52013DC0832

AITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ketvirtoji pusmetinė Šengeno erdvės veikimo ataskaita 2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d.

1. Įžanga

Kaip Komisijos paskelbta 2011 m. rugsėjo 16 d. Komunikate dėl Šengeno erdvės valdymo stiprinimo[1], ir 2012 m. kovo 8 d. pritarus Tarybai, Komisija priima pusmetines Šengeno erdvės veikimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Ši ketvirtoji ataskaita apima 2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. laikotarpį.

2. Padėties aprašymas 2.1. Padėtis prie Šengeno išorės sienų[2]

2013 m. balandžio–birželio mėn. nustatyti 24 805 neteisėto sienos kirtimo atvejai, t. y. 7,4 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį ir 155 proc. daugiau nei per pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Tai didžiausias nuo 2008 m. nustatytas augimas palyginus vieną po kito einančius ketvirčius, kurį greičiausiai lėmė pagerėjusios oro sąlygos Viduržemio jūroje ir Vengrijos prieglobsčio politikos pokyčiai.

Nuo 2013 m. sausio mėn. prieglobsčio prašytojai Vengrijoje buvo siunčiami ne į saugomus, bet į nesaugomus centrus, todėl dažnai jie iš šių centrų pasišalindavo, ketindami keliauti į kitas valstybes nares. Nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius padidėjo nuo 911 2012 m. paskutinį ketvirtį iki 2 405 2013 m. pirmąjį ketvirtį ir 8 775 2013 m. antrąjį ketvirtį. 2013 m. balandžio–birželio mėn. Vengrija nustatė daugiausia neteisėto sienų kirtimo atvejų iš visų valstybių narių (35 proc. visoje ES nustatytų atvejų), po jos sekė Italija ir Graikija (iš viso 26 proc. visoje ES nustatytų atvejų). Vis dėlto 2013 m. liepos mėn. Vengrija dar kartą iš dalies pakeitė savo teisės aktus, kad būtų dažniau naudojamasi saugomų centrų paslaugomis. Nuo tada nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų sumažėjo. Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad šis sumažėjimas taip pat gali būti glaudesnio bendradarbiavimo su Kosovu rezultatas[3].

Kalbant apie pilietybę, daugiausia nustatytų neteisėtai sienas kirtusių migrantų buvo iš Kosovo – 2013 m. balandžio–birželio mėn. jų buvo 4 456. Antroje vietoje buvo migrantai iš Albanijos (3 098), kurių daugiausia nustatyta Graikijoje.

Neteisėtai sienas kertančių sirų skaičius padidėjo nuo 2 024 2012 m. antrąjį ketvirtį iki 2 784 2013 m. antrąjį ketvirtį, daugiausia iš jų – Egėjo jūroje (1 322 asmenys). Graikijai pradėjus operaciją „Aspida“, nustatyta daugiau neteisėto Turkijos ir Bulgarijos sienos kirtimo atvejų – nuo 159 nustatytų atvejų 2012 m. antrąjį ketvirtį iki 1 059 atvejų per tą patį 2013 m. ketvirtį. 2013 m. vasarą nustatytų Sirijos piliečių skaičius nuolat didėjo (1 840 asmenų 2013 m. liepos mėn. ir 3 413 asmenų 2013 m. rugpjūčio mėn.); daugiausia jų sulaikyta prie Italijos jūrų sienos, taip pat prie Turkijos ir Bulgarijos sausumos sienos. Vis dėlto Sirijos piliečiai, Šengeno erdvės sieną kirtę Graikijoje, dažnai keliauja į Švediją arba Vokietiją, kur prašo prieglobsčio. Dėl to verta pažymėti, kad Švedijos migracijos tarnyba 2013 m. rugsėjo 2 d. paskalbė naują teisinę poziciją, pagal kurią visiems iš Sirijos atvykusiems asmenims, kuriems anksčiau buvo išduodami trejus metus galiojantys leidimai gyventi, dabar suteikiama teisė nuolatos gyventi šalyje. Nuolatinius leidimus gyventi turintys asmenys gali teikti prašymus dėl šeimos susijungimo[4].

Nuo 2013 m. vasaros labai padaugėjus į Viduržemio jūros regiono centrinę dalį atvykstančių migrantų ir po tragiškos laivo avarijos, įvykusios prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos krantų, TVR taryba 2013 m. spalio 7–8 d. priėmė sprendimą suburti darbo grupę, siekdama užkirsti kelią tokioms nelaimėms ateityje. Komisija ėmėsi iniciatyvos šioje darbo grupėje, kuri turėtų nustatyti ES turimas priemones ir tai, kurios iš šių priemonių galėtų būti naudojamos veiksmingiau. Tai apima ir FRONTEX operacijų Viduržemio jūroje stiprinimą.

2.2. Padėtis Šengeno erdvėje

2013 m. balandžio–birželio mėn. nustatyta daugiau kaip 80 000 neteisėto buvimo ES atvejų – daugiausia iš jų toliau nuo išorės sienos esančiose ES valstybėse narėse. Daugiausia neteisėto buvimo atvejų nustatyta Vokietijoje (11 683), Prancūzijoje (8 563) ir Ispanijoje (8 156)[5].

Informacijos apie migracijos srautus ES ir (arba) Šengeno erdvėje rinkimo operacija „Perkūnas“ vykdyta 2013 m. rugsėjo 30 d. – spalio 13 d. 23 valstybėse narėse[6], taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje. Vienas iš operacijos tikslų buvo išnagrinėti neteisėto išorės sienų kirtimo ir vėlesnio judėjimo ES ir (arba) Šengeno erdvės viduje sąsają. Remiantis Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos pateikta informacija, buvo sulaikyti 10 459 migrantai, iš jų 4 800 Italijoje ir 1 606 Vokietijoje.

2013 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu AIRPOL (policijos tarnybų, sienos apsaugos pareigūnų ir kitų už oro uostų saugumą atsakingų teisėsaugos tarnybų tinklas) koordinavo tris savaites trukusią operaciją, kuria siekta kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų įvežimu, padirbtų dokumentų naudojimu, tapatybės vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. 17 oro uostų, dalyvavusių 14 šalių vykusioje operacijoje, 24 val. taikė tikslines priemones ES viduje vykdomiems riziką keliantiems skrydžiams ir gautus rezultatus pateikė AIRPOL, kuris atliko tolesnę analizę. Per operaciją patikrinti 122 skrydžiai, sulaikyti 26 asmenys, iš kurių daugelis rengėsi skristi iš Budapešto į Berlyną.

Nors pirmiau pateikta informacija yra naudinga, vis dar reikia gerinti duomenų apie neteisėtą migrantų judėjimą ES viduje rinkimą ir jų analizę. Kad šis poreikis būtų patenkintas, agentūra FRONTEX, atsižvelgdama į Komisijos iniciatyvą ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija, iki 2013 m. lapkričio vidurio parengs tikslinę migrantų judėjimo ES viduje rizikos analizę. Be to, FRONTEX rizikos analizės tinklas 2013 m. gruodžio viduryje turėtų susitarti dėl tokio judėjimo rodiklių, su kuriais susiję duomenys turės būti nuolat renkami nuo 2014 m. sausio mėn.

3. Šengeno acquis taikymas 3.1. Laikinai atnaujintos kontrolės prie vidaus sienų atvejai

Šengeno sienų kodekso[7] 23 straipsnyje nustatyta, kad, išskirtiniais atvejais, kai kyla didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė gali atnaujinti savo vidaus sienos kontrolę. 2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. nė viena valstybė narė nebuvo atnaujinusi vidaus sienų kontrolės.

3.2. Vidaus sienų kontrolės nebuvimo išsaugojimas

Įtariami Šengeno acquis pažeidimai dažnai siejami su dviem aspektais – klausimu, ar policijos patikrinimai arti vidaus sienų yra lygiaverčiai patikrinimams kertant sieną (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis), ir prievole panaikinti kliūtis sklandžiam eismui, pavyzdžiui, greičio apribojimus, sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis). 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. spalio 31 d. Komisija paprašė informacijos apie galimus Šengeno sienų kodekso 21 ir (arba) 22 straipsnio (-ių) pažeidimus vienoje naujoje byloje (dėl Ispanijos), baigė dvi bylas (dėl Latvijos ir Lietuvos) ir toliau tyrė šešias bylas (dėl Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Švedijos ir Vokietijos).

3.3. Įtariami kitų Šengeno acquis dalių pažeidimai

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) perkėlimas į nacionalinę teisę

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) įgyvendinimo galutinis terminas suėjo 2010 m. gruodžio 24 d. Visos ES valstybės narės, kurioms direktyva yra privaloma, ir visos asocijuotosios šalys, išskyrus Islandiją, pranešė visiškai perkėlusios direktyvą į nacionalinę teisę. Komisija atlieka išsamų teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir praktinio jo taikymo valstybėse narėse tyrimą ir iki 2013 m. pabaigos pateiks pirmąją taikymo ataskaitą, kuri bus Komunikato dėl ES grąžinimo politikos dalis.

Vietinio eismo per sienas reglamento (EB) Nr. 1931/2006 įgyvendinimas

Nuo 2006 m., kai įsigaliojo vietinio eismo per sienas tvarka, Komisija stebi, kaip ji taikoma. Kalbant apie ankstesnę ataskaitą, Komisija paprašė dviejų šalių (Vengrijos ir Slovakijos) pateikti informacijos ir tęsė tyrimus dėl trijų valstybių narių (Latvijos, Lenkijos ir Slovėnijos) dvišalių susitarimų su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

Komisijos veiksmai šiuo atveju iš dalies pagrįsti Europos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu C-254/11 (Shomodi). Teismas nustatė, kad vietinio eismo per sieną leidimo turėtojas gali tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį laisvai judėti pasienio teritorijoje, jeigu jo buvimas nepertraukiamas, ir kiekvieną kartą, kai asmens buvimas pertraukiamas, jis iš naujo įgyja teisę į visą buvimo laikotarpį. Be to, vietinio eismo per sieną leidimo turėtojo buvimas laikomas pertrauktu, kai tik atitinkamas asmuo kerta savo gyvenamosios vietos valstybės sieną, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų ir kaip dažnai jis tai daro.

3.4. Trūkumai, nustatyti taikant Šengeno vertinimo mechanizmą

Pagal dabartinį Šengeno vertinimo mechanizmą[8] valstybių narių ekspertai, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės taiko Šengeno acquis.

2013 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. laikotarpiu vykdyti Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos sausumos sienų Šengeno vertinimai, taip pat su SIS ir SIRENE susiję Šengeno vertinimai Čekijoje, Maltoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Ataskaitos baigiamos rengti ir tikėtina, kad į jas bus įtraukta tiek teigiamų, tiek neigiamų pastabų ir rekomendacijų dėl mokymo, rizikos analizės naudojimo, keitimosi informacija, tarptautinio bendradarbiavimo ir sienos perėjimo punktų infrastruktūros. Kaip ir per ankstesnius šešis mėnesius, yra tobulintinų dalykų, tačiau nebuvo nustatyta jokių trūkumų, dėl kurių Komisija turėtų skubiai imtis veiksmų.

Po pakartotinio apsilankymo Graikijoje 2013 m. spalio mėn. Komisija pažymi, kad padaryta pažanga šalies išorės sienų valdymo srityje, ragina Graikiją toliau įgyvendinti savo Šengeno veiksmų planą ir dar kartą pabrėžia įsipareigojimą remti Graikijos pastangas, be kita ko, Išorės sienų fondo bei būsimo Vidaus saugumo fondo lėšomis ir užtikrinant FRONTEX paramą.

2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. Šengeno vertinimo orientacinis tvarkaraštis pateikiamas I priede.

Kalbant apie patį Šengeno vertinimo mechanizmą, 2013 m. spalio 7 d. Taryba priėmė sprendimą patvirtinti naują mechanizmą, kurį taikant trūkumus būtų galima nustatyti ankstyvuoju etapu ir būtų užtikrinti tinkami taisomieji veiksmai, pažangos stebėjimas bei skaidrumas. Pagal naująjį mechanizmą numatyta, kad Komisijai teks koordinavimo užduotis – ji kartu su valstybių narių ekspertais atliks vertinimus ir bus atsakinga už ataskaitų priėmimą bei rekomendacijų dėl galimo tobulinimo teikimą. Be to, Komisija planuos neskelbtas patikras vietoje, pavyzdžiui, prie Šengeno vidaus sienų.

Vis dėlto gali būti išskirtinių atvejų, kai nepakanka pateikti rekomendacijas imtis taisomųjų veiksmų siekiant užtikrinti, kad galimi nuolatiniai rimti trūkumai valstybių narių išorės sienų kontrolės srityje būtų pašalinti tinkamai arba pakankamai greitai. Todėl pagal naująjį mechanizmą galima Komisijos iniciatyva priimti sprendimą laikinai atkurti kontrolę prie valstybės narės, nesugebančios tinkamai valdyti savo išorės sienos, vidaus sienų. Tai išskirtinė priemonė, kurios gali būti imamasi tik kraštutiniu atveju, kai susidaro tikrai kritinė padėtis, ir kuria siekiama užtikrinti problemų sprendimą darant kuo mažesnį poveikį laisvam judėjimui.

Reglamentas dėl naujojo Šengeno vertinimo mechanizmo įsigalioja 20 dienų po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje; reglamentas Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2013 m. lapkričio 6 d. Tačiau dabartinėms Šengeno valstybėms reglamentas praktiškai pradės galioti tik po vienų metų. Kitoms valstybėms narėms, siekiančioms prisijungti prie Šengeno erdvės, reglamentas bus taikomas ne anksčiau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bulgarijos ir Rumunijos Šengeno vertinimai jau užbaigti, reikia pažymėti, kad jos nebus iš naujo vertinamos pagal naująjį mechanizmą. Kroatija 2013 m. liepos 1 d. įstojo į ES ir kai tik ji praneš apie savo pasirengimą, bus parengti Šengeno vertinimo taikant naująją tvarką planai.

3.5. Vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolės panaikinimas

2011 m. birželio mėn. Tarybai patvirtinus išvadas, kad Bulgarija ir Rumunija atitinka viso Šengeno acquis taikymo kriterijus, įgyvendintos papildomos priemonės, sustiprinsiančios jų prisijungimo prie Šengeno erdvės galimybes. Vis dėlto kol kas Tarybai nepavyko apsispręsti dėl kontrolės prie šių šalių vidaus sienų panaikinimo, bet ji ketina šį klausimą dar kartą svarstyti 2013 m. gruodžio 7–8 d. vyksiančiame susitikime. Komisija ir toliau visapusiškai remia Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Šengeno erdvės.

3.6. Techniniai Šengeno sienų kodekso pakeitimai ir kt.

2013 m. gegužės mėn. susitarus dėl Šengeno erdvės valdymo dokumentų rinkinio, Europos Parlamentas patvirtino Šengeno sienų kodekso pakeitimus, kuriuos Taryba priėmė 2013 m. liepos 19 d.[9] ir kurie įsigaliojo 2013 m. liepos 19 d. Šiais pakeitimais siekta užkirsti kelią skirtingam Šengeno sienų kodekso aiškinimui ir išspręsti praktines problemas, kurios kilo kodeksui įsigaliojus. Svarbiausi pakeitimai – įtvirtinta aiški trečiųjų šalių piliečių „buvimo, neviršijančio 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį“ (trumpalaikio buvimo) Šengeno erdvėje apskaičiavimo metodo apibrėžtis ir aiškiau išdėstyta nuostata dėl reikalaujamo trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentų galiojimo laikotarpio.

4. Gretutinės priemonės 4.1. Šengeno informacinės sistemos naudojimas

Antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) pradėjo veikti 2013 m. balandžio 9 d. Pasibaigus iš karto po to sekusiam intensyvaus stebėjimo mėnesiui, per kurį nenustatyta jokių sutrikimų, SIS II operacijų valdymas perduotas Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai („eu-LISA“). SIS II nuo pat pradžių veikia sklandžiai. Dėl patobulintų funkcijų ir apskritai geresnio veikimo sistema labai padeda užtikrinti tiek saugumą, tiek laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje. Nuolat daugėja SIS II saugomų perspėjimų.

Iš Komisijos 2013 liepos mėn. atlikto pirmo neoficialaus SIS II įgyvendinimo vertinimo rezultatų matyti, kad valstybės narės paprastai naudojasi naujomis perspėjimų kategorijomis ir funkcijomis, dėl to daugelyje valstybių narių labai padaugėjo nustatytų atitikčių. Pirmiausia tai pasakytina apie valstybes nares, kurios užklausas siunčia tiesiogiai į centrinę sistemą. Priešingai, kai kurios valstybės narės per pirmus du SIS II veikimo mėnesius nustatė mažiau atitikčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Iš turimų duomenų galima spręsti, kad pagrindinės to priežastys: valstybėse narėse tebevykstantis vidaus sistemų pritaikymo prie SIS II aplinkos procesas, nepakankamas galutinių naudotų mokymas arba nebaigtas SIS II diegimas. Reikia paminėti, kad kai kurios valstybės narės dar nevisiškai įdiegė naujas SIS II duomenų kategorijas ir funkcijas. SIS II svarba užtikrinant Šengeno erdvės veikimą yra didžiulė, todėl labai svarbu šią sistemą visiškai įdiegti ir užtikrinti saugų bei nepertraukiamą jos veikimą. Siekdama toliau vertinti su SIS II diegimu susijusią dabartinę padėtį ir daromą pažangą, Komisija, be kitų vykdomų Šengeno vertinimų, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį ketina atlikti papildomą tyrimą, kuriuo sieks įvertinti valstybių narių nustatytų atitikčių statistinius duomenis.

4.2. Vizų informacinės sistemos naudojimas

Vizų informacinė sistema (VIS)[10] – keitimosi informacija apie trumpalaikes vizas sistema. Pasibaigus ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui (2013 m. balandžio 30 d.), 2013 m. birželio 6 d. VIS pradėjo veikti šeštajame (Rytų Afrika) ir septintajame (Pietų Afrika) regionuose. 2013 m. rugsėjo 5 d. ji įdiegta aštuntajame regione (Pietų Amerika)[11]. Be to, 2013 m. lapkričio 14 d. VIS numatyta įdiegti devintajame (Vidurinė Azija), dešimtajame (Pietryčių Azija) ir vienuoliktajame (Palestina) regionuose. Užbaigtos diskusijos dėl trečios ir paskutinės regionų, kuriuose būtų diegiama sistema, grupės nustatymo; susijęs įgyvendinimo sprendimas priimtas 2013 m. rugsėjo 30 d.

VIS veikia gerai – iki 2013 m. spalio 31 d. naudojantis sistema sutvarkyta 5,0 mln. prašymų išduoti Šengeno vizą ir išduota 4,2 mln. vizų. Nepaisant nuolatinių valstybių narių pastangų, pagrindinė problema tebėra nepakankamai kokybiškų duomenų (tiek biometrinių, tiek raidinių skaitmeninių), kuriuos valstybių narių konsulinės įstaigos įveda į VIS, poveikis vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais.

4.3. Vizų politika ir readmisijos susitarimai

Vakarų Balkanų šalims skirtas stebėjimo mechanizmas, naudojamas liberalizavus vizų režimą

FRONTEX duomenimis, bendras prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, skaičius ES ir (arba) Šengeno valstybėse narėse, kuriose prieglobsčio prašoma dažniausiai, 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu sumažėjo 5,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šiemet taip pat pastebėtas beveik toks pat sezoninis modelis – nuo 2013 m. gegužės mėn. palaipsniui daugėjo pateiktų prašymų. Šį modelį formuoja Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai. Populiariausia prašomo prieglobsčio šalimi išlieka Vokietija, po jos seka Švedija, Belgija, Šveicarija ir Liuksemburgas.

Readmisijos susitarimai

Siekiant palengvinti asmenų, be leidimo gyvenančių bet kurioje valstybėje narėje, readmisiją į kilmės šalį, 2013 m. balandžio 18 d. pasirašytas readmisijos susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu. Europos Parlamentas sutikimą davė 2013 m. rugsėjo 11 d., o Tarybos sprendimas, reikalingas susitarimui sudaryti, priimtas 2013 m. spalio 9 d. Dabar ES ir Žaliasis Kyšulys turi pasikeisti pranešimais apie ratifikavimą; netrukus po to susitarimas (kartu su vizų režimo supaprastinimo susitarimu) turėtų įsigalioti. Readmisijos susitarimas su Turkija parafuotas 2012 m. birželio mėn., tikimasi, kad jis bus pasirašytas ir kad bus pradėtas dialogas dėl vizų režimo supaprastinimo. Readmisijos susitarimas su Armėnija parafuotas 2012 m. spalio mėn., pasirašytas 2013 m. balandžio 19 d. ir turėtų įsigalioti artimiausiu metu. Be to, užbaigtos derybos su Azerbaidžanu dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo ir readmisijos susitarimo; šie susitarimai parafuoti 2013 m. liepos 29 d. Netrukus Taryboje ir Europos Parlamente bus aptarti Tarybos pasiūlymai dėl šių susitarimų pasirašymo ir sudarymo.

[1]               COM(2011) 561 galutinis.

[2]               2013 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX ketvirčio rizikos analizė.

[3].             Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

[4]               Švedijos migracijos tarnybos interneto svetainė, 2013 m. rugsėjo 5 d.

[5]               2013 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX ketvirčio rizikos analizė.

[6]               Airija, Graikija, Liuksemburgas, Kroatija ir Švedija operacijoje nedalyvavo.

[7]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 610/2013.

[8]               SCH/Com-ex (98) 26 def.

[9] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 610/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1683/95 ir (EB) Nr. 539/2001 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009

[10] 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (2004/512/EB).

[11] 2011 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data (2011/636/ES), 2012 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios trečiajame regione data (2012/512/ES), 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios ketvirtajame ir penktajame regionuose data (2013/122/ES), 2013 m. birželio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios šeštajame ir septintajame regionuose data (2013/266/ES), 2013 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios aštuntajame regione data (2013/441/ES).