52014DC0069

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Septintoji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo ir kontrolės ataskaita, parengta  pagal Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 12 straipsnį

1........... Įžanga........................................................................................................................... 3

2........... Mokesčių administravimo veiksmingumo ir efektyvumo poveikis............................... 3

2.1........ PVM pajamų nesutaptis ir PVM nuosavi ištekliai........................................................ 4

2.2........ Reikalavimų laikymosi išlaidos įmonėms...................................................................... 4

2.3........ Valstybių narių mokesčių administravimo išlaidos....................................................... 5

3........... Problemos, susijusios su mokesčių administravimo veiksmingumo pagerinimu........... 5

3.1........ Mokesčių administravimo organizavimas..................................................................... 5

3.2........ PVM mokėtojo kodo nustatymas, registravimas ir išregistravimas.............................. 6

3.3........ 42 muitinės procedūra................................................................................................... 7

3.4........ PVM ataskaitų ir mokėjimų deklaravimas.................................................................... 8

3.5........ PVM surinkimas ir išieškojimas.................................................................................... 9

3.6........ PVM auditas ir tyrimas............................................................................................... 10

3.7........ Mokestinių ginčų sprendimo sistema.......................................................................... 11

3.8........ PVM reikalavimų laikymasis...................................................................................... 12

4........... Išvados........................................................................................................................ 12

4.1........ PVM administravimo modernizavimas....................................................................... 12

4.2........ Veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės................................................................... 13

4.3........ Veiksmai, kurių turi imtis Komisija............................................................................ 14

1.           Įžanga

Tarybos reglamento Nr. 1553/89[1] dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių 12 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kas treji metai Parlamentui ir Tarybai teiktų ataskaitą apie valstybėse narėse taikomas apmokestinamų asmenų registravimo, PVM nustatymo ir surinkimo procedūras bei apie jų PVM kontrolės sistemų modalumus ir rezultatus.

Nuo 1989 m. pateiktos jau šešios ataskaitos[2]. Ankstesnėse ataskaitose aptartos visos pirmiau nurodytame reglamente paminėtos sritys, ir dėl daugumos jų pateiktos pagerinimo rekomendacijos. Be to, paskutinėje ataskaitoje[3] įvertinti ataskaitų teikimo procesas ir susijusių rekomendacijų veiksmingumas.

Ši ataskaita yra šeštoji iš eilės teikiama ataskaita ir ja siekiama išmatuoti PVM administravimo valstybėse narėse pagerinimus pagal pirmiau nurodyto reglamento 12 straipsnį. Tuo pačiu šia ataskaita siekiama nustatyti gerąją patirtį įvairiuose veiksmingo PVM surinkimo etapuose, ir suteikti valstybėms narėms progą įvertinti riziką bei nustatyti PVM kontrolės ir rinkimo sistemų pagerinimo galimybes. Dėl to Komisija pabrėžia, kad ataskaita turėtų būti suvokiama kaip galimybė įvertinti, „ar reikėtų tokias procedūras tobulinti siekiant pagerinti jų efektyvumą“ (pirmiau nurodyto reglamento 12 straipsnio 2 dalis).

Šioje ataskaitoje rezultatai vertinami taikant bendrus rodiklius, kuriuos nustatė Komisija, remdamasi ankstesnių ataskaitų[4] rekomendacijomis ir mokesčių administravimo pokyčiais ES ir nacionaliniu lygmeniu. Šie pokyčiai yra susiję, visų pirma, su prevencinėmis priemonėmis, savanorišką reikalavimų laikymasį skatinančiomis priemonėmis, klientams ir jiems teikiamomis paslaugomis susijusiais metodais, rizikos valdymu ir IT priemonių pagerinimu.

Siekiant surinkti šiai ataskaitai parengti reikalingą informaciją, valstybėms narėms buvo pateiktas klausimynas konkrečiomis temomis[5]. Klausimai buvo susiję su toliau nurodytomis pagrindinėmis temomis: mokesčių administravimo organizavimas; PVM mokėtojo kodo nustatymas, registravimas ir išregistravimas, 42 muitinės procedūra, PVM ataskaitos ir įmokos, PVM surinkimas ir išieškojimas, PVM auditas ir tyrimas, mokestinių ginčų sprendimo sistema ir PVM reikalavimų laikymasis. Visos valstybės narės atsakė į klausimyno klausimus ir pateikė prašomą informaciją. Pateikta informacija buvo ne kartą aptarta su valstybėmis narėmis. Šioje ataskaitoje atsakymų į klausimyną rezultatai yra apibendrinti pagal temas ir pirmiau nurodytą eiliškumą.

2.           Mokesčių administravimo veiksmingumo ir efektyvumo poveikis

Valstybių narių mokesčių administravimo veiksmingumas ir efektyvumas turi poveikį PVM pajamų nesutapties dydžiui, taip pat PVM nuosavų išteklių, kuriuos valstybės narės turi sumokėti Europos Sąjungai, dydžiui. Atitinkamai šie veiksniai taip pat turi poveikį kitų valstybių narių sumokėtų nuosavų išteklių visos sumos santykinei daliai. Tuo pačiu mokesčių administravimo veiksmingumas ir efektyvumas turi poveikį įmonių reikalavimų laikymosi išlaidoms ir vyriausybių mokesčių administravimo išlaidoms. Kadangi PVM sudaro didelę dalį įmonių administracinės naštos, būtina PVM administravimo kokybę pagerinti ir dėl šios priežasties.

2.1.        PVM pajamų nesutaptis ir PVM nuosavi ištekliai

PVM pajamų nesutaptis – tikėtinų[6] ir faktiškai surinktų PVM pajamų skirtumas. Šis skirtumas iš esmės susidaro dėl to, kad pajamos prarandamos dėl sukčiavimo, mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo, bankroto, finansinio nemokumo, taip pat dėl mokesčių administracijų skaičiavimo klaidų ir veiksmų. Neseniai atliktais tyrimais[7] nustatyta, kad bendra PVM pajamų nesutaptis[8] 26 valstybėse narėse 2011 m.[9] buvo apie 193 mlrd. EUR – ši suma sudaro apie 18 proc. teoriškai ES-26 surenkamo PVM arba apie 1,5 proc. viso ES-26 BVP. Šis procentas rodo, kad 26 valstybėse narėse 2006 m. užregistruotas BVP išaugo 1,1 proc., ir kad jis yra didesnis nei 2000–2011 m. užregistruotas 1,2 proc. vidurkis. Iki 2008 m.[10] PVM pajamų nesutapties vidurkis, išreikštas BVP procentiniu dydžiu, šiek tiek mažėjo, o nuo 2008 m. sunki ekonominė padėtis sukėlė PVM sistemų įtampą, dėl ko PVM pajamų nesutapties vidurkis išaugo. Visų pirma, PVM pajamų nesutaptis smarkiai išaugo labiausiai nuo ekonominės ir finansų krizės nukentėjusiose šalyse, kurios laikui bėgant savo padėties nesugebėjo reikšmingai pagerinti. Apskritai, apskaičiuota PVM pajamų nesutaptis atskirose valstybėse narėse yra labai nevienoda, ir jos poveikis taip pat yra skirtingas.

Bendra tyrimo išvada – PVM reikalavimų yra blogiau laikomasi ekonominio nuosmukio laikotarpiu, taip pat tada, kai padidinamas mokesčio tarifas, ypač šalyse, kuriose silpniau užtikrinamas mokestinių reikalavimų laikymasis. Šie rezultatai atitinka teorijos apie mokesčių vengimą teiginius ir kartu su kai kuriais ankstesniais skaičiavimais rodo mokesčių administravimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo svarbą nustatant reikalingas PVM politikos reformas, ir reaguojant į fiskalinį spaudimą.

2011 m. PVM nuosavi ištekliai sudarė 11 proc. ES pajamų – jie siekė apie 14 mlrd. EUR. Siekiant apskaičiuoti nuosavus PVM išteklius, paprastai kiekvienos valstybės narės suderintam PVM pagrindui[11] taikomas vienodas 0,3 % pareikalavimo tarifas. Tačiau šis PVM pagrindas negali viršyti 50 % kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

2.2.        Reikalavimų laikymosi išlaidos įmonėms

Dabartinėmis netvirtomis ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėmis reikalavimų laikymosi išlaidos tapo svarbiu klausimu vyriausybėms, sprendžiančioms, kaip būtų geriausia paskatinti ir išlaikyti ekonomikos augimą. 2013 m. tyrime dėl mokesčių mokėjimo[12] buvo padaryta išvada, kad egzistuoja ryšys tarp ekonomikos augimo ir įmonėms uždedamos administracinės naštos. Tyrimas rodo, kad tokios ekonomikos šalyse, kuriose buvo imtasi veiksmų palengvinti mokesčių administravimą sumažinant įmokų skaičių, ir mokesčių klausimams skiriamą laiką, buvo pastebėtas teigiamas poveikis ekonomikos augimui. Be to, paaiškėjo, kad įmonių administracinės naštos sumažinimas daro didesnį poveikį ekonomikos augimui, nei mokesčių tarifų sumažinimas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad ES ir ELPA regione[13] valandų, reikalingų prievolei įvykdyti, vidurkis ir įmokų skaičius tyrimo laikotarpiu sumažėjo. Pagrindinė tokių pokyčių priežastis – dažniau taikomas pagerintas elektroninis PVM deklaravimas ir mokėjimas, ir veiksmingesnis mokesčių administravimas. PVM sistemoms sugaištama vidutiniškai 32 % viso laiko, reikalingo mokestinėms prievolėms įvykdyti regione. Tačiau valstybėse narės padėtis yra labai skirtinga dėl iš esmės skirtingų mokesčių įgyvendinimo administracinių procedūrų.

2.3.        Valstybių narių mokesčių administravimo išlaidos

Bendra mokesčių administravimo išlaidų, siekiant įvykdyti mokesčių rinkimo ir kitus prisiimtus įsipareigojimus, suma yra svarbus ir aktualus klausimas visoms valstybėms narėms. Valstybių narių nacionalinių mokesčių įstatymų administravimo ištekliai yra nedideli ir jos nuolat siekia sumažinti mokesčių administravimo išlaidas. Remiantis neseniai atlikta EBPO apklausa[14], daugelio mokesčių administracijų mokesčių surinkimo išlaidų santykis[15] mažėja, ir to priežastis bent iš dalies yra dėl technologinių investicijų ir kitų iniciatyvų padidėjęs veiksmingumas. Tyrimas taip pat parodė, kad bendros išlaidos atlyginimams (kaip visų administracinių išlaidų EBPO šalyse dalis) atskirai 2010 ir 2011 m. smarkiai sumažėjo – 6 % (absoliučiąją verte). Šie pokyčiai dažniausiai yra dėl vyriausybių įgaliotų darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir padidėjusio veiksmingumo įgyvendinus procesų automatizavimo ir vidaus pertvarkos iniciatyvas. Deja, skirtumai tarp valstybių narių išlieka.

3.           Problemos, susijusios su mokesčių administravimo veiksmingumo pagerinimu

Šiuolaikiniame mokesčių administravime labai svarbu nuolat vertinti veiklos rezultatus, nes tokie vertinimai gali būti panaudoti administravimo veiksmingumui ir efektyvumui pagerinti. 12 straipsnyje numatyta tvarka suteikia galimybę įvertinti PVM administracijų veikimą, ir suprasti PVM reikalavimų laikymosi ir nesilaikymo būdus, nes tai savo ruožtu gali padėti sumažinti PVM pajamų nesutaptį ir suteikti ekonominę naudą. Šiame skyriuje rodikliai ir vertinimo išvados, kuriomis pagrįsta ši ataskaita, yra apibendrinti pagal temas.

3.1.        Mokesčių administravimo organizavimas

Galima pastebėti dvi pagrindines mokesčių organizavimo valstybėse narėse tendencijas. Pirma, pastebima tendencija skirti daugiau savarankiškumo mokesčių administracijoms. Savarankiškumas grindžiamas principu, kad savarankiška veikla yra geresnė, nes yra pašalintos veiksmingo ir efektyvaus valdymo kliūtys, tačiau paliekami atitinkama atskaitomybė ir skaidrumas. Apskritai, skirtinga valstybių narių institucinė tvarka suteikia didesnį biudžetinį savarankiškumą, taip pat savarankiškumą valdant žmogiškuosius išteklius ir pasirenkant organizacinę struktūrą. Tačiau daugelyje valstybių narių susiduriama su dideliais valdymo apribojimais.

Antra, mokesčių administracijų organizacinėje struktūroje pastebima tendencija pereiti nuo mokesčių tipo prie mokėtojo tipo metodo. Mokėtojo tipo metodas apima, inter alia, specializuotų skyrių, užsiimančių didelių mokesčių mokėtojų, turtingų asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų mokestiniais klausimais bei rizikos valdymo skyrių sukūrimą. Dauguma valstybių narių turi skyrių, skirtą dideliems mokesčių mokėtojams, tačiau dažnai šis skyrius yra tik audito centras ir neteikia deklaravimo, mokėjimo, išieškojimo ar paslaugų mokesčių mokėtojams funkcijų. Tik kelios valstybės narės turi atskirus skyrius, prižiūrinčius, kaip labai turtingi asmenys ir savarankiškai dirbantys asmenys laikosi reikalavimų, ir yra įsteigusios atskirą rizikos valdymo skyrių, kurio veikla organizuota pagal visapusišką reikalavimų laikymosi metodą.

3.2.        PVM mokėtojo kodo nustatymas, registravimas ir išregistravimas

3.2.1 Rodikliai

Registravimas vykdomas skaidriai ir mokesčių mokėtojai yra gerai informuoti apie tai, kaip, kada ir kur jie gali registruotis. Mokesčių mokėtojai gali kreiptis dėl paslaugų į pagalbos tarnybas, per internetines sistemas arba skambindami į skambučių centrus. Neįsisteigę mokesčių mokėtojai gali lengvai gauti informaciją. Registravimo prašymai nagrinėjami laiku. Registruojant, renkama informacija, kuri suteikia galimybę mokesčių administracijai ankstyvame etape nustatyti ir nutraukti sukčiavimą. Nuo pat pradžių mokesčių administracija stebi, kaip rizikos grupei priskiriami registravimo subjektai laikosi PVM deklaravimo ir mokėjimo reikalavimų, ir kaip vykdo ankstyvuosius ir nuolatinius patikrinimus vietoje po registravimo. Taikant išregistravimo procedūras neveiklūs ūkinės veiklos vykdytojai yra greitai išregistruojami iš PVM sistemos. Registras yra nuolat atnaujinamas ir imamasi priemonių siekiant užtikrinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) duomenų kokybę ir patikimumą. Mokesčių institucijos ir ūkinės veiklos vykdytojai gali pasitikėti VIES sistemoje nurodytais PVM mokėtojų kodais. Įtartinais galimo sukčiavimo atvejais ir tada, kai negalima atsisakyti registruoti, mokesčių administracijos kaip išankstinę registravimo sąlygą taiko atsargumo ir papildomas apsaugos priemones.

3.2.2 Dabartinė padėtis

Registravimo procesas yra skaidrus daugumoje valstybių narių ir mokesčių mokėtojai, įskaitant neįsisteigusius mokesčių mokėtojus, yra gerai informuoti apie tai, kada ir kur jie gali registruotis PVM mokėtoju (AT, BG, CY, CZ, DK, DE, EE, ES, FI, HU, IE, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI, SK ir UK). Neįsisteigęs mokesčių mokėtojai gali nesudėtingai gauti informaciją užsienio kalbomis, dažniausiai angliškai (AT, BG, CZ, DK, EE, ES, FR, HU, IT, LT, LV, LU, MT, NL, PL, SE, SK ir UK). Tačiau dėl konkretesnių ir verslo pobūdžio klausimų informacijos užsienio kalba yra mažiau. Nepaisant pastebimo daugelio valstybių narių informacijos interneto svetainėse pagerėjimo, vis dar yra sudėtinga žinoti, ar tam tikros įmonės turi registruotis, ar ne, ir kokios yra susijusios prievolės.

Registruojant, kad būtų išvengta su fiktyviomis įmonėmis (vadinamaisiais „neveikliais ūkio subjektais“) susijusio sukčiavimo, reikia patikrinti mokesčių mokėtojų tapatybę. Šiuolaikinis registravimo procesas yra visaapimantis procesas, apimantis prieš registravimą vykdomas patikras, po registravimo vykdomas rizikos grupei priskiriamų prekybininkų PVM deklaravimo ir mokėjimo reikalavimų laikymosi stebėsenos programas, ir išregistravimą iš karto, kai nustojama laikytis registravimo sąlygų[16]. Įgyvendinus Tarybos reglamentą Nr. 904/2010[17], daugiau dėmesio imta skirti pasirengimo registravimui ir išregistravimo procedūroms, bet ne visos valstybės narės yra sukūrusios visaapimantį registravimo procesą.

Dauguma valstybių narių (išskyrus EL, FR, IT ir PT) pasirengimo registravimui etape sistemingai lygina registravimo paraiškų duomenis su duomenimis iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, bendrovių registro ir vidaus duomenų bazių), tačiau patikrinimus vietoje atlieka retai. Dauguma valstybių narių pasikliauna rizikos rodikliais. Remiantis turimais duomenimis apie atmestas registravimo paraiškas atskirose valstybėse narėse (BE, BG, DK, DE, EE, ES, FR, HU, IE, LT, MT, PL, SE, SI ir UK), atrodo, kad registruojant registravimo prašymai atmetami retai. Stebėsenos po registravimo programas įgyvendina apytiksliai pusė valstybių narių. Apie išregistravimą turima nedaug informacijos, tačiau atrodo, kad išregistravimų ex officio skaičius yra nedidelis, ir procedūros apskritai yra vykdomos per lėtai, kad būtų galima sustabdyti neprisiregistravusių prekybininkų PVM sukčiavimus.

Turi būti pagerintas VIES sistemos (PVM informacijos mainų sistemos) duomenų naujumas, išsamumas, ir tikslumas. Visų pirma, problemų kelia keliose valstybėse narėse (BE, EL, ES, ir PT) taikomas sistemų atnaujinimo terminas, ir teisė išsiregistruoti atgaline data (CY, DK, EL, FR, IE, PL, PT, RO ir JK). Pastaruoju atveju, laikantis principo užtikrinti skaidrumą ir teisinį aiškumą, VIES internetinėje versijoje turėtų būti matoma tikroji PVM mokėtojo kodo panaikinimo data.

3.3.        42 muitinės procedūra

3.3.1 Rodikliai

Valstybės narės įdiegė sistemą, kuria sudaroma galimybė patikrinti PVM mokėtojų kodus importo metu. Ji apima internetinę prieigą prie VIES duomenų bazės, kurioje pateikiami visi galiojantys ES duomenų bazės PVM mokėtojų kodai. Siekdamos veiksmingai keistis duomenimis, muitinės institucijos sistemingai, pagal 42 muitinės procedūrą, perduoda importo duomenis muitų administracijoms. Mokesčių administravimo rizikos tyrimo sistemoje importas pagal 42 procedūrą yra laikomas keliančiu papildomą riziką. Rizikos tyrimo rezultatais apsikeičiama per Eurofisc[18] 3 darbo laukelį „Muitų procedūra 4200“.

3.3.2 Dabartinė padėtis

42 muitinės procedūra yra importuotojo taikoma tvarka, siekiant nemokėti PVM tais atvejais, kai importuotos prekės bus gabenamos į kitą valstybę narę. PVM mokamas paskirties valstybėje narėje. Pakartotino prekių importo atveju taikoma 3 muitinės procedūra. Šioje ataskaitoje nuorodos į 42 muitinės procedūrą apima 63 muitinės procedūrą.

Daugelis valstybių narių pagal 42 muitinės procedūrą reikalaujamus importuotojų ir klientų PVM mokėtojų kodų galiojimo patikrinimus (BE, BG, FR[19], HU, IE, LU, NL, PT ir UK) atlieka nesistemingai, tas pats būdinga ir joms apsikeičiant muitų ir mokesčių administracijų sandorių informacija (EL, IT, NL[20], PL ir SK). Gavusi informaciją, muitinės administracija turi ją perduoti importo valstybės narės mokesčių administracijai. Šiame etape mokesčių administracija gali patikrinti, ar importuotojas (arba jo agentas mokesčių klausimais) užpildė sumuojamąją ataskaitą, leidžiančią toliau stebėti sandorio eigą.

Nepaisant to, kad neteisingai taikant 42 muitinės procedūrą netenkama daug PVM pajamų, ne visos valstybės narės nurodo, kad šie sandoriai sukelia papildomą riziką vietos rizikos tyrimo sistemoms ir pateikia šią informaciją per Eurofisc (EE, FI, LU ir MT). Nuo 2011 m. Eurofisc įvestas specialus darbo laukelis siekiant greitai apsikeisti informacija apie galimus nesąžiningus sandorius ir apie 42 muitinės procedūra piktnaudžiaujančius prekybininkus.

Kelios valstybės narės naudoja specialias priemones, pavyzdžiui, licencijas (LU, MT, NL ir SK) ir garantijas (AT, DK, EE, ES, HU, IT, LU, MT, NL, RO ir SK), kad išvengtų piktnaudžiavimo 42 muitinės procedūra. Licencijos ir garantijos yra naudinga priemonė rizikos grupei priskiriamiems prekybininkams. Tačiau nustatant bendrą prievolę taikyti garantijas arba licencijas visiems 42 muitinės procedūrą ketinantiems taikyti prekybininkams arba agentams mokesčių klausimais užkraunama neproporcinga našta sąžiningam verslui ir kelia grėsmę sklandžiam vidaus rinkos veikimui, nes netenkama šia procedūra suteikiamo lankstumo ir supaprastinimo. Todėl valstybės narės tokią licencijų arba garantijų sistemą turėtų taikyti tik rizikos grupei priskiriamiems prekybininkams.

3.4.        PVM ataskaitų ir mokėjimų deklaravimas

3.4.1 Rodikliai

PVM ataskaitų deklaravimas yra pirmas (po registracijos) PVM prievolių nustatymo visaapimančio proceso etapas. Įdiegtas sisteminis metodas, skirtas stebėti ir užtikrinti, kaip vykdomos prievolės dėl deklaravimo, ir užtikrinti, kad mokesčių ataskaitos būtų deklaruojamos laiku. Iš esmės automatizuotus verslo procesus, taikomus elektroniniam PVM ataskaitų deklaravimui ir sumuojamosioms VIES ataskaitoms, papildo mokesčių mokėtojų tipo nustatymo priemonės, taikomos siekiant nustatyti tinkamiausius paskesnius veiksmus nedeklaravimo atveju (pvz., skambučiai telefonu, e. laiškai, trumposios žinutės, pareikalavimo pranešimas, asmeninis apsilankymas, mokestinio įsipareigojimo nevykdymo įvertinimas, arba patraukimas baudžiamojon atsakomybėn). Plačiai taikomas elektroninis deklaravimas. Laiku vykdomi PVM ir PVM grąžinamosios išmokos mokėjimai. Už pavėluotus PVM arba PVM grąžinamosios išmokos mokėjimus skaičiuojamos arba automatiškai išmokamos palūkanos. Pagrįstomis sankcijomis užtikrinamas deklaravimo ir mokėjimo prievolių laikymasis.

3.4.2 Dabartinė padėtis

Vidutinis deklaravimo santykis (t. y. gautų ataskaitų santykis su tikėtinu ataskaitų skaičiumi) Europos Sąjungoje yra didelis – apie 96 proc. Tačiau tarp valstybių narių yra didelių skirtumų. Atskiras deklaravimo santykis, inter alia, priklauso nuo automatizuotos deklaravimo ir mokėjimo sistemos veiksmingumo, palūkanų ir baudų programų veiksmingumo ir mokesčių mokėtojų registro tikslumo.

Deklaracijas elektroniniu būdu teikiama vis dažniau, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi. Tik šiek tiek daugiau nei pusėje valstybių narių (AT, BE, BG, DE, DK, EL, ES[21], FR, IE, IT, LU, LV, NL, PT, RO, SI ir JK) yra priimti teisės aktai, kuriais reikalaujama teikti PVM deklaracijas elektroniniu būdu. Likusiose valstybėse narėse (CY, CZ[22], EE, ES, FI, FR[23], HU, LT, MT, PL, RO, SE ir SK) taikoma pasirinkimo teise grindžiama sistema. PVM deklaravimo ir mokėjimo sistemingą stebėseną vykdo dauguma valstybių narių, tačiau nemažai iš jų (AT, BE, BG, CY, CZ, DE, EE, ES, FI, FR, HU, IT, LV, LT, NL, PL, PT, RO, SE, SI ir SK) nėra įdiegusios šiuolaikiškų ir automatizuotų procesų, taikomų pavėluotų arba visiškai nepateiktų deklaracijų ir neatliktų mokėjimų atvejais (pvz., automatinių priminimų, automatinio vertinimo deklaracijos nepateikimo atveju).

Visos valstybės narės taiko sankcijas už pavėluotą deklaravimą arba nedeklaravimą ir pavėluotą mokėjimą, bet palūkanų ir baudų programos atskirose valstybėse yra labai skirtingos. Remiantis dabartiniais duomenimis, negalima garantuoti, kad tokios sankcijos yra veiksmingos ir verčia mokesčių mokėtojus patirti didesnes bendras išlaidas, negu trečiosios šalies finansavimo atveju.

Apskritai 2009–2011 m. laikotarpiu PVM grąžinimas buvo vykdomas geriau. Daugumoje valstybių narių (AT, BE, BG, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FR, HU, IE, IT, SI, LT, LV, MT, NL, PL, RO ir UK) yra nustatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas PVM grąžinimo prašymas ir paprastai PVM turi būti faktiškai grąžinamas per 30–45 dienų terminą. Tačiau kai kurios valstybės narės susiduria su problema dėl PVM grąžinimo laiku. Keletas valstybių narių (AT, CY, LU, NL ir UK[24]), vėluodamos grąžinti PVM, palūkanų nemoka.

3.5.        PVM surinkimas ir išieškojimas

3.5.1. Rodikliai

Mokesčių skolos kapitalas pastoviai sudaro mažiau kaip 10 proc. metinių mokesčių pajamų. Senų skolų likutis yra pastoviai peržiūrimas siekiant nustatyti jų išieškojimo galimybes, ir taikoma skolų nurašymo politika. Skolų išieškojimo operacijas vykdo pilnu etatu dirbantys specializuoto išieškojimo darbuotojai. Ši funkcija yra labai automatizuota ir apima: i) automatiškai siunčiamus pranešimus, priminimus ir įspėjimus; ii) automatišką turto atpažinimą remiantis trečiosios šalies informacija; ir iii) automatišką teisių į mokesčių kreditą atskaičiavimą iš negrąžintos skolos. Skolininko tipo nustatymo priemonės padeda nustatyti veiksmingiausias PVM surinkimo priemones. Kontaktų su klientais telefono skambučių centrų darbuotojai nuo pat pradžių užmezga ryšį su naujais skolininkais. Administruojant mokesčius dalinių mokėjimų atvejais taikomas struktūrizuotas ir skaidrus metodas, taip pat taikomos automatizuota turto nustatymo, remiantis trečios šalies informacija, sistema, ir skolininkų tipų nustatymo priemonės. Visapusiškas vyriausybės metodas taikomas siekiant koordinuoti mokesčių surinkimą ir socialinio draudimo įmokų skolas.

3.5.2. Dabartinė padėtis

PVM mokesčio nepriemoka nuolat didėja (daugumoje valstybių narių vidutiniškai 15 proc.) – tai galima iš dalies paaiškinti ekonominiu nuosmukiu. Tačiau skolos nurašomos retai arba keliose valstybėse narėse (BG, CY, EL, FI ir MT) jos yra visiškai nenurašomos, dėl ko renkamų skolų kapitalą yra sunku palyginti. Įrodžius, kad skoloms išieškoti pagrįstų išlaidų nepakaktų, tokioms skoloms turėtų būti taikoma lanksti skolos nurašymo procedūra. Jei mokesčių administracija skolų nurašymo programos netaiko, ji, siekdama išieškoti neįmanomas surinkti sumas, rizikuoja iššvaistyti vertingus išteklius, nes atitraukia dėmesį nuo įmanomos susigrąžinti skolos.

Daugelyje valstybių narių skolos surinkimo funkcija valdoma ne visapusiškai. Reikalingas nuoseklus metodas, kurį taikant skolos surinkimo procesas būtų valdomas nuo įsiskolinimo iki jo panaikinimo.

Daugumoje valstybių narių buvo stengiamasi pagerinti skolų išieškojimo veiksmingumą. Akivaizdi tendencija pereiti prie skolos išieškojimo procesų, kuriuose nesilaikoma eiliškumo (AT, BE, BG, DE, ES, FR, HU, IE, LT, LU, LV, PT, SE ir UK), taip pat apjungti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų skolas (AT, BG, DK, EE, ES, FI, HU, IE, LV, NL, RO, SE, SI ir UK). Maždaug pusė valstybių narių (BE, BG, CZ, DK, ES, FI, HU, IE, IT, LT, PT, SI, ir SE) įdiegė visiškai ar iš dalies integruotus PVM susigrąžinimo procesus, kuriuose turtas atpažįstamas automatiškai, remiantis vidaus arba trečiosios šalies informacija.

3.6.        PVM auditas ir tyrimas

3.6.1. Rodikliai

Audito programa apima įvairius audito metodus, kurie kartu su mokesčio mokėtojams teikiamomis paslaugomis sudaro subalansuotą savanoriško reikalavimų laikymosi metodą. Siekiant audito tikslais atrinkti mokesčių mokėtojus ir paskirstyti audito išteklius atsižvelgiant į mokesčio mokėtojų riziką, taikoma rizika pagrįsta valdymo sistema. Mokesčių administracija turi atitinkamą tinkamai parengtų darbuotojų skaičių. Audito procese pareigos yra atskirtos, yra vykdomi tikrinimai ir įvertinama pusiausvyra siekiant sumažinti korupcijos galimybes. Yra parengtas metinis veiklos planas, kuris yra įgyvendinamas ir stebimas, kad veikla būtų tinkamo lygio. Auditoriai, siekdami užtikrinti nuoseklius ir tinkamus sprendimus atitinkamoje srityje, gali remtis rekomendacijomis dėl techninių ir procedūrinių klausimų, ir naudotis turimomis šiuolaikinėmis audito priemonėmis.

3.6.2. Dabartinė padėtis

Dauguma valstybių narių (išskyrus EL, ES, LU, PT ir RO), atrinkdamos audito tikslais mokesčių mokėtojus, taiko rizika pagrįstą strategiją, ir vis dažniau atlieka tikslinį auditą. Keletas valstybių narių (AT, DE, FI, IE, IT, PL ir SI) yra įsipareigojusios vykdyti tam tikrų mokesčių mokėtojų auditą kiekvienais metais. Nors toks įsipareigojimas yra susijęs tik su dideliais mokesčių mokėtojai, valstybėms narėms tai trukdo lanksčiai paskirstyti audito išteklius didesnę riziką keliantiems mokesčių mokėtojams.

Mokesčių mokėtojų, atrenkamų audito vietoje tikslais, procentas atskirose valstybėse narėse yra labai skirtingas, kaip ir audito metu papildomai įvertinta PVM suma. Tačiau tik kelios valstybės narės (CY, DK, FI, LU ir MT) neturi jų audito veiksmingumui įvertinti taikomų veiklos rodiklių. Kadangi audito užduotims atlikti reikalingas didelis darbuotojų skaičius, mokesčių administracijos turi reguliariai vertinti savo audito darbo veiksmingumą, kad atitinkamai paskirstytų išteklius.

Elektroninis auditavimas yra gerai išvystytas didžiojoje dalyje valstybių narių. Atitinkamai auditoriams rengiami elektroninio auditavimo mokymai (išskyrus IT ir MT) ir suteikiamos priemonės nagrinėti kompiuterinėse sistemose sukauptus duomenis. Tuo pat metu egzistuoja taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad mokesčių mokėtojai mokesčių audito metu pateiktų duomenis kompiuterizuotose sistemose (AT, BE, BG, CZ, CY, DK, EE, EL, ES, FI, FR, HU, IE, LV, LT, LU, NL, PL, PT, RO, SE, SK, SI ir UK). Vis dėlto daugumoje valstybių narių standartinės audito bylos naudojimas nėra reikalaujamas, nors tai galėtų dar labiau pagerinti audito darbo veiksmingumą ir efektyvumą.

Daugumoje valstybių narių auditoriams suteikiama prieiga prie įvairių kategorijų trečiosios šalies informacijos (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro, socialinės apsaugos ir finansinių institucijų informacijos), bet ne visada automatizuotu būdu. Dauguma valstybių narių dažnai prašo informacijos iš kitų valstybių narių, tačiau vis dar yra didelių kliūčių (teisinių, taip pat susijusių atsakymo pateikimo sparta, kokybe ir kalba), mažinančių šios priemonės veiksmingumą.

Daugumoje valstybių narių (išskyrus AT, CZ, EE, EL, FI, HU, LV, RO ir SI) veikia specializuoti kovos su PVM sukčiavimu skyriai. Tai yra svarbu, nes galimo sukčiavimo atvejus turi tirti atitinkamai parengti tyrėjai, dirbantys komandose, sugebančiose analizuoti sukčiavimo tendencijas ir nustatyti sukčiavimo požymių turinčių veiklą.

3.7.        Mokestinių ginčų sprendimo sistema

3.7.1. Rodikliai

Mokesčio mokėtojas gali apskųsti mokesčių administracijos sprendimus pasinaudodamas kodifikuota, skaidria, greita ir nebrangia mokestinių ginčų sprendimo sistema. Šią sistemą sudaro privalomas apeliacinio skundo pateikimo administracine tvarka procesas, nepriklausomai nuo pirminio sprendimo priėmėjo, ir jis turi būti įvykdytas prieš pateikiant prašymą dėl ginčo nagrinėjimo teisme. Šis apeliacinio skundo pateikimo administracine tvarka procesas turi užtikrinti, kad tik teisminį turinį turinčios bylos būtų pateikiamos teisminiam apeliacinio skundo nagrinėjimui. Mokesčių administracija renka valdymo informaciją apie ginčų sprendimą ir pakoreguoja savo praktiką, taikomą kaip prevencinę priemonę siekiant išvengti bereikalingų apeliacinių skundų. Ginčijamą mokestį reikalaujama sumokėti, jei yra pateiktas prašymas atlikti teisminę peržiūrą, ir kai yra minimalus susikaupusių neišnagrinėtų bylų skaičius. Tuo tikslu yra specializuoti skyriai ir atitinkamai parengti pareigūnai, sprendžiantys mokestinius ginčus mokesčių administracijose arba kitur. Mokesčių administracija gali tvarkyti mokestinių ginčų sprendimo sistemą, pagrįstą valdymo informacijos duomenimis. Šie duomenys leidžia mokesčių administracijoms, prireikus, pakoreguoti savo praktiką.

3.7.2. Dabartinė padėtis

Dauguma valstybių narių yra įdiegusios privalomą administracinių ginčų sprendimo procesą, kuriuo, be kita ko, nustatyti sprendimų priėmimo terminai. Taikant tokį metodą daugiausiai dėmesio skiriama apeliacinio skundo pateikimo procedūros veiksmingumui ir prisidedama prie apeliacinių skundų skaičiaus sumažinimo ir jų nagrinėjimo trukmės sutrumpinimo. Maždaug pusėje valstybių narių pirmas mokestinių ginčo sprendimo proceso etapas yra mokesčių administracijoje vykdoma privaloma apeliacinio skundo nagrinėjimo administracine tvarka procedūra.

Apeliacinių skundų skaičius yra labai skirtingas, bet tam tikrose valstybėse narėse jis yra didelis, kaip ir mokesčių mokėtojų naudai priimtų sprendimų dalis. Tačiau daug valstybių narių nevykdo mokestinių ginčų sprendimo proceso stebėjimo ir nėra (užtenkamai) surinkusios susijusios valdymo informacijos, taip pat jos neatsižvelgia į apeliacinių skundų rezultatus rengdamos prevencines priemones. Siekiant sumažinti nereikalingų ginčų skaičių, reikėtų stebėti visus apeliacinio skundo procedūros aspektus, o apeliacinių skundų rezultatai turėtų būti atitinkamai panaudojami ginčų prevencinėse priemonėse, ir atitinkamai pakoreguojant mokesčių mokėtojams teikiamas paslaugas, išaiškinant įstatymus ir kitus teisės aktus ir t. t.

Daugumoje valstybių narių (AT, BE, BG, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES.[25], FI, FR[26], HU, LU, LT, LV, MT, NL, PL, RO, SE, SI, SK ir UK[27]) ginčijamos sumos yra visiškai arba iš dalies surenkamos per apeliacinio skundo procedūrą. Tai gera praktika, kuri užtikrina pajamas ir padeda išvengti piktnaudžiavimo apeliacinio skundo procedūra.

3.8.        PVM reikalavimų laikymasis

3.8.1. Rodikliai

Mokesčių administracijos taiko reikalavimų laikymosi rizikos valdymo strategiją, kuria siekiama skatinti reikalavimų laikymąsį ir užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymui, remiantis žiniomis apie mokesčių mokėtojų elgesį. Mokesčių mokėtojai skirstomi pagal riziką ir tai leidžia mokesčių administracijai bendrauti su mokesčių mokėtojais, atsižvelgiant į jų rizikos struktūrą. Mokesčių administracija teikia atitinkamas paslaugas mokesčių mokėtojams, palengvindama jiems galimybes laikytis mokestinių prievolių, jei jie to siekia, ir pagerinti savanorišką reikalavimų laikymąsi, darant poveikį mokesčių mokėtojų elgesiui.

3.8.2. Dabartinė padėtis

Daugumoje valstybių narių (AT, BE, BG, CY, CZ, DK, EE, EL, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LV, LT, LU, MT, NL, PT, SK, SI, SE ir UK) pastebima tendencija kurti ir įgyvendinti reikalavimų laikymosi rizikos valdymo strategiją. Taikant šią strategiją mokesčių mokėtojai sugrupuojami į rizikos grupes ir yra atitinkamai valdomi siekiant skatinti savanorišką reikalavimų laikymąsi. Vis dėlto tik kelios valstybės narės vykdo tokių strategijų ir įgyvendintų priemonių rezultatų vertinimą. Be to, PVM pajamų nesutapties sumą dabar skaičiuoja vos kelios valstybės narės (EE, IT, PL, SK ir UK). Nežinant, kaip vystysis PVM nesutaptis, neįmanoma įvertinti priemonių, įdiegtų kovai su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, veiksmingumo. Todėl siekiant pagerinti veiklos stebėseną ir vertinimą, reikia dėti didelių pastangų.

Dauguma valstybių narių, atrinkdamos subjektus auditui, grupuodamas mokesčių mokėtojus ir rinkdamos mokesčius, taip pat vis dažniau naudojasi trečiųjų šalių informacija . Tačiau padėtis, ypač dėl mokesčių mokėtojų grupavimo ir skolos rinkimo, gali būti gerokai pagerinta.

4.           Išvados

4.1.        PVM administravimo modernizavimas

2008 m. prasidėjus nuosmukiui ir finansų krizei PVM pajamų nesutaptis išaugo: apskaičiuota, kad 2011 m. ES-26 ji sudarė apie 1,5 % BVP. Tačiau PVM pajamų nesutaptis atskirose valstybėse narėse yra labai skirtinga. Didesnė PVM pajamų nesutaptis susidarė labiausiai nuo krizės nukentėjusiose ir per tam tikrą laikotarpį nesugebėjusiose reikšmingai pagerinti padėties valstybėse narėse.

Kadangi PVM pajamų nesutaptis taip pat yra PVM administravimo veiksmingumo ir efektyvumo rodiklis, valstybės narės neturi kito pasirinkimo, kaip modernizuoti PVM administravimą siekiant sumažinti PVM spragą. Tai yra svarbu ne tik PVM pajamų ir nuosavų išteklių prasme, bet ir įmonių ir vyriausybių administracinių išlaidų prasme. 2013 m. tyrime dėl mokesčių mokėjimo nustatytas įmonių reikalavimų laikymosi išlaidų ir ekonomikos augimo ryšys. Atrodo, kad mažinant įmonių administracinę naštą yra daromas teigiamas poveikis ekonominiam augimui. Tuo pačiu sumažinus mokesčių administracijų išlaidas gerinant jų veiksmingumą ir efektyvumą sumažės ir vyriausybių biudžetiniai suvaržymai ir pagerės viešųjų finansų būklė.

Dabartinėmis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis PVM administravimo modernizavimas yra svarbus ir neišvengiamas tose valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės ir turi daugiausiai sunkumų valdant biudžeto deficitą. Jei šios valstybės narės nori keisti nusistovėjusią administracinę tvarką ir pagerinti savo administracinius procesus, joms modernizavimas gali būti labai naudingas. Todėl yra svarbu, kad šių valstybių narių pastangos būtų remiamos ir, prireikus, joms taip pat būtų teikiama techninė pagalba.

4.2.        Veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės

Šios ataskaitos rekomendacijos skirtos valstybėms narėms, siekiant pagerinti jų mokesčių administravimą ir taip sumažinti PVM pajamų nesutaptį. Svarbiausios rekomendacijos yra toliau apibendrintos pagal temas.

PVM mokėtojo kodo nustatymo, registravimo ir išregistravimo srityje valstybės narės turi pagerinti turimos informacijos užsienio kalbomis apie PVM mokėtojo registravimo reikalavimus ir procesą kokybę. Tuo pačiu jos turi (dar labiau) tobulinti visaapimantį registravimo procesą, visų pirma, įgyvendindamos rizikos grupės prekybininkų stebėsenos po registracijos programas (BG, CY, DE, DK, EL, IE, LT, PT, RO ir SK), ir neveiklių ūkio subjektų greito išregistravimo procesus (AT, CY, EL, HU, IE, PT ir RO). Kadangi išankstinė sąlyga siekiant pagerinti teisėtos įmonių veiklos teisinį aiškumą ir abipusį ES mokesčių institucijų pasitikėjimą yra atnaujinti, išsamūs, ir tikslūs VIES sistemos duomenys, daugelis valstybių narių (BE, EL, ES ir PT) turės pagerinti savo VIES duomenų kokybę.

Taikydamos 42 muitinės procedūrą, valstybės narės (BE, BG, DE, EE, HU, IE, IT, LV, LU, NL, PL, PT, SE ir UK) turėtų užtikrinti, kad PVM mokėtojo kodas (importuotojo ir kliento) būtų sistemingai tikrinami, ir kad visa sandorio informacija šalies viduje būtų perduodama mokesčių administracijai (EL, IT, NL, Pl ir SK). Kelios valstybės narės (DE, DK, NL, PL ir RO) vietos rizikos tyrimo sistemose turi nurodyti, kad 42 muitinės procedūra kelia papildomą riziką, ir pagerinti informacijos apie nesąžiningus sandorius ir prekybininkus mainus, inter alia, aktyviai dalyvaudamos Eurofisc . Be to, maždaug pusė valstybių narių (BE, BG, CY, CZ, DE, FI, FR, EL, IE, LT, LV, PL, PT, SE, SI ir UK) galėtų apsvarstyti galimybę rizikos grupei priskiriamiems prekybininkams taikyti licencijas ar garantijas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.

PVM ataskaitų ir mokėjimų deklaravimo srityje dauguma valstybių narių (AT, BE, BG, CY, CZ, ES, DE, FI, FR, IT, LU, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI, ir SK) dar turi įgyvendinti sistemingą metodą, skirtą stebėti pavėluotus ir nedeklaruotus PVM mokėjimus; metodas turėtų apimti automatizuotus procesus, pavyzdžiui, automatinius priminimus ir iškart pateikiamą apytikslį vertinimą nedeklaravimo atveju. Kelios valstybės narės (AT, BE, EL, ES, CY, FI, IT, LU, MT ir SE) vis dar turi užtikrinti, kad PVM faktiškai būtų grąžinamas per standartinį 30–45 dienų laikotarpį. Galiausiai, valstybėms narėms ypač rekomenduojama ištirti palūkanų ir baudų programų, taikomų pavėluoto PVM deklaravimo arba nedeklaravimo ir mokėjimo atvejais, veiksmingumą.

Dėl PVM surinkimo ir grąžinimo pusė valstybių narių (BG, CY, EE, EL, IE, FI, MT ir SK) apskritai turi įgyvendinti skolų, kurių neįmanoma surinkti pagrįstomis sąnaudomis, nurašymo procedūras. Jei mokesčių administracija netaiko skolų nurašymo programos, ji, siekdama išieškoti neįmanomas surinkti sumas, rizikuoja iššvaistyti vertingus išteklius. Be to, valstybės narės (AT, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, FI, IT, LV, LU, MT, NL, PL, RO, SI, SK ir UK) turėtų sukurti ne nuoseklius, bet integruotus skolos surinkimo procesus.

PVM audito ir tyrimo srityje rekomenduojama panaikinti kiekvienais metais vykdomą tam tikrų mokesčių mokėtojų auditą ir rizika pagrįstų sistemų taikymą (AT, FI, DE, IT, NL, PL ir SI). Tuo pačiu turėtų būti dar labiau populiarinamas elektroninis auditas ir reikėtų įsteigti kovos su PVM sukčiavimu skyrius (AT, CZ, EE, EL, FI, HU, LV, RO ir SI).

Dėl mokestinių ginčų sprendimo sistemos kelios valstybės narės (BE, BG, CY, EE, EL, FI, IT) turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti privalomą nepriklausomą administracinį ginčų sprendimo procesą, ginčijamas sumas pilnai ar iš dalies surenkant apeliacinio skundo procedūros metu. Be to, valstybėms narėms (AT, BG, CY, HU, IT, LU, LV, NL, RO ir SK) primygtinai rekomenduojama stebėti visus apeliacinio skundo nagrinėjimo procedūros aspektus ir sukurti nereikalingų ginčų galimybę mažinančią aplinką.

Dėl PVM reikalavimų laikymosi valstybės narės (BE, CY, CZ, DE, DK, FI, FR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SE, SI ir SK) turi (toliau) kurti ir įgyvendinti reikalavimų laikymosi rizikos valdymo strategijas ir įvertinti įgyvendintų priemonių rezultatus, siekdamos nustatyti tinkamiausias strategijas mokesčių mokėtojų elgesiui paveikti taip, kad jie savanoriškai laikytųsi mokesčių įsipareigojimų. Be to, galima iš esmės geriau panaudoti trečiųjų šalių informaciją, visų pirma, grupuojant mokesčių mokėtojus ir renkant skolas.

4.3.        Veiksmai, kurių turi imtis Komisija

Komisija toliau taikys 12 straipsnyje numatytą tvarką PVM administracijų veikimui įvertinti, kad galėtų skatinti PVM administravimo valstybėse narėse pagerinimą. Vykdant šiuolaikinį mokesčių administravimą svarbus vaidmuo tenka reguliariems veiklos vertinimams, nes jie gali būti naudojami administravimo kokybei pagerinti. Kad vertinimas būtų tinkamas, reikalingi rodikliai, leidžiantys stebėti pažangą nuo vieno laikotarpio iki kito. PVM pajamų neatitiktį būtų galima laikyti tokiu rodikliu.

Komisija toliau sieks palengvinti informacijos apie administracinę praktiką mainus ir kaups tokią informaciją, kad būtų galima nustatyti geriausios praktikos atvejus. Geriausios praktikos nustatymas gali padėti supaprastinti PVM sistemą ir taip sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, tuo pačiu užtikrinant PVM pajamas.

Komisija rems valstybių narių pastangas modernizuoti PVM administravimą ir pagerinti reikalavimų laikymąsi. Veiksmingesnis ir efektyvesnis PVM administravimas ne tik padės surinkti daugiau PVM, bet ir leis visų valstybių narių įnašų į ES biudžetą atžvilgiu taikyti vienodą tvarką.

Komisija koordinuos ir padės išpildyti valstybių narių techninės pagalbos prašymus. Kaip jau minėta, PVM administravimo modernizavimas yra būtinas ir neišvengiamas toms valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės, ir kurios turi sunkumų valdant savo biudžeto deficitą.

[1]               1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių.

[2]               6-oji ataskaita: COM/2008/719 galutinis + priedas SEC (2008) 2759.

                5-oji ataskaita: COM/2004/0855 galutinis + priedas SEC (2004) 1721.

                4-oji ataskaita: COM/00/0028 galutinis.

                3-oji ataskaita: COM/98/0490 galutinis.

                2-oji ataskaita: COM/95/354 galutinis.

                1-oji ataskaita: SEC(92) 280 galutinis.

[3]               Žr. 6-ąją ataskaitą, nurodytą 2 išnašoje.

[4]               Žr. 6-osios ataskaitos priedą 2 išnašoje.

[5]               Kroatijos duomenys į šią ataskaitą nėra įtraukti, nes tada, kai duomenys buvo surinkti, ji dar nebuvo ES narė.

[6]               PVM teorinis įsipareigojimas apskaičiuojamas nustatant išlaidų kategorijas, kurios suteikia teisę skaičiuoti negrąžinamą PVM ir toms kategorijoms taikyti atitinkamą PVM tarifą. Kadangi PVM pajamų nesutaptis yra apskaičiuojama pirmiausiai remiantis nacionaliniais sąskaitų duomenimis, jai poveikį turi tokių duomenų tikslumas ir išsamumas. Be to, PVM pajamų nesutaptis neapima į nacionalines sąskaitas neįtrauktos apmokestinamos veiklos.

[7]               Šaltinis. EK užsakytas ir CASE ir CPB atliktas tyrimas, siekiant kiekybiškai įvertinti ir išnagrinėti PVM pajamų nesutaptį ES-27 valstybėse narėse. Komisija tyrimą paskelbė 2013 m. rugsėjo 19 d., jį rasite: http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm.

[8]               Visa PVM pajamų nesutaptis apskaičiuota bendrai 26 ES valstybėms narėms.

[9]               Į tyrimą negalėjo būti įtrauktas Kipras, nes Kipre buvo vykdoma esminė nacionalinių sąskaitų statistinių duomenų peržiūra.

[10]             Ši tendencija buvo labiau būdinga naujųjų valstybių narių duomenims (ES-10 ir ES-2).

[11]             Suderintą PVM pagrindą apskaičiuoja atitinkama valstybė narė, taikydama vadinamąjį pajamų metodą. Pagal jį atitinkamos valstybės narės surinktos visos grynosios PVM pajamos dalijamos iš PVM svertinės vidutinės normos, kad būtų gautas tarpinis PVM pagrindas. Tarpinis pagrindas yra atitinkamai pakoreguojamas teigiamomis arba neigiamomis kompensacijomis, siekiant nustatyti suderintą PVM pagrindą pagal PVM direktyvą.

[12]             Mokesčių mokėjimo rodikliai (bendras mokesčių tarifas, prievolių įvykdymo laikotarpis ir įmokų skaičius) yra įtraukti į Pasaulio banko grupės Verslo veiklos projektą ir yra parengti PWC, Pasaulio banko ir IFC.

[13]             Europos Sąjunga ir Europos laisvosios prekybos asociacija (ES ir ELPA). ES ir ELPA tyrimuose aptariama toliau nurodytų šalių ekonomika: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės.

[14]             EBPO (2013 m.), Tax Administration 2013: Comparative Information on OECD and Other Advanced and Emerging Economies, OECD Publishing (http://dx.doi.org/10.1787/9789264200814-en).

[15]             Mokesčių surinkimo santykio išlaidos apskaičiuojamos palyginus mokesčių įstaigos patirtas metines administravimo išlaidas su visomis per metus surinktomis pajamomis, ir dažnai išreiškiamos procentiniu dydžiu arba kaip 100 vienetų pajamų surinkimo išlaidos. Šiam santykiui poveikį turi administracines išlaidas sumažinančios arba reikalavimų laikymasį pagerinančios ir pajamas padidinančios priemonės. Be to, poveikį santykiui daro daug kitų veiksnių (pvz., mokesčių tarifų pasikeitimai, makroekonominiai pasikeitimai, surinktų mokesčių apimties pasikeitimai), neturintys nieko bendro su santykiniu veiksmingumu arba efektyvumu. Dėl minėtų priežasčių tarptautiniu lygmeniu tokį santykį reikėtų lyginti labai atsargiai.

[16]             Žr. pirmiau nurodyto Tarybos reglamento Nr. 904/2010 23 straipsnio a ir b punktus.

[17]             2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje 22 straipsnis.

[18]             Žr. pirmiau nurodyto Tarybos reglamento Nr. 904/2010 33 straipsnį.

[19]             Prancūzijoje sisteminga ir automatizuota kontrolės sistema įsigaliojo nuo 2013 m. birželio 1 d.

[20]             NL importuotų prekių PVM taiko bendrą atvirkštinio apmokestinimo vidaus mechanizmą. Kadangi importuotoms prekėms negali būti taikoma išimtis dėl PVM, su šia procedūra susijusios ir ataskaitoje nurodytos rekomendacijos tokių rūšių importui nėra taikomos. Tačiau tai nereiškia, kad importas negalimas 42 muitinės procedūros, dėl kurios pateiktos pagrįstos pastabos, taikymo atveju.

[21]             Ispanijoje PVM ataskaitų elektroninis deklaravimas yra privalomas tam tikroms mokesčių mokėtojų grupėms, pavyzdžiui, dideliems mokesčių mokėtojams.

[22]             Čekijoje elektroninis PVM ataskaitų deklaravimas yra privalomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

[23]             Prancūzijoje elektroninis PVM ataskaitų deklaravimas yra privalomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

[24]             Jungtinė Karalystė automatiškai nemoka palūkanų visais pavėluoto PVM grąžinimo atvejais, tačiau moka grąžinimo priedą, kai Jungtinės Karalystės pajamų, mokesčių ir muitų departamentas (HMRC) vėlavo (ilgiau nei pagrįstai reikalinga tyrimui atlikti) įvykdyti reikalingus veiksmus ir todėl pavėluotai grąžino sumas, susijusias su PVM grąžinimo prašymais.

[25]             Ispanijoje mokestinių ginčų atvejais skolos surinkimas paprastai nėra atidedamas. Tačiau jis gali būti atidėtas, jeigu skolininko garantijas, atitinkančias skolos sumą, patvirtina kredito institucija arba hipoteka.

[26]             Prancūzijoje skolininkas gali prašyti leidimo sumokėti ginčijamą sumą vėliau.

[27]             Jungtinėje Karalystėje mokesčio mokėtojas neturi sumokėti ginčijamo PVM iki apeliacinio skundo pateikimo, jei mokesčių inspekcija arba apeliacinis teismas mano, kad sumokėdamas skolą mokėtojas patektų į vargingą padėtį.