This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0776
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on occurrence reporting in civil aviation amending Regulation (EU) No 996/2010 and repealing Directive No 2003/42/EC, Commission Regulation (EC) No 1321/2007 and Commission Regulation (EC) No 1330/2007
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007
/* COM/2012/0776 final - 2012/0361 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 /* COM/2012/0776 final - 2012/0361 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO BENDROSIOS APLINKYBĖS 1.1. Bendrosios pasiūlymo
aplinkybės Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje kasmet per
keleivinius reisus įvykstančių avarijų, kuriose žūsta žmonių, rodiklis išlieka
daugmaž vienodas. Prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius oro eismo
apimtis tiek išaugs, kad iki 2030 m. lėktuvų skrydžių skaičius bus beveik
dvigubai didesnis. Taigi nemąžtant avarijų, kuriose žūsta žmonių, rodikliui,
greičiausiai avarijų skaičius dėl nuolat augančios eismo apimties padidės. Dabartinė aviacijos saugos sistema yra visų pirma
reaktyvi sistema, grindžiama technologine pažanga, patikimais teisės aktais,
kurių vykdymas užtikrinamas veiksminga reguliuojamąja priežiūra, ir išsamiais
avarijų tyrimais, kuriuos atlikus pateikiamos rekomendacijos dėl saugos
tobulinimo. Tačiau nors gebėjimas mokytis iš avarijų yra ypač svarbus, vien
reaktyvios sistemos jau pasiekė ribą ir jomis nebegalima užtikrinti tolesnių
patobulinimų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Tarptautinės civilinės aviacijos
organizacija (ICAO) ragina pereiti prie aktyvesnio įrodymais grįsto požiūrio į
saugos valdymą. Tokios aktyvios sistemos veiksmingumas smarkiai priklauso nuo
gebėjimo sistemiškai analizuoti visą turimą saugos informaciją, įskaitant informaciją
apie civilinės aviacijos įvykius. Išties be duomenų nustatyti pavojų saugai
neįmanoma, nes be patikimos informacijos visi mėginimai išaiškinti pavojus būtų
pagrįsti tik spėlionėmis. Europos Sąjungos lygmeniu perėjimas prie
aktyvesnės įrodymais grįstos aviacijos saugos valdymo sistemos jau pradėtas
priėmus Direktyvą 2003/42/EB[1],
kuria visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti privalomą pranešimų apie
įvykius sistemą. Pagal šį teisės aktą valstybės narės prašomos rinkti, kaupti,
saugoti ir dalytis viena su kita informacija apie tam tikrus civilinės
aviacijos įvykius, o aviacijos specialistai privalo pranešti apie įvykius,
atlikdami savo kasdienį darbą. 2007 m. šis teisės aktas buvo papildytas
dviem įgyvendinimo reglamentais[2].
Pirmuoju įkurta Europos centrinė saugykla (ECR), kurioje pertvarkoma visa
valstybių narių surinkta informacija apie visus civilinės aviacijos įvykius, o
antruoju nustatytos ECR saugomos informacijos sklaidos taisyklės. Šiandien ECR
saugoma informacijos apie 600 tūkst. įvykių ir šis skaičius kasdien auga. 1.2. Pasiūlymo teikimo priežastys Direktyva 2003/42/EB įpareigojus teikti pranešimus
apie įvykius, nustatytas pagrindas Europoje Sąjungoje kurti aktyvesnę įrodymais
grįstą aviacijos saugos valdymo sistemą. Tačiau šiuo metu nei Europos Sąjunga,
nei jos valstybės narės nėra pakankamai pajėgios panaudoti įgytą patirtį
avarijų prevencijai, o dabartinių teisės aktų nepakanka, kad būtų užkirstas
kelias avarijų ir susijusių žūčių skaičiaus augimui dėl numatomo eismo
intensyvėjimo. Šią padėtį lemia kelios su Europos teisės aktais
susijusios priežastys. Pirmiausia susidaro vaizdas, kad ne apie visus
saugos įvykius teikiama pakankamai informacijos, nors žinoma, kad be duomenų
nustatyti pavojus saugai sudėtinga. Tokią padėtį iš dalies lemia tai, kad
skirtingų valstybių narių pranešami duomenys apima nevienodus įvykius. Be to,
taip yra ir dėl to, kad asmenys bijo pranešti duomenis (teisingumo principo
problema). Iš tiesų, jei norime gauti informacijos apie visus įvykius, turime
užtikrinti visišką pasitikėjimą sistema, nes asmenys visų pirma prašomi
pranešti apie klaidas, kurias jie gali būti padarę arba prie kurių jie gali
būti prisidėję. Vis dėlto valstybėse narėse asmenims teikiama nevienoda
apsauga, tad jie bijo būti nubausti savo viršininkų arba patraukti baudžiamojon
atsakomybėn. Be to, informacijos gaunama ne apie visus įvykius ir dėl to, kad
Europos Sąjungos mastu netaikomas įpareigojimas nustatyti savanorišką pranešimo
sistemą, papildančią privalomas sistemas, taip pat nepakankamai aiškūs
pranešimų apie įvykius įpareigojimai ir informacijos srautas. Antra, duomenų apie įvykius integravimas nėra nei
suderintas, nei sistemiškas, todėl informacijos kokybė prasta, o duomenys –
neišsamūs. Dėl tokios padėties nukenčia informacijos nuoseklumas ir
naudingumas, menksta galimybės panaudoti ją saugos tikslais. Trečia, egzistuoja teisinės ir organizacinės
kliūtys, trukdančios užtikrinti tinkamą prieigą prie Europos centrinėje
saugykloje laikomų duomenų. Europos teisės aktais tikrai įpareigojama iš tam
tikros informacijos pašalinti asmeninius duomenis. Nors tokiomis nuostatomis
siekiama apsaugoti neskelbtiną saugos informaciją, iš tikro jas taikant
valdžios įstaigų nepasiekia svarbūs su sauga susiję faktai, kaip antai faktinis
įvykio aprašymas. Galiausiai dabartiniuose teisės aktuose nėra
nuostatų, kuriomis valstybėms narėms būtų nurodoma, kaip reikėtų naudoti
surinktus duomenis. Vis dėlto priėmus minėtą direktyvą tarptautiniu lygmeniu
buvo susitarta dėl informacijos, surinktos naudojantis pranešimų apie įvykius
sistemomis, analizės principų ir paskesnių veiksmų, tačiau į Europos teisės
aktus šie susitarimai dar neperkelti. Todėl atskirose valstybėse narėse
susiklostė gana skirtinga ir prieštaringa praktika. 1.3. Pasiūlymo tikslai Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – padėti
mažinti orlaivių avarijų ir su jomis susijusių žūčių skaičių, tiek
nacionaliniu, tiek Europos mastu tobulinant esamas sistemas, t. y.
pasitelkti informaciją apie civilinės aviacijos įvykius saugos spragoms šalinti
ir avarijų prevencijai užtikrinti. Konkretūs tikslai: (1)
užtikrinti, kad būtų renkama informacija apie visus
įvykius, keliančius arba galinčius kelti pavojų aviacijos saugai, ir pagal šią
informaciją būtų nustatoma visapusiška ir aiški saugos pavojų padėtis Europos
Sąjungoje ir valstybėse narėse; (2)
užtikrinti, kad apie praneštus įvykius surinkti ir
nacionalinėse duomenų bazėse bei ECR saugomi duomenys būtų išsamūs ir aukštos
kokybės; (3)
užtikrinti, kad visa ECR saugoma saugos informacija
atitinkamoms valdžios institucijoms būtų leidžiama deramai naudotis tik saugos
gerinimo tikslu; (4)
užtikrinti, kad įvykiai, apie kuriuos pranešta,
būtų veiksmingai analizuojami, pavojai saugai – nustatomi ir atitinkamais
atvejais mažinami, o taikomų veiksmų saugos veiksmingumas – stebimas. 1.4. Pasiūlymo srityje
galiojančios nuostatos Pasiūlyme siūloma priimti reglamentą dėl pranešimų
apie civilinės aviacijos įvykius. Naujasis reglamentas skirtas pakeisti ir
panaikinti dabartinę Direktyvą 2003/42/EB, jos įgyvendinimo taisykles,
Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentą (EB)
Nr. 1330/2007 bei iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 996/2010[3]. Jokiomis kitomis nuostatomis
bendros pranešimų apie įvykius sistemos kūrimas Europos Sąjungoje nėra
tiesiogiai nustatomas. 1.5. Derėjimas su kitomis Europos
Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Ši iniciatyva – tai vienas iš veiksmų, būtinų
kuriant bendrą Europos transporto erdvę, kaip aprašyta 2011 m. Komisijos
baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.
Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos
kūrimas“[4].
Be to, tokios iniciatyvos paskatinta imtis Komisijos komunikate „Europos
aviacijos saugos valdymo sistemos sukūrimas“[5]. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis ir tiriamųjų duomenų naudojimas Per pasirengimo etapą, laikantis Komisijos
konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis bendrųjų principų ir būtiniausių
reikalavimų, vyko plataus masto konsultacijos. Komisija konsultavosi su visomis 27 valstybėmis
narėmis, 2011 m. balandžio 7 d. išsiųsdama joms klausimyną. Komisija
gavo atsakymus iš visų valstybių narių, išskyrus vieną. Be to, Komisijos
atstovai lankėsi kai kuriose valstybėse narėse. Komisija nuo 2011 m. birželio 24 d. iki
2011 m. rugsėjo 15 d. konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis ir
plačiąja visuomene per viešas konsultacijas, vykusias interneto svetainėje
„Jūsų balsas Europoje“. Iš viso gautas 61 atsakymas[6]. Taikant Komisijos sprendimą 98/500/EB[7], tam tikrais apžvalgos
klausimais pateikti oficialias išvadas paprašytas Civilinės aviacijos
socialinio dialogo komitetas. Be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 996/2010 7
straipsnio 3 dalį nuomonę paprašytas pateikti ir Europos civilinės aviacijos saugos
tyrimų institucijų tinklas. Visos suinteresuotosios šalys ir valdžios
institucijos pakviestos dalyvauti 2012 m. balandžio 19 d. Komisijos
surengtame praktiniame seminare, kuriame nagrinėta teisingumo principo
problema[8].
Be to, Komisija paprašė Europos duomenų apsaugos
pareigūno pateikti nuomonę. Galiausiai buvo atliktas civilinės aviacijos įvykių
bendros rizikos klasifikacijos nustatymo tyrimas. Komisija naudojosi visa šia gauta informacija,
rengdama poveikio vertinimą ir pasiūlymą. 2.2. Poveikio vertinimas Poveikio vertinime apžvelgtos įvairios nagrinėtos
galimybės. Vertinant Direktyvos 2003/42/EB keitimo galimybes, svarstyti trys
politikos priemonių rinkiniai ir galimybė iš viso nekeisti esamos situacijos. 1-ojo rinkinio politikos priemonėmis siekiama
pagerinti esamą sistemą, t. y. keičiant teisės aktus tik tiek, kiek
reikia, ir, kai įmanoma, priimant rekomendacijas ir gaires nustatyti
visapusiškos pranešimų apie įvykius sistemos pagrindines dalis ir šios sistemos
įnašą stiprinant aviacijos saugą. Jame numatytos mažiau intensyvios politikos
priemonės. 2-asis rinkinys sudarytas iš platesnio užmojo
politikos priemonių, jame numatyta iš esmės peržiūrėti ES teisės aktus,
susijusius su pranešimais apie įvykius. Šiuo rinkiniu siekiama gerinti esamą
sistemą, teisės aktais nustatant būtinus reikalavimus, kuriais visuose
lygmenyse būtų užtikrinta veiksminga pranešimų apie įvykius sistema, ir padėti
mažinti orlaivių avarijų skaičių, nustatant surinktų duomenų analizės procesus,
priimant tinkamas priemones ir stebint sistemos veiksmingumą pagal saugos
gerinimo rezultatus. 3-ojo rinkinio politikos priemonėmis siekiama
pagerinti esamą sistemą, perkeliant valstybių narių pranešimų apie įvykius
įgaliojimus į ES lygmenį ir nustatant, kaip ir 2-uoju politikos priemonių
rinkiniu, įvykių analizės reikalavimus bei priimant būtinus saugos veiksmus ir
pagerinimo rezultatų stebėjimą. Pagal šį rinkinį numatoma pareigą nustatyti ir
valdyti pranešimų apie įvykius sistemas perduoti Europos aviacijos saugos
agentūrai (EASA). Atsižvelgiant į skirtingų politikos priemonių
rinkinių vertinimą pagal veiksmingumo, efektyvumo ir nuoseklumo kriterijus,
rekomenduojama įgyvendinti 2-ąjį rinkinį, nes jo nauda bus gerokai didesnė už
sąnaudas. Poveikio vertinime yra įrodyta, kad nustatytus tikslus visiškai
atitinka tik ši galimybė. Todėl šis politikos priemonių rinkinys yra šio
pasiūlymo pagrindas. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Pasiūlymo santrauka 3.1.1. Geresnis informacijos apie
įvykius surinkimas Pasiūlymu nustatoma aplinka, tinkama siekiant
užtikrinti, kad būtų pranešama apie visus įvykius, keliančius arba galinčius
kelti grėsmę aviacijos saugai. Pirmiausia pasiūlymu paliekama prievolė nustatyti
privalomas pranešimų apie įvykius sistemas ir nurodomi asmenys, privalantys
teikti pranešimus, bei įvykiai, apie kuriuos privaloma pranešti pagal pranešimų
apie įvykius sistemos reikalavimus. Be privalomos sistemos, pasiūlymu
nustatomas reikalavimas nustatyti savanoriškas sistemas, kurių paskirtis –
rinkti informaciją apie įvykius, apie kuriuos nepranešta naudojantis privaloma
sistema. Pasiūlyme taip pat yra nuostatų, kuriomis
užtikrinama tinkama aplinka, skatinanti aviacijos specialistus pranešti su
sauga susijusios informacijos nebijant bausmės, išskyrus rimto aplaidumo
atvejus. 3.1.2. Informacijos srauto
paaiškinimas Dabartine direktyva asmenys įpareigojami pranešti
apie įvykius tiesiogiai valstybių narių valdžios institucijoms, nors iš tikro
šios institucijos daugumą pranešimų gauna iš organizacijų, kurios vykdydamos
savo saugos valdymo procesą renka šią informaciją iš asmenų. Pasiūlymu
atsižvelgiama į šį faktą ir nustatomi reikalavimai organizacijoms.
Organizacijos ir valstybės narės įpareigojamos nustatyti pranešimų apie įvykius
sistemas, kuriomis sudaromos sąlygos nustatyti pavojus saugai. Organizacijų
surinkta informacija apie įvykius turi būti perduodama valstybių narių
kompetentingoms institucijoms arba atitinkamais atvejais Europos aviacijos
saugos agentūrai. Visa valstybių narių, organizacijų ir EASA surinkta
informacija apie įvykius yra apibendrinama Europos centrinėje saugykloje. 3.1.3. Kokybiškesni ir išsamesni
duomenys Keletu pasiūlymo nuostatų siekiama gerinti
pranešimų apie įvykius kokybę ir išsamumą ir taip sudaryti sąlygas nustatyti
pagrindines rizikos sritis ir būtinybę imtis veiksmų. Pranešimuose apie įvykius reikės pateikti bent
būtiniausios informacijos, užpildant privalomus laukelius, kaip antai įvykio
data, įvykio kategorija arba įvykio aprašymas. Be to, pasiūlymu nustatoma
prievolė klasifikuoti įvykius pagal riziką, naudojantis bendra Europos rizikos
klasifikacijos sistema. Visų pirma siekiant pranešimo apie įvykius ir iš
pranešėjo gautos pradinės informacijos nuoseklumo, taip pat reikėtų įdiegti
duomenų kokybės tikrinimo procesą. Galiausiai Komisija palaikys valstybes nares,
siekiančias taikyti griežtesnius duomenų kokybės ir išsamumo standartus,
remdama jų orientacinės medžiagos rengimo ir seminarų organizavimo pastangas.
Taip turėtų būti užtikrintas nuoseklus ir vienodas duomenų integravimas duomenų
bazėse. 3.1.4. Geresnis keitimasis
informacija Pasiūlymu sugriežtinant dabartines taisykles
siekiama tenkinti poreikį geriau keistis informacija. To siekiant valstybių narių ir EASA teisė naudotis
Europos centrinėje saugykloje laikoma valstybių narių ir EASA surinkta informacija
apie įvykius dabar yra taikoma visiems šioje duomenų bazėje saugomiems
duomenims ir informacijai. Visų pirma šios naujos nuostatos leis valstybėms
narėms naudotis saugos duomenimis, susijusiais su jų oro erdvėje įvykusiais
įvykiais, apie kuriuos pranešė ir kuriuos vertino kitos valstybės narės
valdžios institucija. Be to, tais atvejais, kai valdžios institucija,
vertindama pranešimų apie įvykius sistemų surinktus duomenis, nustato saugos
aspektų, kurie gali dominti kitą valdžios instituciją, ji laiku perduoda šią
informaciją tai institucijai. Galiausiai siekiant supaprastinti keitimąsi
duomenimis ir informacija, pasiūlymo tekste prašoma, kad visi pranešimai apie
įvykius būtų suderinami su ECCAIRS programine įranga (šią įrangą naudoja visos
valstybės narės ir ja naudojamasi Europos centrinėje saugykloje) ir atitiktų
ADREP taksonomiją (ICAO taksonomiją, taip pat naudojamą ECCAIRS programinėje
įrangoje). 3.1.5. Geresnė apsauga nuo netinkamo
saugos informacijos naudojimo Suteikus daugiau galimybių naudotis Europos
centrinėje saugykloje saugomais saugos duomenimis ir informacija, būtina
užtikrinti, kad šie duomenys ir informacija būtų naudojami tinkamais tikslais. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu sugriežtinamos taisyklės,
kuriomis užtikrinama, kad, be prievolės užtikrinti surinktų duomenų
konfidencialumą, juos būtų galima sužinoti ir naudoti tik aviacijos saugos
palaikymo arba gerinimo tikslu. Be to, pasiūlymo tekste įpareigojant priimti
išankstinius susitarimus nustatyti nuostatoms, kuriomis būtų įpareigojama rasti
tinkamą dviejų atitinkamų viešųjų interesų (teisingumo ir aviacijos saugos)
pusiausvyrą, mėginama švelninti neigiamą poveikį aviacijos saugai, kurį gali
daryti teisminių institucijų įgaliojimas šiuos duomenis naudoti. 3.1.6. Geresnė pranešėjo apsauga,
kuria užtikrinamas tolesnis informacijos teikimas Siekiant sustiprinti žmonių pasitikėjimą sistema
ir užtikrinti, kad būtų pranešama tinkama saugos informacija, pasiūlyme
griežtinamos taisyklės, susijusios su įvykio pranešėjo apsauga. To siekiant tekste įtvirtinama prievolė iš
pranešimų apie įvykius pašalinti tapatybės duomenis, o prieiga prie
informacijos su tapatybės duomenimis suteikiama tik tam tikriems asmenims. Be
to, valstybės narės prašomos susilaikyti nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo,
išskyrus šiurkštaus aplaidumo atvejus. Sugriežtinama taisyklė, pagal kurią dėl
informacijos, pateiktos laikantis šiame reglamente nurodytų taisyklių,
darbdavys darbuotojų bausti negali, išskyrus rimto aplaidumo atvejus.
Organizacijų taip pat prašoma priimti politikos priemones, kuriomis aprašoma,
kaip užtikrinama darbuotojų apsauga. Galiausiai įsteigiamos nacionalinės tarnybos,
kurioms darbuotojai gali pranešti apie taisyklių, kuriomis užtikrinama jų
apsauga, pažeidimus, o atitinkamais atvejais turi būti patvirtinamos sankcijos. 3.1.7. Informacijos analizės ir
paskesnių veiksmų nacionaliniu lygiu priėmimo reikalavimų nustatymas Pasiūlymu spartinamas perėjimas prie aktyvesnės
įrodymais grįstos saugos sistemos Europoje, nes nustatomi nauji reikalavimai,
kuriais į ES teisę perkeliamos tarptautiniu mastu suderintos taisyklės,
taikomos analizei ir paskesniems veiksmams, susijusiems su surinkta informacija
apie įvykius. Organizacijos ir valstybės narės įpareigojamos
analizuoti informaciją, surinktą naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis,
kad nustatytų pavojus saugai ir imtųsi veiksmų išaiškintoms saugos spragoms
panaikinti. Šių veiksmų efektyvumas yra stebimas pagal saugos gerinimo
rezultatus, o prireikus imamasi papildomų veiksmų. 3.1.8. Veiksmingesnė analizė ES
lygmeniu Reglamento (ES) Nr. 996/2010 19 straipsnyje jau
nustatyta, kad Europos centrinėje saugykloje saugomą informaciją analizuoja
EASA ir valstybės narės. Šis principas įtvirtinamas, o vykstantį
bendradarbiavimą oficialiai valdo Aviacijos saugos analitikų tinklas, kuriam
vadovauja EASA. ES lygmens analize bus papildoma nacionalinė
analizė, visų pirma nustatant galimas saugos problemas ir pagrindines rizikos
sritis Europos mastu. Šį uždavinį palengvins ES rizikos klasifikacijos sistema,
pagal kurią visi valstybių narių surinkti įvykių duomenys bus suklasifikuoti
pagal vienodus principus. Aviacijos saugos analitikų tinklo atliekama
analizė ir veikla duos naudos tiek Europos aviacijos saugos programai, tiek
Europos aviacijos saugos planui. 3.1.9. Didesnis skaidrumas plačiajai
visuomenei Nors pasiūlyme numatomas būtinas tam tikros
informacijos konfidencialumas, juo nustatomas didesnis aviacijos saugos
skaidrumas plačiajai visuomenei, nes nurodoma kasmet skelbti saugos apžvalgas,
kuriose pateikiama informacijos apie vykdant šį reglamentą atliktus veiksmus,
tendencijas ir apibendrintus duomenis. 3.2. Teisinis pagrindas Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalimi. 3.3. Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas
nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Veikdamos savarankiškai
valstybės narės pasiūlyme numatytų tikslų negali deramai pasiekti. ES veiksmai
yra tinkamesni siekiant pasiūlymo tikslų. Pasiūlyme iškeltus tikslus galima lengviau
pasiekti veikiant Europos lygmeniu dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirmiausia
būtina suderinti pranešimų apie įvykius teikimo tvarką ir taisykles, susijusias
su informacijos naudojimu ir apsauga, taip pat su įvykio pranešėjo apsauga.
Antra, saugos sumetimais būtina stiprinti valstybių narių keitimosi informacija
sistemą ir užtikrinti, kad ši informacija būtų analizuojama ir kad visose
valstybėse narėse būtų imamasi paskesnių veiksmų. Be to, tokių tikslų, kaip
prieigos prie ECR duomenų ir ECR duomenų analizės procesų ir priemonių
nustatymas, pasiekti nacionaliniu lygiu neįmanoma, nes jie susiję su Europos
duomenų baze, su kuria susijusių veiksmų turėtų būti imamasi ES lygmeniu.
Veiksmai nacionaliniu lygmeniu yra neabejotinai reikalingi, tačiau jų nepakanka,
siekiant užtikrinti tinkamą sistemos kaip visumos veikimą ir taip prisidėti
prie oro saugos stiprinimo. Iš tikrųjų oro saugos gerinimo tikslo tinkamai
pasiekti pavienėms valstybėms narėms neįmanoma, nes atskiros valstybių narių
valdomos pranešimų sistemos yra ne tokios veiksmingos, kaip koordinuojamas
tinklas, kuriame keičiantis informacija galima išaiškinti galimas saugos
problemas ir pagrindines rizikos sritis Europos lygmeniu. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. 3.4. Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.
Papildomą naštą sektoriui ir nacionalinėms institucijoms sudarys tik veiksmai,
būtini siekiant gerinti sistemos veiksmingumą ir bendrą kokybę. Nors
įgyvendinant pasiūlymo nuostatas, susijusias su analize ir paskesniais
veiksmais dėl įvykių, bus patiriamą sąnaudų, manoma, kad jas atsvers ekonominė
nauda, kurią lems sumažėjęs avarijų ir susijusių žūčių skaičius. 3.5. Pasirinkta teisinė priemonė Teisinė priemonė turėtų būti visuotinai taikoma.
Siūloma priemonė – reglamentas. Kitos priemonės nebūtų tinkamos visų pirma dėl
toliau nurodytų priežasčių: ·
pasiūlymu nustatomos Europos aviacijos saugos
agentūros teisės ir pareigos, todėl direktyva netiktų; ·
daugelis nustatytų dabartinės teisinės sistemos
trūkumų ir probleminių sričių yra susijusios su skirtingu šios sistemos
įgyvendinimu valstybėse narėse. Skirtinga dabartinės direktyvos įgyvendinimo
praktika akivaizdžiai rodo, kad direktyva nėra tinkama priemonė, siekiant
vienodai ir nuosekliai taikyti teisės aktą srityje, kurioje jo reikia saugos
sumetimais. Todėl tinkamiausia teisinė priemonė yra
reglamentas, nes kitomis priemonėmis siūlomų tikslų pasiekti nebūtų galima. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Daugiametėje finansinėje programoje jau numatytas
poveikis biudžetui, susijęs su bendros ES rizikos klasifikacijos sistemos
parengimu ir tolesniu biudžeto asignavimų skyrimu ECCAIRS kūrimui bei Europos
centrinės saugyklos administravimui. Šio pasiūlymo poveikis biudžetui yra susijęs su
papildomais žmogiškaisiais ištekliais, kurių prireiks Europos aviacijos saugos
agentūrai (tiksliau Analitikų tinklui), ir papildomu biudžetu komandiruotėms ir
informavimo veiklai. Abiejų papildomų darbuotojų (2 etatai, kurių
sąnaudos per metus sieks 300 000 EUR) ir papildomo biudžeto sąnaudos
(komandiruočių ir informavimo veiklos sąnaudos per metus sieks
65 000 EUR) bus visiškai padengtos perskirsčius esamus agentūros
išteklius, todėl poveikis ES biudžetui bus neutralus. 5. NEPRIVALOMI DUOMENYS 5.1. Supaprastinimas Pasiūlymu numatomas teisės aktų supaprastinimas,
kadangi vienu teisės aktu – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu – yra
pakeičiama direktyva ir du Komisijos reglamentai, be to, jam įgyvendinti
neprireiks nacionalinių įgyvendinimo priemonių. 5.2. Galiojančių teisės aktų
panaikinimas Priėmus pasiūlymą bus panaikinta dabartinė
Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 bei iš dalies pakeistas
Reglamentas (ES) Nr. 996/2010. 5.3. Europos ekonominė erdvė Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų
būti joje taikomas. 2012/0361 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl pranešimo apie civilinės aviacijos
įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir
panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007
ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą
perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10], pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos
priežiūros pareigūnu[11], laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) reikėtų užtikrinti aukštą ir
vienodą bendrą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį ir dėti visas
pastangas, kad avarijų bei incidentų įvyktų kuo mažiau ir kad visuomenė
pasitikėtų oro transportu; (2) pastarąjį dešimtmetį
civilinės aviacijos avarijų, kuriose žuvo žmonės, skaičius beveik nekito;
nepaisant to, tikimybė, kad dėl prognozuojamo eismo intensyvėjimo per
artimiausius dešimtmečius avarijų skaičius gali padidėti, kelia susirūpinimą; (3) 2010 m. spalio
20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 996/2010 dėl
civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos[12] siekiama užkirsti kelią
avarijoms, sudarant sąlygas sparčiau, veiksmingiau ir kokybiškiau atlikti
saugos tyrimus. Taikant šį reglamentą neturėtų būti trukdoma avarijų ir
incidentų tyrimo procesui, kurį, kaip nustatyta Reglamente (ES)
Nr. 996/2010, vykdo saugos tyrimų institucijos; (4) patirtis rodo, kad dažnai
prieš įvykstant avarijai įvairūs incidentai ir daug kitų trūkumų rodo, kad yra
pavojus saugai. Be to, nors gebėjimas mokytis iš avarijų yra ypač svarbus,
išimtinai reaktyvios sistemos jau pasiekė ribą ir jomis nebegalima užtikrinti
tolesnių patobulinimų. Sąjunga ir valstybės narės turėtų pereiti prie
aktyvesnių įrodymais grindžiamų saugos procesų, kuriais analizuojant visą
turimą saugos informaciją, įskaitant informaciją apie civilinės aviacijos
įvykius, būtų siekiama užkirsti kelią avarijoms; (5) siekiant pagerinti civilinės
aviacijos saugą, reikiama informacija apie civilinės aviacijos saugą turi būti
pranešama, renkama, laikoma, saugoma, platinama, analizuojama, ja turi būti
keičiamasi, be to, remiantis šia informacija turi būti imamasi deramų saugos
veiksmų. Šį aktyvesnį įrodymais grįstą požiūrį turėtų taikyti valstybių narių
atitinkamos aviacijos saugos institucijos, organizacijos (kurios turėtų tokiu
požiūriu grįsti savo saugos valdymo sistemas) ir Europos aviacijos saugos
agentūra (angl. santr. EASA); (6) turėtų būti kuriamos
privalomos ir savanoriškos pranešimų sistemos, sudarančios sąlygas asmenims
pranešti informaciją apie įvykius, o surinkta informacija turėtų būti
perduodama institucijai, atsakingai už veiksmus, kurių pagal informaciją apie
įvykius reikia imtis civilinės aviacijos saugai gerinti; (7) avarijų prevencijos tikslais
įvykius stebi įvairių kategorijų civilinės aviacijos personalas, todėl jis turi
teikti ataskaitas; (8) siekiant surinkti visą
informaciją, kuri gali padėti gerinti aviacijos saugą, be šiuo teisės aktu
numatytų sistemų, reikėtų skatinti kurti kitas priemones informacijai apie
saugą rinkti; (9) saugos tyrimų institucijoms
turėtų būti suteikta neribojama prieiga prie surinktų įvykių duomenų arba jų
valstybių narių saugomų įvykių ataskaitų, kad jos galėtų nuspręsti, kuriems
įvykiams gali reikėti saugos tyrimo, ir parengti saugos pamokas, kuriomis būtų
siekiama gerinti aviacijos saugą; (10) labai svarbu gauti geros
kokybės išsamius duomenis, nes netiksliais duomenimis pagrįsta analizė ir
tendencijos gali lemti klaidingus rezultatus ir paskatinti nukreipti pastangas
ten, kur veiksmai nereikalingi. Be to, dėl tokių netikslių duomenų gali
susvyruoti pasitikėjimas informacija, gaunama naudojantis pranešimų apie
įvykius sistemomis. Siekiant užtikrinti pranešimų apie įvykius kokybę ir
išsamumą, juose turėtų būti pateikiama bent būtiniausia informacija, kuri gali
priklausyti nuo įvykio kategorijos. Taip pat reikėtų įdiegti procesus, kuriais
būtų tikrinama informacijos kokybė ir užtikrinamas pranešimo apie įvykius ir iš
pranešėjo gautos pradinės informacijos nuoseklumas. Be to, pasitelkus Komisijos
pagalbą, reikėtų parengti orientacinę medžiagą, visų pirma siekiant užtikrinti
duomenų kokybę ir išsamumą, taip pat nuoseklų ir vienodą duomenų integravimą duomenų
bazėse. Taip pat reikėtų rengti seminarus, visų pirma Komisijos seminarus,
kuriuose būtų teikiama reikalinga pagalba; (11) reikėtų parengti bendrą
Europos rizikos klasifikacijos sistemą, kad atsižvelgiant į didelės rizikos
pavienius saugos įvykius būtų lengviau nustatyti skubių veiksmų poreikį. Be to,
ši sistema iš apibendrintos informacijos leistų nustatyti pagrindines rizikos
sritis. Tokia sistema turėtų padėti valstybėms narėms vertinti įvykius ir
nutarti, kur tikslingiausia nukreipti pastangas. Vertinant apibendrintą Europos
masto informaciją, ši sistema taip pat leistų nustatyti pagrindines rizikos
sritis Sąjungoje ir padėtų vykdyti veiklą pagal Europos aviacijos saugos
programą ir Europos aviacijos saugos planą. Reikėtų deramai remti pastangas užtikrinti
nuoseklią ir vienodą rizikos klasifikaciją visose valstybėse narėse; (12) siekiant supaprastinti
keitimąsi informacija, pranešimai apie įvykius turėtų būti saugomi duomenų
bazėse, kurios būtų suderinamos su ECCAIRS programine įranga (įranga, kurią naudoja
visos valstybės narės ir kuri naudojama Europos centrinėje saugykloje
pranešimams apie įvykius saugoti) ir atitiktų ADREP taksonomiją (ICAO
taksonomiją, taip pat naudojamą ECCAIRS programinėje įrangoje); (13) kai įvykis susijęs su
valstybėje narėje registruotu arba valstybėje narėje įsisteigusios
organizacijos naudojamu orlaiviu, apie tokį įvykį turėtų būti pranešama, net
jei jis įvyko ne tos valstybės narės teritorijoje; (14) informacija apie įvykius
turėtų būti keičiamasi Sąjungos ribose. Tai visų pirma smarkiai padidins
galimybę nustatyti faktinius arba galimus pavojus. Be to, tai turėtų sudaryti
galimybes valstybėms narėms gauti visą reikalingą informaciją apie įvykius jų
teritorijoje, apie kuriuos pranešta kitai valstybei narei; (15) informacija apie įvykius
turėtų būti keičiamasi tik aviacijos avarijų ir incidentų prevencijos tikslu, o
ne tam, kad būtų nustatyti kaltieji arba atsakingieji arba būtų vertinamas
saugos veiksmingumas; (16) dideliais informacijos
kiekiais visos valstybės narės, Komisija ir EASA našiausiai keistųsi
naudodamosi Europos centrine saugykla; (17) visa su sauga susijusi
informacija, gauta iš Sąjungoje surinktų pranešimų apie įvykius, turėtų būti
laiku perkeliama į Europos centrinę saugyklą. Informacija apie incidentus ir
informacija, gaunama tiriant avarijas ir pavojingus incidentus pagal Reglamentą
(ES) Nr. 996/2010, taip pat turėtų būti perkeliama; (18) informacijai apie
nacionalinius įvykius, laikomai nacionalinėse duomenų bazėse, turėtų būti
taikomas šis reglamentas; (19) saugos informacija, saugoma
Europos centrinėje saugykloje, turi būti be apribojimų prieinama civilinės
aviacijos saugą reglamentuojantiems subjektams, įskaitant EASA, ir avarijas bei
incidentus Sąjungoje tiriančioms institucijoms; (20) suinteresuotosios šalys gali
paprašyti prieigos prie tam tikros informacijos, laikomos Europos centrinėje
saugykloje; (21) geriausiai suinteresuotąsias
šalis, įsisteigusias jų valstybėje narėje, žino keitimosi informacija atstovai,
todėl jie turėtų nagrinėti jų valstybės narės teritorijoje įsisteigusių
suinteresuotųjų šalių prašymus, o prašymus, pateiktus suinteresuotųjų šalių iš
trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, turėtų nagrinėti Komisija; (22) pranešimuose apie įvykius
pateikta informacija turėtų būti analizuojama, išaiškinant riziką saugai. Tai
leistų nustatyti tinkamus veiksmus aviacijos saugai gerinti ir laiku jų imtis.
Informacija apie analizę ir paskesnius veiksmus, susijusius su įvykiais, turėtų
būti išplatinta organizacijoms ir valstybių narių valdžios institucijoms, nes
grįžtamosios informacijos apie įvykius, apie kuriuos buvo pranešta, teikimas
yra gera paskata asmenims pranešti apie įvykius; (23) priimtų saugos priemonių
veiksmingumas turėtų būti stebimas ir prireikus imamasi papildomų veiksmų
tinkamam saugos spragų pašalinimui užtikrinti. Pranešimuose apie įvykius
pateikta informacija taip pat turėtų būti apibendrinta ir naudojama
tendencijoms nustatyti; (24) nustatydamos veiksmus,
įtrauktinus į jų valstybinę saugos programą, ir siekdamos užtikrinti, kad šie
veiksmai būtų grįsti įrodymais, valstybės narės turėtų pasitelkti informaciją
iš surinktų pranešimų apie įvykius ir jų analizės; (25) oro saugos gerinimo tikslo
tinkamai pasiekti pavienėms valstybėms narėms neįmanoma, nes atskiros valstybių
narių valdomos pranešimų sistemos yra ne tokios veiksmingos kaip koordinuojamas
tinklas, kuriame keičiantis informacija galima išaiškinti galimas saugos
problemas ir pagrindines rizikos sritis Sąjungos lygmeniu, todėl nacionaliniu
lygmeniu atliktą analizę turėtų papildyti analizė ir paskesni veiksmai Sąjungos
lygmeniu, kad būtų užtikrinta geresnė aviacijos avarijų ir incidentų
prevencija. Šią Sąjungos lygmens užduotį turėtų vykdyti Aviacijos saugos
analitikų tinklas; (26) tiek Europos aviacijos saugos
programai, tiek Europos aviacijos saugos planui turėtų ypač daug naudos duoti
Aviacijos saugos analitikų tinklo veikla, nes pasitelkus įrodymus bus lengviau
nustatyti Sąjungos lygmeniu įgyvendintinus veiksmus; (27) plačiajai visuomenei turėtų
būti teikiama bendro pobūdžio apibendrinta informacija apie aviacijos saugos
lygį valstybėse narėse ir Sąjungoje. Visų pirma tai informacija apie
tendencijas ir analizes, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu valstybėse
narėse, taip pat apibendrinta informacija apie Europos centrinėje saugykloje
sukauptą medžiagą; (28) civilinės aviacijos saugos
sistema grindžiama išvadomis ir patirtimi, įgyta tiriant avarijas ir
incidentus. Pranešimai apie įvykius ir įvykių informacijos naudojimas saugai
gerinti yra grindžiami įvykio pranešėjo ir už tokios informacijos surinkimą ir
vertinimą atsakingo subjekto tarpusavio pasitikėjimu. Tam būtina griežtai
taikyti konfidencialumo taisykles. Saugos informacijos apsauga nuo netinkamo
naudojimo ir ribota prieiga prie Europos centrinės saugyklos, suteikiama tik
suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms civilinės aviacijos saugos gerinimo
veikloje, užtikrinamas nuolatinis saugos informacijos prieinamumas, taip
sudarant galimybę laiku imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir gerinti aviacijos
saugą. Atsižvelgiant į tai, neskelbtina saugos informacija turėtų būti deramai
saugoma, o jos surinkimas užtikrinamas garantuojant jos konfidencialumą,
šaltinio apsaugą ir civilinės aviacijos srityje dirbančio personalo
pasitikėjimą. Reikėtų nustatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas
informacijos, surinktos naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis,
konfidencialumas, o prieiga prie Europos centrinės saugyklos turėtų būti
apribota. Nacionaliniuose informacijos laisvės įstatymuose reikėtų atsižvelgti
į būtiną tokios informacijos konfidencialumą. Surinkta informacija turėtų būti
tinkamai saugoma, kad ja nebūtų neteisėtai pasinaudota ar ji nebūtų atskleista.
Ją reikėtų naudoti griežtai tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo
tikslu, o ne siekiant nustatyti, kas kaltas ar atsakingas; (29) taikant šį reglamentą apie
įvykį pranešęs asmuo turėtų būti deramai apsaugotas. Todėl iš pranešimų apie
įvykius turėtų būti pašalinti tapatybės duomenys, o pranešėjo duomenys neturėtų
būti įrašomi duomenų bazėse; (30) be to, civilinės aviacijos
sistema taip pat turėtų skatinti aplinką, kurioje lengva savanoriškai pranešti
apie įvykius nesusilaukant bausmės, taip siekiant labiau įtvirtinti teisingumo
principą. Minėta aplinka neturėtų trukdyti priimti veiksmų, būtinų siekiant
palaikyti ar gerinti aviacijos saugos lygį; (31) teisingumo principu grindžiama
aplinka turėtų skatinti asmenis saugiai pranešti susijusią informaciją. Tačiau
ji neturėtų atitraukti asmenų nuo jų įprastinių pareigų. Taigi darbuotojai
neturėtų būti baudžiami dėl informacijos, kurią jie pateikė taikydami šį
reglamentą, išskyrus šiurkštaus aplaidumo atvejus; (32) svarbu pateikti bendrą
šiurkštaus aplaidumo sąvokos paaiškinimą ir taip aiškiai nurodyti ribas, iki
kurių pranešėjas yra apsaugotas nuo nuobaudų ar baudžiamosios atsakomybės; (33) pranešimus apie įvykius turėtų
nagrinėti šiam tikslui paskirti asmenys, nepriklausomi nuo kitų skyrių, kad
būtų paprasčiau įgyvendinamas teisingumo principas ir stiprinamas pasitikėjimas
sistemos darbuotojais; (34) darbuotojams turėtų būti
suteikta galimybė pranešti apie jų apsaugos užtikrinimo principų, numatytų šiuo
teisės aktu, pažeidimus. Valstybės narės turėtų apibrėžti pasekmes, kurias
patirs pranešėjo apsaugos principus pažeidę asmenys, ir atitinkamais atvejais
patvirtinti sankcijas; (35) bijodami save inkriminuoti ir
patirti baudžiamosios atsakomybės pasekmes, asmenys gali susilaikyti ir apie
įvykius nepranešti. Todėl valstybės narės neturėtų pradėti procesinių veiksmų
prieš pranešėją dėl jo pateikto pranešimo, išskyrus šiurkštaus aplaidumo
atvejus. Be to, saugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimas turėtų būti
sustiprintas ir įformintas išankstiniais susitarimais, kuriuose reikėtų
išlaikyti įvairių aktualių viešųjų interesų pusiausvyrą ir, visų pirma, nustatyti
prieigą prie nacionalinėse duomenų bazėse saugomų pranešimų apie įvykius bei jų
naudojimo sąlygas; (36) siekiant užtikrinti, kad šio
reglamento priede pateikta informacija būtų pakankamai lanksti ir atnaujinama,
apibrėžti bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą, atnaujinti priemones,
susijusias su duomenų integravimu Europos centrinėje saugykloje, ir išplėsti
arba apriboti Europos centrinėje saugykloje saugomos informacijos sklaidą,
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų
būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus. Ypač svarbu, kad Komisija
parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais.
Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad
susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti ir Europos
Parlamentui, ir Tarybai; (37) siekiant užtikrinti vienodas
šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti
įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su bendros Europos rizikos klasifikacijos sistemos
įdiegimu ir Europos centrinės saugyklos administravimu. Šie įgaliojimai turėtų
būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių
vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[13]; (38) taikant šį reglamentą turėtų
būti laikomasi visų duomenų tvarkymo ir asmenų apsaugos taisyklių, nustatytų
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl
laisvo tokių duomenų judėjimo[14]
ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms
tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[15]. Taikant šį reglamentą,
išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su Europos centrinėje saugykloje sukauptų
duomenų ir informacijos, apsaugotų griežtesnėmis šiuo reglamentu nustatytomis
taisyklėmis, sklaida, turi būti laikomasi visų duomenų prieigos taisyklių,
nustatytų 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB)
Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos dokumentais[16];
(39) sankcijos visų pirma turėtų
sudaryti galimybę nubausti asmenį arba subjektą, kuris, nesilaikydamas šio
reglamento, netinkamai naudoja pagal šį reglamentą saugomą informaciją, skiria
įvykio pranešėjui nuobaudą ne šiurkštaus aplaidumo atvejais, nesudaro sąlygų,
tinkamų įvykių duomenims rinkti, neanalizuoja surinktos informacijos ir nesiima
veiksmų nustatytoms esamoms ar galimoms saugos spragoms pašalinti, taip pat
nesidalina taikant šį reglamentą surinkta informacija; (40) kadangi šio reglamento tikslo,
t. y. nustatyti bendras pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius
taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jo europinio masto ir
poveikio ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos
Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali
patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą
šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti; (41) Reglamentas (ES) Nr. 996/2010
turėtų būti iš dalies pakeistas; (42) 2003 m. birželio
13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB dėl civilinės
aviacijos įvykių pranešimų[17],
2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 1321/2007, nustatantis įgyvendinimo taisykles, pagal kurias centrinėje
saugykloje integruojama civilinės aviacijos įvykių informacija[18], ir 2007 m. rugsėjo
24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007, nustatantis
informacijos apie civilinės aviacijos įvykius suinteresuotosioms šalims
skleidimo taisyklių taikymą[19],
turėtų būti panaikinti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu siekiama
pagerinti civilinės aviacijos saugą, užtikrinant, kad atitinkama informacija
apie civilinės aviacijos saugą būtų pranešama, renkama, laikoma, saugoma,
platinama, analizuojama, ja būtų keičiamasi, ir kad prireikus remiantis šia
informacija būtų imamasi saugos veiksmų. Juo taip pat numatomos taisyklės,
taikomos Europos centrinėje saugykloje sukauptos informacijos integravimui ir
sklaidai suinteresuotosioms šalims, siekiant suteikti joms informacijos,
būtinos civilinės aviacijos saugai gerinti. 2. Vienintelis pranešimų apie
įvykius tikslas yra avarijų ir incidentų prevencija, o ne kaltės ar atsakomybės
priskyrimas. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: (1)
tapatybės duomenų šalinimas – visų pranešėjo
asmeninių duomenų ir techninių duomenų, kurie gali padėti nustatyti pranešėjo
arba iš pateiktos informacijos galimų numanyti trečiųjų šalių tapatybę,
šalinimas iš pateiktų pranešimų apie įvykius; (2)
Europos aviacijos saugos programa – Sąjungos lygmens
integruotos taisyklės kartu su veikla ir procesais, kuriais Europos lygmeniu
bendrai valdoma sauga; (3)
Europos aviacijos saugos planas – saugos problemų
vertinimas Europos lygmeniu ir susijęs Europos lygmens veiksmų planas; (4)
šiurkštus aplaidumas – akivaizdus tyčinis pareigos
rūpintis nepaisymas, dėl kurio tiesiogiai sukeliama galima numatyti žala
asmeniui ar turtui arba smarkiai pabloginama aviacijos sauga; (5)
incidentas – su orlaivio valdymu susijęs įvykis,
išskyrus avariją, kuris paveikia ar gali paveikti skrydžių saugą; (6)
suinteresuotoji šalis – fizinis ar juridinis asmuo,
oficiali įstaiga, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kurie,
turėdami prieigą prie informacijos apie įvykius, kuria keičiasi valstybės
narės, gali prisidėti prie civilinės aviacijos saugos gerinimo ir priklauso
kuriai nors iš šiuo reglamentu nustatytų suinteresuotųjų šalių kategorijų; (7)
teisingumo principas – principas, pagal kurį
pagrindiniai naudotojai ir kiti asmenys nėra baudžiami už savo veiksmus,
neveikimą ar priimtus sprendimus, atitinkančius jų patirtį ir pasirengimą;
tačiau pagal šį principą šiurkštus aplaidumas, tyčiniai pažeidimai ir
kenkėjiški veiksmai netoleruojami; (8)
įvykis – bet koks įvykis, kuris yra arba galėtų
būti svarbus aviacijos saugai ir kuris visų pirma apima avarijas ir pavojingus
incidentus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 996/2010 2 straipsnio 1 ir
16 dalyse, bei kitus incidentus; (9)
organizacija – organizacija, teikianti aviacijos
produktus ir (arba) paslaugas, kurią visų pirma sudaro orlaivių naudotojai,
patvirtintos techninės priežiūros organizacijos, už atitinkamo tipo orlaivio
konstrukciją ir (arba) gamybą atsakingos organizacijos, oro navigacijos
paslaugų teikėjai ir sertifikuoti aerodromai; (10)
keitimosi informacija atstovas – kai valstybėje
narėje įsisteigusi suinteresuotoji šalis paprašo informacijos – kompetentinga
institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 6 straipsnio 2 dalį;
kai prašymą pateikia ne Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis – Komisija; (11)
saugos tyrimų institucija – nuolat veikianti
nacionalinė civilinės aviacijos saugos tyrimų institucija, vykdanti arba
prižiūrinti saugos tyrimus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 996/2010 4
straipsnyje; (12)
saugos valdymo sistema (SVS) – sistemiškas saugos
valdymo metodas, kuris apima reikalingas organizacines struktūras,
atskaitomybę, politiką ir procedūras; (13)
valstybinė saugos programa (VSP) – integruotas
teisės aktų, kuriuos valstybė narė parengė, ir veiksmų, kurių valstybė narė
imasi siekdama valdyti civilinės aviacijos saugą, rinkinys. 3 straipsnis Taikymo
sritis Šis reglamentas taikomas įvykiams, kurie kelia
pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų, gali kelti pavojų orlaiviui,
jame esantiems žmonėms ar bet kuriam kitam asmeniui. Praneštinų incidentų
sąrašas pateikiamas I priede. 4 straipsnis Privalomi
pranešimai 1. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija įdiegia privalomą pranešimų sistemą, padedančią rinkti
įvykių duomenis. 2. Kiekviena valstybė narė
įdiegia privalomą pranešimų sistemą, padedančią rinkti įvykių duomenis,
įskaitant organizacijų pagal 1 dalį surinktus įvykių duomenis. 3. Toliau nurodyti asmenys
teikia pranešimus apie įvykius naudodamiesi sistema, pagal 1 dalį įdiegta
organizacijos, kurioje tas asmuo dirba, arba sistema, pagal 2 dalį įdiegta
valstybės narės: (a)
valstybėje narėje registruoto orlaivio arba ne
Sąjungoje registruoto orlaivio, kurio naudotojo operacijų priežiūrą atlieka
valstybė narė arba kurio naudotojas registruotas Sąjungoje, vadas; (b)
asmuo, kuris užsiima valstybės narės arba Europos
aviacijos saugos agentūros (angl. santr. EASA) prižiūrimo turbininio ar viešojo
transporto orlaivio arba bet kokios jo įrangos ar dalies projektavimu, gamyba,
technine priežiūra ar modifikavimu; (c)
asmuo, kuris pasirašo valstybės narės arba EASA
prižiūrimo turbininio ar viešojo transporto orlaivio arba bet kurios jo įrangos
ar dalies techninės priežiūros apžvalgos arba atidavimo naudoti pažymėjimą; (d)
asmuo, kuriam valstybė narė turi suteikti oro eismo
kontrolieriaus arba skrydžių informacijos pareigūno įgaliojimus, kad jis galėtų
vykdyti savo pareigas; (e)
oro uosto, kuriam taikomas Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008[20],
vadovas; (f)
asmuo, kurio pareigos yra susijusios su oro
navigacijos įrangos, už kurią atsako valstybė narė, įrengimu, modifikavimu, technine
priežiūra, remontu, kapitaliniu remontu, tikrinimu skrendant ar patikromis; (g)
asmuo, kurio pareigos yra susijusios su
antžeminėmis orlaiviui teikiamomis paslaugomis, įskaitant degalų pripylimą,
įrangos priežiūrą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir
vilkimą oro uoste pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008. 4. Visi 3 dalyje nurodyti
asmenys praneša apie įvykius, laikydamiesi II priedo 1 punkte nustatytų terminų
ir reikalavimų. 5. Visos valstybės narės
pripažintos arba patvirtintos organizacijos praneša tos valstybės narės
kompetentingai institucijai, nurodytai 6 straipsnio 2 dalyje, pagal 1 dalį
surinktus įvykių duomenis. 6. Visos EASA pripažintos arba
patvirtintos organizacijos praneša EASA pagal 1 dalį surinktus įvykių duomenis. 5 straipsnis Savanoriški
pranešimai 1. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, padedančią
rinkti įvykių, apie kuriuos neprivalu pranešti pagal privalomą pranešimų
sistemą, tačiau kuriuos juos pranešantis asmuo vertina kaip faktinį arba galimą
pavojų, duomenis. 2. Kiekviena valstybė narė
įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, padedančią rinkti įvykių, apie kuriuos
neprivalu pranešti pagal privalomą pranešimų sistemą, tačiau kuriuos juos
pranešantis asmuo vertina kaip faktinį arba galimą pavojų, duomenis, įskaitant
duomenis, kuriuos organizacijos surinko taikydamos 1 dalį. 3. Savanoriška pranešimų sistema
sudaromos sąlygos rinkti įvykių, apie kuriuos pagal I priedą neprivalu
pranešti, duomenis, o 4 straipsnio 3 dalyje nenurodytiems asmenims – pranešti
apie įvykius. 4. Visos valstybės narės
pripažintos arba patvirtintos organizacijos praneša tos valstybės narės
kompetentingai institucijai, nurodytai 6 straipsnio 2 dalyje, pagal 1 dalį
surinktus įvykių duomenis. 5. Visos EASA pripažintos arba
patvirtintos organizacijos praneša EASA pagal 1 dalį surinktus įvykių duomenis. 6. Valstybės narės ir
organizacijos gali įdiegti kitas saugos informacijos rinkimo ir tvarkymo
sistemas, skirtas rinkti įvykių, apie kuriuos neprivalu pranešti pagal
pranešimų sistemas, nurodytas 4 straipsnyje ir šio straipsnio 1–2 dalyse,
duomenims. Šiomis sistemomis gali būti numatytas pranešimų teikimas kitiems
subjektams, nei nurodytieji 6 straipsnio 2 dalyje, ir aktyvus sektoriaus
atstovų dalyvavimas. 6 straipsnis Informacijos
rinkimas ir saugojimas 1. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija paskiria vieną ar daugiau asmenų, kuriems paveda
rinkti, vertinti, apdoroti, analizuoti ir saugoti įvykių duomenis, pateiktus
pagal 4 ir 5 straipsnius. Šie paskirti asmenys dirba atskirai ir nepriklausomai
nuo kitų organizacijos skyrių. 2. Kiekviena valstybė narė
paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, kurioms paveda įdiegti
mechanizmą, skirtą rinkti, vertinti, apdoroti, analizuoti ir saugoti įvykių
duomenis, pateiktus pagal 4 ir 5 straipsnius. Tvarkydamos gautą informaciją,
paskirtosios kompetentingos institucijos dirba atskirai ir nepriklausomai nuo
kitų skyrių. Ta atsakomybė gali būti kolektyviai arba atskirai
patikėta šioms institucijoms: (a)
nacionalinei civilinės aviacijos administracijai ir
(arba) (b)
saugos tyrimų institucijai, ir (arba) (c)
kitai nepriklausomai institucijai ar subjektui,
kuriems pavedama tokia funkcija. Jei valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną
instituciją ar subjektą, vieną iš jų ji paskiria atstovu perduoti 8 straipsnio
2 dalyje nurodytai informacijai. 3. Organizacijos saugo
pranešimus apie įvykius, parengtus pagal įvykių duomenis, surinktus pagal 4 ir
5 straipsnius, duomenų bazėje. 4. 2 dalyje nurodytos
kompetentingos institucijos saugo pranešimus apie įvykius, parengtus pagal
įvykių duomenis, surinktus pagal 4 ir 5 straipsnius, nacionalinėje duomenų
bazėje. 5. Toje nacionalinėje duomenų
bazėje taip pat saugoma informacija apie avarijas ir pavojingus incidentus. 6. Valstybių narių valdžios
institucijoms, atsakingoms už valstybinės saugos programos įgyvendinimą,
suteikiama neribota prieiga prie 4 dalyje nurodytos nacionalinės duomenų bazės,
kad jos galėtų vykdyti savo su sauga susijusias pareigas. 7. Saugos tyrimų institucijoms
suteikiama neribota prieiga prie 4 dalyje nurodytos nacionalinės duomenų bazės,
kad jos galėtų vykdyti savo prievoles, nurodytas Reglamento (ES)
Nr. 996/2010 5 straipsnio 4 dalyje. 7 straipsnis Pranešimų
apie įvykius kokybė ir išsamumas 1. 6 straipsnyje nurodytuose
pranešimuose apie įvykius pateikiama bent II priedo 2 punkte nustatyta
informacija. 2. Visuose 6 straipsnio 4 dalyje
nurodytuose pranešimuose apie įvykius nurodoma įvykio, apie kurį pranešama,
rizikos saugai klasifikacija. Klasifikacija nustatoma pagal 5 dalyje nurodytą
bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą. 3. Visų pirma siekdamos
pranešime apie įvykius pateiktų įvairių duomenų ir iš pranešėjo gautos pradinės
informacijos nuoseklumo, organizacijos ir valstybės narės nustato duomenų
kokybės tikrinimo procesą. 4. Kad keistis duomenimis būtų
paprasčiau, 6 straipsnio 3–4 dalyse nurodytų duomenų bazių formatas turi būti
standartizuotas, o bazės turi būti suderinamos su ECCAIRS ir ADREP. 5. Komisija parengia bendrą
Europos rizikos klasifikacijos sistemą, kad būtų įmanoma klasifikuoti įvykius
pagal riziką saugai. To siekdama Komisija atsižvelgia į poreikį šią sistemą
suderinti su esamomis rizikos klasifikacijos sistemomis. 6. Komisija yra įgaliota
prireikus pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų
nustatyta bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema. 7. Komisija įgyvendinimo aktais
nustato bendros Europos rizikos klasifikacijos sistemos įgyvendinimo tvarką.
Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą
nagrinėjimo procedūrą. 8. Komisija padeda valstybių
narių kompetentingoms institucijoms vykdyti jų pareigą integruoti duomenis,
visų pirma, be kita ko, integruoti 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją ir
2 dalyje nurodytą įvykių rizikos klasifikaciją, bei nustatyti 3 dalyje
nurodytus duomenų kokybės tikrinimo procesus. Tokia pagalba, kurią visų pirma
sudaro orientacinė medžiaga ir seminarai, Komisija prisideda prie duomenų
įvesties proceso suderinimo visose valstybėse narėse. 8 straipsnis Europos
centrinė saugykla 1. Komisija administruoja
Europos centrinę saugyklą, kurioje saugomi visi Sąjungoje surinkti pranešimai
apie įvykius. 2. Kiekviena valstybė narė
suderina su Komisija techninius protokolus, pagal kuriuos atnaujinami duomenys
Europos centrinėje saugykloje, perkeliant į ją visą su sauga susijusią
informaciją, pagal 6 straipsnio 4 dalį saugomą nacionalinėse duomenų bazėse. 3. EASA suderina su Komisija
techninius protokolus, pagal kuriuos į Europos centrinę saugyklą perkeliami
visi pranešimai apie įvykius, surinkti pagal Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 216/2008[21]
ir jo įgyvendinimo taisykles, taip pat taikant 4 straipsnio 6 dalį ir 5
straipsnio 5 dalį surinkta informacija. 4. Komisija įgyvendinimo aktais
priima susitarimus dėl Europos centrinės saugyklos administravimo, kaip
nurodyta 1 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 19 straipsnio 2 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 5. Komisija yra įgaliota
prireikus pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamos
priemonės, susijusios su duomenų integravimu Europos centrinėje saugykloje,
kaip numatyta 2–3 dalyse. 9 straipsnis Keitimasis
informacija 1. Valstybės narės ir EASA
keičiasi informacija, sudarydamos galimybę kitų valstybių narių kompetentingoms
institucijoms, EASA ir Komisijai per Europos centrinę saugyklą naudotis visa
reikiama su sauga susijusia informacija, saugoma jų atitinkamose pranešimų
duomenų bazėse. Pranešimai apie įvykius perkeliami į Europos centrinę saugyklą
per 30 dienų po įvykio duomenų pradinio surinkimo. Pranešimai apie įvykius
prireikus atnaujinami juos papildant su sauga susijusia informacija. 2. Su avarijomis ir pavojingais
incidentais susijusi informacija taip pat perkeliama į Europos centrinę
saugyklą. Pagrindinė faktinė informacija apie avarijas ir pavojingus incidentus
perkeliama vykstant jų tyrimui. Tyrimą baigus, įtraukiama visa informacija,
įskaitant, jei yra, galutinės tyrimo ataskaitos santrauką anglų kalba. 3. Jeigu valstybė narė arba
EASA, rinkdamos įvykių duomenis arba saugodamos pranešimus apie įvykius,
nustato saugos aspektų, kurie gali sudominti kitas valstybes nares arba EASA ir
dėl kurių gali reikėti imtis saugos veiksmų, ta valstybė narė arba EASA kuo
skubiau perduoda visą aktualią su sauga susijusią informaciją atitinkamų
valstybių narių institucijoms arba EASA. 10 straipsnis Informacijos sklaida 1. Visi subjektai, kuriems
pavesta reguliuoti civilinės aviacijos saugą ar tirti civilinės aviacijos
avarijas ir incidentus Sąjungoje, turi turėti internetinę prieigą prie
informacijos apie įvykius, saugomos Europos centrinėje saugykloje. 2. III priede nurodytos
suinteresuotosios šalys gali paprašyti prieigos prie tam tikros informacijos,
saugomos Europos centrinėje saugykloje. Sąjungoje įsisteigusios suinteresuotosios
šalys prašymus suteikti informacijos siunčia valstybės narės, kurioje jos yra
įsisteigusios, keitimosi informacija atstovams. Suinteresuotosios šalys, kurios
yra įsisteigusios ne Sąjungoje, prašymus siunčia Komisijai. 3. Saugumo sumetimais tiesioginė
prieiga prie Europos centrinės saugyklos suinteresuotosioms šalims
nesuteikiama. 11 straipsnis Prašymų
ir sprendimų tvarkymas 1. Prašymai pateikiami užpildant
keitimosi informacija atstovų patvirtintas formas. Į šias formas įtraukiami
bent IV priede nurodyti punktai. 2. Gavęs prašymą keitimosi
informacija atstovas patikrina, ar jį teikia suinteresuotoji šalis ir ar jis
įgaliotas tokį prašymą nagrinėti. 3. Gavęs prašymą keitimosi
informacija atstovas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, ar tas prašymas pagrįstas
ir įvykdomas. Keitimosi informacija atstovai suinteresuotosioms šalims
informaciją gali suteikti raštiškai arba naudodamiesi saugiomis elektroninio
ryšio priemonėmis. 4. Jei prašymas tenkinamas,
keitimosi informacija atstovas nustato pateiktinos informacijos aprėptį ir
išsamumą. Suteikiama tik tiek informacijos, kiek pagal prašymą būtina suteikti,
nepažeidžiant 15 ir 16 straipsnių. Informacija, nesusijusi su suinteresuotosios
šalies turima įranga, vykdomomis operacijomis ar veiklos sritimi, suteikiama
tik apibendrinta, pašalinus tapatybės duomenis. Neapibendrinta informacija gali
būti suteikta suinteresuotajai šaliai tik tuo atveju, jei šioji pateikia
išsamius pateisinančius argumentus. 5. Suinteresuotosioms šalims,
išvardytoms III priedo b punkte, gali būti suteikta tik su jų turima įranga,
vykdomomis operacijomis ar veiklos sritimi susijusi informacija. 6. Gavęs suinteresuotosios
šalies, nurodytos III priedo a punkte, prašymą, keitimosi informacija atstovas
gali priimti bendro pobūdžio sprendimą tai suinteresuotajai šaliai teikti
informaciją reguliariai. Prašoma informacija turi būti susijusi su
suinteresuotosios šalies turima įranga, vykdomomis operacijomis ir veiklos
sritimi. Bendro pobūdžio sprendimu prieiga prie visų duomenų bazės duomenų nesuteikiama;
toks sprendimas taikomas tik informacijai, iš kurios pašalinti tapatybės
duomenys. 7. Suteikta informacija
suinteresuotoji šalis naudojasi tik prašymo formoje nurodytu tikslu, kuris
turėtų atitikti šio reglamento 1 straipsnyje nustatytą tikslą. Suinteresuotoji
šalis negali atskleisti gautos informacijos be raštiško informacijos suteikėjo
leidimo ir imasi būtinųjų priemonių gautos informacijos tinkamam
konfidencialumui užtikrinti. 8. Sprendimas skleisti
informaciją pagal šį straipsnį taikomas tik tai jos daliai, kuri absoliučiai
būtina jos vartotojui. 9. Komisija yra įgaliota
prireikus pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamos
informacijos, saugomos Europos centrinėje saugykloje, sklaidos taisyklės, jomis
sklaidos mastą išplečiant arba apribojant. 12 straipsnis Prašymų
registravimas ir keitimasis informacija 1. Visi keitimosi informacija
atstovai registruoja visus gautus prašymus ir atliktus veiksmus. Ši informacija
perduodama Komisijai kiekvieną kartą, kai gaunamas prašymas ir (arba) imamasi
veiksmų. 2. Visiems keitimosi informacija
atstovams Komisija teikia atnaujintą keitimosi informacija atstovų ir jos
pačios gautų prašymų ir veiksmų, kurių jie ėmėsi, sąrašą. 13 straipsnis Įvykių
analizė ir paskesni nacionaliniai veiksmai 1. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija parengia pagal 4 ir 5 straipsnius surinktų įvykių
duomenų analizės procesą, kad nustatytų saugai kylančius pavojus, susijusius su
išaiškintais įvykiais. Pagal šios analizės rezultatus organizacija nusprendžia,
kokių tinkamų taisomųjų ar prevencinių veiksmų reikia saugai didinti. 2. Nustačiusi veiksmus faktinėms
ar galimoms saugos spragoms šalinti, kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi
organizacija šiuos veiksmus laiku įgyvendina ir nustato atsakomųjų veiksmų
įgyvendinimo ir efektyvumo stebėjimo procesą. 3. Kiekviena valstybės narės
pripažinta arba patvirtinta organizacija, kai reikalaujama, per 30 dienų
praneša tos valstybės narės kompetentingai institucijai, nurodytai 6 straipsnio
2 dalyje, pagal 1 dalį atliktos analizės rezultatus ir veiksmus, kurių reikia
imtis pagal 2 dalį. 4. Kiekviena valstybė narė
parengia pagal 4 ir 5 straipsnius surinktų įvykių duomenų analizės procesą, kad
nustatytų saugai kylančius pavojus, susijusius su išaiškintais įvykiais. Pagal
šios analizės rezultatus organizacija nusprendžia, kokių tinkamų taisomųjų ar
prevencinių veiksmų reikia saugai didinti. 5. Nustačiusi veiksmus faktinėms
ar galimoms saugos spragoms šalinti, kiekviena valstybė narė šiuos veiksmus
laiku įgyvendina ir nustato atsakomųjų veiksmų įgyvendinimo ir efektyvumo
stebėjimo procesą. 6. Be to, kiekviena valstybė
narė pagal 2 dalį stebi atsakomųjų veiksmų įgyvendinimą ir efektyvumą. Kai,
valstybės narės vertinimu, atsakomieji veiksmai yra netinkami faktinėms ar
galimoms saugos spragoms šalinti, ji užtikrina, kad atitinkama organizacija
imtųsi tinkamų veiksmų ir juos įgyvendintų. 7. Informacija apie atskirų
įvykių analizę ir paskesnius veiksmus, kaip nurodyta šiame straipsnyje, laiku –
ne vėliau kaip per du mėnesius po jos išsaugojimo nacionalinėje duomenų bazėje
– pateikiama Europos centrinei saugyklai. 8. Išanalizavus pranešimus apie
įvykius gauta informacija valstybės narės naudojasi, nustatydamos taisomuosius
veiksmus, kurių reikia imtis pagal valstybinę saugos programą. 9. Valstybės narės bent kartą
per metus skelbia saugos apžvalgą, kurioje pateikiama informacija apie
naudojantis nacionalinėmis privaloma ir savanoriška pranešimų sistemomis
užregistruotų įvykių rūšis, kad plačioji visuomenė būtų informuota apie
civilinės aviacijos saugos lygį ir veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi visoms
susijusioms saugos problemoms spręsti. 10. Valstybės narės taip pat
skelbia ataskaitas, iš kurių pašalinti tapatybės duomenys. 14 straipsnis Įvykių
analizė ir paskesni veiksmai Europos Sąjungos lygmeniu 1. Komisija, EASA ir valstybių
narių kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos nuolat keičiasi Europos
centrinėje saugykloje saugoma informacija ir atlieka jos analizę. 2. Bendradarbiavimui vadovauja
Aviacijos saugos analitikų tinklas. 3. EASA remia Aviacijos saugos
analitikų tinklo veiklą, įskaitant, be kita ko, pagalbą rengiant ir
organizuojant tinklo posėdžius. 4. Aviacijos saugos analitikų
tinklas padeda stiprinti aviacijos saugą Sąjungoje, visų pirma atlikdamas saugos
analizavimo veiklą, kuria prisidedama prie Europos aviacijos saugos programos
ir Europos aviacijos saugos plano įgyvendinimo. 5. EASA įtraukia informaciją
apie 1 dalyje nurodytos informacijos analizės rezultatus į metinę saugos
apžvalgą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 216/2008 15 straipsnio 4 dalyje. 15 straipsnis Informacijos
apsauga ir tinkamas naudojimas 1. Valstybės narės ir
organizacijos imasi būtinų priemonių pagal 4, 5 ir 10 straipsnius gautų įvykių
duomenų reikiamam konfidencialumui užtikrinti. 2. Įvykių duomenys naudojami tik
tuo tikslu, kuriuo jie surinkti. Valstybės narės ir organizacijos nepateikia ir
nenaudoja informacijos kitu tikslu nei aviacijos saugos palaikymas ar
gerinimas. Informacija nenaudojama tam, kad būtų nustatyta, kas kaltas ar atsakingas. 3. Vykdydamos 14 straipsnyje
nurodytus įpareigojimus, Komisija, EASA ir valstybių narių kompetentingos
institucijos užtikrina Europos centrinėje saugykloje saugomos informacijos
konfidencialumą ir ja naudojasi tik tiek, kiek būtina, kad įvykdytų su sauga
susijusius savo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ta informacija visų pirma
naudojama saugos tendencijų analizei, kurios išvadomis gali būti grindžiamos
anoniminės saugos rekomendacijos ar tinkamumo skraidyti direktyvos, nenustatant
kaltės ar atsakomybės. 4. Valstybės narės užtikrina,
kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos jų kompetentingos institucijos ir
teisingumo vykdymo kompetentingos institucijos tarpusavyje bendradarbiautų
pagal išankstinius susitarimus. Šiais išankstiniais susitarimais siekiama
tinkamai suderinti poreikį tinkamai vykdyti teisingumą su būtinybe nuolat gauti
su sauga susijusios informacijos. 16 straipsnis Informacijos
šaltinio apsauga 1. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija užtikrina, kad visi asmens duomenys, kaip antai
atskirų asmenų vardai, pavardės ir adresai, būtų prieinami tik 6 straipsnio 1
dalyje nustatytiems asmenims. Organizacijos viduje pagal reikalavimus platinama
informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys. Kiekviena valstybėje
narėje įsisteigusi organizacija tvarko asmens duomenis tik tiek, kiek to reikia
taikant šį reglamentą, nepažeisdama nacionalinių teisės aktų, kuriais
įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. 2. Kiekviena valstybė narė
užtikrina, kad visi asmens duomenys, kaip antai atskirų asmenų vardai, pavardės
ir adresai, niekada nebūtų įrašomi į 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą nacionalinę
duomenų bazę. Informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys, leidžiama
naudotis visoms atitinkamoms šalims, visų pirma tam, kad jos galėtų vykdyti savo
įpareigojimus, susijusius su aviacijos saugos gerinimu. Kiekviena valstybė narė
tvarko asmens duomenis tik tiek, kiek to reikia taikant šį reglamentą,
nepažeisdama nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. 3. Valstybės narės susilaiko nuo
teisminio proceso inicijavimo dėl nesuplanuoto ar netyčinio įstatymų pažeidimo,
kuris užfiksuojamas tik todėl, kad apie jį pranešta taikant 4 ir 5 straipsnius.
Ši taisyklė netaikoma šiurkštaus aplaidumo atvejais. 4. Pagal 4 ir 5 straipsnius pranešusių
apie incidentus darbuotojų darbdavys negali jokiomis priemonėmis bausti
remdamasis jų pranešta informacija, išskyrus šiurkštaus aplaidumo atvejus. 5. Kiekviena valstybėje narėje
įsisteigusi organizacija priima vidaus taisykles, kuriomis nustatoma, kaip
organizacijoje užtikrinami ir įgyvendinami teisingumo principai, ypač 4 dalyje
nurodytas principas. 6. Kiekviena valstybė narė
paskiria tarnybą, atsakingą už šio straipsnio įgyvendinimą. Darbuotojai šiai
tarnybai gali pranešti apie šiuo straipsniu nustatytų taisyklių pažeidimus.
Prireikus paskirtoji tarnyba pasiūlo savo valstybei narei patvirtinti 21
straipsnyje nurodytas sankcijas, taikomas darbdaviui. 17 straipsnis Priedų
atnaujinimas Komisija yra įgaliota pagal 18 straipsnį
priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento priedų, kuriais priedai būtų
pakoreguoti pagal technikos pažangą, suderinti su tarptautine sutartine
taksonomija ADREP, kitais Sąjungos priimtais teisės aktais ir tarptautiniais
susitarimais, taip pat būtų atnaujintas suinteresuotųjų šalių sąrašas ir
Europos centrinės saugyklos informacijos prašymo forma ir užtikrinta, kad pagal
privalomą sistemą praneštinų incidentų įvairovė išliktų tinkama. 18 straipsnis Naudojimasis
įgaliojimais 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. 7 straipsnio 6 dalyje, 8
straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnyje nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam
laikotarpiui. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 7 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 11
dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti
deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame
sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau
galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. 4. Priėmusi deleguotąjį aktą,
Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 7 straipsnio 6 dalį, 8
straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 9 dalį ir 17 straipsnį priimtas deleguotasis
aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos
Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba
nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir
Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 19 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas,
įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį. Toks komitetas
– tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią
dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 20 straipsnis Prieiga
prie dokumentų ir asmens duomenų apsauga 1. Išskyrus 10 ir 11
straipsnius, kuriais nustatomos griežtesnės prieigos prie Europos centrinėje
saugykloje saugomų duomenų ir informacijos taisyklės, šis reglamentas taikomas
nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001. 2. Šis reglamentas taikomas
nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva
95/46/EB, ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001. 21 straipsnis Sankcijos Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų
pažeidus šį reglamentą, taisykles. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos,
proporcingos ir atgrasios. Valstybės narės informuoja Komisiją, kai taikydamos
šį straipsnį priima tas sankcijas. 22 straipsnis Reglamento (ES)
Nr. 996/2010 pakeitimas 19 straipsnis išbraukiamas. 23 straipsnis Panaikinimas Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas
(EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007
panaikinami. 24 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po
jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS.
PAGAL PRIVALOMĄ pranešimų apie įvykius SISTEMĄ PRANEŠTINŲ INCIDENTŲ SĄRAŠAS A dalis. Praneštinų incidentų, susijusių su orlaivio naudojimu,
technine priežiūra, remontu ir gamyba, sąrašas 1 pastaba. Nors šioje
dalyje išvardijama dauguma praneštinų incidentų, šis sąrašas negali būti
visiškai išsamus. Turėtų būti pranešama ir apie kitus incidentus, kurie,
susijusių asmenų vertinimu, atitinka kriterijus. 2 pastaba. Ši
dalis neapima avarijų ir pavojingų incidentų, kaip apibrėžta Reglamente (ES)
Nr. 996/2010. Be kitų reikalavimų, taikomų pranešimams apie avarijas ir
pavojingus incidentus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 996/2010, apie
juos taip pat turi būti pranešama naudojantis privalomomis pranešimų apie įvykius
sistemomis. 3 pastaba. Šioje
dalyje pateikti pranešimų reikalavimų, susijusių su orlaivių naudojimu,
techninei priežiūra, remontu ir gamyba, pavyzdžiai. 4 pastaba. Turi
būti pranešama apie tuos įvykius, dėl kurių kilo ar galėjo kilti pavojus
naudojamo orlaivio saugai arba kurie galėjo lemti nesaugią būklę. Jei,
pranešėjo nuomone, incidentas nesukėlė pavojaus naudojamo orlaivio saugai,
tačiau pasikartojęs kitokiomis įmanomomis aplinkybėmis, galėtų sukelti pavojų,
apie šį incidentą reikėtų pranešti. Tai, apie ką turėtų būti pranešama vienos
gaminio, dalies ar įrenginio klasės atveju, kitos klasės atveju gali būti
netaikoma, o dėl vienintelio žmogiškojo ar technikos veiksnio nebuvimo ar
atsiradimo incidentas gali virsti avarija arba pavojingu incidentu. 5 pastaba. Praneštini
įvykiai gali būti įvykiai, susiję tiek su žmonių pilotuojamais orlaiviais, tiek
su orlaiviais, kuriuose yra nuotoliniu būdu pilotuojamos oro sistemos. TURINYS 1: ORLAIVIO SKRYDŽIO OPERACIJOS 2: ORLAIVIO TECHNINĖ ĮRANGA 3: ORLAIVIO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR REMONTAS 4: ORO NAVIGACIJOS PASLAUGOS, ĮRANGA IR
ANTŽEMINĖS PASLAUGOS 1. ORLAIVIO SKRYDŽIO OPERACIJOS 1.1. Orlaivio naudojimas (a)
Išvengiamieji manevrai: –
susidūrimo su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kitu
objektu pavojus arba nesaugi padėtis, kai būtų tikę išvengiamieji veiksmai; –
išvengiamasis manevras, reikalingas siekiant
išvengti susidūrimo su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kitu objektu; –
išvengiamasis manevras, reikalingas siekiant
išvengti kitų nesaugių padėčių; (b)
kilimo ar tūpimo incidentai, įskaitant atsargumo
arba priverstinius tūpimus. Tokie incidentai, kaip tūpimo neprieskrida,
išriedėjimas už kilimo ir tūpimo tako įsiriedėjimo zonos ribų arba nuriedėjimas
nuo kilimo ir tūpimo tako. Kilimas, nutrauktasis kilimas, tūpimas ar bandymas
tūpti ant uždaryto, užimto ar ne to kilimo ir tūpimo tako. Įsibrovimas į kilimo
ir tūpimo taką; (c)
negalėjimas pasiekti numatytų charakteristikų
kilimo arba pradinio aukštėjimo metu; (d)
kritiškai mažas degalų kiekis, negalėjimas perpilti
degalų arba naudoti viso kiekio naudotinų degalų; (e)
prarasta kontrolė (taip pat iš dalies arba
laikinai) nepriklausomai nuo priežasties; (f)
incidentai priartėjus prie apsisprendimo greičio
(toliau – V1) arba jį viršijus, kuriuos lemia pavojinga arba potencialiai
pavojinga padėtis (pvz., nutrauktas kilimas, uodegos smūgis, variklio galios
netekimas ir kt.) arba kurie tokią padėtį lemia; (g)
pakartotinis artėjimas tūpti sukeliant pavojingą
arba potencialiai pavojingą padėtį; (h)
netyčinis didelis nukrypimas nuo skrydžio greičio,
numatyto maršruto arba aukščio (daugiau kaip 300 pėdų) nepriklausomai nuo
priežasties; (i)
tūpimas žemiau apsisprendimo absoliučiojo aukščio
(altitudės) arba mažiausiojo leidimosi aukščio (altitudės) be vizualiosios
atskaitos; (j)
tikrosios padėties arba padėties kito orlaivio
atžvilgiu suvokimo praradimas; (k)
ryšio nutrūkimas tarp skrydžio įgulos (CRM) arba
skrydžio įgulos ir kitų šalių (įgulos kabinoje, skrydžių valdymo personalo,
inžinierių); (l)
sunkus tūpimas – tūpimas, po kurio reikalinga
„sunkaus tūpimo patikra“; (m)
degalų disbalanso ribų viršijimas; (n)
neteisingas SSR kodo arba aukščiamačio poskalės
nustatymas; (o)
neteisingas navigacijos ar charakteristikų
skaičiavimo įrangos programavimas, klaidinga įvestis į ją arba neteisingų
duomenų naudojimas; (p)
neteisingas radijo telefonijos pranešimų priėmimas
ar interpretavimas; (q)
degalų sistemos sutrikimai ar defektai, kurie
turėjo įtakos degalų tiekimui ir (arba) paskirstymui; (r)
netyčinis orlaivio nuriedėjimas nuo grįsto
paviršiaus; (s)
orlaivio susidūrimas su bet kuriuo kitu orlaiviu,
transporto priemone ar kitu antžeminiu objektu; (t)
netyčinis ir (arba) neteisingas bet kurių vairų
veikimas; (u)
negalėjimas pasiekti numatytos orlaivio
konfigūracijos bet kuriuo skrydžio etapu (pvz., važiuoklė arba važiuoklės
užsklanda, užsparniai, stabilizatoriai, priešsparniai ir kt.); (v)
pavojus arba potencialus pavojus, kylantis dėl bet
kurio tyčinio sutrikimo būsenos imitavimo treniruojantis, tikrinant sistemą
arba mokymo tikslais; (w)
nenormali vibracija; (x)
bet kurios pagrindinės įspėjamosios sistemos,
susijusios su orlaivio manevravimu, pvz., įspėjimo dėl konfigūracijos, smukos
perspėjimo (vairalazdės kratiklis), įspėjimo dėl greičio viršijimo ir kt.,
suveikimas, nebent: (1)
įgula po to nustatė, kad įspėjimas buvo klaidingas
ir nesukėlė sunkumų ar pavojaus dėl įgulos reagavimo į jį, arba (2)
ji suveikė treniravimosi arba bandymo tikslais. (y)
žemės artumo įspėjimo sistemos (GPWS/TAWS)
įspėjimas, kai: (1)
orlaivis priartėja prie žemės arčiau, nei buvo
planuota ar numatyta, arba (2)
įspėjimas gaunamas reaguojant į meteorologines
sąlygas pagal prietaisus arba naktį ir yra nustatyta, kad jo priežastis –
staigus leidimasis (1 režimas), arba (3)
įspėjimas duotas dėl važiuoklės arba leidimosi
užsparnių neįjungimo reikiamu artėjimo tūpti momentu (4 režimas), arba (4)
iškyla arba galėjo iškilti bet koks sunkumas ar
pavojus dėl įgulos reagavimo į įspėjimą, pvz., galimas priartėjimas prie kitų
orlaivių. Tai gali aprėpti bet kurio režimo ar tipo įspėjimą, pvz., tikrąjį,
trukdantįjį arba klaidingąjį; (z)
žemės artumo įspėjimo sistemos (GPWS/TAWS) pavojaus
signalas, kai kyla ar galėjo kilti kokių nors sunkumų ar pavojus dėl įgulos
reagavimo į pavojaus signalą; (aa)
susidūrimų vengimo borto sistemos (ACAS) nurodymai; (bb)
reaktyvinio variklio arba oro sraigto srauto
sukelti incidentai, lemiantys esminius gedimus ar sunkius sužalojimus. 1.2. Avarinė padėtis (a)
Gaisras, sprogimas, dūmai arba toksiški ar nuodingi
garai, nenormalus kvapas, net jei liepsna užgesinama; (b)
bet kuri nestandartinė skrydžio ar kabinos įgulos
procedūra likviduojant avarinę padėtį, kai: (1)
procedūra egzistuoja, bet nėra taikoma; (2)
procedūra neegzistuoja; (3)
procedūra egzistuoja, bet yra neišsami ar
netinkama; (4)
procedūra yra klaidinga; (5)
naudojama klaidinga procedūra; (c)
bet kurių avarinėms padėtims parengtų procedūrų
netinkamumas, įskaitant tuos atvejus, kai jomis vadovaujamasi techninės
priežiūros, treniravimo ar bandymų tikslais; (d)
įvykis, dėl kurio vykdyta avarinė evakuacija; (e)
išsihermetizavimas; (f)
bet kurios avarinės įrangos ar nustatytų avarinių
procedūrų taikymas padėčiai ištaisyti; (g)
įvykis, dėl kurio skelbiama avarinė padėtis
(nelaimės signalai „Mayday“ ar „SOS“); (h)
bet kurios avarinės sistemos ar įrangos, įskaitant
visų išėjimų duris ir apšvietimą, netinkamas veikimas, taip pat ir naudojant
sistemą ar įrangą techninės priežiūros, treniravimo ar bandymų tikslais; (i)
įvykiai, dėl kurių kuriam nors įgulos nariui reikia
pasinaudoti avariniu deguonies tiekimu. 1.3. Įgulos negalėjimas veikti (a)
Bet kurio skrydžio įgulos nario negalėjimas veikti,
taip pat prieš išskridimą, jei jis laikomas negalėjimu veikti po pakilimo; (b)
bet kurio įgulos nario negalėjimas veikti, dėl kurio
jis negali atlikti pagrindinių pareigų avarijos atveju. 1.4. Sužalojimas (a)
Incidentai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti
sunkius keleivių ar įgulos sužalojimus, tačiau apie kuriuos neprivaloma
pranešti kaip apie avariją; (b)
sunkus įgulos nario arba keleivių sveikatos
sutrikdymas. 1.5. Meteorologinės sąlygos (a)
Žaibo smūgis, dėl kurio orlaivis sugadintas arba
kuri nors jo esminė funkcija nebeveikia arba veikia netinkamai; (b)
kruša, dėl kurios orlaivis sugadintas arba kuri
nors jo esminė funkcija nebeveikia arba veikia netinkamai; (c)
patirta smarki turbulencija, dėl kurios sužaloti
orlaivyje esantys žmonės arba prireikė orlaivio turbulencinio patikrinimo; (d)
susidūrimas su vėjo gūsiu; (e)
apledėjimas, dėl kurio atsirado valdymo sunkumų,
orlaivis sugadintas arba kuri nors jo esminė funkcija nebeveikia arba veikia
netinkamai. 1.6. Saugumas (a)
neteisėtas orlaivio sutrikdymas, įskaitant
grasinimą susprogdinti arba užgrobimą; (b)
sunkumai tramdant apsvaigusius, smurtaujančius ar
nepaklusnius keleivius; (c)
keleivių be bilieto aptikimas. 1.7. Kiti incidentai (a)
Pasikartojantys tam tikros rūšies incidentai, kurie
atskirai nelaikomi praneštinais, tačiau dėl savo dažnio gali kelti pavojų; (b)
paukščio atsitrenkimas, dėl kurio orlaivis
sugadintas arba kuri nors jo esminė funkcija nebeveikia arba veikia netinkamai; (c)
patiriama valkčio turbulencija; (d)
įgulos nuovargis, kuris, kaip manoma, sukėlė arba
galėjo sukelti pavojų orlaiviui arba jame ar ant žemės esantiems žmonėms; (e)
kitas bet kurios rūšies incidentas, kuris, kaip
manoma, sukėlė arba galėjo sukelti pavojų orlaiviui arba jame ar ant žemės
esantiems žmonėms. 2. ORLAIVIO TECHNINĖ ĮRANGA 2.1. Konstrukcinė įranga Ne apie visus konstrukcijos sutrikimus būtina
pranešti. Siekiant nuspręsti, ar sutrikimas yra pakankamai rimtas, jog apie jį
reikėtų pranešti, jį turi įvertinti inžinierius. Galima vadovautis tokiais
pavyzdžiais: (a)
pagrindinio konstrukcijos elemento (PKE), kuris
nėra atsparus gedimams (riboto ilgaamžiškumo elementai), gedimas. PKE – tai
elementai, kurie laiko pagrindines skridimo, leidimosi ir hermetizavimo apkrovas
ir kurių gedimas gali sukelti katastrofišką orlaivio gedimą; (b)
atsparaus pažeidimams PKE defektas ar gedimas,
viršijantis leistinąsias ribas; (c)
leistinuosius nuokrypius viršijantis konstrukcijos
elemento gedimas arba defektas, dėl kurio konstrukcijos stabilumas gali tiek
sumažėti, kad nebesilaikoma reikiamų virpėjimo, divergencijos arba valdymo
grįžtamumo ribų; (d)
konstrukcijos elemento gedimas arba defektas, dėl
kurio gali atsilaisvinti objektai, kurie dėl savo masės gali sužeisti orlaivyje
esančius žmones; (e)
konstrukcijos elemento gedimas arba defektas, dėl
kurio gali netinkamai veikti sistemos. Žr. 2 punktą; (f)
bet kurios orlaivio konstrukcijos dalies netekimas
skrendant. 2.2. Sistemos Siūlomi tokie bendrieji kriterijai, taikytini
visoms sistemoms: (a)
bet kokios sistemos, posistemės ar įrangos
komplekto netekimas, didelis sutrikimas ar defektas, dėl kurio neįmanoma
pakankamai laikytis įprastinių naudojimo procedūrų, vykdyti treniruočių ir kt.; (b)
įgulos negalėjimas valdyti sistemos, pavyzdžiui: (1)
savaiminis veikimas; (2)
netinkama ir (arba) nepakankama reakcija, įskaitant
judesio apribojimą ar strigimą; (3)
nesuvaldymas; (4)
mechaninis atsijungimas ar sutrikimas; (c)
išskirtinės (-ių) sistemos funkcijos (-ų)
sutrikimas ar netinkamas veikimas (viena sistema gali aprėpti keletą funkcijų); (d)
trukdžiai sistemoje arba tarp sistemų; (e)
su sistema susijusio apsauginio įtaiso ar avarinės
sistemos sutrikimas ar gedimas; (f)
sistemos dubliavimo netekimas; (g)
bet kuris incidentas, įvykęs dėl nenumatyto
sistemos veikimo; (h)
orlaivių su pavienėmis pagrindinėmis sistemomis,
posistemėmis ar įrangos komplektais tipo atveju – bet kurios pagrindinės
sistemos, posistemės ar įrangos komplekto nebeveikimas, didelis sutrikimas ar
defektas; (i)
orlaivių su keletu nepriklausomų pagrindinių
sistemų, posistemių ar įrangos komplektų tipo atveju – daugiau kaip vienos
pagrindinės sistemos, posistemės ar įrangos komplekto nebeveikimas, didelis
sutrikimas ar defektas; (j)
bet kurios pagrindinės perspėjamosios sistemos,
susijusios su orlaivio sistemomis ar įranga, suveikimas, nebent įgula po to
nustatė, kad perspėjimas buvo klaidingas ir jis nesukėlė sunkumų ar pavojaus
dėl įgulos reagavimo į jį; (k)
hidraulinių skysčių, degalų, alyvos ar kitų skysčių
nuotėkis, dėl kurio kilo gaisro ar galimo pavojingo orlaivio konstrukcijos,
sistemų ar įrangos užteršimo pavojus arba rizika orlaivyje esantiems žmonėms; (l)
indikatorių sistemos netinkamas veikimas ar
defektas, dėl kurio įgulai gali būti rodomi neteisingi rodmenys; (m)
bet koks sutrikimas, netinkamas veikimas ar
defektas, pasireiškiantis svarbiausiu skrydžio etapu ir svarbus sistemos
funkcionavimui; (n)
didžiulis faktinių veikimo charakteristikų
nuokrypis nuo patvirtintų verčių, lemiantis pavojingą padėtį (atsižvelgiant
charakteristikų skaičiavimo metodo tikslumą), įskaitant stabdymą, degalų
sunaudojimą ir kt.; (o)
vairų, pvz., užsparnių, priešsparnių, spoilerių ir
kt., asimetrija; Šio priedo priedėlyje pateikiamas praneštinų
incidentų, kurie nustatomi taikant šiuos bendruosius kriterijus konkrečioms
sistemoms, pavyzdžių sąrašas. 2.3. Varomosios jėgos (įskaitant
variklius, oro sraigtus ir rotorių sistemas) ir pagalbiniai galios įrenginiai
(PGĮ) (a)
bet kurio variklio sustojimas dėl liepsnos
atotrūkio, variklio išsijungimas ar netinkamas veikimas; (b)
bet kurio didelio apsisukimų dažnio komponento
(pvz., PGĮ, variklio užvedimo ore įrenginio, oro cirkuliacijos įrenginio, oro
turbinos variklio, oro sraigto ar rotoriaus) viršgreitis arba negalėjimas
valdyti greičio; (c)
bet kurios variklio ar jėgainės dalies sutrikimas
ar netinkamas veikimas, kuris sukelia: (1)
komponentų (nuolaužų) nesulaikymą; (2)
nevaldomą vidinį arba išorinį gaisrą arba karštų
dujų išsiveržimą; (3)
trauką skirtinga nei piloto norima kryptimi; (4)
traukos reverso sistemos sugedimą arba netyčinį
veikimą; (5)
negalėjimą valdyti galios, traukos arba sukimosi
dažnio; (6)
variklio montavimo konstrukcijos gedimą; (7)
svarbios jėgainės dalies visišką arba dalinį
neveikimą; (8)
tankius matomus dūmus ar toksiškų produktų
koncentraciją, pakankamus, kad įgula ar keleiviai negalėtų imtis veiksmų; (9)
negalėjimą įprasta tvarka išjungti variklio; (10)
negalėjimą iš naujo užvesti iš esmės tinkamai
veikiantį variklį; (d)
savaiminis traukos (galios) netekimas, pasikeitimas
ar svyravimas, priskiriamas prie traukos ar galios valdymo netekimo (LOTC): (1)
kai orlaivis yra su vienu varikliu arba (2)
kuris laikomas pernelyg dideliu sistemai, arba (3)
kai tai gali paveikti daugiau kaip vieną orlaivio
su keliais varikliais – ypač dviejų variklių orlaivio – variklį arba (4)
kai orlaivis yra su keliais varikliais ir panašaus
arba to paties tipo varikliai naudojami sistemoje, kurioje toks įvykis būtų
laikomas pavojingu arba kritiniu; (e)
bet koks kontroliuojamo ilgaamžiškumo dalies
defektas, dėl kurio ją reikia pašalinti nesibaigus jos tarnavimo laikui; (f)
bendrosios kilmės defektai, kurie sukelia tokius
dažnus variklio užgesimus skrydžio metu, jog yra galimybė, kad per tą patį
skrydį išsijungs daugiau kaip vienas variklis; (g)
variklio ribotuvo arba vairo neveikimas prireikus
arba savaiminis veikimas; (h)
variklio parametrų viršijimas; (i)
apgadinimai dėl pašalinių objektų. Oro sraigtai ir transmisija (j)
bet kurios oro sraigto ar jėgainės dalies
sutrikimas ar netinkamas veikimas, kuris lemia vieną ar daugiau tokių dalykų: (1)
oro sraigto viršgreitį; (2)
per didelio oro pasipriešinimo susidarymą; (3)
trauką priešinga nei piloto nurodyta kryptimi; (4)
oro sraigto ar bet kurios svarbios jo dalies atitrūkimą; (5)
sutrikimą, kuris sukelia per didelį disbalansą; (6)
nenumatytą oro sraigto menčių judėjimą žemiau
nustatyto mažiausiojo oro sraigto žingsnio padėties skrendant; (7)
negalėjimą pasukti oro sraigto menčių pasraučiui; (8)
negalėjimą pakeisti oro sraigto žingsnio; (9)
savaiminį oro sraigto žingsnio pasikeitimą; (10)
nevaldomą sūkio momento ar greičio svyravimą; (11)
mažos energijos dalių atitrūkimą. Rotoriai ir transmisija (k)
Pagrindinės rotoriaus pavarų dėžės (tvirtinimo
elementų) gedimas arba defektas, dėl kurio skrydžio metu gali atitrūkti
rotoriaus junginys ir (arba) netinkamai veikti rotoriaus valdymas; (l)
uodegos rotoriaus, transmisijos ar lygiaverčių
sistemų gedimas. PGĮ (m)
Išsijungimas arba sutrikimas, kai PGĮ, pvz., ETOPS,
MEL, turi veikti pagal naudojimo reikalavimus; (n)
negalėjimas išjungti PGĮ; (o)
viršgreitis; (p)
negalėjimas paleisti PGĮ, kai juo reikia naudotis. 2.4. Žmogiškieji veiksniai Bet kuris incidentas, kai dėl bet kurios orlaivio
konstrukcijos savybės ar netinkamumo orlaivis galėjo būti naudojamas
netinkamai, o tai galėjo lemti pavojų arba katastrofą. 2.5. Kiti incidentai (a)
bet kuris incidentas, kai dėl bet kurios orlaivio
konstrukcijos savybės ar netinkamumo orlaivis galėjo būti naudojamas
netinkamai, o tai galėjo lemti pavojų arba katastrofą; (b)
bet kuris incidentas, kuris paprastai nelaikomas
praneštinu (pvz., dėl apdailos ir kabinos įrangos, vandens sistemų), jei dėl
susidariusių aplinkybių kilo pavojus orlaiviui ar jame esantiems žmonėms; (c)
gaisras, sprogimas, dūmai arba toksiški ar nuodingi
garai; (d)
bet kuris kitas įvykis, kuris galėjo sukelti pavojų
orlaiviui arba pakenkti orlaivyje esančių žmonių arba netoli orlaivio ar ant
žemės esančių žmonių ar nuosavybės saugai; (e)
kreipimosi į keleivius sistemos sutrikimas ar
defektas, dėl kurio sistema nebeveikia arba nėra garso; (f)
piloto krėslo reguliavimo gedimas skrendant. 3. ORLAIVIO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR REMONTAS (a)
neteisingas orlaivio dalių ar komponentų
sumontavimas, aptiktas atliekant inspektavimą ar bandymo procedūrą kitu tikslu; (b)
karšto išmetamojo oro nuotėkis, dėl kurio sugadinta
konstrukcija; (c)
bet koks kontroliuojamo ilgaamžiškumo dalies
defektas, dėl kurio ją reikia pakeisti nesibaigus jos tarnavimo laikui; (d)
bet koks toliau minimų komponentų gedimas ar
nusidėvėjimas (pvz., įtrūkiai, įskilimai, korozija, atsilupimas, atsiklijavimas
ir kt.) dėl bet kokios priežasties (pvz., vibracijos, standumo praradimo ar
konstrukcijos pažeidimo): (1)
pagrindinės konstrukcijos arba PKE (pagal gamintojo
remonto vadove pateiktą apibrėžtį), jei toks gedimas ar nusidėvėjimas viršija
remonto vadove nustatytas leistinąsias ribas ir dėl to reikia visiško arba
dalinio remonto arba pakeitimo; (2)
pagalbinės konstrukcijos, dėl kurios gedimo ar
nusidėvėjimo kilo ar galėjo kilti pavojus orlaiviui; (3)
variklio, oro sraigto ar sraigtasparnio rotoriaus
sistemos; (e)
bet koks bet kurios sistemos ar įrangos sutrikimas,
netinkamas veikimas ar defektas, pažeidimas arba nusidėvėjimas, nustatytas
laikantis tinkamumo skraidyti direktyvos ar kitos privalomos instrukcijos,
išleistos reguliavimo institucijos, kai: (1)
pirmą kartą tai nustato už atitiktį atsakinga
institucija, teikianti ataskaitas; (2)
bet kurį kitą kartą vykdant reikalavimus viršijamos
instrukcijoje nurodytos leistinos ribos ir (arba) nėra paskelbtų remonto
(taisymo) procedūrų; (f)
bet kurios avarinės sistemos ar įrangos, įskaitant
visas išėjimo duris ir apšvietimą, nepakankamas veikimas, įskaitant naudojimą
techninės priežiūros ar bandymų tikslu; (g)
privalomų techninės priežiūros procedūrų
nesilaikymas arba pavojingos klaidos; (h)
nežinomos arba įtartinos kilmės gaminiai, dalys,
prietaisai ir medžiagos; (i)
klaidinantys, neteisingi ar nepakankami techninės
priežiūros duomenys ar procedūros, kurios galėtų lemti techninės priežiūros
klaidas; (j)
bet koks antžeminės įrangos, naudojamos orlaivio
sistemoms ir įrangai bandyti ar tikrinti, sutrikimas, netinkamas veikimas ar
defektas, kai laikantis privalomų įprastų inspektavimo ir bandymų procedūrų
problema aiškiai nenustatyta ir tai lemia pavojingą padėtį. 4. ORO NAVIGACIJOS PASLAUGOS, ĮRANGA IR
ANTŽEMINĖS PASLAUGOS 4.1. Oro navigacijos paslaugos
(ONP) Praneštinų su ONP susijusių incidentų sąrašas
pateikiamas IB priede. 4.2. Aerodromas ir aerodromo
įranga (a)
Radijo ryšio tarp antžeminės tarnybos darbuotojų ir
oro eismo tarnybos nutrūkimas; (b)
gaisrinės signalizacijos sistemos nebeveikimas; (c)
reikalavimų neatitinkantis gelbėjimo ir
priešgaisrinės tarnybų pasiekiamumas; (d)
reikšmingi aerodromo naudojimo sąlygų pasikeitimai,
dėl kurių gali susidaryti pavojinga padėtis, apie kuriuos oro eismo tarnybai
nepranešta. 4.3. Keleivių aptarnavimas, bagažo
ir krovinių paslaugos (a)
Pavojingas orlaivio konstrukcijos, sistemų ir
įrangos užteršimas dėl vežamo bagažo ar krovinių; (b)
neteisingas keleivių susodinimas, bagažo ar
krovinių sukrovimas, kuris galėtų turėti didelės įtakos orlaivio masei ir
(arba) balansui; (c)
neteisingas bagažo ar krovinių (įskaitant rankinį
bagažą) sudėjimas, dėl kurio galėtų kilti pavojus orlaiviui, jo įrangai ar jame
esantiems žmonėms arba būti trukdoma avarinei evakuacijai; (d)
netinkamas krovinių konteinerių ar kitų stambių
krovinių sukrovimas; (e)
pavojingų prekių vežimas arba bandymas jas vežti
nesilaikant taikytinų taisyklių, įskaitant netinkamą pavojingų prekių
ženklinimą ir įpakavimą. 4.4. Antžeminės orlaiviui
teikiamos paslaugos ir aptarnavimas (a)
Didelis nuotėkis pilant degalus; (b)
neteisingo degalų kiekio įpylimas, galintis turėti
didelės įtakos orlaivio patvarumui, charakteristikoms, balansui ar
konstrukcijos atsparumui; (c)
antžeminės įrangos, naudojamos orlaivio sistemoms
ir įrangai bandyti ar tikrinti, sutrikimas, netinkamas veikimas ar defektas,
kai laikantis privalomų įprastų inspektavimo ir bandymų procedūrų problema
aiškiai nenustatyta ir tai lemia pavojingą padėtį; (d)
privalomų aptarnavimo procedūrų nesilaikymas arba
pavojingos klaidos; (e)
užterštų ar netinkamos rūšies degalų arba kitų
svarbių skysčių (įskaitant deguonį ir geriamąjį vandenį) įpylimas. I
priedo A dalies priedėlis Tolesnėse pastraipose pateikti praneštinų
incidentų, nustatytų taikant bendruosius kriterijus konkrečioms sistemoms,
išvardytoms I priedo A dalies 2.2 punkte, pavyzdžiai. 1. Oro kondicionavimas,
vėdinimas (a)
visiškas aviacinės elektronikos aušinimo įrangos
neveikimas; (b)
išsihermetizavimas. 2. Autopiloto sistema (a)
įjungtos autopiloto sistemos negalėjimas veikti
tinkamai; (b)
labai dideli pranešti įgulos sunkumai valdyti
orlaivį dėl autopiloto sistemos veikimo; (c)
bet kurio autopiloto sistemos išjungimo įtaiso
sutrikimas; (d)
savaiminis autopiloto režimo pasikeitimas. 3. Ryšys (a)
kreipimosi į keleivius sistemos sutrikimas ar
defektas, dėl kurio sistema neveikia arba nėra garso; (b)
visiškas ryšio nutrūkimas skrendant. 4. Elektros sistema (a)
vienos elektros paskirstymo sistemos (kintamoji ir
nuolatinė srovė) sugedimas; (b)
visiškas arba daugiau kaip vienos elektros
generavimo sistemos sugedimas; (c)
pagalbinės (avarinės) elektros generavimo sistemos
sugedimas. 5. Pilotų kabina, keleivių
salonas, krovinių skyrius (a)
piloto krėslo reguliavimo gedimas skrendant; (b)
bet kurios avarinės sistemos ar įrangos, įskaitant
avarinės evakuacijos signalizacijos sistemą ir visas išėjimo duris, sutrikimas; (c)
avarinis apšvietimas ir kt.; (d)
pakrovimo sistemos gedimas, kai sukrautas krovinys
nesilaiko. 6. Priešgaisrinė sistema (a)
Perspėjimai dėl gaisro, išskyrus tuos, kurie iškart
patvirtinami kaip klaidingi; (b)
gaisro (dūmų) aptikimo (apsaugos) sistemos
neaptiktas gedimas arba defektas, dėl kurio sistema galėtų nepastebėti gaisro
ar jos gebėjimas gaisrą pastebėti sumažėtų arba būtų neįmanoma apsisaugoti nuo
gaisro ar gebėjimas nuo jo apsisaugoti sumažėtų; (c)
neperspėjimas kilus tikram gaisrui ar atsiradus
dūmams. 7. Orlaivio vairai (a)
užsparnių, priešsparnių, spoilerių ir kt.
asimetrija; (b)
pagrindinių vairų sistemų arba su jomis susijusių
povairių ir fiksavimo sistemų ribotas judėjimas, strigimas arba prasta ar
pavėluota reakcija į valdymo veiksmus; (c)
vairų paviršių nebevaldymas; (d)
įgulos jaučiama vairų paviršių vibracija; (e)
vairų mechaninis atsijungimas arba sutrikimas; (f)
didelis įprasto orlaivio valdymo sutrikimas arba
skridimo charakteristikų suprastėjimas. 8. Degalų sistema (a)
Netinkamas degalų kiekio rodymo sistemos veikimas,
dėl kurio orlaivyje esančių degalų kiekis visiškai nerodomas arba rodomas neteisingai; (b)
degalų nuotėkis, dėl kurio prarasta daug degalų,
kyla gaisro pavojus ar didelė tarša; (c)
degalų išpylimo sistemos netinkamas veikimas ar
defektai, dėl kurių netyčia prarasta daug degalų, kilo gaisro pavojus,
pavojingai užteršta orlaivio įranga ar tapo neįmanoma išpilti degalų; (d)
degalų sistemos netinkamas veikimas ar defektai,
turėję didelės įtakos degalų tiekimui ir (arba) paskirstymui; (e)
negalėjimas perpilti ar naudoti viso naudotinų
degalų kiekio. 9. Hidraulika (a)
Vienos hidraulinės sistemos nebeveikimas (tik
ETOPS); (b)
atskyrimo sistemos sutrikimas; (c)
daugiau kaip vienos hidraulinės grandinės
nebeveikimas; (d)
avarinės hidraulinės sistemos sutrikimas; (e)
netyčinis priešpriešinio oro srauto varomos
turbinos išlindimas. 10. Apledėjimo aptikimo ir
apsaugos sistema (a)
Neaptiktas priešledžio ir (arba) ledo šalinimo
sistemos neveikimas arba prastesnis veikimas; (b)
daugiau kaip vienos zondinio kaitinimo sistemos
neveikimas; (c)
negalėjimas simetriškai pašalinti ledo nuo sparnų; (d)
neįprasta ledo sankaupa, kurios poveikis
charakteristikoms ar valdymo kokybei yra esminis; (e)
smarkiai suprastėjęs matomumas, trukdantis įgulai. 11. Indikatorių, įspėjimo,
registravimo sistemos (a)
Bet kurios indikatorių sistemos netinkamas veikimas
arba defektas, kai dėl galimų įgulai teikiamų labai klaidingų rodmenų įgula
galėtų imtis netinkamų veiksmų svarbios sistemos atžvilgiu; (b)
raudonojo įspėjimo funkcijos dėl sistemos gedimo
neveikimas; (c)
kai piloto kabinos iš stiklo – daugiau kaip vieno
ekrano ar kompiuterio, atliekančių rodymo ir įspėjimo funkcijas, nebeveikimas arba
netinkamas veikimas. 12. Važiuoklės sistema, stabdžiai,
padangos (a)
Stabdžių gaisras; (b)
smarkus stabdymo galios sumažėjimas; (c)
asimetriškas stabdymas, lemiantis smarkų nukrypimą
nuo tako; (d)
važiuoklės išleidimo laisvuoju kritimu sistemos
sutrikimas (įskaitant įvykusį per planinius bandymus); (e)
nepageidaujamas važiuoklės arba jos užsklandos
išleidimas ir (arba) įtraukimas; (f)
kelių padangų sprogimas. 13. Navigacijos sistemos
(įskaitant tiksliojo artėjimo tūpti sistemas) ir skrydžio duomenų sistemos (a)
visų navigacijos įrenginių nebeveikimas arba kelių
įrenginių sutrikimas; (b)
visų arba kelių skrydžio duomenų sistemos įrenginių
sutrikimas; (c)
labai klaidinantys rodmenys; (d)
didelės navigacijos klaidos dėl neteisingų duomenų
arba duomenų bazės kodavimo klaidos; (e)
netikėti nukrypimai nuo horizontalaus arba
vertikalaus kurso, atsiradę ne dėl piloto veiksmų; (f)
antžeminės navigacijos įrangos nesklandumai,
lemiantys dideles navigacijos klaidas, nesusijusias su perėjimu iš inercinio
navigacijos režimo į radijo navigacijos režimą. 14. Deguonies tiekimas
hermetizuotame orlaivyje (a)
Deguonies tiekimo į pilotų kabiną nutrūkimas; (b)
deguonies tiekimo daugeliui keleivių (daugiau kaip
10 %) nutrūkimas, įskaitant ir aptiktąjį atliekant techninę priežiūrą,
treniruojantis ar bandant. 15. Turbinos kompresoriaus oro
išmetimo sistema (a)
Karšto išmetamo turbinos kompresoriaus oro
nuotėkis, dėl kurio įsijungia gaisro signalizacija arba sugadinama
konstrukcija; (b)
visų oro išmetimo sistemų nebeveikimas; (c)
išmetamo oro nuotėkio aptikimo sistemos sutrikimas. B dalis. Praneštinų incidentų, susijusių su oro navigacijos
paslaugomis, sąrašas 1 pastaba. Nors
šioje dalyje išvardijama dauguma praneštinų incidentų, šis sąrašas negali būti
visiškai išsamus. Turi būti pranešama ir apie kitus incidentus, kurie,
susijusių asmenų vertinimu, atitinka kriterijus. 2 pastaba. Ši
dalis neapima avarijų ir pavojingų incidentų, kaip apibrėžta Reglamente (ES)
Nr. 996/2010. Be kitų reikalavimų, taikomų pranešimams apie avarijas ir
pavojingus incidentus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 996/2010, apie
juos taip pat turi būti pranešama naudojantis privalomomis pranešimų apie
įvykius sistemomis. 3 pastaba. Šioje
dalyje nurodyti ONP incidentai, kurie kelia tikrą arba potencialų pavojų
skrydžio saugai arba gali sutrikdyti saugių ONP paslaugų teikimą. 4 pastaba. Šios
dalies turinys neapriboja teisės pranešti apie kiekvieną incidentą, padėtį ar
būseną, kurie, pasikartoję kitokiomis, tačiau tikėtinomis aplinkybėmis, arba
toliau netrukdomai vykdami, galėtų sukelti pavojų orlaivio saugai. (1)
Pavojingo priartėjimo incidentai (įskaitant
konkrečias situacijas, kai laikoma, kad orlaivis yra per arti kito orlaivio,
žemės, transporto priemonės, asmens ar objekto): (a)
mažiausiojo atstumo reikalavimo pažeidimas; (b)
nepakankamas atstumas; (c)
valdomasis skrydis, kai vos pavyksta išvengti
orlaivio atsitrenkimo į paviršių; (d)
įriedėjimas į kilimo ir tūpimo taką, kai teko imtis
išvengiamųjų veiksmų. (2)
Susidūrimo arba pavojingo priartėjimo galimybė
(įskaitant konkrečias situacijas, kurios gali virsti avarija arba pavojingu
priartėjimu, jei netoli yra kitas orlaivis): (a)
įriedėjimas į kilimo ir tūpimo taką, kai
išvengiamųjų veiksmų imtis nereikėjo; (b)
išriedėjimas iš kilimo ir tūpimo tako; (c)
orlaivio nukrypimas nuo skrydžių valdymo tarpo; (d)
orlaivio vykdomas taikytinų oro eismo valdymo (OEV)
taisyklių pažeidimas: (1)
orlaivio vykdomas taikytinų paskelbtų OEV procedūrų
pažeidimas; (2)
įskridimas į oro erdvę be leidimo; (3)
orlaivio vykdomas reikalavimų dėl su OEV susijusios
įrangos gabenimo ir naudojimo, privalomų pagal taikytinas taisykles,
pažeidimas. (3)
Su OEV susiję incidentai (įskaitant konkrečias
situacijas, kai daroma įtaka gebėjimui teikti saugias OEV paslaugas, įskaitant
situacijas, kai atsitiktinai nebuvo pakenkta orlaivio naudojimo saugai). Tai tokie incidentai: (a)
negalėjimas teikti OEV paslaugų: (1)
negalėjimas teikti oro eismo paslaugų; (2)
negalėjimas teikti oro erdvės valdymo paslaugų; (3)
negalėjimas teikti oro eismo srauto valdymo
paslaugų; (b)
ryšio funkcijos sutrikimas; (c)
stebėjimo funkcijos sutrikimas; (d)
duomenų apdorojimo ir paskirstymo funkcijos
sutrikimas; (e)
navigacijos funkcijos sutrikimas; (f)
OEV sistemos apsauga. I
priedo B dalies priedėlis Tolesnėse pastraipose pateikti praneštinų OEV
incidentų, nustatytų taikant orlaivio operacijų bendruosius kriterijus,
išvardytus I priedo B dalies 3 dalyje, pavyzdžiai. 1. Iš esmės neteisingos,
netinkamos arba klaidinančios informacijos iš bet kurio antžeminio šaltinio,
pvz., oro eismo tarnybos (ATS), automatinės terminalo informacijos tarnybos
(ATIS), meteorologijos tarnybų, navigacijos duomenų bazių, žemėlapių, grafikų,
oro navigacijos informacijos tarnybos (AIS), vadovų ir kt., teikimas. 2. Mažesnio už nustatytąjį
vietovės perskridimo aukščio nurodymas. 3. Neteisingų slėgio atskaitos
duomenų (t. y. aukščiamačio nustatymo) nurodymas. 4. Neteisingas svarbių pranešimų
perdavimas, gavimas ar aiškinimas, kai tai sukelia pavojingą padėtį. 5. Mažiausiojo atstumo
reikalavimo pažeidimas. 6. Įskridimas į oro erdvę be
leidimo. 7. Neteisėtas naudojimasis
radijo ryšiu. 8. ONP antžeminės arba
palydovinės įrangos sutrikimas. 9. Didelis skrydžių valdymo
kontrolės ir (arba) OEV sutrikimas arba smarkus aerodromo infrastruktūros
pablogėjimas. 10. Aerodromo judėjimo zonose yra
kliudančių orlaivių, transporto priemonių, gyvūnų, asmenų ar pašalinių objektų
ir (arba) jie kliudo navigacijos įrenginiams, todėl susidaro arba gali
susidaryti pavojinga padėtis. 11. Kliuvinių ar pavojų aerodromo
judėjimo zonose ženklinimo klaidos ar trūkumai, dėl kurių susidaro pavojinga
padėtis. 12. Aerodromo apšvietimo
sutrikimas, iš esmės netinkamas veikimas ar visiškas neveikimas. II priedas.
TERMINŲ IR REIKALAVIMŲ, TAIKOMŲ PRIVALOMAI PRANEŠIMŲ APIE ĮVYKIUS SISTEMAI,
SĄRAŠAS 1. Pranešimo terminas 1.1. Bendroji taisyklė Pranešimas pagal 4 straipsnį pateikiamas ne vėliau
kaip per 72 valandas. 1.2. Ypatingieji atvejai (a)
Galimo susidūrimo su kitu skraidančiu objektu,
klaidingų oro eismo procedūrų atveju arba dėl to, kad oro eismo paslaugų
tarnybos arba skrydžio įgula nesilaiko taikytinų procedūrų, taip pat oro eismo
paslaugų tarnybų įrenginių gedimo atveju pagal Reglamento (EB) Nr. 859/2008[22] (ES-OPS) 1.420 dalies d punkto
1 papunktį pranešimas teikiamas nedelsiant. (b)
Potencialaus pavojaus dėl paukščių atveju pagal
Reglamento (EB) Nr. 859/2008 (ES-OPS) 1.420 dalies d punkto 3 papunktį
pranešimas teikiamas nedelsiant. (c)
Susidūrimo su paukščiais, kurio metu orlaiviui
padaroma didelė žala arba kuri nors jo funkcija nustoja veikti arba ima veikti
netinkamai, atveju pagal Reglamento (EB) Nr. 859/2008 (ES-OPS) 1.420
dalies d punkto 3 papunktį pranešimas teikiamas nutūpus. (d)
Neteisėtos veikos orlaivyje atveju pagal Reglamento
(EB) Nr. 859/2008 (ES-OPS) 1.420 dalies d punkto 5 papunktį pranešimas
teikiamas, kai tai įmanoma. (e)
Potencialiai pavojingų sąlygų, pavyzdžiui,
netvarkingos antžeminės ar navigacinės įrangos, meteorologinių reiškinių ar
ugnikalnių pelenų debesų, susidarymo skrydžio metu atveju pagal Reglamento (EB)
Nr. 859/2008 (ES-OPS) 1.420 dalies d punkto 6 papunktį pranešimas
teikiamas, kai tai įmanoma. 2. Privalomų duomenų laukeliai 2.1. Bendrųjų duomenų laukeliai Visuose pagal 4 ir 5 straipsnius teikiamuose
pranešimuose apie įvykius nurodoma bent tokia informacija: (1)
Antraštė ·
Antraštė (2)
Bylos informacija ·
Atsakingas subjektas ·
Bylos numeris ·
Įvykio būsena (3)
Kada ·
Vietos data ·
Vietos laikas ·
Pasaulinė data ·
Pasaulinis laikas (Jei nurodoma tik viena data ir
(arba) vienas laikas, reikėtų nurodyti pasaulinę datą arba laiką) (4)
Kur ·
Įvykio valstybė ir (arba) sritis ·
Įvykio vieta (5)
Klasifikacija ·
Įvykio klasė ·
Įvykio kategorija (6)
Sunkumas ·
Maksimali žala ·
Sužalojimų mastas ·
Žala trečiajai šaliai (rekomenduojamas laukelis, ne
visada aktualus) ·
Žala aerodromui (rekomenduojamas laukelis, ne
visada aktualus) (7)
Santykis su OEV (kai aktualu) ·
OEV indėlis (8)
Oras (kai aktualu) ·
Oras svarbus Jei taip: ·
Oro sąlygos ·
Šviesumas ·
Vėjo greitis ·
Matomumas ·
Oro temperatūra (9)
Aplinkybės ·
Vartojama kalba ·
Aplinkybės (10)
Įvykiai ·
Įvykio rūšis ·
Įvykio etapas (11)
Rizikos klasifikacija 2.2. Specialiųjų duomenų laukeliai Jei įvykyje dalyvauja orlaivis,
nurodoma tokia informacija: (1)
Orlaivio identifikaciniai duomenys ·
Registravimo valstybė ·
Markė, modelis, serija ·
Orlaivio serijos numeris ·
Orlaivio registracija (2)
Orlaivio naudojimas ·
Naudotojas ·
Naudotojo rūšis (3)
Orlaivio aprašymas ·
Orlaivio kategorija ·
Rūšis pagal varomąją jėgą ·
Variklių skaičius ·
Svorio grupė (4)
Skrydžio istorija ·
Paskutinė išvykimo vieta ·
Planuota paskirties vieta ·
Skrydžio etapas ·
Įvykis ant žemės ·
Tūpimo rūšis (rekomenduojamas laukelis, ne visada
aktualus) ·
Tūpimo vieta (rekomenduojamas laukelis, ne visada
aktualus) (5)
Oro eismo paslaugos ·
Galiojančios skrydžio taisyklės ·
Dabartinė eismo rūšis III
priedAS. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS (a)
Suinteresuotųjų šalių, kurioms suteikti informaciją
kiekvienu konkrečiu atveju priimamas sprendimas pagal 11 straipsnio 4 dalį arba
priimamas bendro pobūdžio sprendimas pagal 11 straipsnio 6 dalį, sąrašas 1. Gamintojai: orlaivių,
variklių, oro sraigtų, orlaivių dalių ir prietaisų projektuotojai ir
gamintojai; oro eismo valdymo (OEV) sistemų ir jų sudedamųjų dalių
projektuotojai ir gamintojai; oro navigacijos paslaugoms (ONP) skirtų sistemų
ir jų sudedamųjų dalių projektuotojai ir gamintojai; aerodromų kontroliuojamose
teritorijose naudojamų sistemų ir įrenginių projektuotojai ir gamintojai. 2. Techninė priežiūra:
organizacijos, vykdančios orlaivių, variklių, oro sraigtų, orlaivių dalių ir
prietaisų techninės priežiūros ar kapitalinio remonto darbus; oro navigacijos
įrenginių montavimo, keitimo, techninės priežiūros, taisymo, kapitalinio
remonto darbus, šių įrenginių tikrinimą skrydžio metu ar patikrą; ar aerodromų
kontroliuojamose teritorijose esančių sistemų, jų sudedamųjų dalių ir įrangos
techninę priežiūrą ar kapitalinį remontą. 3. Naudotojai: oro
vežėjai, orlaivių naudotojai, oro vežėjų ir orlaivių naudotojų asociacijos;
aerodromų naudotojai ir aerodromų naudotojų asociacijos. 4. Oro navigacijos paslaugų
teikėjai ir oro eismo valdymo ypatingųjų funkcijų vykdytojai. 5. Aerodromo paslaugų
teikėjai: organizacijos, atsakingos už antžemines orlaiviams teikiamas
paslaugas, įskaitant degalų pripylimą, aptarnavimą, krovinio važtaraščio
parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir orlaivio vilkimą aerodromo teritorijoje,
taip pat gelbėjimo ir gaisrų gesinimo ar kitas avarinių tarnybų paslaugas. 6. Aviacijos mokymo
organizacijos. 7. Trečiųjų šalių
organizacijos: trečiųjų šalių vyriausybių aviacijos administracijos ir
avarijų tyrimo institucijos. 8. Tarptautinės aviacijos
organizacijos. 9. Tyrimai: valstybinės
ar privačios tyrimų laboratorijos, centrai ar subjektai arba universitetai,
kuriuose vykdomi aviacijos saugos tyrimai ar studijos. (b)
Suinteresuotųjų šalių, kurioms suteikti
informaciją pagal 11 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas kiekvienu konkrečiu
atveju priimamas sprendimas, sąrašas 1. Pilotai (asmeniškai). 2. Skrydžių vadovai (asmeniškai)
ir kitas OEV ir (arba) ONP personalas, vykdantis su sauga susijusias užduotis. 3. Inžinieriai ir (arba)
mechanikai ir (arba) eismo saugos elektronikos specialistai ir (arba) aviacijos
(ar aerodromų) vadovai (asmeniškai). 4. Personalo, vykdančio su sauga
susijusias užduotis, profesinių organizacijų atstovai. IV PRIEDAS. prašymas suteikti informacijos,
saugomos Europos centrinėje saugykloje 1. Vardas, pavardė Užimamos pareigos Įmonė Adresas Telefonas E. paštas Data Veiklos pobūdis Atitinkama suinteresuotųjų šalių
kategorija (žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../....
dėl pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius III priedą) 2. Prašomi duomenys
(prašome suformuluoti prašymą kuo tiksliau, nurodyti atitinkamą datą ir (arba)
laikotarpį, kuris jus domina): 3. Prašymo priežastis 4. Paaiškinkite, kokiu tikslu
bus naudojamasi informacija 5. Data, iki kurios reikalingi
prašomi duomenys 6. Užpildyta forma elektroniniu
paštu turėtų būti siunčiama (keitimosi informacija atstovas) 7. Galimybė susipažinti su
informacija Keitimosi informacija atstovas nėra įpareigotas
suteikti visą prašomą informaciją. Visą informaciją jis gali suteikti, tik
įsitikinęs, kad prašymas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. .../.... dėl pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius. Prašantysis ir
organizacija, kurioje jis dirba, įsipareigoja informaciją naudoti tik 4 punkte
aprašytu tikslu. Taip pat primenama, kad pagal šį prašymą suteikta informacija
gali būti naudojamasi vien tik skrydžių saugos tikslais, kaip nurodyta
Reglamente (ES) Nr. .../.... , nenaudojant jos kitais, įskaitant kaltės ar
atsakomybės priskyrimo ar komerciniais tikslais. Be raštiško informacijos suteikėjo leidimo
prašantysis neturi teisės atskleisti jam suteiktų duomenų. Dėl pirmiau nurodytų reikalavimų nesilaikymo gali
būti atsisakyta toliau teikti informaciją, saugomą Europos centrinėje
saugykloje, o atitinkamais atvejais gali būti taikomos sankcijos. 8. Data, vieta ir parašas FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pranešimų apie civilinės aviacijos
įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir
panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007, pasiūlymas 1.2. Atitinkama politikos sritis
VGV / VGB sistemoje[23] 0602
skirsnis. Vidaus, oro ir jūrų transportas 1.3. Pasiūlymo
pobūdis Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja
priemone Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja
priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[24] Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi)
su esamos priemonės galiojimo pratęsimu Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai)
strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu „Skatinti
saugų ir patikimą transportą“ (Vidaus, oro ir jūrų transporto veiklos 2
konkretus tikslas, Mobilumo ir transporto GD 2012 m. valdymo planas). Mobilumo
ir transporto GD politika siekiama teikti konkurencingas, tvarias, saugias ir
patikimas transporto paslaugas Europos piliečiams ir įmonėms. Transporto
sektorius – esminis Komisijos 2020 m. strategijos elementas. Siekiant
bendro tikslo – teikti Europos piliečiams ir įmonėms konkurencingas transporto
paslaugas, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, šiuo
Reglamentu dėl pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius, siūlomu pagal VGB
veiklą „Vidaus, oro ir jūrų transportas“, tiesiogiai prisidedama prie
konkretaus tikslo – skatinti saugų ir patikimą transportą. 1.4.2. Konkretus tikslas ir
atitinkama VGV / VGB veikla Konkretus tikslas Stiprinti
ir įforminti Sąjungos lygmeniu veiksmus, susijusius su pranešimais apie įvykius
ir ypač saugos informacijos, saugomos Europos centrinėje saugykloje, analize,
visų pirma siekiant Sąjungoje nustatyti pagrindines rizikos sritis. Šią
veiklą koordinuos Europos aviacijos saugos agentūra. Atitinkama VGV / VGB veikla 0602
skirsnis. Vidaus, oro ir jūrų transportas 1.4.3. Numatomi rezultatai ir
poveikis Nurodyti poveikį, kurį
pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms
grupėms). Europos
centrinėje saugykloje saugomų duomenų analizė Sąjungos mastu ir oficialaus
statuso suteikimas Analitikų tinklui sudarytų sąlygas: -
išaiškinti galimas aviacijos saugos problemas ir pagrindines rizikos sritis
Sąjungos lygmeniu; -
Europos Sąjungai sutelkti savo pastangas remiantis duomenimis; -
remti Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą; -
teikti paramą valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus, visų pirma suteikiant
joms prieigą prie didesnės apimties duomenų. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Nėra 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Remti
civilinės aviacijos saugos gerinimo pastangas. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda ES
veiksmais koordinuojami ir papildomi valstybių narių veiksmai. 1.5.3. Panašios patirties išvados Nėra 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Nėra 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis
¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD] –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM Pasiūlymo
(iniciatyvos) trukmė neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo
2014 m. iki MMMM, –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas
(-ai)[25] ¨ Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas Netiesioginis
centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms – Bendrijų įsteigtoms tarnyboms[26] (Europos aviacijos saugos
agentūrai) –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos
Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame
teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos Kad galėtų
siekti 1 konkretaus tikslo, Europos aviacijos saugos agentūrai prireiks
papildomų žmogiškųjų išteklių, t. y. dviejų darbuotojų
(300 000 EUR per metus, įskaitant 2 x 130 000 EUR išlaidas,
įrašomas į biudžeto eilutę „Personalo išlaidos“, ir 2 x 20 000 EUR,
įrašomas į biudžeto eilutę „Infrastruktūra ir veiklos išlaidos“). Papildomas
40 000 EUR biudžetas komandiruotėms bus naudojamas valstybėms narėms
remti vietose, o 25 000 EUR bus panaudoti tokiai informavimo veiklai,
kaip praktiniai seminarai ir seminarai, visoje Europoje remti. Todėl EASA
skirtos bendros apskaičiuotos papildomos biudžeto išlaidos sieks
365 000 EUR ir bus visiškai padengtos perskirsčius esamus agentūros
išteklius. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės Nurodyti dažnumą ir
sąlygas. Kiekvienais
metais EASA darbas stebimas ir įvertinamas (praėjusių metų) bendrojoje metinėje
ataskaitoje ir (ateinančių metų) darbo programoje. Šiuos du dokumentus priima
Agentūros valdyba, jie siunčiami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai,
Audito Rūmams ir valstybėms narėms. Kas
penkerius metus atliekamas nepriklausomas išorinis įvertinimas, kad būtų
nustatyta, kaip Europos aviacijos saugos agentūra įvykdė savo užduotis, ir būtų
įvertintas bendrųjų taisyklių ir Agentūros darbo poveikis bendrajam aviacijos
saugos lygiui. 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1. Nustatyta rizika Nėra 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) Kiekvienais
metais EASA darbas stebimas ir įvertinamas (praėjusių metų) bendrojoje metinėje
ataskaitoje ir (ateinančių metų) darbo programoje. Šiuos du dokumentus priima
Agentūros valdyba, jie siunčiami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai,
Audito Rūmams ir valstybėms narėms. 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Vykdantysis
direktorius vykdo Agentūros biudžetą. Kasmet Komisijai, Audito Rūmams ir
Agentūros valdybai jis pateikia detalią praėjusių metų pajamų ir išlaidų
ataskaitą. Be to, EASA atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turi tokius pačius
įgaliojimus kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu, o Agentūra turi vidaus
audito sistemą, kuri yra panaši į Komisijos vidaus audito sistemą. Europos
aviacijos saugos agentūrai be apribojimų taikomas 1999 m. gegužės
25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999
dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[27] ir 1999 m. gegužės
25 d. tarpinstitucinis susitarimas dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-ės) (nauja 2014–2020 m. daugiametė finansinė
programa) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([28]) || ELPA[29] šalių || Šalių kandidačių[30] || Trečiųjų šalių || Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 1 || (Nauja) 06.02.02 EASA subsidijos || DA / NDA || TAIP || NE[31] || NE || NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė[32]
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Pažangus ir integracinis augimas Mobilumo ir transporto GD || || || N[33] metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4 ir vėlesni metai (neribota trukmė) || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || Biudžeto eilutė (nauja) 06.02.02 || Įsipareigojimai || (1) || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || Mokėjimai || (2) || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[34] || || || || || || IŠ VISO asignavimų, skirtų Mobilumo ir transporto GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || Mokėjimai || (5) || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || Mokėjimai || =5+ 6 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || 0,365 || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“[35] mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO <…….> GD || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || || mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N[36] metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || || Mokėjimai || || || || || || || || 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami – Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos
asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N[37] metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4 ir vėlesni metai (neribota trukmė) || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[38] || Vidutinės rezultato sąnaudos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[39]… || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || Žr. * || 0,365 || || 0,365 || || 0,365 || || 0,365 || || 0,365 || 0,365 || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 0,365 || || 0,365 || || 0,365 || || 0,365 || 0,365 || || * Rezultatas skaičiais neišreiškiamas ir
apibrėžiamas kaip „įnašas į aviacijos saugos gerinimą“. 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || N[40]metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[41] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || || 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų
išteklių poreikiai –
Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti Mobilumo ir transporto GD žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami
taip: Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne
smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[42] XX 01 02 01 (CA, INT, SNE, finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy[43] || - būstinėje[44] || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių
poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti
ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš
papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų užduočių
aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Išorės personalas || 3.2.4. Suderinamumas su būsima
daugiamete finansine programa –
Pasiūlymas
(iniciatyva) atitinka būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą[45] –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti būsimos
daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę
arba patikslinti daugiametę finansinę programą[46] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms
–
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[47] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms)
daromas poveikis. Nurodyti poveikio įplaukoms
apskaičiavimo metodą. [1] 2003 m.
birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB dėl
civilinės aviacijos įvykių pranešimų, OL L 167, 2003 7 4,
p. 23. [2] 2007 m.
lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007, nustatantis
įgyvendinimo taisykles, pagal kurias centrinėje saugykloje integruojama
civilinės aviacijos įvykių informacija, OL L 294,
2007 11 13, p. 3, ir 2007 m. rugsėjo 24 d. Komisijos
reglamentas (EB) Nr. 1330/2007, nustatantis informacijos apie civilinės
aviacijos įvykius suinteresuotosioms šalims skleidimo taisyklių taikymą,
OL L 295, 2007 11 14, p. 7. [3] 2010 m.
spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir
prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (Tekstas svarbus EEE),
OL L 295, 2010 11 12, p. 35. [4] COM/2011/0144
galutinis. [5] COM/2011/0670
galutinis. [6] Šios
konsultacijos rezultatus galite rasti interneto svetainėje http://ec.europa.eu/transport/air/consultations/2011_11_09_occurence_en.htm. [7] 1998 m.
gegužės 20 d. Komisijos sprendimas dėl sektorių dialogo komitetų,
skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo, OL L 225,
1998 8 12, p. 27. [8] Susitikimo
santrauka ir patvirtintos išvados skelbiamos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/transport/modes/air/events/2012-04-19-seminar-aviation-safety_en.htm. [9] OL
C , , p. . [10] OL
C , , p. . [11] OL C
[…], […], p. […]. [12] OL L 295,
2010 11 12, p. 35. [13] OL L 55,
2011 2 28, p. 13. [14] OL L 281,
1995 11 23, p. 31. [15] OL L 8,
2001 1 12, p. 1. [16] OL L 145,
2001 5 31, p. 43. [17] OL L 167,
2003 7 4, p. 23. [18] OL
L 294, 2007 11 13, p. 3. [19] OL L 295,
2007 11 14, p. 7. [20] 2008 m.
rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų
taisyklių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE), OL L 293, 2008 10
31, p. 3. [21] 2008 m.
vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir
įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą
91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (Tekstas
svarbus EEE), OL L 79, 2008 3 19, p. 1. [22] 2008 m.
rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 859/2008, iš dalies
keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 nuostatas dėl bendrųjų
techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos, taikomų komerciniam vežimui
orlaiviais, OL L 254, 2008 9 20, p. 1. [23] VGV
– veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [24] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [25] Informacija
apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje
„BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [26] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [27] OL
L 136, 1999 5 31, p. 1. [28] DA
– diferencijuotieji asignavimai , NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [29] ELPA
– Europos laisvosios prekybos asociacija. [30] Šalių
kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [31] Agentūros
asocijuotųjų Europos trečiųjų šalių (Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos)
dalyvavimas. [32] Šios
sumos bus padengtos perskirsčius išteklius. [33] Darant
prielaidą, kad N – 2014 m., numatomi teisės akto priėmimo metai. [34] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų
įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai,
tiesioginiai moksliniai tyrimai. [35] Mobilumo
ir transporto GD skirtų administracinių išlaidų nėra. [36] N
metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [37] Darant
prielaidą, kad N – 2014 m., numatomi teisės akto priėmimo metai. [38] Rezultatai
yra numatomi tiekti produktai ir paslaugos (pvz., finansuotas studentų mainų
skaičius, nutiestų kelių atstumas km ir pan.). [39] Kaip
apibūdinta 1.4.2. skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“. [40] N
metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [41] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų
įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai,
tiesioginiai moksliniai tyrimai. [42] CA
– sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas
(„Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en
Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [43] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos
asignavimų (buvusių BA eilučių). [44] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir
Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [45] Diskusijos
dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos tebevyksta. [46] Žr.
Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [47] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis
sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.