AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Norint įgyvendinti įvairių sričių ES politiką, reikia palyginamos ir patikimos ES ekonominės, socialinės ir aplinkos padėties statistinės informacijos ir įvairių jos nacionalinių ir regioninių elementų. Be to, Europos statistika yra būtina, kad visuomenė geriau suprastų Europą, piliečiai galėtų dalyvauti demokratiniuose procesuose ir diskutuoti apie ES dabartį ir ateitį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2013 m. sausio 15 d. priimtas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos, kuriuo nustatoma bendroji 2013–2017 m. Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema.

Komisijos parengtame šio reglamento pasiūlyme numatytas 299,2 mln. EUR finansinis paketas penkeriems programos metams, dėl kurio nei Taryba, nei Europos Parlamentas per įprastą teisėkūros procedūrą neprieštaravo. Tačiau 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas pabrėžė, kad derybos dėl teisės aktų pasiūlymų, susijusių su daugiametėmis programomis, bus baigiamos susitarus dėl jų finansinių paketų.

Todėl Reglamente (ES) Nr. 99/2013 nurodytas tik 2013 m. finansinis paketas, finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, ir Komisija raginama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2014–2020 m. DFP priėmimo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai teisės akto pasiūlymą dėl 2014–2017 m. finansinių asignavimų.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Dėl Reglamento dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos pasiūlymo (COM(2011) 928 final, 2011 12 21), į kurį įtrauktas ir 2014–2017 m. biudžetas, konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis ir atliktas poveikio vertinimas.

Todėl manoma, kad papildomų konsultacijų ir vertinimo nereikia.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Šiuo pasiūlymu nustatomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio (DFP) lėšomis finansuojamų ketverių 2013–2017 m. Europos statistikos programos metų finansinis paketas. Todėl siūloma iš dalies keisti 7 straipsnį dėl finansavimo.

Kitos Reglamento dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos nuostatos, visų pirma tikslai ir priedas, kuriame nustatomi penkerių programos metų rezultatai, nekeičiami.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Kadangi konkretūs penkerių metų tikslai ir rezultatai nustatyti reglamente, 2014–2017 m. siūloma skirti 234,8 mln. EUR iš 2014–2020 m. programavimo laikotarpio lėšų.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas reglamentas susijęs su Europos ekonomine erdve (EEE), todėl turėtų būti jai taikomas.

2013/0249 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       2013 m. sausio 15 d. Reglamentu (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos[1] nustatoma 2013–2017 m. Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos bei tikslų ir rezultatų sistema;

(2)       Reglamente (ES) Nr. 99/2013 nurodytas tik 2013 m. finansinis paketas, finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, ir Komisija raginama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos priėmimo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai teisės akto pasiūlymą dėl 2014–2017 m. finansinių asignavimų;

(3)       Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, priimtas ...;

(4)       todėl Reglamentą (ES) Nr. 99/2013 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 iš dalies keičiamas taip:

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Finansavimas

1) Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2013 m., finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 57,3 mln. EUR. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2014–2017 m., finansuojamas 2014–2017 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 234,8 mln. EUR.

2) Komisija Sąjungos finansinę paramą naudoja laikydamasi Finansinio reglamento.

3) Komisija priima sprendimą dėl metinių asignavimų, laikydamasi biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3,1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3,2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1         Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos

1.2         Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[2]

Statistika (3403 – Statistinės informacijos rengimas, 3480 – Administracinė parama Eurostatui, 3481 – Eurostato politikos strategija ir koordinavimas)

1.3         Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[3]

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4         Tikslai

1.4.1      Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos prioritetus, nes pagal šią programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika padės įgyvendinti įvairių rūšių Europos Sąjungos politiką, pvz., pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ ir kitus 2010–2014 m. Komisijos strateginių prioritetų politinius tikslus (pvz., susijusius su sustiprintu ir integruotu ekonomikos valdymu, klimato kaita, ekonomikos augimu ir socialine sanglauda, piliečių Europa ir globalizacija).

1.4.2      Konkretūs tikslai ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr. 1. Laiku teikti statistinę informaciją, pagal kurią būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika ir tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, sykiu išlaikant ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo tenkinant įvairių Europos statistikos naudotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, poreikius.

Atitinkama VGV / VGB veikla

3403 – Statistinės informacijos rengimas

Konkretus tikslas Nr. 2. Diegti naujus Europos statistikos rengimo metodus, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę.

Atitinkama VGV / VGB veikla

3403 – Statistinės informacijos rengimas, 3480 – Administracinė parama Eurostatui, 3481 – Eurostato politikos strategija ir koordinavimas

Konkretus tikslas Nr. 3. Stiprinti ESS vidaus ir išorės bendradarbiavimą, siekiant dar labiau didinti sistemos našumą ir stiprinti jos, kaip oficialios statistikos srities lyderės, vaidmenį visame pasaulyje.

Atitinkama VGV / VGB veikla

3481 – Eurostato politikos strategija ir koordinavimas

Konkretus tikslas Nr. 4. Užtikrinti, kad tokia statistika būtų nuosekliai teikiama visu programos galiojimo laikotarpiu, jei tai neprieštarauja ESS prioritetų nustatymo tvarkai.

Atitinkama VGV / VGB veikla

3403 – Statistinės informacijos rengimas

1.4.3      Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Poveikis Europos Parlamentui ir Tarybai: teigiamas, nes Europos statistikos programa (ESP) atitinka sutartis, finansines programas ir Europos Sąjungos politinius prioritetus; ESP taip pat atsižvelgta į statistinės informacijos poreikį norint pagrįsti įvairių sričių ES politiką; be to, ESP numatyta geresnio prioritetų nustatymo tvarka ir mažesnė įmonėms ir piliečiams tenkanti našta. Rengiant ESP dalyvauja valstybės narės. Įgyvendinant ESP bus laikomasi subsidiarumo principo.

Poveikis Komisijos narių kolegijai ir Komisijos tarnyboms: teigiamas, nes ESP atitinka Sutarties ir finansines programas; ESP taip pat atsižvelgta į statistinės informacijos poreikį ES politikai pagrįsti, be to, kartu su ESP bus įdiegta patikima kokybės valdymo sistema. Europos statistikos programai bus taikomas veiksmingas vertinimas ir VGB atitinkanti išteklių skirstymo sistema.

Poveikis nacionalinėms statistikos institucijoms (įskaitant Nacionalinių statistikos institucijų vadovų grupę, ESS komitetą, Partnerystės grupę, Vadovų grupę) ir kitus nacionalinius duomenų rengėjus: teigiamas, nes ESP numatyta geresnio prioritetų nustatymo tvarka ir mažesnė našta įmonėms ir piliečiams. Ji atitinka bendrą minėto komunikato įgyvendinimo ESS strategiją. Rengiant ESP dalyvauja valstybės narės. Įgyvendinant ESP bus laikomasi subsidiarumo principo.

Poveikis ESPK, Europos Centriniam Bankui ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetui (PFMBSK) ir kitiems neinstituciniams naudotojams: teigiamas, nes ESP atitinka statistinės informacijos poreikį įvairių sričių ES politikai pagrįsti, o naudotojams bus užtikrinta, kad statistika yra tinkama reikmėms (teikiama laiku ir suderinta su jų politikos poreikiais ir reikalavimais).

Poveikis Eurostatui: teigiamas, nes ESP atitinka Komunikatą dėl ES statistikos rengimo metodo; kartu su ESP bus įdiegta patikima kokybės valdymo sistema; ESP bus stabilus suderinto ir sistemingo metinio planavimo ir išteklių skirstymo pagrindas ir aiškiai nurodys tolesnės Eurostato veiklos kryptis; Europos statistikos programai bus taikomas veiksmingas vertinimas.

1.4.4      Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Visiems 2013–2017 m. ESP tikslams numatyti pagrindiniai veiksmai ir rodikliai. 2013–2017 m. ESP tikslai bus planuojami išsamiau metinėse darbo programose, o rezultatai bus stebimi visą programavimo laikotarpį.

Bendrasis tikslas (siekis būti pagrindiniu kokybiškos Europos statistikos tiekėju) bus stebimas taip:

- Eurostatas vykdys naudotojų pasitenkinimo tyrimą, visų pirma tirdamas, kokia naudotojų procentinė dalis vertina bendrą Europos statistikos kokybę kaip „labai gerą“ ar „gerą“.

1.5         Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1      Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Daugiametės Europos statistikos programos pagrindas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos[4] 13 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad Europos statistikos programoje turi būti nustatomas Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos pagrindas ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui numatytų veiksmų pagrindinės sritys ir tikslai. Joje turi būti nustatomi prioritetai, susiję su informacijos reikmėmis Europos Sąjungos veiklai vykdyti. Siekiama, kad pasiūlymas būtų naudingas Europos statistikos naudotojams ir rengėjams, t. y. Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisijos generaliniams direktoratams, Europos Centriniam Bankui, nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitiems nacionaliniams Europos statistikos rengėjams, ESPK ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetui (PFMBSK), kitiems neinstituciniams naudotojams ir, be abejo, visuomenei.

1.5.2      Papildoma ES dalyvavimo nauda

Statistinių duomenų nuolat reikia politinius sprendimus priimantiems subjektams ir rinkos dalyviams, kad jie galėtų priimti sprendimus ir stebėti bei vertinti, kaip šie sprendimai įgyvendinami. Statistika – esminė infrastruktūra, užtikrinanti patikimą ir veiksmingą demokratinių ir šiuolaikinės ekonomikos šalių veikimą. Europos Sąjungai reikia aukštos kokybės statistinės informacijos, kad galėtų vykdyti savo užduotis. Europos statistika turi būti patikima, politiškai nepriklausoma, laiku ir tinkama forma prieinama vartotojams. Be to, rengiant statistiką duomenų teikėjai neturėtų patirti pernelyg didelės naštos, be to, statistiniai duomenys turi būti renkami laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Eurostatas kartu su nacionalinėmis statistikos ir kitomis institucijomis, kiekvienoje valstybėje narėje atsakingomis už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą, sukūrė partnerystės tinklą, bendrai vadinamą ESS. Jam taip pat priklauso EEE šalys. Valstybės narės renka duomenis ir rengia statistiką tiek nacionalinėms, tiek ES reikmėms.

ESS veikia kaip tinklas, kuriame Eurostatui tenka vadovaujamasis vaidmuo derinti statistiką, glaudžiant bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos institucijomis. ESS daugiausia dėmesio skiriama ES politikos sritims, bet joms besivystant derinimo veikla taip pat išplito į kitas statistikos sritis.

ESS sudaro sąlygas valstybėms narėms dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi, plėtoti naujas technologijas, bendras priemones ir bendradarbiavimo tinklus, siekiant išnaudoti sąveikos galimybes, vengti dvigubo darbo ir, galiausiai, užtikrinti, kad šiuolaikiška duomenų rengimo sistema atitiktų ateities poreikius.

Derinimo, paprastinimo ir reglamentavimo veiksmus galima geriausiai inicijuoti Europos Sąjungos lygmeniu, nes tokie projektai galėtų būti įgyvendinami našiausiai.

1.5.3      Panašios patirties išvados

Pagrindinis 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos[5] suvaržymas – penkeriems metams nustatyta struktūra ir išsamiai apibūdinti tikslai. Nuo tada, kai buvo priimta dabartinė programa, įvyko ne vienas svarbus pokytis. Pasikeitė pagrindinė Europos statistikos rengimo teisės aktų sistema. Priimtas Komunikatas dėl ES statistikos rengimo metodo, vėliau – bendra ESS strategija; įsigaliojo Lisabonos sutartis; pradėjo darbą nauja Europos Komisija (nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.); pradėtos įgyvendinti kelios naujos politikos iniciatyvos (pvz., „Europa 2020“) ir sustiprinta ESS valdymo struktūra. Į šiuos pokyčius dabartinėje programoje neatsižvelgiama; tam tikros jos dalys paseno, o tarp planuojamos ir faktinės veiklos atsirado spraga. Dėl to programos įgyvendinimo ataskaitos tampa mažiau aktualios, nes jose neatsižvelgiama į daugelį svarbių veiksmų, kurių nėra programoje, o dėl kai kurių joje nurodytų veiksmų reikia atsiskaityti nepaisant to, kad jie nebevykdomi.

Atsižvelgdama į Europos statistikos programos rengimą, trečioji Partnerystės darbo grupė[6] 2013–2017 m. laikotarpiui pasiūlė taikyti daugiametį programavimo ciklą. Pasiūlyta, kad rengiant programą didesnis vaidmuo turėtų būti skirtas ESS partneriams (ESS komitetui, Nacionalinių statistikos institucijų vadovų grupei, vadovų grupėms ir ESPK).

Be to, reikėtų paminėti, kad 2003–2007 m. Bendrijos statistikos programos (BSP) ex-post vertinimo ataskaitoje[7], Komisijos pateiktoje Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos šios rekomendacijos dėl kitos daugiametės programos:

Gerinti BSP ir metinių darbo programų sąsają. BSP yra nustatyta kaip pagrindinė programa ir joje formuluojama strateginė penkerių metų vizija ir kartu su metinėmis darbo programomis užtikrinama, kad BSP būtų lanksti ir aktuali visą laikotarpį. Metinėse darbo programose, kuriose atsižvelgiama į BSP, ji turėtų būti aiškiai pabrėžiama, ir tos programos turėtų būti grindžiamos atitinkama BSP.

Tobulinti BSP įgyvendinimo stebėseną. Apskritai BSP stebėsena turėtų būti vykdoma nustačius pagrindinius rodiklius, kurie programos įgyvendinimo laikotarpiu teiktų pakankamai informacijos apie veiklos ir strateginių tikslų siekimą.

2008–2012 m. BSP laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje, Komisijos pateiktoje EP ir Tarybai, pabrėžti toliau nurodyti aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ateityje.

- Naujų statistinės informacijos poreikių nustatymas. Reikia taikyti labiau integruotą metodą, kuriam būtų naudojama daug įvairių duomenų šaltinių, o metodika, sąvokos ir apibrėžtys turi būti derinamos.

- Partnerystės ESS stiprinimas. Pabrėžta, kad reikia daugiau skirtingų integravimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis modelių.

- Nurodyta, kad norint mažinti duomenų teikimo naštą ir duomenų rengėjų sąnaudas, reikia apsvarstyti koncepcinį požiūrį į veiklos prioritetinių krypčių keitimą ir turimus išteklius BSP įgyvendinti.

Reikėtų paminėti, kad dabartinė 2008–2012 m. BSP buvo nagrinėjama Eurostato vidaus audito skyriaus vertinimo audito ataskaitoje[8], kurioje pažymėta, kad tai programai netaikomas ex-ante vertinimas ir rekomenduota kitoms programoms jį taikyti, remiantis Finansiniu reglamentu[9] (27 straipsniu) ir jo įgyvendinimo taisyklėmis[10] (21 straipsniu).

Siekiant išvengti pernelyg detalios programos nustatomų apribojimų ir užtikrinti galimybę prisitaikyti prie naujų ar pasikeitusių politikos prioritetų ir raidos, 2013–2017 m. ESP parengta kaip bendra planavimo priemonė – joje bendrai apibūdinti siektini tikslai ir vykdytini veiksmai, o konkretūs tikslai ir veiksmai bus nustatomi metinėse darbo programose.

Atsižvelgiant į ESS raidą ir Komunikato dėl ES statistikos rengimo metodo įgyvendinimą, 2013–2017 m. Europos statistikos programoje reikia ypač daug dėmesio skirti būsimų problemų sprendimui ir poreikių bei išteklių derinimui. Tvirta ESS partnerystė yra itin svarbi, todėl rengiant šią programą išsamiau konsultuotasi su suinteresuotomis šalimis.

Remiantis ankstesne patirtimi nustatytos priemonės planavimo ir atsiskaitymo procesų nuoseklumui užtikrinti – programų tikslai glaudžiau susieti su metinėmis darbo programomis, o programos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas patobulinti.

Planuojant 2013–2017 m. ESP tikslus ir rodiklius atsižvelgta į 2008–2012 m. BSP laikotarpio vidurio vertinimo rekomendacijas. Visų pirma numatyta įdiegti prioritetų nustatymo tvarką, 2010 m. lapkričio 18 d. pateiktą ESS komitetui[11], siekiant pakeisti statistikos reikalavimų prioritetus, kad būtų mažinama duomenų teikimo našta ir duomenų rengėjų sąnaudos.

Galiausiai, remiantis Finansiniu reglamentu[12] (27 straipsniu) ir jo įgyvendinimo taisyklėmis[13] (21 straipsniu) atliktas ex-ante vertinimas.

1.5.4      Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Be dabartinės 2008–2012 m. BSP, 2009–2013 m. laikotarpiu taip pat įgyvendinama kita daugiametė programa – Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo programa (EĮPSMP). Kad programos būtų valdomos našiau, Eurostatas nusprendė, kad ateityje pakaktų tik vienos programos. Todėl įmonių ir prekybos statistikos srities tikslai, numatyti laikotarpiui po 2013 m., ir su socialinės statistikos modernizavimu susiję veiksmai buvo įtraukti į 2013–2017 m. ESP.

Be to, remiantis 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimu 2012/504/ES, Eurostatas koordinuoja Europos statistikos rengimą. Rengdami su statistika susijusias programas Komisijos generaliniai direktoratai ir kitos tarnybos anksti įtraukia į šią veiklą Eurostatą.

1.6         Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 [01/01 iki 2017 [31/12]

– þ Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2017 m. įsipareigojimų asignavimams ir nuo 2014 iki 2021 m. mokėjimo asignavimams.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7         Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[14]

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[15]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma EBPO, Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banku.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2            VALDYMO PRIEMONĖS

2.1         Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Remiantis Finansinio reglamento nuostatomis dėl išlaidų programų, 2010 m. spalio mėn.–2011 m. balandžio mėn. Eurostato strateginio planavimo skyrius kartu su finansų ir teisės reikalų skyriais atliko 2013–2017 m. ESP ex-ante vertinimą. Jis aptartas 2013–2017 m. ESP rengiančioje Eurostato vidaus darbo grupėje, sudarytoje iš visų Eurostato direktoratų skyriaus vadovų lygmens atstovų, ir 2011 m. balandžio 12 d. patvirtintas Eurostato direktorių posėdyje.

Pagrindiniai ex-ante vertinimo rezultatai įtraukti į finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą. Ankstesnės patirties išvados, į kurias atsižvelgta nustatant ESP, pateiktos finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos 1.5.3 dalyje „Panašios patirties išvados“. ESP tikslai pateikti pačiame pasiūlyme.

Pasiūlymo 2 straipsnyje nurodyta, kad ESP veikla bus planuojama kasmet, rengiant Komisijos metines statistikos darbo programas, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. Dėl šių programų ir jų finansavimo bus priimami Komisijos sprendimai, kuriuose bus konkrečiai nustatomi veiklos rezultatai (tikslai ir rodikliai), kurie turės būti pasiekti per ataskaitinį laikotarpį. Stebėsena bus vykdoma rengiant reguliarias išteklių panaudojimo ir siekiant tikslų padarytos pažangos ataskaitas.

Numatoma, kad remiantis Reglamentu dėl Europos statistikos bus parengta ir po konsultacijų su ESS komitetu ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta tarpinė pažangos ataskaita.

Programos laikotarpio pabaigoje bus atliktas ESP ex-post vertinimas. Su ESS komitetu bus konsultuojamasi dėl vertinimo ataskaitos, kuri 2018 m. pabaigoje bus pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2         Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1      Nustatyta rizika

Siūlomą programą centrinio tiesioginio valdymo būdu valdys Komisija, iš dalies taikydama jungtinį valdymą kartu su tarptautinėmis organizacijomis. Finansiniai programos aspektai bus įgyvendinami sudarant sutartis, visų pirma su statistikos ar informacinių paslaugų srities įmonėmis ir teikiant dotacijas, daugiausia – nacionalinėms statistikos institucijoms. Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos leidžiama tiesiogiai skirti dotacijas šioms institucijoms.

Pagrindinė nustatyta rizika, kuri gali kilti įgyvendinant programą, yra daugiausia susijusi su dotacijų skyrimo procedūrų valdymu. Remiantis įgyvendinant 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programą sukaupta patirtimi, kai kurie paramos gavėjai nuolat patirdavo sunkumų teikdami reikiamus dokumentus, pagal kuriuos nustatomos tinkamos finansuoti patirtos išlaidos.

2.2.2      Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pagrindinės vidaus kontrolės sistemos sudedamosios dalys: kiekvieno finansinio sandorio veiklos ir finansinių aspektų ex-ante tikrinimas (teisėtumas, teisingumas ir patikimas finansų valdymas), remiantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalimi. Ex-ante kontrolė taikoma visą išlaidų ciklą – nuo planavimo ir programavimo iki įsipareigojimų ir mokėjimų. Todėl kiekvienas finansų grandinių dalyvis kiekvienam finansiniam sandoriui turi taikyti kontrolės priemones, remdamasis konkrečiais kontroliniais sąrašais.

Siekiant, kad programos biudžetas būtų vykdomas remiantis patikimo finansų valdymo principais ir norint užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo ir teisingumo reikalavimų, taikoma ne tik finansų grandinių kontrolė, bet ir tinkamos priežiūra, finansiniais aspektais ir veiklos rezultatais pagrįstos atsiskaitymo, audito ir vertinimo priemonės. Bus užtikrinta, kad minėtos patikinimo priemonės papildytų viena kitą ir būtų išvengta dvigubo darbo, o kontrolės išlaidos būtų veiksmingos.

Be to, kad visiems pagal programą vykdytiniems finansiniams sandoriams bus taikomos išsamios ir privalomos kontrolės priemonės, dotacijų procedūroms bus taikomi šie papildomi kontrolės veiksmai: be minėtos ex-ante kontrolės ir remiantis metine rizikos analize, bus taikomi sustiprinti ex-ante ir ex-post patikrinimai. Sustiprinti ex-ante patikrinimai bus vykdomi imties būdu, t. y. prieš galutinius mokėjimus pagal bendrai dotacijomis finansuotus veiksmus bus nuodugniai tikrinami papildomi patvirtinamieji dokumentai. Be to, remiantis nuo 2005 m. sukaupta patirtimi bus vykdoma ex-post kontrolė, siekiant įsitikinti, kad iš biudžeto finansuoti veiksmai įgyvendinti tinkamai ir, visų pirma, kad laikomasi nustatytų ex-ante patikrinimo kriterijų. Ypač daug dėmesio bus skiriama sudėtingų administracinių procesų paprastinimui, kad sumažėtų su dotacijų valdymu susijusių klaidų tikimybė. Šio tikslo bus siekiama, visų pirma, orientuojantis į didesnius projektus (ir ribojant nedideles dotacijas), reikalaujant konkrečių audito sertifikatų ir nustatant faktinėmis sąnaudomis grindžiamas mokėjimo alternatyvas, t. y. nustatyto dydžio išmokomis ir standartiniais vieneto įkainiais pagrįstas dotacijas.

Kontrolės priemonių sąnaudos ir nauda. Laikoma, kad programos kontrolės strategija reikalavimų nesilaikymo riziką sumažins iki mažesnės nei 2 proc., kas atitinka pagal 2010 m. metinę veiklos ataskaitą atliktą vertinimą. Kadangi naujos programos vidaus kontrolės tikslas – neviršyti 2 proc. vidutinės likutinės klaidų normos per visą 2013–2017 m. programavimo laikotarpį, laikoma, kad vidaus kontrolės sistema ir jos sąnaudos yra tinkamos šiam tikslui pasiekti. ESTAT GD mano, kad minėtų papildomų sustiprintų ex-ante ir ex-post kontrolės priemonių sąnaudos sudaro apie 1 proc. programos biudžeto, maždaug tiek pat, kiek ir pagal ankstesnę programą. Kalbant apie kontrolės priemonių pobūdį ir intensyvumą, privalomos ex-ante kontrolės priemonės, laikantis Finansinio reglamento, bus taikomos 100 proc. finansinių sandorių (taigi – 100 proc. biudžeto). Kaip nurodyta pirmiau, po metinės rizikos analizės bus taikomos nuodugnia susijusių dokumentų analize pagrįstos kontrolės priemonės. Jos gali būti taikomos 4–6 proc. biudžeto.

2.3         Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Bus taikomos visos teisės aktuose numatytos kontrolės priemonės, be to, bus parengta kovos su sukčiavimu strategija, atitinkanti naują, 2011 m. birželio 24 d. Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, kuria bus užtikrinta, kad, inter alia, visos vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, visiškai atitiktų šią naują strategiją, o sukčiavimo rizikos valdymas būtų nukreiptas į sukčiavimo rizikos sričių nustatymą ir atitinkamas atsakomąsias priemones. Prireikus bus nustatytos tinklo grupės ir tinkamos IT priemonės, skirtos su Europos statistikos programa susijusiems sukčiavimo atvejams nagrinėti.

Eurostatas taip pat nustatė ESP papildančią 2013–2017 m. kontrolės strategiją. Mažinant sudėtingumą, taikant išlaidų veiksmingumo principu pagrįstą stebėseną ir vykdant rizika pagrįstą ex-ante ir ex-post kontrolę bus siekiama mažinti sukčiavimo tikimybę ir prisidėti prie jo prevencijos. Į kontrolės strategiją įtrauktos konkrečios informavimo priemonės ir su rizikos prevencija susiję mokymai.

3            NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1         Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……….] || DA / NDA ([16]) || ELPA[17] šalių || šalių kandidačių[18] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY.] || DA / NDA || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Kategorija……………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 29.0201 2013–2017 m. Europos statistikos programa || DA || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

1 || 29.0104 Statistinės informacijos politika, administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2         Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1      Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 1 kategorija – Pažangus ir integracinis augimas (nuo 2014 m.)

ESTAT GD ESTAT GD || || || 2014 metai[19] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 m. ir vėliau || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || ||

29.0201 || Įsipareigojimai || (1) ||  53,391 || 54,922 || 56,443 || 57,960 || || 222,716

Mokėjimai || (2) || 32,360 || 33,613 || 46,450 || 52,843 || 92,839 || [20]258,105

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[21] || || || || || ||

29.0104 || || (3) || 2,900 || 2,983 || 3,065 || 3,148 || || 12,096

IŠ VISO asignavimų ESTAT GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 56,291 || 57,905 || 59,508 || 61,108 || || 234,812

Mokėjimai || =2+2a +3 || 35,260 || 36,596 || 49,515 || 55,991 || 92,839 || 270,201

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 53,391 || 54,922 || 56,443 || 57,960 || || || || 222,716

Mokėjimai || (5) || 32,360 || 33,613 || 46,450 || 52,843 || 92,839 || || || 258,105

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 2.900 || 2,983 || 3,065 || 3,148 || || || || 12,096

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 56,291 || 57,905 || 59,508 || 61,108 || || || || 234,812

Mokėjimai || =5+ 6 || 35,260 || 36,596 || 49,515 || 55,991 || 92,839 || || || 270,201

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 m. ir vėliau || IŠ VISO

ESTAT GD ESTAT GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 92,335 || 91,479 || 90,615 || 89,829 || || || || 364,258

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || (1) 3,487 || (2) 3,487 || (3) 3,487 || (4) 3,487 || || || || 13,948

IŠ VISO ESTAT GD || Asignavimai || 95,822 || 94,966 || 94,102 || 93,316 || || || || 378,206

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 95,822 || 94,966 || 94,102 || 93,316 || || || || 378,206

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 m. ir vėliau 1.6) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 152,113 || 152,871 || 153,610 || 154,424 || || || || 613,018

Mokėjimai || 131,082 || 131,562 || 143,617 || 149,307 || 92,839 || || || 648,407

3.2.2      Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–          Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–          X         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

|| Nurodyti tikslus ir rezultatus || Rezultato rūšis[22] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų ||

1 ir 4 KONKRETŪS TIKSLAI[23] Teikti kokybišką statistinę informaciją įvairių rūšių Europos Sąjungos politikai plėtoti, stebėti ir vertinti. ||

|| - Rezultatas || Statistikos projektai || 0,304 || || || 85 || 23,694 || 67 || 21,480 || 62 || 21,204 || 58 || 22,129 || 272 || 88,507

|| 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || 85 || 23.694 || 67 || 21,480 || 62 || 21,204 || 58 || 22,129 || 272 || 88,507

|| 2 KONKRETUS TIKSLAS Įdiegti naują Europos statistikos rengimo metodą. ||

|| - Rezultatas || Statistikos projektai || 0,298 || || || 84 || 23,694 || 100 || 30,102 || 94 || 31,555 || 87 || 32,194 || 365 || 117.545

|| 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || 84 || 23.694 || 100 || 30,102 || 94 || 31,555 || 87 || 32,194 || 365 || 117,545

|| 3 KONKRETUS TIKSLAS Stiprinti ESS vidaus ir išorės partnerystę ||

|| - Rezultatas || Statistikos projektai || 0,306 || || || 19 || 6,003 || 9 || 3,340 || 8 || 3,684 || 7 || 3,637 || 43 || 16.664

|| 3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || 19 || 6.003 || 9 || 3,340 || 8 || 3,684 || 7 || 3,637 || 43 || 16,664

|| IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 188 || 53.391 || 176 || 54,922 || 164 || 56,443 || 152 || 57,960 || 680 || 222,716

3.2.3      Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1   Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 m. ir vėliau || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 92,335 || 91,479 || 90,615 || 89,829 || || 364,258

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || 13,948

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 95,822 || 94,966 || 94,102 || 93,316 || || 378,206

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5[24] IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 2,285 || 2,285 || 2,285 || 2,285 || || 9,140

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (IT, posėdžiai, tyrimai, komandiruotės, prenumeratos) || 0,615 || 0,698 || 0,780 || 0,863 || || 2,956

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (1) 2,900 || (2) 2,983 || (3) 3,065 || (4) 3,148 || || (5) 12,096

IŠ VISO || 98,722 || 97,949 || 97,167 || 96,464 || || 390,302

3.2.3.2   Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai ||

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

29 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 651 || 645 || 639 || 633 || || ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || - || - || - || - || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || - || - || - || - || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || - || - || - || - || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[25]

29 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 94 || 93 || 92 || 92 || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || - || - || - || - || || ||

XX 01 04 yy[26] || - būstinėje[27] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (29 01 04 01) || 41 || 41 || 40 || 40 || || ||

IŠ VISO || 789 || 779 || 771 || 765 || || ||

29 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Atliktinos užduotys daugiausia susijusios su metodine veikla ir statistinės informacijos, susijusios su Reglamente XXX nurodytomis sritimis, rinkimu, tvirtinimu, apdorojimu ir sklaida. Jos taip pat susijusios su dviem Eurostato horizontaliomis VGB veiklomis („Administracinė parama Eurostatui“ ir „Eurostato politikos strategija ir koordinavimas“).

Išorės personalas || Pagalba pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams vykdant minėtas užduotis.

3.2.4      Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[28]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5      Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || || Iš viso

Šveicarijos įnašas || 4,851 || 4,948 || 5,047 || 5,147 || || || || 19,933

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 4,851 || 4,948 || 5,047 || 5,147 || || || || 19,933

3.3         Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[29]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               OL L 39, 2009 2 9, p. 12.

[2]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[3]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[4]               OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

[5]               Sprendimas Nr. 1578/2007/EB, OL L 344, 2007 12 28, p. 15.

[6]               Partnerystės darbo grupė yra ESS nacionalinių statistikos institucijų vadovų grupė, kurios tikslas yra toliau plėtoti ESS, daugiausia lengvinant ESS komiteto darbą.

[7]               COM(2009) 1 galutinis.

[8]               Vidaus audito skyriaus audito ataskaita ESTAT-2009-ESTAT-002, 2010 2 19.

[9]               2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (konsoliduota redakcija).

[10]             2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (konsoliduota redakcija).

[11]             Pateikta 2010 m. lapkričio 18 d. ESS komiteto posėdyje (dok. Nr. 2010/07/08b).

[12]             2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (konsoliduota redakcija).

[13]             2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (konsoliduota redakcija).

[14]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ . http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[15]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[16]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[17]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[18]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[19]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[20]             Mokėjimų asignavimuose atsižvelgiama į įsipareigojimus, atsiradusius nuo Europos statistikos programos įgyvendinimo pradžios 2013 m.

[21]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[22]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[23]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[24]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[25]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);   JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[26]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[27]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[28]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[29]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.