52012DC0478

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Skatinimas bendrai naudotis radijo spektro ištekliais vidaus rinkoje

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Europos Sąjungoje eksponentiškai didėja belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų srautai. Belaidis ryšys tampa vis svarbesnis ekonomikai. Sektoriaus šaltinių duomenimis, pasaulinis judriojo ryšio duomenų srautas iki 2015 m. turėtų kasmet didėti 26 %. Tais metais bus naudojama 7,1 milijardo telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitų judriojo ryšio prietaisų, kuriais galima prisijungti prie interneto. Europos piliečiams belaidis plačiajuostis ryšys tapo įprasta prisijungimo prie interneto priemone, ir judriojo ryšio tinklų operatoriai turės tenkinti vis didėjančius vartotojų poreikius. Naudos iš belaidžio ryšio naujovių ir spartaus duomenų perdavimo prietaikų turės ne tik elektroninių ryšių sektorius, bet ir daugelis kitų ekonomikos sektorių, nes šie veiksniai gali padėti didinti našumą ir užtikrinti darnų augimą.

Galimybę patenkinti vis didėjantį spektro poreikį belaidžiam ryšiui riboja tai, kad laisvo spektro trūksta, spektro perskirstymas naujoms reikmėms kainuoja daug laiko ir pinigų, o retkarčiais kyla poreikis išjungti rinkoje įsitvirtinusių spektro naudotojų įrenginius. Kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą, būtina spektru naudotis veiksmingiau ir remtis inovacijomis. Technologijų pažanga per kitą dešimtmetį gali sudaryti sąlygas vis daugiau vartotojų įgyti teisę kartu naudotis tam tikra dažnių juosta. Tačiau, kad tai įvyktų, turi būti sudarytos tinkamos teisinės sąlygos.

Bendras spektro naudojimas reiškia, kad įvairūs naudotojai turi teisę naudotis tam tikra dažnių juosta labai įvairiu santykiu. Taip atlaisvinama papildomų spektro išteklių ir sumažėja spektro prieigos kliūčių naujiems naudotojams. Iš Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad rasti papildomų bendro naudojimosi spektru išteklių belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui galėtų būti labai naudinga ES ekonomikai. Remiantis tyrime įvertintais scenarijais, padidinus belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui skirto bendro naudojimosi spektro dalį 200–400 MHz, grynoji Europos ekonomikos vertė iki 2020 m. išaugtų keliais šimtais milijardų eurų[1].

Kadangi spektro valdymas yra esminė skaitmeninės bendrosios rinkos prielaida, šia iniciatyva tiesiogiai prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir jos įgyvendinimas gali padėti stiprinti Europos ekonomiką. Kad būtų išnaudoti visi bendro naudojimosi spektru privalumai, reikia ne tik pašalinti esamas reguliavimo kliūtis naujoviškoms radijo ryšio prieigos technologijoms, bet ir aktyviai lengvinti bendrą naudojimąsi spektru. Todėl, pagal radijo spektro politikos programą (RSPP)[2], Komisija siekia kuo didesnio politinio pritarimo pasiūlytiems veiksmams, kad būtų skatinama plėtoti belaidžio ryšio naujoves ES siekiant užtikrinti, kad šiuo metu paskirtas dažnių spektras būtų kuo labiau išnaudojamas.

Šiame komunikate aprašomas teisinis kontekstas, bendrai naudotis spektru skatinantys ir bendro naudojimosi galimybę suteikiantys veiksniai, taip pat siekiant platesnio bendro naudojimosi spektru įveiktini sunkumai. 5 skirsnyje apibūdinamas siūlomasis naujas paskatų bendrai naudotis spektru ir aiškių teisinių principų nustatymo modelis. 6 skirsnyje siūlomi tolesni veiksmai, kuriais siekiama skatinti bendrai naudotis spektru vidaus rinkoje nelicencinėse ir licencijuojamose juostose.

2.           Teisinis kontekstas

ES elektroninių ryšių reguliavimo sistema[3] siekiama palengvinti spektro prieigą, grindžiamą kuo mažiau sunkumų sudarančia leidimų sistema. Sistemoje teikiama pirmenybė bendriesiems leidimams, išskyrus atvejus, kai akivaizdžiai būtinos individualios licencijos, pvz., siekiant užtikrinti apsaugą nuo žalingųjų trukdžių. Joje nustatomi efektyvaus spektro naudojimo ir valdymo, taip pat technologijų ir paslaugų neutralumo principai. Pagal RSPP šių principų taikymas plėtojamas visose atitinkamose ES politikos srityse[4]. Siekiant didinti veiksmingumą ir lankstumą, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, prireikus turėtų skatinti kolektyvinį ir bendrą naudojimąsi spektru[5].

Atsižvelgiant į Sąjungos politikos tikslą pakankamai ir laiku skirti tinkamo spektro ir kuo geriau patenkinti vis didėjančią belaidžio plačiajuosčio ryšio paklausą, RSPP siekiama iki 2015 m. nustatyti ne mažiau kaip 1 200 MHz tinkamo spektro ir palengvinti prieigą prie spektro išduodant bendruosius leidimus[6]. Programoje specialiai nurodyti bendro naudojimosi spektru metodai, pvz., vietiniai radijo ryšio tinklai (RLAN), mažosios judriojo ryšio bazinės stotys ir mazginiai tinklai[7]. RSPP taip pat reikalaujama, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įvertintų galimybę taikyti nelicencinio spektro paskirstymą ir belaidės prieigos sistemoms[8]. Siekiant šių tikslų būtini prie įvairių leidimų išdavimo tvarkos variantų pritaikyti sprendimai. Be nelicencinių juostų ir tik licencijuojamų juostų, yra ir juostų, kuriomis naudotis išduotos licencijos ne vienam naudotojui, t. y. juostų, kurių prieigos teisė nėra išskirtinė.

Galiausiai RSPP numatomas spektro naudojimo aprašas, kuriuo, inter alia, siekiama nustatyti bendro naudojimosi spektru galimybes[9]. Įgyvendindama šiuos veiksmus Komisija užtikrina, kad būtų gerbiamos ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės[10].

3.           Bendrai naudotis spektru skatinantys ir bendro naudojimosi galimybę suteikiantys veiksniai

Bendras naudojimasis spektru yra toks spektro naudojimas, kai tam tikram skaičiui nepriklausomų naudotojų ir (arba) įrenginių tam tikromis sąlygomis leidžiama naudotis tuo pačiu dažnių intervalu. Kaip matyti iš toliau pateiktų trijų pavyzdžių, suinteresuotosios šalys vis dažniau renkasi atsirandančias bendro naudojimosi galimybes, kad patenkintų didėjančią belaidžio ryšio paklausą. Kad iš veiksmingo naudojimosi spektru būtų gauta kuo daugiau naudos, būtina šią tendenciją skatinti kartu užtikrinant, kad neblogėtų teikiamų paslaugų kokybė.

3.1.        Belaidis plačiajuostis ryšys

Wi-Fi ryšio tinklai yra geriausias pavyzdys kaip Europos piliečiai ir įmonės dabar bendrai naudojasi spektru. Wi-Fi technologijomis grindžiamos belaidžio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, veikiančios suderintose RLAN dažnių juostose[11], jau dabar užtikrina nebrangias ir lengvai prieinamas interneto jungtis kai kuriose valstybėse narėse. Tai skatina internetu teikiamų paslaugų plėtojimą siekiant Europoje pasinaudoti augimo galimybėmis ir kurti naujus bei naujoviškus verslo sprendimus[12].

Manoma, kad daugiau nei pusė viso išmaniųjų telefonų duomenų srauto nukreipiama per Wi-Fi tinklus, ir šis nešiojamųjų įtaisų duomenų srautas didėja 4–6 kartus greičiau nei judriojo ryšio duomenų srautas. Iki 2014 m. pasaulyje turėtų būti parduota 3,5 milijardo vienetų Wi-Fi funkcijas turinčios įrangos[13]. Norėdami padidinti tinklo pajėgumą, pagerinti ryšį pastatuose ir sumažinti sąnaudas taip pat ir judriojo ryšio tinklų operatoriai duomenims siųsti naudojasi tais pačiais nelicenciniais RLAN dažniais.

Bendrai naudodamiesi dažniais tam tikrose geografinėse teritorijose, savo atitinkamų judriojo ryšio tinklų efektyvumą taip pat gali padidinti išskirtines licencijas turintys operatoriai. 2011 m. Radijo spektro politikos grupė (RSPG) padarė išvadą, kad bendras naudojimasis spektru galėtų skatinti efektyviau naudotis ištekliais, jei būtų kruopščiai apsvarstytas poveikis konkurencijai ir jei visose valstybėse narėse būtų leidžiama sudaryti būtinus bendro naudojimosi susitarimus[14].

Bendras naudojimasis licencijuojamais arba nelicenciniais belaidžio plačiajuosčio ryšio dažniais judriojo ryšio tinklų operatoriams leistų sutaupyti lėšų, užtikrintų interneto ryšį už prieinamą kainą ir suteiktų galimybių bendrai naudotis infrastruktūra.

3.2.        Belaidžiu ryšiu internetu besinaudojanti visuomenė

Didėjančius belaidžio ryšio poreikius lemia ne vien belaidis plačiajuostis ryšys, bet ir prietaikos, pvz., pažangiųjų skaitiklių ir (arba) tinklų bei mašinų sąveikos (M2M) ryšių taikymas. Šiuo metu apie 80 % naujų belaidžio ryšio technologijų, kurioms taikomi Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartai, yra parengtos veikti nelicencinėse bendro naudojimosi juostose[15]. Tokios naujovės teikia įvairiapusės naudos, pvz., belaidžio ryšio jutikliais grindžiamos namų automatizavimo sistemos galėtų pagerinti ES piliečių kasdienio gyvenimo kokybę – išjungti šviesą išvykus iš namų ar reguliuoti oro kondicionavimo sistemos veikimą pagal temperatūrą.

Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) neseniai nustatė, kad, pvz., vien suderintoje 863–870 MHz nelicencinėje juostoje veikiančių belaidžio ryšio įrenginių (įskaitant nuotolinio valdymo pultus, signalizacijos sistemas ir jutiklius) Europoje kasmet parduodama bent 40 mln.[16]. Šie vadinamieji mažojo nuotolio įrenginiai[17] taip pat padeda įmonėms veikti efektyviau, nes sumažina sąnaudas ir padidina našumą, pvz., naudojant RFID sistemas logistikoje ir mažmeninėje prekyboje.

Visos tokios daiktų interneto priemonės veikia suderintose nelicencinėse juostose. Šios juostos labai vertingos, nes jos be licencijos yra laisvai prieinamos bet kuriam įrenginiui, kuris atitinka taikomas spektro prieigos taisykles, leidžiančias išvengti trukdžių.

Tačiau MVĮ ir novatoriai, kuriems tokia prieiga yra itin svarbi, turi taip pat užtikrinti, kad jų technologijos galėtų susidoroti su galimais trukdžiais bendro naudojimosi juostose, kur apsaugos teisių nacionalinė reguliavimo institucija (NRI) negarantuoja. Todėl belaidžio ryšio inovacijos yra ne tik galimybę bendrai naudotis spektru užtikrinantis veiksnys, bet ir skatina plačiau bendrai naudotis spektru, kaip matyti iš naujų bendro naudojimosi susitarimų[18].

Visuomenės polinkis vis labiau naudotis internetu rodo, kad šalinant spektro prieigos nelicencinėse bendro naudojimosi juostose kliūtis gaunama pridėtinė vertė – skatinamos belaidžio ryšio inovacijos, o jos savo ruožtu skatina kurti ir diegti atsparesnes belaidžio ryšio technologijas.

3.3.        Moksliniai tyrimai ir inovacinės technologijos

Norint pasinaudoti visais bendro naudojimosi spektru privalumais reikalingi specialūs remiami dinaminės spektro prieigos tyrimai, kaip antai tie, kurie vykdant kognityviosios radijo ryšio įrangos, dinaminio bendro naudojimosi spektru ir spektro sutelkimo taikymą skatinančių technologijų projektus[19] atliekami pagal Septintąją bendrąją programą (7BP). Nuo 7BP įgyvendinimo pradžios pagal kiekvieną dvejų metų darbo programą su spektru susijusiems moksliniams tyrimams buvo skirta maždaug 50 mln. EUR.

Vykdant šiuos projektus laipsniškai pasiekta pažanga. Dinaminis bendras naudojimasis spektru jau įtrauktas į dabartinius 5 GHz RLAN standartus, kad šioje juostoje spektru būtų galima bendrai naudotis su radarais. Kognityviosios radijo ryšio įrangos technologijos suteikia galimybę teikti paslaugas drauge su televizijos siųstuvais (pagrindinėmis UHF juostoje teikiamomis paslaugomis), panaudojant informaciją apie konkrečioje vietovėje tarp transliavimo dažnių juostų esančias nenaudojamas spektro dalis (vadinamąsias baltąsias dėmes). Bandymai Vokietijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje rodo, kad šį metodą netrukus bus galima diegti praktikoje.

Komisija remia šią tendenciją išduodama standartizavimo įgaliojimus, kuriais remiantis šioms technologijoms būtų suderinta prieiga prie buvimo vieta grindžiamos informacijos per geografinės vietos nustatymo duomenų bazes[20]. Kad Europoje būtų galima sukurti ir naudoti tokias technologijas, įgaliojime nustatytos sritys, kuriose reikalingi standartai, kuriais būtų skatinama laikytis ES ir nacionalinės teisės aktų dėl radijo ryšio įrenginių pateikimo rinkai ir naudojimo, visų pirma Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyvos[21].

Nors siekiama, kad diegiant pirmuosius produktus būtų gaunama masto ekonomija, panaudoti baltąsias dėmes svarbu ne tik kurioje nors konkrečioje juostoje. Labiau galima išnaudoti kognityviosios radijo ryšio įrangos technologijas, pvz., aptinkant kitus spektro naudotojus. Taip pat vykdomi moksliniai tyrimai siekiant sukurti automatiškai organizuojamus tinklus, kuriais bus siekiama sumažinti mažųjų korinio ryšio bazinių stočių tarpusavio trukdžius būsimose belaidžio plačiajuosčio ryšio technologijos kartose.

Moksliniai tyrimai suteikė galimybę taikyti atviresnę spektro prieigą, grindžiamą bendru naudojimusi spektru, kartu užtikrinant pagrindinių paslaugų apsaugą. Kognityviosios radijo ryšio įrangos technologijos šiandien kuriamos remiantis įgaliojimais dėl darniųjų standartų ir bandomaisiais Europos mokslinių tyrimų projektais. Galima tikėtis daugiau pažangos naudotojų aptikimo ir mažųjų korinio ryšio bazinių stočių srityse.

4.           Uždaviniai siekiant platesnio bendro naudojimosi spektru

Kaip matyti iš ankstesnėje dalyje pateiktų pavyzdžių, radijo spektras yra labai vertingas ir baigtinis gamtinis išteklius, kurį remiantis technologijų pažanga galima veiksmingiau naudoti pakartotinai. 2011 m. RSPG pažymėjo, kad bendro naudojimosi spektru paklausa yra didelė, ir nustatė: „reikia toliau kurti atitinkamus bendro naudojimosi spektru reguliavimo mechanizmus“[22].

Nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) pagrindinis uždavinys – rasti tinkamus būdus laikantis bendros spektro prieigos principo leisti naudotis spektro juosta, t. y., dviem arba daugiau naudotojų leisti naudotis tuo pačiu dažnių intervalu pagal nustatytą bendro naudojimosi susitarimą. Iki šiol naudotojai, bendrai besinaudojantys nelicencinėmis juostomis, pvz., mažojo nuotolio įrenginiais, neturi teisių į apsaugą nuo žalingųjų trukdžių, nors pagal individualias licencijas dažniais bendrai besinaudojantys naudotojai šiuo atžvilgiu gali pasinaudoti reglamentuojamomis garantijomis. Siekiant pažangos NRI turi spręsti toliau nurodytus uždavinius.

4.1.        Žalingųjų trukdžių valdymas siekiant nustatyti aiškius principus

Norint išnaudoti bendro naudojimosi galimybes, būtina užtikrinti skirtingų įrenginių veikimo tame pačiame dažnių intervale galimybę. Įrenginiai neturi vienas kitam trukdyti tiek, kad dėl trukdžių labai pablogėtų jų funkcijos. Naudotojai kartu turi nustatyti priimtinus trukdžių lygius ir atitinkamas jų mažinimo strategijas arba tokie lygiai ir tokios strategijos turi būti nustatyti juostos bendros prieigos reguliavimo sąlygose.

Trukdžių mažinimo galima pasiekti pasitelkiant patikimus aiškiomis ir veiksmingomis bendro naudojimosi juosta taisyklėmis grindžiamus bendro naudojimosi susitarimus ir taip nustatant aiškius principus tiek rinkoje įsitvirtinusiems, tiek perspektyviems naudotojams.

Be to, siekiant padidinti bendro naudojimosi susitarimų nuspėjamumą ir abipusį jų pripažinimą, būtina remtis skaidriomis prielaidomis pirminiuose suderinamumo tyrimuose ir nustatyti aiškias pagrindinių naudotojų apsaugos teises, įskaitant užtikrinimą, kad būtų laikomasi sutartų trukdžių mažinimo lygių.

4.2.        Pakankamų paskatų ir apsaugos priemonių visoms suinteresuotosioms šalims sukūrimas

Nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp poveikio rinkoje įsitvirtinusiems naudotojams ir naudojimosi apribojimų visiems kitiems naudotojams yra sudėtingas uždavinys. Nors rinkoje įsitvirtinę naudotojai turi būti užtikrinti, kad kiti naudotojai laikysis bendro naudojimosi taisyklių, visgi rinkoje įsitvirtinę naudotojai gali patirti papildomų išlaidų, susijusių su geros paslaugų kokybės užtikrinimu naujiems naudotojams, pvz., trukdžių mažinimo technologijomis ar trukdžiams atsparesniais imtuvais.

Bendras naudojimasis turi būti naudingas visiems naudotojams. Rinkoje įsitvirtinę naudotojai, kuriems taikomi naudojimosi spektru mokesčiai arba kurie turi diegti patobulintas technologijas, kad kitiems naudotojams būtų suteikta prieiga pagal patrauklius bendro naudojimosi susitarimus, gali reikalauti finansinės kompensacijos.

Taip pat reikės užtikrinti, kad naudotojų bendro naudojimosi susitarimai neturėtų neigiamo poveikio konkurencijai (laikantis Sutarties[23] nuostatų), ir rengiant būsimas spektro skyrimo procedūras valstybėse narėse atsižvelgti į bendro naudojimosi galimybių poveikį.

4.3.        Nelicencinių juostų talpa

Kadangi nelicencinių juostų naudotojai negali pasinaudoti reglamentuojama apsauga dėl juostos perkrovos, nėra aišku, ar esamų bendro naudojimosi dažnių juostų talpa yra pakankama, pvz., ar dabartinių RLAN juostų talpos pakaks atsižvelgiant į privačios plačiajuosčio ryšio prieigos plėtrą ir judriojo ryšio duomenų siuntimo srauto augimą. Kad būtų galima objektyviai prognozuoti juostų perkrovą ir pagerinti bendro naudojimosi susitarimų patikimumą visiems naudotojams, NRI galėtų būti naudinga vykdyti naudojimo stebėseną.

Naujos kartos RLAN įrangos (atitinkančios 802.11ac standartą), kuri, kaip tikimasi, pasirodys rinkoje iki 2012 m. pabaigos, duomenų perdavimo sparta galėtų siekti fiksuotojo ryšio tinklų duomenų perdavimo spartą. Nors tokia įranga veikia dabar RLAN naudojamoje 5 GHz juostoje, jai reikės labai plačių dažnio kanalų, kurių skaičius šiuo metu ribotas.

Atsižvelgiant į dabartinius Wi-Fi naudojimo modelius, įskaitant tai, kad šį ryšį duomenims siųsti naudoja judriojo ryšio operatoriai, taip pat reikėtų apsvarstyti, ar ieškant spektro plačiajuosčiam ryšiui turėtų būti nustatyta daugiau nelicencinio spektro „fiksuotajam belaidžiam“ ryšiui, ar toks spektras turėtų būti laikomas papildomu bendru ištekliumi.

Skatinant plačiau bendrai naudotis spektru reikia:

-           užtikrinti naudotojų savitarpio atsakomybę dėl priimtinų trukdžių ribų ir atitinkamų trukdžių mažinimo strategijų taikymo;

-           užtikrinti teisinį tikrumą dėl taikomų taisyklių ir sąlygų, reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūrų, taip pat dėl suderinamumo prielaidų ir apsaugos teisių skaidrumo;

-           skatinti investicijas į geresnes technologijas, naudingas rinkoje įsitvirtinusiems ir kitiems naudotojams, kartu apsaugant ir skatinant konkurenciją;

-           nustatyti plačius dažnio kanalus RLAN plėtrai ir prognozuoti perkrovą siekiant padidinti svarbiausių bendro naudojimosi juostų naudojimo nuspėjamumą ir patikimumą;

-           užtikrinti, kad bet koks perėjimas nuo išskirtinio naudojimo teisių prie bendro naudojimosi stiprintų konkurenciją su kitais naudotojais, ypač kad nesuteiktų konkurencinių pranašumų esamiems arba būsimiems teisių turėtojams.

5.           Bendros Europoje bendro naudojimosi spektru prieigos sistemos sukūrimas

Tiek, kiek naujos belaidžio ryšio technologijos vis labiau gali „išmaniai“ veikti kartu išvengdamos tarpusavio trukdžių, nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikia tinkamų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos priimti tinkamus bendro naudojimosi susitarimus ir skatinama bendrai naudotis spektro ištekliais. Todėl siekdama suteikti daugiau spektro prieigos galimybių naujoviškoms technologijoms ir skatinti geriau ir efektyviau panaudoti esamus spektro išteklius, Komisija siūlo plėtoti dvi papildomas priemones:

1)           ES modelį, kuriuo būtų nustatomos naudingos bendro naudojimosi galimybės suderintose arba nesuderintose juostose; ir

2)           bendros spektro prieigos teises taikyti kaip reguliavimo priemones – leisti pagal licenciją naudoti bendro naudojimosi spektru galimybes kartu nustatant garantuotą apsaugos nuo žalingųjų trukdžių lygį.

5.1.        Naudingų bendro naudojimosi galimybių nustatymas

Visoje vidaus rinkoje (tiek licencijuojamose, tiek nelicencinėse dažnių juostose) galima nustatyti naudingų bendro naudojimosi galimybių (toliau – NBNG), kai daugelio toje pačioje juostoje veikiančių prietaikų naudojimo bendra grynoji socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė nei vienos prietaikos, atsižvelgiant į papildomas bendro naudojimosi išlaidas[24].

Norint nustatyti NBNG konkrečioje juostoje, būtina skaidriai vertinti numatomą taikyti bendro naudojimosi susitarimą, visų pirma i) bendro naudojimosi sąlygas, t. y. techninius parametrus, kuriuos apibrėžia bendro naudojimosi juostoje prieigos pirmumo eilę nustatanti NRI[25]; ir ii) bendro naudojimosi taisykles, t. y. bendro naudojimosi galimybę užtikrinančias bendro naudojimosi nuostatas, kurias gali nustatyti NRI arba apibrėžti patys naudotojai, remdamiesi standartais, bendrais protokolais ar konkurencijos teisę atitinkančiais bendro naudojimosi susitarimais[26].

Siekiant skatinti belaidžio ryšio inovacijas ir padėti lengviau nustatyti NBNG, suinteresuotosios šalys turi turėti galimybę aiškiai nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamą NRI dėl teisės bendrai naudotis spektro juostomis. Kiekvienas toks NBNG paraiškos teikėjas turėtų įrodyti, kad yra pajėgus bendrai naudotis juosta nepažeisdamas rinkoje įsitvirtinusio subjekto teisės naudotis dažniais.

Kad būtų galima pasinaudoti vidaus rinkos masto ekonomija ir taip skatinti investicijas, ES turi apibrėžti NBNG nustatymo tvarką siekiant užtikrinti, kad sprendžiant su konkrečiais atvejais susijusius klausimus ta tvarka būtų darniai ir nuosekliai taikoma visose valstybėse narėse. Nustatant tokią suderintose arba nesuderintose juostose taikytiną tvarką turėtų būti numatyti šie pagrindiniai elementai:

· suderintas tvarkaraštis;

· galimybė paraiškos teikėjui ir rinkoje įsitvirtinusiam naudotojui derėtis (NRI veiktų kaip tarpininkas) siekiant aiškiau nustatyti NBNG sąlygas, įskaitant i) priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nepablogėtų paslaugų kokybė, ir ii) bendro naudojimosi išlaidų (jei tokių būtų) paskirstymą;

· socialinės ir ekonominės naudos vertinimas, kurį atliekant, inter alia, reikėtų atsižvelgti į i) sąlygas, kuriomis suteiktos esamos paskyros, įskaitant patirtas išlaidas, ir ii) pagrįstus rinkoje įsitvirtinusio teisių turėtojo ir NBNG paraiškos teikėjų lūkesčius. Taip pat svarbu paisyti iii) dinaminio poveikio, kurį NBNG galėtų turėti konkurencijai, ir paskatoms investuoti, tiek rinkoje įsitvirtinusiems naudotojams, tiek galimiems naujiems naudotojams, atsižvelgiant į konvergencines technologijas;

· NRI priemonės, kuriomis tvirtinamos NBNG ir užtikrinamas platesnis bendras naudojimasis spektru siekiant kuo efektyviau išnaudoti spektrą pagal galiojančius ES ir nacionalinės teisės aktus. Prireikus, atsižvelgiant į esamas teises, galėtų būti numatyta galimybė taikyti priemones (pvz., skatinamuosius mokesčius), atitinkančias socialinių ir ekonominių alternatyviųjų išlaidų lygį;

· informacijos apie NBNG paraiškas ir tolesnių nacionalinių procesų rezultatus teikimas ES lygiu, taip pat galimybė įvertinti NBNG rengiant spektro naudojimo aprašą ir nustatyti NBNG, tinkamas taikyti visoje vidaus rinkoje.

Tiek, kiek technologinė pažanga užtikrina daugiau naudingo bendro naudojimosi galimybių (NBNG) vidaus rinkoje, būtina skatinti investicijas ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis apibrėžti NBNG nustatymo procesą ir pagrindinius kriterijus ES lygiu (pvz., rekomendacijoje), ir taip skatinti spektro naudotojus geriau išnaudoti turimą spektrą.

5.2.        Bendros spektro prieigos licencijavimas

Nustačius ir patvirtinus NBNG konkrečioje juostoje, gali būti gautas su papildomais spektro ištekliais susijęs bendro naudojimosi dividendas, jei NRI turėtų tinkamas priemones suteikti bendros spektro prieigos leidimus. Tokie leidimai turėtų būti suteikiami pagal taikomus ES ir nacionalinės teisės aktus, visų pirma Leidimų direktyvos[27] 3, 5, 6, 7, 13 ir 14 straipsnius, ir atsižvelgiant į esamas rinkoje įsitvirtinusio naudotojo teises.

Siekiant palengvinti su rinka grindžiamomis paskatomis susijusių NBNG nustatymą, bendro naudojimosi spektru sutartys galėtų būti teisiškai įpareigojantys susitarimai, rinkoje įsitvirtinusiems naudotojams ir NBNG paraiškos teikėjams suteikiantys galimybę apibrėžti savo atitinkamas teises ir pareigas, t. y. bendro naudojimosi technologijas ir (arba) išlaidas. Kad būtų lengviau sudaryti tokias sutartis, NRI galėtų veikti kaip nešališki techniniai patarėjai ir registruoti tokių susitarimų sąlygas. Tokių sutarčių gali reikėti siekiant nacionaliniu lygiu pakeisti esamas naudojimo teises susitarus su rinkoje įsitvirtinusiu naudotoju.

Rinkoje įsitvirtinusiems teisių turėtojams galėtų būti naudinga siūlyti NBNG ir taip užtikrinti abipusį pasitikėjimą atitinkama bendro naudojimosi sutartimi, pvz., viešieji subjektai galėtų siūlyti prieigą prie spektro išteklių komerciniams operatoriams mainais į plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros, skirtos visuomenės apsaugai ir pagalbai ištikus nelaimei, bendrą finansavimą.

Jeigu novatoriai gali palyginti bendro naudojimosi galimybes konkurencingoje vidaus rinkoje, ekonominėmis paskatomis turėtų būti skatinama teikti pasiūlymus dėl pažangiomis technologijomis grindžiamų bendro naudojimosi sutarčių sudarymo ir skatinamas technologijų standartų sambūvis.

Be to, suteikus vartotojams galimybę derėtis dėl tinkamo apsaugos nuo žalingųjų trukdžių lygio ir sudaryti bendro naudojimosi sutartis, būtų galima rasti NBNG remiantis faktiniu spektro naudojimu. Toks metodas būtų geresnis nei statistiniais bendro naudojimosi spektru modeliais grindžiami tradiciniai techninio suderinamumo tyrimai.

Kad susitariančiosioms šalims būtų suteiktos reikiamas investicijas pateisinančios reguliavimo garantijos, NRI turėtų galėti suteikti bendros spektro prieigos teises (toliau – BSPT), grindžiamas bendro naudojimosi sutartimis, kurios visiems konkretaus dažnių intervalo naudotojams būtų teisiškai įpareigojančios.

Todėl BSPT galėtų tapti papildoma priemone, kuria naudodamosi NRI galėtų suteikti bendro naudojimosi spektru leidimus juostose, kuriose buvo nustatytos ir patvirtintos NBNG, pvz., išduodamos individualias licencijas kitiems naudotojams.

RSPG neseniai pabrėžė, kad taikant licencijuotos bendros prieigos metodą būtų galima suteikti spektro prieigos teises kitiems naudotojams ir būtų užtikrinta paslaugos kokybė. Ji padarė išvadą, kad tai leistų „rinkoje įsitvirtinusiems naudotojams ir toliau naudotis spektru, kartu suteikiant galimybę naudotis spektru kitiems naudotojams“[28].

Bendro naudojimosi spektru sutartys vartotojams suteiktų teisinio tikrumo, o kartu būtų sukurtos rinka grindžiamos paskatos, įskaitant finansinį kompensavimą, kuriomis būtų nustatyta daugiau NBNG vidaus rinkoje, jei NRI suteiktų bendros spektro prieigos teises kitiems dažnių juostos naudotojams.

6.           Tolesni veiksmai

Norint skatinti belaidžio ryšio naujovių plėtrą Europos Sąjungoje, būtina nuolat gerinti suderinto spektro prieigos galimybes ir nelicencinėse, ir licencijuojamose juostose bei nustatyti naujas priemones, kuriomis būtų skatinama plačiau bendrai naudotis spektro ištekliais vidaus rinkoje. Todėl Komisija siūlo imtis šių veiksmų:

(1)       Nustatyti NBNG licencijuojamose ir nelicencinėse dažnių juostose:

· bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis sukurti sklandų ir nuoseklų NBNG nustatymo procesą; pagal taikomus ES ir nacionalinės teisės aktus bei atsižvelgiant į pagrindinius 5.1 punkte nurodytus elementus nustatyti nacionaliniu lygiu pateiktų NBNG paraiškų vertinimo kriterijus;

· naudotis duomenimis, sukauptais rengiant RSPP nustatytą spektro naudojimo aprašą;

· užtikrinti, kad remiantis geografinės vietos nustatymo duomenų bazių darniaisiais standartais būtų galima kurti ir diegti baltųjų dėmių įrenginius; tie darnieji standartai būtų parengti pagal numatomą Komisijos įgaliojimą. Bendro naudojimosi galimybės pirmiausia turėtų būti panaudotos žemutinėje UHF juostos dalyje (visų pirma 470–698 MHz) ir, remiantis sukaupta patirtimi, šis metodas turėtų būti taikomas kitose juostose.

(2)       Apsvarstyti galimybę palikti pakankamai nelicencinio ES lygiu suderinto spektro, skirto belaidžio ryšio inovacijoms:

· užtikrinti nuspėjamą ir patikimą bendro naudojimosi tvarką mažojo nuotolio įrenginiams skirtose juostose, taikant technologijų ir paslaugų neutralumo principą ir nuolat atnaujinant Sprendimą 2006/771/EB;

· tirti ir matuoti esamą talpą ir galimą perkrovą duomenims siųsti naudojamose 2,4 ir 5 GHz juostose;

· atsižvelgiant į techninių bendro naudojimosi tyrimų rezultatus ir poveikį rinkai, persvarstant Sprendimą 2005/513/EB apsvarstyti papildomo suderinto nelicencinio spektro skyrimą RLAN (Wi-Fi) paslaugoms 5 GHz juostoje.

(3)       Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti bendrą strategiją siekiant daugiau naudotojų susitarimais grindžiamų bendro naudojimosi galimybių:

· siekiant palengvinti sutarčių sudarymą, rekomenduoti bendrą BSPT formatą, bendrą dokumentavimo ir bendro naudojimosi sąlygų bei taisyklių terminiją ir geriausią bendros prieigos leidimų suteikimo praktiką, įskaitant konkurencijos aspektus;

· organizuoti viešas konsultacijas siekiant nustatyti naudotojų poreikius ir geriausią bendro naudojimosi sutarčių praktiką, taip pat galimo standartizavimo poreikius inovacinių sprendimų diegimui remti;

· parengti gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti veiksmingą naudojimąsi spektru ir skatinti konkurenciją, grindžiamą rinkos dalyvių bendro naudojimosi spektru sutartimis.

[1]               Žr. Perspectives on the value of shared spectrum access, SCF Associates, 2012 m. vasario mėn. (SCF 2012).

[2]               2012 m. kovo 14 d. Sprendimas 243/2012/ES, OL L 81, 2012 3 21, p. 7; 4 straipsnio 1 dalis.

[3]               Direktyva 2009/140/EB, OL L 337, 2009 12 18, p. 37 ir Direktyvos 2002/20/EB su 2009 m. pakeitimais 5 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalies 5 pastraipa, OL L 108, 2002 4 24, p. 21.

[4]               RSPP 2 ir 3 straipsniai.

[5]               RSPP 4 straipsnio 1 dalis.

[6]               RSPP 3 straipsnio b ir g punktai.

[7]               Judriojo ryšio tinkluose (pvz., UMTS, LTE arba WiMAX) duomenims siųsti licencijuotais arba nelicenciniais dažniais naudojamos vadinamosios „pikoląstelių“ arba „femtoląstelių“ bazinės stotys; RSPP 6 straipsnio 10 dalis.

[8]               RSPP 6 straipsnio 7 dalis.

[9]               RSPP 9 straipsnio 1 dalies b punktas.

[10]             Komisijos komunikatas „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, COM(2010) 573.

[11]             2 400–2 483,5 MHz, 5 150–5 350 MHz ir 5 470–5 725 MHz dažnių juostos.

[12]             Komisijos komunikatas „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“, COM(2011) 942.

[13]             SCF 2012 m.

[14]             RSPG11-374.

[15]             SCF 2012 m.

[16]             Elektroninių ryšių komiteto ataskaitos Nr. 182 projektas.

[17]             Sprendimas 2006/771/EB.

[18]             Pvz., 870–876 MHz ir 915–921 MHz juostose.

[19]             pvz., SAPHYRE, CogEU, Sacra, OneFit, Faramir, E3, Socrates, Walter, NEWCOM++, NetWorks, Samurai, EUWB, Ucells, CROWN.

[20]             Standartizavimo įgaliojimas Europos standartizacijos komitetui (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) dėl perkonfigūruojamųjų radijo ryšio sistemų (RRS).

[21]             Direktyva 1999/5/EB, OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

[22]             RSPG11-392.

[23]             Kaip išsamiau išdėstyta ES gairėse dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų, OL C 11, 2011 1 14, p. 1.

[24]             Naudingos bendro naudojimosi galimybės vertę galima apskaičiuoti pagal formulę: grynoji A prietaikos nauda < (grynoji A+B+C … prietaikų nauda) - (bendro naudojimosi išlaidos). Toks vertinimas galėtų būti atliktas prieš juostos perskirstymą arba po jo.

[25]             t. y., ar juosta naudojasi pagrindiniai ir papildomi naudotojai, ar vien lygiateisiai naudotojai.

[26]             Taikomos arba pastovios sambūvio taisyklės visiems juostos naudotojams, arba dinamiškos bendradarbiavimo taisyklės, kuriomis vieno naudotojo prieiga prie spektro nustatoma atsižvelgiant į tai, kaip ta pačia juosta naudojasi kitas naudotojas.

[27]             Direktyva 2002/20/EB, OL L 108, 2002 4 24, p. 21., su 2009 m. pakeitimais.

[28]             RSPG11-392.