This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013PC0812
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on information provision and promotion measures for agricultural products on the internal market and in third countries
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse
/* COM/2013/0812 final - 2013/0398 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse /* COM/2013/0812 final - 2013/0398 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Žemės ūkio produktų ir
žemės ūkio maisto produktų gamyba bei prekyba jais yra labai
naudinga Europos Sąjungai. Europos Sąjunga, kuri eksportuoja apie
18 % ir importuoja 20 % pasaulio žemės ūkio produktų,
neatsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir kartu su jomis gali
būti laikoma didžiausia šių produktų eksportuotoja ir
importuotoja. Europos apdirbamosios pramonės srityje žemės ūkio
maisto produktų sektorius pirmauja: jame dirba 13,5 % visų
apdirbamosios pramonės darbuotojų, jis sudaro 12,9 % šios srities
apyvartos. Šioje pramonės srityje veikia 310 000 įmonių, iš
kurių 99,1 % yra mažosios ir vidutinės įmonės
(MVĮ)[1].
Laikui bėgant Europos žemės ūkio maisto produktų
pramonėje daugiausia dėmesio imta skirti perdirbtų
produktų, kurie vis labiau vertinami ne tik Europoje, bet ir visame
pasaulyje, kokybei ir pridėtinei vertei. Šie produktai sudaro daugiau nei
du trečdalius visos ES žemės ūkio produktų eksporto
vertės, sektorius turi galimybių plėstis dar daugiau. Būtina, kad Europos žemės ūkis
ir nuo jo itin priklausoma žemės ūkio maisto produktų
pramonė neprarastų savo konkurencingumo ir rinkos dalies bei
didintų juos, kalbant ir apie vidaus rinką, ir apie eksporto
rinką, laikydamiesi su tarptautine prekyba susijusių ES
įsipareigojimų. Tačiau šiandien Europos žemės ūkis
susiduria su vis didesne konkurencija, visų pirma dėl rinkų
globalizacijos. Ši tendencija artimiausiais metais neturėtų kisti,
turint omenyje galimą Dohos raundo derybų pabaigą ir
vykstančias derybas dėl dvišalių ir regioninių
susitarimų. Šių susitarimų dažnai bijomasi, tačiau jie gali
atverti daug galimybių. Vis dėlto vidaus rinkoje tik maža Europos
vartotojų dalis suvokia, kiek pastangų turi įdėti Europos
ūkininkai, kad pateiktų geros kokybės, sveikus ir nepavojingus
produktus. Tik 14 % europiečių atpažįsta produktų,
kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma
geografinė nuoroda (SGN), logotipus, nors šios nuorodos yra
pagrindinės Europoje taikomos ES kokybės sistemos. Eksporto
sektoriuje investicijos į rinkodarą ir produktų pardavimas
tolimų šalių rinkose yra sunki užduotis sektoriui, kurį
daugiausia sudaro MVĮ arba labai mažos įmonės. Žinoma, tai kelia sunkumų Europos
ūkininkams, tačiau kartu sukuria naujų galimybių, kurias
reikia veiksmingai išnaudoti, visų pirma taikant bendros žemės
ūkio politikos priemones. Europos žemės ūkio sėkmė
priklausys nuo gebėjimų užimti didesnę rinkos dalį ir nuo
to, ar maisto pramonės sektorius, kuriame vyrauja didžiulė
konkurencija, ir toliau išliks svarbus ES ekonomikai ir prekybai. Esant tokioms aplinkybėms, būtina įgyvendinti
modernią ir plačių užmojų propagavimo politiką, kuria
būtų atsižvelgta į anksčiau taikytų propagavimo
programų rezultatus ir kuri taptų nauju bendros žemės ūkio
politikos modernizavimo etapu. Šios politikos tikslas – remti žemės
ūkio sektorių, visų pirma MVĮ ir gamintojų
organizacijas, kurios yra sektoriaus pagrindas, kad jos galėtų
tvirtai ir aktyviai prisidėti prie visos Sąjungos, o ypač kaimo
vietovių, ekonomikos augimo. Tam reikia įgyvendinti propagavimo
politiką, kuri būtų pertvarkyta įtraukiant naujus paramos
gavėjus (šakines ir tarpšakines nacionalines ir europines gamintojų
organizacijas), kuriai būtų skiriama papildomų lėšų ir
pagal kurią vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose
būtų taikomos skirtingos priemones. Šis pasiūlymas, kuriame numatoma
laipsniškai, tačiau labai padidinti propagavimo priemonėms
skirtą biudžetą, bus finansuojamas iš sumų, kurias
2014–2020 m. jau numatyta skirti ES bendrai žemės ūkio politikai.
Šių išlaidų sąmata parengta atsižvelgiant į galimybes,
kuriomis dėl didėjančios paklausos būtina pasinaudoti
trečiosiose šalyse, pvz., Azijoje, kurioje, kaip tikimasi, iki
2050 m. žemės ūkio produktų importas vien tik į ASEAN[2] valstybes nares padidės
daugiau nei 17 mlrd. USD[3]. Be didėjančios paklausos, visų
pirma besiformuojančiose rinkose, į kurias ES jau eksportuoja labai
daug žemės ūkio maisto produktų, pasibaigus keletui šiuo metu
vykstančių derybų dėl prekybos bendrai pagerės
mūsų galimybės patekti į rinką. Šiuo metu
vykstančios derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų
susijusios su rinkomis, kurių dabartinė vertė Europos žemės
ūkio maisto produktų sektoriuje – maždaug 35 mlrd. EUR per
metus. Dėl didėjančios paklausos ir po derybų liberalizuotos
didžiosios dalies prekybos ši suma tikriausiai labai padidės. Pavyzdžiui,
iki 2027 m. sudarius plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimą su
Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ES žemės ūkio produktų
eksportas galėtų padidėti maždaug 15 % (daugiau nei 1,7
mlrd. EUR per metus), o perdirbtų žemės ūkio produktų
eksportas – 45 % (daugiau nei 13,4 mlrd. EUR per metus)[4]. Sudarius plataus užmojo
laisvosios prekybos susitarimą su Japonija, ES žemės ūkio maisto
produktų eksportas į šią šalį ilgainiui padidėtų
137 % (daugiau nei 5,9 mlrd. EUR per metus)[5]. Taigi kalbama apie strateginę ir Europos
žemės ūkio maisto produktų sektorių
struktūrizuojančią galimybę, kurią reikia išnaudoti
formuojant plataus užmojo ir naujovišką politiką ir atsižvelgiant
į šiame sektoriuje veikiančių Europos MVĮ svarbą. Kad
šios įmonės galėtų išnaudoti tokią puikią
galimybę, jas reikia remti, konsultuoti ir skatinti. Tam reikalinga
plataus masto viešoji politika, kurią taikant būtų galima
išnaudoti šią galimybę. Į šį pasiūlymą
įtrauktos sumos sudarys sąlygas artimiausiais metais patikimai
įgyvendinti šią politiką. Bendrosios aplinkybės Taikant bendrą žemės ūkio
politiką (BŽŪP) įmanoma padidinti ir akcentuoti Europos
žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą. Šiuo metu vyksta
reforma, dėl kurios įgyvendinant šią politiką po 2013 m.
bus galima visiškai prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio
ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų; žemės ūkis
bus remiamas kaip apsirūpinimo maistu saugumo, tvaraus gamtos
išteklių naudojimo ir kaimo vietovių dinamiškumo šaltinis. Kartu
būtina reformuoti vieną iš BŽŪP priemonių – informavimo
apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo politiką. Žemės ūkio produktų propagavimo politika, kaip BŽŪP
priemone, turi būti siekiama BŽŪP reformos tikslų iki
2020 m., visų pirma, stiprinti Europos žemės ūkio
konkurencingumą vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Konkretūs
tikslai: –
didinti vartotojų informuotumą apie
Europos žemės ūkio produktų pranašumus; –
vidaus rinkoje ir trečiųjų
šalių rinkose ieškoti naujų galimybių Europos žemės
ūkio produktams ir skverbtis į naujas rinkas; –
pagerinti politikos veiksmingumą ir
rezultatyvumą. Įgyvendinant BŽŪP didėjo
Sąjungos parama informavimui apie žemės ūkio produktus ir
jų propagavimui. Iki 2000 m. informavimo ir propagavimo
priemonės buvo numatomos sektorių lygmeniu. 2000 m.
sektorinės priemonės sujungtos į horizontaliąją
sistemą. 2000–2007 m. šiai veiklai buvo taikomi du atskiri
reglamentai: vienas – vidaus rinkai, kitas – trečiosioms šalims[6]. 2008 m. abu reglamentai
(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008[7]
ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008[8])
sujungti į bendrą horizontalią sistemą, jų turinys
beveik nepakito. Pasiūlymo tikslai Šio pasiūlymo tikslas – sudaryti
sąlygas vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyje įgyvendinti
informavimo ir propagavimo priemones, kad žemės ūkio sektorius
susidorotų su daugybe uždavinių, susijusių su
didėjančia konkurencija ir rinkų atvėrimu. Europos
žemės ūkio sėkmė priklausys nuo gebėjimų užimti
didesnę rinkos dalį ir nuo to, ar labai konkurencingas maisto
pramonės sektorius (maisto produktų grandinė sudaro 6 %
Sąjungos bendrojo vidaus produkto – BVP) išliks svarbus Sąjungos
ekonomikai ir prekybai. Priemonės bus įgyvendinamos pagal
Europos informavimo ir propagavimo strategiją, kurioje daugiausia
dėmesio bus skirta rinkoms ir akcentuotiniems produktams bei informacijai
(pvz., didelės pridėtinės vertės produktams), atsižvelgiant
į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir į
rinkų perspektyvumą, kartu išvengiant priemonių kartojimosi ir
lėšų išskaidymo. Tikimasi, kad šiuo pasiūlymu bus atkurta
trečiosiose šalyse įgyvendinamų priemonių pusiausvyra. Siekiant didinti priemonių
skaičių ir jų kokybę reikia, nenukrypstant nuo BŽŪP
iki 2020 m. reformos, kuria ūkininkai skatinami burtis į organizacijas,
į sistemą įtraukti naujus paramos gavėjus, pvz.,
gamintojų organizacijas. Be to, reikia siekti didžiausios
investicijų į šias priemones grąžos ir numatyti griežtas
produktų kilmės arba prekių ženklų, kuriais papildoma
bendro pobūdžio informacija apie produktą ir pabrėžiamos
esminės Europos žemės ūkio produktų savybės, nurodymo
taisykles. Atskirų valstybių narių
ūkinės veiklos vykdytojų pasiūlytos programos labai
prisideda prie Europos pridėtinės vertės, jomis pabrėžiama
Europos žemės ūkio produktų įvairovė, todėl
vykdant reformą bus skatinama įgyvendinti tokias programas. Komisijos iniciatyvos, kaip antai, aukšto
lygio prekybos misijos arba dalyvavimas tarptautinėse parodose, padeda
Europos žemės ūkio produktams patekti į naujas rinkas. Pasiūlyme numatoma teikti naujas
suinteresuotosioms šalims skirtas techninės paramos paslaugas, kurios
padėtų paprasčiau keistis informacija apie informavimo ir
propagavimo priemones arba gerąją patirtį ir įgyti daugiau
patirties. Be to, juo siekiama supaprastinti informavimo
ir propagavimo politikos valdymą. Siūloma, kad Komisija aktyviau
dalyvautų valdant daugiašales programas ir taip būtų
supaprastintas jų rengimas bei įgyvendinimas. Kad prižiūrint ir
kontroliuojant priemones būtų išvengta dubliavimosi ir ilgų procedūrų,
reikia patikslinti atitinkamus valstybės narės ir Komisijos
vaidmenis. Siūloma, kad programas atrinktų tik Komisija. Be to, kiekvienos priemonės atveju bus
sistemingiau atliekamas poveikio vertinimas, iš kurio paaiškėtų, ar
numatyti tikslai iš tiesų buvo pasiekti. Bus nustatyta propagavimo
politikos rezultatų vertinimo sistema, parengiant su jos strateginiais
tikslais susijusį bendrą rodiklių rinkinį ir laikantis
bendros BŽŪP stebėsenos ir vertinimo sistemos. ES pridėtinė vertė Žemės ūkio politika yra Europos
politika. Valstybės narės ne įgyvendina atskiras 28 žemės
ūkio politikas, o bendrai sujungia savo išteklius, kad būtų
vykdoma Europos politika su bendru biudžetu. Žemės ūkis yra
vienintelis sektorius, kuriam taikoma bendra politika ir kurio bendros
taisyklės, įskaitant ir propagavimo taisykles, nustatytos Sutartyje.
Vykdoma BŽŪP reforma turi apimti visas šios politikos priemones. Visų pirma, bendrojoje rinkoje
ėmusis veiksmų ES lygmeniu, bus padarytas didelis poveikis šiose
srityse: a) bus paprasčiau įgyvendinti bendras informavimo programas,
kurias savaime valstybės narės arba įmonės įgyvendina
neaktyviai, o dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis – dar
mažiau, ir b) bus įgyvendinamos daugiašalės valstybių narių
keitimosi patirtimi programos ir masto ekonomijos programos. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis Su suinteresuotosiomis šalimis daug
konsultuotasi. 2011 m. liepos 14 d. paskelbusi žaliąją
knygą Komisija pradėjo diskusijas, kurių rezultatai pristatyti
2011 m. lapkričio mėn. konferencijoje dėl žemės
ūkio produktų propagavimo, surengtoje Europos Sąjungai
pirmininkaujančios Lenkijos. 2011 m. gruodžio mėn. posėdyje
Taryba priėmė išvadas dėl žaliosios knygos. Komisijai
priėmus komunikatą šia tema, 2012 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. Be to, 2012 m. kovo
mėn. posėdžiuose konsultuotasi su patariamuoju komitetu propagavimo
klausimais ir BŽŪP supaprastinimo ekspertų grupe. Dabartinės
sistemos vertinimas 2012 m. sausio mėn paskelbtas
vertinimas, kurį užsakė Europos Komisija ir atliko išorės
konsultantas. Vertinime išsamiai ir nepriklausomai išnagrinėta
dabartinė sistema. Jame įvertinta ES informavimo apie žemės
ūkio produktus ir jų propagavimo politikos svarba atsižvelgiant
į Tarybos reglamente (EB) Nr. 3/2008 nustatytus tikslus ir jos
derėjimas su kitomis pagal BŽŪP taikomomis propagavimo
priemonėmis. Analizės laikotarpis – 2002–2010 m. Poveikio vertinimas Poveikio vertinime, pagrįstame
dabartinės politikos sistemos vertinimu ir būsimų
užduočių bei poreikių analize, vertinamas ir lyginamas
trijų skirtingų scenarijų poveikis. Reformos scenarijai parengti
atsižvelgiant į tris palyginimo elementus, paaiškėjusius viešose
diskusijose ir iš įvairių suinteresuotųjų šalių
nuomonių: tikslinė(s) rinka (-os), Europos propagavimo strategija
arba jos nebuvimas ir, galiausiai, taisyklės, susijusios su
privačiais prekių ženklais ir produktų kilme. Pateikti trys
scenarijai, kuriais remiantis turėjo būti priimtas sprendimas: • „pagerinta dabartinė
padėtis“ – ribotai pritaikyti propagavimo politiką. Šiame scenarijuje
pripažįstama propagavimo politikos pridėtinė vertė ir
siekiama ištaisyti nustatytus trūkumus, kad politika taptų paprastesnė
ir prieinamesnė, sudaranti sąlygas paramos gavėjams kuo geriau
pasinaudoti turimomis priemonėmis ir jiems skirti tinkamą
techninę paramą. • „tikslinis“ scenarijus apima ne
tik pagerintos dabartinės padėties suteikiamas galimybes – jame
nustatytos tikslingesnės propagavimo priemonės vidaus ir išorės
rinkose, parengiant ir įgyvendinant strategiją. Be to, jame
skirtingų valstybių narių ūkinės veiklos vykdytojai
skatinami bendradarbiauti (pereinant prie tiesioginio daugiašalių
programų valdymo). Įgyvendinant strategiją taip pat
būtų galima išplėsti propagavimo sistemos reikalavimus
atitinkančių produktų ir temų skaičių. Galiausiai
šiame scenarijuje siūloma geriau naudoti produktų kilmės
nuorodas ir prekių ženklus (pvz., ant reklamjuosčių nurodyti
prekių ženklų pavadinimus). • „tik trečiosioms šalims
skirtu“ scenarijumi siekiama tokių pat svarbių politikos
rezultatų, kaip tiksliniu scenarijumi, tačiau visos numatytos
propagavimo priemonės skirtos tik trečiosioms šalims ir valdomos
tiesiogiai Komisijos, laikantis atrankos strategijos. Į šį
scenarijų įtrauki pagerintos dabartinės padėties scenarijuje
siūlomi patobulinimai. Be to, paramą pagal sistemą
būtų galima teikti ne tik bendro pobūdžio propagavimui, bet ir
komercinėms priemonėms, skirtoms privatiems individualiems
prekių ženklams, taip pat būtų galima sudaryti platesnį
reikalavimus atitinkančių produktų ir temų
sąrašą. Atlikus poveikio vertinimą atrodo, kad
pagerintos dabartinės padėties scenarijuje per mažai dėmesio
skiriama priemonėms, kuriomis sukuriama didelė Europos Sąjungos
pridėtinė vertė, o tik trečiosioms šalims skirtas
scenarijus – pernelyg rizikingas, turint omenyje žemą informuotumo apie
Europos žemės ūkio produktus lygį, todėl tikslinis
scenarijus būtų tinkamiausias siekiant parengti žemės ūkio
sektorių ir rinkų ekonominio augimo poreikiais labiau
pagrįstą propagavimo sistemą ir kartu gerinti
europiečių informuotumą apie nuolat didėjantį
produktų pasirinkimą. 3. Sistemos valdymas Dabartinė sistema valdoma pasidalijamojo
valdymo būdu (pagrindinės programų įgyvendinimo išlaidos)
ir tiesioginio valdymo būdu (Komisijos iniciatyva įgyvendinamos
informavimo ir propagavimo priemonės). Priėmus šį
reglamentą turėtų labai padidėti bendras
įgyvendinamų priemonių skaičius, taigi ir išlaidos pagal
pasidalijamąjį ir tiesioginį valdymą, be to, labai
padidėtų tiesioginio valdymo priemonių dalis, nes siekiant
skatinti daugiašalių programų įgyvendinimą, būtų
pereita prie šio valdymo būdo. Atlikusi išlaidų veiksmingumo
analizę Komisija gali nuspręsti perduoti visas ar dalį programos
valdymo užduočių vykdomajai įstaigai, laikydamasi Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 62
straipsnio[9].
Savo komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[10] Komisija pasiūlė
išnagrinėti galimybę visapusiškiau naudotis vykdomųjų
įstaigų paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, laikydamasi
Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003[11]
3 straipsnio 4 dalies ir Reglamento (ES) Nr. xxx/xxxx dėl bendros
žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos[12] [BŽŪP horizontalusis reglamentas]
6 straipsnio g punkto, Komisija ketina tam tikras informavimo ir propagavimo
programų (visų pirma, daugiašalių programų) tiesioginio
valdymo užduotis ir paprastų programų pasiūlymų vertinimo
užduotis patikėti veikiančiai vykdomajai įstaigai, siekiant
gerinti paslaugų kokybę ir padidinti ES matomumą jai
įgyvendinant informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų
propagavimo priemones. 4. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Teisinis pagrindas Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 42 ir 43 straipsniais. Subsidiarumo ir proporcingumo principai · Subsidiarumo principas ES propagavimo ir informavimo politika
naudingai papildo ir stiprina valstybių narių vykdomą
veiklą, visų pirma propaguojant šių produktų
įvaizdį Sąjungos ir trečiųjų šalių vartotojų
akyse, ypač kokybės, maistingumo, maisto saugos ir gamybos
būdų požiūriu. Ši veikla, padėdama atverti naujas rinkas
trečiosiose šalyse, taip pat gali keleriopai sustiprinti nacionalinių
ar privačių priemonių poveikį. Šis pasiūlymas priklauso bendrai ES ir
valstybių narių kompetencijai ir atitinka subsidiarumo principą. · Proporcingumo principas Vis labiau liberalizuojant prekybą,
įskaitant prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, prekyba
tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių tampa
vis svarbesnė. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į
BŽŪP orientaciją į rinką, reglamentas dėl informavimo
apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių
vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse – svarbi priemonė, atitinkanti
naująjį PPO susitarimą dėl žemės ūkio. Todėl ES kompetencijai taip pat priklauso
skatinti laikytis aukštų Sąjungos žemės ūkio produktų
kokybės standartų ir rengti bendras propagavimo programas, kurias
įgyvendintų kelios ES šalys arba kurios apimtų kelis žemės
ūkio sektorius. Pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą. 5. POVEIKIS BIUDŽETUI Lyginant su dabartine padėtimi,
pasiūlyme numatyta, kad informavimo apie žemės ūkio produktus ir
jų propagavimo priemonėms skiriamas biudžetas laipsniškai, bet
smarkiai didės (2013 m. biudžete numatyta 61,5 mln. EUR suma, o
2020 m. biudžete – 200 mln. EUR). Išsamesni pasiūlymo poveikio
biudžetui duomenys pateikiami finansinėje pažymoje. 2014–2020 m. daugiametės finansinės
programos (DFP) pasiūlyme numatytos pirmojo BŽŪP ramsčio
tiesioginių išmokų ir rinkos priemonių išlaidų sumos.
Dėl atsargumo Komisija atsižvelgė į 2013 m. vasario 8 d. Europos
Vadovų Tarybos išvadas dėl DFP. Jei bus priimtas DFP reglamentas,
informavimo ir propagavimo priemonės bus finansuojamos neviršijant Europos
Vadovų Tarybos sutartų sumų. 2013/0398 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informavimo apie žemės
ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir
trečiosiose šalyse EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir
43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[13], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[14], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) pagal Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 3/2008[15]
Sąjunga vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse gali įgyvendinti
informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų gamybos būdus,
taip pat apie kai kuriuos iš žemės ūkio produktų pagamintus
maisto produktus, ir jų propagavimo priemones; (2) šių priemonių
tikslas – didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą vidaus
rinkoje ir trečiosiose šalyse, geriau informuojant vartotojus apie
Sąjungos žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto
produktus, taip pat ieškant naujų rinkų ir patenkant į jas. Šios
priemonės naudingai papildo ir sustiprina valstybių narių
įgyvendinamas priemones; (3) atsižvelgiant į
įgytą patirtį ir žemės ūkio sektoriaus bei rinkų
ateities perspektyvas Sąjungoje ir už jos ribų, reikia
peržiūrėti Reglamentu (EB) Nr. 3/2008 nustatytą
sistemą, kad ji taptų veiksmingesnė ir nuoseklesnė. Dėl
šios priežasties Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 turėtų būti
panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu; (4) laikantis konkurencijos
taisyklių, vidaus rinkoje gali būti įgyvendinamos tik
informavimo apie Sąjungos žemės ūkio produktų gamybos
būdų ypatumus priemonės arba informavimo Sąjungai
aktualiomis temomis, pvz., apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
Nr. 1151/2012[16]
nustatytas Europos kokybės sistemas, priemonės; (5) be to, reikėtų
numatyti priemones, susijusias su Sąjungos produktų autentiškumo
pridėtine verte, kad vartotojai gautų daugiau informacijos apie
autentiškų produktų privalumus lyginant su imituotais arba padirbtais
produktais; taip bus labai prisidėta, kad Sąjungoje ir
trečiosiose šalyse taptų labiau žinomi ženklai, nuorodos ir
santrumpos, kuriais nurodoma, kad produktas priklauso Reglamentu (ES)
Nr. 1151/2012 nustatytoms kokybės sistemoms; (6) Sąjunga daugiausia
eksportuoja gatavus žemės ūkio produktus, tarp kurių – Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) I priede nenurodyti
produktai. Todėl į informavimo ir propagavimo sistemą
reikėtų įtraukti tam tikrus maisto produktus, pagamintus iš
žemės ūkio produktų, atsižvelgiant į kitas bendros
žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) sistemas, kaip antai
Europos kokybės sistemas, kurias jau numatyta taikyti šiems produktams; (7) informavimas apie
Sąjungos vynus ir jų propagavimas yra viena iš svarbiausių
pagalbos programų priemonių, pagal BŽŪP numatytų vyno
sektoriuje. Todėl reikia numatyti, kad informavimo ir propagavimo
priemonės pagal šią sistemą vynui būtų taikomos
vieninteliu atveju – kai vynas siejamas su kitu žemės ūkio arba
maisto produktu; (8) 2001–2011 m. tik
30 % pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 informavimui ir
propagavimui skirto biudžeto panaudota priemonėms, susijusioms su
trečiųjų šalių rinkomis, nors šios rinkos suteikia
daugybę augimo galimybių. Reikėtų numatyti konkrečias
nuostatas, kaip skatinti įgyvendinti kuo daugiau informavimo apie
žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių
trečiosiose šalyse (tikslas – 75 % numatytų išlaidų),
visų pirma skiriant didesnę finansinę paramą; (9) kad įgyvendinamos
informavimo ir propagavimo priemonės būtų veiksmingos, jos
turėtų būti numatytos informavimo ir propagavimo programose. Iki
šiol šias programas siūlydavo šakinės arba tarpšakinės organizacijos.
Siekiant padidinti siūlomų priemonių skaičių ir
pagerinti jų kokybę, į programos dalyvių sąrašą
reikėtų įtraukti ir gamintojų organizacijas. Be to,
Komisijai reikėtų suteikti galimybę papildyti šias programas jos
pačios iniciatyva įgyvendinamomis priemonėmis, visų pirma
priemonėmis siekiant atverti naujas rinkas; (10) Sąjungos bendrai
finansuojamos informavimo ir propagavimo priemonės turi suteikti tam
tikrą europinę dimensiją. Siekiant šio tikslo, kad
būtų išvengta lėšų išskaidymo ir būtų padidintas
Europos matomumas įgyvendinant šias informavimo apie žemės ūkio
produktus ir jų propagavimo priemones, reikia numatyti parengti veiklos
programą, kurioje būtų nustatyti šių priemonių
strateginiai prioritetai, susiję su tikslinėmis šalimis, produktais,
temomis arba rinkomis, taip pat pagal programas platinami informavimo ir
propagavimo pranešimai. Visų pirma Komisija atsižvelgs į itin
svarbią mažųjų ir vidutinių įmonių užimamą
vietą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, į
sektorius, kuriems taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/20... [... m.
.....d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas
bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO
reglamentas) (COM(2011) 626)] 154, 155 ir 156 straipsniuose nustatytos
išskirtinės priemonės, o trečiosiose šalyse įgyvendinamų
priemonių atveju – į derybas dėl laisvosios prekybos
susitarimų, vykstančias taikant Europos Sąjungos prekybos
politiką; (11) siekiant užtikrinti
veiksmingą informavimo ir propagavimo priemonių
įgyvendinimą, jį reikėtų perduoti tinkamai atrinktoms
vykdomosioms institucijoms; (12) be informavimo ir propagavimo
priemonių, Komisija turėtų Europos lygmeniu teikti ir
koordinuoti techninės paramos paslaugas, kurių tikslas – padėti
ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti bendrai finansuojamose programose,
įgyvendinti veiksmingas kampanijas arba plėtoti jų eksporto
veiklą; (13) Sąjungos bendrai
finansuojamos informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų
propagavimo priemonės įgyvendinamos neatsižvelgiant į
prekių ženklus ar konkrečią produktų kilmės
vietą. Tačiau nurodyti prekių ženklus ar produktų
kilmę gali būti labai naudinga, ypač įgyvendinant
propagavimo priemones trečiosiose šalyse. Todėl laikantis
specifinių nustatytinų taisyklių, visų pirma pramoninės
nuosavybės teisių apsaugos srityje, reikėtų teikti daugiau
informacijos apie prekių ženklus ir prekių kilmę, nepažeidžiant
tinkamos pusiausvyros, kai skelbiami bendro pobūdžio pranešimai apie
Sąjungos žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų
maisto produktų esmines savybes; (14) Sąjunga deda pastangas,
kad supaprastintų BŽŪP reguliavimo aplinką. Šį
principą reikia taikyti ir reglamentui dėl informavimo apie
žemės ūkio produktus ir jų propagavimo. Pirmiausia reikia
peržiūrėti informavimo ir propagavimo programų administracinio
valdymo principus, siekiant juos supaprastinti ir suteikti Komisijai
galimybių nustatyti programų pasiūlymų teikimo ir atrankos
taisykles ir procedūras; (15) bendradarbiaujant
skirtingų valstybių narių ekonomikos dalyviams labai
padidėja Europos pridėtinė vertė ir informuotumas apie
žemės ūkio produktų įvairovę. Nežiūrint to, kad
pirmenybė teikiama programoms, kurias bendrai rengia keleto valstybių
narių pasiūlymus teikiančios organizacijos, 2001–2011 m.
tokios programos sudarė tik 16 % pagal Reglamentą (EB)
Nr. 3/2008 informavimo ir propagavimo priemonėms skirto biudžeto.
Atsižvelgiant į tai reikėtų nustatyti naujas nuostatas,
visų pirma biudžeto valdymo, kad būtų galima įveikti
dabartines programų įgyvendinimo kliūtis; (16) reikėtų nustatyti
priemonių finansavimo kriterijus. Paprastai Sąjunga turėtų
dengti tik dalį programų įgyvendinimo išlaidų, kad
pasiūlymus teikiantys suinteresuotieji subjektai prisiimtų daugiau
atsakomybės. Kai kurios administravimo ir personalo išlaidos, nesusijusios
su BŽŪP įgyvendinimu, yra neatsiejama informavimo ir propagavimo
priemonių dalis, todėl galės būti laikomomis
atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus; (17) kiekvienos priemonės
įgyvendinimas turėtų būti stebimas ir vertinamas, siekiant
gerinti kokybę ir parodyti jos rezultatus. Šiuo tikslu turėtų
būti sudarytas rodiklių sąrašas, o propagavimo politikos
poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į
strateginius jos tikslus. Komisija turėtų nustatyti šios politikos
stebėsenos ir vertinimo sistemą, suderintą su BŽŪP
bendrąja stebėsenos ir vertinimo sistema; (18) siekiant užtikrinti šiame
reglamente numatytų priemonių nuoseklumą ir veiksmingumą,
taip pat patikimą jų valdymą ir efektyvų Sąjungos
lėšų naudojimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai
turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriuose
būtų nustatytos konkrečios prekių ženklų ir
produktų kilmės vietos nurodymo sąlygos, siūlymus
teikiančių subjektų atrankos kriterijai, vykdomųjų
institucijų dalyvavimo konkurse sąlygos ir sąlygos, kuriomis
pasiūlymą teikiančiam subjektui gali būti leidžiama pačiam
įgyvendinti kai kurias programos dalis, galiausiai, konkretūs
paprastų programų informavimo ir propagavimo priemonių
išlaidų finansavimo kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama
parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip
pat ir su išorės ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais
susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus
Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų
vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (19) siekiant, kad parėjimas
nuo Reglamentu (EB) Nr. 3/2008 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu
nustatytos sistemos būtų sklandesnis, Komisijai turėtų
būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti
aktus dėl pereinamojo laikotarpio priemonių nustatymo pereinant nuo
Reglamento (EB) Nr. 3/2008 nuostatų prie šio reglamento
nuostatų; (20) siekiant užtikrinti vienodas
šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo
aktus, susijusius su veiklos programa, kurioje būtų nustatyti
strateginiai prioritetai, paprastų programų atranka,
įgyvendinimo taisyklėmis, paprastų programų stebėsena
ir kontrole, paprastų pagal šį reglamentą atrinktų programų
įgyvendinimo sutarčių sudarymo taisyklėmis ir bendra programų
poveikio vertinimo sistema. Šiais įgaliojimais turėtų būti
naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 182/2011[17];
(21) siekiant didesnio
įvairių pagal pirmąjį BŽŪP ramstį
įgyvendinamų propagavimo priemonių nuoseklumo, reikėtų
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../20... [18] įgyvendinamas informavimo
ir propagavimo priemones suderinti su horizontaliais pagal šį
reglamentą nustatytinais strateginiais prioritetais; (22) atsižvelgiant į
propagavimo politikos ryšį su kitomis BŽŪP priemonėmis, šio
reglamento tikslų galima veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu,
pasinaudojant daugiametėmis Sąjungos finansavimo garantijomis ir
pirmenybę teikiant aiškiai nustatytiems prioritetams. Todėl šis
reglamentas atitinka Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje
nustatytą subsidiarumo principą. Kadangi šis reglamentas taikomas
tiek, kiek būtina jo tikslams pasiekti, jis taip pat atitinka minėtos
sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I skyrius BENDROSIOS
NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas Iš Sąjungos biudžeto šiame reglamente
nustatytomis sąlygomis gali būti finansuojamos informavimo apie
žemės ūkio produktus ir kai kuriuos iš jų pagamintus maisto
produktus ir jų propagavimo priemonių (toliau – informavimo ir
propagavimo priemonės), įgyvendinamų vidaus rinkoje arba
trečiosiose šalyse, visos išlaidos arba išlaidų dalis. 2 straipsnis Vidaus rinkoje įgyvendinamos priemonės Finansavimo reikalavimus atitinkančios
vidaus rinkos priemonės: a) informavimo priemonės,
kurių tikslas – pabrėžti Sąjungos žemės ūkio
produktų gamybos metodų ypatumus, visų pirma maisto saugumo,
autentiškumo, maistingumo ir higienos aspektų, gyvūnų
gerovės arba aplinkos apsaugos požiūriu; b) informavimo priemonės, susijusios
su 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis temomis. 3 straipsnis Trečiosiose šalyse įgyvendinamos priemonės Finansavimo reikalavimus atitinka šios
trečiosiose šalyse įgyvendinamos priemonės: a) informavimo priemonės,
kurių tikslas – pabrėžti žemės ūkio ir maisto produktų
savybes, ir informavimo priemonės, susijusios su 5 straipsnio 4 dalyje
nurodytomis temomis; b) propagavimo priemonės,
kurių tikslas – didinti ES kilmės žemės ūkio ir maisto
produktų pardavimo kiekį. 4 straipsnis Priemonių apibūdinimas 1. Informavimo ir propagavimo
priemonės nesiejamos su prekių ženklais. Tačiau produktų
prekių ženklai gali būti matomi demonstruojant arba degustuojant
produktus ir nurodomi informavimo ir propagavimo medžiagoje konkrečiomis
sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal 6 straipsnio a
punktą. 2. Informavimo priemonėmis
neskatinama vartoti produkto dėl jo kilmės. Tačiau produktų
kilmės nuoroda gali būti pateikiama informavimo ir propagavimo
medžiagoje konkrečiomis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal
6 straipsnio a punktą. 3. Informavimo ir propagavimo
priemonės įgyvendinamos: a) pagal informavimo ir propagavimo
programas (toliau – programos), kurių tikslas – keletu nuoseklių
priemonių teikti daugiau informacijos nurodytomis temomis arba apie susijusius
produktus, taip pat didinti šių produktų pardavimo kiekį; b) Komisijos iniciatyva. 5 straipsnis Reikalavimus atitinkantys produktai ir temos 1. 3 straipsnyje nurodytos
informavimo ir propagavimo priemonės gali būti taikomos toliau
išvardytiems produktams, siekiant pateikti gamybos būdų
pavyzdžių ir informuoti 2 straipsnyje bei 3 straipsnio a punkte nurodytoms
temomis: a) žemės ūkio produktams,
išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau –
Sutartis) I priede, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. [COM(2011) 416][19]
I priede išvardytus žuvininkystės ir akvakultūros produktus ir
tabaką; b) iš žemės ūkio produktų
pagamintiems maisto produktams, išvardytiems Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priedo I punkte; c) spiritiniams gėrimams, kuriems pagal
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008[20] suteikta saugoma
geografinė nuoroda. 2. Informavimo ir propagavimo
priemonės vynui gali būti taikomos su sąlyga, kad ta pati
programa apima kitus 1 dalies a arba b punkte nurodytus produktus. 3. Vidaus rinkoje
įgyvendinamos priemonės, susijusios su 1 dalies c punkte nurodytais
spiritiniais gėrimais ir 2 dalyje nurodytu vynu, apima tik vartotojų
informavimą apie Europos kokybės sistemas, susijusias su
geografinėmis nuorodomis. 4. 2 straipsnio b punkte ir
3 straipsnio a punkte nurodytos temos: a) Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012,
Reglamentu (EB) Nr. 110/2008 ir ... m. .... d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas
bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO
reglamentas) (COM(2011)626)] 70 straipsniu nustatytos kokybės sistemos; b) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007[21] apibrėžta ekologinė
gamyba; c) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES) Nr. 228/2013[22]
21 straipsnyje apibrėžtas atokiausiems regionams būdingų
kokybiškų žemės ūkio produktų grafinis simbolis. 6 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: a) prekių ženklų matomumo
demonstruojant arba degustuojant produktus ir jų nurodymo informavimo ir
propagavimo medžiagoje konkrečių sąlygų, nurodytų 4
straipsnio 1 dalyje; b) produktų kilmės nuorodos
pateikimo sąlygų, nurodytų 4 straipsnio 2 dalyje. II skyrius INFORMAVIMO IR PROPAGAVIMO PRIEMONIŲ
ĮGYVENDINIMAS 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 7 straipsnis Pasiūlymus teikiantys subjektai Programą gali siūlyti: a) valstybių narių
šakinės arba tarpšakinės organizacijos; b) Sąjungos šakinės arba
tarpšakinės organizacijos; c) ... m. ... d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas
bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO
reglamentas) (COM(2011) 626)] 160 ir 107 straipsniuose apibrėžtos
gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos. 8 straipsnis Veiklos programa 1. Informavimo ir propagavimo
priemonėmis didinamas Europos žemės ūkio konkurencingumas vidaus
rinkoje ir trečiosiose šalyse. Tikslai, kuriuos reikės pasiekti, bus
nustatyti 2 dalyje nurodytoje veiklos programoje. 2. Komisija įgyvendinimo
aktu priima veiklos programą, kurioje išdėstomi siekiami tikslai,
prioritetai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo tvarka ir nurodoma bendra
finansavimo plano suma. Į jį taip pat įtraukiami pagrindiniai
vertinimo kriterijai, finansuotinų priemonių aprašas, nurodoma
kiekvienos rūšies priemonei skiriama apytikrė finansavimo suma,
preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis, o dotacijų atveju – maksimali
bendro finansavimo dalis. Pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo
aktas priimamas remiantis 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta patariamąja
procedūra. 3. 1 dalyje nurodyta
veiklos programa įgyvendinama Komisijai paskelbus: a) paprastų programų atveju –
kvietimą teikti pasiūlymus, kuriame visų pirma nurodomos
dalyvavimo sąlygos ir pagrindiniai vertinimo kriterijai; b) daugiašalių programų atveju –
kvietimą teikti pasiūlymus pagal Reglamento (ES, Euratomas)
Nr. 966/2012[23]
I dalies VI antraštinę dalį. 9 straipsnis Programos Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: a) paprasta programa – tai programa,
kurią gali teikti vienas ar keletas 7 straipsnio a arba c punkte
nurodytų pasiūlymus teikiančių subjektų iš tos
pačios valstybės narės; b) daugiašalė programa – tai
programa, kurią gali teikti keletas 7 straipsnio a arba c punkte
nurodytų pasiūlymus teikiančių subjektų iš keleto
valstybių narių arba viena ar keletas 7 straipsnio b punkte
nurodytų Europos organizacijų. 10 straipsnis
Komisijos iniciatyva įgyvendinamos priemonės 1. Komisija gali
įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose aprašytas informavimo ir propagavimo
priemones. Šios priemonės visų pirma gali būti dalyvavimas tarptautinės svarbos
prekių mugėse ir parodose, įrengiant Sąjungos produktų
įvaizdžiui propaguoti skirtus stendus arba vykdant tam skirtus veiksmus. 2. Komisija teikia
techninės paramos paslaugas, kurių tikslas – visų pirma
padėti gauti informacijos apie įvairias rinkas, palaikyti
aktyvią specialistų veiklą įgyvendinant informavimo ir
propagavimo politiką ir teikti daugiau informacijos apie teisės
aktų nuostatas, susijusias su programų rengimu ir įgyvendinimu. 11 straipsnis Dvigubo finansavimo draudimas Informavimo ir propagavimo priemonėms,
kurioms teikiama kita ES finansinė parama, visų pirma, pagal
... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. XXXX/20 [dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos
žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis
(COM(2011)627)[24]]
arba pagal ... m. .... d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas bendras žemės
ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas)
(COM(2011)626)], negali būti teikiama Sąjungos finansavimas pagal
šį reglamentą. 2 skirsnis Paprastų programų įgyvendinimas ir
valdymas 12 straipsnis Paprastų programų atranka 1. Komisija vertina ir atrenka
paprastų programų pasiūlymus, paskelbusi 8 straipsnio 3 dalies a
punkte nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais nusprendžia dėl atrinktų paprastų programų, dėl
galimų jų pakeitimų ir atitinkamų jų biudžetų.
Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą
nagrinėjimo procedūrą. 13 straipsnis Už
paprastų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos Visomis tinkamomis priemonėmis
paskelbęs konkursą, pasiūlymą teikiantis subjektas atrenka
institucijas, kurios įgyvendina atrinktas paprastas programas, visų
pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą priemonių įgyvendinimą. 14 straipsnis Paprastų programų įgyvendinimas, stebėsena ir
kontrolė 1. Atitinkamos valstybės
narės yra atsakingos už tinkamą pagal 12 straipsnį atrinktų
paprastų programų įgyvendinimą ir su jomis susijusius
mokėjimus. Valstybės narės užtikrina, kad visa informavimo ir
propagavimo medžiaga, parengta įgyvendinant minėtas programas,
atitiktų Sąjungos teisės aktus. 2. Valstybės narės įgyvendina
paprastas programas ir atlieka jų stebėseną bei kontrolę
laikydamosi ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros žemės ūkio politikos
finansavimo, valdymo ir stebėsenos (COM(2011) 628] ir tvarkos, nustatytos
pagal 22 straipsnio pirmos pastraipos a punkto. 15 straipsnis Finansinės paprastų programų nuostatos 1. Sąjungos finansinė
parama paprastoms programoms neviršija 50 % finansavimo reikalavimus
atitinkančių išlaidų. Likusias išlaidas dengia tik
pasiūlymus teikiantys subjektai. 2. 1 dalyje nurodytas
procentinis dydis padidinamas iki 60 % šiais atvejais: a) kai paprasta programa įgyvendinama
vienoje ar keliose trečiosiose šalyse; b) kai įgyvendinamos konkrečios
informavimo ir propagavimo priemonės, kuriomis Sąjungos švietimo
įstaigų mokiniai skatinami vartoti vaisius ir daržoves. 3. Tokiomis pačiomis
sąlygomis kaip paprastas programas Sąjunga gali finansuoti pagal 26
straipsnį atliekamus tyrimus informavimo ir propagavimo priemonių
taikymo rezultatams įvertinti. 4. Sąjunga finansuoja visas
ekspertų išlaidas, susijusias su programų atranka, pagal ... m.
... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20...
[dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
(COM(2011) 628] 4 straipsnio 2 dalies a punktą. 5. Pasiūlymus teikiantys
subjektai pateikia užstatus, kad būtų užtikrintas tinkamas
paprastų programų įgyvendinimas. 6. Informavimo ir propagavimo
priemones pagal paprastas programas Sąjunga finansuoja pagal ... m.
... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20...
[dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir
stebėsenos (COM(2011) 628] 4 straipsnio 1 dalies c punktą. 3 skirsnis Daugiašalių ir Komisijos iniciatyva
įgyvendinamų programų įgyvendinimas ir valdymas 16 straipsnis Finansavimo
būdai 1. Finansavimas gali būti
teikiamas vienu ar keletu Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012
nustatytų būdų: a) dotacijos daugiašalėms programoms; b) Komisijos iniciatyva įgyvendinamų
programų viešieji pirkimai. 2. Informavimo ir propagavimo
priemones pagal daugiašales arba Komisijos iniciatyva įgyvendinamas
programas Sąjunga finansuoja pagal ... m. ... d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros
žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
(COM(2011) 628] 4 straipsnio 2 dalies a punktą. 17 straipsnis Daugiašalių programų vertinimas Daugiašalių programų pasiūlymai
vertinami ir atrenkami remiantis 8 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytuose
kvietimuose teikti pasiūlymus išdėstytais kriterijais. 18 straipsnis Finansinės daugiašalių programų nuostatos Daugiašalių programų didžiausia
bendro finansavimo suma – 60 % visų finansavimo reikalavimus
atitinkančių išlaidų. Likusias išlaidas dengia tik
pasiūlymus teikiantys subjektai. 19 straipsnis Komisijos iniciatyva
įgyvendinamų priemonių viešieji pirkimai Viešiesiems pirkimams, kuriuos Komisija vykdo
savo vardu arba kartu su valstybėmis narėmis, taikomos Reglamente
(ES) Nr. 966/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012
nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės. 20 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga 1. Komisija tinkamais
būdais užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį skirsnį
finansuojamas priemones Sąjungos finansiniai interesai būtų
saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia
neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei
nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas
sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas
administracines ir finansines sankcijas. 2. Komisijai arba jos atstovams
ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų
dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių
Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. 3. Europos kovos su
sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir
patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES,
Euratomas) Nr. 883/2013[25]. ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr.
2185/96[26]
nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo,
korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos
finansiniams interesams, atvejus, susijusius su dotacijos susitarimu, dotacijos
sprendimu arba sutartimi, finansuojama iš Sąjungos lėšų. 4. Nepažeidžiant 1, 2 ir 3
dalių, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir
sprendimuose, sudaromuose įgyvendinant šią programą,
įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai
suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų
atitinkamą kompetenciją. 4 skirsnis Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai 21 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl: (a)
konkrečių sąlygų, kuriomis
kiekvienas 7 straipsnyje nurodytas pasiūlymą teikiantis subjektas
gali pateikti programą, visų pirma siekiant užtikrinti programos
dalyvių reprezentatyvumą ir platų mastą; (b)
sąlygų, kuriomis pasiūlymą
teikiančiam subjektui nukrypstant nuo 13 straipsnio gali būti
leidžiama pačiam įgyvendinti tam tikras programos dalis; (c)
13 straipsnyje nurodytų vykdomųjų
institucijų dalyvavimo konkursuose sąlygų; (d)
konkrečių sąlygų,
susijusių su paprastų programų ir informavimo ir propagavimo
priemonių reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis ir, jei reikia,
administracinėmis bei personalo išlaidomis. 22 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais priima: a) 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą
įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės tvarką; b) taisykles, susijusias su
paprastų programų, atrinktų pagal šį reglamentą,
įgyvendinimo sutarčių sudarymu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24
straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. III skyrius ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS,
ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 1 skirsnis Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo
nuostatos 23 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. Šiame reglamente nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam
laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius
įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami
tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.
Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame
nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių
deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą
deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos
Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal šį reglamentą
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per
du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį
aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti
pratęsiamas dviem mėnesiais. 24 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda [... m.
... d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr. XXXX/20.. [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio
produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas)] 162
straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo
komitetas.
Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES)
Nr. 182/2011. 2. Jei daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
5 straipsnis. 3. Jei daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
4 straipsnis. 2 skirsnis Konsultavimasis, vertinimas ir ataskaitų
teikimas 25 straipsnis
Konsultavimasis Įgyvendindama šį reglamentą
Komisija gali konsultuotis su Komisijos sprendimu 2004/391/EB[27] įsteigta žemės
ūkio produktų skatinimo patariamąja grupe. 26 straipsnis Priemonių poveikio vertinimas Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. .../20..
[COM(2011) 628] 110 straipsnyje nustatytos bendros žemės ūkio politikos
bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos, Komisija pagal 24 straipsnio 2
dalį nustato bendrą pagal šį reglamentą finansuojamų
informavimo ir propagavimo programų poveikio vertinimo ir rodiklių
sistemas. Visos susijusios šalys Komisijai pateikia visus
priemonių poveikio vertinimui atlikti būtinus duomenis ir
informaciją. 27
straipsnis
Ataskaita Ne vėliau kaip [2020 m.]
gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento
taikymo ataskaitą, prireikus kartu su atitinkamais pasiūlymais. 3 skirsnis Keitimo, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios
nuostatos 28 straipsnis
Reglamento (ES)
Nr. .../20.. [COM(2011) 626] pakeitimai Reglamentas (ES) Nr. .../20.. [COM(2011)
626] iš dalies keičiamas taip: a) 34 straipsnio 2 dalis papildoma šia
pastraipa: „Nacionalinė strategija turi atitikti Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX* 6 straipsnyje nurodytoje
darbo programoje nustatytus strateginius prioritetus. * Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) Nr. XXX dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir
jų propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L ...)“ b) 43 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. 1 dalyje nurodytos priemonės
atitinka Reglamento (ES) Nr. XXX 6 straipsnyje nurodytoje darbo programoje
nustatytus strateginius prioritetus.“ 29 straipsnis Valstybės
pagalba Nukrypstant nuo
[... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr.
XXXX/20..* [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų
rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011) 626)] 146
straipsnio ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006[28] 3
straipsnio ir laikantis Sutarties 42 straipsnio 1 dalies, Sutarties 107, 108 ir
109 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams, atliktiems
pagal šį reglamentą ir laikantis jo nuostatų, taip pat
valstybių narių finansiniams įnašams, dengiamiems iš
parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų
įmokų, toms programoms, kurioms Sąjungos parama gali būti
skiriama pagal Sutarties 42 straipsnio 2 dalį ir kurias Komisija atrinko
pagal šį reglamentą. 30 straipsnis
Panaikinimas Reglamentas (EB)
Nr. 3/2008 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą
reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos
pagal šio reglamento priede pateikiamą atitikties lentelę. 31 straipsnis Pereinamojo
laikotarpio nuostatos Siekiant užtikrinti sklandų
perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 3/2008 nuostatų prie šio
reglamento nuostatų, Komisija įgaliojama pagal 23 straipsnį
priimti deleguotuosius aktus. 32 straipsnis Įsigaliojimas
ir taikymo data Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. [Jis taikomas nuo …] Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai
taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS 30 straipsnyje nurodyta ATITIKTIES
LENTELĖ Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 || Šis reglamentas 1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa 1 straipsnio 2 dalis 2 straipsnis 3 ir 4 straipsniai 5 straipsnis 6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnis 10 straipsnis 11 straipsnis 12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis 13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys 13 straipsnio 6 dalis 14 straipsnis 15 ir 16 straipsniai 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis || 1 straipsnis 4 straipsnio 3 dalies a punktas 4 straipsnio 1 ir 2 dalys 2 ir 3 straipsniai 5 straipsnis 8 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis --- --- 12 ir 17 straipsniai --- 10 straipsnis 13 straipsnis --- 14 straipsnis 16 straipsnio 1 dalies b punktas 15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2 dalis --- --- 29 straipsnis 15 straipsnio 6 dalis ir 16 straipsnio 2 dalis 23 ir 24 straipsniai 25 straipsnis 27 straipsnis 30 straipsnis 32 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 3/2008, suderintas su Lisabonos sutarties nuostatomis Reglamento (ES) Nr. XXX/20... pasiūlymu [COM(2011) 663] || Šis reglamentas 1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos 1 straipsnio 2 dalis 1 straipsnio 3 dalis 1 straipsnio 4 dalis 2 straipsnis 3 ir 4 straipsniai 5 straipsnis 6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnis 10 straipsnis 11 straipsnis 12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 ir 3 dalys 13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys 13 straipsnio 6 dalis 13 straipsnio 7 dalis 13 straipsnio 8 dalis 13 straipsnio 9 dalis 14 straipsnis 15a straipsnis 16a straipsnis 16b straipsnis 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis || 1 straipsnis 4 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 1 ir 2 dalys 8 straipsnio 2 dalis --- 2 ir 3 straipsniai 5 straipsnis 8 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis --- --- 12, 17 ir 18 straipsniai --- 10 straipsnis 13 ir 19 straipsniai ir 21 straipsnio b punktas --- 14 straipsnis 16 straipsnio 1 dalies b punktas 15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2 dalis --- --- 29 straipsnis 11 straipsnis 15 straipsnio 5 dalis 22 straipsnis 15 straipsnio 6 dalis ir 16 straipsnio 2 dalis --- 23 straipsnis 24 straipsnis 25 straipsnis 27 straipsnis 30 straipsnis 32 straipsnis FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informavimo apie žemės ūkio
produktus ir jų propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse
pasiūlymas. 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[29]
Politikos
sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis 1.3. Pasiūlymo pobūdis X Pasiūlymas susijęs su nauja
priemone ¨ Pasiūlymas
susijęs su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus
bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[30] X Pasiūlymas
susijęs su esamos priemonės pratęsimu ¨ Pasiūlymas susijęs su priemone, perorientuota į
naują priemonę Pasiūlymas susijęs su esamos
priemonės pratęsimu, į ją įtraukiant naujų
aspektų. 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiamečiai
strateginiai tikslai, kurių siekiama šiuo pasiūlymu Pasiūlymo
tikslas – skatinti veiksmingai naudoti išteklius, siekiant strategijoje „Europa
2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės
ūkio augimo. Žemės
ūkio produktų propagavimo politika, kaip bendros žemės ūkio
politikos (BŽŪP) priemone, turi būti siekiama BŽŪP reformos iki
2020 m. tikslų, visų pirma, stiprinti Europos žemės
ūkio konkurencingumą vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla Konkretus tikslas Didinti
žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo pridėtinę
vertę maisto tiekimo grandinėje Atitinkama VGV / VGB veikla 05
02 – Intervencijos į žemės ūkio rinkas 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Pagal
šį pasiūlymą bus nustatyta bendra propagavimo politikos
strategija, kuri sudarys sąlygas tikslingai ir veiksmingai pasinaudoti
trečiųjų šalių teikiamomis ekonominėmis galimybes, pavyzdžiui,
susijusiomis su laisvosios prekybos susitarimais, ir tenkinti informavimo apie
Europos žemės ūkio produktų privalumus poreikį. Propagavimo
strategijoje bus nustatyta, kokią informaciją teikti, visų pirma
pabrėžiant BŽŪP ypatybes, pvz., tvarius gamybos būdus ir
propaguojant kokybės sistemas. Užimtumo
požiūriu tikimasi ekonominio poveikio, tačiau įgyvendinant
šį pasiūlymą turėtų būti išlaikytos darbo vietos
žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, visų pirmą
MVĮ (nes strategijoje MVĮ teikiama pirmenybė), kurios pagal
skaičių sudaro 99 % žemės ūkio maisto pramonės
įmonių ir kuriose dirba 63 % šio sektoriaus darbuotojų. Supaprastinus
atranką ir valdymą, kuriuos nuo šiol atliks Komisija (valstybės
narės nebebus tarpinė grandis), tikimasi, kad padaugės
programų, kuriose dalyvaus keleto ES šalių organizacijos
(vadinamosios daugiašalės programos) ir kurios suteiks didelę Europos
pridėtinę vertę. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Atsižvelgiant
į tikslus nustatyti trys rodiklių lygiai: Poveikio rodikliai: – Europos
žemės ūkio prekybos balansas; – žemės
ūkio pajamos. Rezultatų rodikliai: – Europos
žemės ūkio produktų eksportas; – pagal
ES kokybės schemas ir ekologinio ūkininkavimo būdu gaminamos
produkcijos vertė (netiesioginiai rodikliai, kuriais vertinama strategijos
sėkmė – svarbiausios temos ir kt.); – vartotojų
nuomonė apie produktus (apklausos, Eurobarometro tyrimai ir kt.). Įgyvendinimo rodikliai: –
programų skaičius (vidaus rinka / trečiosios šalys); –
nauji paramos gavėjai (naujų pasiūlymus teikiančių
organizacijų dalis lyginant su bendru pasiūlymus teikiančių
organizacijų skaičiumi); –
daugiašalių programų skaičius. 1.5. Pasiūlymo pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Pagrindinė problema – didžiulė
konkurencija žemės ūkio sektoriuje, kilusi dėl trijų
skirtingų priežasčių: – trečiųjų
šalių produktai stipriai konkuruoja su Europos žemės ūkio
produktais; – padidėjo
ūkininkams keliami reikalavimai ir jų laikymosi kaina ES žemės
ūkio ekonomikai. Pavyzdžiui, 2000–2012 m. pasaulio žemės
ūkio produktų kainos padidėjo 82 %, o energijos ir
trąšų kainos išaugo atitinkamai 261 % ir 286 %. Tai buvo didžiausias
šuolis per pastaruosius 30 metų. – ES
žemės ūkio produktų privalumai menkai žinomi, ypač vidaus
rinkoje. Pavyzdžiui, dauguma europiečių yra įsitikinę,
kad pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys įgyvendinant žemės
ūkio ir kaimo plėtros politiką – užtikrinti, kad žemės
ūkio produktai būtų geros kokybės, sveiki ir saugūs.
Tačiau tik 14 % vartotojų sugeba atpažinti SKVN[31] ir SGN[32], svarbiausios Sąjungos
įsteigtos kokybės sistemos, logotipus. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda Bendra
žemės ūkio politika yra tikra Europos politika. Valstybės
narės ne įgyvendina atskiras 28 žemės ūkio politikas, o
bendrai sujungia savo išteklius, kad remiantis bendru biudžetu ir bendromis
taisyklėmis, įskaitant propagavimo taisykles, būtų vykdoma
Europos politika. Visų pirma, bendrojoje rinkoje ėmusis veiksmų
ES lygmeniu, bus padarytas didelis poveikis šiose srityse: a) bus
paprasčiau įgyvendinti bendras informavimo programas, kurias savaime
valstybės narės arba įmonės įgyvendina neaktyviai, o
dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis – dar mažiau, ir b) bus
įgyvendinamos daugiašalės valstybių narių keitimosi
patirtimi programos ir masto ekonomijos programos. 1.5.3. Panašios patirties išvados Informavimo
ir propagavimo priemonės pagal BŽŪP buvo įgyvendinamos visuomet.
Nuo 1999 m. įgyvendinant BŽŪP nustatyta horizontali informavimo
apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo sistema, pagal kurią
teikiama konkreti parama informavimo apie Europos žemės ūkio ir
maisto sektorių ir jo propagavimo priemonėms, įgyvendinamoms
vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Iš
daugelio dalykų matyti, kad Europos propagavimo politika yra labai svarbi
ir kad ja pasiekiamas galutinis tikslas – Europos ūkininkams atlyginama už
pastangas, kurias jie įdeda laikydamiesi aukštų BŽŪP
standartų: – 2009 m.
Audito Rūmai atliko sistemos auditą, kuriame nagrinėtas
informavimo ir propagavimo priemonių veiksmingumas ir išlaidų
tvarkingumas. Audito Rūmai teigiamai įvertino sistemą, nors
kiekybiškai poveikį įvertinti nelengva[33]. – dabartinės
sistemos rezultatai taip pat buvo aptarti sistemos vertinimo tyrimo išvadose[34]; – kitoje
politikos srityje atliktas USDA (Jungtinių Amerikos Valstijų
Žemės ūkio ministerijos) valdomų rinkų plėtros
programų ekonominės naudos tyrimas, iš kurio matyti, kad JAV
žemės ūkio produktų eksportas padidėja 35 USD išleidus
kiekvieną papildomą dolerį pagal šias propagavimo programas, ir
manoma, kad 50 % sumažinus propagavimui skirtą valstybės
biudžetą žemės ūkio produktų eksportas sumažėtų
9 mlrd. USD. Šių skaičių patikimumo negalima garantuoti,
tačiau įdomu pažymėti, kad jais patvirtinama akivaizdžiai
teigiama viešosios informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų
propagavimo politikos vertė[35]. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Pasiūlymu
atsižvelgiama į įvairių sektorių ypatybes ir kartu numatoma
stiprinti šios horizontalios informavimo ir propagavimo sistemos
sąveiką su kitomis pagal BŽŪP taikomomis sektorių
sistemomis; šio tikslo bus siekiama įgyvendinant bendros tapatybės
plėtojimo ir propagavimo strategiją, kuri apims visų propagavimo
priemonių vaizdinius ir turinio elementus. 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis ¨ Pasiūlymo trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas galioja nuo .... iki ... –
¨ Finansinis poveikis nuo ... iki ... X Pasiūlymo trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – ......
(žr. 3.2.1 punktą toliau). –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo
būdas (-ai)[36] X Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas –
¨ per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos
delegacijose; –
X per vykdomąsias įstaigas X Pasidalijamasis valdymas kartu su
valstybėmis narėmis ¨ Netiesioginis valdymas pavedant biudžeto vykdymo užduotis: –
¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms; –
¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms
(nurodyti); –
¨ EIB arba Europos investicijų fondui; –
¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209
straipsniuose; –
¨ viešosios teisės įstaigoms; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė
teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu
jos pateikia pakankamas finansines garantijas; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės
narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo
ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas
finansines garantijas; –
¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų
vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems
atitinkamame pagrindiniame teisės akte. – Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo
būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos Šiuo metu
sistema valdoma pasidalijamojo valdymo būdu (pagrindinės
programų įgyvendinimo išlaidos) ir tiesioginio centralizuoto valdymo
būdu (Komisijos iniciatyva įgyvendinamos informavimo ir propagavimo
priemonės). Šiame
pasiūlyme numatytas pasidalijamasis ir tiesioginis valdymas. Remdamasi
Reglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis Komisija
ketina perduoti kai kurias informavimo ir propagavimo programų tiesioginio
valdymo užduotis, visų pirma daugiašalių programų valdymo
užduotis, esamai vykdomajai įstaigai, siekdama teikti efektyvesnes
paslaugas ir didinti informuotumą apie ES įgyvendinamas informavimo
apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemones. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Stebėsenos ir
atskaitomybės taisyklės Teisės aktuose numatytas
programų vertinimas. Šiuo metu šie vertinimai atliekami kasmet, juos
papildo bendras programos pabaigoje atliekamas vertinimas. Bus nustatyta bendra
priemonių poveikio vertinimo sistema, ji bus derinama su bendra BŽŪP
stebėsenos ir vertinimo sistema. Informavimo ir propagavimo
priemonių vertinimą papildys reguliariai išorės rangovų
atliekami sistemos vertinimai. Numatyta, kad ne vėliau kaip
[2020 m.] gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai
pateiks ataskaitą apie sistemos taikymą. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Horizontali
informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo sistema
taikoma nuo 2000 m. Ją taikant reguliariai vykdoma kontrolė, o
stebėsenos ir kontrolės sistemos atitinkamai pritaikomos
kiekvieną kartą, kai manoma esant reikalinga. Remiantis AGRI GD
atliktais atitikties auditais ir Audito Rūmų atliktais auditais,
nustatyta, kad didžiausia informavimo ir propagavimo priemonių rizika
susijusi su nematerialiu kai kurių išlaidų pobūdžiu ir
priemonių įgyvendinimu už Europos Sąjungos ribų. 2.2.2. Informacija apie vidaus
kontrolės sistemos nustatymą Siekiant
sumažinti riziką, bus nustatyta atrankos, įgyvendinimo,
stebėsenos, kontrolės ir vertinimo tvarka. Visų
pirma Komisija nustatys geriausių programų atrankos procedūras
ir jas išdėstys teisinėse priemonėse. Be to, ji nustatys
konkrečias priemonių išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams
sąlygas ir, atsižvelgdama į išlaidų pobūdį, galės
finansuoti nustatyto dydžio sumas, taikyti vieneto sąnaudų skales ir
kt. Ji atsižvelgs į tai, kad programas įgyvendins specializuotos
vykdomosios institucijos, kartais už Europos Sąjungos ribų. Bus nustatyta
kiekvienam išlaidų biudžeto valdymo būdui taikytina kontrolės
tvarka. Pasidalijamojo valdymo kontrolės sistema
bus pagrįsta bendra BŽŪP kontrolės tvarka, peržiūrėta
atliekant reformą (COM(2011) 628), visų pirma kiekvienos
mokėjimo agentūros vadovo kiekvienais metais pateikiamu patikinimo
pareiškimu. Tiesioginio valdymo atveju dotacijų
kontrolės sistema bus pagrįsta Finansinio reglamento (ES, Euratomas)
Nr. 966/2012 taisyklėmis, visų pirma Komisijos vidaus
kontrolės standartų įgyvendinimu, visų su mokėjimų
prašymais susijusių dokumentų ex ante patikra ir išlaidų
metodų ex ante sertifikavimu, mokėjimų prašymų
imties ex post auditu. Propagavimo
programų valdymo užduotis perdavus kitoms įstaigoms, Komisija taip
pat taikys atitinkamas vykdomųjų įstaigų kontrolės
priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 65 straipsniu. Ji stebės ir
kontroliuos, kaip vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus
kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestomis valdyti priemonėmis.
Ši kontrolė bus numatyta kuruojančio generalinio direktorato ir
agentūros bendradarbiavimo taisyklėse. Komisijos
kontrolė bus pagrįsta rizikos vertinimo metodika, siekiant, kad
auditas būtų atliekamas didžiausios rizikos srityse. 2.2.3. Kontrolės priemonių
rizikos ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas Informavimo
ir propagavimo priemonėms bus ir toliau taikoma dabartinė EŽŪGF
išlaidų valdymo ir kontrolės sistema. Valstybių
narių vykdomos kontrolės kainos analizė pateikta poveikio
vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra
priimamų BŽŪP reformos aktų (COM(2011) 626), 8 priede. Komisijos
vykdomos kontrolės kaina lyginant su dabartine padėtimi bus padidinta
atsižvelgiant į bendrą išlaidų didėjimą (pvz.,
dvigubai padidėjusias pasidalijamojo valdymo išlaidas), ypač
išlaidų, susijusių su tiesioginio valdymo programomis. Šios
sistemos naujovė – tiesiogiai valdomos daugiašalės programos.
Kontrolės išlaidas galima įvertinti tik remiantis panašaus
pobūdžio programos kontrolės išlaidomis. Kaip pavyzdį galima
nurodyti įmonių ir MVĮ konkurencingumo programas (COM(2011)
834). Numatoma,
kad dėl pasiūlymo EŽŪGF klaidų lygis nepadidės. 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Teisės
aktų dėl BŽŪP reformos paketu, visų pirma reglamento
dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir
stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartines
išsamias kontrolės ir baudų, kurias skiria mokėjimo
agentūros, sistemas, įtraukiant bendrąsias pagrindines savybes
ir konkrečias taisykles, suderintas su kiekvienos pagalbos schemos
ypatumais. Reglamentas dėl bendros žemės ūkio politikos
finansavimo, valdymo ir stebėsenos taip pat bus taikomas būsimam
reglamentui dėl propagavimo politikos. Apskritai
kontrolės sistemose numatyta atlikti nuodugnų 100 % paramos
paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę
patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinius
mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių
skaičių, priklausomai nuo konkrečiai sistemai priskiriamo
rizikos laipsnio. Jei atliekant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug
pažeidimų, turi būti atliekamas papildomas patikrinimas. Be
to, teisės aktų dėl BŽŪP reformos paketu numatoma, kad
valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo
prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas,
atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos
teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas
nepagrįstai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas
automatinis nepagrįstai išmokėtų sumų neišieškojimo
kompensavimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas
neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius
metus teismo proceso atveju, nesusigrąžintas sumas apmoka atitinkama
valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms
narėms kuo greičiau susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas
sumas. Be to, kalbant apie kitai įstaigai patikėtas vykdyti
būsimos propagavimo politikos valdymo užduotis, vykdomoji įstaiga
privalės Komisijai pranešti apie galimą sukčiavimą ir
pažeidimus kiekvienu atveju ir reguliariai skelbiamose atskaitose. Griežta
kontrolės sistema yra būtina ir dėl to, kad propagavimo
priemonių įgyvendinimas perduodamas vykdomosioms institucijoms,
kurios sutartiniais santykiais susijusios tik su paramos gavėjais.
Vykdomosios institucijos yra komerciniai subjektai, turintys teisę gauti
pelno, todėl reikės atidžiai tikrinti, ar priemonės
įgyvendinamos teisėtai. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS
POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas ........................................] || DA / NDA ([37]) || ELPA šalių[38] || šalių kandidačių[39] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 2 || 05 02 10 01 – Skatinimo priemonės — Valstybių narių mokėjimai 05 02 10 02 – Skatinimo priemonės — Tiesioginės Sąjungos išmokos || NDA DA || NE NE || NE NE || NE NE || NE NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas ........................................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 2 || 05 01 04 XX – Vykdomoji įstaiga || NDA || NE || NE || NE || NE Pastabos Komisija ketina perduoti dalį
įgyvendinimo įgaliojimų vykdomajai įstaigai. Tokiu atveju 5
išlaidų kategorijoje reikės sukurti biudžeto eilučių. 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 2 || Tvarus augimas. Gamtos ištekliai. Tarpinė viršutinė riba, skirta su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms AGRI GD (*) || || || 2014 m.[40] || 2015 m.[41] || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || 05 02 10 01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,0 || 0,0 || 4,0 || 5,0 || 9,0 || 36,0 || 36,0 || 90,0 Mokėjimai || (2) || 0,0 || 0,0 || 4,0 || 5,0 || 9,0 || 36,0 || 36,0 || 90,0 05 02 10 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 0,5 || 0,5 || 15,0 || 54,0 || 90,0 || 103,0 || 103,0 || 366,0 Mokėjimai || (2a) || 0,2 || 0,2 || 0,5 || 12,7 || 31,1 || 58,6 || 84,2 || 187,5 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[42] || || || || || || || || 05 01 04 xx || || (3) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. IŠ VISO asignavimų AGRI GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456, 0 Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94.6 || 120,2 || 277,5 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456,0 Mokėjimai || (5) || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94,6 || 120,2 || 277,5 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456,0 Mokėjimai || =5+ 6 || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94,6 || 120,2 || 277,5 (*) Pastabos – Nurodytos sumos – tai papildomo finansinio
poveikio, palyginti su 2013 m. biudžetu, įvertinimas. Sumų
paskirstymą biudžeto eilutėse gali tekti patikslinti atsižvelgiant
į programų įgyvendinimą. – Komisija ketina
nuo 2016 m. perduoti dalį įgyvendinimo įgaliojimų
vykdomajai įstaigai. Numatomų išlaidų sumas ir paskirstymą
gali tekti patikslinti atsižvelgiant į perduotų įgyvendinimo
įgaliojimų mastą. Informacijai – bendra numatoma išlaidų suma || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || mln. EUR Biudžetiniai metai || || || || || || 2013 m. biudžetas || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso 2014–2020 m. || || || || || || || || || || || || || || || 05 02 10 01 – Skatinimo priemonės – Valstybių narių mokėjimai || || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 64,0 || 65,0 || 69,0 || 96,0 || 96,0 || 510,0 05 02 10 02 – Skatinimo priemonės – Tiesioginės Sąjungos išmokos || Įsipareigojimai || 1,0 || 1,5 || 1,5 || 16,0 || 55,0 || 91,0 || 104,0 || 104,0 || 373,0 || || || || || || Mokėjimai || 1,1 || 1,4 || 1,4 || 1,6 || 13,9 || 32,2 || 59,8 || 85,4 || 195,5 || || || || || || || || || || || || || || || 05 01 04 XX – Vykdomoji įstaiga || || || || || || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || Įsipareigojimai || 61,0 || 61,5 || 61,5 || 80,0 || 120,0 || 160,0 || 200,0 || 200,0 || 883,0 || || || || || || Mokėjimai || 61,1 || 61,4 || 61,4 || 65,6 || 78,9 || 101,2 || 155,8 || 181,4 || 705,5 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ (palyginti su 2013 m. biudžetu) mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO AGRI GD || Žmogiškieji ištekliai || 0,019 || 0,099 || -0.499 || -0.147 || 0.188 || 0.675 || 0,922 || 1,257 Kitos administracinės išlaidos || 0,000 || 0,000 || 0,002 || 0,006 || 0,003 || -0,001 || -0,001 || 0,009 IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 0,019 || 0,099 || -0,497 || -0,141 || 0,191 || 0,674 || 0,921 || 1,266 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,019 || 0,099 || -0,497 || -0,141 || 0,191 || 0,674 || 0,921 || 1,266 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,519 || 0,559 || 18,501 || 58,583 || 99,188 || 139,675 || 139,922 || 457,266 Mokėjimai || 0,219 || 0,299 || 4,003 || 17,559 || 40,291 || 95,274 || 121,122 || 278,766 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami –
X Pasiūlymui įgyvendinti veiklos
asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR Nurodyti tikslus ir rezultatus || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[43] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų KONKRETUS TIKSLAS[44] || Didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo pridėtinę vertę maisto tiekimo grandinėje Rezultatas[45] || Programų skaičius (vidaus rinka / trečiosios šalys) || || || || || || || || || || || || || || || || Rezultatas45 || Nauji paramos gavėjai (naujų pasiūlymus teikiančių organizacijų dalis, palyginti su bendru pasiūlymus teikiančių organizacijų skaičiumi) || || || || || || || || || || || || || || || || Rezultatas45 || Daugiašalių programų skaičius || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai
nenaudojami –
X Pasiūlymui įgyvendinti
administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 2,508 || 2,588 || 1,990 || 2,342 || 2,677 || 3,164 || 3,411 || 18,680 Kitos administracinės išlaidos || 0,110 || 0,110 || 0,111 || 0,116 || 0,113 || 0,109 || 0,109 || 0,778 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 2,618 || 2,698 || 2,101 || 2,458 || 2,790 || 3,273 || 3,520 || 19,458 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[46] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO (*) || 2,618 || 2,698 || 2,101 || 2,458 || 2,790 || 3,273 || 3,520 || 19,458 (*) Šie duomenys
galėtų būti patikslinti atsižvelgiant į numatomą
įgaliojimų delegavimą. 3.2.3.2. Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami. –
X Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji
ištekliai naudojami taip: Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || || Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 19 || 19,5 || 13,7 || 15,3 || 17,1 || 20,1 || 21,6 || || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE)[47] || XX 01 02 01 (CA, SNE, INT, finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0,2 || 2,6 || 4,6 || 6,0 || 7,3 || 8,0 || || XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || || || XX 01 04 yy [48] || - būstinėje || || || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || IŠ VISO (*) || 19 || 19,7 || 16,3 || 19,9 || 23,1 || 27,4 || 29,6 || XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. (*) Ši siūloma
programa – viena iš programų, kurių įgyvendinimą ketinama
perduoti vykdomajai įstaigai. Taigi šie duomenys galėtų
būti patikslinti galutinai perdavus įgyvendinimo įgaliojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Žemės ūkio produktų propagavimo politikos įgyvendinimas Išorės personalas || 3.2.4. Suderinamumas su daugiamete
finansine programa –
X Pasiūlymas atitinka 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos pasiūlymus. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą reikės pakeisti
daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos
programavimą. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą būtina taikyti lankstumo
priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą. Pastabos 2014–2020
m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme[49] numatytos pirmojo BŽŪP
ramsčio tiesioginių išmokų ir rinkų priemonių
išlaidų sumos. Dėl atsargumo Komisija atsižvelgė į 2013 m.
vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl DFP. Jei bus priimtas
DFP reglamentas, informavimo ir propagavimo priemonės bus finansuojamos
neviršijant 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos sutartų
EŽŪGF viršutinės ribos sumų. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
Pasiūlyme nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo. –
X Pasiūlyme numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip: Sąjungos
finansinis įnašas į programos priemones nurodytas reglamento projekto
15 ir 18 straipsniuose. Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti visos
trečiųjų šalių įnašo sumos, nes įnašo dydžiai
skiriasi, atsižvelgiant į 15 ir 18 straipsniuose nustatytas sąlygas. 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio
įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms [1] Šaltinis – Europos Sąjungos maisto ir
gėrimų pramonės konfederacijos 2010 m. metinė ataskaita. [2] Pietryčių Azijos valstybių asociacija. [3] 2013 m. spalio mėn. Australian Bureau of
Agricultural and Resource Economics and Sciences parengta ataskaita „What
Asia wants Long-term food consumption trends in Asia“. [4] Šaltinis – Centre for Economic Policy Research
2013 m. TRADE generaliniam direktoratui parengtas dokumentas „Reducing
Transatlantic Barriers to Trade and Investement – An Economic Assessment“,
Londonas. [5] Šaltinis – Copenhagen Economics 2010 m.
parengta TRADE generaliniam direktoratui skirta galutinė ataskaita
„Assessment of Barriers to Trade and Investment between the EU and Japan“. [6] 2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir
skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (OL L 328, 2000 12 23,
p. 2) ir 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir
jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių (OL L 327,
1999 12 21, p. 7). [7] 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir
skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3,
2008 1 5, p. 1). [8] 2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.
501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008
dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo
priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės
(OL L 147, 2008 6 6, p. 3). [9] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos
bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo
panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002
(OL L 298, 2012 10 26, p. 1.). [10] COM(2011) 500 (6.1.3 punktas). [11] 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms
pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL
L 11, 2003 1 16, p. 1). [12] Reglamentas (ES) Nr. ....., OL ... [13] OL C..., p.. [14] OL C..., p.. [15] 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008
dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo
priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3,
2008 1 5, p. 1). [16] 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto
produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1). [17] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55,
2011 2 28, p. 13). [18] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. XXX/20.., kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų
rinkų organizavimas, OL .... [19] Reglamentas (ES) Nr. [COM(2011) 416] dėl bendro
žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo,
OL ... [20] 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų
apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių
nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB)
Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16). [21] 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų
ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/091 (OL L 189, 2007
7 20, p. 1). [22] 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės
ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 23/2006 (OL L 78, 2013 3 20,
p. 23). [23] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos
bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo
panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002
(OL L 298, 2012 10 26, p. 1). [24] ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES), kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų
rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas), OL ... [25] 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos
(OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr.
1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1–22). [26] 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas
(Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų
ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų
finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L
292, 1996 11 15, p. 2–5). [27] 2004 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas 2004/391/EB
dėl patariamųjų grupių, sprendžiančių bendros
žemės ūkio politikos klausimus (OL L 120, 2004 4 24,
p. 50). [28] 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo
žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (OL L 214, 2006 8
4, p. 7). [29] VGV – veikla grindžiamas valdymas–, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [30] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies
a arba b punkte. [31] Saugoma kilmės vietos nuoroda [32] Saugoma geografinė nuoroda [33] Audito Rūmų ataskaitos Nr. 10/2009
„Dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo
priemonių“ santraukos V punktas. [34] http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/promotion/index_en.htm
[35] http://www.wheatworld.org/wp-content/uploads/trade-global-insight-map-report-march2010-20100423.pdf
[36] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [37] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [38] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [39] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [40] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. Sąmata pagrįsta prielaida, kad įgyvendinimas
prasidės 2016 m. [41] Prieš reformą nustatytos 2015 m. sumos
pateikiamos informacijai; jos nesiskiria nuo 2014 m. sumų ir neturi
įtakos išsamioms 2015 m. prognozėms, kurios bus parengtos
sudarant 2015 m. biudžeto projektą. [42] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [43] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [44] Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai)...“. [45] Laikantis Reglamento (ES) Nr. [xxx/xxxx] dėl
bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
[horizontalusis BŽŪP reglamentas] 110 straipsnio, bus nustatyta bendra
stebėsenos ir vertinimo sistema, todėl rodiklių lentelės
tinkamai bus užpildytos vėliau. [46] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [47] CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas
(„Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas
darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune
Expert en Délégation“). [48] Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui,
finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [49] COM(2011) 500, 2011 6 29.