52013PC0598

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, reikia imtis priemonių, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kvotos ir žvejybos pastangų apribojimai.

Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti 2014 m. valstybių narių komerciškai svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes. Siekiant supaprastinti su metiniu BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

· Bendrosios aplinkybės

Pagrindinė su pasiūlymu susijusi informacija išdėstyta Komisijos komunikate dėl konsultacijų dėl 2014 m. žvejybos galimybių (COM(2013) 319 final).

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) atitinkamai 2013 m. gegužės mėn. ir 2013 m. birželio mėn. pateikė mokslines rekomendacijas dėl Baltijos jūros išteklių 2014 m.

Pasiūlymą sudaro du su žvejybos galimybėmis susiję skyriai, svarbūs žvejybos valdymui Baltijos jūroje 2014 m.: viename nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir kvotos, o kitame – žvejybos laivų veiklos ribos (dienų skaičius jūroje) ir taip apribojamos žvejybos pastangos.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Žvejybos galimybės ir jų paskirstymo valstybėms narėms tvarka reglamentuojami kasmet. Naujausias teisės aktas – 2012 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1088/2012, kuriuo nustatomos 2013 m. žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98, taip pat svarbus žvejybai Baltijos jūroje valdyti.

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 779/97, apibūdintos kontrolės ir stebėsenos priemonės, būtinos atitinkamiems atlantinių menkių ištekliams atkurti. Be to, jame išdėstytos vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių išteklių BLSK ir susijusių žvejybos pastangų apribojimų nustatymo taisyklės.

· Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės atitinka bendrosios žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Konsultuotasi su šiomis mokslinėmis organizacijomis: Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK).

Sąjunga kasmet prašo ICES ir ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Pateikiamos rekomendacijos dėl visų Baltijos jūros žuvų išteklių, kuriems siūloma nustatyti BLSK.

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba (BJRPT) konsultuotasi 2013 m. birželio mėn. vykusiame tarybos bendros priedugnio ir pelaginių rūšių žuvų žvejybos darbo grupės posėdyje, remiantis Komisijos komunikatu dėl žvejybos galimybių. Pasiūlymą moksliškai pagrindė ICES ir ŽMTEK. Tame posėdyje pateiktos komunikatu pagrįstos BLSK ir kvotų 2014 m. nustatymo taisyklės. Pasiūlyme išsamiai apsvarstytos pareikštos preliminarios nuomonės dėl visų susijusių žuvų išteklių ir į jas atsižvelgta, nepažeidžiant galiojančios politikos ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

Tam tikrais atvejais BJRPT remia Komisijos pastangas BLSK nustatyti geriau atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir daugiamečio plano taikymą nustatant menkių BLSK. Tačiau tai prieštarauja dienų jūroje, praleistų žvejojant menkę, skaičiaus mažinimui.

· Poveikio vertinimas

Vakarinės dalies menkių BLSK sumažintas 15 %, o rytinės dalies menkių BLSK padidintas 7 %. Pagal pasiūlymą trijų iš penkių pelaginių rūšių žuvų BLSK padidėtų, o kitų dviejų – sumažėtų. Apskritai įgyvendinus siūlomas priemones Sąjungos laivų žvejybos Baltijos jūroje galimybės visų sužvejojamų atitinkamų rūšių, išskyrus lašišų išteklius, žuvų kiekio atžvilgiu iš viso padidės 10 % iki 644 tūkstančių tonų. Lašišų išteklių žvejybos galimybės sumažės maždaug 7 % ir sudarys 116 lašišų vienetų.

Remiantis 2011 m. vidutinėmis iškrautų žuvų kainomis aštuoniose Baltijos jūros regiono šalyse, 2014 m. žvejybos galimybių vertė padidės 12 mln. EUR iki bendros 412 mln. EUR vertės.

Pasiūlymas yra ne tik trumpalaikis sprendimas, bet ir dalis per ilgesnį laikotarpį įgyvendintino metodo, kurį taikant žvejybos mastas laipsniškai mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis. Todėl, taikant su pasiūlymu suderintą metodą, per vidutinį arba ilgą laikotarpį būtų užtikrintos stabilios žvejybos pastangos ir didesnės kvotos. Tikimasi, kad ilgalaikis metodo poveikis bus tausesnė žvejybos veikla ir didesnis iškraunamų žuvų kiekis.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu norima nustatyti ES žvejybos rajonuose taikomus leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimus siekiant bendrosios žuvininkystės politikos tikslo – užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų žuvininkystės lygį.

· Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

· Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendroji žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį Taryba patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 3 dalį, valstybės narės tas galimybes gali paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet; viešos bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žvejybos valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalimi ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.           PAPILDOMA INFORMACIJA

· Supaprastinimas

Pasiūlymu toliau teikiamos galimybės paprastinti valdžios institucijų (ES ar nacionalinių) administracines procedūras, nes jame yra nuostatų, panašių į 2013 m. reglamento dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje nuostatas.

· Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlymas teikiamas dėl 2014 m. metinio reglamento, todėl jame persvarstymo sąlygos nėra.

· Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu nustatomos valstybių narių žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. galimybės ir su jomis susijusios sąlygos.

Siūlomi kiekiai grindžiami dabartinėmis mokslinėmis rekomendacijomis, konsultacijomis su BJRPT ir bendrosiomis BLSK bei kvotų nustatymo nuostatomis, apibrėžtomis Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl žvejybos galimybių“. Kai reikėjo, siekiant nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių ES kvotas, atitinkami šių išteklių kiekiai buvo išskaičiuoti iš siūlomo BLSK, kurį rekomendavo ICES.

Atsižvelgiant į Komisijos ketinimus užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą laikantis Sąjungos politikos bei tarptautinių įsipareigojimų ir tuo pačiu išlaikyti stabilias žvejybos galimybes, metiniai BLSK skirtumai kiek įmanoma apriboti, atsižvelgiant į atitinkamų išteklių būklę.

Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos nurodyti reglamento I priede, o žvejybos pastangų apribojimai – II priede.

Siūlomi atlantinių menkių išteklių BLSK ir žvejybos pastangų apribojimai atitinka Baltijos jūros atlantinių menkių ištekliams ir žvejybos būdams, kuriuos taikant žvejojami tie ištekliai, nustatytus daugiamečio plano reikalavimus. Pagrindinė plano dalis – laipsniškai mažinti mirtingumo dėl žvejybos lygį iki ilgalaikių tausių žvejybos lygių, siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą ir tai, kad būtų stabiliai sužvejojama daug žuvų. Peržiūrėjus duomenis ir metodus, naudojamus menkių ištekliams vertinti, peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti faktinio ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio mirtingumo dėl žvejybos duomenys. Atsižvelgiant į šią naują informaciją, vakarinės dalies menkių išteklių žvejybos pastangas reikia sumažinti 10 %, o rytinės dalies menkių išteklių – 8,5 %.

Visi Baltijos jūros pelaginių žuvų ištekliai, išskyrus vakarinės dalies silkių išteklius, 2014 m. galėtų būti žvejojami užtikrinant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, todėl siūlomas BLSK atitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio mirtingumą dėl žvejybos.

2013/0286 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002[1] reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, taip pat į rekomendacijas, gautas iš regioninių konsultacinių tarybų, būtų nustatytos priemonės, kuriomis būtų reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(2)       Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone sąlyginis stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002;

(3)       bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) turėtų būti nustatytas remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, ypač susitikimuose su atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

(4)       išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl Baltijos jūros menkių išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti nustatyti pagal Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą (toliau – Baltijos jūros menkių planas)[2], nustatytas taisykles;

(5)       atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas, nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nesukeliant žuvų mirtingumo padidėjimo. Toks lankstumas leistų veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra paskirstomos vienodai, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas greitai reaguoti į apsikeitimą kvotomis. Todėl valstybei narei turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai išskaičiuojama tiek pat kitų su jos vėliava plaukiojančių laivų nebuvimo uoste dienų;

(6)       šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009[3], ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie žvejybos galimybių išnaudojimo duomenis. Todėl būtina nurodyti su iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiais susijusius kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos duomenis Komisijai;

(7)       pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96[4] 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės;

(8)       siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą rajonuose, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų galima pradėti 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos laivams, vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) zonos – Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005[5] I priede nustatyti geografiniai rajonai;

b) Baltijos jūra – ICES 22–32 pakvadračiai;

c) Sąjungos laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus kiekis;

e) kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f) nebuvimo uoste diena – nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II skyrius Žvejybos galimybės

4 straipsnis BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos I priede.

5 straipsnis Specialios nuostatos dėl paskirstymo

1.           Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a) žvejybos galimybėms, kuriomis buvo apsikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c) papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotai kvotos daliai;

e) išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

2.           Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis – ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

6 straipsnis Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems yra nustatyti sugauto kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jei jas arba priegaudą sugavo valstybės narės, kuriai paskirta ir dar neišnaudota tų išteklių kvota, laivas.

7 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai

1.           Žvejybos pastangų apribojimai yra nustatyti II priede.

2.           1 dalyje nurodyti apribojimai taip pat taikomi ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje numatytų apribojimų.

3.           1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi ICES 28.1 pakvadračiui, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse numatyti apribojimai.

III skyrius Baigiamosios nuostatos

8 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

I PRIEDAS BLSK, TAIKOMAS SĄJUNGOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTAS (PAGAL RŪŠĮ IR RAJONĄ)

Toliau pateiktose lentelėse nustatytas kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas || Triraidis kodas || Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus || HER || Atlantinės silkės

Gadus morhua || COD || Atlantinės menkės

Pleuronectes platessa || PLE || Jūrinės plekšnės

Salmo salar || SAL || Atlantinės lašišos

Sprattus sprattus || SPR || Atlantiniai šprotai

Rūšis: || Atlantinės silkės || || Zona: || 30–31 pakvadračiai || ||

|| Clupea harengus || || HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija || 116 963 || ||

Švedija || 25 699 || ||

|| || ||

Sąjunga || 142 662 || ||

|| || ||

BLSK || 142 662 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis: || Atlantinės silkės || || Zona: || 22–24 pakvadračiai

|| Clupea harengus || || HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24. ||

Danija || 2 769 || ||

Vokietija || 10 900 ||

Suomija || 1 || ||

Lenkija || 2 570 ||

Švedija || 3 514 || ||

|| ||

Sąjunga || 19 754 || ||

|| ||

BLSK || 19 754 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

|| ||

|| || ||

Rūšis: || Atlantinės silkės || || Zona: || 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys

|| Clupea harengus || || HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.2; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija || 3 157 || ||

Vokietija || 837 || ||

Estija || 16 122 || ||

Suomija || 31 469 || ||

Latvija || 3 979 || ||

Lietuva || 4 189 || ||

Lenkija || 35 752 || ||

Švedija || 47 995 || ||

|| || ||

Sąjunga || 143 500 || ||

|| || ||

BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis: || Atlantinės silkės || || Zona: || Pakvadratis 28.1

|| Clupea harengus || || HER/03D.RG || || ||

Estija || 14 186 || ||

Latvija || 16 534 || ||

|| || ||

Sąjunga || 30 720 || ||

|| || ||

BLSK || 30 720 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

|| || ||

Rūšis: || Atlantinės menkės || Zona: || 25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

|| Gadus morhua || || COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija || 15 147 || ||

Vokietija || 6 025 || ||

Estija || 1 476 || ||

Suomija || 1 159 || ||

Latvija || 5 632 || ||

Lietuva || 3 710 || ||

Lenkija || 17 440 || ||

Švedija || 15 345 ||   ||

|| || ||

Sąjunga || 65 934 || ||

|| || ||

BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

|| || ||

Rūšis: || Atlantinės menkės || || Zona: || 22–24 pakvadračiai ||

|| Gadus morhua || || COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija || 7 436 || ||

Vokietija || 3 636 || ||

Estija || 165 || ||

Suomija || 146 || ||

Latvija || 615 || ||

Lietuva || 399 || ||

Lenkija || 1 990 || ||

Švedija || 2 650 || ||

|| || ||

Sąjunga || 17 037 || ||

|| || ||

BLSK || 17 037 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

|| || ||

Rūšis: || Jūrinės plekšnės || || Zona: || 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys ||

|| Pleuronectes platessa || || PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija || 2 151 || ||

Vokietija || 239 || ||

Lenkija || 450 || ||

Švedija || 162 || ||

|| || ||

Sąjunga || 3 002 || ||

|| || ||

BLSK || 3 002 || || Prevencinis BLSK

Rūšis: || Atlantinės lašišos || Zona: || 22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys

|| Salmo salar || || SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija || 22 467 || (1) ||

Vokietija || 2 500 || (1) ||

Estija || 2 283 || (1) ||

Suomija || 28 015 || (1) ||

Latvija || 14 290 || (1) ||

Lietuva || 1 680 || (1) ||

Lenkija || 6 816 || (1) ||

Švedija || 30 370 || (1) ||

|| || ||

Sąjunga || 108 421 || (1) ||

|| || ||

BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

__________ || || ||

(1)           Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

Rūšis: || Atlantinės lašišos || Zona: || 32 pakvadračio Sąjungos vandenys

|| Salmo salar || || SAL/3D32. || || ||

Estija || 744 || (1) ||

Suomija || 6 512 || (1) ||

|| || ||

Sąjunga || 7 256 || (1) ||

|| || ||

BLSK || Netaikoma || Prevencinis BLSK

__________ || || ||

(1)           Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

Rūšis: || Atlantiniai šprotai || || Zona: || 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys ||

|| Sprattus sprattus || || SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija || 21 909 || (1) ||

Vokietija || 13 880 || (1) ||

Estija || 25 441 || (1) ||

Suomija || 11 469 || (1) ||

Latvija || 30 727 || (1) ||

Lietuva || 11 115 || (1) ||

Lenkija || 65 207 || (1) ||

Švedija || 42 354 || (1) ||

|| || ||

Sąjunga || 222 102 || ||

|| || ||

BLSK || Netaikoma || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

__________ (1)           Bent 92 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į kvotą, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Atlantinių silkių priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 8 % kvotos (HER/*3BCDC).

II PRIEDAS ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

1.           Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais, suteikia teisę ne daugiau nei:

a) 147 dienas nebūti uoste ICES 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas; ir

b) 146 dienas nebūti uoste ICES 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

2.           Didžiausias nebuvimo uoste dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 punkte nurodytais žvejybos įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio nebuvimo uoste dienų, skirtų plaukioti viename iš šių dviejų rajonų, skaičiaus.

3.           Nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų ir kai tai reikalinga veiksmingam žvejybos galimybių valdymui, valstybė narė gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti papildomą nebuvimo uoste dienų skaičių, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų laivų, kurie plaukioja su jos vėliava ir kuriems taikomas pastangų tame rajone apribojimas, ir kai kiekvieno laivo, iš kurio išskaičiuojamos dienos, kW išreikštas pajėgumas yra lygus laivų, kuriems skiriama papildomų dienų, pajėgumui arba už jį didesnis. Laivų, kuriems skiriama papildomų nebuvimo uoste dienų, skaičius negali viršyti 10 % bendro visų atitinkamos valstybės narės laivų, nurodytų 1 punkte, skaičiaus.

[1]               2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

[2]               2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis daugiametį planą (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

[3]               2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

[4]               1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

[5]               2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).