52013DC0785

Įžanga

Finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad Europoje būtinos esminės struktūrinės reformos. Į tai atsižvelgdama, Komisija pradėjo įgyvendinti plataus užmojo programą, kuria siekiama užtikrinti sklandesnį bendrosios rinkos veikimą. I ir II bendrosios rinkos aktuose numatyta keletas teisės aktų pasiūlymų ir kitų priemonių, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą Europoje. Komisija neseniai pateikė ir pasiūlymų tęsti skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimą. Siekiant išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą ir užtikrinti, kad bendroji rinka atitiktų XXI a. reikalavimus, visus likusius pasiūlymus reikia skubiai priimti.

Norint, kad bendroji rinka veiktų sklandžiai, ES teisės aktų reformos nepakanka. Piliečiai, vartotojai ir įmonės galės realiai pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais tada, kai taisyklės veiks praktiškai. Reikia ryžtingų ir nuoseklių veiksmų, kad rinkos veiktų tinkamai, o likusios kliūtys būtų pašalintos.

Po penkerių metų nuo krizės pradžios matyti atsigavimo požymių. Daugelis valstybių narių ėmėsi reformų įgyvendinimo ir geresnių rinkos sąlygų kūrimo priemonių, nepaisydamos netoliaregiškų tendencijų apsaugoti nacionalines rinkas.

Šioje ataskaitoje siekiama pagal strategiją „Europa 2020“ apžvelgti, kaip bendroji rinka veikia įvairiose valstybėse narėse. Joje konstatuojama, kur nuo krizės pradžios padaryta pažangos, siekiama nustatyti atvejus, kur išlieka kliūčių, ir remiantis tomis išvadomis apibrėžiamas konkrečių politikos prioritetų kompleksas. Taigi šia ataskaita siekiama padėti įgyvendinti bendruosius prioritetus, pateiktus Komisijos 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje, ir toliau rengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, numatytos Europos semestro procese.

Kaip ir pernykštėje ataskaitoje, šiemet daugiausia dėmesio skiriama svarbioms sritims, kuriose augimo galimybės didžiausios: paslaugų, tinklų ir skaitmeninės ekonomikos. Paslaugų sektoriai sparčiai auga ir sukuria daugiausia darbo vietų. Nors padaryta pažangos, reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant išnaudoti visas paslaugų sektoriaus galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos yra labai glaudžiai susijusios su kitais ekonomikos sektoriais, ypač gamyba, taip pat reikia toliau gerinti pramonės produktų vidaus rinkos veikimo sąlygas. Iš tiesų, nors prekių vidaus rinka yra sėkminga, ES turi užtikrinti, kad jos teisinė sistema toliau liktų pritaikyta spręsti problemas globalizuotame pasaulyje, kuriame inovacijos turi lemiamos reikšmės ir produktai greitai kinta. Tuo tikslu Komisija dar šiais metais pateiks ataskaitą dėl pramonės produktų vidaus rinkos.

Šių metų ataskaitoje taip pat aptariamas finansų sektoriaus veikimas, nes, nepagerinus galimybių gauti finansavimą ir geriau neintegravus finansų rinkų, neįmanoma atkurti pasitikėjimo ir finansuoti realiosios ekonomikos.

Tinklai ir toliau atlieka ekonomikos stuburo funkciją. Elektroninių ryšių, energetikos ir transporto sektorių veikla kartu sukuria 8,9 % pridėtinės vertės ir 6,1 % darbo vietų ES-27, ir jų reikšmė nesiliauja augusi[1]. Tie sektoriai taip pat teikia pagrindines gamybos priemones kitiems ekonomikos sektoriams. Skaitmeninis sektorius yra ir pagrindinis našumo, kūrybingumo ir inovacijų veiksnys. Kai kuriose stipriausios ekonomikos šalyse (G-8 šalyse, Pietų Korėjoje ir Švedijoje) interneto ekonomika [2] lėmė maždaug 21 % BVP augimą 2006–2011 m. laikotarpiu[3].

Šios ataskaitos I dalyje analizuojami pagrindiniai pirmiau nurodyti sektoriai ir nustatoma keletas politikos prioritetų. II dalyje pateikiama daugiau horizontaliojo pobūdžio išvadų apie bendrosios rinkos veikimą, pagrįstų ES vidaus ir išorės vertės grandinių analize.

I dalis. Bendrosios rinkos padėtis pagrindinėse srityse, kuriose augimo potencialas didžiausias

2.1. Bendra įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo apžvalga

· 2012 m. birželio mėn. Komunikate dėl geresnio valdymo[4] paskelbta apie kompleksą priemonių, kuriomis būtų paspartinta pažanga pagrindinėse augimo srityse. Jame paraginta taikyti visiško nepakantumo modelį: valstybės narės turėtų perkelti ir įgyvendinti komunikato priede išvardytus ES teisės aktus greitai ir teisingai, kad neliktų visiškai jokio ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir laikymosi trūkumo.

· Per pusantrų metų pasiekta tam tikrų džiuginančių rezultatų (žr. priedą). Komunikato priede nurodyti finansinių paslaugų, skaitmeninės bendrosios rinkos ir transporto sričių teisės aktai visi perkelti laiku: perkėlimo trūkumas sumažėjo iki tikslo – 0%. Tačiau energetikos sektoriuje dar reikia daug nuveikti. Nors kai kurios valstybės narės pagerino rezultatus, daugelis valstybių narių vis dar nesilaiko perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, o keturios valstybės narės nėra perkėlusios net trijų direktyvų iš keturių.

· Komunikate taip pat raginta svarbiausiose srityse veikti iniciatyviau ir aktyviau užtikrinti vykdymą. Kai esama požymių, kad pažeidžiami pagrindiniai teisės aktai, pažeidimo nagrinėjimo procedūros neturėtų užtrukti vidutiniškai ilgiau nei daugiausia 18 mėnesių, o Teismo sprendimai turėtų būti visiškai įvykdyti vidutiniškai ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. Keliose srityse imtasi priemonių griežtai siekti galimo ES teisės pažeidimo atitaisymo ir tokios pozicijos rezultatai akivaizdūs, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje (žr. toliau). Vis dėlto pažeidimo nagrinėjimo procedūros vidutiniškai trunka 29,4 mėnesio, o kai kurios – ilgiau kaip 50 mėnesių; yra užtrukusių net 84 mėnesius. Situacija yra kur kas geresnė energetikos (15 mėnesių) ir transporto (15,4 mėnesio) srityse.

2.2. Paslaugų rinkos

Rinkos veikimas ir ES integracijos kliūtys

Siekdamos geresnio paslaugų sektorių veikimo, daugelis valstybių narių vykdo jų reformas. Pastaraisiais metais jos ypač aktyviai vykdytos PT, ES, IT, GR ir PL ir (ne taip plačiai) SI ir CZ. Vykdyti šias reformas raginta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose arba programose, suderintose su atitinkamomis vyriausybėmis. Tačiau reikia reformų ir keliose valstybėse narėse, kurios gavo su paslaugomis susijusias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (tarp jų yra AT, BE, DE ir FR).

Kitą paskatą reformoms suteikė Komisijos visiško nepakantumo iniciatyva, kuria siekiama visiškos atitikties Paslaugų direktyvai. Reaguodamos į „EU Pilot“ arba Komisijos inicijuotas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, praėjusiais metais tolesnes reformas pradėjo 13 valstybių narių. Tos reformos daugiausia susijusios su reklamos apribojimais, gyvenamosios vietos reikalavimu arba teritoriniu leidimų apribojimu.

Daugelyje valstybių narių toliau plėtoti kontaktiniai centrai siekiant pasiūlyti įvairiapusiškesnes e. valdžios paslaugas įmonėms (e. valdžios klausimai plačiau aptariami skirsnyje „Skaitmeninės rinkos“). Sklandžiai įmonių veiklai reikia patikimos ir lengvai prieinamos informacijos apie reguliavimo reikalavimus; joms taip pat reikia galimybių internetu atlikti reikiamas administracines procedūras. Tai yra kontaktinių centrų ir neseniai patvirtintos kontaktinių centrų chartijos tikslas. Kai kurie kontaktiniai centrai jau integruoti į e. valdžios struktūras (EE, ES, DK, NL, UK, SE, LU). Kitos šalys per pastaruosius metus pasiekė pažangos (BG, EL, FR). BE, DE, LV, PL ir RO kontaktiniams centrams reikia daugiau dėmesio, ypač procedūrų atlikimo internetu srityje.

Apskritai bendrosios rinkos potencialas skatinti paslaugų sektoriaus vystymąsi yra didelis. Praeitų metų ataskaitoje nurodytos tendencijos, rodančios, kad integracija paslaugų sektoriuje buvo gerokai mažesnė nei prekių rinkoje, nepasikeitė: prekybos integracija bendrojoje prekių rinkoje siekia maždaug 22 %, o paslaugų – maždaug 5 %[5]. Panašiai ir vartotojai paslaugų bendrosios rinkos veikimą vertino ne taip teigiamai, kaip prekių bendrosios rinkos[6].

Paslaugų direktyvą įgyvendinant su platesniu užmoju galėtų būti paskatintas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ES. Priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos įgyvendinti Paslaugų direktyvą, per 5–10 metų padidins BVP maždaug 0,8 %. Vien Paslaugų direktyvą įgyvendinus su platesniu užmoju, BVP galėtų padidėti papildomai 0,6–2,6 %.[7]

Be to, neseniai atliktame Paslaugų direktyvos įgyvendinimo tarpusavio vertinime patvirtinta ankstesnio vertinimo išvada[8] , kad paslaugų sektoriuje išlikusių reikalavimų dauguma valstybių narių atidžiai netikrino pagal proporcingumo principą[9]. Atliekant tokias patikras būtina įvertinti, ar šie apribojimai yra pagrįsti ir ar tų pačių viešojo intereso tikslų negalima pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones. Todėl vis dar yra likę per daug įsisteigimo teisės apribojimų, kaip antai prievolė bendrovėms būti tam tikros teisinės formos arba tam tikri valdomos akcijų dalies ir kapitalo reikalavimai. Šios kliūtys gali riboti paslaugų bendrovių steigimąsi visoje bendrojoje rinkoje, trukdyti tikrų verslo modelių plėtrą ar riboti investicijas į sektorius, kurie turi įtakos augimui ir naujovių diegimui.

Nesiliauja kėlęs problemų nacionalinių darbo, mokesčių, sveikatos ir saugos, vartotojų apsaugos ir sutarčių teisės taisyklių netolygumas. Dėl to tarpvalstybinėje veikloje susidaro reikalavimų laikymosi išlaidų, kurios labiau paveikia labai mažas ir mažas įmones.

Kalbant apie galimybę imtis profesinės veiklos, kelios valstybės narės pradėjo reformas, tačiau kliūčių imtis profesinės veiklos išliko daugelyje sričių. Galimybės užsiimti profesine veikla kliūtys dažnai yra profesinės kvalifikacijos reikalavimai arba rinkoje leidžiamo paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimai. Tas kliūtis galima pateisinti būtinybe išsaugoti paslaugų kokybę, užtikrinti tinkamas specialistų technines žinias ir apsaugoti vartotojus nuo neteisėtos veiklos. Visgi jos taip pat gerokai apriboja galimybę pradėti profesinę veiklą ir ją vykdyti. Keletas valstybių narių pradėjo peržiūras, kad įvertintų, ar viešosios politikos interesų neįmanoma pasiekti nenustatant patekimo į rinką ir konkurencijos apribojimų. PT atlieka išsamią patikrą ir reformuoja reglamentuojamąsias profesijas. IT persvarstė horizontaliąją reglamentavimo sistemą. ES pateikė įstatymo projektą, kuriuo visuose sektoriuose apribojamos profesinių organizacijų galios. Konkrečių sektorių reformos taip pat inicijuotos PL, CZ ir SI. Komisija toliau gerins tokių peržiūrų sąlygas vykdydama tarpusavio vertinimo procesą, inicijuotą pagal persvarstytą Profesinių kvalifikacijų direktyvą[10], įskaitant šalyse, kuriose perspektyvu vykdyti tolesnes reformas, pavyzdžiui, AT, DE ir FR.

Kalbant apie sveikatos paslaugas, daugelis valstybių narių dar turi sukurti tinkamai finansuojamus nacionalinius kontaktinius centrus, kurie padėtų pacientams naudotis savo teisėmis į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Kita aktualija: laisvas sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų judėjimas reiškia didelį sektoriaus potencialą.

Mažmeninės prekybos paslaugų sektoriuje inicijuota keletas reformų ir reikia toliau šalinti likusias kliūtis (įskaitant steigimosi kliūtis), kurios turi įtakos konkurencijai. FI pradėjo reformas, siekdama padidinti konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje. Ispanija ėmėsi reformų, susijusių su nedidelėmis mažmeninės prekybos vietomis, tačiau didesnėms prekybos vietoms lieka apribojimų. Nors kai kurie apribojimai gali būti pateisinami viešuoju interesu (pavyzdžiui, dėl poveikio aplinkai), kitus pateisinti sunkiau, nes jie, visų pirma, mažina konkurenciją ir taip daro neigiamą poveikį ir pramonei (modernizavimo ir našumo aspektu), ir vartotojams (didėja kainos ir mažėja pasirinkimas). Pagal Paslaugų direktyvą ekonominių poreikių patikrinimas yra draudžiamas, tačiau jis vis tiek taikomas HU ir NL ir tam tikruose DE bei ES regionuose. Komisija pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas BE, DK, FI, FR, DE, HU ir ES, skatindama tolesnes reformas. Kaip paskelbta Europos mažmeninės prekybos veiksmų plane[11], Komisija inicijuoja platesnes diskusijas ir keitimąsi geriausia praktika tarp valstybių narių verslo steigimosi klausimais.

Apribojimai dėl tarpvalstybinio prekių tiekimo taip pat gali paveikti konkurenciją mažmeninėse rinkose. Mažmenininkai ne visada gali laisvai apsirūpinti prekėmis už geriausią kainą visoje Europoje. Esama rimtų priežasčių, kodėl skirtingose nacionalinėse rinkose tam tikros kainos skiriasi, tačiau panašu, kad esama teritorinių tiekimo suvaržymų, užkertančių kelią mažesnėms kainoms kai kuriose nacionalinėse rinkose (LU ir BE), ypač prekės ženklu pažymėtų prekių atveju. Siekdama priimti sprendimą dėl galimų tolesnių veiksmų, Komisija ketina toliau nagrinėti šį klausimą 2014 m. ir konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl galimų teritorinių tiekimo suvaržymų.

Vartotojai kartais susiduria su atvejais, kai dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos atsiranda kliūčių pirkti produktus ir paslaugas visoje bendrojoje rinkoje arba padidėja kaina, kurią jie turi mokėti, ypač internete. Ši juntamos diskriminacijos padėtis ne visada susiklosto dėl objektyvių rinkos sąlygų ir ji turi įtakos vartotojų pasitikėjimui bendrąja rinka.

Viešosios valdžios institucijos yra pagrindiniai paslaugų vartotojai Europoje. Teisingas, efektyvus ir skaidrus viešojo pirkimo taisyklių taikymas teikia daug naudos. Kelios valstybės narės, įskaitant IT, GR, PT ir ES, ėmėsi viešojo pirkimo srities reformų[12]. Daugelyje valstybių narių paslaugų teikėjai ir viešojo sektoriaus biudžetas galėtų gauti dar daugiau naudos, jei sutrumpėtų procedūros, padidėtų konkurencija ir skaidrumas viešuosiuose konkursuose ir būtų užkirstas kelias pažeidimams (pavyzdžiui, investuojant į pareigūnų, atsakingų už viešuosius pirkimus, profesionalumo didinimą arba didinant skelbiamų pranešimų apie konkursą nuošimtį) ir apskritai gerinant šio veiklos baro valdymą (pvz., geriau stebint, informuojant ir keičiantis gerąja patirtimi). Reformos ypač reikalingos (bet ne tik) BG, DE, HU, IT, MT ir RO, kaip nurodyta 2013 m. toms šalims pateiktose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose. Be to, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo ir IRT sektorių ekonominę reikšmę[13], būtų galima ypač daug sutaupyti, jei tuose sektoriuose būtų geriau laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių, nes taip tose rinkose pagerėtų konkurencija.

Politikos prioritetai

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į toliau nurodomus pagrindinius prioritetus:

· su didesniais užmojais įgyvendinti Paslaugų direktyvą, sistemingai peržiūrint reglamentavimo sistemas, kad būtų įvertintas užsilikusių kliūčių būtinumas ir proporcingumas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti apribojimams, kurie buvo nustatyti vykdant pastarojo meto tarpusavio vertinimą dėl teisinės formos ir akcijų valdymo reikalavimų.

· tinkamai atsižvelgti į bendrosios rinkos principus priimant nacionalines taisykles, kurios paveiks paslaugų teikimą ir įsisteigimą, tokias kaip nacionalinis apmokestinimas, darbo teisė ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tik kompleksiškas požiūris į paslaugas sudarys sąlygas daryti didelę paslaugų bendrosios rinkos integravimo pažangą;

· supaprastinti teisės aktus paslaugų sektoriuje taip, kad įmonėms, ypač MVĮ taptų paprasčiau atlikti administracines procedūras. Veiksminga šio tikslo siekimo priemonė yra e. valdžia. Todėl valstybės narės turėtų toliau gerinti kontaktinių centrų veikimą – įtraukti juos į e. valdžios paslaugų sistemą (taip pat žr. skirsnį „Skaitmeninės rinkos“);

· pasinaudoti galimybe, kurią suteikė skaidrumo ir tarpusavio vertinimo procesas, ir nuodugniai patikrinti nacionaliniu lygmeniu galiojančius apribojimus, kurie turi įtakos galimybei užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis: apsvarstyti argumentus, kuriais teisinamas jų išsaugojimas atsižvelgiant į jų netiesioginį poveikį kitoms rinkoms. Ištirti galimybę nustatyti mažiau ribojančius mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas vartotojų ir viešasis interesas;

· naikinant kliūtis stiprinti konkurenciją visame paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninės prekybos paslaugų sektorių. Visų pirma, turi būti atšaukti verslo steigimo apribojimai, kurie nėra būtini ir proporcingi, o užsilikusi ekonominių poreikių analizė turėtų būti sistemingai naikinama;

· skatinti skaidrumą ir informuotumą apie kainų skirtumus ir vartotojų teises bendrojoje rinkoje, visų pirma per Europos vartotojų centrus ir kitas atsakingas valdžios institucijas. Siekti mažinti nepagrįstą vartotojų diskriminaciją;

· kurti nacionalinius ryšių centrus, kurie padėtų pacientams, siekiantiems pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje;

· dirbti siekiant viešųjų pirkimų konkursuose sumažinti procedūrų sudėtingumą ir trukmę, stiprinti konkurenciją, inter alia, didinant skaidrumą ir didinant skelbiamų konkursų nuošimtį, ir investuoti į pareigūnų, atsakingų už viešuosius pirkimus, profesionalumo didinimą. Jos taip pat turėtų aktyviai dalyvauti užkertant kelią pažeidimams ir gerinti viešųjų pirkimų proceso valdymą. Papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamam viešojo pirkimo taisyklių taikymui atliekų tvarkymo ir IRT sektoriuose.

2.3. Finansinės paslaugos

Rinkos veikimas ir ES integracijos kliūtys

Apskritai, finansų rinkos susiskaidymas (suvokiamas kaip nacionalinių rinkų veikimo ir veiklos rezultatų skirtumai, susidarę dėl laisvo kapitalo judėjimo arba finansinių paslaugų teikimo kliūčių) per krizę padidėjo. Nors jau matyti stabilizacijos ženklų, šios tendencijos kryptis turi būti pakeista. Susiskaidymą aiškiai liudija bendrovių atsakymai į SAFE apklausą[14], kuri rodo ryškius šalių tarpusavio skirtumus. Susiskaidymas taip pat akivaizdus, kai lyginamos skirtingos bankų paskolų (kurios paprastai rūpi namų ūkiams ir MVĮ) palūkanų normos skirtingose valstybėse narėse, kaip matyti 1 diagramoje.

1 diagrama. Palūkanų normos, paskolos ne finansų įmonėms (iki 1 metų termino; nesugrąžinta suma, vidutinės normos nuo 2013 m. sausio iki rugpjūčio mėn.)

Šaltinis: Europos Centrinis Bankas. Danijos ir Kroatijos duomenų nėra.

Taip pat galima matyti reikšmingus paskolų apimties skirtumus (žr. 2 diagramą). Be to, nors duomenys nėra visiškai palyginami dėl skirtingų cikliškų pokyčių ir dėl konkrečių priemonių, kurių imtasi kai kuriose valstybėse narėse (t. y. Ispanijoje kai kurios paskolos buvo pervestos į „blogą banką“, kuris nėra pinigų finansų įstaiga), vis tiek akivaizdu, kad apribotas ar brangus skolinimas prisidėjo prie esminio bendros kredito, kuris suteiktas ES realiajai ekonomikai tarpininkaujant bankams, apimties sumažėjimo.

2 diagrama. Paskolos ne finansų įmonėms, pinigų finansų įstaigų balanso likutis

(metinio augimo rodikliai, 2013 m. rugpjūčio mėn.)

Šaltinis: Europos Centrinis Bankas. Danijos, Jungtinės Karalystės ir Kroatijos duomenų nėra.

Susiskaidymą taip pat rodo vartotojų vertinimas. Vartotojai finansines paslaugas[15] vertina kaip rinkų grupę, kurios rezultatai ypač prasti, bet tų rinkų vertinimas skirtingose valstybėse narėse svyruoja itin smarkiai. Jos ypač prastai įvertintos valstybėse narėse Europos pietuose ir rytuose[16].

Suskaidymą kartais dar labiau stiprino kai kurių nacionalinių priežiūros institucijų praktika tiek euro zonos, tiek euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse. Siekdamos reaguoti į valstybės skolos krizės keliamas galimas stabilumo problemas, kai kurios šalys ėmėsi rizikos ribojimo priemonių, kurios daro atskiriamąjį poveikį, pavyzdžiui, priemonių, kuriomis siekiama toje pačioje valstybėje išlaikyti likvidumą, dividendus ir kitą bankų turtą[17]. Nors ribojamosios rizikos ribojimo priemonės gali būti pateisintos siekiu išlaikyti finansų rinkų stabilumą, nacionalinės priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad bet kuri priemonė, kuri gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą, būtų nediskriminacinė ir proporcinga tikslui. Todėl būtina sąlyga siekiant sumažinti vidaus rinkos susiskaidymo riziką – glaudus ir lojalus nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas globojant Europos bankininkystės institucijai (EBI).

Neseniai priimtas bankų kapitalo reikalavimų teisės aktų rinkinys[18] sutvirtins ES bankus, padidins jų pajėgumą tinkamai valdyti su jų veikla susijusią riziką ir padengti nuostolius, kurie jiems gali susidaryti vykdant veiklą. 28 valstybės narės turi užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos iki 2014 m. sausio 1 d.

Siekiama, kad rengiamas bendras taisyklių sąvadas, kuriuo visoje ES būtų užtikrintos vienodos taisyklės, priežiūra ir pertvarkymas, ir formuojamoji bankų sąjunga atkurtų pasitikėjimą ir taip palengvintų finansavimą – visa tai sustiprintų finansinių paslaugų vidaus rinką. Todėl nepaprastai svarbu užbaigti visas jo sudedamąsias dalis[19] ir skubiai bei veiksmingai jį įgyvendinti. Be to, labai svarbu užtikrinti tinkamą, greitą ir vienodą kitų esminių finansų reformos darbotvarkės elementų įgyvendinimą, kai jie įsigalioja, siekiant išsaugoti finansų stabilumą ir atkurti vartotojų pasitikėjimą.

Todėl Bendro priežiūros mechanizmo reglamente reikalaujama atlikti turto kokybės patikrinimą iki tol, kol tiesioginę priežiūrą perims nauja bendra priežiūros institucija – ECB. Šis patikrinimas bus dalis platesnio proceso, kuriame dalyvaus Europos bankininkystės institucija ir bus atliekamas bankų balanso vertinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis[20]. Tas procesas turėtų pagerinti pasitikėjimą rinkoje ir padėti toliau mažinti finansų rinkų susiskaidymą. Todėl valstybės narėms svarbu kruopščiai pasirengti tiems procesams ir dėti visas reikiamas pastangas, įskaitant tinkamų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių sukūrimą prieš proceso pabaigą ir pasirengimą įgyvendinti persvarstytas taisykles dėl valstybės pagalbos bankams.

Prieš įsigaliojant Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) direktyvai[21], AIFV veikla Europoje buvo nepakankamai skaidri, o reguliavimo ir priežiūros sistema neaprėpė su ja susijusios rizikos. Nors direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę galutinis terminas buvo 2013 m. liepos mėn., iki šiol į nacionalinę teisę ją perkėlė ne visos valstybės narės.

Dėl integruotos mokėjimo paslaugų rinkos euro zonoje mokėjimai taps pigesni, paprastesni ir saugesni. Daugiau kaip 10 metų po euro, kaip bendrosios valiutos ir bendros mokėjimo priemonės, įvedimo tebeveikia 28 skirtingos pinigų mokėjimo sistemos. SEPA reglamente[22] kaip galutinis terminas nustatyta 2014 m. vasario 1 d., kai nacionalinės ir Europos vidaus kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijos eurais turėtų tapti SEPA kredito pervedimais (angl. SCT) ir SEPA tiesioginio debeto operacijomis (angl. SDD). Tai tiesiogiai paveiks daugiau nei 35 mlrd. kasmet euro zonoje atliekamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų. Pagal ECB SEPA rodiklį liepos mėn. bendras perėjimo euro zonoje lygis buvo – 50 % SCT (palyginti su 38,2 % vasario mėn.) ir 4,8 % SDD (palyginti su 2,3 % vasario mėn.). Tai reiškia, kad, norint laikytis perėjimo prie SEPA galutinio termino, visoms procese dalyvaujančioms šalims reikia nedelsiant suintensyvinti perėjimo prie SEPA pasirengimą, komunikacijos pastangas ir įgyvendinimo priemones.

ES lygmeniu buvo imtasi keleto veiksmų siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą[23]. Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turi aktyviau remti MVĮ galimybes gauti finansavimą, taip pat pasinaudodamos ES lygmeniu suteiktomis veikimo galimybėmis, tarp kurių yra reguliavimo, ES finansinių priemonių, naujų valstybės pagalbos taisyklių dėl rizikos finansavimo ir kitos priemonės, kuriomis siekiama MVĮ pagerinti aplinką.

Siekiant palengvinti MVĮ tarpvalstybinę veiklą ir finansavimą,joms taip pat labai aktuali prieiga prie informacijos apie įmones visoje vidaus rinkoje. Todėl labai svarbu, kad pirmiausia būtų laiku (galutinis terminas 2014 m. liepos 7 d.) į nacionalinę teisę perkelta Direktyva dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos[24], kurioje reikalaujama, kad visos valstybės narės elektroniniu būdu susietų savo verslo registrus. Toliau numatoma susieti nemokumo registrus per Europos e. teisingumo portalą[25] ir modernizuoti Europos Sąjungoje galiojančius nemokumo teisės aktus[26].

Politikos prioritetai

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į toliau nurodomus pagrindinius prioritetus:

· užtikrinti, kad naujos taisyklės dėl bankų kapitalo reikalavimų būtų įgyvendintos iki 2014 m. sausio 1 d.;

· imtis visų būtinų priemonių, įskaitant tinkamas finansinio stabilumo stiprinimo priemones ir pasirengimą įgyvendinti persvarstytas taisykles dėl valstybės pagalbos bankams, iki turto kokybės patikrinimo, balanso patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesų;

· užtikrinti visišką nacionalinių priežiūros institucijų atitiktį bankų sektoriaus teisės aktuose nustatytiems bendradarbiavimo reikalavimams, kad būtų išvengta nekoordinuojamų ar neproporcingų veiksmų, kurių kaip ribojamųjų rizikos ribojimo priemonių imtųsi nacionalinės priežiūros institucijos. Tai ypač svarbu užtikrinti iki tol, kol nepradėjo visapusiškai veikti bendras priežiūros mechanizmas;

· baigti alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos įgyvendinimą;

· užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai iki 2014 m. vasario 1 d. pereitų prie SEPA. Komunikacijos pastangos ir visuomenės informavimo veiksmai nacionaliniu lygmeniu turi būti suintensyvinti, visų pirma orientuojantis į MVĮ, mažas viešojo administravimo įstaigas ir vietos valdžios institucijas;

· skatinti ir remti MVĮ galimybes gauti finansavimą, ypač:

o plėtojant bankų finansavimo alternatyvas ir novatoriškus finansavimo šaltinius, įskaitant: MVĮ obligacijų ir alternatyvių vertybinių popierių rinkų plėtros galimybes, vertybinių popierių rinkų, kurių specializacija – sparčiai augančios MVĮ, minios finansavimas ir rizikos kapitalas, skatinimą. Pastarosios dabar jau įmanomos visoje Europoje po to, kai priimti Europos rizikos kapitalo fondų[27] ir Europos socialinio verslumo fondų reglamentai[28]; rengiamos valstybės pagalbos taisyklės dėl rizikos finansavimo taip pat vienodins sąlygas skirtingose valstybėse narėse ir pagerins MVĮ galimybes gauti rizikos kapitalo;

o tobulinti procesus, kuriais nustatoma kredito MVĮ kokybė, ir palengvinti galimybę gauti bendrovių informaciją kitose valstybėse, kad būtų galima užtikrinti informacijos apie įmones visoje ES prieinamumą. Pirmas žingsnis šia linkme yra laiku į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos;

o finansavimo srautų tiekimo grandinėje, įskaitant prekybos finansavimą, gerinimas ir kova su mokėjimų vėlavimu padėtų sumažinti MVĮ likvidumo suvaržymus ir pagerintų MVĮ apyvartinių lėšų būklę.

2.4. Energijos rinkos

Rinkos veikimas ir ES integracijos kliūtys

Trečiojo energetikos dokumentų rinkinio tikslas – baigti kurti dujų ir elektros energijos vidaus rinką. Tačiau praėjus dvejiems metams nuo galutinio termino vis dar vėluojama jį perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir veiksmingai taikyti vietoje. 2013 m. spalio 25 d. dar buvo nebaigta 12 bylų dėl direktyvų neperkėlimo: devynias iš jų Komisija yra iškėlusi ES Teisingumo Teisme, o trys yra pasiekusios pagrįstos nuomonės etapą ES. Bylos susijusios su 7 skirtingomis valstybėmis narėmis (PL, SI, FI, EE, RO, IE ir LT). Be to, Komisija tebeatlieka nacionalinių teisės aktų atitikties vertinimą, nes daug pranešimų atsiųsta tik visai neseniai.

Vis dar reikalingos didelės investicijos į energetikos infrastruktūrą, tokią kaip perdavimo vamzdynai ir elektros energijos tinklai, saugojimo ir SGD projektai, kad, siekiant sustiprinti ir užtikrinti tiekimo saugumą, energiją būtų galima laisvai perduoti ir ja laisvai prekiauti tarpvalstybiniu mastu. 2013 m. trylikai valstybių narių (BG, EE, FR, DE, IT, LV, LT, MT, PL, RO, SK, ES ir UK) pateiktose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytas poreikis padidinti elektros energijos ir (arba) dujų tiekimo infrastruktūrų jungčių skaičių. Po to pagerėjo dujų ir elektros energijos jungčių padėtis (pvz.,dujų jungtys Afrikos–Ispanijos–Prancūzijos koridoriuje, elektros jungtys tarp PT ir ES, UK, IE ir Baltijos jūros regione; dujų transportavimo priešinga kryptimi projektų plėtra, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje). Tie projektai padėjo pagerinti rinkų veikimą. 2013 m. spalio mėn. Europos Komisija patvirtino sąrašą su 248 svarbiausiais energetikos infrastruktūros bendro intereso projektais, kuriems būtų naudingos spartesnės ir efektyvesnės leidimų išdavimo procedūros ir tobulesnė reguliavimo tvarka; jiems taip pat galima prašyti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansinės paramos.

Elektros energijos gamybos rinka dar labai koncentruota. Aštuoniose valstybėse narėse daugiau kaip 70 % energijos gamybos kontroliuoja tradiciniai operatoriai[29]. Ypač didelė koncentracija (rinkos dalis sudaro daugiau kaip 75 %) EE, LV, FR, LU ir SK. Mažiausia rinkos dalis, kurią užima nacionaliniu lygmeniu didžiausia gamybos įmonė, nustatyta Lenkijoje ir Ispanijoje. Mažmeninėje dujų rinkoje, išskyrus LV, kurios nacionalinėje pardavimo rinkoje dominuoja vienintelis subjektas, didžiausios mažmeninės prekybos įmonės, kurioms tenka 90 %, veikia LT, PL ir EE. Palyginti maža didžiausių mažmeninės prekybos įmonių rinkos skverbtis nacionaliniu lygmeniu (mažiau nei 30 %) yra DE, HU ir IT.

Vartotojai elektros energijos ir dujų rinkas laiko vienomis prasčiausiai veikiančių rinkų[30]. Abiejų rinkų rezultatas mažesnis už vidutinišką pasirinkimo, palyginamumo, galimybės keisti tiekėjus ir tarifus srityse – tai reiškia, kad vartotojai nėra aktyvūs rinkos dalyviai. Apskritai elektros energijos ir dujų rinkų būklė labiausiai pagerėjo BE, o elektros energijos rinka ryškiausiai pablogėjo EE ir BG.

Įdiegus pažangiąsias skaitiklių sistemas vartotojai įgis galimybę gauti tikslesnę ir dažnesnę grįžtamąją informaciją apie energijos suvartojimą, sumažės klaidų tikimybė, taps lengviau išrašyti sąskaitas ar keisti tiekėją ir sumažės naudojama infrastruktūra. 16 valstybių narių su maždaug 84 % ES vartotojų nusprendė ne vėliau kaip 2020 m. įdiegti pažangiuosius elektros skaitiklius. Jos numato investuoti apie 35 mlrd. EUR. Dujų sektoriuje diegti pažangiuosius skaitiklius jau nusprendė 7 valstybės narės su 30 % vartotojų. Jos numato investuoti apie 15 mlrd. EUR. Norint sumanymą gyvendinti sėkmingai, labai svarbu laimėti vartotojų pasitikėjimą, kaip pastebėta SE ir FI. Dėmesio nusipelno ir kylantis nerimas dėl duomenų apsaugos ir saugumo.

Valstybės narės turėtų palaipsniui atsisakyti mažmeninių kainų reguliavimo. Šis reguliavimas paprastai atgraso konkurentus nuo įžengimo į rinką ir tiek naujus, tiek tradicinius investuotojus sulaiko nuo investavimo. Liovusis reguliuoti mažmenines kainas, joms augti neleistų padidėjusi konkurencija ir valstybių narių veikla, kuria didinamas mažmeninių energijos rinklų skaidrumas ir vartotojams suteikiamos geresnės informavimo priemonės – visa tai padės vartotojams pasinaudoti pasirinkimo laisve ir konkurencijos privalumais. Kai mažmeninės kainos reguliuojamos, paslaugų kokybė ir inovacijos paprastai yra menkesnės. Laipsniškai naikinant kainų reguliavimą, reikėtų sustiprinti paramą pažeidžiamiems vartotojams: energijos vartojimo efektyvumo priemones įgyvendinti kartu su specialiomis paramos priemonėmis (įskaitant, pavyzdžiui, finansinę pagalbą, kuria pažeidžiamiems vartotojams būtų padedama apmokėti sąskaitas). Veiksmų tinkama linkme ėmėsi AT, DE, NL, SE, kuriose parama susieta su energijos rinkos kaina. 2013 m. BG, FR, HU, PL, RO gavo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl reguliuojamų kainų.

Norint, kad valstybės narės įgyvendintų privalomus 2020 m. atsinaujinančiosios energijos naudojimo tikslus (20 % bendro galutinio vartojimo poreikio patenkinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta energija), taip pat reikia didelių investicijų į gamybos pajėgumus. Nors 2011 m. dauguma valstybių narių jau pasiekė savo 2011–2012 m. tarpinį tikslą (išskyrus BE, FR, LV, MT, NL ir UK), nuveikti reikia dar daug. Artimiausiu laiku ir vidutinės trukmės laikotarpiu daugeliui atsinaujinančiosios energijos technologijų parama technologijai ir toliau bus reikalinga. Ji turėtų būti teikiama pagal Komisijos paskelbtas gerosios patirties gaires[31].

Siekiant užtikrinti, kad, padidėjus atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės) daliai, būtų išsaugotas nuolatinis energijos gamybos pajėgumas, kartais bus reikalingi pajėgumų atlyginimo mechanizmai. Tačiau tokie mechanizmai gali labai iškraipyti rinką, ir todėl turėtų būti paskutine priemone, leistina tik po to, kai visapusiškai išnaudotos reagavimo į paklausą, energijos vartojimo efektyvumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės.

Politikos prioritetai

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į toliau nurodomus pagrindinius prioritetus:

· iki galo ir laiku perkelti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio direktyvas ir tinkamai taikyti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio reglamentus;

· priimti ir taikyti elektros energijos ir dujų tinklo kodeksus, kuriuose, siekiant palengvinti tarpvalstybinę prekybą ir tarpvalstybinį tinklų eksploatavimą, reglamentuojamas kasdienis rinkos veikimas;

· padidinti tinklų sujungimo su kaimyninėmis šalimis pajėgumą, inter alia, visapusiškai taikant reglamentą, kuriame pateikiamos gairės dėl transeuropinės infrastruktūros. Be to, valstybės narės, spręsdamos tiekimo saugumo uždavinius, turėtų žvelgti iš platesnės tarpvalstybinės perspektyvos;

· suteikti daugiau galių vartotojams, užtikrinant, kad jie galėtų lengviau gauti skaidresnę ir paprastesnę informaciją, būtų geriau pasirengę tapti atvirų rinkų dalyviais ir pasinaudoti dažno matavimo duomenimis, kurie būtų prieinami įdiegus pažangiųjų skaitiklių sistemas;

· laipsniškai panaikinti kainų reguliavimą kartu užtikrinant pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Parama turėtų būti skiriama pagal specifinius pažeidžiamų vartotojų poreikius, kartu išvengiant neproporcingo poveikio konkurencijai energijos rinkose;

· persvarstyti valstybės įsikišimą laikanti gerosios patirties, kurią nustatė Komisija,[32] siekiant energetikos sektoriuje išvengti subsidijų, paramos schemų, mokesčių ar rinkliavų, kurie iškraipo rinkos veikimąarba daro nereikalingą ir neproporcingą poveikį namų ūkių ir įmonių pajėgumui įpirkti energiją.

2.5. Transporto rinkos

Rinkos veikimas ir ES integracijos kliūtys

Kadangi integruojant transporto paslaugas pasiekta mažai pažangos, 2013 m. Komisija pasiūlė reikšmingas iniciatyvas[33] geležinkelių ir aviacijos sektoriuose. Vis dėlto, siekiant sukurti tikrą transporto paslaugų vidaus rinką, reikia daugiau padaryti valstybių narių lygmeniu, nes skirtingi nacionaliniai prioritetai ir transporto rinkos susiskaidymas ir toliau turi neigiamos įtakos transporto paslaugų kokybei Europoje.

Susisiekimo traukiniais paslaugų rinką vartotojai laiko vienu prasčiausiai veikiančių paslaugų sektorių. 31 paslaugų rinkų sąraše 2013 m. tai rinkai teko 25 vieta. Tačiau esama teigiamų poslinkių: rinkos rezultatai šiek tiek pagerėjo nuo 2012 m., kai ji tebuvo 27 vietoje[34]. Nors oro susisiekimo paslaugų rinka apskritai vertinama gana gerai, penktadalis visų tarpvalstybinių skundų pateikiamas dėl keleivių skrydžių arba bagažo vežimo oro transportu[35].

Transporto sektoriuje vykdymo užtikrinimo palyginamieji rodikliai (apie tai plačiau priede) yra neblogi: visos valstybės narės pagaliau perkėlė visas septynias susijusias direktyvas. Tačiau ir toliau kyla tinkamo pagrindinių šios srities teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo sunkumų. Todėl pradėta 20 pažeidimo nagrinėjimo bylų, kuriose svarstoma, ar 14 valstybių narių transporto teisės aktai atitinka ES teisę.

Lyginant konkrečias transporto rūšis, integracijos kliūtys geležinkelio paslaugų sektoriuje yra labiausiai įsisenėjusios. Patekimas į rinką ir toliau yra pagrindinė problema, nors 2007 m. konkurencijai atverta krovinių vežimo geležinkeliais rinka, o 2010 m. –tarptautinio keleivių vežimo paslaugų rinka.

Kelios valstybės narės išlaikė monopolinę teisę keleivių vežimo vidaus maršrutais rinkoje (FI, FR, ES, BE, NL[36]). Daugelis kitų valstybių narių tiesiogiai sudaro viešųjų paslaugų sutartis, nerengdamos atviro konkurso (BE, CZ, EL, ES, FR, HR, IE, LU, RO, SI)[37]. O kai kuriose šalyse rinkos atvėrimas de jure padėties nepakeitė, nes atviruose konkursuose dėl viešųjų paslaugų naujų rinkos dalyvių neatsirado (BG, LT, LV, SK).

Kita kliūtis naujiems operatoriams patekti į rinką ir veiksmingai teikti geležinkelio paslaugas yra nepakankamas infrastruktūros valdytojų ir paslaugų operatorių savarankiškumas ir skaidrumo finansų srityje trūkumas, dėl kurio gali rastis diskriminacinis elgesys ir rinkos iškraipymai. 2013 m. vyko 42 pažeidimo nagrinėjimo procedūros (2013 m. birželio mėn. būklė), pradėtos beveik visoms valstybėms narėms dėl geležinkelių paslaugų; nemažai, skundų buvo pateikta ir pagal konkurencijos taisykles. Kai kuriant atviras ir konkurencingas geležinkelių transporto rinkas nedaroma pažanga, ypač tranzito šalyse ir (arba) didelėse rinkose, kuriose patekimo į rinką potencialas yra didesnis, visai Europos ekonomikai gali būti padaryta didžiulė žala Šis nerimas išsakytas 2013 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kuriose AT, DE, ES ir FR buvo rekomenduojama padidinti konkurenciją geležinkelių rinkoje, o BE, BG, IT, PL ir RO – sustiprinti reguliavimo institucijos (-ų) vaidmenį.

Apie 40 % bendrosios rinkos prekių pervežama trumpais nuotoliais jūra iš vieno ES uosto į kitą. Tačiau laivybos paslaugos tarp valstybių narių yra reglamentuojamos gaišinančiomis ir nepatogiomis procedūromis, nes jūrų transportas laikomas susisiekimo su šalimis už išorinių sienų priemone. Pateikdama „Mėlynosios juostos“ iniciatyvą[38], Europos Komisija siekė sukurti tikrą jūrų transporto bendrąją rinką, kad tarp ES uostų vežamoms ES prekėms galiotų supaprastinta tvarka ir nebebūtų taikomi administraciniai formalumai, kurie taikomi iš užjūrio uostų atvežamoms prekėms. Tai didina šios transporto rūšies patrauklumą.

Pokyčiai aviacijos sektoriuje rodo galimą rinkos liberalizavimo naudą. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio nuolat augo ES viduje oru pervežtų keleivių skaičius, o kainos gerokai sumažėjo. Nuo 1995 m. iki 2011 m. kilometrų, kuriuos nuskrido keleiviai, skaičius ES padidėjo daugiau nei 66 %, ir dabar oro transportui tenka beveik 9 % ES rinkos. Tačiau ES oro erdvė vis dar suskaidyta, todėl auga sąnaudos, o europiniai veiklos vykdytojai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su užsienio konkurentais. Todėl nauda veiklai, kuri bus gauta įgyvendinus funkcinius oro erdvės blokus, ir įtakingas ES tinklo valdytojas yra būtini tolesnio rinkos integravimo elementai. Be to, oro navigacijos paslaugos teikiamos nekonkuruojant, ir reikia gerinti tiek jų kokybę, tiek ekonominį efektyvumą. 2013 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymus, kuriais būtų paspartinta Europos skrydžių valdymo sistemos reforma[39].

Kalbant apie vykdymo užtikrinimą, kelios valstybės narės, siekdamos tinkamai įgyvendinti Oro uosto mokesčių direktyvą, ir toliau susiduria su problemomis, kaip ypač gerai matyti iš diskriminacinių oro uostų mokesčių atvejų.

2012–2013 m. pradėtos oficialios valstybės pagalbos tyrimo procedūros, visų pirma DE, FR, IT, taip pat RO, PL, DK, SE, siekiant užtikrinti, kad oro uostams ir oro transporto bendrovėms suteiktas viešasis finansavimas neužkirstų kelio sąžiningai konkurencijai aviacijos sektoriuje.

Rinkos atvėrimas taip pat buvo sėkmingas tarptautinio kelių transporto sektoriuje. Tarptautinis krovinių vežimas kelių transportu 2000–2011 m. padidėjo 32 % ir apima beveik 33 % visų krovinių vežimo. Tačiau kyla kliūčių optimaliai suderinti transporto pasiūlą ir paklausą, nes yra likę apribojimų laikinai teikti krovinių vežimo vidaus kelių transportu paslaugas ir nuolat veikti vidaus kelių transporto rinkose[40].

Krovinių vežimo vidaus kelių transportu rinkos lieka atskirtos nuo tarptautinės konkurencijos[41]. Ribojant kabotažo veiklą ir laiką varžoma krovinių vežėjų kelių transportu laisvė teikti paslaugas. Todėl kabotažas užima tik labai mažą ES krovinių vežimo kelių transportu rinkos dalį (apie 2 % visų pervežamų krovinių). Be to, kai kurios valstybės narės (FI, DK) nustatė papildomų priemonių, kad neįsileistų į savo rinkas vežėjų nerezidentų konkurencijos. Kitose valstybėse narėse, kaip antai Ispanijoje, toliau ribojamas nuolatinis smulkių įmonių steigimasis. Šioje srityje Komisija taip kreips dėmesį į tai, ar aiškiai interpretuojami patekimo į rinką ir socialinių standartų aspektai ir ar vienodai užtikrinamas galiojančių teisės aktų vykdymas. Svarbu ir tai, kad, panaikinus apribojimus vežėjų iš ES-12 šalių veiklai, jie gerokai labiau įsitraukė į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką: tarptautiniu mastu jie perveža du trečdalius visų savo krovinių.

Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų baigtos ir modernizuotos Europos krovinių ir keleivių vežimo tarpvalstybinės jungtys bei infrastruktūra. Tai būtų galima pasiekti visų pirma įgyvendinant naujųjų TEN-T pagrindinio tinklo koridorius, įdiegiant intelektines transporto sistemas (ITS) ir geriau valdant tarpvalstybinio transporto spūstis[42]. Be to, apmokestinant naudojimąsi infrastruktūra reikėtų išvengti galimos atsitiktinių naudotojų diskriminacijos. To galima išvengti įgyvendinant atstumu grindžiamą infrastruktūros apmokestinimą. Ši sistema iki šiol buvo naudojama tik AT, CZ, DE, PL, SI, SK apmokestinant sunkiąsias transporto priemones ir EL, ES, FR, IE, IT, PL ir PT apmokestinant visus kelių naudotojus, važiuojančius konkrečiomis kelių tinklo atkarpomis[43].

Politikos prioritetai

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į toliau nurodomus pagrindinius prioritetus:

· užtikrinti, kad transporto acquis, ypač geležinkelių sektoriaus, būtų laiku ir labai kokybiškai perkeltas į nacionalinę teisę;

· konkurencijai atverti keleivių vežimo vidaus geležinkeliais paslaugas ir užtikrinti, kad viešųjų paslaugų sutartys būtų aiškiai apibrėžtos ir sudarytos vykdant teisingas, atviras ir skaidrus konkursų procedūras. Institucinis modelis turėtų užtikrinti infrastruktūros valdytojo savarankiškumą, kad, užtikrinant ir garantuojant vienodas galimybes į infrastruktūrą, atsirastų sąlygos veiksmingai konkurencijai geležinkelių rinkose;

· šalinti biurokratizmą uostuose – supaprastinti muitinės formalumus ES vidaus laivybai ir supaprastinti muitinės formalumus laivams, kurie plaukia į trečiųjų valstybių uostus;

· sparčiau įgyvendinti bendro Europos dangaus sistemą (SES) (pvz., mažinti oro eismo valdymo tinklo susiskaidymą įgyvendinant funkcinius oro erdvės blokus ir pasiekti veiklos rezultatų tikslus 2012–2014 m.), kad pagerėtų sauga, pajėgumai, našumas ir aviacijos poveikis aplinkai;

· persvarstyti visus likusius nacionalinius patekimo į krovinių ir keleivių vežimo vidaus kelių transportu rinkas apribojimus, siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos visiškai atitiktų galiojančius teisės aktus dėl užsienio krovinių ir keleivių vežėjų laisvės atlikti tam tikras kabotažo operacijas ir steigtis bet kurioje valstybėje narėje;

· šalinti kliūtis ir modernizuoti transporto infrastruktūrą baigiant kurti TEN-T koridorius, pagerinant tarpvalstybines jungtis, nuosekliai įdiegiant ITS ir įgyvendinant nediskriminacinį atstumu pagrįstą apmokestinimą, kartu išvengiant investicijų į transporto infrastruktūrą, kuri nenumatyta nuosekliame tinklo plane ir esama rizikos, kad ji bus naudojama nepakankamai, o jos išlaikymas brangiai kainuos.

2.6. Skaitmeninės rinkos Rinkos veikimas ir ES integracijos kliūtys

Keli tarpusavyje susiję veiksniai padeda skaitmeninėms rinkoms pasiekti gerų rezultatų. Šalims, kuriose e. prekyba išvystyta, būdinga labai intensyvi e. ekonomika. Visose gerus rodiklius pasiekusiose šalyse, pavyzdžiui, SE, DK ir UK[44], pasiekta didelė plačiajuosčio ryšio skvarba, o jų gyventojai daug naudojasi internetu ir turi gerus interneto įgūdžius. Šiose valstybėse narėse taip pat pasitikima internetu kaip prekybos kanalu[45] ir palyginti gerai suvokiamos teisės ir pareigos, atsirandančios naudojantis internetu[46]. Kaip ryškiai prekybos internetu mastas siejasi su BVP vienam gyventojui, rodo SE ir DK pavyzdžiai.

Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prieinamumas, kuris nepaprastai svarbus skaitmeninėms rinkoms, didėjo pamažu, bet užtikrintai.. Tačiau fiksuotojo interneto ryšio skverbtis dešimties valstybių narių kaimo vietovėse vis dar mažesnė nei 80 %; ją užtikrinti iki šiol aktualu tokioms valstybėms narėms kaip PL, SK, SI, LV ir RO (LT ir CZ pasiekta tam tikra pažanga). Daugiau nei pusei ES namų ūkių prieinamas didelės spartos plačiajuostis ryšys; norėdamos išlaikyti tempą, IT, HR, EL, FR, IE ir PL turi atnaujinti savo tinklus[47].

Judriojo ryšio sektoriui apskritai išėjo į naudą konkurencija ir nuolatinis judriojo plačiajuosčio ryšio[48] populiarėjimas, tačiau jam kliudė spektro atlaisvinimo atidėjimas. Prieiga prie ketvirtos kartos judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų vos per metus išaugo trigubai iki 26 %, tačiau augančiam judriajam plačiajuosčiui ryšiui reikės tolesnių didelių investicijų į tinklų pajėgumo didinimą. Tai įmanoma, tik turint pakankamai radijo spektro. Tačiau daugiau nei pusė valstybių narių nesuteikė galimybės 800 MHz juostos naudoti belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, nors tai turėjo būti padaryta iki 2013 m. sausio 1 d[49]. Pagal konkurencijos taisykles dalijantis judriojo ryšio tinklu, gali pagerėti sąlygos geriau panaudoti jau paskirtą spektrą. Taip pat reikia panaikinti nepagrįstus belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo apribojimus.

Kainų skirtumai tarp valstybių narių apskritai išlieka dideli[50] ir ilgainiui nekinta[51]. Ši problema ir nuolatinės kliūtys, susijusios su operatoriaus keitimu[52], rodo, kad reikia stiprinti elektroninių ryšių bendrąją rinką, kurioje ypač svarbu užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą, gerai jas aprūpinti ištekliais ir tinkamai įgyvendinti reguliavimo sistemą. Neseniai pasiūlytu teisės aktų rinkiniu dėl bendrosios elektroninių ryšių rinkos bus pašalintos likusios kliūtys ir užtikrintas reguliavimo tikrumas, kurio reikia investicijoms į infrastruktūrą. Tačiau, esant rinkos nepakankamumui, ir toliau reikės tikslinės viešosios paramos, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų, kurie kai kuriose valstybėse narėse neišnaudojami ir (arba) kilo didelių sunkumų juos įsisavinti.

Apskritai Europos Sąjungoje internetinė prekyba nesustoja augusi ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu mastu. Tačiau ji dar didžia dalimi tėra vidaus prekyba. Asmenų, užsakančių ar įsigyjančių internetu per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius išaugo iki 45 % 2012 m., palyginti su 43 % 2011 m. ir 40 % 2010 m.[53]; augimas ypač spartus valstybėse narėse, kuriose anksčiau tas skaičius buvo labai mažas („besivejančiose“ šalyse). Tačiau daugelyje iš jų vietinės elektroninės prekybos lygis vis dar mažesnis už vidurkį (25 % ar mažesnis nuošimtis EE, HU, PT, CY, EL, LT, IT, BG ir RO).

Tarpvalstybinė e. prekyba vis dar nedidelė, o kitose ES valstybėse narėse perkančių ES gyventojų nuošimtis auga, bet tik nežymiai (nuo 10 % iki 11 %)[54]. Nors E. prekybos direktyva apskritai yra tinkamai įgyvendinta, kai kuriose valstybėse narėse kyla problemų dėl išankstinio leidimo reikalavimų ir dėl prekybininkų prievolės teikti informaciją vykdymo užtikrinimo. Be to, vėl reikėtų atkreipti dėmesį į tokias sritis kaip galimybė atlikti mokėjimus, mokėjimų saugumas, asmens duomenų privatumas, užsisakytų prekių pristatymas, informavimas apie internetu sudaromas sutartis ir galimybė lengvai pasinaudoti žalos atlyginimo mechanizmais, bendrosios sutarčių ir vartotojų apsaugos teisės aktai. Įmonių ir vartotojų įsitraukimo į interneto ekonomiką išlaidos galėtų būti toliau mažinamos veiksmingomis kibernetinio saugumo strategijomis, kurias iki šiol turi tik pusė ES valstybių narių (AT, CZ, EE, FI, FR, DE, HU, LT, LU, NL, PL, RO, SK, UK)[55], o AT, DE, DK, FI, FR, NL, SE ir UK[56] nacionaliniai pajėgumai ypač geri.

IRT naudojimas viešojo sektoriaus efektyvumui didinti yra nepakankamai įvertintas veiksnys, kuris gali paskatinti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir struktūrines reformas, visų pirma diegiant e. valdžią, nuotolinių išteklių paslaugas[57], e. sveikatos ir pažangių bei sąveikių energetikos ir transporto tinklų paslaugas, taip pat sudarant sąlygas naudotis viešojo sektoriaus informacija. Nuo praėjusių metų viešojo sektoriaus modernizavimo pažanga nuolat didėjo: 87 % įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis, o keletas valstybių narių įveda privalomas internetines paslaugas. E. valdžios paslaugomis besinaudojančių piliečių nuošimtis per praėjusius metus taip pat padidėjo iki 44 % (ir vienų, ir kitų padaugėjo 3 procentiniais punktais). Intensyvesnis diegimas būtų ypač naudingas IT, HR, BG, CY, CZ, RO, PL ir EL. Nors elektroninių priemonių naudojimas viešuosiuose pirkimuose lieka ribotas, kai kurios valstybės narės pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis, visų pirma PT (daugumoje procedūrų privaloma teikti e. pasiūlymus), LT, IE, SE ir UK. E. sąskaitų faktūrų naudojimas jau yra privalomas daugumoje DK ir SE valdžios institucijų; tai turėtų tapti taisykle visoje ES.

ES intelektinės nuosavybės infrastruktūra[58] turi būti sugriežtinta. IRT sektorius ir subjektai, kurie kaip platinimo kanalą vis dažniau naudoja internetą, dažnai labai priklauso nuo intelektinės nuosavybės teisių, kurios padidina jų finansinį patrauklumą ir užtikrina reikiamą investicijų grąžą. Nacionalinių teisių registravimo sistemos turi būti įperkamos ir prieinamos[59]. Be to, specializuoti nacionalinių teismų intelektinės nuosavybės skyriai gali iš esmės paspartinti procesą ir pagerinti sprendimų kokybę.

Net moderniausių tinklų ir technologijų galimybės skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą neatsiskleis, jeigu įmonės ir piliečiai nenaudos jų visapusiškai[60]. Šis augimo ir darbo vietų kūrimo potencialas dabar neišnaudojamas, visų pirma dėl to, kad darbo jėgai trūksta IRT įgūdžių. Maždaug 50 % ES piliečių kompiuteriniai įgūdžiai kuklūs arba jų visai nėra[61]; prognozuojama, kad 2015 m. 90 % visų darbo vietų bus reikalingos tam tikros IRT žinios[62]. IRT įgūdžiai turi tapti visų lygių bendrosios švietimo sistemos elementu. Be to, žinant dabartinį IRT specialistų trūkumą[63], reikia didinti švietimo ir verslo bendruomenių sąveiką.

Politikos prioritetai Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į toliau nurodomus pagrindinius prioritetus: · užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių rinkų veikimą, stiprindamos nacionalines reguliavimo institucijas ir įgyvendindamos reguliavimą, kuris palankus konkurencingam didelės spartos plačiajuosčio ryšio diegimui, o kai būtina – teikdamos tikslinę viešąją paramą, visų pirma veiksmingai panaudodamos Europos struktūrinius ir investicijų fondus).. · kuo greičiau užbaigti 800 MHz dažnio juostos paskyrimo procesą ir užtikrinti, kad belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui iš visos būtų skirta ne mažiau kaip 1 200 MHz dažnių radijo spektro, ir pašalinti kliūtis, kurios trukdo veiksmingai diegti ir naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklus; · įvairiose internetinėms paslaugoms įtakos turinčiose srityse sukurti palankias sąlygas, visų pirma tinkamai ir laiku įgyvendinti atitinkamus teisės aktus: E. prekybos direktyvą (pagrindinį paslaugų teikimą internetu reglamentuojantį teisės aktą), apmokestinimo, siuntų pristatymo, mokėjimo, vartotojų apsaugos teisės aktus (tokius kaip Vartotojų teisių direktyvą[64]), ginčų sprendimo mechanizmų teisės aktus, tokius kaip ginčų alternatyvaus sprendimo ir vartotojų ginčų elektroninio sprendimo teisės aktus[65]; · remti naudojimąsi IRT ir ypač plačiajuosčiu internetu, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas gauti prieigos ir naudojimo finansavimą. Valstybės narės taip pat turėtų investuoti į IRT įgūdžius, visų pirma naudodamosi Europos socialiniu fondu, labiau ir geriau integruodamos juos į savo švietimo sistemas, skatindamos bendradarbiavimą su įmonėmis, pritraukdamos specialistus iš kitų valstybių narių ir priimdamos e. kompetencijų sistemą; · priimti išsamią ir naujovišką kibernetinio saugumo strategiją ir paskirti ją įgyvendinantį subjektą, kuris bendradarbiautų su kitomis valstybėmis narėmis; · padidinti galimybes naudotis patogiomis internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, įskaitant per tarpvalstybines tinklų jungtis ir infrastruktūras, užtikrinti e. viešojo pirkimo sistemų sąveiką ir jas padaryti prieinamesnes įvairaus lygmens administracijai, skatinti dažniau naudoti e. sąskaitas faktūras. Valstybės narės turėtų skatinti atviras nuotolinių išteklių paslaugas, kad būtų plėtojama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra ir skatinama paklausa. Valstybės narės taip pat turėtų diegti sąveikius e. sveikatos sprendimus, įskaitant elektroninius sveikatos įrašus ir e. recepto sistemą, siekdamos užtikrinti veiksmingesnę viešąją sveikatos priežiūrą ir klinikinius mokslinius tyrimus, ir toliau skatinti naudoti IRT moderniems pažangiems energetikos ir transporto tinklams; · nedarydamos įtakos išduodamų patentų kokybei ir prekės ženklams, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti nacionalinių patentų ir prekių ženklų registravimo sąnaudas ir trukmę. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad veiktų specializuotos intelektinės nuosavybės profesinės asociacijos, kurioms būtų skirti reikiami ištekliai.

II dalis. Bendrosios rinkos integracija vertės grandinės integracijos aspektu

Šioje dalyje pateikiamos tam tikros horizontaliojo pobūdžio išvados apie bendrosios rinkos integracijos būklę, pagrįstos vertės grandinių, t. y. gamybos priemonių (angl. inputs) tiekimo ir įsigijimo, analize. Išsami ataskaita apie analizę skelbiama šiuo adresu.

Tarpvalstybinių gamybos grandinių stiprinimas yra svarbi konkurencingumo ir augimo skatinimo priemonė[66], o bendras ilgalaikis poveikis užimtumui taip pat veikiausiai bus teigiamas. Be to, vertės grandinės integracijos Europos Sąjungoje stiprinimas taip pat gali padėti atkurti išorės balansą, nes jis atveria valstybių narių, turinčių išorės perteklių, rinkas.

Iš analizės matyti, kad apskritai iš užsienio gaunamų gamybos priemonių tiek ES teritorijoje, tiek už jos ribų daugėjo. Tai rodo, kad bendrosios rinkos integracija vyko toliau. Nepaisant šių teigiamų bendrųjų tendencijų, tarp valstybių narių esama didelių skirtumų[67].

1 diagrama. Iš kitų sektorių gaunamų gamybos priemonių kiekis ES Sektorių žymos paaiškintos išsamios ataskaitos priede pateiktoje lentelėje; ataskaitą galima rasti šiuo adresu. Skaičiai rodo ES viduje (iš kitų valstybių narių ir šalies viduje) gautą gamybos priemonių dalį, palyginti su produkcija paskirties sektoriuje (procentais).

Analizė taip pat rodo, kad ES vidaus ir užsienio prekyba gamybos priemonėmis papildo viena kitą[68]. Vadinasi, pastangos toliau plėtoti bendrąją rinką ir skatinti ES laisvosios prekybos susitarimus su šalimis partnerėmis už ES ribų atneša abipusės naudos.

Be to, paslaugų sektoriai kitų sektorių, ypač gamybos, veiklai suteikia didžiausią gamybos priemonių dalį. Todėl gerai veikiančios paslaugų rinkos daro teigiamą poveikį ES gamybai ir atvirkščiai, kaip matyti 1 diagramoje.

Analizė taip pat rodo, kad, siekdamos kuo didesnės naudos iš bendrosios rinkos, valstybės narės turėtų savo reformomis siekti mažinti prekybos kliūtis sektoriuose, kurie yra santykinai dideli, tačiau dar nėra labai gerai integruoti. Tai ypač pasakytina apie sektorius, kuriuose didelė integracija su ES nepriklausančiomis rinkomis, palyginti su jų integracija ES viduje, nes tai gali rodyti, kad bendradarbiavimo ES viduje galimybės nepakankamai išnaudotos, o tai gali reikšti, kad dar esama didelių kliūčių.

2 diagrama. Glaudžiausi ES vidaus gamybos ryšiai (vidaus ir tarpvalstybiniai) tarp sektorių Rodyklės storis atitinka koeficiento dydį: vieno sektoriaus kitam teikiamos gamybos priemonės kaip abiejų sektorių produkcijos vidurkio nuošimtis. Atitinkami koeficientai pateikiami greta kiekvienos rodyklės vidurio. Sektorių žymos paaiškintosadresu.

Žvelgiant iš šios perspektyvos (t. y. vertinant prekybos srautus gamybos vertės grandinėse), panašu, kad yra daugiau galimybių mažinti kliūtis ne rinkos paslaugoms,[69] nekilnojamojo turto operacijoms ir mažmeninei prekybai[70].

Be to, didesnį ekonomikos augimą būtų galima pasiekti, jeigu valstybės narės įgyvendintų politikos priemones, kuriomis siekiama pagerinti našumą jau labai integruotuose sektoriuose. Tokios reformos veikiausiai paskatintų didinti našumą partneriniuose sektoriuose, ypač tuose, kurių tarpusavio sąsajos itin stiprios. Kaip matyti iš 2 diagramos, paslaugų sektoriuje mašinų bei įrenginių nuomos ir kitos verslo veiklos sąsajos su didžiausiu skaičiumi partnerinių sektorių yra stipriausios. Gamyba gamybos priemonių aspektu stipriausiai susijusi su nuoma ir kita verslo veikla, taip pat su didmenine ir mažmenine prekyba, o produkcijos aspektu – su statyba. Transporto sektorius stipriausiais ryšiais susijęs su didmeninės prekybos rinkomis.

Priedas

[1] Europos Komisijos teminis leidinys Occasional Papers 129 „Market Functioning in Network Industries – Electronic Communications, Energy and Transport“ (Rinkos veikimas elektroninių ryšių, energetikos ir transporto srityje), 2013 m. vasario mėn.

[2] Visa veikla, susijusi su interneto prieigos tinklų kūrimu ir naudojimu, taip pat su internetu teikiamomis paslaugomis (IP telekomunikacijos, žiniatinkliui skirtų IT priemonių gamyba ir priežiūra, internetu teikiamos paslaugos, taip pat visa veikla, kurią vykdant internetas naudojamas kaip platforma – nuo e. prekybos iki e. reklamos).

[3] „Internet matters, the net’s sweeping impact on growth, jobs, and prosperity“, McKinsey Global Institute (2011 m. gegužės mėn.). Dokumente aptariamos šios šalys ir Brazilija, Kinija ir Indija.

[4] Europos Komisijos komunikatas „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“, COM(2012) 259 final, 2012 m. birželio mėn.

[5] Prekybos integracija nustatoma pagal prekių ir paslaugų importo ir eksporto vidurkį, padalintą iš BVP.

[6] Plg. 2013 m. vartotojų rinkos stebėsenos tyrimą, atliktą SANCO GD užsakymu būsimai dešimtajai vartotojų rinkų rezultatų suvestinei, http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/consumer_market_monitoring_survey_en.htm

[7] Europos Komisijos leidinys Economic Paper 456: „The economic impact of the Services Directive: A first assessment following implementation“ (Paslaugų direktyvos įgyvendinimo poveikis. Pirmas vertinimas po įgyvendinimo), 2012 m. birželio mėn.

[8] Europos Komisijos komunikatas dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo „Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“, COM(2012) 261 final, 2012 m. birželio mėn.

[9] Komisijos komunikatas dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais reglamentuojama galimybė užsiimti profesine veikla, COM(2013) 676 final, ir Tarnybų darbinis dokumentas dėl juridinio statuso, akcijų valdymo ir tarifų reikalavimų tarpusavio vertinimo, numatyto Paslaugų direktyvoje, rezultatų, 2013 m. spalio mėn.

[10] http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/policy_developments/index_en.htm#maincontentSec1

[11] Komisijos komunikatas „Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas“ COM(2013) 36 final, 2013 m. sausio mėn.

[12] E. viešojo pirkimo aspektai yra aptarti „Skaitmeninės rinkos“ skirsnyje.

[13] Atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarčių vertė 2010 m. siekė 12 674 mln. EUR, t. y. 10 % visos pramonės tų metų apyvartos arba maždaug trečdalį valdžios sektoriaus išlaidų atliekų tvarkymo prekėms, darbams ir paslaugoms. Skelbimuose apie sutarties skyrimą IRT įrangos, programinės įrangos ar paslaugų vertė 2010 m. ES-27 siekė 22 483 mln. EUR. Daugiau informacijos – „Sector analysis of Public Procurement, criteria for selecting sectors and initial analysis of two sectors: waste collection & treatment and ICT contracts“ (Viešojo pirkimo sektorinė analizė: sektorių atrankos kriterijai ir pirminė dviejų sektorių analizė), 2013 m. birželio 25 d.

[14] http://www.ecb.europa.eu/stats/money/surveys/sme/html/index.en.html

[15] Paskolų, kredito ir kreditinių kortelių rinkos; banko sąskaitų, hipotekos, investicinių produktų, privačių pensijų, vertybinių popierių ir individualių pensijų fondų rinkos.

[16] 2013 m. Vartotojų rinkos stebėsenos tyrimas, atliktas SANCO GD užsakymu būsimai dešimtajai vartotojų rinkų rezultatų suvestinei, http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/consumer_market_monitoring_survey_en.htm

Vertinimas susijęs su rinkos veikimo rodikliu (MPI), kuris yra sudėtinis indeksas, apimantis vartotojų pareikštus palyginamumo, pasitikėjimo, problemų ir skundų vertinimus ir pasitenkinimą konkrečiomis rinkomis.

[17] Komisijos tarnybos gavo konfidencialią informaciją iš nacionalinių priežiūros institucijų apie rizikos ribojimo priemones, kurių imtasi įvairiose valstybėse narėse sprendžiant finansinio stabilumo problemas ir kurios gali turėti atskiriamąjį poveikį.

[18] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

[19] Įskaitant, visų pirma, bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą su Bendru pertvarkymo fondu ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą.

[20] http://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2013/html/pr131023.en.html

[21] 2011 m. birželio 8 d. Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010

[22] 2012 m. kovo 14 d. Reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009

[23] ES lygmeniu Komisija 2011 m. inicijavo veiksmų planą dėl MVĮ galimybės gauti finansavimą, o 2013 m. kovo mėn buvo paskelbta vieša konsultacija dėl ilgalaikio finansavimo, įskaitant MVĮ galimybę gauti finansavimą; jau priimti ir nuo 2013 m. liepos 22 d. galioja du reglamentai, kuriais įsteigiamas europinis pasas investiciniams fondams, orientuotiems į nebiržines MVĮ ir socialines įmones. Europos Komisija ir EIB glaudžiai bendradarbiauja rengdami iniciatyvą, kuria būtų išplėstos rizikos pasidalijimo tarp Europos Komisijos, EIB ir EIF priemonės (remiant ESIF lėšomis), kurios pritrauktų privačiojo sektoriaus kapitalo rinkos investicijų į MVĮ. Šiai MVĮ iniciatyvai pritarė spalio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, o dabar ją svarsto Europos Parlamentas. MVĮ skirta parama, įskaitant per finansines priemones, dabar sudaro beveik 70 mlrd. EUR iš ERPF ir ESF (įgyvendinant sanglaudos politiką); ji ir toliau bus svarbiausias Europos struktūrinių ir investicinių fondų prioritetas 2014–2020 m.

[24] 2012 m. birželio 13 d. Direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos.

[25] Tai vykdoma po bandomojo projekto su valstybių narių grupe ir Komisijai pateikus pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl bankroto procedūrų – apie tai išsamiau žr. Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, pasiūlymą, COM(2012) 744 final, 2012 m. gruodžio mėn.

[26] Komunikatas dėl naujo Europos požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą, COM(2012) 742, 2012 m. gruodžio mėn.

[27] 2013 m. balandžio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų.

[28] 2013 m. balandžio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų.

[29] http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Electricity_market_indicators

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Natural_gas_market_indicators

[30] 2013 m. Vartotojų rinkos stebėsenos tyrimas, atliktas SANCO GD užsakymu būsimai dešimtajai vartotojų rinkų rezultatų suvestinei, http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/consumer_market_monitoring_survey_en.htm

[31] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos Komisijos gairės rengiant paramos atsinaujinančiajai energijai schemas“ http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/doc/com_2013_public_intervention_swd04_en.pdf

[32] Europos Komisijos komunikatas „Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“ http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/doc/com_2013_public_intervention_en.pdf

[33] Ketvirtasis geležinkelių dokumentų rinkinys (2013 m. sausio mėn.), Bendras Europos dangus 2+ (2013 m. birželio mėn.), konsultacija dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairių projekto (2013 m. liepos mėn.).

[34] 2013 m. Vartotojų rinkos stebėsenos tyrimas, atliktas SANCO GD užsakymu būsimai dešimtajai vartotojų rinkų rezultatų suvestinei, http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/consumer_market_monitoring_survey_en.htm

[35]Kaip 2012 m. nustatė Europos vartotojų centrų tinklas (http://ec.europa.eu/consumers/ecc/ecc_key_statistics_en.htm)

[36] Konkurso būdu sudarytoms sutartims arba visiems atvirai galimybei teikti komercines paslaugas tenka mažiau kaip 5 % visos rinkos.

[37] Konkurso būdu sudarytoms sutartims arba visiems atvirai galimybei teikti komercines paslaugas tenka mažiau kaip 5 % visos rinkos.

[38] Komisijos komunikatas „Mėlynoji juosta – bendra laivų transporto erdvė“, COM(2013) 510, 2013 m. liepos 8 d.

[39] http://ec.europa.eu/transport/modes/air/single_european_sky/ses2plus_en.htm

[40] Nors Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 išdėstytos įsisteigimo sąlygos, šiame teisės akte valstybėms narėms taip pat leidžiama nustatyti papildomus krovinių vežimo kelių transportu bendrovės steigimo reikalavimus.

[41] Vežimo vidaus kelių transportu veikla, kurią vykdo vežėjai iš kitų valstybių narių, dar vadinama kabotažu, ribojama trimis operacijomis per septynias dienas po tarptautinio krovinių vežimo keliais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009

[42] Šiuo klausimu Komisija pasiūlė du ypač svarbius teisės aktus (ir teisės aktų leidėjai juos priėmė): TEN-T reglamentą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentą, kuriais siekiama sukurti visais aspektais funkcionuojantį visos Europos transporto tinklą – esminį bendrosios rinkos elementą.

[43] CE Delft et al. (2012), „An inventory of measures for internalising external costs in transport“.

[44] Eurostato duomenimis, 2012 m. šiose valstybėse narėse atitinkamai 74 %, 73 % ir 73 % piliečių bent kartą pirko internetu.

[45] Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje 80 %, 75 %, 71 % naujausių apklausų respondentų teigė pasitikį internetu prekiaujančiais vietos mažmenininkais (palyginti – ES vidurkis yra 59 %).

[46] http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_358_en.pdf.

[47] Šiame skirsnyje skelbiami rinkos duomenys paimti pirmiausia iš skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės, kuri skelbiama https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/DAE%20SCOREBOARD%202013%20-%20SWD%202013%20217%20FINAL.pdf

[48] Nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. judriojo plačiajuosčio ryšio skverbtis padidėjo dar 11 procentinių punktų.

[49] Nuo 2013 m. liepos iki spalio mėn. Komisija priėmė vienuolikai valstybių narių (AT, CY, FI, EL, HU, LV, LT, MT, PL, RO ir ES) skirtas nukrypti leidžiančias nuostatas (dėl naujų terminų). Kai kuriose šalyse, pvz., BE, EE, SI ir SK, galimybę naudotis ribojo administracinis gaišimas. 

[50] Pavyzdžiui, nacionalinių skambučių mobiliaisiais telefonais vidutinė kaina už minutę skiriasi septynis kartus tarp valstybės narės, kurioje ši paslauga brangiausia (NL), ir kurioje ji pigiausia (LT).

[51] Visapusiška tų kainų ir su kainomis nesusijusių skirtumų fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose ilgalaikių pokyčių apžvalga pateikiama leidinyje European Economy Occasional Papers 129: „Market Functioning in Network Industries – Electronic communications, Energy and Transport“ (2013 m. vasario mėn.)

[52] „Consumer market study on the functioning of the market for internet access and provision from a consumer perspective“ (Vartotojų rinkos tyrimas dėl interneto prieigos rinkos veikimo ir tos prieigos suteikimo iš vartotojų perspektyvos) (2012 m.) – tyrimas, kurį Europos Komisijos užsakymu atliko Civic Consulting.   http://ec.europa.eu/consumers/consumer_research/market_studies/internet_services_provision_study_en.htm

[53] Eurostatas „Bendrijos tyrimas dėl namų ūkių ir asmenų naudojimosi informacinėmis ir ryšių technologijomis – Europos skaitmeninė darbotvarkė siekiant pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio“

[54] Eurostatas „Bendrijos tyrimas dėl namų ūkių ir asmenų naudojimosi informacinėmis ir ryšių technologijomis – Europos skaitmeninė darbotvarkė siekiant pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio“

[55] ENISA nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų pasaulyje apžvalga, 2013 m. balandžio mėn.

[56] Tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti pasiūlymo, SWD(2013) 32 final, 2013 m. vasario mėn.

[57] Žr. Komisijos nuotolinių kompiuterijos išteklių strategiją, COM(2012) 529 final, 2012 m. rugsėjo mėn.

[58] Apimančios ES ir nacionalines intelektinės nuosavybės teisių pripažinimo, registracijos, naudojimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas.

[59] Pavyzdžiui, prekės ženklo paraiškos ir registravimo pagal tris kategorijas kaina ES svyruoja nuo 78 EUR (CY) iki 419 EUR (SE).

[60] Šiuo atžvilgiu kas penktas europietis niekada nesinaudojo internetu ir nesinaudojančiųjų nuošimtis kai kuriose valstybėse narėse viršija 40 %.

[61] Eurostatas, remiantis reprezentacine suaugusių (16–74 metų) ES gyventojų imtimi. Šalių duomenys labai skiriasi: nuo 26 % iki 79 % nekvalifikuotų ar žemos kvalifikacijos asmenų.

[62] IDC White Paper „Post Crisis: e-Skills Are Needed to Drive Europe's Innovation Society“ (2009 m. lapkričio mėn.).

[63] Nuo 2011 m. iki 2012 m. sukurta daugiau nei 100 000 programavimo inžinerijos darbo vietų. Kadangi IRT aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius neauga, trūkumas darbo rinkoje didėja.

[64] 2011 m. spalio 25 d. Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Direktyva 1999/44/EB ir panaikinama Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Direktyva 97/7/EB

[65] 2013 m. gegužės 21 d. Direktyva 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB ir 2013 m. gegužės 21 d. Reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB

[66] Žr. 2 skyrių šiame dokumente http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/competitiveness-analysis/european-competitiveness-report/comprep2012_en.htm

.

[67] Atskirų šalių analizė integracijos intensyvumo pokyčių aspektu pateikiama išsamioje ataskaitoje šiuo  adresu.

[68] 2006–2009 m. vidutiniškai ES vidaus gamybos priemonių, gautų iš kitos ES šalies, dalis produkcijoje visose valstybėse narėse teigiamai koreliavo su vidutine gamybos priemonių, gautų ne iš ES, dalimi.

[69] Viešasis administravimas, gynyba, švietimas ir sveikatos priežiūra.

[70] Šioje analizėje integracija su ES nepriklausančiomis rinkomis laikoma palyginamuoju rodikliu. Tačiau vertinant bendrą paslaugų rinkų integraciją Europos Sąjungoje ir norint papildyti šias išvadas, reikėtų atsižvelgti į kitus šiame skirsnyje neaptartus integracijos barus (ypač paslaugų teikimą įsisteigiant).