This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012SC0136
COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT EXECUTIVE SUMMARY OF THE IMPACT ASSESSMENT Accompanying the document Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on electronic identification and trust services for electronic transactions in the internal market
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedamas prie dokumento Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedamas prie dokumento Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje
/* SWD/2012/0136 final - COD 2012/0146 */
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedamas prie dokumento Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje /* SWD/2012/0136 final - COD 2012/0146 */
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS
DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedamas prie dokumento Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl elektroninės
atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo
paslaugų vidaus rinkoje
1. Politinės aplinkybės,
procedūriniai klausimai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Pasitikėjimo
internetine aplinka kūrimas yra svarbus ekonominės plėtros
veiksnys. Trūkstant pasitikėjimo, vartotojai, įmonės ir
valdžios institucijos vengia vykdyti operacijas elektroniniu būdu ir
pradėti naudotis naujomis paslaugomis. Siūloma iniciatyva – sukurti
reguliavimo sistemą – siekiama sudaryti galimybę saugiai ir
sklandžiai vykdyti elektronines įmonių, gyventojų ir valdžios
institucijų tarpusavio operacijas, taip didinant viešojo ir privačiojo
sektoriaus e. paslaugų, e. verslo ir e. prekybos veiksmingumą. Esama tam tikrų
tarpvalstybinių elektroninių paslaugų teikimo
kliūčių ir jas reikia pašalinti. Kad elektroninės
atpažinties, tapatumo nustatymo, parašų ir su tuo susijusios pagalbinės
patikimumo užtikrinimo paslaugos (EANPP) taptų veiksmingomis
pagalbinėmis priemonėmis, o ne kliūtimis, jos turi būti
bendrai pripažįstamos ir priimamos visoje ES. Išsamios
ES lygmens tarpvalstybinės ir tarpšakinės sistemos EANPP srityje
nėra. ES lygmeniu parengta tik elektroninių parašų reguliavimo
sistema, bet nėra elektroninės atpažinties, tapatumo nustatymo ir su
tuo susijusių papildomų paslaugų reguliavimo sistemos. Komisija Europos
skaitmeninėje darbotvarkėje paskelbė, kad ji pasiūlys
teisines priemones, kuriomis bus labiau reguliuojami elektroniniai parašai ir
užtikrintas bendras elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo
pripažinimas, kad būtų pašalintas susiskaidymas ir sąveikumo stoka,
gerinamas skaitmeninis pilietiškumas ir užkirstas kelias elektroniniams
nusikaltimams. Rengdama poveikio
vertinimą Komisija per aptarimus, seminarus ir konferencijas surinko
valstybių narių, Europos Parlamento ir suinteresuotųjų
šalių atsiliepimus. Inicijuota keletas su EANPP susijusių
tyrimų, apžvelgta literatūra. 2011 m. pradėtos viešos
konsultacijos siekiant surinkti duomenis apie tai, kaip elektroninė atpažintis,
tapatumo nustatymas ir parašai gali padėti kurti bendrąją
rinką. Be konsultacijų, atliktas specialus tyrimas, kuriuo buvo
siekiama sužinoti MVĮ būdingas nuomones ir jų poreikius. 2. Problemos apibūdinimas Naudotojai gali patirti
sunkumų mėgindami pasinaudoti tarpvalstybinėmis EANPP.
Pagrindinės kliūtys, trukdančios saugiai ir sklandžiai teikti
tarpvalstybines EANPP, yra šios: 1 – rinkos susiskaidymas: paslaugų teikėjams taikomos skirtingos
taisyklės, priklausiančios nuo to, kokiose valstybėse jie teikia
savo paslaugas. Kiek tai susiję su
elektroniniais parašais, Elektroninių parašų direktyva (1999/93/EB)
įgyvendintas suderinimas yra netobulas. Nustatytos keturios problemos: dėl
skirtingo šios direktyvos aiškinimo valstybėse narėse direktyva nevienodai
įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, viešojo sektoriaus prietaikoms de
facto taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pasenę standartai ir
neaiškūs priežiūros įsipareigojimai, dėl kurių kyla
tarpvalstybinio sąveikumo, elektroninės aplinkos susiskaidymo ir
vidaus rinkos iškraipymo problemų. Kiek tai susiję su
elektronine atpažintimi, dėl skirtingų technologinių
sprendimų, kuriais atskirose valstybėse narėse užtikrinamas
asmenų tapatybės atpažinimas, dėl elektroninės atpažinties
tarpvalstybinio taikymo teisinio tikrumo stokos ir dėl aiškios
atsakomybės už tapatybės duomenų teisingumą trūkumo
kyla nesuderinamumo problemų. Kiek tai susiję su
pagalbinėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, neturint ES teisinės
bazės, nacionaliniai teisės aktai priimami tik kai kuriose
valstybėse narėse ir tik dėl kai kurių tokių
paslaugų, o paslaugų teikėjai, norintys siūlyti savo
paslaugas keliose valstybėse narėse, patiria didelių
išlaidų. Dėl šių dviejų priežasčių kyla
kliūčių vidaus rinkoje ir atsiranda susiskaidymo. 2 – patikimumo ir
pasitikėjimo trūkumas: dėl
elektroninių sistemų patikimumo ir pasitikėjimo jomis
trūkumo, dėl siūlomų priemonių ir teisinės bazės
gali susidaryti įspūdis, kad taikoma mažiau teisinių apsaugos
priemonių nei fizinių operacijų atveju. Elektroninių
parašų atveju nacionaliniai priežiūros
reikalavimai įvairiose valstybėse narėse kokybiniu požiūriu
yra skirtingi, todėl subjektams, kurie remiasi elektroniniais parašais,
sudėtinga įvertinti, kaip paslaugos teikėjas yra
prižiūrimas. Elektroninės
atpažinties ir papildomų patikimumo
užtikrinimo paslaugų atveju dėl nevienodų nacionalinių
teisės aktų naudotojai vargiai gali jausti saugūs internetu
atlikdami tarpvalstybines operacijas. Keturios
pagrindinės šių problemų priežastys: A. Pernelyg siaura
dabartinės teisinės bazės taikymo sritis EANPP paslaugos yra
būtinos tam, kad būtų galima vykdyti labai įvairias
elektronines operacijas, pvz., teikti elektroninės bankininkystės
arba elektronines sveikatos priežiūros paslaugas. ES lygmeniu taikoma
ribota arba netobula reglamentavimo sistema, kuri iš esmės skirta
elektroniniams parašams. Nėra specialios sistemos, pagal kurią
būtų užtikrintas bendras elektroninės atpažinties arba pagalbinių
patikimumo užtikrinimo paslaugų, pvz., laiko žymų arba
elektroninių spaudų, pripažinimas ir priėmimas. B. Nepakankamai
gerai koordinuojama elektroninio parašo ir elektroninės atpažinties
plėtra Nacionalinės elektroninės atpažinties
infrastruktūros kurtos atskirai, nederinant veiksmų ES lygmeniu.
Dėl to atsirado tarpvalstybinis techninių sprendimų nesuderinamumas
ir kilo kliūčių elektroninėms operacijoms. Nepakankamas abipusis
pripažinimas ir priėmimas yra viena iš priežasčių, dėl
kurių elektroninių paslaugų naudotojai ir teikėjai EANPP
diegimą vertina skeptiškai. C. Nepakankamai
skaidrios saugumo garantijos Norint parengti pasitikėjimo
vertus sprendimus, būtina sutartinai užtikrinti didelį saugumą.
Tai ypač svarbu norint naudotis paslaugomis, susijusiomis su slaptais
asmens duomenimis, pvz., elektroninių sveikatos priežiūros
paslaugų duomenimis. Direktyvoje 99/93/EB pripažinta, kad gali būti
užtikrintas teisinis tikrumas tik tų elektroninių parašų,
kuriais garantuojamas saugumas ir kurie dėl šios priežasties yra
pakankamai gerai apsaugoti nuo klastojimo arba sukčiavimo (saugūs ir
kvalifikuoti elektroniniai parašai). Naudotojų nuomone,
didžiausia kliūtis yra saugių elektroninės atpažinties
sistemų trūkumas. Kai nėra elektroninei atpažinčiai
taikomos suderintos teisinės sistemos, negalima objektyviai
tarpvalstybiniu mastu įvertinti oficialių elektroninės atpažinties
priemonių saugumo ir patikimumo. Dėl to kyla tarpvalstybinių
kliūčių, trūksta pasitikėjimo ir atsiranda rinkos
susiskaidymo. Dar vienas
rūpestis yra tapatybės vagystė. Saugios elektroninės atpažinties
priemonės gali padėti sumažinti šį pavojų. Jeigu bus
naudojamos blogai apsaugotos elektroninės atpažinties priemonės,
nusikaltėliams bus lengviau įsigyti suklastotų arba ne visai
teisėtų elektroninės atpažinties priemonių. D. Supratimo ir naudotojų pripažinimo trūkumas Dėl
elektroninėms operacijoms atlikti taikomų technologijų
sudėtingumo ir dėl to, kad pagrindinis vaidmuo tenka patikimoms
trečiosioms šalims, susidaro aplinkybės, kuriomis sunku
įvertinti patikimumą. Galutiniams naudotojams, kurie paprastai neturi
pakankamai specialiųjų žinių, pirmiausia turi būti
suteiktas pagrindas pasikliauti taisyklėmis, kuriomis nustatomos aiškios
visų suinteresuotųjų subjektų (patikimumo užtikrinimo
paslaugų teikėjų, galutinių naudotojų ir valdžios
institucijų) teisės ir pareigos. 3. Pamatinis scenarijus Iniciatyvos pamatinis
scenarijus yra jokių naujų reguliavimo priemonių netaikymas.
Manoma, kad pagal šį scenarijų dabartinių problemų raida
būtų tokia: nebūtų
išspręstos susiskaidymo ir suderinamumo problemos:
valstybės narės veikiausiai toliau įgyvendintų
Direktyvą 99/93/EB ir užtikrintų jos įgyvendinimo
priežiūrą; nebūtų
užtikrintas teisinis tikrumas: dėl problemų,
kylančių dėl nepakankamo abipusio elektroninių parašų
pripažinimo ir neturint teisinės bazės, pagal kurią
būtų reglamentuojamas abipusis elektroninės atpažinties ir
pagalbinių patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimas ir
priėmimas, pablogėtų teisinis įvairių tarpvalstybinių
operacijų pripažinimas; nebūtų iki
galo patenkinti naudotojų poreikiai: pagal
dabartinę sistemą neįmanoma išnaudoti visų galimybių,
kurias siūlo technologinė pažanga; būtų
nepakankamai tvirtai paremtos pagrindinės Europos iniciatyvos: ES politikos kryptys, pvz., paslaugų, viešojo pirkimo ir arba
PVM (elektroninių sąskaitų) direktyvos, arba stambūs
informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo
bandomieji projektai[1],
kuriais siekiama pašalinti sąveikumo ir tarpvalstybinio pripažinimo problemas,
susijusias su tam tikrų rūšių elektroninėmis operacijomis, būtų
tik bandomojo pobūdžio, nes trūktų tarpšakinės
teisinės sistemos. 4. Politikos tikslai Nustatyti
keturi bendrieji tikslai: bendrosios skaitmeninės rinkos plėtros
užtikrinimas, svarbiausių tarpvalstybinių viešųjų
paslaugų plėtojimo rėmimas, konkurencijos bendrojoje rinkoje
skatinimas ir stiprinimas, patogumo naudotojams (gyventojams ir
įmonėms) didinimas. Šie tikslai atitinka ES strategines politikos
kryptis, pvz., strategiją „Europa 2020“, Europos
skaitmeninę darbotvarkę, Bendrosios rinkos aktą ir Stabilumo
ir augimo gaires. Specialiaisiais
tikslais apibrėžti pageidaujami su EANPP rinka
susiję rezultatai (kas?), kurie turėtų būti gauti
įgyvendinus veiklos tikslą (kaip?). Kiekvienam specialiajam
tikslui nustatyta keletas veiklos tikslų. 5. Politikos galimybės Įvertintos trys problemų sprendimo
ir pirmiau nurodytų tikslų siekimo galimybių grupės,
susijusios su: 1) numatomos sistemos taikymo sritimi, 2) teisine priemone ir 3)
priežiūros lygiu: ·
pagal pirmąją galimybių grupę,
susijusią su sistemos taikymo sritimi, išnagrinėtos keturios
galimybės: 0 galimybė: Direktyvos
99/93/EB panaikinimas ir jokių reglamentavimo veiksmų, susijusių
su elektronine atpažintimi arba pagalbinėmis patikimumo užtikrinimo
paslaugomis, nesiėmimas Šią galimybę sudaro bet kokių ES
lygmens veiksmų nutraukimas elektroninių parašų srityje.
Direktyva 99/93/EB būtų panaikinta ir nebūtų siūloma
jokių teisinių priemonių, susijusių su abipusiu elektroninės atpažinties
pripažinimu. ·
1 galimybė: jokių politikos
pakeitimų (pamatinis scenarijus). Direktyva 99/93/EB paliekama tokia, kokia yra.
Nesiūloma jokių teisės aktų, susijusių su elektronine atpažintimi. ·
2 galimybė: teisinio tikrumo
didinimas, nacionalinės priežiūros koordinavimo gerinimas ir elektroninės
atpažinties priemonių abipusio pripažinimo ir priėmimo užtikrinimas Direktyvos 99/93/EB taikymo sritis būtų
išplėsta įtraukiant nuostatas dėl „elektroninės atpažinties
schemų, apie kurias pranešta,“ tarpvalstybinio pripažinimo ir
priėmimo[2].
Su elektroniniais parašais susijusios direktyvos nuostatos būtų pakeistos
siekiant pašalinti dabartinius jos trūkumus ir geriau suderinti
nacionalinius priežiūros modelius. ·
3 galimybė: taikymo srities išplėtimas
įtraukiant tam tikras pagalbines patikimumo užtikrinimo paslaugas Pasirinkus šią galimybę, 2 galimybė
būtų išplėsta į pasiūlymo taisymo sritį
įtraukiant pagalbines patikimumo užtikrinimo paslaugas ir
įgaliojimus. Pagrindinės pagalbinės funkcijos, kurios
būtų numatytos teisės akte, yra šios: laiko žymos, elektroniniai
spaudai, ilgalaikė informacijos apsauga, sertifikuotas elektroninių
dokumentų pristatymas, elektroninių dokumentų priimtinumas ir
svetainės tapatumo nustatymas. ·
Pagal antrąją galimybių grupę,
susijusią su teisine priemone, apsvarstytos keturios galimybės: Vieno išsamaus teisės akto
(A galimybė) arba dviejų atskirų teisės aktų
(B galimybė) priėmimas Teisinė priemonė galėtų
būti vienas išsamus teisės aktas, apimantis elektroninę atpažintį,
tapatumo nustatymą ir parašą, arba jos galėtų būti dvi
– Komisijos sprendimas dėl elektroninės atpažinties ir
Elektroninių parašų direktyvos persvarstymas. Direktyva (C galimybė) arba
reglamentas (D galimybė) Teisės aktas galėtų būti
direktyva arba reglamentas. ·
Pagal trečiąją galimybę,
susijusią su priežiūros lygmeniu, apsvarstytos dvi
galimybės: i galimybė: tolesnis nacionalinių
priežiūros schemų taikymas Būtų paliktos dabartinės
nacionalinio lygmens priežiūros schemos, tačiau jos būtų
labiau suderintos nustatant esminius bendruosius reikalavimus. ii galimybė: ES lygmens priežiūros
sistemos sukūrimas Būtų sukurta ES lygmens priežiūros
sistema, skirta mažinti nacionalinių priežiūros priemonių
skirtumus arba juos šalinti. Tai galėtų būti padaryta dviem
būdais: a variantas: esamų
nacionalinių priežiūros schemų pakeitimas viena ES
priežiūros schema ir įstaiga; b variantas: ES
lygmens priežiūros schemos nustatymas ir ES lygmens priežiūros
įstaigos įsteigimas, kartu paliekant veikti nacionalines
priežiūros schemas (kiekviena valstybė narė galėtų
pati pasirinkti kurią schemą taikyti – nuosavą ar Europos). 6. Politikos galimybių ir poveikio
palyginimas Politikos
galimybės įvertintos ir palygintos su pamatiniu scenarijumi (1 galimybė)
naudingumo, veiksmingumo ir nuoseklumo požiūriais. 6.1. Sistemos taikymo sritis 0 galimybė nepadėtų pasiekti poveikio vertinimo ataskaitoje
nurodytų tikslų. Pasirinkus šią galimybę,
nepadidėtų tarpvalstybinių ir tarpšakinių EANPP
pasiūla ir nebūtų plačiau naudojamasi šiomis paslaugomis,
nebūtų užtikrintas tinkamiausias valdymo lygis, nebūtų
skatinama rinkų plėtra, nebūtų sustiprintas Europos
pramonės ir paslaugų sektorių konkurencingumas ir
nebūtų užtikrinta, kad visi galutiniai naudotojai pasinaudotų EANPP
pranašumais. Atvirkščiai – būtų stabdoma technologijų
pažanga EANPP rinkoje, žlugdomas dabartinis darbas, kuriuo siekiama sudaryti
sąlygas teikti tarpvalstybines elektronines paslaugas, ES rinka išliktų
susiskaidžiusi ir skirtųsi pasitikėjimo laipsnis. Pasirinkus
1 galimybę, tikslų nebūtų pasiekta. Liktų
nepašalinti dabartiniai neaiškumai, o su priežiūra susijęs
pasitikėjimo lygis išliktų nevienodas. Nebūtų pašalintas
reguliavimo neaiškumas, toliau didėtų susiskaidymo lygis Europos
Sąjungoje, dėl to būtų iškraipytos konkurencijos
sąlygos vidaus rinkoje ir padidėtų tikimybė, kad
nacionaliniu lygiu bus taikomi skirtingi principai. Pasirinkus 2 galimybę,
padidėtų teisinis tikrumas, pagerėtų priežiūra ir
būtų užtikrintas abipusis elektroninės atpažinties
priemonių pripažinimas ir priėmimas, taip pat būtų stipriai
paremtas kiekvieno iš poveikio vertinio ataskaitoje nurodytų tikslų
siekimas, todėl būtų gauta teigiamų ekonominių ir
socialinių rezultatų ir padarytas teigiamas poveikis aplinkai. EANPP paslaugos
taptų patrauklesnės, todėl padidėtų investicijų
į EANPP infrastruktūrą ir pačias paslaugas grąža. Be
to, nykstant tarpvalstybinėms kliūtims visuose sektoriuose
pagerėtų visų rūšių įmonių galimybės
naudotis EANPP. Būtų atvertos naujos rinkos ir vykdomos naujos
investicijos, todėl būtų skatinamas naujovių diegimas. Sumažėtų
dabartinis rinkos susiskaidymas, nes, sudarius galimybes remtis techniniais
standartais, padidėtų tarpvalstybinis sąveikumas. Bendras elektroninės atpažinties
pripažinimas ir priėmimas dar labiau sumažintų dabartines
kliūtis kurti bendrą rinką. Be to, tikėtina, kad, suvienodinus
priežiūrą, dėl bendrų esminių reikalavimų taikymo
padidėtų pasitikėjimas, būtų lengviau atskleisti
klastotes ir užkirsti kelią tapatybės vagystėms. Pasirinkus 3 galimybę,
EANPP paslaugos taptų patrauklesnės, todėl, išplėtus
sistemą taip, kad į ją būtų įtrauktos tam tikros
pagalbinės patikimumo užtikrinimo paslaugos, padidėtų teigiamas
jų poveikis. Manoma, kad 3 galimybė
tinkamesnė už 0, 1 ir 2 galimybes, nes turėtų didelio
teigiamo poveikio saugioms ir patogioms elektroninėms operacijoms. 6.2. Teisinė priemonė Visapusišką sistemą nustačius viena
priemone, būtų užtikrintas teisės aktų, kuriais
reglamentuojami įvairūs EANPP aspektai, nuoseklumas. Priėmus dvi
atskiras priemones, gali būti, kad atsiras skirtumų tarp
teisinių nuostatų, priimtų dėl elektroninių
parašų ir dėl elektroninės atpažinties, ir – dar svarbiau –
iniciatyvos gali būti grindžiamos skirtingais principais. Direktyvos priėmimas nepadėtų išspręsti
dabartinių elektroninio parašo sąveikumo problemų,
kylančių dėl skirtingo Direktyvos 99/93/EB perkėlimo į
nacionalinę teisę. Reglamentas būtų pradėtas taikyti betarpiškai, neteikiant
išaiškinimo, todėl būtų užtikrinta didesnė darna, taigi jis
būtų tinkamesnė siūlomų teisės aktų
tikslų siekimo priemonė. Atrodo, kad vienas reglamentas
būtų veiksmingiausias tikslų siekimo būdas. 6.3. Priežiūros lygis Pasirinkus i galimybę, pagal
naujuosius teisės aktus būtų paliktos esamos nacionalinio
lygmens priežiūros sistemos ir nustatyti bendri esminiai reikalavimai
paslaugų teikėjams. ES lygmeniu taikant bendrus elektroninių
parašų ir pagalbinių patikimumo užtikrinimo paslaugų principus,
būtų padidintas priežiūros veiksmingumas, teisinis tikrumas ir
elektroninių operacijų patikimumas bei pasitikėjimas jomis. Pasirinkus ii galimybę, visoje
ES būtų užtikrinta vienoda, veiksminga ir labai kokybiška
priežiūra. B variantas suteikia daugiau lankstumo nei bendros
ES priežiūros įsteigimas pagal a variantą:
valstybėms narėms, kuriose nėra įsisteigusių
patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų arba kuriose jų yra
mažai, gali būti naudinga perduoti priežiūros pareigas ES lygmens
priežiūros įstaigai. Likusios valstybės narės
norėdamos galėtų toliau taikyti savo priežiūros schemas.
Tačiau pasirinkus centralizuotos ES priežiūros modelį,
kiltų subsidiarumo problemų. Siekiant
užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi, tinkamiausia būtų i galimybė. 7. ES veiksmų pagrindas, ES
pridėtinė vertė ir subsidiarumas Kaip ir Direktyvos 99/93/EB
atveju, teisės akto pasiūlymo pagrindas yra SESV 114 straipsnis
dėl vidaus rinkos, nes juo siekiama pašalinti esamas vidaus rinkos veikimo
kliūtis, skatinant abipusį elektroninės atpažinties, tapatumo
nustatymo, parašų ir pagalbinių patikimumo užtikrinimo paslaugų
pripažinimą ir priėmimą tarpvalstybiniu lygmeniu, kai to reikia
elektroninėms operacijoms vykdyti. Kadangi
EANPP nėra teritorinio
pobūdžio, ES lygmens veiksmai yra tinkami ir proporcingi siekiant
įgyvendinti bendrąją skaitmeninę rinką. Nėra
pagrindo manyti, kad tokius pat rezultatus būtų galima gauti
valstybių narių taikomomis reguliavimo priemonėmis. Todėl
ES veiksmai yra būtini, proporcingi ir pateisinami. 8. Stebėjimas ir vertinimas Komisija stebėtų teisės
aktų taikymą nuolat palaikydama dialogą su suinteresuotosiomis
šalimis ir rinkdama statistinius duomenis; praėjus ketveriems metams nuo
teisės akto įsigaliojimo teiktų Europos Parlamentui ir Tarybai
ataskaitas apie jo poveikį. [1] http://ec.europa.eu/information_society/activities/ict_psp/about. [2] E. atpažinties schema, apie kurią pranešta
– tai e. atpažinties schema, apie kurią valstybė narė
pranešė Komisijai tarpvalstybinio pripažinimo tikslais.
E. atpažinties schema, apie kurią pranešta, sąvoka apima ne tik
viešojo sektoriaus išduodamas e. atpažinties priemones: valstybės
narės taip pat gali pranešti apie privataus sektoriaus išduodamas e.
atpažinties priemones, kurias jos pripažįsta kaip tinkamas naudoti jų
teikiamų viešojo sektoriaus paslaugų srityje. Šį principą
svarbu taikyti todėl, kad ne visų valstybių narių valdžios
institucijos išduoda e. atpažinties priemones. Jeigu teisės aktas
būtų grindžiamas tarpšakiniu principu, privatus sektorius
galėtų įtraukti naudojamas e. atpažinties priemones, apie kurias
pranešta, į elektronines paslaugas, kai reikalingas saugus elektroninis
tapatybės nustatymas.