12.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/65

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26, 110–115 ir 120 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo (COM(2008)0727),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje (COM(2012)0631),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (COM(2011)0169),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. poziciją dėl įmonių pelno apmokestinimo: bendra apmokestinimo sistema, taikoma palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams (nauja redakcija) (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (C(2012)8806),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (C(2012)8805),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą dėl bendrosios rinkos stiprinimo šalinant su lengvaisiais automobiliais susijusias tarpvalstybines mokestines kliūtis (COM(2012)0756),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių srities veiksmų programa („Fiscalis 2020“) (COM(2012)0465),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą viešųjų finansų padėties ekonominėje ir pinigų sąjungoje ataskaitą (European Economy, 4/2012),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Viešieji finansai Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) 2011 m. ir 2012 m.“ (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą mokesčių reformų ES valstybėse narėse ataskaitą (European Economy, 6/2012),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą 2012 m. mokesčių darbotvarkę (angl. OECD’s Current Tax agenda 2012) (3),

—

atsižvelgdamas į EBPO pranešimą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (2013 m.) (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 5 d.„Deutsch Bank“ paskelbtą mokesčių sistemų poveikio ekonomikos augimui Europoje apžvalgą (5),

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. ECOFIN tarybos išvadas (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos metinę augimo apžvalgą (COM(2012)0750),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl 2013 m. ataskaitos dėl įspėjimo mechanizmo (7),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d., spalio 19 d. ir gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo, vykusio Maskvoje 2013 m. vasario 15–16 d., galutinę ataskaitą (8),

—

atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios Airijos darbo programą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0154/2013),

A.

kadangi ES šalių ekonomika – daugeliu atvejų dėlto, kad dabartiniame politikos priemonių derinyje mažai dėmesio skiriama investicijoms, konkurencingumui, užimtumui ir teisingam bei veiksmingam apmokestinimui – netolimoje ateityje turės nedideles arba net neigiamas ekonomikos augimo ir užimtumo lygio perspektyvas; kadangi visa euro zona patiria pakartotinį ekonomikos nuosmukį;

B.

kadangi nuo pastarojo meto skolos krizės protrūkio kuriose valstybėse narėse itin pasikeitė iš mokesčių gaunamų pajamų struktūra, o susijusius struktūrinius ir ciklinius šio pokyčio padarinius sunku išskirti; kadangi kuriant mokesčių politiką būtina išsamiai atsižvelgti į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus, vadovaujantis atitinkamais valstybių narių teisės aktais;

C.

kadangi dėl krizės, kuri atskleidė struktūrinius kai kurių ES valstybių narių trūkumus ir kuri toliau daro žalą ES ekonomikos augimo potencialui, valstybės narės susiduria su dideliais biudžetų balansavimo uždaviniais, tuo pat metu siekdamos skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą;

D.

kadangi nuo naujo tūkstantmečio pradžios ES galima pastebėti labiau į augimą nukreiptos mokesčių sistemos plėtotės tendenciją;

E.

kadangi mokesčių sistemos ES turi būti palankios verslui siekiant padidinti įmonių galimybes skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

F.

kadangi lėto ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpiu pavėluotas iš anksto sumokėtų mokesčių grąžinimas sukuria įmonėms papildomų likvidumo problemų;

G.

kadangi krizės poveikis turėtų būti sumažintas vykdant tokią mokesčių politiką, kuri suderinama su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir tai turėtų būti laikoma prioritetu;

H.

kadangi siekiant atkurti biudžeto politikos patikimumą ir sumažinti valstybių narių skolas būtina koreguoti biudžeto išlaidas, skubiai įgyvendinti augimui palankias struktūrines reformas, pagerinti mokesčių rinkimo metodus ir pakeisti kai kuriuos mokesčius, užtikrinant, kad pirmenybė suteikiama, kur tinkama, tiems mokesčiams, kurie skiriami kapitalui, aplinką žalojančiai veiklai ir kai kuriems vartojimo tipams, o ne darbui apmokestinti;

I.

kadangi aktyvi ir pažangi politikos plėtra aplinkos apsaugos mokesčių srityje svarbi įgyvendinant principą „teršėjas moka“, didinant ekonomikos augimą ir paverčiant augimo perspektyvas tvariomis;

1.

pažymi, kad mokesčių politika vis dar išlieka nacionaline kompetencija, todėl turi būti gerbiamos skirtingos valstybių narių mokesčių sistemos; pažymi, kad perkeliant kompetenciją apmokestinimo srityje iš nacionalinio į Europos Sąjungos lygmenį, būtina keisti Sutartį, o tam, savo ruožtu, reikalingas vieningas visų valstybių narių pritarimas; tačiau pažymi, kad tai nepašalina poreikio veiksmingai koordinuoti mokesčių taisykles Europos lygmeniu; pabrėžia, kad kuriant mokesčių politiką būtina išsamiai atsižvelgti į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus, vadovaujantis atitinkamais valstybių narių teisės aktais;

2.

pažymi, kad optimalus mokesčių sistemų modelis priklauso nuo įvairių veiksnių ir todėl atskirose šalyse įdiegti modeliai skiriasi; todėl būtina tinkamai planuoti ir derinti mokesčių politiką trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;

3.

pabrėžia, kad mokesčių politikos koordinavimo srityje pasiekta pažangos, tačiau pažymi, kad ES piliečiai ir įmonės, įsitraukę į tarpvalstybinę veiklą, vis dar patiria dideles sąnaudas, administracinę naštą ir teisines spragas, kurias būtina kuo greičiau pašalinti, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad sveika konkurencija tarp bendrojoje rinkoje veikiančių skirtingų mokesčių sistemų turėti teigiamą poveikį Europos ekonomikai; kita vertus, pabrėžia, kad kenksminga konkurencija mokesčiais turi žalingą poveikį ekonomikai; atsižlegdamas į EBPO pranešimą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ pabrėžia, kad itin svarbios veikiančios institucijos, kurios pagrįstos patikima ir teisinga teisine ir administracine sistema;

5.

pažymi, kad norint pasiekti ekonominę pusiausvyrą, reikia ne tik užtikrinti tvarių fiskalinės politikos sričių vykdymą, bet ir įvesti tokias augimą skatinančias priemones kaip kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, apmokestinimo nukreipimas į augimui palankesnes sritis ir suteikti mokesčių paskatinimą tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ypač siekiant skatinti inovacijas ir tyrimus ir plėtrą;

6.

pabrėžia, kad įmonėms ir piliečiams naudinga, kad būtų sukurta aiški, nuspėjama, stabili ir skaidri mokesčių aplinka bendrojoje rinkoje, nes neskaidrios mokesčių taisyklės kliudo tarpvalstybinei veiklai ir vidaus bei užsienio investicijoms ES; siūlo asmenims ir įmonėms pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie mokesčių taisykles, reikalavimus ir reglamentus kiekvienoje valstybėje narėje;

7.

rekomenduoja, kad valstybės narės, keisdamos esančius mokesčius ir įvesdamos naujus mokesčius, veiktų apdairiai ir užtikrintų, kad tai būtų daroma skatinant ekonomikos augimą ir kad asmenys ir verslo sektorius turėtų pakankamai laiko ir priemonių pasirengti naujoms fiskalinėms priemonėms, prieš joms įsigaliojant;

8.

yra susirūpinęs dėl poveikio, kurį daugelyje valstybių narių vykstantis visuotinis perėjimas prie didesnio vartojimo apmokestinamo galėtų turėti socialinei nelygybei; ragina valstybes nares atidžiai vertinti šią galimą problemą ir nuodugniai išnagrinėti neigiamą poveikį, kurį turėtų visos mokesčių sistemos progresyvumo panaikinimas; mano, kad PVM sistemoje turėtų būti daugiau lankstumo, kai tam tikrai tinkamai pagrįstais atvejais, numatytais Direktyvoje dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos ir susijusiais su kultūra ir pagrindinėmis reikmėmis, kai kuriems produktams būtų taikomas mažesnis nei standartinis mokestis;

9.

supranta, kad siekiant paversti ES biudžetą naudinga, augimą didinančia priemone, reikalingi nuosavi ištekliai, kad Komisija turėtų daugiau savarankiškumo, rengdama pasiūlymus;

10.

pažymi, kad ekonomikos plėtra priklauso nuo tokių veiksnių kaip darbas ir kapitalas, taip pat technologinė pažanga ir efektyvus išteklių naudojimas ir produktyvumas, ir kad mokesčių politikoje būtų atidžiai atsižvelgiama į šiuos veiksnius trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais; todėl pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbu priimti suderintus sprendimus;

11.

pažymi, kad mokesčių politika turėtų būti siekiama skatinti ekonomiką, inter alia, kuriant mokesčių struktūras, kuriomis ilguoju laikotarpiu būtų stimuliuojama bendra paklausa, būtų palengvinta į eksportą nukreipta veikla ir skatinama kurti darbo vietas bei skatinti tvarią plėtrą;

12.

mano, kad mokesčių didinimas konkrečiose srityse, pvz., akcizų, gali turėti teigiamą poveikį, nes padėtų sutelkti papildomus išteklius, todėl būtų naudingas piliečiams ir realiajai ekonomikai;

13.

pabrėžia, kad suteikiant mokestinius paskatinimus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu, pvz., skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą žiniomis pagrįstame sektoriuje, ypač jei tai būtų suderintos bendros apmokestinimo strategijos dalis; mano, kad į tai būtina atsižvelgti Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

14.

pripažįsta, kad išplečiant jau esamas mokesčių bazes, o ne didinant mokesčių tarifus ar įvedant naujus mokesčius, būtų galima sukurti papildomų pajamų valstybėms narėms;

15.

primena, kad mokesčių mažinimas turėtų būti pagrįstas tvirta ir apdairiai parengta fiskaline politika nekeliant pavojaus viešųjų finansų tvarumui, kartu įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą;

16.

pažymi, kad būtina, remiantis nuodugnia analize, sukurti ES lygmeniu taikomą mokesčių informacijos sistemą, pagal kurią skirtingos nacionalinės mokesčių struktūros būtų ne derinamos, o sudaromos sąlygos jas koordinuoti, nuolat ir skaidriai stebint kiekvienoje struktūroje mažinamus ar didinamus mokesčius;

17.

pažymi, kad tokia sistema galėtų tinkamai veikti pagal Europos semestro principą, nes – kartu su kitomis konkrečiomis makroekonomikos priemonėmis – galėtų būti kaupiama išsami informacija apie įvairias atskirų valstybių narių mokesčių politikos sritis, visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pagrindines ekonomines prognozes bei principus ir ateities galimybes, taip pat bendruosius Europos Sąjungos tikslus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į Europos semestrą integruoti strategiją, skirtą įveikti ES mokesčių spragas;

18.

pažymi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio (FSM), kuris būtų taikomas vienuolikoje valstybių narių, kurių visų bendrasis vidaus produktas sudaro 2/3 Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto;

19.

pabrėžia, kad šalyse, kuriose darbo sąnaudos, palyginti su našumu, yra didelės ir kliudoma darbo vietų kūrimui, galėtų būti išnagrinėtos galimos apmokestinimo priemonės, kurios padėtų sumažinti šias išlaidas ir (arba) padidinti našumą, kartu dedant ryžtingas pastangas našumui padidinti; pabrėžia, kad mokesčių reformos turi skatinti dalyvavimą darbo rinkoje siekiant padidinti darbo pasiūlą ir skatinti įtrauktį; todėl pabrėžia, kad visapusiškai būtina atsižvelgti į darbuotojų teises ir socialinių partnerių vaidmenis;

20.

pritaria Komisijos iniciatyvai dėl bendrų gairių, susijusių su pelno mokesčių skaičiavimu, parengimo; ragina valstybes nares sutarti dėl privalomos bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės ir pradėti ją įgyvendinti; primena, kad būtina remtis EP pozicija dėl poreikio įvesti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB);

21.

pabrėžia, kad yra didelės augimo galimybės mažinant ir šalinant su mokesčiais susijusias kliūtis tarpvalstybinei veiklai bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad PVM direktyvos persvarstymas, darbas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje plėtra yra itin svarbūs veiksniai siekiant visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis;

22.

ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų dėl skaidrumo ir reglamentavimo stiprinimo įmonių registrų ir patikos bei kitų fondų registrų atžvilgiu;

23.

ragina valstybes nares visapusiškai remti Komisijos iniciatyvas, kuriomis, bendradarbiaujant su nacionalinėmis mokesčių valdžios institucijomis, siekiama mažinti su tarpvalstybine veikla susijusias fiskalines kliūtis siekiant pagerinti tolesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje; skatina valstybes nares išsamiai išnaudoti programų Fiscalis ir Customs potencialą; ragina Komisiją nustatyti sritis, kuriose galėtų būti patobulinti ES teisės aktai ir sustiprintas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas, siekiant sumažinti mokestinį sukčiavimą ir agresyvų mokesčių planavimą;

24.

ragina valstybes nares lėto ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpiu veikti itin atsargiai ir vengti vėluoti grąžinti iš anksto sumokėtus mokesčius, kadangi dėl to gali kilti likvidumo problemų, ypač MVĮ;

25.

ragina valstybes nares gerokai padidinti savo mokesčių priežiūros, kontrolės ir rinkimo pajėgumus, kad būtų sukurti papildomi ištekliai, skirti ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“; pabrėžia, kad nacionalinė mokesčių administravimo efektyvumo didinimo geriausia patirtis turėtų būti kaupiama skaidriai (pageidautina, Europos geriausios praktikos kodekse pasinaudojant visą ES apimančia informavimo apie mokesčius sistema) ir į ją turėtų būti atidžiai atsižvelgiama; yra susirūpinęs dėl keliose valstybėse narėse vyraujančios tendencijos mažinti darbuotojų skaičių ir kitus išteklius mokesčių institucijose ir panašiose įstaigose; pabrėžia, kad tai galėtų susilpninti jų gebėjimą teikti teisingas ir veiksmingas paslaugas įmonėms ir asmenims ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; todėl primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo nacionalinėms mokesčių administravimo įstaigoms ir mokesčių audito darbuotojams;

26.

ragina valstybes nares gerinti administracinį bendradarbiavimą tiesioginių mokesčių srityje;

27.

dar kartą ragina Komisiją skirti daugiau biudžeto išteklių ir personalo Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui, kad jis padėtų plėtoti ES politikos sritis ir rengti pasiūlymus dėl dvigubo neapmokestinimo, mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo;

28.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ ir jos rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo;

29.

ragina valstybes nares aktyviai dirbti pagal Komisijos komunikatą ir rekomendacijas ir imtis koordinuotų ir ryžtingų ES veiksmų prieš mokestinį sukčiavimą, mokesčių vengimą, mokesčių slėpimą, agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių rojus, taip užtikrinant teisingesnį fiskalinių paskatų paskirstymą ir iš mokesčių gaunamų pajamų didinimą; ragina valstybes nares greta kitų konkrečių šios srities priemonių greitai įgyvendinti Komisijos pasiūlymus dėl bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės nustatymo, kad būtų neutralizuota agresyvi mokesčių planavimo praktika, ir dėl sąlygos, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų, įtraukimo į savo atitinkamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis;

30.

Pažymi, kad dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo kiekvienais metais ES prarandama apie 1 trln. EUR viešųjų pajamų; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad iki 2020 m. mokesčių atotrūkį sumažinti mažiausiai dvigubai;

31.

pabrėžia, kad mažesnis mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo mastas sustiprintų ekonomikos augimo galimybes ir viešieji finansai taptų patikimesni, dėl to padaugėtų turimų viešųjų lėšų investicijoms skatinti ir stiprinti Europos socialinės rinkos ekonomiką, o bendrovės galėtų konkuruoti sąžiningai ir vienodomis sąlygomis;

32.

ragina valstybes nares pradėti rimtas derybas ir užbaigti procedūras dėl visų svarstomų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių rojų klausimais; be kita ko, ragina valstybes nares užbaigti santaupų apmokestinimo direktyvos atnaujinimo ir išplėtimo procesą ir Parlamentui priėmus pranešimą nedelsiant priimti ir įgyvendinti Komisijos pasiūlymą dėl kovos su PVM sukčiavimu greitojo reagavimo mechanizmo;

33.

palankiai vertina aktyvesnį darbą tarptautiniu lygmeniu įmonių apmokestinimo srityje siekiant spręsti mokesčių bazės nykimo ir pelno perkėlimo klausimus; mano, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta ataskaita šiuo klausimu yra itin svarbus indėlis, ir laukia veiksmų plano, kuris turi būti parengtas šią vasarą; tikisi, kad Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai, kurie pritarė šiai ataskaitai neseniai Maskvoje vykusiame susitikime, imsis drąsių ir bendrų veiksmų įgyvendinant tą veiksmų planą;

34.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į patikimas Komisijos pastabas, aplinkosaugos mokesčiai santykinai yra vieni iš palankiausių augimui; pabrėžia, kad aplinkosaugos mokesčiai ne tik turėtų kurti pajamas, bet ir būti nuosekliai ir dinamiškai naudojami išlaikant tvarią ekonominę plėtrą; ragina Komisiją pateikti išsamų esamų tokių išlaidų įtraukimo trūkumų vertinimą, po kurio būtų pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.