20.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/37

Pranešėjas

Dainis Turlais (LV/ALDE), Rygos miesto tarybos saugumo, korupcijos prevencijos ir viešosios tvarkos klausimų komisijos pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo

COM(2014) 221 final

1.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti kovos su nedeklaruojamu darbu platformą ir pripažįsta, kad būtina koordinuotai ir bendrai kovoti su šiuo reiškiniu siekiant išlaikyti Europos Sąjungoje aukštus darbo standartus, išvengti šioje srityje sunkių socialinių ir ekonominių pasekmių, išspręsti su darbuotojų judumu susijusias problemas, taip pat geriau ir veiksmingiau panaudoti žmogiškąjį kapitalą;

2.

remia pasiūlymą į platformos veiklos sritį įtraukti apgaulingai deklaruojamą savarankišką darbą, kadangi tai yra labai svarbu turint omenyje, kad apgaulingai deklaruojamas savarankiškas darbas, kuriuo siekiama išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių prievolių, turi panašaus neigiamo poveikio kaip ir nedeklaruojamas darbas, visų pirma darbo sąlygoms, socialinės apsaugos sistemoms ir jų ilgalaikiam finansavimui;

3.

pripažįsta, kad pasiūlyta Europos platforma bendradarbiavimui gerinti, kurios tikslas – užtikrinti nedeklaruojamo darbo prevenciją ir atgrasyti nuo jo, konkrečiai papildo šiuo metu dedamas pastangas ieškoti novatoriškų sprendimų siekiant ne tik padidinti užimtumo lygį ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, bet ir gerinti Europos Sąjungoje darbo ir darbo saugos kokybę;

4.

pažymi, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) neseniai pateiktoje ataskaitoje (1) pabrėžiama, jog „tarp griežto taupymo programų plačiąja prasme ir nedeklaruotos ekonomikos masto ir augimo esama glaudaus ryšio“. Todėl apgailestauja dėl atotrūkio tarp menkų lėšų, sutaupytų taikant griežto taupymo priemones, ir potencialiai didelių lėšų, kurias būtų galima sutaupyti kovojant su nedeklaruojamu darbu;

5.

pritaria Komisijos nuomonei, kad nedeklaruojamas darbas daro didelį poveikį biudžetui, nes surenkama mažiau mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, ir kartu neigiamai veikia užimtumą, našumą ir darbo sąlygas, įgūdžių ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą, todėl sumažėja pensijų teisės ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad nedeklaruojamas darbas kelia rimtą grėsmę socialinei ir ekonominei sanglaudai;

6.

pabrėžia, kad šie aspektai yra ypač svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms, kadangi mokestinių pajamų sumažėjimas daro neigiamą poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų biudžeto įplaukoms ir kartu dėl to išauga šių institucijų išlaidos piliečių svarbiausiems poreikiams patenkinti. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai nedeklaruojamo darbo padariniai apima mažesnius atlyginimus tiek atitinkamoje darbo rinkoje, tiek ir tiesiogiai mokamus tokį darbą atliekantiems žmonėms, sveikatos priežiūros paslaugų stoką, socialinio draudimo neturėjimą ir gerokai mažesnes pensijas negu legaliai dirbančių žmonių. Todėl nedeklaruojamo darbo problemą patiriančios vietos ir regionų valdžios institucijos turi mažiau galimybių plėsti piliečiams teikiamų paslaugų pasiūlą ir tvariai pagerinti jų kokybę;

7.

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme neminimas svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ir pats Regionų komitetas, ir dar kartą pabrėžia, kad dažnai vietos ir regionų lygmuo yra arčiausiai darbo ieškančių asmenų ir darbdavių, o darbo rinka daugiausia yra lokali (2);

8.

todėl ragina Komisiją pripažinti, kad vietos ir regionų valdžiuos institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą atsižvelgiant į jau vykdomą bendradarbiavimą tarp regionų institucijų ir darbdavių organizacijų, darbuotojų arba užimtumo tarnybų, taip pat vietos ir regionų lygmeniu plėtotą gerąją praktiką šioje srityje. Vietos dalyvių dalyvavimas turi lemiamos reikšmės sėkmingai platformos veiklai, kadangi būtent jie rūpinasi piliečiais ir geriausiai žino apie jų gyvenimą. Kaip ir numatytoje EURES tinklo veikloje, taip pat būtų galima įtraukti pilietinės visuomenės partnerius siekiant išplėsti platformos veiklos sritį;

9.

mano, kad platforma, kurios tikslas keistis informacija, gerąja patirtimi ir apibrėžti bendrus principus, galėtų turėti didelės pridėtinės vertės dabartiniu ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu ir atsižvelgiant į būtinybę kuo veiksmingiau panaudoti esamus žmogiškuosius ir ekonominius išteklius. Platforma gali padėti nuosekliau planuoti priemones, kurias reikia priimti siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu, tačiau būtina įvertinti į šio reiškinio mastą ir kartu suvokti, kad norint jį panaikinti reikia taikyti konkrečias tikslines priemones;

10.

atsargiai vertina tai, kad Komisija nepateikia išsamesnio paaiškinimo, kaip suderinama tai, kad ji siūlo privalomą valstybių narių dalyvavimą platformos veikloje, o pagal pasiūlymo teisinį pagrindą, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnį, leidžiamos tik valstybių narių bendradarbiavimo skatinimo priemonės. Be to, pabrėžia, kad Komisijos atlikta pasiūlymo atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams analizė apsiriboja tuo, kad pagrindžiama pasirinkta teisinė priemonė (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas) ir veikiau bendra pasiūlymo pridėtinė vertė, o ne privalomas dalyvavimas platformos veikloje. Todėl RK labai abejoja, ar pasiūlymo privalomas pobūdis atitinka subsidiarumo principą;

11.

pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų nedelsiant įgyvendinti prieinamas ir veiksmingas priemones, kad užkirstų kelią nedeklaruojamam ir fiktyviam savarankiškam darbui;

12.

atkreipia dėmesį, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti platformos tikslus reikėtų pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijų žiniomis ir patirtimi atsižvelgiant į tai, kad jos bendradarbiauja su užimtumo tarnybomis, socialinės apsaugos struktūromis, susijusiais dalyviais ir formaliais ir neformaliais piliečių tinklais ir į tai, kad jos yra sukaupusios tiesioginę patirtį ir žinių apie šešėlinės ekonomikos atsiradimo vietos ir regionų lygmeniu priežastis;

13.

pabrėžia, kad platforma, apibrėždama regionų ir Europos lygmens strategijas nedeklaruojamo darbo klausimu, turi bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad jos neprieštarautų šių valdžios institucijų parengtoms strategijoms ir nesudarytų papildomos finansinės ir administracinės naštos. Dėl šios priežasties vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti užtikrinta didesnė laisvė pasirinkti dalyvavimo platformos vykdomoje veikloje pobūdį;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad nedeklaruojamas darbas yra ypač neigiamas reiškinys: dėl jo darbuotojai neturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių prireikia jiems tapus nelaimingo atsitikimo darbe aukomis, susirgus arba profesinės ligos atveju, negali pasinaudoti valstybės socialine pagalba, į kurią turi teisę apsidraudusieji socialiniu draudimu, dėl jo kyla skurdo pavojus sulaukus pensinio amžiaus ir sumažėja turimi finansiniai ištekliai, kurie galėtų būti panaudoti plėsti viešąsias paslaugas ir pagerinti jų kokybę. Be to, dažnai būtent moterys ir paaugliai dirba nedeklaruojamą darbą, o tokia padėtis Europos Sąjungos valstybėse narėse yra nepriimtina;

15.

ypač atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti informavimo ir švietimo kampanijas siekiant geriau supažindinti su neigiamais nedeklaruojamo darbo aspektais ir veiksmingai informuoti įvairias piliečių grupes ir ypač jaunimą apie šio reiškinio mastą ir neigiamas pasekmes nacionalinei ekonomikai, piliečių gyvenimo lygiui, darbo sąlygoms, socialinei apsaugai visą gyvenimą, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų galimybėms plėsti jų teikiamų paslaugų pasiūlą ir jas gerinti; pabrėžia, kad už tai atsakomybė tenka ir individualiam asmeniui, ir potencialiam darbdaviui;

16.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos palaiko tiesioginį ryšį su gyventojais ir bendradarbiauja su jų teritorijose veiklą vykdančiais darbdaviais, todėl jos, gaudomos nacionalinę paramą, gali svariai prisidėti nustatant nedeklaruojamo darbo atvejus ir padėti darbuotojams, visų pirma pažeidžiamiausioms grupėms, integruotis į deklaruojamo darbo rinką;

17.

pažymi, kad reikia ne tik kovoti su nedeklaruojamu darbu, bet ir mažinti tokio pobūdžio veiklos patrauklumą ir skatinti legalų darbą mažinant, kai įmanoma, mokesčių ir administracinę naštą;

18.

dar kartą pabrėžia, kad būtina spręsti nedeklaruojamo darbo problemą atsižvelgiant į platesnį migracijos kontekstą, kadangi galimybės taip dirbti yra vienas iš veiksnių, skatinančių nelegalių migrantų antplūdį ir jų išnaudojimą darbo rinkoje (3);

19.

palankiai vertina tai, kad į platformos veiklą stebėtojų teisėmis įtraukti socialiniai partneriai, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir EEE valstybių atstovai, ir ragina, remiantis pasiūlymo pirmojo straipsnio 3 dalimi, analogiškas stebėtojų teises suteikti Regionų komitetui, kaip Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovui;

20.

mano, kad reikia atsisakyti principo „iš viršaus į apačią“ ir šalinti socialines nedeklaruojamo darbo priežastis vietos lygmeniu pritaikant veiksmus įvairioms socialinėms, ekonominėms ir geografinėms situacijoms;

21.

teigiamai vertina pasiūlymą platformos veikloje naudoti veiksmingas priemones, tarp kurių: žinių bankas, savitarpio pasitikėjimas ir patirties kaupimas, bendri mokymai, keitimasis darbuotojais, bendros veiklos gairės ir principai. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis šios bendradarbiavimo formos yra ypač svarbios ir suteikia galimybę veiksmingiau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius;

22.

pabrėžia, kad svarbu valstybėse narėse ir tarp jų skatinti užimtumo ir socialinės pagalbos srityje dirbančių viešųjų institucijų keitimosi duomenimis projektus siekiant geriau suprasti problemą ir lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus;

23.

remia išreikštą ketinimą organizuoti Europos kampanijas apie nedeklaruojamą darbą. Būtina dėti daugiau pastangų siekiant informuoti piliečius apie nedeklaruojamo ir fiktyvaus savarankiško darbo pasekmes darbuotojų saugai ir sveikatai, socialinės apsaugos sistemoms, nacionaliniams, regionų biudžetams, o kartu ir visai visuomenei. Atsižvelgiant į dabartinį euroskepticizmo mastą Europoje būtų ypač svarbu plačiau informuoti pilietinę visuomenę apie Europos lygmeniu koordinuojamos valstybių narių užimtumo politikos naudą;

24.

ragina valstybes nares konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis arba joms atstovaujančiomis organizacijomis, kai ji skiria bendro informacinio punkto funkcijas atliekantį platformos narį ir vieną pakaitinį narį;

25.

ragina valstybes nares ir jų informacinius punktus aiškiai nurodyti vietos ir regionų valdžios institucijų arba joms atstovaujančių organizacijų svarbiausius atstovus, su kuriais jie palaikys struktūruotą dialogą ir reguliariai keisis informacija apie nedeklaruojamą darbą, ir tokiu būdu užtikrinti galimybes nacionalinio lygmens atstovams susipažinti su vietos ir regionų lygmeniu sukaupta patirtimi. Toks veiklos būdas kartu leistų užtikrinti, kad informacija apie valstybių ir Europos lygmeniu pasiektą pažangą tikrai pasieks vietos ir regionų lygmenį;

26.

mano, kad platformos taikomos priemonės turi būti prieinamos ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų būti veiksmingos partnerės nacionalinėms institucijoms nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje;

27.

ragina valstybes nares, Europos Komisiją ir Eurostatą apdoroti ir sukaupti daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie nedeklaruojamą darbą, įskaitant vietos ir regionų lygmeniu, siekiant geriau suprasti problemą ir padėti ją spręsti;

28.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad plėtojant vertinimo priemones, rodiklius ir bendras lyginamąsias analizes nebūtų siekiama įvertinti įvairių valstybių narių padėtį konkurenciniu požiūriu, t. y. jas suklasifikuoti šioje srityje, priešingai – tokios iniciatyvos yra priemonė nustatyti nedeklaruojamo darbo atvejus, pateikti rekomendacijas ir geriau susipažinti su šios darbo formos reiškiniu Europos Sąjungoje;

29.

pritaria 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamento pateiktam raginimui, kad Komisija išnagrinėtų, ar būtų naudinga pradėti taikyti ir, jei tinkama, suteikti Europos socialinio draudimo kortelę, kurioje būtų galima išsaugoti visus darbo santykiams patikrinti svarbius duomenis, pavyzdžiui, socialinio draudimo statusą ir darbo laiką;

30.

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės padidintų darbo inspekcijai skirtus išteklius, kad būtų pasiektas TDO rekomendacijose nurodytas vieno inspektoriaus 10  000 darbuotojų tikslas, visų pirma įgyvendinant nacionalinius darbo inspekcijos priemonių stiprinimo veiksmų planus, kurie prireikus gali būti bendrai finansuojami iš Europos struktūrinių fondų;

31.

prašo Komisijos pasiūlyti direktyvą, kurioje būtų nustatyti būtiniausi darbo inspekcijos standartai, taikytini valstybėse narėse pagal TDO konvenciją Nr. 81. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatytas darbo inspekcijos sistemos veikimo principas, taip pat apibrėžtas darbo inspektorių tarpvalstybinis mokymas ir jų įgaliojimai bei pareigos.