AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo tikslai

Šio pasiūlymo tikslas – remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 185 straipsniu priimti Tarybos ir Parlamento sprendimą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių vykdomoje Bendrojoje aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo programoje (ALG programa), teisinės priemonės.

Pagrindiniai ALG programos tikslai:

· didinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamais produktais ir paslaugomis, skirtais vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikam senėjimui, gerinti pagyvenusių žmonių ir jų globėjų gyvenimo kokybę ir padėti didinti priežiūros sistemų tvarumą;

· užtikrinti IRT grindžiamiems produktams ir paslaugoms, skirtiems oriam senėjimui, būtinus transeuropinių taikomųjų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų išteklius, visų pirma skatinant dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir naudotojus;

· pritraukti privačių investicijų ir pagerinti pramoninio naudojimo sąlygas, nustatant nuoseklią europinių metodų ir sprendimų kūrimo sistemą, kuri apimtų įvairius nacionalinius ir regioninius socialinės srities prioritetus ir reguliavimo aspektus atitinkančius bendrus būtinuosius standartus.

1.2.        Pasiūlymo pagrindas

Strategijoje „Europa 2020“ senėjančios visuomenės klausimas nurodytas kaip uždavinys ir kaip pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo galimybė. Senėjančios visuomenės klausimas kaip prioritetinis sprendžiamas vykdant dvi pavyzdines iniciatyvas – „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir „Inovacijų Sąjunga“. Iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ pagrindinis dėmesys skiriamas IRT grindžiamoms naujoviškoms paslaugoms, produktams ir procesams. Ji apima kai kuriuos e. sveikatos veiksmus ir konkretų ALG programos sustiprinimo veiksmą. Vykdant ALG programą bus svariai prisidėta prie strategijos „Europa 2020“ ir susijusių pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo. Be to, ji padės spręsti demografinius uždavinius ir kurti naujas galimybes, visų pirma skirtas MVĮ. Tikimasi, kad IRT sprendimai bus labai naudingi įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tikslus – iki 2020 m. sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais, taip pat pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. ALG programa yra labai svarbi Europos inovacijų partnerystei vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, nes vykdant šią programą minėtai partnerystei teikiamos IRT grindžiamos inovacijos ir pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijų grandinės „mirties taškui“, kuriame mokslinių tyrimų rezultatai turi tapti naujais, tinkamais teikti rinkai produktais ir paslaugomis. Be to, ALG programai ši partnerystė bus naudinga, nes EIP paspartins rinkos kūrimąsi, diegimą plačiu mastu ir prisidės prie rinkos ribinių sąlygų, – pvz., į programą neįtrauktų, tačiau vertinime ir per konsultacijas nurodytų kaip diegimo kliūtys, standartizacijos ir sąveikos, – gerinimo. ALG programą papildo tokios svarbios nacionalinės iniciatyvos, kaip Vokietijos nacionalinė ALG ir vyresniems žmonėms skirta iniciatyva, JK inovacijų lengvesniam gyvenimui programa ir Prancūzijos inovacijų vyresniems žmonėms programa.

Šios tarpusavyje susijusios programos, kartu apimančios didelę mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės dalį, suteikia Europai pasaulio mastu unikalių pajėgumų senėjimui skirtų IRT srityje. ALG programa tinkamai papildo pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ siūlomus IRT srities, taip pat vyresniems žmonėms skirtų ilgalaikių mokslinių tyrimų bei inovacijų ir tinkamumo rinkai patvirtinimo veiksmus.

Be to, ALG programa papildo demografiniams pokyčiams skirtą bendrą programavimo iniciatyvą (BPI) „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas“, kurioje dalyvauja 13 Europos valstybių ir pagal kurią, remiantis įvairiomis mokslinių tyrimų sritimis, siekiama naujas, mokslu grindžiamas žinias panaudoti būsimos senėjimo srities politikos formavimui. ALG programa gali būti naudojama kaip BPI daugiadisciplininių mokslinių tyrimų taikymo priemonė ir ja naudojantis BPI mokslinių tyrimų darbotvarkė galėtų būti papildyta vartotojų patirtimi, kartu dalijantis mokslinių tyrimų metodikomis, tokiomis kaip gyvenimo ciklo modelis.

Šios iniciatyvos kartu apima didelę grandinės dalį – nuo fundamentaliųjų mokslinių tyrimų iki pritaikymo rinkoje, – kaip rekomenduojama keliuose nepriklausomuose ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų vertinimuose ir ES politikos dokumentuose. Ši sąveika bus dar labiau sustiprinta pagal Komisijos siūlomą 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ – joje specialus skyrius skiriamas visuomenės uždaviniams, pagal kuriuos prioritetas, be kita ko, teikiamas sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės klausimams. ALG programa nurodoma kaip viena iš SESV 185 straipsnio iniciatyvų, kurioms atitinkant tam tikrus kriterijus gali būti teikiama nuolatinė parama.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos dėl bendrosios ALG programos ateities

Komisija konsultavosi dėl planuojamos ALG programos su keletu išorės ir vidaus suinteresuotųjų šalių. 2011 m. vykusiose viešose konsultacijose internetu dėl EIP vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje dalyvavo 524 respondentų, kurie išreiškė nuomonę dėl vykdomų nacionalinių, regioninių ir vietos lygmens iniciatyvų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje. Apie 38 % atsakymų sulaukta iš vyriausybinių institucijų, 23 % – iš pramonės, įskaitant MVĮ, 7 % – iš sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriaus, 17 % – iš mokslinių tyrimų ir akademinės bendruomenių ir 15 % – iš vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių organizacijų. Konsultacijos parodė, kad didžiausia kliūtis inovacijoms – nepakankamas galutinių vartotojų dalyvavimas kūrimo etape.

2010 m. gruodžio mėn., vadovaujant buvusiai Komisijos narei M. Kunevai, penki aukšto lygio ekspertai atliko dabartinės bendros programos „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (bendra KGPA programa) tarpinį vertinimą[1]. Per jį buvo apklausta daugiau kaip 40 iš visos Europos atrinktų suinteresuotųjų šalių, tiesiogiai dalyvaujančių bendros KGPA programos vertės grandinėje. Apie 33 % iš jų atstovavo vyriausybinėms institucijoms, 27 % – pramonei, įskaitant MVĮ, 27 % – mokslinių tyrimų ir akademinei bendruomenėms ir 11 % – vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančioms organizacijoms. Vertinimo grupė pabrėžė, kad vykdant bendrą KGPA programą ir su ja susijusius tolesnius veiksmus, svarbu užtikrinti aukštus veiklos rezultatus, dar daugiau dėmesio skirti plačiai tikro gyvenimo atvejais taikomiems sprendimams, skatinti globėjams ir tarpininkams skirtas technologijas, stiprinti ryšį su vartotojais ir užtikrinti diegimą.

Be to, dėl bendros KGPA programos 2010 m. surengtos viešos konsultacijos internetu, o 2011 m. apžvelgti pagal šią programą finansuojami projektai.

2012 m. per poveikio vertinimo iniciatyvinės grupės posėdžius Komisija taip pat konsultavosi su kita visuomenės dalimi, ir tai buvo naudinga planuojant ir rengiant poveikio vertinimo ataskaitą, visų pirma, tai padėjo išdėstyti problemą ir nustatyti bendros KGPA programos svarbą kitiems generaliniams direktoratams. Nustatyti šios ataskaitos struktūrą ir išdėstyti argumentus padėjo Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD vadovaujama 185 straipsnio koordinavimo grupė.

2.2.        Galimos politikos priemonės

Poveikio vertinimo ataskaitoje svarstytos tokios galimos politikos priemonės:

1 galima politikos priemonė. 1 bendrai KGPA programai identiška II ALG bendroji programa. Šis įprastinės veiklos scenarijus – bazinis scenarijus, pagal kurį 2014–2020 m. toliau būtų vykdoma tokia pati, kaip dabartinė 2008–2013 m. bendra KGPA programa.

2 galima politikos priemonė. Jokios II ALG bendrosios programos. Pasirinkus šią priemonę po 2013 m. ES lygmeniu nebūtų numatyta jokios konkrečios ES programos ir bendro finansavimo, kuriais būtų siekiama sujungti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas senėjimui skirtų IRT srityje. Pagal siūlomą bendrąją programą „Horizontas 2020“ (jei ji bus patvirtinta) numatytos lėšos tolesniems bendros KGPA programos veiksmams galėtų būti skiriamos papildomiems programoje „Horizontas 2020“ numatytiems senėjimo srities moksliniams tyrimams.

3 galima politikos priemonė. Pagal šią politikos priemonę būtų toliau įgyvendinami 1 bendros KGPA programos veiksmai, pritaikius jų taikymo sritį ir pagerinus įgyvendinimą. II ALG bendrosios programos taikymo sritis būtų suderinta su visa EIP vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje taikymo sritimi. Be minėtos partnerystės „Vyresnių žmonių aktyvumo ir savarankiško gyvenimo“ srities į II ALG bendrąją programą būtų įtrauktos kitos dvi sritys – „Prevencija, atrankinė patikra ir ankstyvoji diagnostika“ ir „Priežiūra ir gydymas“. II ALG bendrosios programos taikymo sritį suderinus su EIP vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje taikymo sritimi ir dėl to pakitus II ALG bendrosios programos taikymo sričiai, buvęs programos pavadinimas „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ būtų pakeistas į „Aktyvus ir lengvesnis gyvenimas“. Kaip ir dabartinės 2008–2013 m. bendros KGPA programos įgyvendinimo laikotarpiu, programą bendrai finansuotų valstybės narės ir projekto dalyviai. ES finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ būtų toks pat kaip ir pagal Septintąją bendrąją programą. Pasirinkus šią politikos priemonę būtų padidintas galutinių vartotojų dalyvavimas, būtų praplėstas finansavimo pagrindas, t. y. finansavimas būtų teikiamas visiems dalyviams, ir pagerėtų veiklos rezultatai.

2.3.        Konsultacijos dėl poveikio vertinimo

Šios galimos politikos priemonės peržiūrėtos per 2012 m. vasario mėn. vykusią bendros KGPA programos generalinę asamblėją. Per ją balsuojant prieita prie išvados, kad programą tęsti yra strategiškai svarbu: 15 iš 23 šiuo metu dalyvaujančių valstybių pirmenybę teikė 3 galimai politikos priemonei. Antroji politikos priemonė, kuriai teikta pirmenybė, – tęsti dabartinę programą, jos nekeičiant (t. y. 1 galima politikos priemonė). Tik dvi valstybės nepritarė programos tęsimui (2 galima politikos priemonė).

2012 m. lapkričio mėn. ataskaitą peržiūrėjo ir patvirtino poveikio vertinimo valdyba. Valdybos pateiktoje nuomonėje paprašyta patobulinti poveikio vertinimo ataskaitą, – į tai buvo atsižvelgta. Visų pirma, dabar ataskaitoje geriau paaiškinamos politinės aplinkybės, likusios problemos, rinkos nepakankamumas ir bazinis scenarijus. Siekiant suformuoti tvirtą II ALG bendrosios programos įgyvendinimo pažangos vertinimo pagrindą, peržiūrėti jos tikslai. Jautrumo analizėje išsamiau aprašyti įvairūs finansavimo scenarijai ir plačiau aptartas galimas socialinis poveikis ir poveikis sveikatai. Galiausiai pateiktas galimų politikos priemonių veiksmingumo, našumo ir nuoseklumo palyginimas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

ALG programos pasiūlymas grindžiamas SESV 185 straipsniu, kuriame numatoma, kad Europos Sąjunga gali nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurias vykdo kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose.

3.2.        Subsidiarumo principas

Kadangi pasiūlymas nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, taikomas subsidiarumo principas. Subsidiarumas apsaugomas pasiūlymą pagrindžiant 185 straipsniu, kuriame aiškiai numatomas Sąjungos dalyvavimas kelių valstybių narių vykdomose mokslinių tyrimų programose, visus veiklos aspektus, kai galima, įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu ir kartu užtikrinant nuoseklų bendros programos įgyvendinimą Europos lygmeniu.

Pasiūlymo tikslų pačios valstybės narės negali deramai pasiekti, nes specialių žinių ir kompetencijos, kurių reikia senėjimui skirtų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, turi įvairios valstybės, taigi jos negali būti derinamos vien nacionaliniu lygmeniu. Be nuoseklaus požiūrio Europos lygmeniu ir būtinų išteklių kyla didelis pastangų dubliavimo, kuris lemtų didesnes išlaidas, pavojus. Be to, nėra tikėtina, kad tikra senėjimui skirtų sąveikių IRT sprendimų vidaus rinka gali būti sukurta be bendros Europos masto programos.

ES pridėtinė vertė tiesiogiai susijusi su problemomis: ES rinkos ir mokslinių tyrimų pastangų susiskaidymu, per mažo dėmesio diegimui už ES ribų ir bendros Europos vizijos apie IRT ir senėjimo srities rinkas trūkumu.

3.3.        Proporcingumo principas

SESV 185 straipsniu Sąjunga raginama „susitarusi su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis, [...] nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose“. Valstybės narės yra varomoji iniciatyvos jėga.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes valstybės narės bus atsakingos už savo bendros programos sukūrimą ir visus veiklos aspektus. Dabartinės bendros KGPA programos speciali vykdomoji struktūra – KGPA asociacija – įrodė, kad ji gali programą vykdyti veiksmingai ir efektyviai. Sąjunga skatins geresnį koordinavimą, užtikrins sąveiką su ES politika ir programos „Horizontas 2020“ prioritetais ir užtikrins, kad būtų prisidedama prie tos politikos ir prioritetų įgyvendinimo, stebės programos įgyvendinimą ir užtikrins ES finansinių interesų apsaugą.

Pagal siūlomą organizacinę struktūrą užtikrinama kuo mažesnė administracinė našta, nes pagrindinį administracinį darbą atlieka nacionalinės agentūros, prižiūrint šiuo tikslu sukurtai KGPA asociacijai ir jai prisiimant visą atsakomybę.

3.4.        Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė − SESV 185 straipsniu grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas. Iš tarpinio vertinimo išvadų ir poveikio vertinime aptartų galimų politikos priemonių analizės matyti, kad 185 straipsnis – tinkamiausia priemonė įgyvendinti ALG programos tikslus.

3.5.        Bendrosios programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisyklių išimtys

Siekiant sudaryti sąlygas Sąjungos finansinį įnašą panaudoti ir intelektinės nuosavybės teises apsaugoti pagal dalyvavimo dalyvaujančių valstybių nacionalinėse programose taisykles, būtina taikyti toliau nurodytų Reglamento (ES) Nr. ... [Programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] nuostatų išimtis.

· 14 straipsnio 5 dalis – finansinio pajėgumo tikrinimo, kurį vykdo dalyvaujančių valstybių nacionalinės finansavimo agentūros, reikalavimas taikomas visiems dalyviams.

· 16 straipsnio 1 dalis – speciali vykdomoji struktūra nesudaro susitarimo su galutiniais paramos gavėjais.

· 19 straipsnio [1 dalis, 5–7 dalys] ir 22–29 straipsniai – nacionalinių taisyklių, susijusių su finansavimu, išlaidų atitiktimi reikalavimams, finansinių ataskaitų ir metodikos sertifikatais, taikymas.

· 38–45 straipsniai – intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančios taisyklės ir pagal nacionalines taisykles atliekama rezultatų sklaida.

Šios išimtys pateisinamos tuo, kad ALG programa sukurta kaip į rinką orientuota programa, kuria sujungiami įvairūs nacionaliniai finansavimo srautai (pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos ir pramonės finansavimo programos). Dėl šių programų pobūdžio dalyvavimo jose taisyklės yra skirtingos, todėl negalima tikėtis, kad jos visiškai derėtų su programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisyklėmis.

Be to, ALG programa pirmiausia skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir vartotojų organizacijoms, kurios paprastai nedalyvauja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje. Siekiant sumažinti administracinius ir teisinius jų dalyvavimo apribojimus, Sąjungos finansinis įnašas teikiamas pagal tų įmonių ir organizacijų nacionalinių finansavimo programų taisykles, prie kurių jos yra labiau pripratę, skiriant vieną dotaciją kartu su atitinkama valstybės parama. Vykdant 2008–2013 m. bendrą KGPA programą paaiškėjo, kad šis metodas pasiteisina ir leidžia pritraukti daug dalyvių, iš kurių – daugiau kaip 40 % MVĮ.

Pasiūlyme numatomos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad specialiai vykdomajai struktūrai skiriant finansinę paramą trečiosioms šalims būtų taikomi vienodų sąlygų ir skaidrumo principai, ir numatoma Sąjungos finansinių interesų apsauga. Be to, jame numatoma, kad su šiais klausimais susijusios išsamios nuostatos būtų įtrauktos į susitarimą, kurį turi sudaryti Sąjunga ir speciali vykdomoji struktūra.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Kartu su šiuo sprendimu pateikiamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nurodytas numatomas poveikis biudžetui. Šio sprendimo ir įgaliojimo susitarimo, kurį turi sudaryti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra, nuostatomis privalo būti užtikrinta ES finansinių interesų apsauga.

Didžiausia ES įnašo suma sudaro 175 000 000 EUR; ji teikiama iš Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ 1 visuomenės uždavinio temai „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“[2].

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

5.1.        Paprastinimas

Pasiūlymu numatoma supaprastinti privačiųjų šalių administracines procedūras. Mokslinių tyrimų lėšų pagal naująją bendrąją programą gavėjams bus ypač naudinga viena sutarčių sudarymo ir mokėjimo sistema, veikianti pagal jiems žinomas nacionalines taisykles, ir jiems nereikės teikti atskirų ataskaitų, susijusių su Sąjungos įnašu. ES bendraus tiesiogiai su KGPA asociacija, kuri bus atsakinga už ES įnašo paskyrimą, stebėseną ir panaudojimo ataskaitų teikimą.

5.2.        Nuostata dėl peržiūros, keitimo, laikinojo galiojimo

Pasiūlyme numatyta po trejų metų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą. Programa iš viso bus vykdoma septynerius metus, o dar trejus metus truks jos užbaigimas.

5.3.        Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti joje taikomas.

2013/0233 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS S¥JUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[4] pabrėžiama, kad norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti tinkamas sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tà strategijà patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba;

(2)       2013 m. [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../2013 sukurtos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)[5] (toliau – bendroji programa „Horizontas“) tikslas – daryti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, prisidedant prie viešųjų sektorių tarpusavio partnerysčių stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties 185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)       2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 742/2008/EB dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas[6], numatytas Bendrijos finansinis įnašas į bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau − bendra KGPA programa), kuris atitinka valstybių narių įnašą, tačiau neviršija 150 000 000 EUR, kurie skiriami 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB[7] sukurtos Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) vykdymo laikotarpiui;

(4)       2012 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai bendros KGPA programos tarpinio vertinimo ataskaitą[8]. Vertinimą atliko ekpertų grupė. Bendra ekspertų grupės nuomone, vykdant bendrą KGPA programą padaryta didelė jos tikslų įgyvendinimo pažanga bei pasiekta puikių rezultatų ir ją reikėtų tęsti pasibaigus dabartiniam finansavimo laikotarpiui. Tačiau ekspertų grupė pažymėjo keletą trūkumų, visų pirma poreikį į projektus labiau įtraukti vartotojus ir toliau gerinti veiklos rezultatus, susijusius su sutarties pasirašymo ir apmokėjimo procesų trukme;

(5)       komunikate „Europos demografijos ateitis – iššūkį paversti galimybe“[9] Komisija pabrėžė, kad demografinis senėjimas yra vienas iš pagrindinių visų valstybių narių uždavinių ir kad daugiau naudojant naujas technologijas būtų galima labiau kontroliuoti išlaidas, didinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir didinti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;

(6)       komunikate „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““[10] Komisija gyventojų senėjimo klausimą nurodė kaip vieną iš visuomenės uždavinių, kuriuos sprendžiant gali būti labai svarbi inovacijų pažanga, nes ji gali paskatinti konkurencingumą, sudaryti sąlygas Europos bendrovėms pirmauti kuriant naujas technologijas, augti ir užimti pirmąsias vietas naujose augančiose pasaulio rinkose, gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą ir taip prisidėti prie didelio skaičiaus naujų kokybiškų darbo vietų kūrimo;

(7)       komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[11] Komisija siūlo sustiprinti bendrą KGPA programą, siekiant padėti spręsti senėjančios visuomenės uždavinius;

(8)       komunikate „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“[12] Komisija pasiūlė būsimose mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo programose ir priemonėse, įtrauktose į bendrąją programą „Horizontas 2020“, atsižvelgti į atitinkamus plano prioritetus. Be to, Komisija pasiūlė atsižvelgti į įnašus, kurie pagal bendrą KGPA programą gali būti skiriami Europos inovacijų partnerystei vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje;

(9)       tikimasi, kad IRT sprendimai bus labai naudingi įgyvendinant pagal iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ sukurtos Europos inovacijų partnerystės (EIP) vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tikslus – iki 2020 m. sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais, taip pat pagerinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. Šios partnerystės strateginiame įgyvendinimo plane nustatyti inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje diegimo paspartinimo ir geresnio panaudojimo visoje Sąjungoje prioritetai šiose trijose srityse: prevencijos ir sveikatos ugdymo, priežiūros ir gydymo, savarankiško gyvenimo ir socialinės įtraukties;

(10)     aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programa (toliau – ALG programa) turėtų būti grindžiama ankstesnės programos pasiekimais, ir ją vykdant turėtų būti pašalinti ankstesnės programos trūkumai, skatinant vartotojus aktyviau dalyvauti projektuose ir lanksčiau įgyvendinant programą;

(11)     bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti nustatyta didžiausia Sąjungos dalyvavimo ALG programoje viršutinė riba. Siekiant užtikrinti didelį sverto poveikį ir aktyvią dalyvaujančių valstybių veiklą įgyvendinant programos tikslus, Sąjungos dalyvavimas ALG programoje bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu neturėtų viršyti dalyvaujančių valstybių finansinio įnašo;

(12)     laikantis Reglamento (ES) Nr. .../2013 [bendroji programa „Horizontas 2020“] tikslų, visos valstybės narės ir visos su bendrąja programa „Horizontas 2020“ susijusios valstybės turėtų turėti teisę dalyvauti ALG programoje;

(13)     siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi tokių pačių finansinių įsipareigojimų kaip ir Sąjunga, Sąjungos finansinis įnašas turėtų priklausyti nuo oficialių dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų, kuriuos jos prisiima prieš pradėdamos vykdyti ALG programą, ir tų įsipareigojimų vykdymo. Dalyvaujančių valstybių įnašas į ALG programą turėtų apimti faktiškai vykdant programą nacionaliniu lygmeniu patiriamas administracines išlaidas;

(14)     bendrai įgyvendinant ALG programą reikalinga įgyvendinimo stuktūra. Dalyvaujančios valstybės sutarė dėl ALG programos įgyvendinimo struktūros ir 2007 m. įsteigė asociaciją IASBL – pagal Belgijos teisę įsteigtą tarptautinę ne pelno organizaciją – „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – KGPAA). Kadangi tarpinio vertinimo ataskaitoje patvirtinama, jog dabartinė bendros KGPA programos valdymo struktūra yra veiksminga ir kokybiška, KGPAA turėtų būti naudojama kaip įgyvendinimo struktūra ir atlikti ALG programos paskirstymo ir stebėsenos įstaigos vaidmenį. KGPAA turėtų administruoti Sąjungos finansinį įnašą ir užtikrinti veiksmingą ALG programos įgyvendinimą;

(15)     siekdama įgyvendinti ALG programos tikslus, KGPAA finansinę paramą daugiausia turėtų teikti dotacijų forma dalyviams, vykdantiems KGPAA atrinktus veiksmus. Šie veiksmai turėtų būti atrenkami pagal KGPAA skelbiamus kvietimus teikti paraiškas, o šiai asociacijai turėtų padėti nepriklausomi išorės ekspertai. Atrinkus paraiškas ir paskyrus finansvimą, kuris teikiamas iš ALG programos projektams skiriamo Sąjungos finansinio įnašo ir nacionalinių biudžetų lėšų, turėtų būti privaloma laikytis sudarytų reitingų;

(16)     Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal patikimo finansų valdymo principą, taip pat pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[13] ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikymo taisyklių[14] nustatytas netiesioginio valdymo taisykles;

(17)     siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą arba sustabdyti ar nutraukti jo teikimą, jei ALG programa būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant arba jei dalyvaujančios valstybės neprisidėtų, prisidėtų iš dalies arba vėluotų prisidėti prie ALG programos finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir KGPAA;

(18)     dalyvaujant pagal ALG programą finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas 2013 m. [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės[15]. Tačiau atsižvelgiant į specifinius, su ALG programos vykdymu susijusius poreikius būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nuo to reglamento nukrypti leidžiančias nuostatas;

(19)     specialios nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [„Horizontas 2020“ DT] nukrypti leidžiančios nuostatos yra būtinos, nes ALG programa sukurta kaip į rinką orientuota inovacijų programa, kuria sujungiami įvairūs nacionaliniai finansavimo srautai (pvz., mokslinių tyrimų inovacijų, sveikatos ir pramonės finansavimo programos). Dėl šių programų pobūdžio dalyvavimo jose taisyklės yra skirtingos, todėl negalima tikėtis, kad jos visiškai derėtų su Reglamentu (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisyklės]. Be to, ALG programa pirmiausia skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir vartotojų organizacijoms, kurios paprastai nedalyvauja Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje. Siekiant palengvinti tų įmonių ir organizacijų dalyvavimą, Sąjungos finansinis įnašas teikiamas pagal joms gerai žinomas jų nacionalinių finansavimo programų taisykles, skiriant bendrą dotaciją, kuri apima Sąjungos ir atitinkamą nacionalinį finansavimą;

(20)     Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[16], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[17] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[18];

(21)     Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo pirmiausia būtų įvertinta ALG programos kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(22)     vertinimas turėtų būti grindžiamas tikslia ir atnaujinta informacija. Todėl, Komisijai paprašius, KGPAA ir dalyvaujančios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į ALG programos vertinimo ataskaitas;

(23)     vykdant ALG programą turėtų būti veiksmingai skatinama lyčių lygybė ir laikomasi bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ nustatytų etikos principų;

(24)     atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės nusprendė toliau įgyvendinti ALG programą, o jos tikslais tiesiogiai remiama ir papildoma Sąjungos politika vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, taip pat į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti ALG programos tikslų ir dėl veiklos masto jie gali būti geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalyvavimas ALG programoje

1.           Sąjunga dalyvauja Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (toliau – ALG programa), kurią bendrai vykdo [Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija ir Vengrija] (toliau – dalyvaujančios valstybės) pagal šiame sprendime nustatytas sąlygas.

2.           Bet kuri kita valstybė narė ir bet kuri kita bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukurtos Reglamentu (ES) Nr. .../2013 (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“), asocijuotoji šalis gali dalyvauti ALG programoje, jei ji atitinka šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kriterijų. 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą tenkinančios valstybės narės ir asocijuotosios šalys šio sprendimo įgyvendinimo tikslais laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis.    

2 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

1.           Didžiausias Sąjungos finansinis įnašas į ALG programą, apimantis administracines ir veiklos išlaidas, yra 175 000 000 EUR. Įnašas mokamas iš bendrojo Sąjungos biudžeto asignavimų, skirtų atitinkamoms Sprendimu … /2013/ES sukurtos specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“, dalims, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktį ir 60 bei 61 straipsnius.

2.           Metinis Sąjungos finansinis įsipareigojimas pagal ALG programą neviršija dalyvaujančių valstybių pagal šią programą prisiimto metinio finansinio įsipareigojimo.

3.           ALG programos administracinėms išlaidoms iš dalies padengti naudojama ne daugiau kaip 6 % Sąjungos finansinio įnašo.

3 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo skyrimo sąlygos

1.           Sąjungos finansinis įnašas teikiamas tokiomis sąlygomis:

(a) dalyvaujančios valstybės turi pateikti įrodymą, kad ALG programa atitinka I ir II priedų reikalavimus;

(b) dalyvaujančios valstybės arba jų paskirtos organizacijos turi paskirti pagal Belgijos teisę įsteigtą ne pelno asociaciją „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – KGPAA) vykdyti už ALG programos įgyvendinimą ir Sąjungos finansinio įnašo paskirstymą bei stebėseną atsakingos struktūros funkciją;

(c) kiekviena dalyvaujanti valstybė turi įsipareigoti prisidėti prie ALG programos finansavimo;

(d) KGPAA, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius, turi įrodyti savo gebėjimą įgyvendinti ALG programą, įskaitant Sąjungos įnašo paskirstymą ir stebėseną;

(e) pagal III priedą turi būti sukurtas ALG programos valdymo modelis.

2.           Įgyvendinant ALG programą Sąjungos finansinis įnašas teikiamas tokiomis sąlygomis:

(a) KGPAA turi įgyvendinti I priede nustatytus ALG programos tikslus ir II priede nurodytus veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės], laikydamasi šio sprendimo 5 straipsnio nuostatų;

(b) pagal III priedą turi būti užtikrintas tinkamas ir veiksmingas valdymo modelis;

(c) KGPAA turi laikytis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų;

(d) kiekviena dalyvaujančioji valstybė turi vykdyti 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus, taip pat metinius įsipareigojimus prisidėti prie ALG programos finansavimo.

4 straipsnis Dalyvaujančių valstybių įnašai

1.           Dalyvaujančių valstybių įnašus sudaro:

(e) finansiniai įnašai, skirti vadovaujantis II priedu pagal ALG programą remiamiems netiesioginiams veiksmams;

(f) nepiniginiai įnašai, atitinkantys nacionalinėms administracijoms pagal II priedą faktiškai vykdant ALG programą patiriamas administracines išlaidas.

5 straipsnis

Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

1.           Reglamento (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] įgyvendinimo tikslais KGPAA laikoma finansavimo įstaiga ir pagal šio sprendimo II priedą teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams.

2.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] 14 straipsnio 5 dalies, pareiškėjų finansinį pajėgumą tikrina paskirta nacionalinė programų valdymo organizacija, vadovaudamasi dalyvavimo paskirtose nacionalinėse programose taisyklėmis.

3.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] 16 straipsnio 1 dalies, dotacijų susitarimus su dalyviais pasirašo paskirta nacionalinė programų valdymo agentūra.

4.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] 19 straipsnio [1 dalies ir 5–7 dalių] ir 22–29 straipsnių, paskirtų nacionalinių programų finansavimo taisyklės taikomos paskirtų nacionalinių programų valdymo agentūrų administruojamoms dotacijoms.

5.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] 38–46 straipsnių, taikomos paskirtų nacionalinių programų taisyklės, kuriomis reglamentuojami rezultatai ir prieigos prie pirminės informacijos ir rezultatų teisės.

6 straipsnis ALG programos įgyvendinimas

1.           ALG programa įgyvendinama pagal metinius darbo planus, vadovaujantis II priedu.

7 straipsnis

Sąjungos ir KGPAA susitarimai

1.           Jei pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 61 straipsnio 1 dalį atliekamas KGPAA ex-ante vertinimas yra teigiamas, Komisija Sąjungos vardu su KGPAA sudaro įgaliojimo susitarimą ir metinius lėšų pervedimo susitarimus.

2.           1 dalyje nurodytas įgaliojimo susitarimas sudaromas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 3 dalį ir 60 bei 61 straipsnius ir pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 40 straipsnį. Jame pateikiama ši informacija:

(g) reikalavimai, taikomi KGPAA veiklai, kuria prisidedama prie atitinkamų veiklos rodiklių iš nustatytųjų Sprendimo (ES) Nr. .../2013 [specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“] II priede, įgyvendinimo;

(h) reikalavimai, taikomi KGPAA veiklai, kuria prisidedama prie Sprendime (ES) Nr. .../2013 [specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“] nurodytos stebėsenos vykdymo;

(i) konkretūs veiklos rodikliai, būtini pagal 3 straipsnio 2 dalį vykdomai KGPAA veiklai stebėti;

(j) duomenų ir informacijos, būtinų siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų laikytis savo sklaidos ir ataskaitų teikimo prievolių, teikimo tvarka.

8 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo sumažinimas, jo mokėjimo nutraukimas arba sustabdymas

1.           Jei ALG programa įgyvendinama nesilaikant 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, Komisija gali proporcingai sumažinti Sąjungos finansinį įnašą arba nutraukti ar sustabdyti jo mokėjimą, atsižvelgdama į faktinį ALG programos įgyvendinimą.

2.           Jei dalyvaujančios valstybės prie ALG programos finansavimo neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluodamos, Komisija gali proporcingai sumažinti Sąjungos finansinį įnašą arba nutraukti ar sustabdyti jo mokėjimą, atsižvelgdama į dalyvaujančių valstybių ALG programai įgyvendinti skirtą finansavimo sumą.

9 straipsnis

Ex-post auditas

1.           Netiesioginių veiksmų išlaidų ex-post auditą atlieka paskirtos nacionalinės programų valdymo agentūros, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. ... [bendroji programa „Horizontas 2020“] 23 straipsniu.

2.           1 dalyje nurodytą auditą Komisija gali nuspręsti atlikti pati.

10 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu būtų taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, nustačius pažeidimų susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, jei reikia, taikomos veiksmingos ir proporcingos atgrasomosios sankcijos.

2.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[19] ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[20] nuostatomis ir procedūromis, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba sutartį dėl lėšų skyrimo pagal šį sprendimą nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos atvejų.

3.           Sutartyse, dotacijos susitarimuose ir dotacijos sprendimuose, sudaromuose įgyvendinant šį sprendimą, yra nuostatos, kuriomis Komisija, KGPAA, Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti auditą ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis.

4.           KGPAA suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos ir Audito Rūmų įgaliotiems asmenims galimybę patekti į visas jos vietas ir patalpas ir susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia 3 dalyje nurodytam auditui atlikti.

5.           Įgyvendindamos ALG programą, dalyvaujančiosios valstybės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma užtikrinti visišką visų Sąjungai priklausančių sumų susigrąžinimą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012.

11 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.           Komisijai paprašius, KGPAA jai pateikia visą 12 straipsnyje nurodytoms ataskaitoms rengti reikalingą informaciją.

2.           Dalyvaujančios valstybės per KGPAA pateikia visą Europos Parlamento ir Tarybos prašomą informaciją, susijusią su ALG programos finansų valdymu.

3.           Komisija 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia 12 straipsnyje nurodytose ataskaitose.

12 straipsnis

Vertinimas

1.           Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka tarpinį ALG programos vertinimą. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos vertinimo išvados ir pastabos. Tą ataskaitą Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.           Pasibaigus Sąjungos dalyvavimo ALG programoje laikui ir ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka galutinį ALG programos vertinimą. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą ir joje pateikia vertinimo rezultatus. Tą ataskaitą Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

ALG PROGRAMOS TIKSLAI

1.           Pagal ALG programą įgyvendinami šie tikslai:

1.1.        paspartinti vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikatai namuose, bendruomenėje ar darbe skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų kūrimą, taip gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą, dalyvavimą socialiniame gyvenime, įgūdžius ar galimybes įsidarbinti ir didinant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą;

1.2.        užtikrinti ir toliau plėtoti su vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikatai skirtais IRT grindžiamais produktais ir paslaugomis susijusius būtinus taikomųjų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų išteklius;

1.3.        kurti ekonomiškai efektyvius sprendimus, įskaitant atitinkamų sąveikos standartų kūrimą ir bendrų sprendimų diegimo konkrečioje vietoje ir pritaikymo palengvinimą, kurie būtų suderinami su kintančiais socialiniais prioritetais ir nacionalinio ar regioninio lygmens reguliavimo aspektais, taip pat kuriais būtų gerbiamas vyresnio amžiaus žmonių privatumas ir orumas ir, kai taikoma, būtų prisidedama prie geresnės prieigos prie paslaugų kaimo ir periferinėse vietovėse arba kurie būtų naudingi kitoms žmonių grupėms, pvz., žmonėms su negalia;

2.           pagal ALG programą sudaromos palankios sąlygos dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

3.           ALG programoje pagrindinis dėmesys skiriamas į rinką orientuotiems taikomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir ji papildo pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ numatytą susijusią ilgalaikę mokslinių tyrimų ir didelio masto inovacijų veiklą ir kitas Europos ir nacionalines iniciatyvas. Be to, ja prisidedama prie Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje įgyvendinimo.

II PRIEDAS

ALG PROGRAMOS VEIKSMAI

I. Netiesioginiai veiksmai

1.           Vykdant ALG programą daugiausia remiami į rinką orientuoti vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriais parodomos galimybės projektų rezultatais pasinaudoti per realų laikotarpį. Tokių pagal ALG programą vykdomų netisioginių veiksmų finansavimas daugiausia teikiamas dotacijų pavidalu. Jis gali būti teikiamas ir kitokiu pavidalu, pvz., kaip premija, ikiprekybinis viešasis pirkimas ir naujoviškų sprendimų viešasis pirkimas.

2.           Be to, gali būti remiami su maklerio paslaugomis ir programos populiarinimu susiję veiksmai, taip pat veiksmai, kuriais siekiama informuoti apie dabartinius gebėjimus, skatinti naujoviškų sprendimų diegimą ir sujungti pasiūlos ir paklausos srityse veikiančias organizacijas ir investuotojus.

3.           Gali būti remiami ir veiksmai, kuriais siekiama gerinti paraiškų kokybę, galimybių studijas ir seminarus. Siekiant praplėsti ALG programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių grupę gali būti numatytas bendradarbiavimas su Sąjungos regionais.

II. Įgyvendinimas

1.           ALG programa įgyvendinama pagal metinius darbo planus, kuriuose nustatomos kvietimų teikti paraiškas temos.

2.           Dėl metinių darbo planų susitariama su Komisija, nes jais remiantis teikiamas metinis Sąjungos finansinis įnašas.

3.           Vykdant ALG programą vyksta konsultacijos su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis (pavyzdžiui, sprendimus priimančiais valdžios institucijų pareigūnais, vartotojų atstovais, privačiojo sektoriaus paslaugų ir draudimo paslaugų teikėjais, taip pat pramonės, įskaitant MVĮ, atstovais) dėl taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų, dėl kurių reikia imtis veiksmų.

4.           Vykdant ALG programą atsižvelgiama į dmografines tendencijas ir demografinius mokslinius tyrimus, siekiant rasti visai Sąjungos socialinei ir ekonominei situacijai aktualių sprendimų.

5.           Laikantis tarptautinių gairių tinkamai atsižvelgiama į galimus lyčių, etikos ir privatumo klausimus.

6.           Atsižvelgdama į ALG programos į rinką orientuotą pobūdį ir laikydamasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių nustatytų taisyklių, KGPAA nustato tinkamus būtinuosius veiklos rodiklius, susijusius su dotacijos skyrimo ir išmokėjimo procesų trukme, pagal [Dalyvavimo taisykles ir] [Finansinį reglamentą] ir užtikrina, kad ALG programos vykdymo laikotarpiu dalyvaujančios valstybės jų laikytųsi.

7.           Kiekviena dalyvaujančioji valstybė sudaro sąlygas programoje dalyvauti paklausos subjektams atstovaujančioms organizacijoms.

8.           Atitinkamose nacionalinėse programose dalyvaujančių subjektų vykdomus atrinktus projektus kiekviena dalyvaujančioji valstybė bendrai finansuoja per paskirtas nacionalines programų administravimo agentūras. Vėliau tos agentūros, remdamosi bendro projekto aprašymu, pateikiamu susitarime, kurį turi sudaryti paskirtos nacionalinės programų valdymo agentūros ir atitinkami kiekvieno finansuojamo projekto dalyviai, Sąjungos finansavimą perduoda iš KGPAA.

9.           Pasibaigus kvietimo teikti projektų paraiškas terminui, KGPAA, bendradarbiaudama su paskirtomis nacionalinėmis programų valdymo agentūromis, atlieka centralizuotą atitikties reikalavimams patikrinimą. Patikrinimas atliekamas vadovaujantis ALG programos bendraisiais atrankos kriterijais, kurie skelbiami kartu su kvietimu teikti projektų paraiškas.

10.         KGPAA, nacionalinėms programų valdymo agentūroms padedant, tikrina, kaip vykdomi papildomi kvietimuose teikti projektų paraiškas nustatyti nacionaliniai atrankos kriterijai.

11.         Nacionaliniai atrankos kriterijai yra susiję tik su atskirų pareiškėjų teisiniu ir finansiniu statusu, o ne su paraiškos turiniu, ir pagal juos atsižvelgiama į šiuos aspektus:

1.1.        pareiškėjo tipą, įskaitant teisinį statusą ir tikslą;

1.2.        atsakomybę ir perspektyvumą, įskaitant finansinį patikimumą, fiskalinių ir socialinių įsipareigojimų vykdymą.

12.         Reikalavimus atitinkančias projektų paraiškas vertina ir atrenka KGPAA, nepriklausomiems ekspertams padedant, remdamasi paskelbtame kvietime teikti paraiškas nustatytais skaidriais ir bendrais vertinimo kriterijais. Atrinktas paraiškas tvirtina KGPAA generalinė asamblėja ir jos tampa privalomos dalyvaujančioms valstybėms.

13.         Jei projekto dalyvis nesilaiko vieno ar kelių nacionalinių atrankos kriterijų arba jei atitinkamas finansavimo įsipareigojimams skirtas nacionalinis biudžetas yra išnaudojamas, KGPAA vykdomoji valdyba gali nuspręsti, kad nepriklausomiems ekpertams padedant turėtų būti atliktas papildomas centralizuotas nepriklausomas paraiškos vertinimas, kuriuo be aptariamo dalyvio arba dalyvaujant kitam jį pakeičiančiam projekto dalyviui būtų siekiama įvertinti paraišką.

14.         Su finansuoti atrinktų projektų dalyviais susijusius teisinius ir finansinius klausimus tvarko paskirta nacionalinė programų valdymo agentūra. Taikomos nacionalinės administracinės taisyklės ir principai.

III PRIEDAS

ALG PROGRAMOS VALDYMAS

ALG programos organizacinė struktūra:

1.           KGPAA, pagal Belgijos teisę įsteigta tarptautinė ne pelno asociacija, yra dalyvaujančių valstybių įsteigta speciali vykdomoji struktūra.

2.           KGPAA yra atsakinga už ALG programos veiksmus. KGPA asociacijos užduotys – sutarčių ir biudžeto valdymas, metinių darbo planų rengimas, kvietimų teikti paraiškas organizavimas, finansavimo paraiškų vertinimas ir klasifikavimas.

3.           Be to, KGPAA prižiūri ir yra atsakinga už projektų stebėjimą ir atitinkamus Sąjungos įnašus perveda paskirtoms nacionalinėms programų valdymo agentūroms. Ji taip pat organizuoja informacijos sklaidos veiklą.

4.           Asociacijai „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ vadovauja generalinė asamblėja. Generalinė asamblėja – ALG programos sprendimus priimantis organas. Ji skiria vykdomosios valdybos narius ir prižiūri ALG programos vykdymą, įskaitant metinių darbo planų tvirtinimą, nacionalinio finansavimo skyrimą projektams ir naujų narystės paraiškų tvarkymą. Jos veikla grindžiama vieno balso vienai valstybei principu. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl narių teisių ir (arba) pareigų perėmimo, narių priėmimo ar pašalinimo arba asociacijos paleidimo; dėl jų asociacijos įstatuose gali būti nustatyti specialūs balsavimo reikalavimai.

5.           KGPAA generalinės asamblėjos posėdžiuose Komisija dalyvauja kaip stebėtoja ir tvirtina metinį darbo planą. Komisija kviečiama į KGPAA posėdžius ir gali dalyvauti diskusijose. Visi su KGPAA generaline asamblėja susiję platinami dokumentai perduodami Komisijai.

6.           ALG vykdomąją valdybą sudaro bent pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iždininkas; ją renka generalinė asamblėja specialioms valdymo užduotims, pavyzdžiui, biudžeto planavimo, personalo komplektavimo ir sutarčių sudarymo, vykdyti. Ji teisiškai atstovauja asociacijai ir yra atskaitinga generalinei asamblėjai.

7.           Centrinis valdymo skyrius, įsteigtas kaip KGPAA dalis, yra atsakingas už ALG programos vykdymo centralizuotą valdymą ir savo veiksmus glaudžiai koordinuoja bei bendradarbiauja su nacionalinėmis programų valdymo agentūromis, kurias dalyvaujančios valstybės įgalioja imtis užduočių, susijusių su projektų valdymu ir nacionalinių projektų dalyvių administraciniais bei teisiniais aspektais, taip pat prisidėti prie projektų paraiškų vertinimo ir derybų dėl jų. Centrinis valdymo skyrius ir nacionalinės programų valdymo agentūros dirba išvien ir sudaro valdymo skyrių, o jo veiklą prižiūri KGPAA.

8.           Patariamoji valdyba, kurią sudaro (kiek įmanoma užtikrinant kartų ir lyčių pusiausvyrą) pramonės, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai, teikia prioritetų ir temų, į kuriuos reikia atsižvelgti skelbiant ALG programos kvietimus teikti paraiškas ir vykdant kitą veiklą, rekomendacijas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.         PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

            1.1.      Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

            1.2.      Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

            1.3.      Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

            1.4.      Tikslai

            1.5.      Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

            1.6.      Trukmė ir finansinis poveikis

            1.7.      Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.         VALDYMO PRIEMONĖS

            2.1.      Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

            2.2.      Valdymo ir kontrolės sistema

            2.3.      Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.         NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

            3.1.      Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

            3.2.      Numatomas poveikis išlaidoms

            3.2.1.   Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

            3.2.2.   Numatomas poveikis veiklos asignavimams

            3.2.3.   Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

            3.2.4.   Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

            3.2.5.   Trečiųjų šalių įnašai

            3.3.      Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Sąjungos dalyvavimas kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (toliau – ALG programa)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[21]

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Bendroji programa „Horizontas 2020“

Skaitmeninės darbotvarkės 78 veiksmas. Bendros KGPA programos sustiprinimas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[22]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

„Europa 2020“

Inovacijų Sąjunga

Europos skaitmeninė darbotvarkė

Europos mokslinių tyrimų erdvė

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Pagrindinis šio teisės akto pasiūlymo veiklos tikslas − Sąjungos dalyvavimas kelių valstybių narių vykdomoje bendrojoje MTTP ir inovacijų aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo srityje programoje − jau numatytas MTTP bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ ir jos specialiojoje programoje „Visuomenės uždaviniai“.

Su šiuo veiklos tikslu susiję konkretūs tikslai:

(2) Sukurti ir vykdyti ALG programą

(3) Pasiūlyti programos paramos priemones

(4) Pasiūlyti ir bendrai finansuoti bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje projektus, numatant po 2–3 metų jų rezultatus pateikti rinkai

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Vydant ALG programą bus sujungti Sąjungos, nacionaliniai ir privatūs ištekliai, skirti naujoviškiems IRT sprendimams kurti, kuriais naudodamiesi Europos piliečiai galėtų senėti savarankiškai ir oriai, ir kartu prisidedama prie bendro piliečių priežiūros tvarumo ir Europos pramonei suteikiama naujų ekonominių galimybių.

Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė didelė dėl toliau išvardytų priežasčių.

Sąjungai prisidedant bus sudarytos sąlygos sukurti naują teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos ir nacionalinis finansavimas gali būti sujungiamas į bendrą strategiją, kuria skatinami tarptautiniai MTTP ir inovacijų bendradarbiavimo projektai, ypač paskatinant dalyvauti MVĮ. Tai nebūtų įmanoma naudojant esamas struktūras.

Vykdant ALG programą bus sudarytos sąlygos spręsti demografinio senėjimo uždavinį skatinant naujų, savarankiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų kūrimą, taip gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, didinant savarankiškumą ir mažinant jų priežiūros išlaidas. Tai bus daroma nuosekliai ir suderintai, naudojant daugiau būtinų išteklių, todėl bus galima priimti rentabilesnių ir sąveikių sprendimų.

Sutelkus sąveikiesiems sprendimams kurti būtinus išteklius ir taikant nuoseklų europinį požiūrį, bus veiksmingiau remiama pramonė ir ypač MVĮ. Be to, ALG sprendimus bus galima pritaikyti prie nacionalinių (regioninių) socialinių prioritetų ir nuostatų. Tai svarbi išankstinė komercinio panaudojimo ir rinkos plėtros sąlyga, suteikianti MVĮ didelių dalyvavimo galimybių.

Galiausiai pagal siūlomą sistemą bus sukurta paskatų skirti daugiau nacionalinių ir pramonės investicijų į IRT ir senėjimo srities MTTP ir inovacijas, taip prisidedant prie tikslo 3 % Europos BVP skirti MTTP.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgiama į makroekonominę pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir visuomenei, kuri bus sukurta panaudojant senėjimui skirtos programos rezultatus.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Speciali valdymo struktūra stebi bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ konkretaus tikslo rezultatų ir poveikio rodiklius ir apie juos kasmet praneša Komisijai.

Remiantis susijusiais rodikliais bus vertinami toliau išvardyti numatomi rezultatai:

Investicijų ir nacionalinių pastangų sutelkimas, skatinant investuoti pagal bendras strategijas ir įgyvendinti veiksmus.

Rodikliai: i) dalyvaujančių šalių skaičius; ii) dalyvaujančių valstybių įsipareigojimai ir mokėjimai; iii) bendrosios programos projektams skirtos ir išleistos nacionalinio finansavimo lėšos; iv) pramonei ir kitoms suinteresuotosioms šalims dalyvaujant ir bendrai finansuojant projektus investuoti ištekliai.

Geresnio senėjimui skirtų IRT MTTP ir inovacijų veiklos nuoseklumo užtikrinimas visoje Europoje, kuriant bendras strategijas ir rengiant bendrus kvietimus teikti paraiškas, kuriomis būtų sutelkti būtinieji ištekliai, ir taip pašalinant dabartinį pastangų susiskaidymą.

Rodikliai. Šis rezultatas bus faktiškai pasiektas, kai bendroji programa bus visapusiškai vykdoma ir joje dalyvaus didelis skaičius šalių.

Programos veiksmingumas, kuris užtikrinamas suteikiant tikrumo dėl galimybės pasinaudoti nacionalinių biudžetų lėšomis, turint centralizuotą paraiškų teikimo, vertinimo ir atrankos sistemą ir suformavus žinomomis nacionalinėmis taisyklėmis grindžiamą, vartotojams patogią europinę, bendradarbiavimo taikomuosiuose ir į rinką orientuotuose moksliniuose tyrimuose ir inovacijų veikloje sistemą. Tai turėtų užtikrinti naują ir veiksmingesnę paramą susijusiems dalyviams, ypač MVĮ, ir taip paskatinti didesnes pramonines investicijas, greitesnį pateikimą rinkai ir rezultatų panaudojimą.

Rodikliai: v) laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki projekto įgyvendinimo pradžios; vi) dalyvaujančių MVĮ skaičius; vii) bendrosios programos vykdymo pridėtinės išlaidos.

Pastebima ekonominė ir socialinė nauda ir indėlis į pagrindinius politikos tikslus. Šis rodiklis bus vertinamas kartu su kitais nurodytais rodikliais, atliekant planuojamus nepriklausomus laikotarpio vidurio ir galutinį vertinimus.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

ALG programa padės sujungti Sąjungos, nacionalinius ir privačius išteklius ieškant naujoviškų IRT sprendimų, kuriais naudodamiesi Europos piliečiai galėtų senėti savarankiškai ir oriai, kartu prisidedant prie bendro piliečių priežiūros tvarumo ir Europos pramonei suteikiant naujų ekonominių galimybių.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė didelė dėl toliau išvardytų priežasčių.

· Sąjungai prisidedant bus sudarytos sąlygos toliau vykdyti dabartinę KGPA programą, pagal kurią Sąjungos ir nacionalinis finansavimas gali būti teikiami pagal bendrą strategiją, kuria skatinami MTTP ir inovacijų tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, ypač skatinant MVĮ dalyvavimą. Tai nebūtų įmanoma naudojant esamas struktūras.

· Pagal ALG programą bus sudarytos sąlygos spręsti demografinio senėjimo uždavinį skatinant naujų, savarankiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų kūrimą, taip gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą ir mažinant jų priežiūros išlaidas. Tai bus daroma nuosekliai ir suderintai, naudojant daugiau būtinų išteklių, todėl bus galima priimti rentabilesnių ir sąveikių sprendimų.

· Sutelkus sąveikiesiems sprendimams kurti būtinus išteklius ir taikant nuoseklų europinį požiūrį, bus veiksmingiau remiama pramonė ir ypač MVĮ. Be to, ALG sprendimus bus galima pritaikyti prie nacionalinių (regioninių) socialinių prioritetų ir nuostatų. Tai svarbi išankstinė komercinio panaudojimo ir rinkos plėtros sąlyga, kuri suteikia didelių galimybių MVĮ dalyvavimui.

· Galiausiai pagal siūlomą sistemą bus sukurta paskatų skirti daugiau nacionalinių ir pramonės investicijų į IRT ir senėjimo srities MTTP ir inovacijas, taip prisidedant prie tikslo 3 % Europos BVP skirti MTTP.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgiama į makroekonominę pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir visuomenei, kuri bus sukurta panaudojant senėjimui skirtos programos rezultatus.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Remiantis pagal BP7 vykdytos ankstesnės bendros KGPA programos tarpiniu vertinimu, padarytos tokios išvados:

· reikėtų toliau įgyvendinti ALG programą, nes ji suteikia aiškią pridėtinę vertę, visų pirma MVĮ – Europos lygmeniu sukuriamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų senėjimo srityje priemonės, padedančios susijusiems produktams ir paslaugoms patekti į rinką;

· joje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas klausimui, kaip regionų lygmens inovacijų srities subjektai (daugiausia MVĮ) gali suprasti Europos rinkos poreikius ir juos patenkinti, spręsti;

· ją vykdant turėtų būti pagerintas veiklos veiksmingumas, visų pirma, susijęs su dotacijos skyrimo ir išmokėjimo procesų trukme;

· nuo ankstyvųjų projektų kūrimo etapų turėtų būti pagerintas paslaugų teikėjų ir, visų pirma, galutinių vartotojų dalyvavimas nustatant kvietimų teikti paraiškas specifikacijas ir jas vertinant.

Į šias išvadas reikia atsižvelgti formuojant II ALG programą.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Tikimasi, kad IRT sprendimai bus labai naudingi įgyvendinant pirmosios Europos inovacijų partnerystės (EIP) vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje[23] tikslus – iki 2020 m. sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais, taip pat pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. Šios partnerystės strateginiame įgyvendinimo plane nustatyti inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje diegimo paspartinimo ir geresnio panaudojimo visoje Europoje prioritetai, apimantys tris sritis: prevencijos ir sveikatos ugdymo, priežiūros ir gydymo, savarankiško gyvenimo ir socialinės įtraukties. Tarybos pradėta vykdyti EIP vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje suteiks ALG programai ir su ja susijusiems tolesniems veiksmams didesnę svarbą. ALG programa – pagrindinė strateginio įgyvendinimo plano vykdymo dalis, nes joje pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijų grandinės „mirties taškui“. Be to, ALG programai ši partnerystė bus naudinga, nes pastaroji paspartins rinkos kūrimąsi, diegimą plačiu mastu ir prisidės prie rinkos ribinių sąlygų gerinimo: pvz., į ALG programą neįtrauktų, tačiau vertinime ir per konsultacijas nurodytų kaip diegimo kliūtys, standartizacijos ir sąveikos aspektų gerinimo.

ALG programą papildo tokios svarbios nacionalinės iniciatyvos kaip Vokietijos nacionalinė ALG ir vyresniems žmonėms skirta iniciatyva, JK inovacijų lengvesniam gyvenimui programa ir Prancūzijos inovacijų vyresniems žmonėms programa.

Šios tarpusavyje susijusios programos, kartu apimančios didelę mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės dalį, suteikia Europai pasaulio mastu unikalių pajėgumų senėjimui skirtų IRT srityje. ALG programa tinkamai papildo pagal programą „Horizontas 2020“ numatytą ilgalaikę IRT ir vyresniems žmonėms skirtą mokslinių tyrimų veiklą, o ją vykdant gauti IRT grindžiami sprendimai gali būti panaudoti pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomoje inovacijų ir tinkamumo rinkai patvirtinimo veikloje.

Be to, ALG programa papildo demografiniams pokyčiams skirtą bendrą programavimo iniciatyvą (BPI) „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas“[24], kurioje dalyvauja 13 Europos valstybių ir pagal kurią, remiantis įvairiomis mokslinių tyrimų sritimis, siekiama naujas, mokslu grindžiamas žinias panaudoti būsimos senėjimo srities politikos formavimui. ALG programa gali būti naudojama kaip BPI daugiadisciplininių mokslinių tyrimų taikymo priemonė ir ja naudojantis BPI mokslinių tyrimų darbotvarkė galėtų būti papildyta vartotojų patirtimi, kartu dalijantis mokslinių tyrimų metodikomis, tokiomis kaip gyvenimo ciklo modelis.

Komisijos pateiktame Sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės 2014–2020 m. pasiūlyme inovacijos sveiko gyvenimo būdo ir vyresnių žmonių aktyvumo srityje yra viena iš prioritetinių 2014–2015 m. EIT žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) grupės temų.

Šios iniciatyvos kartu apima didelę grandinės dalį – nuo fundamentaliųjų mokslinių tyrimų iki pritaikymo rinkoje, – kaip rekomenduojama keliuose nepriklausomuose ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų vertinimuose ir ES politikos dokumentuose.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– Pasiūlymas ir (arba) iniciatyva galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

– 2014–2020 m. – finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams, o 2014–2023 m. – mokėjimų asignavimams.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) [25]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Europos Sąjungos įsteigtoms įstaigoms[26]

– X  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis valstybėmis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Iniciatyvai valdyti sukurta speciali programos įgyvendinimo struktūra – asociacija „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“; jai vadovauja dalyvaujančios valstybės. Per šią organizaciją bus teikiamas iniciatyvai skirtas Sąjungos finansinis įnašas. ES finansinį įnašą valdys nacionalinės finansavimo įstaigos ar jų įgaliotos agentūros; siekdamos gauti finansinę paramą bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje veiklai, jos sudarys dotacijų susitarimus su organizacijomis.

Susijusios pastabos.

Europos Sąjungos finansinis įnašas bus mokamas dalyvaujančių valstybių įsteigtam specialiam valdymo organui, kuris valdys programą. Sąjungos įnašas bus teikiamas patvirtinus darbo planą ir susijusius nacionalinius biudžeto įsipareigojimus.

ALG programos organizacinę struktūrą sudaro išvardyti subjektai.

Dalyvaujančių valstybių įsteigta speciali valdymo struktūra – asociacija „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (KGPAA) – pasirašys su Europos Komisija įgaliojimo susitarimą ir metinio lėšų pervedimo susitarimus, kad pagal bendrąją programą gautų metines lėšas. Ji bus atsakinga už visus ALG programos veiksmus, o jai vadovaus direktorius – teisinis asociacijos atstovas.

KGPAA bus atsakinga už visus ALG programos veiksmus. KGPAA užduotys − sutarčių ir biudžeto valdymas, metinių darbo programų rengimas, kvietimų teikti paraiškas organizavimas ir projektų vertinimas bei klasifikavimas. Be to, ji prižiūri, kaip vykdoma projektų stebėsena, ir perveda atitinkamus Europos Sąjungos mokamus įnašus paskirtoms nacionalinėms programų agentūroms. Ji taip pat organizuoja sklaidos veiklą.

KGPAA vadovauja generalinė asamblėja. Generalinė asamblėja – ALG programos sprendžiamasis organas. Ji skiria direktorių valdybos narius ir prižiūri ALG programos įgyvendinimą, įskaitant metinių darbo planų tvirtinimą, nacionalinio finansavimo skyrimą projektams ir naujas paraiškas dėl narystės. Ji dirbs pagal vieno balso vienai valstybei principą ir priims sprendimus paprasta balsų dauguma. Komisija dalyvaus generalinės asamblėjos posėdžiuose kaip stebėtoja.

KGPAA direktorių valdyba, kurią sudaro direktorius ir du direktoriaus pavaduotojai (arba vienas direktoriaus pavaduotojas ir vienas vyriausiasis finansų pareigūnas), bus renkama specialioms valdymo užduotims, pavyzdžiui, biudžeto planavimo, darbuotojų priėmimo ir sutarčių sudarymo, vykdyti. Ji teisiškai atstovauja asociacijai ir yra atskaitinga generalinei asamblėjai.

Dalyvaujančiosios valstybės įgalioja nacionalines programų valdymo agentūras imtis užduočių, susijusių su nacionalinių projektų partnerių projektų valdymu ir administraciniais bei teisiniais aspektais, taip pat teikti paramą vertinant projektų paraiškas ir derantis dėl jų. Jų darbą prižiūri KGPAA.

Patariamoji valdyba, kurią sudaro pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai, teiks prioritetų ir temų, į kuriuos reikia atsižvelgti ALG programos kvietimuose teikti paraiškas, rekomendacijas.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Kai taikoma, pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ speciali valdymo struktūra kasmet stebi ALG programos įgyvendinimą ir apie tai Komisijai teikia ataskaitas. Programa bus stebima remiantis metinėmis ataskaitomis, kurias teiks speciali valdymo struktūra. Jose bus išsamiai apžvelgiamas programos įgyvendinimas pagal 1.4.4 skirsnyje pateiktus rodiklius.

Laikotarpio vidurio vertinimas, nepriklausomiems ekspertams padedant, bus atliekamas po 3 veiklos metų; per jį bus vertinama: 1) programos įgyvendinimas siekiant mokslinės, valdymo ir finansinės integracijos; 2) bendrosios programos pridėtinė vertė ir veiksmingumas siekiant tikslų. Programos vykdymo pabaigoje atliekamas išorės ekspertų galutinis vertinimas.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

1) Pagrindinė rizika susijusi su specialios įgyvendinimo struktūros gebėjimu valdyti įnašus iš Sąjungos biudžeto ir su veiksminga nacionalinių agentūrų, dalyvaujančių kasdienio programos vykdymo veikloje, stebėsena.

2) Kita rizikos galimybė susijusi su veiksminga apsauga nuo sukčiavimo ir galimų finansinių nuostolių, kuriuos gali lemti didelis dalyvaujančių MVĮ skaičius ir taikomas netiesioginio centralizuoto valdymo metodas.

3) Trečia rizikos galimybė susijusi su dalyvaujančių valstybių gebėjimu veiksmingai finansuoti savo įnašus į programą.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Dėl 1 ir 2 rizikos atvejų žr. 2.3 skyrių.

3 rizikos atveju taikoma apsaugos priemonė, kuria užtikrinama, kad ES lėšos būtų skiriamos tik tada, kai turimi nacionalinių finansinių įsipareigojimų įrodymai, t. y. yra sudarytas metinis lėšų pervedimo susitarimas ir skiriamos išmokos nacionaliniams bendrosios programos projektų dalyviams. Kita apsaugos priemonė susijusi su tuo, kad ES finansavimas negali viršyti programoje numatyto bendro viešojo finansavimo, o ES parama administracinėms išlaidoms negali viršyti 6 % viso ES įnašo.

2.2.3.     Kontrolės priemonių taikymo išlaidos ir nauda ir galimas nesilaikymo lygis

Pagal Sprendimo dėl programos 7 straipsnį programos įgyvendinimui skirta kontrolės sistema turi teikti pakankamai tikrumo, kad bus užtikrintas tinkamas rizikos, susijusios su veiklos veiksmingumu ir efektyvumu, taip pat su atitinkamų sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas, tinkamai atsižvelgiant į ypatingą ALG programos kaip viešųjų sektorių partnerystės pobūdį. Siekiant kuo labiau prisidėti prie bendrosios programos „Horizontas 2020“ tikslų įgyvendinimo ir atsižvelgiant į visuose lygmenyse patiriamas administracines ir kitas kontrolės veiklos sąnaudas, visų pirma, tenkančias dalyviams, kontrolės sistema padeda užtikrinti tinkamą pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Sprendimo, kuriuo sukuriama ALG programa, 3 straipsnyje nurodoma, kad Sąjungos įnašas skiriamas su sąlyga, kad KGPAA atitinka Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus. Pagal 8 straipsnį Komisija įnašo teikimą gali nutraukti, sumažinti arba laikinai sustabdyti.

Įgaliojimo susitarimu, kurį turi sudaryti Komisija ir KGPAA pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 61 straipsnį, Komisijai bus pavesta prižiūrėti KGPAA veiklą, visų pirma atliekant auditą.

Tolesnės kovos su sukčiavimu priemonės bus įgyvendinamos kaip išsamaus Komisijos ir specialios valdymo struktūros susitarimo dalis.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 09 04 03 01 Visos gyvenimo trukmės sveikatos gerinimas ir visuotinės gerovės didinimas || DA / NDA [27] || ELPA šalių[28] || šalių kandidačių[29] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1A || || DA / NDA || TAIP || TAIP || TAIP || TAIP

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris 1A || [Išlaidų kategorija...........................................................................................................]

CNECT GD || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || ||

Numeris 09 04 03 01 || Įsipareigojimai || (1) || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || || || || 175

Mokėjimai || (2) || 2,7 || 10 || 17,3 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 175

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[30] || || || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų CNECT GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || || || || 175

Mokėjimai || =2+2a +3 || 2,7 || 10 || 17,3 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 175

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || || || || 175

Mokėjimai || (5) || 2,7 || 10 || 17,3 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 24,7 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 175

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,008 || 0,008 || 0,038 || 0,008 || 0,008 || 0,008 || 0,038 || || || || 0,116

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 25,008 || 25,008 || 25,038 || 25008 || 25,008 || 25,008 || 25,038 || || || || 175,116

Mokėjimai || =5+ 6 || 2,708 || 10,008 || 17,338 || 24,708 || 24,708 || 24,708 || 24,738 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 175,116

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 25,008 || 25,008 || 25,038 || 25,008 || 25,008 || 25,008 || 25,038 || || || || 175,116

Mokėjimai || =5+ 6 || 2,708 || 10,008 || 17,338 || 24,708 || 24,708 || 24,708 || 24,738 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 175,116

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023 m. || IŠ VISO

CNECT GD || || || ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || || || || 1,834

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0.024 || 0.024 || 0.024 || 0.024 || 0.024 || 0.024 || 0.024 || || || || 0.168

IŠ VISO CNECT GD || Asignavimai || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || || || || 2.002

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || 0,286 || || || || 2.002

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || || || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 25,294 || 25,294 || 25,324 || 25,294 || 25,294 || 25,294 || 25,324 || || || || 177,118

Mokėjimai || 2,994 || 10,294 || 17,624 || 24,994 || 24,994 || 24,994 || 25,024 || 23,2 || 15,8 || 7,2 || 177,118

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[31] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos ||  Skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[32] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 rezultatas || Bendrosios programos sukūrimas ir vykdymas (*) || 1,5 metų || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 7 || 10,5

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 1 || 1,5 || 7 || 10,5

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 rezultatas || Pagalbinė veikla || 0,200 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 35 || 7

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 35 || 7

3 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

3 rezultatas || Projektai (*) || 2 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 175 || 164,5

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 25 || 23,5 || 175 || 164,5

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 25 || || 25 || || 25 || || 25 || || 25 || || 25 || || 25 || || 175

(*)        Iki 6 % ES įnašo bus skirta centralizuoto bendrosios ALG programos valdymo išlaidoms, kurios apims paraiškos vertinimo išlaidas, padengti.

(**)      Darant prielaidą, kad vidutinės bendros išlaidos vienam projektui sudarys 4 mln. EUR, iš kurių 50 % bus finansuojama viešosiomis lėšomis, kurias turės pasidalyti ES ir dalyvaujančios valstybės pagal atitinkamą metinių įsipareigojimų santykį (apie 40−50 %).

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || 0,262 || || || || 1,834

Kitos administracinės išlaidos || 0.180 || 0.180 || 0.180 || 0.180 || 0.180 || 0.180 || 0.180 || || || || 1.260

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,442 || 0,442 || 0,442 || 0,442 || 0,442 || 0,442 || 0,442 || || || || 3,094

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[33] || || || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,008 || 0,008 || 0,038 || 0,008 || 0,008 || 0,008 || 0,038 || || || || 0,116

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0,008 || 0,008 || 0,038 || 0,008 || 0,008 || 0,008 || 0,038 || || || || 0,116

IŠ VISO || 0,450 || 0,450 || 0,480 || 0,450 || 0,450 || 0,450 || 0,480 || || || || 3,210

Administracinių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Apskaičiavimus nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017–2020 m. || Iš viso

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2 || 2 || 2 || 8 || 14

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE)) [34] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || ||

XX 01 04 yy[35] || - būstinėje || || || || ||

- delegacijose || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || ||

IŠ VISO || 2 || 2 || 2 || 8 || 14

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Pagrindinės su priemone susijusios užduotys: -    Komisijos stebėtojo dalyvavimas KGPAA generalinės asamblėjos posėdžiuose, 4 dviejų dienų posėdžiai per metus (direktoriaus arba skyriaus vadovo lygmuo); -    dalyvavimas seminaruose ir sklaidos renginiuose 3 kartus per metus (skyriaus vadovo lygmuo); -    derybos dėl dotacijų susitarimų, jų rengimas ir išmokos, skiriamos pagal šiuos susitarimus, bendradarbiaujant su specialia įgyvendinimo struktūra (projekto specialisto lygmuo ir B/C kategorijos padėjėjo lygmuo); -    įgyvendinimo stebėjimas ir parama atliekant laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus (projekto specialisto lygmuo); -    programos įgyvendinimo finansinis ir teisinis auditas (finansų pareigūno lygmuo).

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[36]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas mažiausias bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023 m. || Iš viso

Dalyvaujančios valstybės || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || || || || 175

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || || || || 175

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Ne didesnis kaip 25 milijonų eurų per metus Europos Sąjungos įnašas skiriamas su sąlyga, kad dalyvaujančios valstybės, kurios prie ALG programos iš nacionalinių biudžetų 2014–2020 m. prisidės ne mažiau kaip 175 milijonais eurų, investuoja ne mažiau kaip 25 milijonų eurų per metus.

ES įnašas ALG programos veiklos išlaidoms padengti neviršys 6 % bendro ALG programai skiriamo ES įnašo.

ES įnašas sudaro fiksuotą bendro viešojo finansavimo iš dalyvaujančių valstybių nacionalinių programų procentinę dalį, tačiau visais atvejais nėra didesnis nei 50 % viešojo ALG programos finansavimo. Ši fiksuota procentinė dalis apibrėžiama specialios valdymo struktūros ir Komisijos sutartyje ir bus pagrįsta dalyvaujančių valstybių partnerių daugiamečiu įsipareigojimu ir Europos Sąjungos įnašu.

Be to, šiuos projektus bendrai finansuos pagal programą skelbiamais kvietimais teikti paraiškas atrinktuose MTTP projektuose dalyvaujančios organizacijos. Numatoma, kad šie įnašai programos vykdymo laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 300 milijonų eurų.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

[1]               Žr. http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/docs/aal/interim_evaluation_report.pdf.

[2]               Ši suma yra preliminari ir priklausys nuo programos „Horizontas 2020“ galutinės suderintos finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniam direktoratui pagal visuomenės uždavinius (tema „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“) numatytos sumos.

[3]               OL C …, …, p. ….

[4]               COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[5]               OL ... [Bendroji programa „Horizontas 2020“].

[6]               OL L 201, 2008 7 30, p. 49.

[7]               OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[8]               COM(2010) 763 galutinis, 2010 12 16.

[9]               COM(2006) 571 galutinis, 2006 10 12.

[10]             COM(2010) 546 galutinis, 2012 10 6.

[11]             COM(2010) 245 galutinis, 2010 5 19.

[12]             COM(2012) 83 final, 2012 2 29.

[13]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[14]             OL L 362, 2012 12 31, p. 1.

[15]             OL L …, …, p. … . [„Horizontas 2020“ DT].

[16]             OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[17]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[18]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[19]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[20]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[21]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[22]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[23]             COM(2012) 83 final, 2012 02 29.

[24]             COM(2008) 468, „Bendras mokslinių tyrimų programavimas“.

[25]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[26]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[27]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[28]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[29]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[30]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[31]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[32]             Kaip apibūdinta 1.4.2 punkte „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[33]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[34]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[35]             Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[36]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.