AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2011 m. birželio 29 d. Komisija priėmė būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą[1] – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo biudžetą, kuriame siūloma, be kita ko, nauja programa „Muitinė“. Programa „Muitinė 2020“ gerinant muitų sąjungos veikimą bus prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“[2] įgyvendinimo.

Muitų sąjunga gina finansinius Sąjungos ir jos valstybių narių, renkančių muitus, rinkliavas ir mokesčius, interesus[3]. Ji reikalauja, kad iš trečiųjų šalių kilusioms prekėms būtų leidžiama laisvai judėti Sąjungoje tik jei jos atitinka Sąjungos teisės aktus. Taigi kasdien reikia valdyti didelius prekybos srautus (kiekvieną sekundę tvarkomos 7 muitinės deklaracijos) ir muitinės turi išlaikyti pusiausvyrą tarp įmonių prekybos sąlygų gerinimo ir piliečių apsaugos nuo grėsmės jų saugai ir saugumui. Tai įmanoma tik jei valstybių narių muitinių administracijos intensyviai ir operatyviai bendradarbiauja tarpusavyje, su kitomis valdžios institucijomis ir prekybos bei kitomis trečiosiomis šalimis.

Siūloma programa bus daugiausia remiamas muitinių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis susijusiomis šalimis. Tai programos „Muitinė 2013“, kuri baigiama 2013 m. gruodžio 31 d., tęsinys. Siūloma programa bus remiamas Sąjungos muitinių bendradarbiavimas, pirmiausia siekiant kurti žmogiškųjų išteklių tinklus ir ugdyti gebėjimus, taip pat didinti IT pajėgumus. Pirmosios grupės priemonėmis valstybėms narėms ir kitoms programoje dalyvaujančioms šalims bus sudaromos sąlygos dalytis gerąja patirtimi ir keistis praktinėmis žiniomis. Antrosios grupės priemonėmis suteikiama galimybė programos lėšomis finansuoti tinkamą IT infrastruktūrą ir sistemas, kurias taikydamos Sąjungos muitinių administracijos taptų visavertėmis elektroninio administravimo institucijomis. Didžiausia programos teikiama papildoma nauda yra ta, kad ja remiamas valstybių narių gebėjimas didinti įplaukas ir valdyti vis sudėtingesnius prekybos srautus, o kartu mažinamos minėtais tikslais reikalingų priemonių kūrimo išlaidos.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos ir ekspertų patarimai

Atlikdamas programos „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio vertinimą[4] rangovas analizavo jos veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir papildomą naudą. Buvo naudojamasi įvairios veiklos stebėsenos duomenimis ir konsultuotasi su prekybos atstovais.

Kitas rangovas tyrė galimą būsimos programos „Muitinė“ struktūrą[5]: programos uždavinius, tikslus ir potencialias politikos galimybes, taip pat išsamiai analizavo būsimus sunkumus, struktūrines problemas ir muitų sąjungos veikimo gerinimo galimybes. Atliekant šį tyrimą, įvairiais lygmenimis rengtos konsultacijos su muitinės ekspertais. 2011 m. liepos mėn. įvykusio praktinio seminaro metu šio tyrimo išvados aptartos su dalyvaujančių šalių atstovais. Rengiantis šiam seminarui 2011 m. pavasarį susijusios programos komitete[6] surengtas apskritojo stalo posėdis, per kurį dalyvaujančių šalių prašyta nustatyti, kokie bus pagrindiniai programos pranašumai ir kaip būtų galima didinti jos veiksmingumą.

Atsižvelgiant į keitimosi informacija svarbą atliktas atskiras būsimos keitimosi informacija įgyvendinimo strategijos tyrimas. Šis tyrimas pristatytas 2011 m. birželio mėn. surengtame muitinių administracijų vyriausiųjų informacijos pareigūnų praktiniame seminare.

Parengtas poveikio vertinimas, kuriame analizuojamas programos „Muitinė 2013“ tęsinys; šį vertinimą 2011 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Poveikio vertinimo valdyba.

Rengiant būsimos programos pasiūlymą atsižvelgta į rekomendacijas dėl programos koncepcijos ir tolesnio programos tobulinimo. Į programos pasiūlymą įtraukta naujų priemonių, visų pirma susijusių su bendradarbiavimu vykdant specialias veiklos užduotis. Priemonių imtasi siekiant gerinti informacijos apie programos veiklos rezultatus platinimą naudojantis bendradarbiavimo internetu metodais ir programos rezultatų stebėseną.

2.2.        Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į bendrą politikos kontekstą ir problemas, kurias muitinės turės spręsti per ateinantį dešimtmetį, dabartinės programos poveikio vertinime analizuotos ir lygintos įvairios politikos galimybės.

(1) Pagrindinis scenarijus. Programa tęsiama siekiant dabartinių tikslų ir remiantis dabartine koncepcija.

(2) Programa nutraukiama. Programa būtų nutraukiama ir IT priemonėms, bendriems veiksmams arba mokymo veiklai, kuriais remiamas bendradarbiavimas muitų srityje, nebebūtų skiriamas ES finansavimas.

(3) Paramos ES teisiniams įsipareigojimams, pvz., Modernizuotam muitinės kodeksui (MMK), didinimas. Pasirinkus šią politikos galimybę pagrindinis scenarijus būtų papildomas programą pritaikant prie naujų poreikių, atsirandančių kintančioje muitų sąjungos aplinkoje, įskaitant Sąjungos muitinės kodeksą[7]. Pasirinkus šią galimybę būtų diegiamos naujos ES muitų teisės aktuose nustatytos IT sistemos, laipsniškai pradedamas taikyti bendro IT sistemų plėtojimo modelis ir modernizuojamas susijęs valdymas, struktūra bei technologija.

(4) Paramos ES teisiniams įsipareigojimams didinimas ir finansinė parama techninių pajėgumų didinimui. Be pirmiau aprašytos galimybės komponentų, ši galimybė apimtų finansinės paramos priemonę, kuria naudodamosi valstybės narės galėtų prašyti paramos sausumos, jūros ir oro sienų kontrolės įrangai, pvz., skeneriams arba laboratoriniams įrenginiams, įsigyti. Todėl valstybėms narėms būtų lengviau atsižvelgti į kontrolės spartinimo ir paprastinimo poreikius, atsirandančius tobulėjant technologijoms.

(5) Paramos ES teisiniams įsipareigojimams didinimas ir maksimaliai bendra IT aplinka. Be 3 galimybės komponentų, šia galimybe remiamas ES muitinių naudojimasis visiškai bendros Europos IT sistemų plėtros ir veikimo pranašumais siekiant įgyvendinti ES muitų teisės aktus, pvz., MMK ir kitus su muitais susijusius teisės aktus. Šia galimybe būtų užtikrinama didesnė parama valdžios institucijoms visoms Europos elektroninei muitinės aplinkai reikiamoms sistemoms plėtoti ir diegti, o įmonėms – jungtis prie šių sistemų.

Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad priimtiniausia yra 3 galimybė „Paramos ES teisiniams įsipareigojimams, pvz., Modernizuotam muitinės kodeksui (MMK), didinimas“. Ji suderinama su naujo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo biudžeto pasiūlymu, ją geriausiai vertina valstybės narės. Galimybė „Paramos ES teisiniams įsipareigojimams didinimas ir finansinė parama techninių pajėgumų didinimui“ nepasirinkta, nes techninių pajėgumų didinimo komponente aprašytą įrangos įsigijimą būtų galima bendrai finansuoti pagal kitas programas, įskaitant regioninius struktūrinius fondus, kartu užtikrinant darną su siūlomos programos „Muitinė 2020“ prioritetais.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Programos „Muitinė 2020“ pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 33 straipsniu, kuriame Europos Sąjunga raginama imtis veiksmų muitinių bendradarbiavimo ir ES muitų sąjungos atžvilgiu.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Ne nacionalinio, o Sąjungos lygmens veiksmų būtina imtis dėl šių priežasčių:

· Muitų sąjunga priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Perduodamos savo įgaliojimus Sąjungai valstybės narės ipso facto sutarė, kad muitų srities veiksmus geriau įgyvendinti Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto vien Sąjungos teisine sistema neužtikrinamas tinkamas muitų sąjungos veikimas. Siekiant užtikrinti vienodą ir darnų ES muitų teisės aktų taikymą šią sistemą reikėtų papildyti programoje „Muitinė“ numatytomis pagalbinėmis priemonėmis.

· Daug muitų srities veiksmų yra tarpvalstybiniai, jie apima ir veikia visas 27 valstybes nares, todėl vienos pačios valstybės narės negali jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai. Siekiant remti europinio masto muitinių darbą, išvengti vidaus rinkos iškraipymų ir padėti veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas reikia imtis veiksmų ES lygmeniu.

· Šiuo atžvilgiu ES veiksmai yra pagrįsti siekiant užtikrinti tinkamą muitų sąjungos ir jos bendros reguliavimo sistemos veikimą ir tolesnę plėtrą, nes įsitikinta, kad jais ES gali veiksmingiausiai ir efektyviausiai reaguoti į ES muitų sąjungos ir muitinių bendradarbiavimo įgyvendinimo trūkumus ir sunkumus.

· Ekonominiu požiūriu daug veiksmingiau imtis ES lygmens veiksmų. Muitinių bendradarbiavimo pagrindas – labai gerai apsaugotas specialus ryšių tinklas. Jame nacionalinės muitinių administracijos sujungiamos maždaug 5 000[8] sujungimo taškų. Šiuo bendru IT tinklu užtikrinama, kad norėdama pasikeisti bet kokia informacija kiekviena nacionalinė administracija prie šios bendros infrastruktūros turėtų prisijungti tik vieną kartą. Jei tokios infrastruktūros nebūtų, valstybės narės prie kiekvienos iš kitų valstybių narių nacionalinių sistemų turėtų jungtis 26 kartus.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį Komisija, siekdama įgyvendinti programą, imasi Sutartyse nustatytų koordinavimo, vykdymo užtikrinimo ir valdymo funkcijų. Todėl programa „Muitinė 2020“ atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus (jie nustatyti Europos Sąjungos sutarties (ESS) 5 straipsnyje).

3.3.        Priemonė

Remiantis susijusių poveikio vertinimų išvada, ES intervencija įgyvendinant finansavimo programą yra tinkama. Atsižvelgdama į teigiamus programos „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio vertinimo atsiliepimus Komisija siūlo programos tęsinį „Muitinė 2020“.

Remiantis pagal daugiametę finansinę programą Komisijos patvirtinta teisėkūros politika, finansavimo programos tęsinys siūlomas reglamento forma.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

ES finansavimo programų peržiūros laikas susijęs su naujos daugiametės finansinės programos pasiūlymu, iš dalies pakeistu 2012 m. liepos 6 d.[9] Pagal šį pasiūlymą šiame programos „Muitinė 2020“ reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta 548 080 000 EUR (dabartinėmis kainomis) biudžeto sistema.

Programa „Muitinė 2020“ bus įgyvendinama laikantis tiesioginio centralizuoto valdymo principo ir nustatytų prioritetų. Darbo programos rengiamos kartu su suinteresuotaisiais subjektais nustatant konkretaus laikotarpio prioritetus.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

5.1.        Konkrečių teisinių nuostatų paaiškinimas

5.1.1.     I skyrius. Bendrosios nuostatos

Programos aprėptis nustatyta konkrečiai atsižvelgiant į ES muitų sąjungos veikimą. Programoje galės dalyvauti valstybės narės, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės. Įgyvendinant bendrą šios srities Sąjungos politiką programoje tam tikromis sąlygomis galės dalyvauti ir Europos kaimynystės politikos šalys. Galiausiai tam tikruose veiksmuose galėtų dalyvauti ir išorės ekspertai (pvz., kitų valdžios institucijų, prekybos, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų atstovai, taip pat galbūt kiti ekspertai), jeigu tai bus būtina siekiant programos tikslų.

Siekiant programos „Muitinė 2020“ tikslų bus sprendžiamos nustatytos problemos, kurių, tikėtina, muitinės patirs per artimiausią dešimtmetį. Svarbiausias programos tikslas – veiksminga ir efektyvia muitų sąjunga stiprinti vidaus rinką.

Siekiant tinkamai spręsti būsimus Sąjungos muitų srities uždavinius, nustatytas konkretus programos tikslas – remti muitų sąjungos veikimą, visų pirma vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių, kitų kompetentingų institucijų, jų pareigūnų ir išorės ekspertų bendradarbiavimą. Pagrindiniai programos prioritetai:

1. Remti Sąjungos teisės aktų rengimą, darnų taikymą ir veiksmingą įgyvendinimą siekiant didinti muitų sąjungos veiksmingumą, efektyvumą ir vienodumą.

2. Didinti Europos įmonių konkurencingumą gerinant teisėtos prekybos sąlygas ir mažinant atitikties sąnaudas ir administracinę naštą, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.

3. Padėti muitinėms apsaugoti piliečius, saugą ir saugumą bei aplinką.

4. Apsaugoti finansinius ir ekonominius Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesus.

5. Prisidėti prie veiksmingo muitinių veikimo ugdant jų administracinius gebėjimus.

6. Kovoti su sukčiavimu ir didinti konkurencingumą, saugą bei saugumą stiprinant bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, trečiosiomis šalimis, kitomis vyriausybinėmis institucijomis, ekonominės veiklos vykdytojais ir jų organizacijomis.

5.1.2.     II skyrius. Reikalavimus atitinkantys veiksmai

Programos finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų rūšys yra panašios į tas, kurios finansuojamos pagal dabartinę programą, t. y.:

· bendri veiksmai, kuriais programoje dalyvaujančių šalių muitinių pareigūnai keičiasi žiniomis ir dalijasi gerąja patirtimi;

· Europos informacinės sistemos[10], kuriomis palengvinamas keitimasis informacija bei naudojimasis bendrais duomenimis;

· mokymo veikla, kuria ugdomi Europos muitinių institucijų pareigūnų gebėjimai.

Kai kurios veiksmų kategorijos pakeistos.

· Į programą „Muitinė 2020“ bus įtrauktos kelios naujos bendrų veiksmų priemonės:

· ekspertų grupės – struktūrinio bendradarbiavimo forma; šiose grupėse sutelkiama praktinė patirtis ir (arba) vykdoma konkreti operatyvinė veikla; jos gali būti nenuolatinės arba nuolatinės ir joms gali būti teikiama parama, pvz., bendradarbiavimo internetu paslaugos, administracinė pagalba ir infrastruktūra bei įranga, kurios reikia siekiant sėkmingai įgyvendinti konkretų veiksmą;

· viešojo administravimo gebėjimų ugdymo veiksmais bus remiamos muitinės, patiriančios konkrečių sunkumų, pvz., dėl žinių, praktinės patirties, organizacinių arba kitų trūkumų, kuriuos galima įveikti kitoms šalims arba Komisijos pareigūnams imantis pritaikytų paramos veiksmų;

· bendrų veiksmų sąraše nebeišskiriama lyginamoji analizė ir valdymo grupės, nes ši veikla gali būti priskiriama projekto grupėms, siekiančioms konkretaus tikslo – atitinkamai nustatyti gerąją tobulinimo galimybių atskleidimo patirtį arba koordinuoti ir valdyti programos veiklą tam tikroje srityje.

· Naujoje programoje Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentai apibrėžiami kaip Komisijai priklausantys arba jos įsigyti su kai kuriomis arba visomis valstybėmis narėmis susiję IT ištekliai ir paslaugos. Šie Sąjungos komponentai aprašyti siūlomo teisės akto priedo 2 punkte. Nacionaliniai komponentai yra visi prie Sąjungos komponentų nepriskiriami komponentai. Juos plėtoja, diegia ir naudoja valstybės narės, kurios juos finansuoja ir už juos yra atsakingos.

Naują Sąjungos komponentų apibrėžimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į IT sistemų raidos pokyčius. Šiuo metu kiekviena valstybė narė atsako už savo nacionalinių sistemų įgyvendinimą pagal bendras specifikacijas, todėl plėtojamos 27 sistemos, 27 prekiautojams skirtos sąsajos, rengiami 27 plėtros planai, atsiranda 27 projektų arba veiklos sunkumų variantai ir pan. Ypač atsižvelgdama į ekonomikos ir finansų krizę Komisija mano, kad IT sistemas reikėtų plėtoti veiksmingiau.

Tokia raida siekiama gerinti duomenų nuoseklumą ir taisyklių taikymą laipsniškai pereinant prie bendresnės IT plėtros (žinių, duomenų, IT komponentų). Bus taikomi geresni darbo metodai, pvz., taikant veiklos procesų modeliavimą, pagerės kokybės specifikacijos ir standartizavimas, taip pat bus labiau standartizuojama veikla, pvz., derinant prekiautojams skirtas sąsajas. Remiantis šiuo nauju požiūriu į Sąjungos komponentus bus mažinama skirtingų plėtros ir diegimo planų rizika. Taip pat teikiama daugiau projekto užbaigimo kontrolės priemonių, nes dirbant pagal bendrus planus išvengiama padėties, kai lėčiausiai dirbantys plėtros grandinės nariai gali nulemti, kada pradės veikti visas projektas.

5.1.3.     IV skyrius. Įgyvendinimas

Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Todėl pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[11], 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą bus priimta metinė darbo programa.

5.2.        Supaprastinimas

5.2.1.     Kaip pasiūlymu prisidedama prie supaprastinimo?

(a) Suderinamumas su Finansiniu reglamentu

Programos pasiūlymas visiškai suderinamas su Finansiniu reglamentu ir jo įgyvendinimo nuostatomis. Pagrindinės programos įgyvendinimo finansinės priemonės yra dotacijos ir viešieji pirkimai. Į programą įtrauktos Komisijos pasiūlyme dėl finansinio reglamento persvarstymo pasiūlytos supaprastinimo priemonės, t. y. nustatyti vienkartines išmokas, fiksuoto dydžio normas ir vieneto kainas. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu įforminti pagal programą finansuotas pragyvenimo ir kelionės išlaidas, į programą bus įtrauktos naujame finansiniame reglamente pasiūlytos šios srities supaprastinimo priemonės.

(b) Programų „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ suderinamumas

Remiantis vienodomis viešųjų pirkimų taisyklėmis ir dotacijų skyrimo modeliais, bendrais valdymo vadovais ir IT pagrįstomis sistemomis visiškai suderintas ankstesnių programų „Muitinė“ ir „Fiscalis“ valdymas. Į šį valdymo modelį įtrauktos aiškios ir paprastos programos veiklos organizavimo procedūros. Komisijos programos valdymo grupei padeda įvairių muitinių ir mokesčių administracijų programos valdymo grupės, veikiančios kaip pagalbininkės ir pirmasis valstybių narių muitų ir mokesčių pareigūnų informavimo punktas. Šiuo valdymo modeliu suteikiama galimybė per trumpą laiką imtis veiksmų siekiant sparčiai reaguoti į naujai atsirandančius poreikius ir kartu užtikrinama įvairios veiklos darna. Atliekant laikotarpio vidurio vertinimą valstybės narės pareiškė, kad yra patenkintos programos valdymo modeliu.

Atsižvelgdama į tokį didelį abiejų programų suderinamumą ir į 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyme[12] iškeltą supaprastinimo tikslą, Komisija iš pradžių pasiūlė bendrą programų „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ tęsinį – programą FISCUS[13]. Atsižvelgdama į tai, kad valstybės narės vienbalsiai pasisakė už tai, kad pasiūlyta bendra programa būtų suskaidyta, Komisija, nors ir būdama prieš tokį suskaidymą, pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl dviejų teisės aktų, atitinkamai skirtų programoms „Muitinė 2020“ ir „Fiscalis 2020“. Nepaisydama to, kad pateikė dviejų atskirų teisės aktų tekstus, Komisija toliau sieks išsaugoti minėtų programų suderinamumą ir, kai tinkama, jo bus siekiama įgyvendinant programas „Muitinė 2020“ ir „Fiscalis 2020“.

(c) Ar apsvarstyta galimybė programą pavesti įgyvendinti išorės subjektui?

Apsvarstyta galimybė būsimą programą pavesti įgyvendinti vykdomajai įstaigai. Įstaigą būtų galima įgalioti vykdyti tokias užduotis, kaip antai pagal programą vykdytinos veiklos atranka, administracinis pasirengimas veiklai ir jos tęsimas, veiklos, dotacijų ir IT sistemų viešųjų pirkimų stebėsena. Vis dėlto atsiradus tokiai vykdomajai įstaigai valdymo struktūra taptų sudėtingesnė, padidėtų koordinavimo ir kontrolės sąnaudos, sprendimų priėmimo procesas būtų sudėtingesnis ir ilgesnis, nes reikėtų papildomų administracinių procedūrų. Dėl to taip pat sumažėtų Komisijos praktinės patirties lygis ir padidėtų turinio suskaidymo, palyginti su administraciniais aspektais, rizika. Pasirinkus šią galimybę nebūtų užtikrinta pageidaujama nauda veiklai, todėl ji atmesta.

Apsvarstytas ir kitas scenarijus – pavesti nacionalinėms administracijoms visą susijusią IT veiklą, išskyrus CCN/CSI tinklą ir su juo susijusias paslaugas. Pagal šį scenarijų kyla labai didelė rizika, kad laipsniškai atsiras poreikis steigti labiau centralizuotas valdymo struktūras. Šio scenarijaus poveikis būtų panašus į programų nutraukimo padarinius, dėl kurių kiltų pavojus muitinių administracijų veiksmingumui ir efektyvumui, sumažėtų muitų sąjungos, kartu ir prekiautojų vertinimo vienodumas. Atsižvelgiant į neigiamą poveikį rezultatams ir veiksmingumui šis scenarijus taip pat atmestas.

(d) Ar programoje numatytos bendros IT priemonės, kuriomis būtų galima mažinti paramos gavėjų ir rangovų administracinę naštą?

Įgyvendinant programas „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ programos veiklos ir susijusių išlaidų valdymo palengvinimo priemonėmis jau naudojamasi, nes taikoma bendra veiklos ataskaitų priemonė (angl. Activity Reporting Tool, ART). Ši priemonė bus taikoma toliau.

5.2.2.     Pasiūlymo veiklos rezultatų vertinimas

Programos veiksmingumas bus vertinamas pagal vienodus, su programos bendraisiais, konkrečiais ir veiklos tikslais susijusius veiksmingumo, poveikio, rezultatų ir pajėgumo rodiklius, juos susiejant su Komisijos valdymo planu. Išsamus poveikio, rezultatų ir pajėgumo rodiklių sąrašas pateiktas poveikio vertinime. Komisija nustatė kai kurių programos veiklos tikslų siekius, o kiti bus nustatyti imantis programos „Muitinė 2013“ veiksmų. Visų veiklos tikslų siekius Komisija nustatys prieš pradėdama įgyvendinti programą „Muitinė 2020“ ir pateiks programos komitetui patvirtinti.

5.2.3.     Ar programos pasiūlymas suderinamas su bendra Komisijos politika?

Programa bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, nes bus stiprinama bendroji rinka, didinamas viešojo sektoriaus produktyvumas ir administracijose skatinama techninė pažanga bei inovacijos, taip pat remiamas užimtumas. Ja bus remiamos pavyzdinės iniciatyvos „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[14] ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[15]. Programa taip pat bus remiamas Bendrosios rinkos aktas[16], o atsižvelgiant į neseniai priimtą išsamią intelektinės nuosavybės teisių (INT) strategiją[17], šias teises užtikrinant pasienyje bus skatinamas augimas ir inovacijos. Siekiant apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius interesus programa bus remiamas muitų bei įvairių prekybos rinkliavų rinkimas ir bendra kova su sukčiavimu[18]. Muitų sąjungos veikla vykdoma ES prekybos politika, todėl programa bus padedama įgyvendinti dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus, rinkti muitus ir taikyti prekybos priemones (pvz., kilmės taisykles), embargą bei kitus apribojimus, kaip numatyta ES prekybos strategijoje[19]. Neseniai muitinėms buvo pavesta vykdyti aplinkos apsaugos funkciją (kuri, inter alia, susijusi su neteisėtu atliekų eksportu, cheminėmis medžiagomis, ozoną ardančiomis medžiagomis, neteisėta miško ruoša ir CITES konvencija). Galiausiai, kaip matyti iš Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo veiksmų plano[20] ir Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano[21], muitinių veiksmais ir muitinių, policijos bei kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu labai prisidedama prie ES vidaus saugumo.

2011/0341/a (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       daugiamete iki 2014 m. taikyta muitinių veiksmų programa labai palengvintas ir sustiprintas muitinių bendradarbiavimas Sąjungoje. Daug muitų srities veiksmų yra tarpvalstybiniai, jie apima ir veikia visas 27 valstybes nares, todėl vienos pačios valstybės narės negali jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai. Komisija įgyvendinama programa „Muitinė 2020“ valstybėms narėms siūloma minėtos bendradarbiavimo veiklos sistema – sąnaudų požiūriu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti šios programos tęstinumą nustatant naują tos pačios srities programą;

(2)       programos veikla, t. y. Europos informacinėmis sistemomis, bendrais muitinių pareigūnų veiksmais ir bendro mokymo iniciatyvomis tikimasi prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo[22]. Pagal programą bus kuriama veiklos sistema, kuria bus siekiama didinti muitinių darbo veiksmingumą, įmonių konkurencingumą, skatinti užimtumą ir padėti apsaugoti Sąjungos finansinius bei ekonominius interesus, todėl bus aktyviai gerinamas muitų sąjungos veikimas;

(3)       siekiant remti trečiųjų šalių prisijungimo ir asociacijos procesą programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms, potencialioms kandidatėms ir šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės politiką[23]. Atsižvelgiant į vis intensyvesnius pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšius, programa toliau teiks galimybę tam tikroje veikloje dalyvauti išorės ekspertams, pvz., trečiųjų šalių pareigūnams, tarptautinių organizacijų atstovams arba ekonominės veiklos vykdytojams. Įsteigus Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijos pirmininko pavaduotojui pavaldžią EIVT galima sudaryti geresnes sąlygas koordinuoti politiką ir ją derinti srityje, kuri tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu yra svarbus ES išorės strategijų ir veiklos elementas;

(4)       nustatant programos tikslus atsižvelgta į problemas ir uždavinius, kuriuos muitinės turės spręsti per ateinantį dešimtmetį. Programai ir toliau turėtų tekti reikšmingas vaidmuo atliekant tokius gyvybiškai svarbius uždavinius, kaip antai darnus Sąjungos muitų ir susijusių teisės aktų įgyvendinimas. Be to, programoje daug dėmesio bus skiriama Sąjungos finansinių ir ekonominių interesų apsaugai, saugos ir saugumo užtikrinimui, prekybos palengvinimui, be kita, bendrai kovojant su sukčiavimu ir ugdant muitinių administracinius gebėjimus;

(5)       įsitikinta, kad iki 2014 m. taikytos programos priemonės buvo tinkamos, todėl jos išlaikytos. Atsižvelgiant į struktūriškesnio operatyvaus bendradarbiavimo poreikį, įtrauktos tokios papildomos priemonės, kaip antai ekspertų grupės, sudarytos iš Sąjungos ir nacionalinių ekspertų, kuriems pavesta kartu vykdyti užduotis konkrečiose srityse ir imtis administracinių gebėjimų ugdymo veiksmus, kuriais būtų teikiama specializuota parama toms dalyvaujančioms šalims, kuriose reikia ugdyti administracinius gebėjimus;

(6)       Europos informacinės sistemos yra labai svarbios stiprinant Sąjungos muitų sistemas, todėl jas reikėtų ir toliau finansuoti pagal programą. Be to, turėtų būti įmanoma į programą įtraukti naujas pagal Sąjungos teisės aktus nustatytas su muitais susijusias informacines sistemas. Europos informacinės sistemos, kai tinkama, turėtų būti pagrįstos bendro plėtojimo modeliais ir IT struktūra;

(7)       pagal programą rengiant bendro mokymo kursus reikėtų ugdyti ir žmogiškųjų išteklių gebėjimus. Muitinių pareigūnai turi plėsti ir atnaujinti žinias bei įgūdžius, kad galėtų tenkinti Sąjungos poreikius. Programa turėtų būti labai svarbi, nes didinant paramą muitinių pareigūnų bei ekonominės veiklos vykdytojų mokymui ja bus galima ugdyti žmogiškųjų išteklių gebėjimus. Šiuo tikslu dabartinį Sąjungos bendro mokymo metodą, kuris buvo daugiausia pagrįstas centrinės e. mokymosi programos plėtra, reikėtų plėtoti toliau, kad būtų galima parengti daugialypę Sąjungos paramos mokymui programą;

(8)       siekiant suderinti programos trukmę su xxx Tarybos reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[24], nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, programą reikėtų įgyvendinti septynerius metus;

(9)       reikėtų nustatyti viso programos laikotarpio finansinį paketą, kuris būtų svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai vykdant kasmetinę biudžetinę procedūrą, kaip apibrėžta 201Z m. YY XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte;

(10)     atsižvelgiant į 2010 m. komunikate dėl biudžeto peržiūros[25] nustatytą Komisijos įsipareigojimą derinti ir paprastinti finansavimo programas, ištekliais reikėtų dalytis su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatyta programos veikla siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungos veikimą, šios programos veiksmais reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(11)     finansiniam šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės priimamos pagal xxx Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. xxx/20xx dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir xxx Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. xxx/20xx, kuriuo nustatomos išsamios xxx Tarybos reglamento Nr. xxx/20xx (EB, Euratomas) įgyvendinimo taisyklės (nurodyti naują finansinį reglamentą ir įgyvendinimo aktą);

(12)     Sąjungos finansinius interesus reikėtų apsaugoti tinkamomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, sankcijas;

(13)     Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti metines darbo programas, kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[26];

(14)     kadangi reikiamų veiksmų, t. y. nustatyti daugiametę programą siekiant gerinti muitų sąjungos veikimą, tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos negali veiksmingai bendradarbiauti ir vykdyti koordinavimo, būtino siekiant įgyvendinti programą, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi ESS 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(15)     įgyvendinti programą Komisijai turėtų padėti programos „Muitinė 2020“ komitetas;

(16)     asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Kompetentingos institucijos visa informacija keistis arba ją perduoti turėtų laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(17)     šiuo reglamentu reikėtų pakeisti 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 624/2007/EB, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą („Muitinė 2013“)[27]. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

1.           Siekiant remti muitų sistemų veikimą šiuo reglamentu nustatoma daugiametė veiksmų programa „Muitinė 2020“ (toliau – programa).

2.           Programa įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) muitinės – už muitų taisyklių taikymą atsakingos institucijos;

(2) išorės ekspertai –

(a) vyriausybinių institucijų atstovai, taip pat iš programoje nedalyvaujančių šalių, pagal 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 dalis,

(b) ekonominės veiklos vykdytojai ir jų organizacijos,

(c) tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai.

3 straipsnis Dalyvavimas programoje

1.           Programoje dalyvaujančios šalys – valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys, jei įvykdytos toje dalyje nurodytos sąlygos.

2.           Programoje gali dalyvauti bet kuri iš šių šalių:

(1) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, bendrąsias nuostatas ir sąlygas, nustatytas atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

(2) šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, jei jos yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais; susijusios šalys partnerės dalyvauja programoje pagal nuostatas, kurios kartu su šiomis šalimis nustatomos sudarius bendruosius susitarimus dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose.

4 straipsnis Dalyvavimas programos veikloje

Išorės ekspertai gali būti kviečiami dalyvauti tam tikroje pagal programą organizuojamoje veikloje, jei tai naudinga siekiant 5 straipsnyje nurodytų tikslų. Šiuos ekspertus Komisija pasirenka atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiai veiklai.

5 straipsnis Bendrasis tikslas ir konkretus tikslas

1.           Bendrasis programos tikslas – veiksminga ir efektyvia muitų sąjunga stiprinti vidaus rinką.

2.           Konkretus programos tikslas – remti muitų sąjungos veikimą, ypač vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių, kitų kompetentingų institucijų, jų pareigūnų ir išorės ekspertų bendradarbiavimą.

3.           Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas pagal tokius rodiklius:

(1) Europos informacinių sistemų bendrojo ryšių tinklo buvimą;

(2) programos veiklos dalyvių ir programos naudotojų grįžtamąją informaciją.

6 straipsnis Prioritetai

Programos prioritetai:

(1) Remti Sąjungos teisės aktų rengimą, darnų taikymą ir veiksmingą įgyvendinimą siekiant didinti muitų sąjungos veiksmingumą, efektyvumą ir vienodumą.

(2) Didinti Europos įmonių konkurencingumą gerinant teisėtos prekybos sąlygas ir mažinant atitikties sąnaudas ir administracinę naštą, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.

(3) Padėti muitinėms apsaugoti piliečius, saugą ir saugumą bei aplinką.

(4) Apsaugoti finansinius ir ekonominius Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesus.

(5) Prisidėti prie veiksmingo muitinių veikimo ugdant jų administracinius gebėjimus.

(6) Užkirsti kelią sukčiavimui ir didinti konkurencingumą, saugą bei saugumą stiprinant bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, trečiosiomis šalimis, kitomis vyriausybinėmis institucijomis, ekonominės veiklos vykdytojais ir jų organizacijomis.

II skyrius Reikalavimus atitinkantys veiksmai

7 straipsnis Reikalavimus atitinkantys veiksmai

14 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje nustatytomis sąlygomis pagal programą teikiama finansinė parama šių rūšių veiksmams:

(1) Bendriems veiksmams:

(a) seminarams ir praktiniam mokymui;

(b) projektų grupėms, kurias paprastai sudaro ribotas skaičius šalių ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai aprašyto rezultato;

(c) darbo vizitams, kuriuos rengia programoje dalyvaujančios arba trečiosios šalys, siekdamos sudaryti sąlygas pareigūnams įgyti praktinės darbo patirties ar žinių muitinės klausimais, arba jas praplėsti; jei darbo vizitai rengiami trečiosiose šalyse, programos reikalavimus atitinka tik kelionės ir pragyvenimo (apgyvendinimo ir dienpinigių) išlaidos;

(d) stebėsenai, kurią vykdo iš Komisijos ir programoje dalyvaujančių šalių pareigūnų sudarytos jungtinės grupės, siekdamos analizuoti muitinių praktiką, nustatyti taisyklių įgyvendinimo sunkumus ir, jei reikia, teikti Sąjungos taisyklių ir darbo metodų pritaikymo pasiūlymus;

(e) ekspertų grupėms – struktūrinio bendradarbiavimo formai; jos yra nenuolatinės arba nuolatinės ir jose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti operatyvinę veiklą, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

(f) viešojo administravimo gebėjimų ugdymui ir pagalbiniams veiksmams;

(g) tyrimams;

(h) ryšių projektams;

(i) visiems kitiems veiksmams, kuriais remiami 5 ir 6 straipsniuose nustatytas konkretus tikslas ir prioritetai.

(2) IT pajėgumams didinti: priedo 1 punkte nurodytų Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų naujų Europos informacinių sistemų plėtojimui, techninei priežiūrai, naudojimui ir kokybės kontrolei;

(3) Žmogiškųjų išteklių gebėjimams ugdyti: bendro mokymo veiksmams, kuriais remiamas reikiamų su muitine susijusių profesinių gebėjimų ir žinių įgijimas.

8 straipsnis Konkrečios bendrų veiksmų įgyvendinimo nuostatos

1.           Programoje dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendruose veiksmuose būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos pareigūnai.

2.           Programoje dalyvaujančios šalys imasi reikiamų bendrų veiksmų įgyvendinimo priemonių, visų pirma didindamos informuotumą apie tuos veiksmus ir užtikrindamos optimalų pasiektų rezultatų naudojimą.

9 straipsnis Konkrečios Europos informacinių sistemų įgyvendinimo nuostatos

1.           Komisija ir programoje dalyvaujančios šalys užtikrina priedo 1 punkte nurodytų Europos informacinių sistemų plėtojimą, naudojimą ir tinkamą techninę priežiūrą.

2.           Bendradarbiaudama su programoje dalyvaujančiomis šalimis Komisija koordinuoja priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų sistemų ir infrastruktūros Sąjungos ir ne Sąjungos komponentų kūrimo ir veikimo aspektus, būtinus siekiant užtikrinti šių komponentų tinkamumą naudoti, tarpusavio ryšius ir nuolatinį tobulinimą.

10 straipsnis Konkrečios bendro mokymo įgyvendinimo nuostatos

1.           Programoje dalyvaujančios šalys tam tikrais atvejais į savo nacionalines mokymo programas įtraukia bendrai parengtą mokymo turinį, įskaitant elektroninio mokymosi modulius, mokymo programas ir bendrai sutartus mokymo standartus.

2.           Programoje dalyvaujančios šalys užtikrina savo pareigūnų dalyvavimą pirminio ir tęstinio mokymo kursuose, kurie būtini siekiant įgyti mokymo programose nustatytus bendruosius profesinius įgūdžius ir žinias.

3.           Programoje dalyvaujančios šalys pasirūpina kalbų mokymu, kurio reikia, kad pareigūnų kalbų mokėjimo lygis būtų pakankamas, kad jie galėtų dalyvauti programoje.

III skyrius Finansinė programa

11 straipsnis Finansinė programa

1.           Programos įgyvendinimo finansinio paketo dydis – 548 080 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

2.           Programos finansiniai asignavimai taip pat gali apimti išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kurios reikia valdant programą ir siekiant jos tikslų, tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir komunikacine veikla, įskaitant bendrą informavimą apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidas, susijusias su IT tinklais, daugiausia dėmesio skiriant informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, taip pat visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurias Komisija patiria valdydama programą.

12 straipsnis Intervencijos rūšys

1.           Komisija įgyvendina programą pagal Finansinį reglamentą.

2.           Sąjungos finansinė parama 7 straipsnyje nurodytiems veiksmams yra:

(1) dotacijos;

(2) viešųjų pirkimų sutartys;

(3) 4 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų patirtų sąnaudų kompensavimas.

3.           Dotacijoms taikoma 100 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų bendro finansavimo norma, jei tai kelionės ir apgyvendinimo, renginių organizavimo ir dienpinigių sąnaudos. Ši norma taikoma visiems reikalavimus atitinkantiems veiksmams, išskyrus ekspertų grupes. Šios kategorijos reikalavimus atitinkantiems veiksmams taikytina bendro finansavimo norma, jei šiems veiksmams reikia skirti dotacijas, bus nustatyta metinėse darbo programose.

13 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, nustačius pažeidimų susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, jei reikia, taikomos veiksmingos ir proporcingos atgrasomosios sankcijos.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos Europos Sąjungos finansinius interesus veikiančios neteisėtos veikos, susijusios su dotacijos susitarimu arba sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl Sąjungos finansavimo, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/1996 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[28] nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

IV skyrius Įgyvendinimo įgaliojimai

14 straipsnis Darbo programa

1.           Siekdama įgyvendinti programą Komisija priima metines darbo programas, kuriose išdėstomi siekiami tikslai, numatomi rezultatai, įgyvendinimo būdas ir jų metinė suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienos rūšies veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Darbo programose numatomi dotacijų prioritetai, pagrindiniai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Rengdama metinę darbo programą Komisija atsižvelgia į bendrą su muitų politika susijusį požiūrį. Šis požiūris nuolat peržiūrimas ir nustatomas Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiaujant Muitų politikos grupėje, kurią sudaro valstybių narių muitinių vadovai arba jų atstovai ir Komisija.

Komisija reguliariai informuoja Muitų politikos darbo grupę apie programos įgyvendinimo priemones.

15 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

V skyrius Stebėsena ir vertinimas

16 straipsnis Programos veiksmų stebėsena

Bendradarbiaudama su programoje dalyvaujančiomis šalimis Komisija, stebėdama programą ir jos veiksmus, seka, kaip įgyvendinami veiksmai.

17 straipsnis Vertinimas

1.           Komisija užtikrina programos laikotarpio vidurio ir galutinį 2 ir 3 dalyse nurodytų aspektų vertinimą. Rezultatai įtraukiami į sprendimus dėl galimo tolesnių programų atnaujinimo, keitimo arba sustabdymo. Šiuos vertinimus atlieka nepriklausomas išorės vertintojas.

2.           Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija parengia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą apie pasiektus programos veiksmų tikslus, išteklių naudojimo veiksmingumą ir papildomą programos naudą Europai. Šioje ataskaitoje taip pat vertinamas paprastinimas, tolesnis tikslų aktualumas ir programos įnašas įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetus.

3.           Ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos Komisija parengia galutinę 2 dalyje nurodytų aspektų, taip pat programos ilgalaikio poveikio ir rezultatų tvarumo vertinimo ataskaitą.

4.           Programoje dalyvaujančios šalys Komisijos prašymu teikia visus duomenis ir informaciją, kurių reikia rengiant Komisijos laikotarpio vidurio ir galutinę vertinimo ataskaitas.

VI skyrius Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis Panaikinimas

Sprendimas Nr. 624/2007/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su veiksmais, vykdomais pagal šį sprendimą, šis sprendimas toliau taikomas tol, kol minėti įsipareigojimai įvykdomi.

19 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Europos informacinės sistemos ir jų Sąjungos komponentai

1.           Europos informacinės sistemos yra šios:

(1) bendrasis ryšių tinklas / bendroji sistemų sąsaja (angl. common communications network/common systems interface, CCN/CSI – CCN2), CCN mail3, CSI bridge, http bridge, CCN LDAP ir susijusios priemonės, CCN saityno portalas, CCN stebėsena;

(2) pagalbinės sistemos, ypač CCN taikomosios programos sąrankos priemonė, veiklos ataskaitų priemonė (angl. Activity Reporting Tool, ART2), Mokesčių ir muitų sąjungos GD elektroninio projektų valdymo internetu priemonė (angl. Taxud Electronic Management of Project Online, TEMPO), paslaugų valdymo priemonė (angl. Service Management Tool, SMT), vartotojų valdymo priemonė (angl. User Management System, UM), sistema BPM, prieinamumo prietaisų skydelis ir AvDB, IT paslaugų valdymo portalas, katalogų ir naudotojų prieigos valdymas;

(3) programos informacinė ir ryšių erdvė (angl. Programme information and communication space, PICS);

(4) muitais apmokestinamų prekių gabenimo sistemos, ypač (Naujoji) kompiuterizuota tranzito sistema (N)CTS), Rusijos NCTS TIR, eksporto kontrolės sistema (ECS) ir importo kontrolės sistema (ICS). Pagalbinės šių sistemų taikomosios programos arba komponentai yra šie: duomenų mainų su trečiosiomis šalimis sistema (SPEED bridge), SPEED Edifact Converter Node (SPEED-ECN), standartinė SPEED testavimo taikomoji programa (angl. Standard SPEED Test Application, SSTA), tranzito testavimo taikomoji programa (angl. Transit Test Application, TTA), centrinė paslaugų ir bazinių duomenų sistema (angl. Central Services/Reference Data, CSRD2), centrinė paslaugų ir valdymo informacijos sistema (angl. Central Services/Management Information System, CS/MIS);

(5) Bendrijos rizikos valdymo sistema (CRMS), apimanti rizikos informacijos formas (RIF) ir bendrų profilių CPCA funkcines sritis;

(6) ekonominės veiklos vykdytojų sistema (EOS), apimanti ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI), įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų (AEO), reguliarių vežimo paslaugų (RSS) ir abipusio pripažinimo susitarimų su šalimis partnerėmis funkcines sritis. Generic Web Service yra pagalbinis šios sistemos komponentas;

(7) tarifo sistema (TARIC3), kuri yra bazinių duomenų sistema, naudojama kitose taikomosiose programose, pvz., kvotų valdymo sistemoje (QUOTA2), stebėjimo valdymo ir stebėsenos sistemoje (SURV2), Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemoje (EBTI3), Europos cheminių medžiagų muitų registre (ECICS2). Kombinuotosios nomenklatūros (KN) ir sustabdymo (Suspensions) taikomosiomis programomis valdoma teisinė informacija, tiesiogiai susijusi su tarifo sistema;

(8) kontrolės taikomosios programos, visų pirma prekių pavyzdžių valdymo sistema (angl. Specimen Management System, SMS) ir apdorojimo procedūrų informacinė sistema (angl. Information System for Processing Procedures, ISPP);

(9) kovos su klastojimu ir piratavimu sistema (angl. anti-COunterfeit and anti-PIracy System, COPIS);

(10) duomenų platinimo sistema (angl. Data Dissemination System, DDS2), kuria valdoma visa informacija, su kuria visuomenė gali susipažinti internetu;

(11) kovos su sukčiavimu informacinė sistema (angl. Anti-Fraud Information System, AFIS).

2.           Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentai yra šie:

(1) IT ištekliai, pvz., aparatinė įranga, programinė įranga ir sistemos tinklo ryšiai, įskaitant susijusią duomenų infrastruktūrą;

(2) IT paslaugos, kurių reikia remiant sistemų plėtrą, techninę priežiūrą ir veikimo gerinimą;

(3) visi kiti elementai, kuriuos dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrus programoje dalyvaujančioms šalims.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGBS sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB, pasiūlymas.

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[29]

1404 Muitų politika

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[30]

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Siūloma programa bus prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“[31] įgyvendinimo 1) gerinant bendrosios rinkos veikimą, 2) sukuriant sistemą, kuria būtų remiama viešojo sektoriaus našumo didinimo veikla ir 3) skatinant techninę pažangą ir inovacijas nacionalinėse ir Europos muitinėse.

Muitų sąjunga yra labai svarbi vidaus rinkai. Prekių vidaus rinkoje be sienų reikia, kad iš trečiųjų šalių kilusias prekes būtų leidžiama pateikti rinkai arba išleisti į apyvartą tik įsitikinus, kad jos atitinka formalumus ir kitus reikalavimus; tada jos gali laisvai judėti ES teritorijoje. Muitinės remia sąžiningų, konkurencingų vidaus rinkos sąlygų sudarymą vienodai taikant bendras taisykles ir teisės aktus. Jos remia augimą ir inovacijas vidaus rinkoje, pvz., pasienyje užtikrindamos intelektinės nuosavybės teises (INT) (taip pat žr. Europos kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų planą[32] ir neseniai Komisijos priimtą naują bendrosios rinkos INT strategiją). Iš neseniai vykusių viešų konsultacijų[33] dėl bendrosios rinkos ateities atsiliepimų matyti, kad pramonės asociacijos labai daug tikisi iš tolesnių ES kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų. Statistiniais muitinių intelektinės nuosavybės teisių srities veiklos duomenimis[34] patvirtinta, kad muitinės atlieka labai svarbų vaidmenį veiksmingai užtikrinant INT. Be to, programa bus remiamos labai įvairios muitų sąjungos politikos priemonės. Pvz., renkant muitus ir įvairias prekybos rinkliavas bei mokesčius ir bendrai kovojant su sukčiavimu apsaugomi ES ir valstybių narių finansiniai interesai. 2010 m. maždaug 12,3 proc. (15,7 mlrd. EUR) ES biudžeto sudarė tradiciniai nuosavi ištekliai.[35] Muitų sąjunga yra ES prekybos politikos sudedamoji dalis, kuria įgyvendinami dvišaliai ir daugiašaliai prekybos susitarimai, renkami muitai, taikomos prekybos priemonės (pvz., kilmės taisyklės), embargas ir kiti apribojimai. 2010 m. lapkričio mėn. paskelbtame konsultacijoms skirtame dokumente „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“[36] atkreiptas dėmesys į tarptautinio muitinių bendradarbiavimo darbotvarkę įgyvendinant dvišalius susitarimus ir Pasaulio muitinių organizacijoje. Jame pabrėžiama, kad veiksmingomis muitinių procedūromis prekiautojams mažinamos atitikties sąnaudos, sudaromos geresnės sąlygos teisėtai prekybai ir tampa lengviau užkirsti kelią didėjančiam pavojui, susijusiam su saugumu, sauga ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

Muitų sąjungos vaidmuo didinant ES vidaus saugumą vis svarbesnis ir, kaip matyti iš Vidaus saugumo strategijos[37] įgyvendinimo veiksmų plano ir Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano[38], jo svarba toliau didės. Be to, muitų srities veiksmais ir muitinių, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu padedama siekti visuotinių saugumo tikslų, pvz., kovoti su pinigų plovimu, organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai ir atitinkama VGV / VGB veikla

Atitinkama VGB veikla yra muitų politika (1404). Konkretus programos tikslas:

remti muitų sąjungos veikimą, visų pirma vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių, kitų kompetentingų institucijų, jų pareigūnų ir išorės ekspertų bendradarbiavimą.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (grupėms)

Muitų požiūriu, perduodamos savo įgaliojimus Europos Sąjungai – muitų sąjunga priklauso išimtinei ES kompetencijai – valstybės narės ipso facto sutarė, kad muitų srities veiksmų geriau imtis ES lygmeniu. Vis dėlto vien ES teisine sistema neužtikrinamas tinkamas muitų sąjungos veikimas. Siekiant užtikrinti, kad ES muitų teisės aktai būtų taikomi vienodai ir darniai, kad nesiskirtų prekybininkų vertinimas, sukčiavimo prevencija ir teisiniai įsipareigojimai, reikia imtis programoje „Muitinė“ numatytų papildomų paramos priemonių.

Be to, daug muitų srities veiksmų yra tarpvalstybiniai, jie apima ir veikia visas 27 valstybes nares, todėl pavienės valstybės narės negali jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai. Siekiant remti europinio masto muitinių darbą, išvengti vidaus rinkos iškraipymų ir padėti veiksmingai apsaugoti ES sienas reikia imtis veiksmų ES lygmeniu.

Muitų sąjungos finansavimas pagrįstas solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principais. Jei reikia veiksmingų priemonių, bet tam tikros valstybės narės jų negali užtikrinti, nukenčia visa sąjunga. ES intervencijos reikia siekiant išsaugoti ES viešąsias gėrybes, kai ES poreikio (pvz., užtikrinti saugumą) tam tikros valstybės narės negali tinkamai patenkinti. Tokiais atvejais imantis ES veiksmų bendrai finansuojamas techninių pajėgumų didinimas, kad nepaisant riboto tam tikrų valstybių narių pajėgumo būtų galima užtikrinti reikiamą veiksmingą kontrolę.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Siekiant įsitikinti, kad programos įgyvendinimo taisyklės ir procedūros taikomos tinkamai, ir patikrinti, ar įgyvendinant programą pasiekiami nustatyti tikslai, bus vykdoma programos stebėsenos veikla. Bus taikoma stebėsenos sistema, įskaitant intervencijos logiką, išsamų rodiklių rinkinį, vertinimo metodus, duomenų rinkimo planą, aiškų struktūrinį ataskaitų teikimo ir stebėsenos procesą ir laikotarpio vidurio bei galutinį vertinimus.

Programos veiksmingumas bus vertinamas pagal vienodus, su programos bendraisiais, konkrečiais ir veiklos tikslais susijusius veiksmingumo, poveikio, rezultatų ir pajėgumo rodiklius, juos susiejant su Komisijos valdymo planu. Išsamus poveikio, rezultatų ir pajėgumo rodiklių sąrašas pateiktas poveikio vertinime. TAXUD GD nustatė kai kurių programos uždavinių tikslus. Kai kurių kitų uždavinių atveju tokių tikslų šiuo metu neįmanoma nustatyti. Visų tų uždavinių tikslus DG TAXUD nustatys prieš pradėdamas įgyvendinti programą „Muitinė 2020“ ir pateiks programos komitetui patvirtinti pagal metinės darbo programos procedūrą.

Bendrasis ir konkretus tikslai bus vertinami, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar prieinamas Europos informacinių sistemų bendrasis ryšių tinklas, tikslas – 97 proc. prieinamumas.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kaip aprašyta 1.4.1 skyriuje, šiuo pasiūlymu prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ ir įvairių kitų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Kaip išsamiai aprašyta aiškinamojo memorandumo 3.2 skirsnyje, naudingiau imtis ne 27 valstybių narių, bet Sąjungos lygmens veiksmų.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Ekonominiu požiūriu daug veiksmingiau imtis ES lygmens veiksmų. Muitinių bendradarbiavimo pagrindas – labai gerai apsaugotas specialus ryšių tinklas, veikiantis nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžios, kai buvo pradėtos įgyvendinti pirmosios muitinių bendradarbiavimo programos. Jame nacionalinės muitinių administracijos sujungiamos maždaug 5 000 taškų[39]. Šiuo bendru IT tinklu užtikrinama, kad norint keistis bet kokia informacija kiekvienai nacionalinei administracijai prie šios bendros infrastruktūros reikėtų prisijungti tik vieną kartą. Jei tokios infrastruktūros nebūtų, valstybių narių muitinės prie kiekvienos iš kitų valstybių narių nacionalinių sistemų turėtų jungtis 26 kartus.

Taip pat labai svarbi programos veikla, kuria suburiami muitinių pareigūnai, kad jie galėtų dalytis geriausia patirtimi, mokytis vieni iš kitų, analizuoti problemas arba, pvz., rengti vadovus. Jei valstybėms narėms reikėtų mokytis vienoms iš kitų organizuojant savo veiklą ne pagal programą, kiekviena iš jų turėtų rengti savo priemones ir darbo metodus. Nebūtų sąveikos ir bendra veikla nebūtų įgyvendinama sistemingai 27 valstybių narių lygmeniu. Daug veiksmingiau, kad teikiant programos paramą Komisija veiktų kaip programoje dalyvaujančių šalių veiklos tarpininkė.

Kita svarbi papildoma nauda yra nemateriali. Programa skatinamas bendras interesas, abipusis pasitikėjimas, valstybių narių muitų srities bendradarbiavimas tarpusavyje ir su Komisija.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Programų „Fiscalis 2020“ ir „Muitinė 2020“ valdymas bus kiek įmanoma derinamas. Programoms skirtas bendras Europos IT sistemų įgyvendinimo tinklas, bendra bendradarbiavimo internetu platforma (PICS) ir bendra veiklos ataskaitų priemonė (ART2). Abiejų programų atveju taip pat taikomos tos pačios žmogiškųjų išteklių ugdymo metodikos.

Pagal vieną iš parengtų muitų srities politikos scenarijų valstybių narių muitinėms numatoma teikti finansinę paramą įrangai įsigyti ir techniniams pajėgumams didinti. Užuot šiuo tikslu rengdamos finansavimo schemas pagal programą „Muitinė 2020“, valstybės narės gali kreiptis dėl paramos pagal kitas programas, įskaitant regioninius struktūrinius fondus.

HOME GD programų „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu (ISEC) ir Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas (CIPS)“[40] laikotarpio vidurio vertinime teigiama, kad programų „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ valdymo modelis teikia daugiausia ISEC/CIPS valdymo gerinimo perspektyvų, nes galima greitai ir lanksčiai atsižvelgti į veiklos vykdymo poreikius.

Transeuropinių IT sistemų pagrindas yra CCN/CSI tinklas, kuriuo taip pat naudojasi OLAF keisdamasi informacija apie pažeidimus ir sukčiavimą (ir ją saugodama). Šiuo tikslu masto ekonomija naudinga abiem generaliniams direktoratams.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  (Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– X  Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2023 m. (2021–2023 m. – tik mokėjimų asignavimams)

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[41]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

¨         vykdomosioms įstaigoms

¨         Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[42]

¨         nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

¨         asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

/

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Siekiant įsitikinti, kad programos įgyvendinimo taisyklės ir procedūros taikomos tinkamai, bus vykdoma programos veiklos priežiūra (audito funkcija). Pasiūlymai dėl bendrais veiksmais įgyvendinamos veiklos nuolat stebimi naudojantis interneto duomenų baze – veiklos ataskaitų priemone (ART2); joje saugomi pasiūlymai ir informacija apie atitinkamą veiklą. Naudodamiesi ta pačia priemone pagal programą skirtų dotacijų gavėjai, t. y. valstybių narių muitinės, gali internetu pranešti apie išlaidas, finansuojamas naudojant dotaciją, skirtą dalyvauti bendrų veiksmų veikloje. Naudodamosi veiklos ataskaitų priemone valstybės narės turės kasmet išsiųsti Komisijai finansinę ataskaitą.

Pagal viešąsias sutartis finansuojamai IT ir mokymo gebėjimų ugdymo veiklai taikomos standartinės atskaitomybės ir priežiūros taisyklės.

Programa bus vertinama du kartus. Programos laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai bus pateikti iki 2018 m. vidurio, o galutinio vertinimo rezultatai – 2021 m. pabaigoje. Valstybės narės kaip pagrindinės programos paramos gavėjos labai prisidės prie duomenų rinkimo teikdamos informaciją pavienėmis priemonėmis (daugiausia ART2) arba informuodamos apie platesnį programos poveikį (dalyvaudamos suvokimo vertinime arba teikdamos ataskaitas).

Iki šiol atliekant esamų programų vertinimą daugiausia dėmesio skirta suinteresuotiesiems programos subjektams, t. y. muitinėms ir jų ekspertams, kuriems skirta programa. Atsižvelgiant į tai, kad su programos suinteresuotaisiais išorės subjektais (t. y. ekonominės veiklos vykdytojais) taip pat svarbu konsultuotis dėl programos poveikio jiems ir dėl to, kiek jiems naudingas, pvz., geresnis muitinių bendradarbiavimas, šis netiesioginio poveikio aspektas bus įtrauktas į būsimus programos vertinimus.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Įgyvendinant dotacijas gali kilti pavojų, susijusių su:

– neteisingu dotacijos susitarimo, pasirašyto su valstybių narių ir šalių kandidačių konsorciumu, įgyvendinimu. Manoma, kad rizika nedidelė, nes paramos gavėjos yra programoje dalyvaujančių šalių viešojo administravimo institucijos,

– valstybės narės deklaruoja pagal programą nepatvirtintos veiklos išlaidas,

– valstybės narės du kartus deklaruoja tas pačias išlaidas.

Įgyvendinant pagal programą sudarytų viešųjų pirkimų sutartis gali kilti tokių pavojų:

– nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių,

– apmokama sąskaita faktūra už nesamą rezultatą.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Pagrindiniai taikomos kontrolės strategijos aspektai yra šie:

1. Visoms išlaidų sritims bendra finansinė kontrolė:

Įsipareigojimų ex ante tikrinimas

Visus TAXUD GD įsipareigojimus tikrina Žmogiškųjų išteklių ir finansų skyriaus vadovas. Todėl atliekamas visų įsipareigotų skirti sumų ex ante patikrinimas. Šia procedūra užtikrinamas didelis operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikimumas.

Mokėjimų ex ante tikrinimas

Atliekamas visų mokėjimų ex ante tikrinimas pagal finansinius reglamentus ir nustatytas procedūras. Išsamią kontrolę vykdo finansų tikrintojas ir leidimus suteikiantis pareigūnas.

Be to, kas savaitę atsitiktine tvarka atrenkamas bent vienas mokėjimas (iš visų išlaidų kategorijų) ir Žmogiškųjų išteklių ir finansų skyriaus vadovas atlieka išsamų jo ex ante patikrinimą. Aprėptis nenustatyta, nes šio patikrinimo tikslas – tikrinti mokėjimus atsitiktine tvarka siekiant nustatyti, ar visi mokėjimai parengti pagal reikalavimus. Kiti mokėjimai kasdien tvarkomi laikantis galiojančių taisyklių.

AOSD deklaracijos

Visi perįgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai (AOSD) pasirašo deklaracijas, kuriomis patvirtinamos atitinkamų metų metinės veiklos ataskaitos. Šios deklaracijos apima pagal programą vykdytas operacijas. AOSD pareiškia, kad su biudžetu susijusios operacijos vykdytos laikantis patikimo finansų valdymo principų, kad taikomomis valdymo ir kontrolės sistemomis deramai užtikrintas operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikimumas, kad tinkamai nustatyta su šiomis operacijomis susijusi rizika, kad apie šią riziką pranešta ir imtasi jos mažinimo veiksmų.

2. Papildoma viešųjų pirkimų sutarčių kontrolė

Taikomos Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų kontrolės procedūros. Visos su mokėjimu susijusios viešųjų pirkimų sutartys sudaromos pagal nustatytą Komisijos tarnybų atliekamą tikrinimo procedūrą, atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir patikimą finansų bei bendrąjį valdymą. Visose Komisijos ir paramos gavėjų sudaromose sutartyse numatomos kovos su sukčiavimu priemonės (kontrolė, ataskaitos ir pan.). Parengiamos išsamios techninės užduotys, sudarančios kiekvienos konkrečios sutarties pagrindą. Patvirtinimo procesas vyksta griežtai taikant TAXUD TEMPO metodiką: rezultatai peržiūrimi, prireikus iš dalies pakeičiami ir galiausiai aiškiai patvirtinami (arba atmetami). Jei nėra patvirtinimo rašto, sąskaitų faktūrų apmokėti negalima.

Rezultatų užsakymo ir priėmimo tvarka taikoma ir išteklių valdymui. Visi ištekliai užsakomi, vėliau priimami ir užkoduojami jų įsigijimo verte bendroje Europos Komisijos IT priemonėje („ABAC assets“). Nuvertėjimas skaičiuojamas automatiškai, vadovaujantis Komisijos apskaitos taisyklėmis.

Techninis viešųjų pirkimų tikrinimas

TAXUD GD vykdo rezultatų kontrolę ir prižiūri rangovų operacijas bei paslaugas. Jis taip pat reguliariai rengia savo rangovų kokybės ir saugumo auditus. Atliekant kokybės auditus tikrinama, ar tikrieji rangovų procesai atitinka jų kokybės planuose apibrėžtas taisykles ir procedūras. Atliekant saugumo auditus daugiausia dėmesio skiriama konkretiems procesams, procedūroms ir organizacijai.

Veiklos ir finansų ex post administracinė kontrolė

Baigiantis kiekvienai sutarčiai, prieš jos oficialų užbaigimą visą bylą patikrina veiklos ir finansų skyriai.

3. Papildoma dotacijų kontrolė

Programos paramos gavėjų (valstybių narių ir šalių kandidačių muitinių) pasirašytoje sutartyje dėl dotacijos apibrėžiamos veiklos, kuriai skiriama dotacija, finansavimo sąlygos, įskaitant skyrių dėl kontrolės metodų. Visos programoje dalyvaujančios administravimo institucijos įsipareigojo vykdyti Komisijos išlaidų finansines ir administracines taisykles.

Veikla, su kuria susijusį dalyvavimą dotacijos gavėjai gali finansuoti dotacijos lėšomis, nustatoma duomenų bazėje (ART2 – veiklos ataskaitų priemonė). Valstybės narės praneša apie savo išlaidas naudodamosi ta pačia duomenų baze, į kurią, siekiant išvengti klaidų, integruoti keli kontrolės mechanizmai. Pvz., valstybės narės gali pranešti tik apie veiklos, kurioje jos buvo pakviestos dalyvauti, išlaidas ir tik vieną kartą.

Be šių į ataskaitų sistemą integruotų kontrolės mechanizmų, TAXUD GD atsitiktine tvarka kontroliuoja dokumentus ir atlieka patikrinimus vietoje. Tai ex post kontrolė, kai tikrinama su rizika susijusi imtis.

Taikant šią kontrolės strategiją galima išlaikyti minimalią ir skirtam biudžetui bei tikėtinai rizikai proporcingą dotacijų gavėjų administracinę naštą.

Teigiamas paprastinimo priemonių, pvz., realių sąnaudų pakeitimo nustatyto dydžio išmokomis, poveikis biudžetui tikriausiai būtų nedidelis. Toks poveikis būtų naudingiausias didinant veiksmingumą ir mažinant valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą.

4. Kontrolės priemonių išlaidos ir nauda

Nustatyta kontrole TAXUD GD gali pakankamai įsitikinti išlaidų kokybe bei tvarkingumu ir mažinti neatitikties riziką. Bendrų veiksmų vertinimas siekia trečią nuodugnumo lygį[43], o viešųjų pirkimų sutarčių vertinimas – ketvirtą[44]. Dėl minėtų kontrolės strategijos priemonių galima rizika neviršija 2 proc. viso biudžeto; jos taikomos visiems paramos gavėjams. Taikant kitas tolesnio rizikos mažinimo priemones atsirastų neproporcingai didelės sąnaudos, todėl papildomų priemonių nenumatyta. TAXUD GD mano, kad esamos ir šios programos kontrolės požiūriu nesiskiria, todėl 2020 m. programai taikys tą pačią kontrolės strategiją. Pirma aprašytos kontrolės strategijos įgyvendinimo sąnaudos neviršija 2,60 proc.[45] biudžeto ir tikimasi, kad ši dalis išliks nepakitusi.

Manoma, kad programos kontrolės strategija yra veiksminga siekiant, kad neatitikties rizika neviršytų 2 proc., ir yra proporcinga susijusiai rizikai.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Generalinis direktoratas ne tik taikys visus teisės aktuose nustatytus kontrolės mechanizmus, bet ir parengs su 2011 m. birželio 24 d. priimta nauja Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (CAFS) suderintą kovos su sukčiavimu strategiją siekdamas, inter alia, užtikrinti, kad jo vidaus kovos su sukčiavimu kontrolė būtų visiškai suderinta su CAFS ir kad taikant jo sukčiavimo rizikos valdymo metodą būtų galima nustatyti rizikos sritis ir tinkamas atsakomąsias priemones. Prireikus bus įsteigtos tinklų kūrimo grupės ir tinkamos IT priemonės, skirtos su programa „Muitinė 2020“ susijusiems sukčiavimo atvejams analizuoti.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės išlaidų biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…...…...........................................] || DA / NDA ([46]) || ELPA šalių[47] || šalių kandidačių[48] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| || || || || ||

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…........................................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 14.04.03 – „Muitinė 2020“ || DIF || NE || TAIP || NE || NE

|| || || || || ||

1 || 14.01.04.05 „Muitinė 2020“ – Administracinės valdymo išlaidos || NDA || NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms[49]

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Pažangus ir integracinis augimas

TAXUD GD || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021-2023 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || ||

14.0403 – „Muitinė 2020“ || Įsipareigojimai || (1) || 71 740 || 73 860 || 75 970 || 78 080 || 80 300 || 82 610 || 84 820 || || 547 380

Mokėjimai || (2) || 14 348 || 47 055 || 62 779 || 68 162 || 70 083 || 72 072 || 74 103 || 138 778 || 547 380

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[50] || ||

14.010405 || || (3) || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || || 0,700

IŠ VISO asignavimų TAXUD GD || Įsipareigojimai || =1+1(a)+3 || 71 840 || 73 960 || 76 070 || 78 180 || 80 400 || 82 710 || 84 920 || || 548 080

Mokėjimai || =2+2(a)+3 || 14 448 || 47 155 || 62 879 || 68 262 || 70 183 || 72 172 || 74 203 || 138 778 || 548 080

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 71 740 || 73 860 || 75 970 || 78 080 || 80 300 || 82 610 || 84 820 || || 547 380

Mokėjimai || (5) || 14 348 || 47 055 || 62 779 || 68 162 || 70 083 || 72 072 || 74 103 || 138 778 || 547 380

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || || 0,700

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 71 840 || 73 960 || 76 070 || 78 180 || 80 400 || 82 710 || 84 920 ||   || 548 080

Mokėjimai || =5+ 6 || 14 448 || 47 155 || 62 879 || 68 262 || 70 183 || 72 172 || 74 203 || 138 778 || 548 080

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

TAXUD GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 70 672

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 2,730

IŠ VISO TAXUD GD || || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 73 402

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 73 402

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021-2023 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 82 326 || 84 446 || 86 556 || 88 666 || 90 886 || 93 196 || 95 406 ||   || 621 482

Mokėjimai || 24 934 || 57 641 || 73 365 || 78 748 || 80 669 || 82 658 || 84 689 || 138 778 || 621 482

Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. ||  2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[51] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Konkretus tikslas – remti muitų sąjungos veikimą, ypač vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių, jų pareigūnų ir išorės ekspertų bendradarbiavimą

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

IT pajėgumų didinimas || IT sutarčių skaičius || || Maždaug 30 ||  57 360 || || 59 470 || || 61 580 || || 63 700 || || 65 910 || || 68 220 || || 70 440 || ||  446 680

Bendri veiksmai || Surengtų renginių skaičius || || Maždaug 450 ||  11 570 || || 11 570 || || 11 570 || || 11 570 || || 11 570 || || 11 570 || || 11 570 || ||  80 990

Žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymas || Mokymo kursų skaičius || || Reikės patvirtinti || 2 810 || ||  2 820 || ||  2 820 || ||  2 810 || ||  2 820 || ||  2 820 || ||  2 810 || ||  19 710

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || 71 740 104 400 || || 73 860 || || 75 970 || || 78 080 || || 80 300 || || 82 610 || || 84 820 || || 547 380

3.2.2.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.2.1.  Suvestinė

– Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 10 096 || 70 672

Kitos administracinės išlaidos || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 0,390 || 2,730

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 73 402

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[52] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

IŠ VISO || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 10 486 || 73 402

3.2.2.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

14 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 65 || 65 || 65 || 65 || 65 || 65 || 65

14 01 01 02 (Delegacijos) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

14 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[53]

14 01 02 01 (CA, INT, TA, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 17 || 17 || 17 || 17 || 17 || 17 || 17

14 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

14 01 04 05 [54] || – būstinėje[55] || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

– delegacijose || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

14 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

IŠ VISO || 82 || 82 || 82 || 82 || 82 || 82 || 82

14 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programos valdymo veikla siaurąja prasme[56] ir programos įgyvendinimo veikla, pvz., Europos IT sistemų tyrimai, plėtojimas, techninė priežiūra ir naudojimas

Išorės personalas || Pagalba programos įgyvendinimo veiklai, pvz., Europos IT sistemų tyrimams, plėtojimui, techninei priežiūrai ir naudojimui

3.2.3.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– Pasiūlymas atitinka 2020 m. daugiametę finansinę programą.

3.2.4.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme nenumatytas su trečiosiomis šalimis bendras finansavimas

3.2.5.     Numatomas poveikis įplaukoms

– Pasiūlymas gali turėti finansinį poveikį įplaukoms:

· Programa gali turėti netiesioginį poveikį ES įplaukoms – numatoma, kad dėl patobulintos ir veiksmingesnės muitinių veiklos bus, be kita ko, surenkama daugiau muitų. Tačiau šio poveikio negalima kiekybiškai įvertinti.

· Tuo atveju, jeigu taikomos 13 straipsnyje minėtos sankcijos, į ES biudžetą jos bus įtraukiamos kaip bendrosios įplaukos.

[1]               2011 m. birželio 29 d. COM(2011) 500 galutinis, „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“.

[2]               2010 m. kovo 3 d. COM(2010) 2020 galutinis, „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“.

[3]               2010 m. maždaug 12,3 proc. (15,7 mlrd. EUR) ES biudžeto sudarė tradiciniai nuosavi ištekliai. Biudžeto generalinis direktoratas, teminė valstybių narių muitinio tikrinimo strategijos ataskaita „Tradicinių nuosavų išteklių kontrolė“, p. 3.

[4]               Programos „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio vertinimas, http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/common/publications/studies/customs2013_mid_term_report_en.pdf.

[5]               DELOITTE, „The future business architecture for the Customs Union and Cooperative Model in the Taxation Area in Europe“.

[6]               2011 m. balandžio 11 d. 9-ojo programos „Muitinė“ komiteto posėdžio protokolas.

[7]               Reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, pasiūlymas, 2012 m. vasario 20 d. COM(2012) 64.

[8]               Tai bendras muitinės ir mokesčių sričių sujungimo taškų skaičius.

[9]               COM(2012) 388 final.

[10]             Anksčiau jos vadintos transeuropinėmis IT sistemomis.

[11]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[12]             2011 m. birželio 29 d. COM(2011) 398 galutinis.

[13]             2011 m. lapkričio 9 d. COM(2011) 706 galutinis.

[14]             COM(2010) 245 galutinis/2, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

[15]             2010 m. lapkričio 23 d. COM(2010) 682, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“.

[16]             COM(2011) 0206 galutinis.

[17]             COM(2011) 287, „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka – Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“.

[18]             Šia programa bus papildoma 2014–2020 m. programa „Hercule III“ (COM(2011) 914 galutinis), skirta būtent kovai su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams.

[19]             COM(2010) 612. „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“.

[20]             COM(2010) 673 galutinis, Briuselis, 2010 11 22, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“.

[21]             COM(2010) 171 galutinis, Briuselis, 2010 04 20, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“.

[22]             COM(2010) 2020.

[23]             COM(2004) 373.

[24]             Įrašyti.

[25]             COM(2010) 700.

[26]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[27]             OL L 154, 2007 6 14, p. 25.

[28]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[29]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[31]             2010 m. kovo 3 d. COM(2010) 2020 galutinis, „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“.

[32]             2008 m. priėmė Taryba (2008/C 253/01).

[33]             SEC(2011) 467 galutinis, 2011 4 13. Viešų konsultacijų dėl komunikato „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ atsiliepimų apžvalga.

[34]             http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/customs/customs_controls/counterfeit_piracy/ statistics/statistics_2010.pdf.

[35]             Biudžeto generalinis direktoratas, teminė valstybių narių muitinio tikrinimo strategijos ataskaita „Tradicinių nuosavų išteklių kontrolė“, p. 3.

[36]             COM(2010) 612, „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“, p. 12.

[37]             COM(2010) 673 galutinis, Briuselis, 2010 11 22, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“.

[38]             COM(2010) 171 galutinis, Briuselis, 2010 04 20, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“.

[39]             Tai bendras muitinės ir mokesčių sričių sujungimo taškų skaičius.

[40]             2005 m. balandžio 6 d. dokumente COM(2005) 124 nurodyta, kad pagal 2007–2013 m. finansinę programą numatyta skirti 745 mln. EUR.

[41]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje BudgWeb, http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[42]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[43]             Trečias kontrolės nuodugnumo lygis – kontrolė remiantis visiškai nepriklausoma patvirtinamąja informacija.

[44]             Ketvirtas kontrolės nuodugnumo lygis – kontrolė remiantis atitinkamu proceso etapu esamais susijusiais dokumentais, įskaitant galimybę su jais susipažinti.

[45]             Sąnaudos apima kontrolę atliekančių žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentą (FTE), padaugintą iš vidutinių personalo sąnaudų, išorės audito išlaidas, ART sistemos priežiūros išlaidas.

[46]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[47]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[48]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[49]             Išlaidos nurodytos dabartinėmis kainomis.

[50]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[51]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[52]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[53]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[54]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[55]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[56]             Programos valdymo veiklos siaurąja prasme pareigybių skaičius apribotas iki 18.