30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/22

—

pripažįsta, kad besitęsianti ekonomikos krizė privertė skirti dar daugiau dėmesio teisės aktų kainai ir uždaviniui jau įsigaliojusiems teisyno aktams įgyvendinti bei užtikrinti jų vykdymą;

—

mano, kad visų lygmenų valdžia turėtų užtikrinti teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą, o ES institucijoms tenka ypatingas uždavinys parodyti akivaizdžią ES reglamentavimo pridėtinę vertę – užtikrinti, kad reglamentavimas duotų maksimalią naudą minimaliomis sąnaudomis, ir subsidiarumo bei proporcingumo principų laikymąsi;

—

teigiamai vertina šį pasiūlymą dėl Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT), padėsiančios sistemingai nustatyti ir skaidriai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis tikimasi iš esmės sumažinti reglamentavimo išlaidas ir supaprastinti teisės aktus;

—

teigiamai vertina siūlymą sudaryti aktų ir (arba) reglamentavimo sričių, kuriuos galima supaprastinti ir kurių išlaidas galima sumažinti, sąrašą nepakenkiant politikos tikslams ir pabrėžia, kad atliekant kokybės patikras turėtų būti remiamasi visų valdymo lygmenų, veikiančių pagrindiniuose sektoriuose, įnašu bei remia sisteminius ES teisės aktų ex post vertinimus, nes tai yra veiksminga pažangaus reglamentavimo priemonė;

—

primena reglamentavimo aplinkos supaprastinimo svarbą, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių ištekliai, skirti teisės aktams įgyvendinti, dažnai yra riboti ir nuolat mažėja;

—

teigiamai vertina pasiūlymus nuolat tobulinti poveikio vertinimus ir pakartoja, kad atliekant pasiūlymų dėl teisėkūros ir politikos poveikio vertinimus turėtų būti išnagrinėtas pagrindinių svarstomų politikos sprendimų teritorinis aspektas. Jeigu Komisija, siekdama užtikrinti didesnį Poveikio vertinimo valdybos nepriklausomumą, nuspręs padidinti šios valdybos narių skaičių, Regionų komitetas mano, kad tokiu atveju valdyboje turėtų būti atstovaujama vietos ir regionų valdžios institucijų interesams;

—

ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant konsultacijų dokumentų vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas;

—

primena, kad institucijos bendrai atsako už piliečių, įmonių ir visos visuomenės informavimą apie pažangaus reglamentavimo priemonių naudą.

Pranešėjas

Lordas Graham TOPE (JK/ALDE), Londono Satono tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas dėl ES reglamentavimo kokybės

COM(2012) 746 final

Atsižvelgiama į:

1.

primena, kad Europos teisės aktai jau patys savaime yra dalis pastangų patobulinti ir supaprastinti reguliavimo aplinką ir atitinkamai sumažinti išlaidas ir administracinę naštą;

2.

pripažįsta, kad besitęsianti ekonomikos krizė privertė skirti dar daugiau dėmesio teisės aktų kainai ir uždaviniui jau įsigaliojusiems teisyno aktams įgyvendinti bei užtikrinti jų vykdymą;

3.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad nacionalinės valdžios institucijos turi vis mažiau išteklių ES teisės aktams perkelti į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti. Mano, kad tai yra iššūkis, kurį reikia spręsti kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ir kad tuo neturėtų būti pateisinama papildoma našta kitiems valdymo lygmenims;

4.

atsižvelgdamas į šias bendras aplinkybes mano, kad visų lygmenų valdžia turėtų užtikrinti teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą, o ES institucijoms tenka ypatingas uždavinys parodyti akivaizdžią ES reglamentavimo pridėtinę vertę – užtikrinti, kad reglamentavimas duotų maksimalią naudą minimaliomis sąnaudomis, ir subsidiarumo bei proporcingumo principų laikymąsi;

5.

primena, kad pagrindiniai geresnio ES reglamentavimo strategijos elementai yra šie:

6.

teigiamai vertina šį pasiūlymą dėl Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT), padėsiančios sistemingai nustatyti ir skaidriai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis tikimasi iš esmės sumažinti reglamentavimo išlaidas ir supaprastinti teisės aktus;

7.

toliau pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo turėtų būti siekiama laikantis daugiapakopio valdymo principo, t. y. ES, nacionalinėms valdžios institucijoms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms įgyvendinant koordinuotus veiksmus;

8.

mano, kad Europos Komisija ir kitos ES institucijos, rengdamos teisės aktus, vertindamos jų poveikį arba numatydamos Europos politikos ir tikslų įgyvendinimo priemones, turėtų būti raginamos labiau įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas. Iš tiesų, dauguma naujų pasiūlymų siekiama iš dalies pakeisti arba papildyti esamus ES teisės aktus. Vykstant nuolatiniam būtino teisės aktų atnaujinimo procesui, teikiant naujus pasiūlymus svarbiausia atsižvelgti į vertingą vietos ir regionų valdžios institucijų įgytą patirtį taikant ES taisykles;

9.

ragina dėti papildomas pastangas reglamentų kokybei pagerinti ir užtikrinti jų aiškumą, paprastumą ir lengvesnį įgyvendinimą gerbiant regionines atitinkamomis sutartimis oficialiai pripažintas kalbas valstybėse narėse;

10.

mano, kad strategija turėtų būti grindžiama partneryste ir dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant ES politiką;

11.

deramai atsižvelgdamas į Sutartyse įteisintą valstybių narių institucinį ir konstitucinį savarankiškumo principą, RK pabrėžia, kad labai svarbu vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į ES teisės aktų rengimą ir vertinimą, kadangi būtent šis lygmuo daugeliu atvejų atsako už ES politikos įgyvendinimą;

12.

teigiamai vertina siūlymą sudaryti aktų ir (arba) reglamentavimo sričių, kuriuos galima supaprastinti ir kurių išlaidas galima sumažinti, sąrašą nepakenkiant politikos tikslams (vadinamasis principas „pirmiausia įvertinti“);

13.

pabrėžia, kad atliekant kokybės patikras turėtų būti remiamasi visų valdymo lygmenų, veikiančių pagrindiniuose sektoriuose (t. y. sanglaudos politika, urbanistikos politika ir finansavimo priemonės, aplinkosaugos teisės aktai, pramonės politika, socialiniai teisės aktai ir transportas), kurie yra svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms, įnašu;

14.

toliau remia sisteminius ES teisės aktų ex post vertinimus, nes tai yra veiksminga pažangaus reglamentavimo priemonė;

15.

apgailestauja, kad – nepaisant 2011 m. Regionų komiteto nuomonėje dėl pažangaus reglamentavimo pateiktų reikalavimų ir to, kad REFIT komunikate tokia galimybė pripažįstama, – Regionų komitetui nebuvo pasiūlyta bendradarbiauti vertinimo procese;

16.

atkreipia dėmesį į darbus, nuveiktus įgyvendinant Administracinės naštos mažinimo veiksmų programą; pabrėžia, kad iki šiol daugiausia pasiekta iš esmės tose srityse (t. y. įmonių teisės, įmonių apmokestinimo ir kt.), kurios nėra itin svarbios vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl būtų naudinga įtraukti vietos valdžios institucijoms svarbesnes sritis, pavyzdžiui licencijų ar leidimų suteikimo. Vis dėlto pripažįsta, kad ši programa padeda keisti reglamentavimo kultūrą, kuri galiausiai gali būti naudinga viešojo administravimo institucijoms;

17.

primena reglamentavimo aplinkos supaprastinimo svarbą, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių ištekliai, skirti teisės aktams įgyvendinti, dažnai yra riboti ir nuolat mažėja. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie didelį skaičių atskaitomybės reikalavimų, kurių našta dažnai perkeliama plačiajai visuomenei ir įmonėms;

18.

pabrėžia, kad supaprastinimas galėtų padėti iš esmės sumažinti teisės aktų įgyvendinimo išlaidas, kurias patiria ne tik įmonės, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius būtų galima perskirstyti kitoms svarbioms viešosioms paslaugoms teikti;

19.

primena savo įsipareigojimą padėti aukšto lygio grupei vykdyti jos užduotis, visų pirma susijusias su nauja veiklos kryptimi: daugiausia dėmesio skirti didesniam viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumui ir geresniam jų reagavimui į suinteresuotųjų subjektų ir MVĮ poreikius;

20.

pabrėžia aukšto lygio grupės darbo skaidrumo ir atskaitomybės svarbą;

21.

pritaria siūlymui toliau stebėti Administracinės naštos mažinimo veiksmų programos („ABR plus“) įgyvendinimo eigą siekiant užtikrinti, kad pastangos 25 proc. mažinti biurokratizmą atneštų naudos valstybių narių įmonėms ir MVĮ;

22.

apgailestauja, kad REFIT komunikate neatsižvelgiama į alternatyvius reglamentavimo būdus arba paties reglamentavimo alternatyvas;

23.

teigiamai vertina pasiūlymus nuolat tobulinti poveikio vertinimus; teikti išsamesnius ir kritiškus vertinimus, kurie būtų neatsiejama politikos dalis, taip pat rengti aktyvesnes konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir teikti didesnę paramą ES teisės aktams įgyvendinti;

24.

pakartoja, kad atliekant pasiūlymų dėl teisėkūros ir politikos poveikio vertinimus, turėtų būti reikalaujama įtraukti pagrindinių svarstomų politikos sprendimų teritorinį aspektą (vietos ir regionų aspektai, finansiniai ir administraciniai padariniai nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms). Primena, kad taip yra dėl teritorinės sanglaudos, kaip vieno iš Sąjungos tikslų pripažinimo (ES sutarties 3 straipsnis), ir dėl nustatytos pareigos „atsižvelgti į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią <…> regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms <…>, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti“ (SESV Protokolo Nr. 2 5 straipsnis);

25.

apgailestauja, kad peržiūrint Regionų komiteto ir Europos Komisijos bendradarbiavimo susitarimą nebuvo nustatytas pagrindas struktūruotam bendradarbiavimui poveikio vertinimo srityje ir ragina Europos Komisiją bei atskirus generalinius direktoratus apsvarstyti galimybę Regionų komitetui, kaip instituciniam partneriui, dalyvauti atliekant poveikio vertinimą. Kai vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja ankstyvajame jų rengimo etape, ES teisės aktus būna lengviau įgyvendinti ir jie sulaukia didesnio pritarimo;

26.

pabrėžia, kad Europos Parlamento ar Tarybos pasiūlymų dėl teisės aktų esminiai pakeitimai gali turėti įtakos vietos valdžios institucijoms ir regionams. Todėl ragina Parlamentą ir Tarybą, nusprendus atlikti tokių pakeitimų poveikio vertinimus, prašyti Regionų komiteto pagalbos;

27.

todėl ragina Europos Parlamentą ir Tarybą tobulinti poveikio vertinimą arba steigti savo poveikio vertinimo skyrius, kad poveikį būtų galima vertinti skirtingais požiūriais, įskaitant teritorinį, taip pat gerinti, derinant su Komisija, komunikavimo su regionų ir vietos valdžios institucijomis kanalus;

28.

prašo įtraukti Regionų komitetą atnaujinant 2014 m. atliktinų poveikio vertinimų gaires ir primena, kad jis padėjo rengti konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis rengiant 2009 m. poveikio vertinimo gaires;

29.

primena savo abejones dėl pasiūlymų patikėti išorės ekspertams atlikti poveikio vertinimą. Tačiau jeigu Komisija, siekdama užtikrinti didesnį Poveikio vertinimo valdybos (angl. IAB) nepriklausomumą, nuspręs padidinti šios valdybos narių skaičių, Regionų komitetas mano, kad tokiu atveju valdyboje turėtų būti atstovaujama vietos ir regionų valdžios institucijų interesams, nes labiausiai tikėtina, kad būtent šis valdymo lygmuo dalyvaus įgyvendinant svarstomą pasiūlymą;

30.

teigiamai vertina Europos Komisijos konsultavimosi politikos peržiūrą ir ragina Komisiją konkrečiai įgyvendinti šios peržiūros išvadas, visų pirma konsultacijų dalyviams suteikti kokybiškesnę grįžtamąją informaciją;

31.

ragina Komisiją įtraukti Regionų komitetą, įskaitant Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančias asociacijas, į būtiniausių konsultavimosi standartų peržiūrą;

32.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina užtikrinti konsultacijų proceso žinomumą, be to, visos institucijos turėtų būti raginamos apsvarstyti, kaip geriau panaudoti tarpusavyje susijusias naujas informacines ir ryšių technologijas, kad būtų sukurtos sąlygos rengti konsultacijas ir viešinti jų rezultatus;

33.

pritaria, jog būtina dėti daugiau pastangų poveikiui apskaičiuoti, aiškiau pristatyti svarbiausius rezultatus, rengti konsultacijas dėl poveikio vertinimų projektų, kad suinteresuotosios šalys, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos, galėtų pareikšti savo nuomonę ankstyvuoju proceso etapu ir geriau suprastų rezultatus;

34.

siekdamas užtikrinti visišką skaidrumą ir grįžtamąją informaciją, pritaria, kad per konsultacijas pateikti pasiūlymai būtų skelbiami viešai. Poveikio vertinime Europos Komisija taip pat turėtų nurodyti, kokių veiksmų ėmėsi atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus;

35.

ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant konsultacijų dokumentų vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas. Mano, kad konsultacija negali būti laikoma reprezentatyvia, jeigu piliečiai negali susipažinti su dokumentais savo gimtosiomis kalbomis;

36.

rekomenduoja stiprinti Europos Komisijos ir Regionų komiteto dvikryptį bendradarbiavimą: siekiant didesnio skaidrumo apie Regionų komiteto tikslines konsultacijas galėtų būti skelbiama interneto svetainėje „Jūsų balsas Europoje“, o Regionų komitetas apie Europos Komisijos rengiamas konsultacijas taip pat galėtų reguliariai skelbti savo informacijos sklaidos priemonėmis, jeigu tai papildytų ir sustiprintų tiesioginį konsultavimąsi su regionų ir vietos valdžios institucijomis;

37.

pripažįsta, kad konsultacijos su ES patariamosiomis įstaigomis pagal ES sutarties 11 straipsnį nėra viešosios konsultacijos; tai yra specialus Sutartyse nustatytas reikalavimas institucijoms; vis dėlto ragina atskirus generalinius direktoratus ir Europos Komisijos tarnybas nuosekliai laikytis šio reikalavimo;

38.

įsipareigoja kompleksiškai peržiūrėti savo konsultavimosi priemones ir tinklus pagal Europos Komisijos audito metodą;

39.

mano, kad perteklinis reglamentavimas – tai tokia praktika, kai valstybės narės, perkeldamos ES direktyvas į nacionalinę teisę, nustato didesnius nei būtiniausi reikalavimai;

40.

mano, kad ES lygmeniu reikėtų nustatyti tipinę perteklinio reglamentavimo apibrėžtį, kuri padėtų siekti teisinio tikrumo įgyvendinant ir taikant ES teisę ir leistų atlikti lyginamąją analizę ir įvertinti valstybių narių tvirtinimus, kad jų reglamentavimas nėra perteklinis;

41.

mano, kad į perteklinio reglamentavimo apibrėžtį galėtų būti įtraukti atvejai, kai:

42.

pripažįsta, kad ES teisėje nėra draudžiamas perteklinis reglamentavimas, o kai kuriais atvejais nacionaliniuose arba regioniniuose teisės aktuose numatyta aukštesnio lygio apsauga, palyginti su į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, gali būti pateisinama; tai galėtų būti taikoma aplinkos apsaugai (SESV 193 straipsnis), teisės aktams, kuriais siekiama užtikrinti darbuotojų apsaugą (SESV 153 straipsnio 4 dalis), teisės aktams dėl žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo darinių kokybės bei saugos standartų (SESV 168 straipsnio 4 dalies a punktas) ir vartotojų apsaugai (SESV 169 straipsnio 4 dalis);

43.

taip pat pabrėžia, jog svarbu atlikti nacionalinį šių priemonių poveikio vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad Europos lygmeniu vertinamos skirtingos poveikio rūšys, įskaitant teritorinį aspektą ir regioninį poveikį;

44.

vis dėlto rekomenduoja, kad tokias papildomas priemones reikėtų tinkamai pagrįsti, kad piliečiai netapatintų nacionalinio ir ES reglamentavimo, nes tai sustiprina įspūdį, kad būtent ES organai nustato perteklinį reglamentavimą;

45.

pakartoja savo ir Komisijos nuomonę, kad valstybės narės privalo atsisakyti perteklinio reglamentavimo, t. y. nenustatyti griežtesnių reikalavimų, nei ES teisės aktuose, jei dėl to nauji teisės aktai darosi sudėtingesni ir didėja vietos ir regionų valdžios institucijų, įmonių ir visuomenės patiriamos išlaidos;

46.

džiaugiasi, kad Europos Komisija pripažįsta nacionalinių parlamentų vaidmenį, kurį jie atlieka užtikrinant pažangų reglamentavimą, ypač teisingai taikant subsidiarumo principą;

47.

ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą atsižvelgti į įstatymų leidybos įgaliojimus turinčių regioninių parlamentų statusą ir šiuo atveju kaip informacijos šaltinį galėtų nurodyti Regionų komiteto Subsidiarumo stebėsenos tinklui priklausančią REGPEX platformą;

48.

mano, kad Europos Komisija, padėdama valstybėms narėms įgyvendinti teisės aktus, taip pat turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų specifiką, o tais atvejais, kai už jų įgyvendinimą atsako regionų ar vietos valdžios institucijos, joms turėtų būti teikiama tiesioginė parama;

49.

siūlo įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) Regionų komitetui, vietos valdžios institucijoms ir regionams suteikti reikšmingą vaidmenį;

50.

teigiamai vertina Europos Komisijos požiūrį, kad pažangus reglamentavimas yra bendras visų ES institucijų, įskaitant Regionų komitetą, tikslas. Ragina Europos Parlamentą ir Tarybą vienodai sąžiningai įgyvendinti pažangaus reglamentavimo darbotvarkę ir REFIT programą, kad kuo labiau būtų sumažinta papildoma našta, galinti atsirasti dėl jų teikiamų teisės aktų pakeitimų;

51.

teigiamai vertina tai, kad atnaujintame bendradarbiavimo susitarime su Europos Komisija atsižvelgiama į tai, kad Komiteto veikla siejasi su daugeliu pažangaus reglamentavimo aspektų. Siūlo, kad su Europos Parlamentu ir Taryba taip pat būtų deramasi dėl panašių bendradarbiavimo susitarimų;

52.

primena, kad institucijos bendrai atsako už piliečių, įmonių ir visos visuomenės informavimą apie pažangaus reglamentavimo priemonių naudą ir įsipareigoja apie tai informuoti vietos ir regionų valdžios institucijas.