52013DC0280

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų

1.           PAGRINDINĖ INFORMACIJA

Vien centralizuota, principu „iš viršaus į apačią“ pagrįsta vystymosi politika ir programomis nepavyks išspręsti sudėtingų tvaraus vystymosi ir kovos su skurdu uždavinių. Viešojo ir privačiojo sektoriaus veikėjai, visų pirma vietos lygmeniu, čia itin svarbūs. Per pastaruosius du dešimtmečius daug besivystančių šalių centrinės valdžios institucijų vietos valdžios institucijoms[1] perdavė tam tikras su vystymosi politika susijusias pareigas, kad formuojant viešąją politiką ir teikiant paslaugas būtų atsižvelgta į padėtį vietoje.

Tačiau toks politinis pripažinimas ne visada reiškė, kad buvo užtikrinama tinkama autonomija, pajėgumų stiprinimas ir finansiniai ištekliai, todėl tokios institucijos nebuvo visateisės. Daugelyje ES šalių partnerių vis dar labai nedidelė šalies viešojo sektoriaus išlaidų ir tarptautinės vystomosios pagalbos dalis teikiama tiesiogiai per vietos valdžios institucijas.

Kad būtų išnaudotos visos vietos valdžios institucijų galimybės vystymosi srityje, teks įveikti nemažai kliūčių. Būtent šiuo tikslu Europos Komisija dar kartą patvirtina vietos valdžios institucijoms tenkančią svarbią funkciją šalys partnerėse siekiant vystymosi tikslų ir siūlo palaikyti strategiškesnį bendradarbiavimą, kad šioms institucijoms būtų suteikta daugiau teisių[2].

Šiame komunikate atsižvelgiama į „Structured Dialogue on the involvement of Civil Society Organisations and Local Authorities in EU development cooperation“[3] (struktūrinio dialogo dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų įtraukimo palaikant ES vystomąjį bendradarbiavimą) rezultatus, ES atnaujintą požiūrį į skurdo mažinimą ir tvarų vystymąsi, kuris nustatytas komunikate „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“[4], susijusius komunikatus ir Tarybos išvadas[5], taip pat konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, atliktos remiantis klausimų dokumentu „Local Authorities in Development“, rezultatus. Be to, šiame komunikate taip pat atsižvelgiama į tarptautinės pagalbos ir vystymosi veiksmingumo darbotvarkę, kaip neseniai nustatyta „Busan Outcome Document“[6].

Vietos valdžios institucijų svarba vystymuisi

Siekiant skatinti tvarų vystymąsi ir skurdo mažinimą labai svarbu, kad piliečiai dalyvautų priimant jų gyvenimą veikiančius sprendimus ir turėtų galimybę naudotis atskaitomybės mechanizmais. Tai itin aktualu vietos lygmeniu, kuris yra arčiausiai piliečių, nes būtent tokiu lygmeniu priimami su jų gyvenimu ir darbu susiję sprendimai, teikiamos pagrindinės paslaugos ir steigiamos įmonės. Todėl visų piliečių interesas yra nustatyti tikslus ir bendrai ieškoti sprendimų, visų pirma susijusių su geresnėmis galimybėmis naudotis paslaugomis, tinkamesniu turimų išteklių paskirstymu, didesne socialine sanglauda, valdžios institucijų atskaitomybe ir skaidrumu, įskaitant galimybę naudotis atskaitomybės mechanizmais.

Vietos valdžios institucijoms, kurios, palyginti su kitomis valdžios institucijomis, yra arčiau piliečių, tenka atsakomybė formuoti vietos lygmens viešąją nuomonę ir drauge skatinti pokyčius. Tai ypatingai svarbu siekiant veiksmingesnio viešojo administravimo, įtraukesnių vystymosi procesų, vykdomų palaikant bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis[7] (PVO), ir ieškant būdų sparčiai spręsti vietos bendruomenėms kylančias problemas. Tokios problemos gali būti socialinė atskirtis, migracija, aprūpinimas maistu, ribota infrastruktūra, sparti urbanizacija, išteklių išeikvojimas, visuomenės saugumas ir smurtas, gavybos pramonės šakų veiklos socialinis ir ekologinis poveikis, prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, teisinė valstybė ir teisė kreiptis į teismą.

Geras vietos lygmens valdymas[8] būtinas siekiant tvaraus vystymosi ir nešališkų rezultatų. Taip sukuriamos integracinio, poreikius atitinkančio ir veiksmingo vystymosi proceso sąlygos.

Vietos lygmens valdymo kokybė visų pirma susijusi su centrinės valdžios politine valia pasitelkiant teisines ir reglamentavimo priemones[9] kurti palankias sąlygas vietos lygmeniu, kad vietos valdžios institucijos galėtų pakankamai autonomiškai vykdyti įgaliojimus ir įgyti konkrečius pajėgumus. Todėl vietos lygmens valdymo kokybė taip pat susijusi su tuo, kaip vietos valdžios institucijos, remdamosi vietos lygmens politikos formavimo procesais, palaikydamos ryšius su kitomis valdžios institucijomis, piliečiais ir privačiuoju sektoriumi ir skirstydamos išteklius, pajėgia įgyvendinti viešąją politiką ir teikti paslaugas.

Šalyse, kuriose gausu gamtos išteklių, vietos valdžios institucijos galėtų konsultuoti gavybos pramonės subjektus jų veiklos klausimais ir informuoti, kaip iš gavybos pramonės sektoriaus gaunamos pajamos paskirstomos vietos bendruomenėms, centrinei valdžiai ir privačiojo sektoriaus veikėjams.

Pažeidžiamumo situacijų, krizių ir pavojingos padėties atvejais vietos valdžios institucijoms tenka pagrindinė funkcija apsaugoti pažeidžiamus gyventojus ir bendruomenes – vadovauti kuriant vietos lygmens atsparumo strategijas ir sudaryti sąlygas teikti pagrindines socialines paslaugas. Regionuose, kuriuose didelė nelaimių tikimybė, tokios institucijos ne tik valdo išankstinio reagavimo mechanizmus ir užtikrina, kad gyventojams būtų teikiamos pagrindinės paslaugos, bet ir gali padėti atlikti svarbias su prevencija, padarinių švelninimu ir pasirengimu susijusias funkcijas. Be to, joms dažnai tenka svarbus vaidmuo išankstinio perspėjimo srityje, todėl pasitelkdamos tradicinius ginčų sprendimo mechanizmus jos gali padėti sumažinti pirminį smurto proveržį.

Pasinaudoti lyginamuoju pranašumu vietos valdžios institucijoms gali sutrukdyti neigiami politiniai veiksniai, visų pirma susiję su veiksmingo vadovavimo stoka, didele korupcija ir netinkamu administravimu, favoritizmu ir neteisėta ekonomine veikla, taip pat institucijų silpnumas, pvz., neveiksmingos institucijų priemonės, riboti finansiniai ištekliai, prasti administraciniai pajėgumai, neadekvačios planavimo procedūros ir viešųjų finansų valdymas.

Todėl, atsižvelgiant į padėtį šalyje, gali prireikti stiprinti vietos valdžios institucijų pajėgumus ir vietos lygmens valdymo struktūras, kad viešasis sektorius vietos lygmeniu būtų susietas su vystymosi procesais. Labai svarbu, kad vietos valdžios institucijoms ir piliečiams vienu metu būtų suteikta didesnė autonomija, siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų reikalauti skaidrumo ir atskaitomybės[10] ir kad vietos valdžios institucijos turėtų galimybių ir paskatų tenkinti piliečių lūkesčius užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir atskaitingą valdymą, nešališką išteklių paskirstymą ir galimybes naudotis paslaugomis.

2.           VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ VYSTYMOSI POTENCIALO IŠNAUDOJIMAS

Teikiant paramą šalių partnerių viešajam sektoriui, kad būtų formuojama ir įgyvendinama veiksmingesnė ir efektyvesnė šalies vystymosi politika ir planai, reikėtų atsižvelgti į svarbų vietos lygmens viešojo sektoriaus vaidmenį. Remiant vietos valdžios institucijas turėtų būti siekiama stiprinti jų pajėgumus ir galimybes vykdyti joms suteiktus įstatymais nustatytus institucinius įgaliojimus ir galiausiai kaip visateisėms politikos formavimo proceso dalyvėms naudotis iniciatyvos teise.

Laikydamasi subsidiarumo principo[11], ES siekia stiprinti vietos valdžios institucijų kaip politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesų dalyvių vaidmenį, kad būtų skatinamas skaidrus ir atskaitingas politikos formavimo procesas ir paslaugų teikimas vietos lygmeniu. Tikėtina, kad nuosekliai skatinant demokratinį dalyvavimą, teisingumą, žmogaus teises, aktyvų pilietiškumą, moterų ir jaunimo dalyvavimą viešojoje erdvėje ir įvairių valdžios lygmenų atskaitomybę, vietos valdžios institucijoms būtų suteikta didesnė autonomija ir būtų paskatintas vystymasis vietos lygmeniu.

Turėtų būti skatinama vietos lygmeniu užmegzti suinteresuotųjų subjektų partnerystės ryšius ir dialogus, į kuriuos būtų įtraukti vietos valdžios institucijų atstovai, kiti vietos lygmeniu veikiantys subjektai ir piliečiai – taip būtų palaikomas dialogas su atitinkamomis centrinės valdžios institucijomis, kad jos būtų supažindintos su poreikiais ir susirūpinimą keliančiais klausimais ir į juos atsižvelgtų.

Būtent tokiomis aplinkybėmis turėtų būti skatinama laikytis teritorinio požiūrio į vystymąsi. Toks požiūris, kuriuo atsižvelgiama į tam tikrai teritorijai būdingas ypatybes ir poreikius, apibūdinamas kaip dinamiškas ir ilgalaikis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstas procesas, į kurį įtraukiami įvairūs veikėjai ir sektoriai ir kuriam vykstant skirtingos vietos valdžios institucijos ir veikėjai bendrai nustato prioritetus, planuoja ir įgyvendina vystymosi strategijas. Vietos valdžios institucijoms teikiant konsultacijas ir sutelkus papildomus privačiojo sektoriaus ir bendruomenių pajėgumus ir išteklius, teritorinis požiūris į vystymąsi galėtų paskatinti pokyčius, kuriais būtų pagerinta piliečių gyvenimo kokybė ir gerovė, užtikrinta pusiausvyra tarp socialinės raidos ir ekonomikos augimo, lygybės ir aplinkos kokybės, taip pat būtų sustiprintas pažeidžiamiausių asmenų atsparumas. Be to, toks požiūris galėtų padėti stiprinti vietos lygmens politinius procesus, skaidrumą ir paskatinti demokratinėmis priemonėmis savarankiškai siekti vystymosi užtikrinant, kad pažanga siekiant tvarumo būtų nuolat stebima.

3.           ES PARAMOS FORMAVIMAS SIEKIANT GERESNIO VALDYMO IR TINKAMESNIŲ VYSTYMOSI REZULTATŲ VIETOS LYGMENIU

ES turėtų remti demokratines, teisėtas, atskaitingas ir atstovavimą užtikrinančias vietos valdžios institucijas ir vietos lygmens vadovybę šalyse partnerėse, daugiausia dėmesio skirdama kaimo vietovių ir miestų savivaldybių institucijoms . ES taip pat turėtų tirti galimybes derinti veiksmus su regiono valdžios institucijomis.

Pažeidžiamumo situacijose itin svarbus ES bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis vykstant platesnio masto valstybės stiprinimo procesams, kurie būtini siekiant mažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti stabilumą. Kaip nurodyta Pokyčių darbotvarkėje, tai itin svarbu šalyse, kuriose šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Tokiais atvejais ES galėtų sustabdyti bendradarbiavimą su centrinės valdžios institucijomis ir paramą teikti pasitelkdama vietos valdžios institucijas ir PVO.

Lygiai taip pat ES turėtų remti centrinės valdžios pastangas kurti palankią aplinką, kad vietos valdžios institucijoms būtų suteikta didesnė autonomija formuoti ir įgyvendinti vietos lygmens politiką bei planus ir visapusiškai dalyvauti tvaraus vystymosi procesuose. Drauge su centrinės valdžios institucijomis ES turėtų skirti lėšų pajėgumų stiprinimui, kad būtų užtikrinta, kad vietos valdžios institucijos, visų pirma esančios atokiose vietovėse ir turinčios ribotus pajėgumus ir išteklius, galėtų vadovauti jų teritorijų vystymo procesams bendradarbiaudamos su kitais vietos lygmens veikėjais.

Veiklos atžvilgiu naujasis ES požiūris padėtų skatinti didesnę politinę, administracinę ir fiskalinę vietos valdžios institucijų autonomiją – būtų vykdomos decentralizavimo reformos, stiprinami pajėgumai ir institucijos.

3.1.        Decentralizavimo procesai

Decentralizavimas yra ypatingas viešojo sektoriaus reformos aspektas. Jis apima įvairaus pobūdžio politinių įgaliojimų ir galių, įskaitant įgaliojimų rinkti mokesčius ir teikti paslaugas, finansinių, žmogiškųjų ir administracinių išteklių iš aukštesnio politinės sistemos lygmens perdavimą žemesnio lygmens valdžios institucijoms.

Decentralizavimas yra politinio pobūdžio klausimas; dėl decentralizavimo pasikeičia bendra valstybės struktūra. Jo tikslas – didesnis veiksmingumas, lygybė ir socialinė sanglauda. Priimti sprendimą dėl decentralizavimo gali tik suvereni valstybė. Todėl vystymosi srities partnerių parama decentralizavimui turėtų būti numatoma tik tais atvejais, kai pakanka politinės valios pradėti ir remti decentralizavimą arba kai jau pradėtos decentralizavimo reformos. Teikdama paramą tam tikruose sektoriuose, ES taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, ar jau įvyko decentralizavimas.

Remdama decentralizavimo procesus ES pirmiausia atsižvelgs į teritorijų, kuriose numatytos reformos, padėtį vietoje, t. y. ar įmanoma pasiekti politinės ekonomijos. Be to, remdama decentralizavimą ES daugiausia dėmesio turėtų skirti decentralizavimui palankios teisinės ir politinės aplinkos kūrimui ir institucijų bei pajėgumų stiprinimui, kad vietos valdžios institucijos būtų pakankamai autonomiškos ir galėtų atlikti įstatymais joms pavestas funkcijas.

Tikėtini rezultatai turėtų būti pakankamų finansinių išteklių skyrimas vietos valdžios institucijoms pagal nacionalinės teisės sistemą, tinkamesnis viešųjų finansų valdymas ir išteklių sutelkimas vietos lygmeniu. ES parama taip pat turėtų padėti stiprinti centrinės valdžios institucijų pajėgumus, siekti viešųjų paslaugų ir vietos lygmens politikų ir administracijos darbuotojų dekoncentravimo, kurti politinės atskaitomybės ir skaidrumo mechanizmus, taip pat savivaldybių politikos stebėjimo sistemas.

ES paramos decentralizavimo procesui pavyzdys. Kambodžos atvejis Nuo 2006 m. iki 2011 m. gruodžio mėn. drauge su JT vystymosi programa buvo įgyvendinama ES bendrai finansuojama programa „Strengthening Democratic and Decentralised Local Government“, kuria remta Kambodžos vyriausybės dekoncentravimo ir decentralizavimo strategija. Komunų lygmeniu programa padėjo plėtoti horizontalų komunų tarpusavio bendradarbiavimą, informuoti piliečius apie vietos valdžios institucijas ir užtikrinti piliečių gerovę. Provincijų lygmeniu programa paskatino sukurti 24 teisiškai nepriklausomas vietos valdžios institucijų asociacijas. Šalies lygmeniu siekta gerinti finansinius pervedimus įvairiuose valdžios lygmenyse. Vietos valdžios institucijos pradėjo nepriklausomai naudoti finansinius išteklius.

Šiomis aplinkybėmis fiskalinį decentralizavimą ES turėtų laikyti pradiniu veiksmu, kuriuo pradedama palaipsniui kurti atskaitomybės kultūra, nes juo nustatomi piliečių lūkesčiams tenkinti naudojamų išteklių kūrimo ir paskirstymo būdai. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama mechanizmams, pagal kuriuos numatoma galimybė derinti išorės ir vidaus išteklių naudojimą taikant finansinių pervedimų priemones, kad būtų remiamas vietos lygmens mokesčių surinkimas ir vietos valdžios institucijų vykdomi su vystymusi susiję planavimo, biudžeto sudarymo ir išlaidų procesai.

3.2.        Vietos valdžios institucijų pajėgumų stiprinimas

Siekiant stiprinti vietos valdžios institucijų gebėjimus prisidėti prie gero valdymo ir drauge siekti vystymosi tikslų vietos lygmeniu, išrinkti vietos lygmens pareigūnai ir administracijos darbuotojai turi spręsti su pajėgumų trūkumu susijusias problemas, pvz., viešojo sektoriaus išteklių valdymas ir sutelkimas, vadovavimo įgūdžiai, viešųjų finansų valdymas, įgaliojimai rinkti mokesčius, išlaidų valdymas, skaidrumas, dalyvavimas ir ryšiai su kitais veikėjais.

Pajėgumams, būtiniems geram valdymui vietos lygmeniu užtikrinti, poveikį daro veiksniai, veikiantys trimis lygmenimis: asmenų, institucijų ir organizacijų. Asmenų lygmeniu vietos lygmens pajėgumams poveikį daro vietos lygmens politikų ir administracijos darbuotojų įgūdžiai, profesinis pasirengimas ir nuostatos. Institucijų lygmeniu pajėgumai priklauso nuo struktūrų, veiklos procedūrų, kuriomis formuojama ir reglamentuojama darbuotojų veikla. Organizacijų lygmeniu pajėgumus veikia vykdoma politika ir teisinė sistema, taip pat taisyklės ir praktika, kuriomis vadovaujamasi palaikant ryšius su kitais veikėjais.

Parama vietos valdžios institucijų pajėgumams stiprinti bus nustatyta laikantis ilgalaikio lūkesčiais pagrįsto požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant vadovavimo įgūdžių stiprinimui, įtraukių paslaugų teikimui ir tinkamam finansų valdymui. Laikantis tokio požiūrio šalys bus skatinamos imtis iniciatyvos stiprinti vietos valdžios institucijų pajėgumus sektoriuose, kuriuose jos veikia, pirmiausia įtraukiant nacionalines vietos valdžios institucijų asociacijas ir administravimo mokyklas, plėtojant horizontalų vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, kurio pavyzdys – didelių savivaldybių teikiama techninė pagalba mažesnėms savivaldybėms, ir tinkamesni centrinės ir vietos valdžios institucijų ryšiai.

3.3.        Tvari urbanizacija

Dėl sparčiai didėjančios miestų gyventojų skaičiaus miestų valdymas tapo kitu svarbiu gero vietos lygmens valdymo aspektu. Vietos valdžios institucijoms miestuose tenka svarbus vaidmuo spręsti su urbanizacija susijusias problemas, pvz., tenkinti skurstančių piliečių, gyvenančių be leidimų pastatytose gyvenvietėse, kur nėra tinkamų paslaugų ir infrastruktūros, poreikius, spręsti nusikalstamumo ir socialines problemas.

Iki 2025 m. apie du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvens miestuose; 95 proc. miestų gyventojų skaičiaus augimo teks šalims partnerėms ir mažiausias pajamas turinčioms gyventojų grupėms. Miestų gyventojų skaičiaus didėjimą lemia įvairios priežastys, pvz., iš mažų miestų ir kaimo vietovių žmonės persikelia į didmiesčius, iš kaimo vietovių persikelia į didesnius miestus; be to, didmiesčių gyventojų skaičius ir taip nuolat auga.

Bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ES sieks rengti tvarias strategijas, kuriomis skatinamas nediskriminavimas ir šalinamos kliūtys, dėl kurių įvairios gyventojų grupės negali naudotis miestų plėtros atveriamais ištekliais ir galimybėmis, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis, teritorinė sanglauda ir aplinkos apsauga.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybei naudotis žeme kaip tvarios miestų plėtros prielaida. Urbanizacija daro didelį poveikį žemės vertei, todėl svarbu užtikrinti, kad savivaldybės galėtų pasinaudoti išaugusia žemės verte paslaugų teikimui ir infrastruktūrai finansuoti.

Visų pirma ES turėtų skatinti formuoti miestų politiką, kad lūšnynų kvartalai būtų laipsniškai atnaujinami ir integruojami į miestus, suteikiant tokių kvartalų gyventojams galimybę naudotis žeme, paslaugomis ir piliečių teisėmis. Be to, ES turėtų siekti tobulinti vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus registruoti žemės naudojimo teises ir su žeme susijusius interesus, kad miesto žemė būtų veiksmingai ir efektyviai valdoma (kadastrai, miestuose esančios nuosavybės registrai). Pagerinus miestų žemės padėtį bus atverta nekilnojamojo turto rinka. Bus užtikrintas didesnis nuosavybės teisių ir sandorių skaidrumas, juos bus lengviau apmokestinti – taip bus stiprinami vietos valdžios institucijų fiskaliniai pajėgumai, o tai būtina siekiant plėtoti miestų infrastruktūrą ir apskritai gerinti gyvenimo kokybę.

3.4.        Vietos valdžios institucijų asociacijos

Vietos valdžios institucijų asociacijos[12] gali padėti užtikrinti gerą valdymą ir vystymosi rezultatus vietos lygmeniu. Pagrindinės tokių asociacijų funkcijos: i) atstovauti narių interesams palaikant dialogus politikos klausimais su šalių centrinės valdžios institucijomis ir kitais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat tarptautiniuose forumuose; ii) skatinti formuoti decentralizavimo politiką, kad vietos valdžios institucijos būtų autonomiškesnės ir turėtų daugiau teisių; iii) koordinuoti ir rengti narių diskusijas; iv) keistis patirtimi ir žiniomis, kad būtų stiprinami vietos valdžios institucijų pajėgumai; v) stebėti vietos valdžios institucijų veiklos rezultatų, susijusių su vietos lygmens politikos formavimu ir paslaugų teikimu, kokybę; vi) skatinti ir koordinuoti dalyvaujamąja demokratija pagrįstus vystymosi vietos lygmeniu planus.

Daugelyje šalių partnerių vietos valdžios institucijų asociacijos tebėra silpnos. Kai kuriose kitose šalyse nacionalinės vietos valdžios institucijų asociacijos neegzistuoja.

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinės vietos valdžios institucijų asociacijos pradėjo siekti teisės dalyvauti formuojant vystymosi politiką ir vietos lygmeniu teikiant tarptautinę pagalbą. Jos taip pat dar kartą patvirtino, kad vietos lygmens valdymui ir decentralizavimo reformoms tenka labai svarbus vaidmuo kuriant palankią aplinką, kurioje jos galėtų veiksmingai prisidėti prie vystymosi vietos lygmeniu.

Parama vietos valdžios institucijų asociacijoms AKR šalyse

Nuo 2010 m. pagal Kotonu susitarimą vykdoma ES finansuojama regionine regioninė programa “Supporting and strengthening Local Government Associations at ACP national and regional levels” siekta padėti vietos valdžios institucijų asociacijoms dalyvauti formuojant ir įgyvendinant vystymosi politiką – rengta pajėgumų ir institucijų stiprinimo veikla. Per trejus šios programos įgyvendinimo metus siekta stiprinti vietos valdžios institucijų asociacijas nacionaliniu, subkontinentų ir žemynų lygmeniu. Pasiekta tokių rezultatų: i) taikant priemonę „Emerging Local Government Association Facility“ remtos penkios nacionalinės asociacijos Gabone, Čade, Svazilande, Kiribatyje ir Vanuatu; ii) parengta įvairių pajėgumo stiprinimo priemonių, kuriomis atsižvelgiama į vietos valdžios institucijų asociacijų poreikius, kad būtų nustatytos finansavimo galimybės, stebimi vietos valdžios institucijų poreikiai, valdomi projektai, rengiami informaciniai pranešimai, interesų gynimo ir lobizmo planai.

ES turėtų siekti įtraukti vietos valdžios institucijų asociacijas į nacionalinių ir vietos prioritetų nustatymo procesus, taip pat įgyvendinant susijusias ES finansuojamas programas, visų pirma decentralizavimo srityje. Be to, ES turėtų padėti vietos valdžios institucijų asociacijoms šalyse partnerėse ir ES užmegzti partnerystės ryšius.

4.           TOLESNI VEIKSMAI. VEIKSMINGESNĖ IR LANKSTESNĖ PARAMA

Teikdama paramą ES turėtų tinkamai atsižvelgti į vietos valdžios institucijų ir vietos valdžios institucijų asociacijų šalyse partnerėse stiprėjantį vaidmenį, potencialą ir poreikius.

Turėtų būti tiriamos galimybės naudotis naujoviškomis finansavimo priemonėmis, kuriomis sudaromos galimybės lanksčiau, skaidriau ir ekonomiškai efektyviau naudotis ištekliais vietos lygmeniu. Remiant decentralizavimo procesus galėtų būti teikiamos rezultatais pagrįstos dotacijos, skirtos teikti paslaugas vietos lygmeniu. Tokios dotacijos būtų skiriamos atsižvelgiant į metinį vietos valdžios institucijų veiklos rezultatų vertinimą. ES taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis piliečiams suteikiama galimybė nustatyti prioritetinius viešai remiamus projektus ir juos aptarti (pvz., dalyvaujamasis biudžeto sudarymas).

Siekdama geresnės teikiamų paslaugų kokybės ES vykdo su parama biudžetui susijusias operacijas, visų pirma sektoriaus reformų sutartis. Jų įgyvendinimas galėtų būti decentralizuotas, kad būtų užtikrinta nauda tiksliniams gyventojams arba institucijoms, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo, sanitarijos priemonių, žemės ūkio sektoriuose, arba kad būtų geriau vykdomas decentralizavimo procesas[13]. Nustatydama ir teikdama paramą biudžetui ES turėtų atsižvelgti tiek į centrinės, tiek į regioninės valdžios lygmenis. Teikdama paramą ES turėtų remti sistemas, pagal kurias stebima, kiek lėšų iš centrinės valdžios iždo paskirstoma tinkamiausio lygmens vietos valdžios institucijoms. Tai galėtų padėti tobulinti finansinius pervedimus įvairiuose valdžios lygmenyse, stiprinti vietos valdžios institucijų administracinius pajėgumus, procedūras ir sistemas tokiose srityse, kaip planavimas ir finansų valdymas, ir galiausiai padėtų užtikrinti kokybiškesnes paslaugas.

Be to, ypatingą dėmesį ES turėtų skirti politikos koordinavimui, nacionalinės, regioninės ir sektorių politikos, kuriai skiriama parama biudžetui, tarpusavio papildomumui ir derėjimui, taip pat decentralizavimo reformų ir įgaliojimų perdavimo papildomumui, o kylančius susirūpinimą keliančius klausimus aptarti su centrinės valdžios institucijomis palaikomuose dialoguose politikos klausimais.

ES turėtų toliau remti ir koordinuoti decentralizuotą ir tarpvalstybinį Europos ir šalių partnerių vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, pagrįstą ilgalaike ir lygybės principu paremta institucijų partneryste. Decentralizuotas ES ir trečiųjų šalių vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas gali duoti papildomos naudos imantis su vystymusi susijusių veiksmų – būtų rengiami nuolatiniai tarpusavio mokymosi forumai, perduodamos žinios ir užtikrinamas aktyvesnis vietos lygmens veikėjų dalyvavimas viešojoje erdvėje vietos lygmeniu.

Pripažindama, kad daug Europos vietos valdžios institucijų pradėjo veikti kaip paramos teikėjos, ES ragina jas sutelkti žinias, kad būtų sistemingiau bendradarbiaujama ir didinamas tokio bendradarbiavimo poveikis vietos lygmeniu, laikantis pagalbos ir vystymosi efektyvumo principų. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo galėtų tekti Regionų komitetui, kuris Europos vietos valdžios institucijoms suteikia galimybę dalyvauti politiniame forume, keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat užmegzti ryšius tarp regionų. Europoje vietos valdžios institucijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant piliečiams skirtą Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programą.

Viešojo sektoriaus reformoms skirta parama, teikiama remiantis principu „iš apačios į viršų“, turėtų būti derinama su parama vietos valdžios institucijoms, kuri pagrįsta principu „iš viršaus į apačią“, kad būtų sustiprinta jų funkcija palaikant dialogą politikos klausimais ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu. ES taip pat turėtų užtikrinti pakankamą lankstumą, kad būtų remiamos vietos valdžios institucijų ir jų asociacijų iniciatyvos.

Siūloma įgyvendinti šiame komunikate pateiktus principus, susijusius su parama vietos valdžios institucijoms šalyse partnerėse ir tokių institucijų asociacijoms šalies, žemyno ir tarptautiniu lygmeniu. ES turėtų aktyviai siekti, kad šiems veikėjams būtų suteikta kuo daugiau teisių, kad jie galėtų geriau atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir kad socialinė ir ekonominė nauda būtų lygiau paskirstyta vietos lygmeniu. Šių plačių užmojų turėtų būti siekiama drauge kuriant palankią aplinką nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir dedant pastangas stiprinti vietos valdžios institucijų pajėgumus.

Tarptautiniu lygmeniu ES turėtų toliau siekti, kad būtų stiprinamas vietos valdžios institucijų ir jų asociacijų vaidmuo didinant informuotumą vietos reikšmės ir miestų plėtros klausimais, ir kad rengiant tarptautinę vystymosi darbotvarkę pakankamai dėmesio būtų skirta vietos bendruomenėms. Atsižvelgiant į vystymosi darbotvarkę laikotarpiu po 2015 m. ir rengiantis HABITAT III (konferencijai žmonių gyvenviečių klausimais), tarptautinė bendruomenė turėtų labiau atsižvelgti į tai, kad skirtingi valdžios lygmenys turi skirtingas prievoles ir galimybes spręsti pasaulinius ir vietos lygmens uždavinius.

[1]               Šiame komunikate terminas „vietos valdžios institucijos“ reiškia valstybės struktūrai priklausančias žemesnio nei centrinės valdžios lygmens viešas institucijas, turinčias teisinį subjektiškumą ir atskaitingas piliečiams. Paprastai jas sudaro konsultacinis arba politikos formavimo organas (taryba arba asamblėja) ir vykdomosios valdžios organas (meras arba kitas vykdomasis pareigūnas), kurie tiesiogiai arba netiesiogiai renkami arba skiriami vietos lygmeniu. Šis terminas apima skirtingus valdžios lygmenis, pvz., kaimus, savivaldas, rajonus, apskritis, provincijas, regionus ir t. t. Tačiau šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama savivaldybių lygmeniui, kuris paprastai yra žemiausias viešųjų valdžios institucijų sistemos lygmuo, esantis arčiausiai piliečių.

[2]               Pritariant Komisijos komunikatui „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“ (COM(2008) 626 galutinis (2008 10 8) ir jį papildant.           URL: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0626:FIN:LT:PDF,  ir prie komunikato pridedamas dokumentas „European Charter on development cooperation in support of Local Governance“ - URL:

https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/aidco/index.php/European_charter_on_development_cooperation_in_support_of_local_governance_paper_P65.

[3]               URL: http://ec.europa.eu/europeaid/who/partners/civil-society/structured-dialogue_en.htm.

[4]               KOM(2011) 637 galutinis (2011 10 13).

[5]               KOM(2011) 638 galutinis (2011 10 13), KOM(2011) 865 galutinis (2011 12 7), COM(2012) 446 final (2012 8 20), COM(2012) 492 final (20012 9 12) ir Tarybos išvados (2012 10 15), COM(2012) 586 final (2012 10 3), JOIN(2012) 27 final (2012 10 3) ir COM(2013) 92 (2013 2 27).

[6]               URL: www.aideffectiveness.org/busanhlf4/images/stories/hlf4/OUTCOME_DOCUMENT_-_FINAL_EN.pdf.

[7]               „ES mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos apima visas nešališkai ir neprievartiniu būdu veikiančias nevalstybines, ne pelno organizacijas (pavyzdžiui, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, fondai, mokslinių tyrimų įstaigos, profesinės sąjungos, moterų organizacijos, kooperatyvai, profesinės ir verslo asociacijos ir žiniasklaida), į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių arba ekonominių tikslų ir idealų. COM(2012) 492 final.

URL: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0492:FIN:LT:PDF.

[8]               Valdymas yra susijęs su taisyklėmis, procesais ir elgesiu, kuriais reiškiami interesai, valdomi ištekliai, už viešuosius reikalus atsakingos institucijos naudojasi valdžia visuomenėje ir visiems susijusiems veikėjams sudaromos galimybės dalyvauti. KOM(2003) 615 galutinis (2003 10 20).

[9]               Pvz., institucinės priemonės, įgaliojimų atskyrimas, rinkimų ir partijų sistemos, derama decentralizavimo politika, įvairių valdžios lygmenų mokesčių sistemos, teisinės valstybės principo paisymas.

[10]                    Vietos lygmens PVO gali tekti svarbus vaidmuo užtikrinti, kad vietos lygmens politikai ir pareigūnai būtų laikomi atsakingais už poreikius atitinkančias ir veiksmingai vietos lygmeniu teikiamas viešąsias paslaugas. Be to, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų ryšiai padeda kurti vietos valdymo formą, sudarančią sąlygas vykti politiniams ir vystymosi procesams.

[11]             Remiantis subsidiarumo principu, viešosios pareigos, reglamentavimo funkcijos ir su išlaidomis susiję įgaliojimai perkeliami į arčiausiai piliečių esantį žemiausią institucinį arba socialinį lygmenį, kuriame veikiančios institucijos turi pajėgumų ir įgaliojimų jiems įgyvendinti.

[12]             Terminas „vietos valdžios institucijų asociacijos“ reiškia organizacijas, kurių veikla pagrįsta naryste ir atstovavimu ir kurios veikia regionų, šalies, subkontinentų, žemynų ir tarptautiniu lygmeniu. Jos gali veikti kaip nepriklausomi subjektai pagal šalyje, kurioje jos registruotos, galiojančius teisės aktus. Vietos valdžios institucijų asociacijas gali sudaryti atstovaujamasis organas, kurį išrenka asociacijos nariai, ir nuolatinis sekretoriatas.

[13]             2012 m. EuropeAid paramos biudžetui gairės. URL: http://ec.europa.eu/europeaid/how/delivering-aid/budget-support/documents/bs_guidelines-part_ii-programming,design_management_en.pdf.