EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013DC0644

2014 M. BENDROJO BIUDŽETO PROJEKTO TAISOMASIS RAŠTAS Nr. 1 IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III Skirsnis. Komisija

/* COM/2013/0644 final - 2013/ () */

52013DC0644

2014 M. BENDROJO BIUDŽETO PROJEKTO TAISOMASIS RAŠTAS Nr. 1 IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III Skirsnis. Komisija /* COM/2013/0644 final - 2013/ () */


2014 M. BENDROJO BIUDŽETO PROJEKTO TAISOMASIS RAŠTAS Nr. 1

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III Skirsnis. Komisija

Atsižvelgdama į:

– Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

– 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[1], ypač į jo 39 straipsnį,

– 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pristatytą 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą[2],

dėl aiškinamajame memorandume nurodytų priežasčių Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1.

TURINYS

1      Įvadas.. 5

2      Paankstintas skyrimas programoms „Horizontas 2020“, „Erasmus“, COSME ir YEI 5

2.1       Derybų dėl DFP rezultatai 5

2.2       Poveikis 1a išlaidų kategorijai ¾ Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti 6

2.2.1       Paankstintas skyrimas programoms „Horizontas 2020“, COSME ir „Erasmus“. 6

2.2.2       EITP Energetika ir ITER nukėlimas į vėlesnį etapą. 6

2.2.3       Peržiūrėtas 1a išlaidų kategorijos programų profilis. 7

2.3       Poveikis 1b išlaidų kategorijai ¾ Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.. 7

2.3.1       Pradinis paankstinimas ir nukėlimas į vėlesnį etapą. 7

2.3.2       Papildomas nukėlimas į vėlesnį etapą. 7

2.3.3       Išsamus pasekmių aprašymas. 8

3      Papildoma pagalba Kiprui 8

3.1       Prašymo teikimo priežastis. 8

3.2       Finansavimas naudojant lankstumo priemonę. 9

4      Naujos kartos jungtinės technologijų iniciatyvos.. 9

4.1       Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.. 9

4.2       Poveikis žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams. 10

5      Konkrečių teisinės pagalbos įgyvendinant sanglaudos politiką biudžeto eilučių sukūrimas   11

5.1       Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.. 11

5.2       Poveikis biudžeto nomenklatūrai 12

6      Išvada.. 12

7      Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas.. 13

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS

Įplaukų ir išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai pateikiami svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/budget/www/index-en.htm). Informacijai skirtas suvestinės pagal skirsnius pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

1            Įvadas

2014 m. biudžeto projekto (2014 m. BP) taisomasis raštas Nr. 1 (TR Nr. 1) susijęs su:

¾ paankstintu įsipareigojimų asignavimų skyrimu Bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai („Horizontas 2020“),  Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programai („Erasmus“), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME), kuris papildo paankstintą  skyrimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai (YEI), jau pasiūlytą 2014 m. BP po 2013 m. birželio mėn. pabaigoje pasiekto politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP);

¾ papildoma pagalba Kiprui iš struktūrinių fondų, kurios 100 mln. EUR siūloma finansuoti iš 1b išlaidų kategorijos maržos (21,6 mln. EUR) ir panaudojant lankstumo priemonę (78,4 mln. EUR);

¾ siūlomų naujos kartos jungtinių technologijų iniciatyvų poveikiu žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams;

¾ biudžeto eilučių su įrašu „p.m.“ sukūrimu, kad būtų leista Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų techninės pagalbos nacionalinio paketo dalį administruoti Komisijai, to paprašius laikinų biudžeto sunkumų patiriančioms valstybėms narėms.

Šių pakeitimų grynasis poveikis biudžetui – įsipareigojimų asignavimai  padidėja 100 mln. EUR, palyginti su 2014 m. biudžeto projektu. Taisomuoju raštu nesiūloma jokių su mokėjimų asignavimais susijusių pakeitimų.

2            Paankstintas skyrimas programoms „Horizontas 2020“, „Erasmus“, COSME ir YEI

2.1         Derybų dėl DFP rezultatai

Vadovaujantis politiniu susitarimu dėl 2014–2020 m. DFP, pagal metinę biudžeto procedūrą pradiniame etape, 2014–2015 metais, gali būti sutelktos iki 2 543 mln. EUR  (2011 m. kainomis) sumos, skirtos konkretiems politikos tikslams, susijusiems su jaunimo nedarbu, moksliniais tyrimais, programa „Erasmus“, visų pirma gamybine praktika, ir MVĮ. Susitarime numatoma, kad paankstintai skirtos sumos turi būti naudojamos taip: 2 143 mln. EUR – jaunimo užimtumo programai, 200 mln. EUR – programai „Horizontas 2020“, 150 mln. EUR – programai „Erasmus“ ir 50 mln. EUR – programai COSME; šios sumos visiškai kompensuojamos iš asignavimų išlaidų kategorijose ir (arba) tarp jų, kad 2014–2020 m. laikotarpiu metinių viršutinių ribų bendra suma pagal kiekvieną išlaidų kategoriją arba pakategorę išliktų nepakitusi.

Šiame 2014 m. biudžeto projekto taisomajame rašte Nr. 1 atsižvelgiama į pasiektą politinį susitarimą dėl naujos DFP patikslinant atitinkamų programų pagal 1a išlaidų kategoriją (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 1b išlaidų kategoriją (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) 2014 m. finansinius paketus. Nesiūloma jokių pakeitimų, susijusių su paankstintu skyrimu jaunimo užimtumo iniciatyvai (YEI), kuris jau buvo įtrauktas į 2014 m. BP. Tačiau, paankstinus skyrimą programoms pagal 1a išlaidų kategoriją, tai turės poveikį paankstintai skirtoms sumoms pagal 1b išlaidų kategoriją, kaip išsamiau paaiškinta toliau.

2.2         Poveikis 1a išlaidų kategorijai ¾ Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

2.2.1      Paankstintas skyrimas programoms „Horizontas 2020“, COSME ir „Erasmus“

Komisija siūlo 2014 ir 2015 m. 1a išlaidų kategorijai paankstintai skirti 400 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir šią sumą paskirstyti taip: 200 mln. EUR – programai „Horizontas 2020“, 150 mln. EUR – programai „Erasmus“ ir 50 mln. EUR – programai COSME. Bendra visų trijų programų suma 2014–2020 m. laikotarpiu išlieka nepakitusi. Pateikiamas toks atitinkamas išskaidymas pagal programas:

· Programa „Horizontas 2020“ – 2011 m. kainomis 2014 m. paankstintai skirtos sumos sudarys 200 mln. EUR (galiojančiomis kainomis – 212,2 mln. EUR) ir juos reikia paskirstyti lygiomis dalimis šiems dviem biudžeto punktams: „15 03 01 01 ¾ Programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai — Naujų gebėjimų ugdymas ir inovacijų skatinimas“ ir „08 02 01 01 ¾ Mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų stiprinimas EMTT — Europos mokslinių tyrimų taryba“;

· Programa COSME – 2011 m. kainomis 2014 m. turimų išteklių padaugės 30 mln. EUR, o 2015 m. – 20 mln. EUR (galiojančiomis kainomis – atitinkamai 31,7 mln. EUR ir 21,6 mln. EUR). Komisija siūlo didžiausią šios paankstintos sumos dalį (85 %) numatyti MVĮ skirtoms finansinėms priemonėms „02 02 02 ¾ Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybių gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma didinimas“, o likusią jos dalį – biudžeto straipsniui „02 02 01 ¾ Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas“;

· Programa „Erasmus“ – 2011 m. kainomis 2014 m. šiai programai paankstintai skirta suma sudarys 130 mln. EUR, o 2015 m. – 20 mln. EUR. Atitinkami skaičiai galiojančiomis kainomis – 137,5 mln. EUR ir 21,6 mln. EUR. Papildomos sumos turi būti naudojamos komponentui „gamybinė praktika“ stiprinti („15 02 01 ¾ Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje, kompetencijos ir bendradarbiavimo svarbos darbo rinkos atžvilgiu ir jaunimo dalyvavimo demokratiniame Europos gyvenime skatinimas“).

2.2.2      EITP Energetika ir ITER nukėlimas į vėlesnį etapą

Paankstinus programų „Horizontas 2020“, COSME ir „Erasmus“ finansavimą, kaip nustatyta pirmiau, numatyti asignavimai energetikos sričiai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP Energetika) ir Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą nukeliami į vėlesnį etapą, atsižvelgiant ir į jų konkrečią įgyvendinimo tuo laikotarpiu perspektyvą.

· ITER – 200 mln. EUR (2011 m. kainomis) bus nukelta iš 2014 m. į 2015 m., kad būtų atsižvelgta į patikslintą viešųjų pirkimų planavimą. ITER Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (F4E) intensyviai dirbo su rangovais, kad pasiektų rezultatus mažesnėmis, nei planuota, sąnaudomis arba pagamintų geresnės kokybės produktus tokia pačia kaina, kaip žemesnės specifikacijos produktų. Tačiau dėl to reikėjo peržiūrėti pradinius planus bei brėžinius ir tai užtruko ilgiau, nei iš pradžių planuota.

· EITP Energetika: EITP energetikos programai iš viso skirta asignavimų suma 2014 m. sumažės 160 mln. EUR, o 2015 – 240 mln. EUR (2011 m. kainomis), kad būtų kompensuotas paankstintas skyrimas programoms pagal 1a išlaidų kategoriją. Programai septynerių metų laikotarpiu iš viso skirta suma išlieka nepakitusi. Atitinkamai koreguojamas  2015–2020 m. preliminaraus finansinio programavimo EITP Energetika grafikas atsižvelgiant į numatytą infrastruktūros projektų finansavimo poreikį. Visų pirma užtikrinamas labiau linijinio pobūdžio finansinės paramos skyrimas, kad būtų atspindėtas laipsniškas EITP programos užbaigimas, kartu atsižvelgiant į  bendros svarbos projektų sąrašo atnaujinimą kas dvejus metus.

Paskirstymo tarp keturių veiklos biudžeto eilučių koregavimu siekiama suderinti biudžeto projektą ir preliminarų finansinį programavimą su paskutiniais derybų dėl EITP teisės akto rezultatais, visų pirma su pradedama taikyti nuostata, kad finansinėms priemonėms gali būti skirta ne daugiau kaip 10 % finansinio paketo vertės.

2.2.3      Peržiūrėtas 1a išlaidų kategorijos programų profilis

2014 m. BP pakeitimai ir su tuo susiję programų pagal 1a išlaidų kategoriją preliminaraus finansinio programavimo pakeitimai dėl pirmiau aprašyto siūlomo operacijų paankstinimo ar nukėlimo, yra tokie (mln. EUR, 2011 m. kainomis):

Programa || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

ITER || - 200,0 || + 200,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0

„Horizontas 2020“ || + 200,0 || 0,0 || - 25,0 || - 25,0 || - 50,0 || - 50,0 || - 50,0 || 0,0

„Erasmus“ || + 130,0 || + 20,0 || - 63,8 || - 67,5 || - 12,5 || - 6,2 || 0,0 || 0,0

COSME || + 30,0 || + 20,0 || - 6,2 || - 12,5 || - 12,5 || - 18,8 || 0,0 || 0,0

EITP Energetika || - 160,0 || - 240,0 || + 95,0 || + 105,0 || + 75,0 || + 75,0 || + 50,0 || 0,0

Šioje lentelėje atitinkamos 2014 m. sumos nurodomos galiojančiomis kainomis:

Programa || 2014 m.

ITER || -212,2

Programa „Horizontas 2020“ || +212,2

Programa „Erasmus“ || +137,5

COSME || +31,7

EITP Energetika || -169,2

Iš viso || 0,0

2.3         Poveikis 1b išlaidų kategorijai ¾ Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

2.3.1      Pradinis paankstinimas ir nukėlimas į vėlesnį etapą

2014 m. biudžeto projekte Komisija pasiūlė jaunimo užimtumo iniciatyvai (YEI) paankstinti 1 271,4 mln. EUR (2011 m. kainomis) skyrimą, kad stiprintų kovą su jaunimo nedarbu. Biudžeto projekte šį paankstintą skyrimą atsvėrė atitinkamai sumažintas Sanglaudos fondo įnašas (EITP Transportas: 2014 m. – 471,2 mln. EUR mažiau); Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB: 2014 m. 640,2 mln. EUR mažiau); ir 1a išlaidų kategorijos viršutinė riba (2014 m. –  160 mln. EUR mažiau). Nors tokia paankstinto skyrimo operacija per laikotarpį buvo neutrali visų atitinkamų išlaidų kategorijų ir programų atžvilgiu, dėl jos reikėjo patikslinti metines viršutines ribas.

Galutinis politinis susitarimas dėl DFP reiškia pritarimą paankstintam skyrimui programoms, tačiau ne metinių viršutinių ribų keitimui. Todėl šiuo taisomuoju raštu siūloma 2014 m. BP 1b išlaidų kategorijos išlaidas sumažinti 160 mln. EUR (2011 m. kainomis), kad būtų suderinta su sutarta 2014 m. viršutine riba.

2.3.2      Papildomas nukėlimas į vėlesnį etapą

Kad nebūtų viršyta pradinė 1b išlaidų kategorijos viršutinė riba, Komisija siūlo nukelti į vėlesnį etapą dar 160 mln. EUR (2011 m. kainomis), skirtų Europos teritoriniam bendradarbiavimui (ETB). ETB profilis peržiūrėtas siekiant geriau pritaikyti prie numatyto programų priėmimo termino atsižvelgiant į su teisėkūros procesu susijusius vėlavimus: per ankstesnius programavimo laikotarpius įgyta patirtis rodo, kad dėl jų santykinio sudėtingumo, susijusio su tarpvalstybinėmis operacijomis, šios programos buvo tarp vėliausiai patvirtintų.

Naujas laikotarpio 1b išlaidų kategorijos išlaidų profilis (mln. EUR 2011 m. kainomis) pateikiamas lentelėje[3]. Vienintelis pakeitimas, palyginti su biudžeto projektu, yra susijęs su ETB; visos kitos išlaidos išlieka nepakitusios.

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

YEI – pradinis || 428,6 || 428,6 || 428,6 || 428,6 || 428,6 || 428,6 || 428,6 || 3 000,0

Paankstintas skyrimas || +1 271,4 || + 871,4 || - 428,6 || - 428,6 || - 428,6 || - 428,6 || - 428,6 || 0,0

YEI – patikslinta || 1 700,0 ||  1 300,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 3 000,0

EITP sanglaudos fondas – pradinis || 1 397,5 || 1 401,8 || 1 403,8 || 1 414,8 || 1 440,9 || 1 451,3 || 1 489,9 || 10 000,0

Nukėlimas į vėlesnį etapą || - 471,2 || - 277,5 || + 748,7 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0

EITP sanglaudos fondas – patikslinta || 926,3 || 1 124,3 || 2 152,5 || 1 414,8 || 1 440,9 || 1 451,3 || 1 489,9 || 10 000,0

ETB – pradinis[4] || 1 278,3 || 1 278,3 || 1 278,3 || 1 278,3 || 1 278,3 || 1 278,3 || 1 278,3 || 8 948,3

Nukėlimas į vėlesnį etapą || - 800,2 || - 593,9 || -320,1 || + 428,6 || + 428,6 || + 428,6 || + 428,6 || 0,0

ETB – patikslinta[5] || 478,1 || 684,4 || 958,2 || 1 706,9 || 1 706,9 || 1 706,9 || 1 706,9 || 8 948,3

2.3.3      Išsamus pasekmių aprašymas

Palyginti su 2014 m. biudžeto projektu, patikslintas profilis reiškia siūlomų įsipareigojimų asignavimų biudžeto straipsniui „13 03 64 ¾ Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ¾ Europos teritorinis bendradarbiavimas“ sumažinimą 169,2 mln. EUR (galiojančiomis kainomis). Mokėjimų asignavimų keisti nereikia, nes Komisija jau numatė ETB skirti mažiau asignavimų išankstiniam finansavimui padengti, palyginti su kitomis struktūrinių fondų programomis.

3            Papildoma pagalba Kiprui

3.1         Prašymo teikimo priežastis

2013 m. birželio 27–28 dienomis vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nuspręsta, kad Kiprui turėtų būti skirta papildoma pagalba. Nors ypatingas ekonomikos krizės poveikis keleto euro zonos valstybių narių gerovės lygiui jau buvo pripažintas skirstant struktūrinių fondų lėšas, kaip įtraukta į 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, tuo metu dėl Kiprui skiriamos makroekonominės pagalbos programos nuspręsta nebuvo. Atsižvelgdama į šį naują pokytį, birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Parlamento ir Tarybos išnagrinėti galimybes, kurias suteikia DFP numatyti lankstumo mechanizmai, įskaitant lankstumo priemonę, ištaisyti itin sudėtingą Kipro padėtį[6].

Komisija siūlo per dvejus metus Kiprui skirti papildomų lėšų iš struktūrinių fondų (padalinus į dvi lygias dalis 2014 ir 2015 m.); galiojančiomis kainomis iš viso – 200 mln. EUR. Ši papildoma suma būtų įtraukta, viršijant pradinius asignavimus, į atitinkamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamas Kipro struktūrinių fondų programas, taip, kaip visi kiti papildomi asignavimai, kurie pernai vasario mėn. buvo skirti kitoms valstybėms narėms.

Dėl ekonomikos krizės ir jos neigiamo poveikio finansų sektoriui Kipro ekonomika patiria didelių su likvidumu susijusių problemų. Tačiau itin svarbu toliau tęsti daugelį projektų, kurie šiuo metu rengiami. Šiais projektais visų pirma siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taip pat remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios šiuo metu negauna reguliaraus finansavimo iš bankų sektoriaus. Papildoma ES finansinė pagalba iš ERPF leis finansuoti ir įgyvendinti šiuos projektus. Taigi, papildomos ERPF lėšos padės vėl suaktyvinti ekonomiką ir sukurti arba išlaikyti darbo vietas, kurios kitu atveju būtų prarastos.

Užimtumo lygis vis mažėja, o nedarbas, ypač jaunimo – auga. Padėtį dar labiau blogina mokesčių, finansų ir ekonomikos krizė. Reikalinga didesnė parama, kad būtų pagerintos įsidarbinimo perspektyvos ir sukurta darbo vietų bedarbiams, ypač jaunimui. Papildomomis ESF lėšomis bus galima siūlyti finansuoti veiksmus pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, platesniu mastu stiprinant aktyvių darbo rinkos priemonių aprėptį ir veiksmingumą. Be to, papildomas ESF finansavimas padės įgyvendinti Kipro viešojo administravimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų reformas, kurias jis įsipareigojo vykdyti pagal 2013 m. balandžio mėn. pasirašytą susitarimo memorandumą dėl ekonominio koregavimo programos.

Faktinis šių papildomų asignavimų paskirstymas 2014 m. tarp ESF (30,7 mln. EUR 04 02 62 biudžeto straipsniui) ir ERPF (69,3 mln. EUR 13 03 62 biudžeto straipsniui) priklausys nuo galutinio paskirstymo tarp programų, kurio paprašė Kipro valdžios institucijos, taip pat kaip visų struktūrinių fondų programų, neviršijant reglamente nustatytų ribų. Todėl Komisija vadovavosi panašiu požiūriu kaip ir savo biudžeto projekte, darydama prielaidą, kad ESF dalis bus nustatyta kaip mažiausia dalis, apibrėžta derybų dėl Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatų dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų paskutiniame etape ir nepažeidžiant galutinio susitarimo. Kipro atveju ši mažiausia ESF dalis būtų 30,7 %. Galutinai susitarus dėl programų, Komisija pradės vykdyti pervedimus, kad  prireikus galėtų patikslinti šį paskirstymą.

3.2         Finansavimas naudojant lankstumo priemonę

Kad Kiprui galėtų skirti papildomą pagalbą, Komisija siūlo įsipareigojimų asignavimus padidinti 100 mln. EUR (galiojančiomis kainomis), palyginti su 2014 m. biudžeto projekte numatyta suma. Kadangi ši papildoma suma viršija 1b išlaidų kategorijos išlaidų viršutinės ribos maržą, Komisija siūlo 2014 m. pasitelkti lankstumo priemonę ir 1b išlaidų kategorijoje iš viso panaudoti 78,4 mln. EUR po to, kai bus panaudota likusi viršutinės ribos marža (21,6 mln. EUR).  Kadangi 2014 m. nenumatoma jokių kompensacijų, mokėjimų asignavimų didinti nereikia.

4            Naujos kartos jungtinės technologijų iniciatyvos

4.1         Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

Kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas bei sustiprintas Europos tarptautinis konkurencingumas, būtina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir diegti daugiau inovacijų. Svarbiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalis – pasiūlymas suvienyti jėgas su privačiuoju sektoriumi ir valstybėmis narėmis, kad būtų galima pasiekti rezultatų, kurių pasiekti pavienėms šalims arba bendrovėms būtų sunkiau. Šiuo tikslu 2013 m. liepos mėn. Komisija priėmė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir viešojo sektoriaus subjektų partnerystę su valstybėmis narėmis pagal programą „Horizontas 2020“.

Remiantis patirtimi, įgyta pagal dabartinę septintąją mokslinių tyrimų bendrąją programą (7BP) įgyvendinant jungtines technologijų iniciatyvas, ir pramonės sektoriaus partnerių aiškiais įsipareigojimais pagal programą „Horizontas 2020“, įgyvendinant JTI bus galima naudotis aktyviam pramonės sektorių dalyvavimui tinkamesne teisine sistema ir esminiu supaprastinimu, kurie užtikrinti pasinaudojant naujomis Finansinio reglamento nuostatomis, pavyzdžiui, specialiomis nuostatomis dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, pagal kurias JTI įstaigos aiškiai pripažįstamos kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijos, kurios gali priimti supaprastintą, prie konkrečių jų poreikių pritaikytą Finansinį reglamentą.

Atsižvelgdama į bendrąjį tikslą sukurti struktūrines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kad būtų galima bendrai kurti, finansuoti ir įgyvendinti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, Komisija pasiūlė[7] pradedant įgyvendinti programą „Horizontas 2020“ nustatyti penkias JTI, kiekvienos kurių aiškiai apibrėžti tikslai yra padaryti esminę pažangą šiose srityse:

· Naujoviškų vaistų iniciatyva (2 NVI): gerinti Europos piliečių sveikatą ir gerovę užtikrinant naujus ir veiksmingesnius diagnostikos ir gydymo būdus, kaip antai naujus antimikrobinio gydymo būdus;

· Biologinės pramonės sektorius (BPS): sukurti naujas ir konkurencingas biologinės pramonės vertės grandines, kurios padėtų atsisakyti iškastinio kuro ir turėtų didelį poveikį kaimo plėtrai;

· Kuro elementai ir vandenilis (2 KEV): sukurti komerciškai perspektyvias, švarias technologijas, kuriose vandenilis naudojamas kaip energijos nešiklis ir kuro elementai – kaip energijos keitikliai;

· Švarus dangus (Švarus dangus 2): iš esmės sumažinti naujos kartos orlaivių poveikį aplinkai;

· Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės (ECSEL): užtikrinti, kad Europa išliktų elektroninių komponentų ir sistemų lydere ir būtų sparčiau užpildyta spraga tarp mokslinių tyrimų ir praktinio panaudojimo.

Keturi iš šių pasiūlymų atitinka naują pagal 7BP nustatytų JTI etapą (įskaitant elektroninių komponentų ir sistemos JTI (ECSEL), kuri sujungia esamas ARTEMIS ir ENIAC JTI). Biologinės pramonės sektoriaus (BPS) JTI – nauja iniciatyva. Siūloma, kad JTI veiktų iki 2024 m. Pasiūlymais daromas poveikis įsipareigojimų asignavimams iki 2020 m.

Kartu su JTI Komisija pasiūlė[8] pratęsti bendrosios įmonės SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa) veiklą pagal programą „Horizontas 2020“. BĮ SESAR koordinuoja SESAR projektą – bendro Europos dangaus iniciatyvos, kuria siekiama modernizuoti oro eismo valdymą Europoje, techninį ramstį. Dėl savo specifinės su politika susijusios veiklos SESAR nebuvo įkurta kaip JTI. Toks siūlomas veiklos pratęsimas užtikrins, kad pagal programą „Horizontas 2020“ bus toliau koordinuojami oro eismo valdymo moksliniai tyrimai ir inovacijos, visapusiškai atsižvelgiant į bendro Europos dangaus politikos tikslus. Kaip ir JTI, SESAR turėtų veikti iki 2024 m., o pasiūlymas daro poveikį įsipareigojimų asignavimams iki 2020 m.

4.2         Poveikis žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams

Siūloma kiekvienos iš JTI ir SESAR veiklos ir rėmimo išlaidas 2014 m. (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai) finansuoti perskirstant atitinkamų „Horizontas 2020“ programų, kuriomis siekiama tų pačių politikos tikslų, svarbiausių veiklos biudžeto eilučių lėšas. Iš viso programai „Horizontas 2020“ skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų perskirstymui, kuris sudarytų sąlygas penkių JTI ir SESAR veikimui, gali būti naudojama 609,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 76,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų.

Pirmiau nurodytus JTI ir SESAR finansinius paketus sudaro daugiausia veiklos asignavimai, reikalingi, kad būtų pasiekti jų politikos uždaviniai, taip pat įnašas, skirtas einamosioms išlaidoms padengti, kurį po lygiai skiria pramonės atstovai ir kiti bendrosios įmonės partneriai. Numatoma, kad per naujos DFP laikotarpį bendra veiklos išlaidų, kurias tvarkys JTI ir SESAR, suma labai padidės. Atsižvelgiant į šį didelį padidėjimą, siūloma 2014 m. penkių JTI ir SESAR darbuotojų skaičių iš viso padidinti 37 visos darbo dienos ekvivalentais, palyginti su bendru 2014 m. biudžeto projekte numatytu darbuotojų skaičiumi, kuris buvo grindžiamas tuo, kad dabartinės kartos JTI veikla bus palaipsniui nutraukta. Didele dalimi šį grynąjį padidėjimą lemia darbuotojų skyrimas visiškai naujai Biologinės pramonės sektoriaus JTI (2014 m. + 16 visos darbo dienos ekvivalentų), kurį iš dalies kompensuoja darbuotojų sumažinimas dėl siūlomo ARTEMIS ir ENIAC sujungimo į ECSEL (2014 m. - 3 visos darbo dienos ekvivalentų).  

Siūlomą bendrą darbuotojų skaičiaus padidinimą 37 visos darbo dienos ekvivalentais galima išskaidyti taip: + 26 laikinieji darbuotojai (iš kurių 25 AD ir 1 AST) ir + 11 sutartininkų. Atitinkami šių papildomų darbuotojų atlyginimų poreikiai apskaičiuoti aštuoniems mėnesiams, siekiant atsižvelgti į apskaičiuotą reikiamą įdarbinimo proceso trukmę. Tačiau biologinės pramonės sektoriaus bendrosios įmonės atlyginimų poreikiai apskaičiuoti šešiems mėnesiams, kadangi tai susiję su visai nauja įstaiga.

Administracinės išlaidos, susijusios su papildomu darbuotojų skaičiumi JTI ir reikalingos, kad būtų tvarkoma dalis veiklos asignavimų pagal programą „Horizontas 2020“, bus visiškai kompensuotos atitinkamai sumažinus Komisijos administracinės paramos išlaidas pagal programą „Horizontas 2020“, kad bendros administracinės išlaidos pagal programą „Horizontas 2020“ išliktų nepakitusios. Todėl bendra ES įnašo, skirto kiekvienos JTI einamosioms išlaidoms padengti, suma, siekianti 3,5 mln. EUR, bus paimta iš esamų administracinės paramos išlaidų biudžeto eilučių pagal „Horizontas 2020“ programas. 

Detali informacija apie JTI numatytus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įskaitant siūlomą perskirstymą, išdėstyta biudžeto priede.

5            Konkrečių teisinės pagalbos įgyvendinant sanglaudos politiką biudžeto eilučių sukūrimas

5.1         Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

Pagal siūlomas Bendrųjų nuostatų reglamento projekto 51 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatas dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba gali apimti priemones, kuriomis siekiama parengti struktūrines ir administracines reformas, nustatyti jų prioritetus ir jas įgyvendinti sprendžiant valstybės narės, susiduriančios su laikinais biudžeto sunkumais, kaip apibrėžta to reglamento projekto 22 straipsnio 1 dalyje, ekonominius ir socialinius uždavinius.

Gali prireikti atitinkamos valstybės narės prašymu ir susitarus su Komisija sustiprinti šiuos veiksmus perduodant nacionalinės techninės pagalbos dalį Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai. Toks pastiprinimas bus reikalingas Komisijai tiesioginio arba netiesioginio valdymo būdu įgyvendinant pirmiau nurodytas priemones, susijusias su atitinkama valstybe nare.

Tarpinstitucinėse derybose dėl Bendrųjų nuostatų reglamento projekto, 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykusiame trišalio dialogo posėdyje teisėkūros klausimais, Komisija pateikė svarbių pasiūlymų valstybei narei suteikti galimybę pateikti tokį prašymą pagal naują nuostatą, kuri turėtų būti įtraukta į Bendrųjų nuostatų reglamento projektą (22a straipsnis). Nors atitinkama suma būtų valdoma kaip Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba veiklai, ji ir toliau būtų apskaitoma kaip nacionalinės techninės pagalbos paketo dalis, o ne būtų įtraukta į Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai numatytą viršutinę ribą.

5.2         Poveikis biudžeto nomenklatūrai

Vadovaujantis apsvarstytais teisėkūros srities pasiūlymais, siūloma tame pačiame straipsnyje sukurti konkrečias biudžeto eilutes greta esamų Komisijos iniciatyva teikiamos techninės pagalbos biudžeto eilučių.

Kadangi papildomas elementas siūlomas visiems penkiems ESI fondams bendrose nuostatose, siūloma sukurti penkias biudžeto eilutes su simboliniu įrašu „p. m.“ ir atitinkamomis biudžeto pastabomis. Galimus poreikius įvertinti bus galima tik vėlesniame etape atitinkamos valstybės narės prašymu. Šiai operacijai nereikėtų jokių papildomų įsipareigojimų ar mokėjimų iš ES biudžeto.

Todėl Komisija siūlo sukurti šiuos penkis biudžeto punktus (atitinkamas poveikis esamai nomenklatūrai nurodytas pasviruoju šriftu):

¾ || 04 02 63 02 punktas ¾ Europos socialinis fondas (ESF) ¾ Techninė pagalba veiklai, valstybės narės prašymu administruojama Komisijos (04 02 63 straipsnis tampa 04 02 63 straipsnio 04 02 63 01 punktu)

¾ || 05 04 60 03 punktas ¾ Techninė pagalba veiklai, valstybės narės prašymu administruojama Komisijos (05 04 60 straipsnyje ¾ Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai)

¾ || 11 06 63 02 punktas — Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) — Techninė pagalba veiklai, valstybės narės prašymu administruojama Komisijos (11 06 63 straipsnis tampa 11 06 63 straipsnio 11 06 63 01 punktu)

¾ || 13 03 65 02 punktas — Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Techninė pagalba veiklai, valstybės narės prašymu administruojama Komisijos (13 03 65 straipsnis tampa 13 03 65 straipsnio 13 03 65 01 punktu)

¾ || 13 04 61 02 punktas — Sanglaudos fondas — Techninė pagalba veiklai, valstybės narės prašymu administruojama Komisijos (13 04 61 straipsnis tampa 13 04 61 straipsnio 13 04 61 01 punktu)

6            Išvada

Šiuo taisomuoju raštu 2014 m. biudžeto projektas suderinamas su derybų dėl DFP rezultatais.  Be to, jame atsižvelgiama į Komisijos pasiūlymus dėl naujos kartos jungtinių technologijų iniciatyvų ir į konkrečią techninę pagalbą įgyvendinant sanglaudos politiką. Tokiu būdu taisomuoju raštu atnaujinamas pagrindas sklandžiai priimti 2014 m. biudžetą laukiant Komisijos pasiūlymų dėl išlaidų programų perdavimo vykdomosioms agentūroms ir reguliariai rudenį pateikiamos naujausios informacijos apie žemės ūkio ir žuvininkystės produktų rinkas, kurią Komisija atsiųs likus pakankamai laiko iki taikinimo procedūros pradžios.

7            Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas

Išlaidų kategorija || 2014 m. biudžeto projektas (BP) || Taisomasis raštas (TR) Nr. 1 || 2014 m. BP + TR 1

ĮA || MA || ĮA || MA || ĮA || MA

1. || Pažangus ir integracinis augimas || 63 824 732 827 || 62 788 667 818 || 100 000 000 || || 63 924 732 827 || 62 788 667 818

Viršutinė riba || 63 973 000 000 || || || || 63 973 000 000 ||

Marža || 148 267 173 || || || || 126 647 173 ||

1a || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 16 264 152 827 || 11 694 938 804 || 169 200 000 || || 16 433 352 827 || 11 694 938 804

Viršutinė riba (1) || 16 390 000 000 || || || || 16 560 000 000 ||

Marža || 125 847 173 || || || || 126 647 173 ||

1b || Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda || 47 560 580 000 || 51 093 729 014 || -69 200 000 || || 47 491 380 000 || 51 093 729 014

Viršutinė riba (1) || 47 583 000 000 || || || || 47 413 000 000 ||

Marža || 22 420 000 || || || || 21 620 000 ||

Lankstumo priemonė || || || || || 78 380 000 ||

Marža || 22 420 000 || || || || 0 ||

2. || Tvarus augimas: gamtos ištekliai || 59 247 714 684 || 56 532 492 046 || || || 59 247 714 684 || 56 532 492 046

Viršutinė riba || 59 303 000 000 || || || || 59 303 000 000 ||

Marža || 55 285 316 || || || || 55 285 316 ||

iš jų: Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) – su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos || 43 778 100 000 || 43 776 956 403 || || || 43 778 100 000 || 43 776 956 403

Tarpinė viršutinė riba || 44 130 000 000 || || || || 44 130 000 000 ||

Grynasis EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų tarpusavio perkėlimas || 351 900 000 || || || || 351 900 000 ||

Marža || 0 || || || || 0 ||

3. || Saugumas ir pilietybė || 2 139 460 732 || 1 668 006 729 || || || 2 139 460 732 || 1 668 006 729

Viršutinė riba || 2 179 000 000 || || || || 2 179 000 000 ||

Marža || 39 539 268 || || || || 39 539 268 ||

4. || Europos vaidmuo pasaulyje || 8 175 802 134 || 6 251 299 380 || || || 8 175 802 134 || 6 251 299 380

Viršutinė riba || 8 335 000 000 || || || || 8 335 000 000 ||

Marža || 159 197 866 || || || || 159 197 866 ||

5. || Administravimas || 8 595 115 307 || 8 596 738 107 || || || 8 595 115 307 || 8 596 738 107

Viršutinė riba || 8 721 000 000 || || || || 8 721 000 000 ||

Marža || 125 884 693 || || || || 125 884 693 ||

iš jų: administracinės institucijų išlaidos || 6 936 293 672 || 6 937 916 472 || || || 6 936 293 672 || 6 937 916 472

Tarpinė viršutinė riba || 7 056 000 000 || || || || 7 056 000 000 ||

Marža || 119 706 328 || || || || 119 706 328 ||

6. || Kompensacijos || 28 600 000 || 28 600 000 || || || 28 600 000 || 28 600 000

Viršutinė riba || 29 000 000 || || || || 29 000 000 ||

Marža || 400 000 || || || || 400 000 ||

Iš viso || 142 011 425 684 || 135 865 804 080 || 100 000 000 || || 142 111 425 684 || 135 865 804 080

Viršutinė riba || 142 540 000 000 || 135 866 000 000 || || || 142 540 000 000 || 135 866 000 000

Lankstumo priemonė || || || || || 78 380 000 ||

Marža || 528 574 316 || 195 920 || || || 506 954 316 || 195 920

|| Neįtraukta į daugiametę finansinę programą (DFP) || 456 181 000 || 200 000 000 || || || 456 181 000 || 200 000 000

Iš viso || 142 467 606 684 || 136 065 804 080 || 100 000 000 || || 142 567 606 684 || 136 065 804 080

(1) Biudžeto projekto stulpelyje nurodytos viršutinės ribos atspindi derybų dėl DFP padėtį, kokia ji buvo priimant biudžeto projektą, o taisomojo rašto stulpelyje atsižvelgiama į politinį susitarimą, galiausiai pasiektą 2013 m. birželio mėn. pabaigoje.

[1]               OL L 298, 2012 10 26, p. 1

[2]               COM(2013) 450.

[3]               Skaičiai suapvalinti iki dešimtųjų, nepažeidžiant DFP reglamento projekto 9g straipsnio.

[4]               Įskaitant 0,35 % įnašą Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai, kurį reikia atimti iš sumos, kuri bus įtraukta į šį straipsnį.

[5]               Įskaitant 0,35 % įnašą Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai, kurį reikia atimti iš sumos, kuri bus įtraukta į šį straipsnį.

[6]               2013 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų 18 punktas.

[7]               COM(2013) 495, COM(2013) 496, COM(2013) 501, COM(2013) 505 ir COM(2013) 506, 2013 7 10.

[8]               COM(2013) 503, 2013 7 10.

Top