19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/30

Pranešėja

Lotta Håkansson Harju (SV/ESP), Jerfelos savivaldybės tarybos narė Pamatiniai dokumentai

Pamatiniai dokumentai

Kuriame atvirą ir saugią Europą

COM(2014) 154 final

ES teisingumo darbotvarkė 2020 m. Pasitikėjimo didinimas ir judumo bei augimo skatinimas Sąjungoje

COM(2014) 144 final

1.

palankiai vertina Komisijos ketinimą įtvirtinti iki šiol padarytą pažangą teisingumo ir vidaus reikalų srityje tinkamai ją įgyvendinant ir užtikrinant veiksmingą tolesnių susijusių veiksmų stebėseną. Kartu Komitetas pabrėžia, kad šio konsolidavimo rezultatu galėtų būti papildomos teisėkūros priemonės, atitinkančios subsidiarumo ir proporcingumo principus ir skirtos užpildyti esamas sistemos spragas, kad ES galėtų lanksčiau spręsti naujus pasaulinius iššūkius;

2.

pabrėžia, kad aktyvesnis ES įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje vykdymas turi būti realiai juntamas visais lygmenimis. ES pagal pagrindinių teisių chartiją tęsia ir toliau plėtoja savo darbą šioje srityje, kad išliktų viešumo ir saugumo erdve, grindžiama bendra pagarba pagrindinėms teisėms;

3.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija parengė teisinių priemonių, kad pašalintų sistemines grėsmes teisinei valstybei bet kurioje iš ES valstybių narių, nes teisinė valstybė, kaip ir lygybės įstatymui principas, yra būtinos sąlygos pagrindinių teisių įgyvendinimui ir paisymui ES (1);

4.

nurodo, kad ES pagrindinių teisių chartija apima tiek pagrindines visiems žmonėms galiojančias teises, tiek konkrečias Sąjungos piliečių teises. Kad kiekvienas asmuo iš tikrųjų galėtų pasinaudoti visomis šiomis teisėmis, būtinas plataus masto bendradarbiavimas visais lygmenimis, kurio metu vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus, aktyvus ir į ateitį orientuotas vaidmuo;

5.

pabrėžia, kad būtent vietos bendruomenėje paklojami įtraukios visuomenės, kuri iš tikrųjų gerbia pagrindines žmogaus teises, pamatai ir kurios stiprybė yra lygios teisės, įvairovė ir įsipareigojimas ginti pačius pažeidžiamiausius. Be to, kaip tik vietos ir regionų lygmeniu teisingumo ir vidaus reikalų srities problemos yra labiausiai pastebimos ir turi didžiausią poveikį kiekvienam visuomenės nariui;

6.

pritaria Komisijos pasiūlymui priimti papildomas teisines priemones, siekiant palengvinti piliečių gyvenimą ir prisidėti prie ekonomikos augimo, su sąlyga, kad jos nebūtų perteklinės, veiksmingai veiktų ir kiek įmanoma skatintų dabartinės reguliavimo sistemos derinimą ir supaprastinimą. Geresni teisėkūros metodai skatina ekonomikos augimą, nes jie sudaro palankias sąlygas verslo santykiams ir kasdieniam piliečių gyvenimui;

7.

rekomenduoja Europos Komisijai daugiau pastangų dėti konkretiems ir pragmatiškiems pasiūlymams dėl teisės aktų, kurie, visų pirma paaštrėjus ekonominėms ir socialinėms problemoms, darytų tiesioginį teigiamą poveikį piliečiams ir labai konkrečiai jiems padėtų spręsti gyvenime iškylančius sunkumus. Tokie sunkumai visų pirma kyla mažiau išsivysčiusiuose pasienio regionuose, kuriuose piliečiams sunkiau vykdyti ekonominę ir socialinę veiklą. ES turėtų ieškoti tinkamų priemonių siekdama tinkamai apsaugoti individų teises susiklosčius tokioms aplinkybėms. Be kitų dalykų, tai padėtų pagerinti ES įvaizdį piliečių akyse;

8.

mano, kad norint visiškai užtikrinti visų gyventojų pagrindines teises, reikia veikti kartu ir nuosekliai, kad atsakomybė bendrai tektų visiems lygmenims. Darbas pagrindinių teisių srityje turi būti suprantamas kaip ilgalaikis ir nuolatinis procesas. Dėl to, kaip jį įgyvendinti, turi būti susitarta vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Neveiksmingu skirtingų lygmenų bendradarbiavimu gali pasinaudoti ekstremistų, rasistinės ir ksenofobinės jėgos, be to, tai trukdytų visos ES pažangai;

9.

nori pabrėžti pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį teisingumo ir vidaus reikalų politikos srityje. Joms tenka didžiausia atsakomybė už įvairių dabartinių nacionalinių ir Europos teisės aktų įgyvendinimą; jos rengia ir išbando naujus politinius sprendimus; jos padeda piliečiams naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, be to, jos kaupia informaciją ir patirtį, reikalingą toliau plėtoti šias politikos sritis. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos gali daug prisidėti kuriant politikos priemones – nuo planavimo ir įgyvendinimo iki tolesnės stebėsenos ir vertinimo;

10.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra gyvybiškai svarbios partnerės formuojant ir įgyvendinant teisingumo ir vidaus reikalų politiką. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas šios politikos visateisėmis partnerėmis ir suteikti joms galimybę prisiimti savo atsakomybės dalį;

11.

mano, kad teisingumo ir vidaus reikalų politika turi būti suderinta su kitų sričių ES politika. Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti, viena vertus, su teisingumu ir vidaus reikalais susijusius klausimus, kita vertus – su ES ekonomika, socialine ir užsienio reikalų politika susijusius klausimus siekiant didinti pagarbą teisėms visose srityse ir užtikrinti vienodą jų laikymąsi. Teisingumo ir vidaus reikalų politika turi būti derinama su ekonomine ir socialine politika, vykdoma Europos struktūrinių ir investicinių fondų visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač mokymo ir užimtumo srityse. Komitetas taip pat pritaria Komisijai, kad teisingumo ir vidaus reikalų politiką būtina tokiu būdu integruoti į visaapimančią ES užsienio reikalų politiką, kuri leistų užmegzti sustiprintą dialogą su trečiosiomis šalimis ir sukurti sinergiją su kitomis ES politikos sritimis; (2);

12.

pasisako už aktyvų visų lygmenų valdžios institucijų dalyvavimą apsaugant ir skatinant visų žmonių pagrindines teises ir laisves. Vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra arčiausiai piliečių, tenka ypač didelė atsakomybė užtikrinant informuotumą apie pagrindines teises;

13.

pabrėžia, kad pagrindinės teisės ir laisvės taikomos visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, ypatingas genetines savybes, kalbą, religiją ar įsitikinimus, politinius ar kitus įsitikinimus, priklausymą tautinei mažumai, turtą, prigimtį, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją; be to, planuojant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant politikos priemones visais atvejais ypatingą dėmesį būtina skirti vadinamosioms pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, dokumentų neturintiems migrantams ir prieglobsčio prašytojams;

14.

yra įsitikinęs, kad strateginė komunikacija apie visų lygmenų atsakomybę užtikrinant pagarbą pagrindinėms ES piliečių teisėms, jų apsaugą, įgyvendinimą ir propagavimą, bendrų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą bei ilgalaikę naudą, kurią suteikia prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimas, yra labai svarbi užkertant kelią ekstremizmo, rasizmo ir ksenofobijos stiprėjimui, kuris pastebimas daugelyje ES valstybių narių;

15.

pažymi, kad praktinio pagrindinių teisių įgyvendinimo patirtis yra esminis veiksnys kuriant Europos teisinę erdvę, kurioje gerbiamos ir propaguojamos pagrindinės teisės, įvairovė ir bendradarbiavimas. Dėl šios priežasties Regionų komitetas palankiai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros parengtą internetinį vadovą, kuris padeda vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijų pareigūnams kasdieniame jų darbe taikyti daugiapakopį bendradarbiavimą ir geriau apsaugoti ir propaguoti pagrindines teises (3). Regionų komitetas ragina Komisiją skirti papildomų išteklių šiems praktiniams instrumentams, padedantiems įvairių valdžios lygmenų pareigūnams ir išrinktiems atstovams juos kurti, atnaujinti ir platinti;

16.

atsižvelgdamas į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbiausią vaidmenį ir turi specialių žinių ir patirties, pabrėžia, jog būtinas forumas informacijai ir geriausiai praktikai tarp vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės subjektų ir kitų valdžios lygmenų (nacionalinio, Europos ir tarptautinio) keistis. Regionų komitetas ragina ES toliau remti šį darbą tikslinėmis priemonėmis arba programomis;

17.

pasisako už tai, kad rengiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo metinę ataskaitą, turėtų būti peržiūrėtas chartijos įgyvendinimas vietos ir regionų lygiu. Tai leistų atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų ir gerinti įvairių lygmenų bendravimą;

18.

mano, kad pagrindinės teisės yra ne tik teisingumo ir vidaus reikalų klausimas, bet iš esmės ir visų generalinių direktoratų reikalas. Komiteto nuomone, už teisingumą ir vidaus reikalus atsakingi Komisijos nariai turėtų koordinuoti pagrindines teises su visais Europos komisijos generaliniais direktoratais;

19.

mano, jog koordinavimo tikslas turėtų būti racionalizuoti generalinių direktoratų kompetencijos sritis, kad būtų išvengta prieštaringų tikslų, stebėti pagrindinių teisių įgyvendinimą, tirti su teisių ir lyčių lygybe susijusius klausimus, kaupti duomenis, skatinti valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti svarbiausius tarptautinius ir regioninius teisinius instrumentus, konsultuoti įvairius suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti teisingos terminologijos vartojimą bei gerą komunikavimą. Koordinavimas turėtų būti atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra;

20.

mano, kad bendradarbiauti pagrindinių teisių srityje būtų daug paprasčiau, jei chartijoje įteisintos teisės būtų tiesiogiai taikomos valstybėse narėse;

21.

mano, kad būtina geriau informuoti apie specifines teises, kurias vienos ES valstybės narės piliečiai turi kitoje valstybėje narėje. Direktyvos dėl laisvo asmenų judėjimo taikymas yra labai svarbus norint garantuoti ES piliečiams ir jų šeimos nariams teisę laisvai judėti ES ir apsigyventi vienoje iš ES valstybių narių;

22.

mano, kad teisė į laisvą judėjimą galėtų būti dar aiškiau apibrėžta. Komisija atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikančias praktines ir teisines Sąjungos piliečių problemas, kai savo gimtosiose šalyse turimomis teisėmis jie nori pasinaudoti kitose ES valstybėse narėse (4). Be to, reikėtų geriau spręsti ir problemas, kylančias dėl laisvo asmenų judėjimo konkrečiose savivaldybėse ir (arba) regionuose. Šiais atvejais taip pat būtų naudingos tikslinės priemonės ir programos;

23.

pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų įgyvendinti Europos prieglobsčio ir migracijos politiką, grindžiamą pagrindinėmis teisėmis, solidarumu ir abipusiu pasitikėjimu bei bendra valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų atsakomybe;

24.

siekia, kad ES ir ateityje išliktų prieglobsčiu bėgantiems nuo persekiojimo arba kitiems apsaugos reikalingiems žmonėms Niekada negalima leisti teikti pirmenybę asmenų migrantų priėmimui ir išorės sienų vientisumui teisės siekti tarptautinės apsaugos atžvilgiu. Todėl Regionų komitetas pabrėžia, kad sausumos ir jūros sienų kontrolė ir stebėjimas negali trukdyti pagrindinei prievolei gelbėti žmonių gyvybes ir užtikrinti žmogaus teises;

25.

mano, kad veiksmingas vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų bendradarbiavimas ir pasitikėjimas dalijantis ištekliais ir užduotimis yra būtina sąlyga užtikrinant tvarų ir sąžiningą prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimą. Toks bendradarbiavimas svarbiausiais aspektais šiuo metu yra nepakankamas, o tai trukdo imigrantams įsikurti ir gali skatinti ksenofobines tendencijas. Iš esmės toks pat veiksmingas bendradarbiavimas yra būtinas priimant ir kitokius migrantus;

26.

ragina visus ES valdymo lygmenis dalytis atsakomybe už pabėgėlių priėmimą ir integraciją ir pasisako už glaudesnį tarpregioninį bendradarbiavimą, koordinavimą ir solidarumą kuriant pabėgėlių paskirstymo tarp valstybių narių, regionų ir miestų bei savivaldybių mechanizmą atsižvelgiant į struktūrinius trūkumus, išteklius ir kitus svarbius veiksnius. Šiuo metu kiekviena valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių politiką; taigi joms tenka ir finansinė atsakomybė už šių asmenų priėmimą. Tačiau iš tikrųjų jų priėmimas yra nevienodas tiek skirtingose šalyse, tiek ir valstybių viduje – vienoms savivaldybėms tenka didesnė našta nei kitoms, nes jos priima didesnį imigrantų skaičių; Komitetas pažymi, kad Europos Sąjunga turi atkreipti dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria Europos regionai, per kuriuos bet kuriuo metu gali atvykti migrantai. Jiems reikia tokios pagalbos ir paslaugų, kurios dažnai viršija šių regionų galimybes. Todėl reikėtų specialios finansinės priemonės, visų pirma skirtos regionams, į kuriuos migrantai atvyksta, ir tranzito zonoms;

27.

su nerimu pažymi, kad ES valstybės narės ne visada laikosi JT Vaiko teisių konvencijos ir Veiksmų plano dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.) prieglobsčio prašančių nepilnamečių, pabėgėlių, migrantų ir nelydimų nepilnamečių priėmimo atvejais; pabrėžia savivaldybių ir regionų tarpusavio pagalbos svarbą, kad jie galėtų prisiimti savo atsakomybės dalį siekiant užtikrinti šių nuostatų laikymąsi tiek berniukų, tiek mergaičių atveju. Primena Komisijai, kad pirmiau minėtas veiksmų planas nustoja galioti 2014 m., todėl prašo jos pradėti šio plano atnaujinimo procesą;

28.

pabrėžia, kad iki šiol nepasinaudota SESV 80 straipsniu su laisvu judėjimu susijusioms solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių priemonėms įgyvendinti. Su migracija ir repatriacija susiję įsipareigojimai buvo visiškai savanoriški, ir kai kuriais atvejais miestai patys ėmėsi iniciatyvos juos įgyvendinti praktikoje;

29.

mano, kad nevienodas prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių pasiskirstymas tarp valstybių ir tarp regionų ir jų viduje bei darbo vietų, būsto ir kt. trūkumas yra didelis iššūkis vietos ir regionų valdžios institucijoms. Tai pasakytina tiek apie nepakankamą išankstinį planavimą, tiek ir apie galimybę laiku pasirengti priėmimui. Greiti sprendimai gali turėti neigiamų socialinių pasekmių, dėl kurių imigrantams gali būti sunkiau deramai pasirengti integracijos procesui;

30.

todėl mano, kad laikas geriau išsiaiškinti, kokius padarinius gali turėti bendra atsakomybė ir solidarumas prieglobsčio srityje. Akivaizdu, kad skirtingos šalys, regionai ir vietos valdžia, atsižvelgdami į konkrečias sąlygas ir pageidavimus, skirtingai įsivaizduoja tinkamą atsakomybės pasidalijimą arba solidarumą. Tai apima daug įvairių klausimų – nuo tiesiai į jų teritorijas atvykstančių prieglobsčio prašytojų ir nagrinėtinų prieglobsčio prašymų skaičiaus iki finansinės padėties, būsto trūkumo, ankstesnių priėmimų, gyventojų tankumo ir kt. Be to, reikia atsižvelgti ir į trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvas;

31.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms ir valstybėms narėms būtina keistis geriausia praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų apdorojimu, integracijos politika ir nelegalios migracijos prevencija. Komitetas nurodo, kad tai leistų taikyti „iš apačios į viršų“ principą sprendžiant klausimus, susijusius su pirmą kartą atvykusių prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir nelegalių migrantų apgyvendinimo sąlygų skirtumais valstybėse narėse ir regionuose bei skirtumais, susijusiais su prašymų ir bylų nagrinėjimo efektyvumu ir spartumu. Komitetas pabrėžia, kad mažoms savivaldybėms nepakanka išteklių susidoroti su dideliais migrantų srautais, todėl pabrėžia, kad šiuo atveju labai svarbus savivaldybių solidarumas, ir ragina stiprinti FRONTEX siekiant veiksmingesnio ir efektyviai sustiprinto bei supaprastinto nacionalinių pasienio tarnybų bendradarbiavimo ir apsaugoti migrantus bei ES išorės sienas;

32.

siekiant šiose diskusijose pasistūmėti į priekį, siūlo atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip valstybės narės, regionai ir savivaldybės įsivaizduoja bendrą atsakomybę ir solidarumą ir kokį poveikį skirtingos apibrėžtys turėtų skirtingiems scenarijams. Šio tyrimo metu reikėtų išsiaiškinti ir tai, kaip tolygiau paskirstyti prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius tarp ES savivaldybių, regionų ir valstybių;

33.

be to, mano, jog svarbu, kad ES sugebėtų pasinaudoti šių naujų imigrantų teikiama nauda. Vietos ir regionų lygmeniu valdant įvairovę sėkmingai vykdomas integracinis darbas skatina ekonomikos augimą, suteikia daugiau mokymosi ir verslo galimybių, prisideda tenkinant būsimus darbo jėgos poreikius ir užtikrina gerovės sistemos finansavimą ateityje. Norint užtikrinti tokios politikos sėkmę, būtina investuoti į migrantų švietimą ir darbo vietas, kad jie galėtų patekti į ES darbo rinką, taip pat į mokymą ir kultūrinės įvairovės valdymą siekiant pakeisti plačiosios visuomenės požiūrį ir gerinti socialinius santykius;

34.

pabrėžia, kad sukčiavimo ir piktnaudžiavimo problemą reikia spręsti ES mastu;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl mažo gimstamumo daugelyje valstybių narių ir būsimos kartų kaitos ateityje prireiks daugiau darbingo amžiaus piliečių. Todėl prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimas ES šalims reiškia ne tik iššūkį, bet ir dideles galimybes. ES turi surasti patikimą sprendimą, kaip susidoroti su Sąjungai iškylančiais demografiniais sunkumais;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimant teisės aktus dėl legalios migracijos reguliavimo padaryta menka pažanga. Todėl Europos migracijos reguliavimo sistemoje iki šiol yra labai daug spragų. Komitetas palankiai vertina prioriteto suteikimą visaapimančios migracijos strategijos sukūrimui, ir mano, kad subalansuotai ir tikrai kilmės ir tranzito šalių partnerystei tenka labai svarbus vaidmuo valdant migrantų priėmimą taip, kad būtų užtikrinamos jų teisės;

37.

laikosi nuomonės, kad su organizuotu nusikalstamumu reikia kovoti ir vietos lygmeniu, įgyvendinant socialines ir švietimo iniciatyvas: pirmiausia regionų, kuriuose dominuoja organizuotas nusikalstamumas, gyventojams reikėtų parodyti, kad yra kitokių vystymosi modelių, grindžiamų skaidrumu, dalyvavimu ir demokratija, ir suteikti paramą švietimui, visų pirma jaunimo, kuriam gresia pavojus prisijungti prie nelegalių struktūrų veiklos, taip pata reikėtų konfiskuoti organizuoto nusikalstamumo struktūrų turtą ir jį panaudoti socialiniams projektams, vietos veiklos vykdytojams ir pilietinei visuomenei. Europos, nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo bendradarbiauti įgyvendinant tokio pobūdžio iniciatyvas;

38.

pritaria Komisijos nuomonei, kad gerai reguliuojamoje migracijos politikoje turi būti numatytos ir priemonės sumažinti nelegalią migraciją (5). Tačiau nelegali migracija ir parama nelegaliems migrantams neturi būti laikoma nusikalstama veikla ir svarbu suteikti deramą dėmesį galimoms prekybos žmonėmis aukoms. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi spręsti joms kylančius iššūkius; kalbant apie pagrindines teises, tai turi reikšti ir tai, kad savo paslaugas jos privalės teikti ir nelegaliems migrantams;

39.

pasisako už tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų atstovams būtų sudarytos galimybės kurti keitimosi patirtimi struktūras ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse siekiant, kad integracijos politikos vietos aspektas būtų matomesnis. Būtinas keitimosi žiniomis forumas, norint sukurti aktyvią ES integracijos politiką, kurioje būtų garantuojamos imigrantų teisės. Laikui bėgant toks forumas padėtų pašalinti su integracijos politika susijusius valstybių narių skirtumus;

40.

mano, kad sprendžiant problemas, kurios turi poveikį žmonių saugumui ir kelia pavojų pagrindinėms teisėms, – pavyzdžiui, organizuotas nusikalstamumas ir ypač prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, seksualinis nepilnamečių išnaudojimas – svarbios tiek prevencinės priemonės, tiek ir baudžiamosios sankcijos. Komitetas primena Komisijai apie esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant organizuoto nusikalstamumo prevencijos strategijas ir prisiimant atsakomybę už nuolatinę aukų gerovę;

41.

tvirtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu: vietos lygmens nusikaltimai vis dažniau siejami su tarptautine organizuota nusikalstama veikla ir vietos bendruomenės pirmosios nukenčia nuo nusikalstamų organizacijų, kurios sutrikdo jų socialinių struktūrų veikimą. Sutinka su Komisija, kad reikia sukurti saugias ir patikimas sistemas, kurios leistų žmonėms ir įmonėms visapusiškai išnaudoti interneto potencialą. Šiuo tikslu valstybių narių bendradarbiavimas su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru (EC3) turi būti vykdomas regionų ir vietos lygiu, siekiant aktyviau kovoti su elektroniniais nusikaltimais arčiausiai piliečių esančiu valdymo lygmeniu;

42.

pažymi, kad korupcija yra labai svarbi tema vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų piliečiams; Regionų komitetas ir toliau visais lygmenimis ir kartu su kitomis ES institucijomis, Europos Taryba ir kitomis organizacijomis kovos su korupcija ir dės pastangas ES finansiniams interesams apginti, pavyzdžiui, įsteigiant Europos prokuratūrą;

43.

remia ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali labai veiksmingai prisidėti prie sėkmingo šios strategijos įgyvendinimo ir, pasinaudodamos turimais vietos ryšiais, nustatyti prekybos žmonėmis aukas. Todėl Komitetas pritaria, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų padėti rengti aukų, ypač nepilnamečių, nustatymo, apsaugos ir žalos atlyginimo gaires;

44.

pabrėžia, kad savivaldybės ir apygardos yra svarbūs partneriai stiprinant gebėjimus kilmės šalyse. Reikėtų gerinti ir gerokai išplėsti tarptautinį savivaldybių, kurios priima migrantus ar prieglobsčio prašytojus, ir tų, iš kurių šie asmenys atvyksta, bendradarbiavimą abipus sienos. Vietos lygmuo atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant asmenų integracijos ir repatriacijos programas.