This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0025
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL AND THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE A vision for the internal market for industrial products
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija
/* COM/2014/025 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija /* COM/2014/025 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI Pramonės gaminių vidaus rinkos
vizija (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas 2012 m.
Sąjunga minėjo 20-ąją bendrosios rinkos, kuria Europos
Sąjungoje (ES) užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų,
asmenų ir kapitalo judėjimas, sukaktį. Šio komunikato tikslas –
parengti keletą rekomendacijų dėl pramonės gaminių
vidaus rinkos teisės aktų ir išdėstyti platesnę kitam
dešimtmečiui skirtą viziją. Jis bus perduotas Europos
Vadovų Tarybai, kaip to paprašyta 2013 m. kovo 14–15 d.
posėdyje. 2012 m. spalio
mėn. atnaujintame Komunikate dėl integruotos pramonės politikos[1] pramonės
gaminių vidaus rinkos veiksmingumo didinimas nurodytas kaip prioritetas.
Jame pasiūlyta pertvarkyti ES pramonę remiantis keturių
ramsčių strategija, kurios vienas iš šių ramsčių –
galimybės patekti į rinkas gerinimas. Taigi Europos
Komisija atliko pramonės gaminių srities ES teisės
vertinimą, kad įvertintų bendrą teisės aktų
darną ir „tinkamumą tikslui pasiekti“ ir pagrįstų pramonei
skirto reguliavimo bendrą poveikį. Kartu Komisija surengė viešas
konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Šis komunikatas paremtas
vertinimo ir viešų konsultacijų, taip pat pramonės gaminių
vidaus rinkos reguliavimo aplinkos analizių rezultatais. Išsamūs
vertinimo rezultatai, viešų konsultacijų medžiaga ir kelių
atvejų tyrimai aprašomi prie šio komunikato pridedamame Komisijos
tarnybų darbiniame dokumente. ES ekonomikos
integracijos procese gaminių vidaus rinkos veikimui skirtas svarbiausias
vaidmuo. Sąjungoje dėl reguliavimo kylančios kliūtys
draudžiamos Direktyvos 98/34/EB[2]
nuostatomis arba jos panaikinamos taikant abipusio pripažinimo principą ar
Sąjungos derinimo teisės aktus. Šiais teisės aktais siekiama
dvejopo tikslo – pirma, užtikrinti, kad Europos rinkai pateikiami gaminiai
užtikrintų aukšto lygio sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugą, antra,
užtikrinti laisvą gaminių judėjimą, nacionalines taisykles
pakeičiant vienu suderintu gaminių pateikimo vidaus rinkai
sąlygų rinkiniu, kad jie galėtų laisvai judėti
rinkoje. Šis komunikatas
skirtas pramonės gaminiams, t. y. ne maisto produktams, pagamintiems
pramonės proceso metu[3].
Jis apima daugelį gaminių, pvz., įvairių rūšių
mašinas, radijo įrangą, elektros ir elektroninius prietaisus, žaislus
ir daugelį kitų. ES pramonės gaminių acquis
laipsniškai plėtėsi ir dabar jiems skirta daugiau kaip 30
direktyvų bei reglamentų[4];
vieni iš jų apima konkrečius pramonės gaminius (pvz.,
slėgio įrangą, dujų įrenginius), o kiti taikomi
horizontaliai daugeliui įvairių gaminių grupių, pvz., REACH
reglamentas (susijęs su cheminėmis medžiagomis) ir Ekologinio
projektavimo direktyva. Šiame komunikate
nenagrinėjami Sąjungos teisės aktai, kurie neseniai buvo iš
esmės persvarstyti, visų pirma medicinos prietaisus, kosmetiką,
statybos gaminius, vartojimo prekių saugą ir rinkos
priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Dokumente taip pat
nekalbama apie cheminius produktus ir variklines transporto priemones, nes šių
sektorių Sąjungos teisės aktai neseniai buvo įvertinti arba
jiems taikyta reglamentavimo kokybės patikra. Galiausiai vaistai taip pat
neįtraukti dėl savo labai specifinio pobūdžio. 2. Kuo vidaus rinka naudinga
pramonės gaminiams? Nuo to laiko, kai 1993
m. sukurta bendroji rinka, ES vidaus prekyba (prekėmis), vertinant BVP
dalimi, išaugo maždaug 5 procentiniais punktais. ES vidaus prekyba 1999 m.
sudarė maždaug 17 proc. ES BVP, o 2011 m. – beveik 22 proc. Be
to, ES vidaus prekyba daugelyje valstybių narių sudaro labai
didelę BVP procentinę dalį. 1 pav. ES vidaus prekybos (prekėmis), vertinant ES BVP dalimi,
raida 1999–2011 m. (eksporto ir importo vidurkis). Šaltinis: Eurostatas. ES vidaus prekybos
raida standartiniu tarptautinės prekybos klasifikatoriumi (angl. SITC)
nustatytų trijų plačių pramonės gaminių
kategorijų (mašinos, transporto įranga, gaminiai, klasifikuojami
pagal medžiagą, ir kiti gaminiai) prekėmis 2000–2012 m. pralenkė
visos ES gamybos pridėtinės vertės augimo tempą (žr. toliau
pateiktą grafiką). 2 pav. ES vidaus prekybos raida (eksportas, 2000=100) pasirinktuose
gamybos sektoriuose pagal bendrą gamybos pridėtinę vertę.
Šaltinis: Eurostatas. Nors sektoriai,
kuriems taikomi Sąjungos derinimo pramonės gaminių srities
teisės aktai, labai skiriasi, daugelyje iš jų, ypač 2003–2008
m., padidėjo ES vidaus prekybos lygis. Tiesa, nuo 1999 m. trijuose
sektoriuose (t. y. įstaigų mašinų ir automatinio
duomenų tvarkymo, metalo apdirbimo mašinų ir fotografijos
aparatų) ES vidaus prekybos lygis sumažėjo, tikriausiai taip
įvyko daugiausia dėl 2008 m. ekonomikos ir finansų krizės,
o ir dėl kitų dinaminių veiksnių, susijusių, pvz., su
išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių
atsiradimu. 3 pav. ES vidaus prekybos raida pasirinktuose gamybos sektoriuose
(importo vertė; 1999=100). Šaltinis: Eurostatas. Šaltinis:
Eurostatas. Atsiradus
geresnėms galimybėms patekti į vidaus rinką ir į
pasaulines rinkas, padidėjo masto ir įvairovės ekonomija,
todėl sustiprėjo įmonių konkurencija, o dėl
reguliavimo ir gaminių konvergencijos Europos lygmeniu (šiek tiek ir
pasauliniu mastu) padidėjo ekonominis veiksmingumas. Prieš sukuriant
bendrąją rinką, kiekviena ES valstybė narė dėl
saugos, sveikatos apsaugos ir vartotojų apsaugos priežasčių
įmonėms nustatydavo prievoles. Todėl prekybai gaminiais dėl
reguliavimo kildavo didelių kliūčių, nes galiojo skirtingos
taisyklės ir reikalavimai, t. y. įmonės kiekvieną ES
valstybę narę turėjo laikyti atskira rinka ir siūlyti
skirtingus gaminius. Tokioje veiklos
aplinkoje tarpvalstybiniu verslu užsiimančios įmonės, kad
atitiktų reguliavimo keliamus reikalavimus, patirdavo didelių
išlaidų. Taigi, vėliau Sąjungoje priėmus vertikaliojo ir
horizontaliojo derinimo teisės aktus, buvo tiesiogiai atsižvelgta į
Europos pramonės subjektų poreikius. Kai kuriais
atvejais, kol buvo priimti ES teisės aktai, kuriais panaikintos su
reguliavimu susijusios spragos ir įmonės galėjo išplėsti
savo gaminių rinką, kartu užtikrindamos aukštą gaminių
saugos ir apsaugos lygį, nacionalinių taisyklių tiesiog nebuvo.
Pavyzdžiui, prieš 1989 m. priimant Mašinų direktyvą[5], daugelyje
nacionalinės teisės sistemų nebuvo tinkamai reglamentuojama
elektros ir mechaninių mašinų sauga ir jų naudojimas, nors
eksploatuojant tokias mašinas kildavo didelė rizika. ES teisės aktais
šių sektorių nacionalinės teisės aktų raidai gerokai
užbėgta už akių ir tai neleido atsirasti skirtingoms
nacionalinėms taisyklėms, dėl kurių rinka būtų
buvusi suskaidyta, būtų atsiradę laisvo gaminių
judėjimo kliūčių ir dėl reguliavimo reikalavimų
atitikties būtų padidėjusi administracinė našta. Gaminių
teisės aktų derinimas vidaus rinkos teisės aktais buvo
reikšmingas skatinant pramonės konkurencingumą, nes reguliavimo
konvergencija ES lygmeniu, kartu taikant savanoriškus techninius standartus,
padidino galimybę vidaus rinkoje patekti į naujas rinkas, be to,
konkurencija tapo sąžiningesnė, o ekonominės veiklos vykdytojams
suvienodėjo veiklos sąlygos. Sąjungos derinimo teisės
aktais konkurencingumas didinamas ir kitais būdais, pvz., darant poveikį
pasauliniam reguliavimui ir gaminių konvergencijai, labiau diegiant
inovacijas bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros
rezultatus (laikantis neutralaus technologijų atžvilgiu požiūrio),
skatinant pramonės konsolidavimą, kuriuo gamybos įmonėse,
gebančiose vykdyti veiklą vidaus rinkoje ir už jos ribų,
būtų pasiekta dar didesnė masto ekonomija. 3. Sąjungos pramonės
gaminių teisės aktų raida 3.1. ES reglamentuoja tik
svarbiausius dalykus… Nuo 1985 m.
Sąjunga taiko unikalų gaminiams skirtų derinimo teisės
aktų modelį – Sąjungos teisės aktų leidėjas
nustato būtinuosius saugos, sveikatos reikalavimus ir kitiems viešiesiems
interesams svarbius reikalavimus, kurių įmonės privalo laikytis,
pateikdamos gaminius Sąjungos rinkai. Pagrindinio principo esmė –
įmonės turi įrodyti, kad įvykdė Sąjungos derinimo
teisės aktuose nustatytus būtinuosius reikalavimus; šiuo atveju
į pagalbą galima pasitelkti Europos standartizacijos institucijų
sukurtus darniuosius standartus. Tuomet gaminius būtų galima parduoti
bet kurioje vidaus rinkos vietoje. Dėl vadinamojo
naujojo požiūrio į gaminių reglamentavimą
nacionalinėse gaminiams skirtose techninėse taisyklėse gerokai
sumažėjo skirtingų nuostatų, sukurta viena suderintų
pramonės gaminių rinka be sienų. Taip sumažėjo su pramone
susijusių patekimo į rinką kliūčių, o
įmonėms tapo lengviau veikti visos Europos rinkose. Pramonės
gaminių vidaus rinka davė naudos ekonomikai ir užimtumui, nes
dėl jos padidėjo ES prekyba. Plačiai pripažįstama, kad ši
rinka yra vienas iš sėkmingiausių ES projektų. 3.2. …žmonėms,
įmonėms ir valstybėms narėms, taip pat susijusius su
žmonėmis, įmonėmis ir valstybėmis narėmis... Europos
pramonės gaminių taisyklių pagrindas – neįkainojamas
indėlis šių kelių toliau minimų svarbių dalyvių
grupių: ·
tiekimo grandinės gamintojų ir
kitų įmonių – tikimasi, jog jie imsis būtinų
veiksmų, kad jų gaminiai atitiktų teisinius reikalavimus.
Gamintojai privalo laikytis įvairių atitikties vertinimo
procedūrų, o kartu gali dalyvauti – daugiausia per pramonės
asociacijas – kuriant techninius standartus ir stebėti teisės
aktų įgyvendinimą. Kiti susiję suinteresuotieji
subjektai, pvz., vartotojai, aplinkos grupės ir profesinės
sąjungos, taip pat labai aktyviai dalyvauja šiame procese; ·
valstybių narių – jos atsakingos už kai kurias priemones ir struktūras,
padedančias įgyvendinti Sąjungos derinimo teisės aktus.
Valstybės narės atsako už nacionalinių įgyvendinimo
taisyklių rengimą ir kompetentingų atitikties vertinimo
organizacijų, vadinamųjų paskelbtųjų įstaigų,
paskyrimą, taip pat nustatymą, ar reikalingi akreditavimo mechanizmai,
ir už paskelbtųjų įstaigų veiklos stebėjimą. Jos
taip pat remia įmones ir moko, kaip užtikrinti veiksmingą teisės
aktų įgyvendinimą, rinkos priežiūrą ir vykdymo
užtikrinimą; ·
Komisijos – ES lygmeniu
jai tenka svarbus visa apimantis vaidmuo: ji stebi ir vertina Sąjungos
pramonės gaminių derinimo teisės aktų
įgyvendinimą, vertina galimo reguliavimo pokyčių mastą
ir kovoja su galimais ES teisės pažeidimais. Remiantis Metinėje
Europos standartizacijos Sąjungos darbo programoje[6] nustatytais
prioritetais, Komisija taip pat atsakinga už prašymą, kad ES
standartizacijos institucijos sukurtų teisės aktus atitinkančius
techninius standartus. Vieną po kitos priėmus bendrąsias Europos
mokslinių tyrimų programas, buvo lengviau parengti technologijų
ir gaminių standartus; šie veiksmai bus tęsiami vykdant programą
„Horizontas 2020“. 3.3. …tačiau prireikus
nevengia nuodugnių reformų Sąjungos
pramonės gaminių teisės aktuose nustatomi pagrindiniai
įmonėms keliami reikalavimai. Tai, pvz., CE ženklinimas, rodantis
gaminio atitiktį ES teisės aktams, ir privalomi veiksmai, kurių
iš pradžių reikia imtis, kad gaminys galėtų būti
pažymėtas CE ženklu, pvz., atitikties deklaracijos pateikimas. Nors iš esmės
įmonėms taikomi administraciniai reikalavimai yra aiškūs (CE
ženklinimas, atitikties deklaracija, paties atliekamas sertifikavimas arba
trečiųjų asmenų atitikties vertinimas, atsižvelgiant į
direktyvos ar reglamento rūšį ir saugos lygį arba kitus
susijusius pavojus), taikant juos praktikoje atsirado ES teisės aktų
neatitikimų ir skirtumų. Tai iš dalies lėmė bendro
teisės aktų skaičiaus padidėjimas ir tai, kad skirtingi
teisės aktai buvo rengiami atskirai. Pvz., direktyvose pateikti skirtingi
atitikties deklaracijų reikalavimai tiek kalbant apie pateiktiną
informaciją, tiek apie tai, ar atitikties deklaracijas reikia pateikti
kartu su gaminiu ar tik pridedamame vadove. Todėl
reikėjo skubiai standartizuoti reikalavimus ir užtikrinti didesnę
įmonėms bei nacionalinės valdžios institucijoms skirtų
reikalavimų darną. Nuo 2009 m. Sąjungos pramonės
gaminių teisės aktai buvo iš esmės pakeisti, kad būtų
panaikintos nebūtinos Sąjungos derinimo teisės aktų
neatitiktys ir padėta sumažinti įmonėms tenkančią
naštą: ·
2009–2013 m. pateikta ir (arba) priimta daugiau
kaip penkiolika skirtingų pasiūlymų persvarstyti direktyvas,
susijusias su įvairiausiais pramonės gaminiais, pradedant žaislais ir
baigiant lynų kelio įrenginiais[7].
Daugumą šių naujų direktyvų ir reglamentų reikės
perkelti į nacionalinę teisę arba pradėti taikyti ne
vėliau kaip iki 2015 m. ·
Statybos produktų reglamentas[8] priimtas 2011 m., o pradėtas taikyti 2013 m. ·
Standartizacijos reglamentas[9] priimtas 2012 m., o pradėtas taikyti 2013 m. ·
Be to, pateikti du horizontaliųjų
teisės aktų pasiūlymai dėl reglamentų dėl
rinkos priežiūros ir vartojimo prekių saugos; tikimasi, kad
Europos Parlamentas ir Taryba juos priims 2014 m. ·
Atlikus pirminę analizę galima daryti
prielaidą, kad suinteresuotuosius subjektus tenkina esamos Sąjungos mašinoms
ir žaislams skirtos taisyklės. Vis dėlto 2015 m. Komisija pradės
Mašinų direktyvos vertinimą ir, remdamasi valstybių narių
bei visų suinteresuotųjų subjektų indėliu 2014 m.,
nagrinės, ar reikėtų veiksmingesnių žaislų saugos
taisyklių. ·
Abipusio pripažinimo
principas yra vienas iš vidaus rinkos ramsčių, o pramonės gaminių
srityje jis išreikštas Abipusio pripažinimo reglamente[10]. Vadovaudamasi 2013 m.
gruodžio mėn. Tarybos išvadomis[11],
Komisija pradės vertinti abipusio pripažinimo principo veikimą ir 2015
m. Tarybai dėl jo pateiks ataskaitą. 4. Sąjungos pramonės
gaminių teisės aktų persvarstymas Išsamiai ir
nepriklausomai vertinant kasdienį Sąjungos pramonės gaminių
teisės aktų veikimą, vertintas jų poveikis
įmonėms, nacionalinėms administracijoms ir kitiems
suinteresuotiesiems subjektams. Padarytos bendros išvados, kad vidaus rinkos
teisės aktai svarbūs siekiant ES tikslų, susijusių su
techninio derinimo priemonių, kuriomis užtikrinama aukšto lygio sveikatos,
saugos ir vartotojų apsauga, poreikiu ir su aplinka. Be to, vidaus rinkos
teisės aktai parengti taip, kad būtų galima reaguoti į
pokyčius. Tačiau,
atliekant vertinimą ir rengiant viešas konsultacijas, nustatyta
įvairių problemų ar tobulintinų dalykų ir pateikta tam
tikrų rekomendacijų. Šiomis rekomendacijomis apibendrinamos
suinteresuotųjų subjektų nuomonės ir pateikiamas
nepriklausomas teisės aktų vertinimas. 4.1. Sąjungos derinimo
teisės aktų struktūros gerinimas (1)
Sąjungos derinimo teisės aktams
įgyvendinti reikėtų rinktis reglamentus, o ne direktyvas.
Taip Sąjungoje būtų panaikinti nacionalinės teisės
aktų įsigaliojimo laiko skirtumai ir sumažėtų skirtingo
perkėlimo į nacionalinę teisę, aiškinimo bei taikymo
grėsmė. Tačiau šio metodo pagrįstumą reikėtų
patvirtinti vertinant kiekvieną konkretų atvejį, atsižvelgiant
į geresnio reguliavimo tikslus ir subsidiarumo principą. Pavyzdžiui,
gavusi teigiamus analizės rezultatus, Komisija pasiūlė radijo
įrangos sričiai skirtą reglamentą[12]. (2)
Sąjungos pramonės gaminių derinimo
teisės aktus reikėtų periodiškai persvarstyti siekiant
užtikrinti, kad reguliavimo sistema būtų nuosekli ir nebūtų
esminių spragų, neatitikčių, patikrinti, ar įmanoma
sumažinti reguliavimo naštą arba pačių teisės aktų ar
skirtingų Sąjungos derinimo pramonės gaminių teisės aktų
dubliavimąsi. Toks persvarstymas turėtų būti atliekamas
reguliariai siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų
nepasenę, jais būtų pakankamai pasiekiami jų tikslai ir jie
atspindėtų pramonės pokyčius bei gaminių inovacijas. (3)
Reikėtų apsvarstyti galimybę
parengti horizontalųjį reglamentą, grindžiamą Sprendimu
Nr. 768/2008/EB, pateikiant bendrąsias sąvokų
apibrėžtis ir kitus bendrus dalykus, esančius visuose Sąjungos
derinimo teisės aktuose. Taikant tokį reglamentą būtų
užtikrinta papildoma Sąjungos derinimo teisės aktų sąsaja. (4)
Reikėtų reguliariai atnaujinti
neprivalomas Sąjungos derinimo teisės aktų reikalavimų
laikymosi gaires, pvz., Mėlynąjį ES gaminių
taisyklių įgyvendinimo vadovą[13].
Jeigu įmanoma, gairėse reikėtų atsižvelgti į
konkrečių reikalavimų ar standartų loginį
pagrindą. (5)
Kai kuriose profesiniam naudojimui skirtų
gaminių srityse nacionalinės teisės aktais, taikytinais naudojimo
etape (pvz., įrengiant, vykdant techninę priežiūrą),
nacionaliniu lygmeniu nustatomos papildomos kliūtys, kuriomis sumažinama
suderintų teisės aktų teikiama nauda. Nors patys pramonės
gaminių Sąjungos derinimo teisės aktai šių aspektų
neapima, rengiant šiuos teisės aktus ir formuluojant jų nuostatas,
derėtų į tokius aspektus atsižvelgti, siekiant kuo labiau
sumažinti bet kokias kliūtis. 4.2. Reguliavimo sistemos
veiksmingumo didinimas (6)
Komisija turėtų papildomai apsvarstyti
būdus, kaip didinti MVĮ ir pilietinės visuomenės
suinteresuotųjų subjektų (pvz., vartotojų asociacijų
ir profesinių asociacijų) dalyvavimą rengiant ES
teisėkūros veiksmų iniciatyvas ir standartizacijos procesuose.
Viena iš galimybių būtų užtikrinti, kad į MVĮ
orientuotoms pramonės asociacijoms būtų geriau atstovaujama
darbo grupėse, sudaromose konkretiems Sąjungos pramonės
gaminių derinimo teisės aktams parengti, jeigu įmanoma, teikiant
paramą jų dalyvavimo išlaidoms padengti. (7)
Reikėtų skatinti, kad nacionalinės
standartizacijos institucijos savo svetainėse pateiktų nemokamus
darniųjų standartų sąvadus. Gamintojai, ypač
MVĮ, nebūtinai iš anksto tiksliai žino, kokių standartų
jiems reikia. Pateikiant standartų sąvadus nemokamai,
sumažėtų laiko ir pinigų sąnaudos, patiriamos įsigijus
netinkamus standartus. (8)
Reikėtų sparčiau pereiti prie e.
rinkos priežiūros, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kiek tai
įmanoma, reikalavimų atitikties informaciją pateiktų
internete. Neskelbtinus techninius dokumentus ir rinkos priežiūros
institucijų prašomus duomenis būtų galima perduoti
elektroninėmis priemonėmis, naudojant saugų duomenų
perdavimo būdą. Taip būtų skatinama veiksmingesniais
būdais užtikrinti skaidrumą ir rinkos priežiūros institucijoms
bei įmonėms tarpusavyje keistis atitikties informacija bei
duomenimis. (9)
Kad ateityje būtų lengviau pereiti
prie rinkos priežiūros nenaudojant popieriaus, rinkos
priežiūros institucijos (ir, kai taikytina, muitinės įstaigos)
turėtų turėti skenavimo įrangą ar išmaniųjų
telefonų skaitytuvus, kurie būtų susieti su ekonominės
veiklos vykdytojų svetainės reikalavimų atitikties skiltimi ar
specialia atskira svetaine. Tam reikėtų skirti reikiamus išteklius, o
pramonės subjektams ir rinkos priežiūros institucijoms atlikti
bendras investicijas. (10)
Įmonėms reikėtų suteikti
daugiau lankstumo laikantis atsekamumo reikalavimų, kad būtų
labiau skatinama naudoti e. ženklinimą. Taip būtų galima
sumažinti didžiuosius įmonių nuogąstavimus, susijusius su
esamais gaminių ir pakuočių atsekamumo reikalavimais pateikti
visą informaciją apie adresatą. Jie laikomi nebūtinais, be
to, nukrypstančiais nuo gaminio estetikos ir pramoninio dizaino. E.
ženklinimas – tai perspektyvus alternatyvus būdas atitikti tokius pat
reikalavimus. (11)
Kai iki šiol nesuderintų gaminių
grupė tampa suderintos gaminių grupės dalimi, reikėtų
pagalvoti, ar galima naujų gaminių grupes įtraukti į
esamus Sąjungos pramonės gaminių derinimo teisės aktus,
užuot siūlius naujus teisės aktus. Geras pavyzdys šiuo požiūriu
yra pesticidų purškimo žemės ūkio mašinos, įtrauktos į
Mašinų direktyvą. 4.3. Sąjungos derinimo
teisės aktų įgyvendinimo tvarkos griežtinimas (12)
Reikėtų toliau remti rinkos
priežiūros institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą ir
keitimąsi informacija palengvinančias priemones, kaip antai RAPEX[14] ir ICSMS[15]. ES su rinkos
priežiūra susiję koordinavimo ir paramos veiksmai, taikant
Produktų saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų
rinkinį[16],
yra labais svarbūs ir juos reikėtų išlaikyti, derinant su rinkos
priežiūros institucijomis, kad būtų veiksmingiausiai panaudoti
ištekliai. (13)
Reikėtų toliau stiprinti akreditavimo
taikymą, laikantis nuoseklaus požiūrio
reguliuojamoje srityje pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008[17]. (14)
Reikėtų visiškai išnaudoti
įvairių struktūrų sąveiką įgyvendinant Sąjungos pramonės gaminių derinimo
teisės aktus. Reikia didesnės sąveikos tarp Vidaus rinkos
problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame sprendžiamos bendros su vidaus
rinkos neveikimo atvejais susijusios problemos, Europos įmonių
tinklo, padedančio MVĮ pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis, ir
informavimo apie gaminius centrų, kurie turi daugiau specializuotų
žinių apie nesuderintus gaminių teisės aktus. Pavyzdžiui,
SOLVIT, Europos įmonių tinklas ir informavimo apie gaminius centrai
galėtų vieni kitiems perduoti duomenis apie konkrečius atvejus.
Be to, reikėtų išnagrinėti galimybę Vidaus rinkos
informacinę sistemą[18]
naudoti nacionaliniams informavimo apie gaminius centrams susieti.
Įvairiose struktūrose dirbančius darbuotojus būtų
galima geriau informuoti apie koordinavimo priemones ir informacinius centrus,
kurie specializuojasi su pramonės gaminių vidaus rinka susijusiais
klausimais. (15)
Abipusio pripažinimo reglamentu[19] įsteigtų informavimo
apie gaminius centrų vaidmenį reikėtų išplėsti,
apimant suderintus gaminius, kad įmonės pirmiausia kreiptųsi
į juos. Daugelis įmonių nežino, kur kreiptis, be to, kai kurios
mažesnės įmonės ir labai mažos įmonės mažai žino apie
vidaus rinkos teisės aktus ir net tai, ar jų gaminiui taikomi
suderinti ar nesuderinti teisės aktai. Taip informavimo apie gaminius
centrai taptų labiau matomi, o MVĮ turėtų aiškų
informacijos teikimo šaltinį. 4.4. Įmonių
administracinės naštos mažinimas (16)
Kadangi visi gaminiai turi atitikti teisinius su
sauga, sveikata ir kitais viešaisiais interesais susijusius reikalavimus,
Sąjungos pramonės gaminių derinimo teisės aktų
nuostatų su MVĮ siejamas išimtis galima taikyti tik labai ribotai.
Vis dėlto visada reikėtų taikyti MVĮ kriterijų[20], siekiant užtikrinti,
jog administraciniais reikalavimais MVĮ nebūtų nustatoma
neproporcinga našta, kartu užtikrinant, kad teisės aktais būtų
pasiekti jų tikslai. (17)
Įmonėms turėtų būti
prieinamas vienas bazinis Sąjungos pramonės gaminių derinimo
teisės aktų pakeitimų bei atnaujintų standartų ir
informavimo apie jų įsigaliojimą šaltinis. Tokia informacija
taupytų pramonės subjektų, visų pirma MVĮ, laiką
ir išteklius. Paslaugą užsisakiusios įmonės vėliau
galėtų gauti atnaujintą informaciją e. laiškais, kuriuose
bendrais bruožais būtų nusakomi numatomi pakeitimai ir pranešama,
kada jie įvyks. Vis dėlto perėjimas nuo teisės aktais
grindžiamo metodo prie gaminiais grindžiamo metodo ekonominės veiklos
vykdytojus informuojant apie taikytinus Sąjungos pramonės
gaminių derinimo teisės aktus ir savanoriškus standartus
būtų techniškai sudėtingas ir tam reikėtų daug
išteklių. Be to, pramonės asociacijoms ir Europos standartizacijos
institucijoms reikėtų daug bendradarbiauti ir palaikyti vienoms
kitas; kai kurios iš jų šioje srityje jau atlieka atitinkamą
veiklą. (18)
Įmonėms ir toliau turėtų
būti leidžiama pasirinkti, ar pateikti vieną atitikties
deklaraciją ar skirtingas atitikties deklaracijas dėl kiekvieno
taikytino gaminiams skirto Sąjungos derinimo teisės akto. (19)
Labai svarbu, kad pramonės subjektai
nebūtų apsunkinami dėl pernelyg dažno teisės aktų
keitimo, nes per pastarąjį dešimtmetį
buvo daug pakeitimų, o kiti turi netrukus įsigalioti. Dėl
reguliavimo veiksmų ar priemonių reikėtų ir toliau viešai
konsultuotis ir juos grįsti poveikio vertinimais. 4.5. Gaminiams skirtų
Sąjungos derinimo teisės aktų aprėpties išplėtimas (20)
Komisija turėtų skatinti
tarptautinę pramonės gaminiams skirtų teisės aktų ir
techninių standartų konvergenciją, nes
tai padėtų sumažinti pramonės subjektams tenkančias
atitikties reikalavimų išlaidas ir sustiprintų pramonės
konkurencingumą. Prekybos ir investicijų partnerystė, dėl
kurios derasi ES ir JAV, yra svarbus žingsnis derama kryptimi;
reikėtų ištirti galimybes toliau bendradarbiauti su kitų
trečiųjų šalių, kurios yra svarbiausios Europos eksporto
rinkos, reguliavimo ir standartizacijos institucijomis, ypač su tų
šalių, kurios savo standartus dažnai grindžia Europos arba tarptautiniais
(ISO) ir elektrotechnikos (IEC) standartais. 5. Ateities vizija Būtinybė
naikinti dėl reguliavimo kylančias kliūtis tik didės
keičiantis technologijoms ir didėjant pasaulio bei pasaulinių
tiekimo grandinių integracijai. Tokiomis aplinkybėmis ir turint
omenyje pagrindinį poreikį kuo labiau mažinti administracinę
įmonių, ypač MVĮ, naštą daugiausia dėmesio
reikėtų skirti toliau nurodytoms sritims. 5.1. Gerai veikiančiai
gaminių vidaus rinkai reikia griežtų vykdymo užtikrinimo
priemonių Rinkos
priežiūros stiprinimas ir užtikrinimas, kad valstybės narės
į rinkos priežiūrą investuotų būtinus žmogiškuosius ir
finansinius išteklius, yra svarbiausias vykdymo užtikrinimo priemonių
stiprinimo elementas. Ši užduotis yra dvejopa. Viena vertus, valdžios
institucijos privalo užtikrinti, kad teisės aktai būtų
įgyvendinami kaip priemonė svarbiems visuomenės interesams,
pvz., sveikatai ir saugai, aplinkai, saugumui ir vartotojams apsaugoti. Kita
vertus, vykdymo užtikrinimo priemonėmis padedama panaikinti
nesąžiningą konkurenciją ir ekonominės veiklos vykdytojams
sudaromos vienodos veiklos sąlygos. Taip pat vidaus rinkoje būtinas
vykdymo užtikrinimo institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas. Beveik visos verslo
organizacijos palankiai įvertino naująjį Komisijos rinkos
priežiūros teisės aktų rinkinį, tačiau apgailestavo,
kad sankcijos už suderintų taisyklių nesilaikymą taikomos
nenuosekliai. Pačios šios sankcijos yra ne rinkos priežiūros sistemos
dalis, o veikiau jos padarinys. Kai kurie suinteresuotieji subjektai teigia,
kad skirtinga ir išsklidusi ekonominių sankcijų sistema lemia ES
teisės nesilaikymą, visada veiklą perkeliant į tą
sritį, kurioje sankcijos konkrečiu momentu yra švelniausios. Šiai
padėčiai būtų galima užkirsti kelią, supaprastinus
įvairių valstybių narių ekonomines sankcijas arba jas
suderinus bent taip, kad būtų išvengta didelių skirtumų, o
visi gaminiams taikomų teisės aktų pažeidimai panašiai būtų
vertinami visoje ES. Todėl
Komisija apsvarstys galimybę parengti pasiūlymą dėl
teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kaip
supaprastinti ir suderinti administracinio ir civilinio pobūdžio
ekonomines sankcijas už Sąjungos derinimo teisės aktų nesilaikymą,
kad būtų užtikrintas vienodas visų įmonių visoje
pramonės gaminių vidaus rinkoje vertinimas. Papildomos naudos šioje
srityje suteiks vykdymo užtikrinimo institucijų platforma, kuri padės
joms dirbti ir tarpusavyje bendradarbiauti. 5.2. Gaminiams taikomi
horizontalieji teisės aktai Daug
suinteresuotųjų subjektų kreipėsi, kad, siekiant išvengti
besidubliuojančių ar prieštaringų reikalavimų,
būtų taikoma mažiau sektorinių taisyklių, o būtų
daugiau horizontaliųjų taisyklių, taikomų visiems
pramonės gaminių sektoriams. Daugelis suinteresuotųjų
subjektų palaikė teisiškai privalomus horizontaliuosius teisės
aktus, kuriuose būtų išdėstyti bendrieji sektoriams skirti
dalykai. Tačiau šiuo klausimu buvo pareikšta ir kitokių nuomonių
– kai kurie suinteresuotieji subjektai pageidavo visą reikiamą
tekstą įtraukti į kiekvieną direktyvą. Kelios
kompetentingos institucijos, rinkos priežiūros institucijos ir
pramonės asociacijos pritarė Sprendimo Nr. 768/2008/EB pavertimui
reglamentu, nes tokiu horizontaliuoju reglamentu būtų sumažintas
esamų teisės aktų skaičius – dažnai manoma, kad jie
dubliuojasi ir nėra palankūs MVĮ. Kitaip nei Sprendimas Nr. 768/2008/EB,
kuriame yra tik orientacinės nuostatos, bendras horizontalusis reglamentas
taip pat būtų teisiškai privalomas ir taikytinas tiesiogiai. Nacionalinio
lygmens pavyzdys – horizontalusis nacionalinis reglamentas, kuris priimtas
Vokietijoje vadovaujantis Sprendimu Nr. 768/2008/EB. Juo užtikrinamas bendras
reguliavimas ir bendra sistema, kuriai esant susisteminami sektoriniai
nacionalinio lygmens teisės aktai, priimami pagal Europos gaminiams
taikomus teisės aktus. Pasiūlymu,
kaip supaprastinti ir suderinti administracinio ar civilinio pobūdžio
ekonomines sankcijas už Sąjungos derinimo teisės aktų
nesilaikymą, taip pat reikėtų žengti naują žingsnį
modernizuojant ir supaprastinant esamą bendrą teisės aktų
sistemą, taikomą pramonės gaminių pateikimui rinkai,
įskaitant jų techninę ir garantinę priežiūrą. 5.3. Inovacijos ir
skaitmeninė ateitis Skaitmeninė
visuomenė vystosi vis sparčiau. Pavyzdžiui, ateities robotų
technika ir naujos gamybos technologijos, pvz., priedų gamyba, dar
vadinama trimačiu (3D) spausdinimu, didelei šiandienos gamybos daliai
galėtų vėl suteikti vietinį, galbūt tvaresnį
matmenį. 3D spausdinimas gali suvienodinti MVĮ ir didelių
pramonės subjektų veiklos sąlygas, nes sumažintų
plėtros išlaidas ir įmonėms suteiktų sąlygas
prototipus bei pradinį dizainą kurti įmonės viduje, o ne
atliekant šiuos darbus kitoje įmonėje (o tai gali pernelyg daug
kainuoti). Be to, toliau vyks mobilioji revoliucija ir atsiras visiškai nauja išmaniųjų,
dėvimųjų prietaisų, kaip antai išmaniųjų
laikrodžių ar akinių, išmaniųjų drabužių ir pan.,
klasė. Trumpai tariant,
pasaulis sparčiai juda „daiktų“ interneto, kuriame visi
įrenginiai bei įtaisai turės miniatiūrinius atpažinimo
prietaisus, link. Jeigu visi kasdienio naudojimo dalykai turėtų
radijo žymą, kompiuteriai galėtų juos atpažinti ir įtraukti
į aprašą. Programinė įranga padarys viską, ko reikia,
kad gaminius būtų galima atsekti ir suskaičiuoti, taip bus
galima smarkiai sumažinti atliekų, nuostolių ir išlaidų.
Vartotojams bus pranešama, kada daiktus reikia pakeisti, pataisyti ar išimti iš
apyvartos, taip pat ar jie tinkami naudoti, ar jų geriausio naudojimo
laikas jau pasibaigęs. Tuo metu, kai buvo
priimta dauguma Sąjungos derinimo teisės aktų, elektroninių
priemonių buvo mažai. Įmonės ir rinkos priežiūros
institucijos, laikydamosi taisyklių, vis dar pildo popierinius dokumentus.
Kad Europos
pramonės gaminių rinka išliktų konkurencinga, jai reikia tokios
reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų lengviau diegti
inovacijas ir kuria nebūtų sudaromos nereikalingos kliūtys laiku
pereiti prie naujų technologijų ir rinkoje įdiegti inovacijas.
ES teisės aktais ir standartais turi būti sudaromos galimybės,
kad nauji gaminiai ir technologijos greitai taptų prieinami rinkoje ir
Europa galėtų pasaulio rinkoje pasinaudoti pradininko pranašumu.
Kartu reikės vis labiau atsižvelgti į dėl naujų
technologijų kylančius naujus uždavinius, kaip antai nereguliuojamos
pavojingų prekių gamybos 3D spausdintuvais pavojų arba vis
dažnesnės garso ir vaizdo įrašymo aparatūros, kuri gali
būti paslėpta išmaniuosiuose prietaisuose, poveikį. Komisija,
rengdama bet kokius naujus su gaminių vidaus rinka susijusius
pasiūlymus, atsižvelgs į inovacijų ir technologijų
plėtrą. Be to, ji imsis e. atitikties užtikrinimo iniciatyvos, pagal
kurią atitiktį Sąjungos derinimo teisės aktams bus galima
įrodyti elektroninėmis priemonėmis keliomis kalbomis, pvz.,
taikant e. ženklinimą, skaitmeninės rinkos priežiūrą ir
elektronines atitikties deklaracijas visomis oficialiomis Sąjungos
kalbomis. 5.4. Nykstanti gaminių ir su
jais susijusių paslaugų (diegimo, techninės priežiūros ir
kt.) riba Gamybos
įmonės vis dažniau kartu su savo įprastiniais gaminiais
siūlo paslaugas. Gamybos ir paslaugų sąveika tampa vis
sudėtingesnė. Paslaugos ir gaminiai naudojami kaip tarpiniai
produktai, siekiant sukurti daugiau galutinių produktų ir
paslaugų. Paslaugų dalis ES ir pasaulinėje gamyboje didėja.
2011 m. daugiau kaip trečdalį gamybos galutinės produkcijos
pridėtinės vertės sudarė paslaugos. Nors gaminami
produktai naudojami ir paslaugoms teikti, paslaugų gamybos dalis yra
maždaug tris kartus mažesnė nei gamybos paslaugų dalis ir ilgainiui
ji išaugo kur kas mažiau. Vidutiniškai ES teikiamų paslaugų gamybos
dalis sudaro maždaug 10 proc. Gaminių gamyba
ir paslaugos turi didelį tarpusavio papildomumą[21]. Paslaugos, pvz.,
techninė priežiūra ir mokymas, yra labai svarbios tiekiant
sudėtingus gaminius. Kitos paslaugos, pvz., gabenimas, labai svarbios
gaminiams užbaigti, tačiau joms tebetaikomi kai kurie rinkos apribojimai.
Kartu didėja specializuotų paslaugų, pvz., finansinio
tarpininkavimo, ryšių, draudimo ir specializuotų žinioms imlių
verslo paslaugų, svarba, jos tampa svarbios gaminant sudėtingą
produkciją. Šis procesas yra vienas iš paaiškinimų, kodėl
paslaugos vis reikšmingesnės bendram ekonomikos rezultatui[22]. Gaminių
ir paslaugų papildomumo aspektas ekonomikai tampa vis svarbesnis. Komisija
išnagrinės, kaip pagerinti gamybos produktų ir paslaugų
sąsają vidaus rinkoje. 5.5. Daugiau reglamentų,
mažiau direktyvų… Direktyvos yra
labiau pageidaujama priemonė derinant gaminių teisės aktus,
dėl jų pramonės gaminių vidaus rinka tapo tikrove.
Tačiau dabar, turint omenyje didžiulę rinkos integraciją, iškyla
naujų uždavinių, o politikos tikslai įgyja dar didesnį
užmojį. Vis
sudėtingesniame pasaulyje labai svarbi galimybė gauti
informaciją apie gaminiams taikomas taisykles. Ieškant reikiamos
informacijos, gali būti patiriama didelių išlaidų. Tai
pasakytina ne tik apie tarpvalstybinę prekybą. Bendrojoje rinkoje vis
dar gali būti sudėtinga gauti informacijos apie gaminius, kuriems
direktyvos siektino rezultato požiūriu yra privalomos, tačiau
valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti jų
įgyvendinimo formą ir būdus. Dėl tokio lankstumo
įvairiose šalyse ES nuostatų perkėlimas į nacionalinę
teisę ir jų įgyvendinimas gali skirtis, todėl kyla
grėsmė bendros gaminių reguliavimo sistemos darnai. Ypač
didelė grėsmė kyla tuomet, kai sąvokos nėra aiškiai
apibrėžtos, o nuostatos netikslios, kaip dažnai būna derinant 28 ar
daugiau šalių interesus. Iš tiesų informacijos trūkumas ar
reguliavimo skirtumai gali labai kliudyti prekybai Europos Sąjungoje,
žinoma, labiausiai tai veikia MVĮ. Padėtis tampa dar
sudėtingesnė, jeigu įmonėms reikia bendrauti su dideliu
skaičiumi valdžios institucijų keliomis skirtingomis kalbomis. Nuo
direktyvų perėjus prie reglamentų sumažėtų
biurokratinių kliūčių, o įmonės įgytų
daugiau tikrumo. Nuo šiol Komisija, vertindama kiekvieną konkretų
atvejį, pirmenybę teiks reglamentui, kaip pagrindiniam
įmonėms ir valdžios institucijoms skirtam Sąjungos teisės
šaltiniui, kad nebūtų perteklinio reguliavimo ir pažeidimų
atvejų sumažėtų iki minimumo. 5.6. …ir įmonėms
palankus požiūris į gaminiams taikomas taisykles Reikėtų
daugiau nuveikti, kad įmonėms būtų lengviau laikytis su
pramonės gaminiais susijusių ES teisės aktų. Labai svarbu
išlaikyti tinkamą reguliavimo sąnaudų ir juo siekiamų
tikslų pusiausvyrą. Šiuo metu įmonės turi paisyti
daugybės teisės aktų, taikomų tiems patiems gaminiams ar
gamintojams, kartais daugelio šių teisės aktų taikymo ribos yra
neaiškios. Vidaus rinkos teisė išdėstyta šimtuose direktyvų,
kurios gali turėti skirtingą taikymo sritį, procedūras,
metodus ir pan., todėl prireikia papildomų perkėlimo į
nacionalinę teisę priemonių. Taigi gaminiams
taikomų taisyklių supaprastinimas ir išaiškinimas yra vienas iš
svarbiausių Komisijos prioritetų. Teisės aktais būtina
labiau integruoti gaminių vidaus rinką. Būtų puiku, jeigu
būtų galima sumažinti reguliavimo būdų, kai gaminiams
taikomos kelios direktyvos, kuriomis siekiama panašių ar skirtingų
viešųjų interesų ir kurios skirtingai perkeliamos į
valstybių narių nacionalinę teisę, sukuriant vieno langelio
principu grindžiamą teisėkūrą, kai teisės aktas
skiriamas konkrečios gaminių kategorijos gamintojams. Tai
reikštų, kad vienai gaminių grupei keliamiems keliems reikalavimams
galėtų būti taikomas bendras nuoseklus teisėkūros
metodas. Esminis reguliavimo supaprastinimas turėtų būti
vidutinės trukmės ar ilgalaikis tikslas. Tam reikėtų
atlikti išsamius poveikio vertinimus, juos derinant su reguliariu teisės
aktų persvarstymu. Taigi Komisija pripažįsta Europos teisės
aktų pakeitimų dažnio kumuliacinį poveikį, taip pat
pritaria pramonės subjektų išreikštam prašymui taikyti stabilaus
reguliavimo laikotarpius, pakeitimus atliekant laipsniškai, užuot dažnai iš
esmės keičiant gaminiams taikomus derinimo teisės aktus. Be
įmonėms palankių taisyklių, taip pat svarbu, kad
standartais nebūtų kuriama suskaidyta rinka. Atsižvelgiant į
tai, jog Komisija turi ribotas galimybes kištis į standartizacijos
procesą, valstybių narių valdžios institucijos raginamos
aktyviai dalyvauti kuriant standartus, kad būtų išvengta atvejų,
kai standartai užginčijami tik baigus juos rengti. Atlikdama
reguliarią sektorinių teisės aktų peržiūrą,
Komisija svarstys, ar įmanoma juos sugrupuoti su kitais teisės
aktais, taikomais tos pačios kategorijos gaminiams. 5.7. Pasaulio rinka Būtinybė
panaikinti dėl reguliavimo iškylančias kliūtis tik didės,
nes pasaulis tampa daugiapolis, o sparčiai augančiose
besivystančiose šalyse atsiranda nauji ekonominio vystymosi ir prekybos
centrai, turintys savą reguliavimo aplinką. Anksčiau ES
galėjo pasikliauti savo reguliavimo modelio patrauklumu, nes ES
teisės aktų laikymasis reiškė, kad prekybos partneriai
galėjo patekti į didžiausio pasaulyje prekių importuotojo
rinką. Turėdama didžiulę vidaus rinką, ES nustatinėjo
standartus tarptautinėje arenoje. Vis dėlto, norėdama išlikti konkurencinga
ir užtikrinti, jog įmonės turėtų geriausias galimybes, ES
turi pripažinti, kad ši padėtis keičiasi, ir prisitaikyti prie naujos
tikrovės. Tarptautiniam ES įmonių konkurencingumui turi
būti skiriama daugiau dėmesio, tuo tikslu vertinant esamus ES
teisės aktus ir svarstant naujų iniciatyvų galimybes. ES požiūris
į prekybos partnerius skiriasi. Viena vertus, šalių,
norinčių įstoti į ES, ir kitų partnerių
kaimynių tikslas yra visiškai atitikti ES reguliavimo modelį. Kita
vertus, nors požiūris į atokesnius partnerius negali būti tokio
pat plataus užmojo, vis dėlto siekiama reguliavimo konvergencijos.
Ekonominės veiklos vykdytojų požiūriu reguliavimo konvergencija
turi didelių pranašumų, palyginti su abipusio pripažinimo
susitarimais, visų pirma kalbant apie teisinį saugumą. Pasaulyje vis
labiau mažėjant tarifams, dėl reguliavimo arba „anapus ES sienos“
atsirandančių kliūčių pramonės subjektai patiria
santykinai didesnes administracines ir atitikties užtikrinimo išlaidas. ES
turėtų patobulinti su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis
palaikomą strateginį dialogą, kad jis taptų abipusio
pasitikėjimo stiprinimo priemone ir didintų reguliavimo
pokyčių nuspėjamumą. Tai yra svarbiausia priemonė, kad
pramonės subjektai galėtų planuoti savo būsimą
veiklą. ES su svarbiomis
pramoninėmis šalimis jau derasi dėl laisvosios prekybos
susitarimų. Šios derybos sudaro galimybes sumažinti dėl reguliavimo
kylančias kliūtis tarp svarbiausių prekybos partnerių,
kartu užtikrinant aukštą viešųjų interesų apsaugos
lygį. Derybos padeda plačiau diskutuoti apie bendras pasaulines
gaminiams skirtas taisykles. ES tai reiškia didesnę galimybę patekti
į svarbiausias besiformuojančias rinkas, kurioms būdingas
didelis ekonomikos augimas ir didelė paklausa. Transatlantinis
prekybos susitarimas, kuriuo panaikinamos tradicinės kliūtys
gaminių ir paslaugų prekybai, būtų didelis žingsnis kuriant
tokias pasaulines taisykles. Jos padėtų sumažinti visų
ekonomikos sektorių įmonėms tenkančias atitikties
teisės aktams užtikrinimo išlaidas. Patvirtinus bendrąsias
transatlantines naujų technologijų taisykles, būtų galima
sutaupyti milijonus eurų ir būtų lengviau nustatyti atvirus
pasaulinius standartus bei ateities pramonės sektoriams skirtas taisykles. ES
turėtų toliau skatinti tarptautinę pramonės gaminiams
skirtų teisės aktų ir techninių standartų konvergenciją
ir kartu užtikrinti aukštą viešųjų interesų apsaugos
lygį. Komisija turėtų užtikrinti, kad daugiau dėmesio
būtų skiriama ES reguliavimo poveikiui tarptautiniam ES
įmonių konkurencingumui. 6. Išvada Nepaisant esamo
raidos etapo ir pažengusios integracijos, gaminių vidaus rinkai reikia
toliau vystytis, kad ji neatsiliktų nuo XXI a. technologinių ir
visuomeninių pokyčių. Tačiau tai reikia subalansuoti,
atsižvelgiant į suinteresuotųjų pramonės subjektų
prašymą taikyti stabilaus reguliavimo laikotarpius, jų metu iš
esmės nekeičiant taisyklių. Todėl trumpuoju laikotarpiu
Komisija daugiausia pastangų dės teisės aktams konsoliduoti ir
jų vykdymo užtikrinimo priemonėms stiprinti, papildomai nedidinant
pramonės subjektams tenkančios naštos. Komisija rengs pasiūlymą,
kuris apims suderintą požiūrį į ekonomines sankcijas ir
bendrą pramonės gaminių pateikimo rinkai sistemą,
grindžiamą Sprendimu Nr. 768/2008/EB. [1] „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui
ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos
atnaujinimas“, COM(2012) 582 final. [2] Direktyva 98/34/EB nustatoma procedūra, pagal
kurią valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai ir
kitoms valstybėms narėms apie visus techninių taisyklių,
susijusių su produktais, o netrukus ir su informacinės visuomenės
paslaugomis, projektus, prieš juos priimdamos nacionalinėje teisėje. [3] Sąvokos „pramonės produktai“
nereikėtų priešinti su sąvoka „vartojimo prekės“. Pirmoji
sąvoka grindžiama gamybos procesu, o antroji – galutiniu vartojimu.
Todėl daug pramonės produktų yra ir vartojimo prekės, nors
tai taikoma ne visiems pramonės produktams (kai kurie skirti naudoti tik
profesionalams). [4] Orientacinis Sąjungos derinimo teisės
aktų sąrašas skelbiamas adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/documents/internal-market-for-products/new-legislative-framework/index_en.htm#h2-2. [5] OL L 157, 2006 6 9, p. 24. [6] COM(2013) 561 final. [7] Direktyva 2013/29/ES dėl pirotechnikos gaminių
jau priimta, teisės aktų leidėjas taip pat pasiekė
susitarimą dėl Pramoginių laivų direktyvos. Pasiūlymai
dėl radijo įrangos, elektromagnetinio suderinamumo, žemosios
įtampos gaminių, liftų, sprogiojoje aplinkoje naudojamos
įrangos (ATEX), civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų, matavimo
priemonių, neautomatinių matavimo priemonių,
paprastųjų slėginių indų, slėginių
įrenginių, asmeninių apsaugos priemonių, lynų
kelių ir dujinių įrenginių dar nepriimti. [8] OL L 88, 2011 4 4, p. 5. [9] OL L 316, 2012 11 14, p. 12. [10] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam
tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje
valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir
panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB. [11] Tarybos išvados dėl bendrosios rinkos politikos (16443/13). [12] COM(2012) 584 final. [13] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/documents/internal-market-for-products/new-legislative-framework/index_en.htm#h2-3. [14] Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto
gaminius sistema. Daugiau informacijos apie RAPEX pateikiama adresu http://ec.europa.eu/consumers/safety/rapex/index_en.htm. [15] Rinkos priežiūros informacinė ir ryšių
sistema. Daugiau informacijos apie ICSMS pateikiama adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/internal-market-for-products/icsms/index_en.htm. [16] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/internal-market-for-products/market-surveillance/index_en.htm#h2-1. [17] OL L 218, 2008 8 13, p. 30. [18] Daugiau informacijos apie vidaus rinkos informacinę
sistemą pateikiama adresu http://ec.europa.eu/imi-net. [19] OL L 218, 2008 8 13, p. 21. [20] Teisės akto pasiūlymo poveikio MVĮ
analizė. Daugiau informacijos galima rasti adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/sme-test/. [21] Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“
(COM(2010) 608) pasiūlyta įsteigti Aukšto lygio verslo paslaugų
grupę, kuri dabar diskutuoja dėl produktų ir paslaugų
papildomumo. Grupė galutinę ataskaitą turėtų pateikti 2014
m. pavasarį. [22] 2013 m. Europos konkurencingumo ataskaita.