant jiems galimybę plėtoti tvarų vystymąsi vietos lygmeniu; pažymi, kad kooperatyvai sudaro svarbią ES ekonomikos dalį, kurioje daugiau nei 160 000 kooperatinių įmonių valdo 123 mln. narių, įskaitant daugiau kaip 50 000 kooperatinių bendrovių pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriose dirba 1,4 mln. žmonių ir vidutiniškai sukuriama apie 5 proc. kiekvienos valstybės narės BVP; todėl mano, kad taip pat turėtų būti atsižvelgta į kooperatyvų naudojamus verslo modelius ir kad rengiant atitinkamas ES politikos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į jų ypatumus;

149.

mano, kad Europos pietinių šalių ekonomika gali gauti naudos iš naujų eksporto rinkų, ypač Viduržemio jūros regiono pietinės dalies rinkų atžvilgiu jų padėtis strategiškai palanki, o Rytų Europos šalys panašiai gali gauti naudos iš naujų eksporto rinkų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse; ragina puoselėti verslumo dvasią, o migrantams iš Europos pietų ir rytų ir pataria steigti verslo įmones, kurios turėtų galimybes patekti į šias eksporto rinkas; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti Viduržemio jūros pietinės ir šiaurinės pakrančių verslo ryšius; palankiai vertina ir Pirmininko pavaduotojo A. Tajani ekonomikos augimo misiją; mano, kad daugiau dėmesio skiriant regioniniams pramonės pranašumams ir grupėms būtų galima didinti konkurencingumą siekiant struktūrinių Europos pokyčių; ragina į tai gerai atsižvelgti vykdant tolesnius Europos institucinius ir struktūrinius pokyčius;

150.

mano, kad daugiau dėmesio skiriant regioniniams pramonės pranašumams ir grupėms būtų galima didinti konkurencingumą siekiant struktūrinių Europos pokyčių; ragina į tai gerai atsižvelgti vykdant tolesnius Europos institucinius ir struktūrinius pokyčius;

151.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.