AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) įsigaliojo 1975 m. ir šiuo metu jai priklauso 178 narių (įskaitant visas ES valstybes nares). Jos tikslas – užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų pavojaus jų išlikimui. Ji taikoma apie 35 000 rūšių, kurios išvardytos trijuose prieduose pagal jiems reikalingos apsaugos lygį. Bet kurios konvencijoje nurodytos rūšies importui, eksportui, reeksportui ir įvežimui iš jūros turi būti gautas leidimas taikant licencijavimo sistemą.

Pradiniame konvencijos tekste buvo numatyta, kad CITES narės bus tik valstybės. Antrajame neeiliniame CITES šalių konferencijos susitikime 1983 m. balandžio 30 d. Gaborone (Botsvana) buvo susitarta dėl konvencijos pakeitimo. Pakeitimą sudaro penkios papildomos XXI straipsnio dalys (toliau sunumeruotos nuo 2 iki 6):

1. Nėra nustatomos jokios prisijungimo prie šios Konvencijos laiko ribos. Prisijungimo dokumentai deponuojami Vyriausybei depozitarei.

2. Prie šios Konvencijos gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias įsteigė nepriklausomos valstybės ir kurioms jų valstybės narės yra perdavusios teisę derėtis, sudaryti ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus joms perduotais bei šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais.

3. Savo prisijungimo dokumentuose tokios organizacijos apibrėžia savo kompetenciją šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais. Šios organizacijos taip pat praneša Vyriausybei depozitarei apie bet kokį esminį savo kompetencijos pasikeitimą. Vyriausybė depozitarė visoms šalims išsiuntinėja regioninių ekonominės integracijos organizacijų pranešimus apie jų kompetenciją šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais ir apie tos kompetencijos pasikeitimus.

4. Spręsdamos jų kompetencijai priklausančius klausimus, regioninės ekonominės integracijos organizacijos naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, šia Konvencija priskiriamas jų valstybėms narėms, kurios yra šios Konvencijos šalys. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės neturi teisės naudotis tokiomis teisėmis individualiai.

5. Balsuodamos dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų, regioninės ekonominės integracijos organizacijos turi tiek balsų, kiek yra jų valstybių narių, kurios yra šios Konvencijos šalys. Tokios organizacijos nesinaudoja balsavimo teise, jei tokia teise naudojasi jų valstybės narės, ir atvirkščiai.

6. Bet kokia nuoroda į šalį, kaip apibrėžta Konvencijos 1 straipsnio h punkte, į valstybę ir (arba) valstybes arba valstybę, šios Konvencijos šalį, ir (arba) valstybes, šios Konvencijos šalis, aiškinama kartu kaip nuoroda į bet kurią regioninę ekonominės integracijos organizaciją, turinčią teisę derėtis, sudaryti ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais.

Šis pakeitimas (Gaborono pakeitimas) įsigaliojo 2013 m. lapkričio 29 d., po to, kai jį ratifikavo du trečdaliai iš 80 šalių, kurios pakeitimo priėmimo dieną buvo Konvencijos šalys. Europos Sąjunga iki šiol CITES turėjo stebėtojos statusą, o Gaborono pakeitimo įsigaliojimas dabar suteikia galimybę Europos Sąjungai tapti CITES šalimi.

CITES reglamentuojami klausimai susiję su sritimis (aplinkos apsauga, prekyba, vidaus rinka, muitai), kurioms taikoma Sąjungos teisė. CITES nuostatos ES lygmeniu darniai įgyvendinamos nuo 1984 m. ir yra reglamentuojamos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 bei įvairiais Komisijos reglamentais (Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2006, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 792/2012 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 578/2013).

Europos Sąjungos prisijungimas prie CITES yra logiškas ir būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų visiškai pajėgi siekti savo aplinkos politikos tikslų.

Tarybos sprendimo pasiūlymu siekiama patvirtinti Europos Sąjungos prisijungimą prie CITES ir paraginti Tarybos pirmininką paskirti asmenį, kuriam būtų suteikti įgaliojimai Europos Sąjungos vardu deponuoti prisijungimo dokumentą, kaip numatyta Konvencijos XXI straipsnio 1 dalyje, ir kompetencijos deklaraciją, numatytą XXI straipsnio 3 dalyje.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Neaktualu.

3.           POVEIKIS BIUDŽETUI

CITES, kaip ir kiti daugiašaliai aplinkos susitarimai (DAS), kuriuos administruoja JTAP, yra finansuojami iš šalių mokamų nustatytų įnašų, grindžiamų JT vertinimo skale, kurią kas trejus metus patvirtina generalinė asamblėja.

Tikimasi, kad CITES, kaip ir kitų pasaulinių daugiašalių aplinkos susitarimų atveju, šalių konferencija nuspręs, kad Europos Sąjungai prisijungus prie CITES, ES kasmet turėtų mokėti 2,5 % visos CITES patikos fondo sumos.

Kita šalių konferencija įvyks tik 2016 m., tačiau ES turėtų sumokėti įnašą 2014 ir 2015 m. (maždaug 112 000 EUR, 2,5 % visos CITES 2015 m. patikos fondo sumos), laikantis praktikos, kad šalys moka įnašus tuoj po prisijungimo.

2013/0418 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)       Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES), kuriai priklauso 178 šalys, įskaitant visas valstybes nares, yra pagrindinė tarptautinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti nykstančias faunos ir floros rūšis kontroliuojant tarptautinę prekybą tų rūšių egzemplioriais;

(2)       CITES konvencijos Gaborono pakeitimu, priimtu specialios šalių konferencijos 1983 m. Gaborone (Botsvana), konvencijos XXI straipsnis buvo iš dalies pakeistas taip, kad galimybė prisijungti prie konvencijos, anksčiau suteikiama tik valstybėms, buvo suteikta ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro suverenios valstybės, ir kurios yra kompetentingos vesti derybas, sudaryti ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus valstybių narių joms deleguotais ir šioje Konvencijos reglamentuojamais klausimais. CITES Gaborono pakeitimas įsigaliojo 2013 m. lapkričio 29 d.;

(3)       CITES reglamentuojami klausimai susiję su aplinkos apsauga ir prekyba. Tai yra sritys, kuriose Sąjunga yra kompetentinga vesti derybas, sudaryti ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus. CITES nuostatos darniai taikomos visose valstybėse narėse nuo 1984 m. sausio 1 d. Dabar jos reglamentuojamos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97[1] ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2006[2];

(4)       Europos Sąjungos prisijungimas prie CITES suteiks jai galimybę visapusiškai dalyvauti pagal Konvenciją vykdomoje veikloje ir teisiškai įpareigos Europos Sąjungą bei visas jos valstybes nares įgyvendinti Konvenciją ir užtikrinti jos laikymąsi. Taip bus sukurti oficialūs Europos Sąjungos įpareigojimai ir ji taps šalimi, atskaitinga kitoms šalims už Konvencijos įgyvendinimą;

(5)       todėl Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie CITES konvencijos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos prisijungimas prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos.

Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Europos Sąjungos vardu deponuoti Konvencijos XXI straipsnio 1 dalyje numatytą prisijungimo aktą ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą būti saistomai Konvencijos. Tuo pačiu metu įgaliotas asmuo deponuoja šio sprendimo priede pateiktą deklaraciją pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio 3 dalį.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja …[3]

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[4]

Politikos sritis – 07 Aplinka

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[5]

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Strategija „Europa 2020“ – Pažangus ir integracinis augimas, efektyviai naudojant išteklius

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr.

2.1 Pasauliniai su aplinkos apsauga susiję klausimai 

Atitinkama VGV / VGB veikla

(VGB kodas – 0702)

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Prisijungusi prie CITES, Europos Sąjunga turėtų tvirtesnį institucinį pagrindą CITES projektams remti ir atskiroms konvencijos šalims padėti vykdyti gebėjimų ugdymo programas. Be to, jei Europos Sąjunga taptų konvencijos šalimi, ji mokėtų tam tikrą procentinę dalį į bendrą konvencijos biudžetą ir taip prisidėtų prie konvencijos einamųjų išlaidų finansavimo. Europos Sąjunga, kaip Konvencijos šalis, užtikrintų nuoseklią ES poziciją. Prisijungimas suteiktų galimybę Komisijai vesti derybas Europos Sąjungos vardu ir imtis iniciatyvos siekiant subalansuoto kompromiso tarp 28 valstybių narių pozicijų.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

ES įtakos daugiašalių aplinkos susitarimų ir procesų priimamiems sprendimams lygis, dalyvavimas reguliariuose CITES susitikimuose (šalių konferencijos, nuolatinio komiteto, gyvūnų ir augalų komitetų) ir tolesnis CITES sprendimų įgyvendinimas ES teisėje

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Tarybai priėmus sprendimą, Tarybos pirmininko įgaliotas asmuo deponuos prisijungimo dokumentą CITES konvencijos Vyriausybei depozitarei.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

ES prisijungimas prie CITES suteiks galimybę ES pakelti savo statusą daugiašaliame aplinkos susitarime ir tai turės tiesioginio poveikio aplinkos srities acquis.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Aukštesnis ES statusas tarptautinėse konvencijose sustiprina ES poziciją ir jos įtaką reglamentuojamose srityse

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

CITES nuostatos jau yra įgyvendintos ES teisėje (plg. Tarybos reglamentą 338/97 ir susijusius Komisijos įgyvendinimo reglamentus). ES prisijungimas prie CITES sustiprins sinergiją su ES teisės aktais.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[6]

2013 m. biudžetui – netaikoma

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[7]

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2014 m. biudžetas

x Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– x per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose

– ¨ vykdomųjų agentūrų;

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas deleguojant įgyvendinimo užduotis:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨ EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytomis Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ pakankamas finansines garantijas pateikusioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Be to, kad laikomasi JT taisyklių biudžeto valdymo taisyklių (JTAP yra CITES patikos fondo patikėtinė), tarptautinių konvencijų biudžetą stebi jų šalių konferencijos.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Pagal JT sistemą reguliariai atliekamas CITES biudžeto auditas.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Žr. 2.2.1 punktą.

2.2.3.     Kontrolės sąnaudų ir naudos vertinimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

nėra duomenų

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Žr. 2.2.1 punktą.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 07 02 Antraštinė dalis „Sąjungos ir tarptautiniu lygiu įgyvendinama aplinkos politika“ || DA / NDA ([8]) || ELPA šalių[9] || šalių kandidačių[10] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

4 || 07 02 04 – Indėlis rengiant daugiašalius susitarimus dėl aplinkos || DIF || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės –(netaikoma)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| [...] [XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

[Šis skirsnis turėtų būti užpildytas naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų skaičiuoklę (antrasis šios finansinės pažymos priedo dokumentas), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

EUR

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 4 || Europos vaidmuo pasaulyje

GD: ENV || || || metai N[11] || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Neterminuota trukmė

07 02 04 || Įsipareigojimai || (1) || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Mokėjimai || (2) || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2 a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[12] – netaikoma || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų GD ENV || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Mokėjimai || =5+ 6 || 112 000 || 112 000 || 112 000 || 115 000 || 115 000 || 117 000 || 117 000 || 800 000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1-4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“ – netaikytina

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || metai N || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

GD: ENV ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <….> || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || metai N[13] || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai EUR

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || metai N || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[14] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

KONKRETUS TIKSLAS Nr. 1 „Pasauliniai su aplinkos apsauga susiję klausimai“[15] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Konferencijos ataskaita || 112 000 || 1 || 112 000 || 1 || 112 000 || 1 || 112 000 || 1 || 115 000 || 1 || 115 000 || 1 || 117 000 || 1 || 117 000 || || 800,000

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 112 000 || || 112 000 || || 112 000 || || 115 000 || || 115 000 || || 117 000 || || 117 000 || || 800 000

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– x  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| metai N[16] || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[17] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || ||

Reikalingi žmogiškųjų išteklių asignavimai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || metai N || metai N+1 || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais – FTE)[18] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[19] || - būstinėje || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[20].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| metai N || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || Netaikoma || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– x  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨ nuosaviems ištekliams

– ¨ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[21]

metai N || metai N+1 || metai N+2 || metai N+3 || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

[1]               1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1.)

[2]               2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1)

[3]               Susitarimo įsigaliojimo Europos Sąjungai datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.

[4]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[5]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[6]               Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[7]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[8]               DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[9]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija

[10]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[11]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[12]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[13]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[14]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[15]             Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[16]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[17]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[18]             CA= sutartininkai; LA = vietiniai darbuotojai; SNE= deleguotieji nacionaliniai ekspertai; INT = per agentūrą įdarbinti darbuotojai; JED=  jaunesnieji delegacijos ekspertai.

[19]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[20]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m.) 19 ir 24 punktus.

[21]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

PRIEDAS

Tarybos sprendimo

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) pasiūlymo priedas

EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA PAGAL NYKSTANČIŲ LAUKINĖS FAUNOS IR FLOROS RŪŠIŲ TARPTAUTINĖS PREKYBOS CONVENCIJOS XXI STRAIPSNĮ (3 DALĮ)

„Europos Sąjunga pareiškia, kad pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač pagal jos 191 straipsnį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus ir įgyvendinti juose numatytus įsipareigojimus, kurie padeda siekti šių tikslų:

– išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

– saugoti žmonių sveikatą;

– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

– remti tarptautines priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms, įskaitant klimato kaitos, spręsti.

Be to, Europos Sąjunga savo lygmeniu priima priemones siekdama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją taikyti priemones, susijusias su jos valstybių narių muitų sąjunga ir su jos bendra prekybos politika.

Europos Sąjunga pareiškia, kad ji jau yra priėmusi teisines priemones, privalomas jos valstybėms narėms, apimančias šia konvencija reguliuojamus reikalus, visų pirma 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir jį įgyvendinantį 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentą (EC) Nr. 865/2006[1].

Be to, Europos Sąjunga pareiškia, kad ji yra atsakinga už įsipareigojimų, susijusių su Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, kuriems taikoma Sąjungos teisė, įgyvendinimą.

Naudojimasis Sąjungos kompetencija dėl jos pobūdžio gali būti nuolat keičiamas.“

[1]               OL L 61, 1997 3 3, p. 1 ir OL L 166, 2006 6 19, p. 1.