52012DC0444

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2012 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2011-aisiais metais

NAUJŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS

2011 m. buvo sprendžiami nauji uždaviniai, taip pat ieškoma naujų būdų spręsti esamus uždavinius. Arabų pavasaris – liaudies judėjimai ES pietinėse kaimyninėse šalyse – paskatino reikalavimus stiprinti demokratiją ir socialinį teisingumą. Besikeičiant padėčiai arabų šalyse, ES teikė humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos priemones, vėliau jas papildė konkrečiomis strategijomis ir pagalba, kurios buvo pritaikytos toms šalims ir kuriomis buvo remiamos tvarios reformos ir integracinis ekonomikos augimas. Užsachario Afrikoje įvairias paramos priemones ES skyrė naujausiai pasaulio valstybei – Pietų Sudanui.

ES, kaip didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje, teikianti daugiau negu 50 proc. pasaulio oficialios pagalbos vystymuisi (OPV), ir jos valstybės narės patvirtino ilgalaikį įsipareigojimą mažinti skurdą. Komunikate „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“[1] akcentuota parama, kuria siekiama mažinti skurdą, taip pat parama demokratijai, geram valdymui, tvariam ir integraciniam augimui ir poreikiui pagalbą teikti sritims, kuriose ji reikalingiausia ir kuriose jos poveikis didžiausias. Tai sukėlė ypatingą atgarsį, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį euro zonoje. Per didžiausią vystymuisi skirtą pasaulinį renginį, Aukšto lygio forumą Busane (Pietų Korėjoje), 2011 m. lapkričio mėn. taip pat pabrėžta būtinybė didinti pagalbos teikimo veiksmingumą, gerinti koordinavimą ir labiau remtis šalių nacionalinėmis sistemomis. Prie Pokyčių darbotvarkės pridėtas komunikatas dėl požiūrio į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje[2] – viena svarbiausių ES priemonių, kuria didinamas pagalbos poveikis ir gerinami rezultatai. Kaip daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) dalis 2011 m. gruodžio mėn. paskelbti nauji pasiūlymai dėl išorės pagalbos ir vystymosi finansavimo, kuriuose pabrėžti naujiems prioritetams skirtų išlaidų planai.

Pokyčių darbotvarkė. ES vystymosi politikos modernizavimas

Pokyčių darbotvarkė pagrįsta dviem ramsčiais: žmogaus teisėmis, demokratija ir geru valdymu bei tvariu ir integraciniu augimu. Šis tvarus ir integracinis augimas bus didinamas skatinant socialinę įtrauktį ir žmogaus raidą, deramą darbą, verslo ir regioninę integraciją, tvarų žemės ūkį ir energijos tiekimą, taip pat didinant galimybes naudotis energija. Siūlomas diferencijuotas požiūris. Tai reiškia, kad pagal ES daugiametę finansinę programą kai kurios šalys – visų pirma tos, kurios šiuo metu pačios yra paramos teikėjos – gaus mažiau pagalbos arba visai jos negaus, tačiau joms bus pasiūlytas alternatyvių rūšių bendradarbiavimas. Taigi ES veiksmingiau skatins ir saugos savo pagrindines vertybes ir vykdys tarptautinius įsipareigojimus kaimyninių šalių – visų pirma siekiančiųjų prisijungti prie ES, ir tų, kuriose vyksta perėjimo procesas, taip pat pasaulio skurdžiausių ir pažeidžiamiausių šalių – atžvilgiu.

Kiti naujosios politikos ypatumai – geresnis paramos teikėjų, visų pirma ES valstybių narių, koordinavimas, siekiant išvengti dubliavimo ir užtikrinti didesnę darną ir poveikį. ES teiks pirmenybę sektoriams, turintiems didelės įtakos skurdo mažinimui, pvz., valdymo, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, užimtumo, žemės ūkio ir energetikos. Ateityje šalims teikiama dvišalė pagalba bus skiriama ne daugiau negu trims sektoriams[3]. Naujoviškos priemonės, pvz., dotacijų ir paskolų derinimas ir privačiojo sektoriaus įtraukimas, taip pat yra atnaujintos politikos dalis.

Atsižvelgdama į persvarstomus Europos investicijų banko išorės įgaliojimus, Komisija nagrinėja galimybę sukurti ES bendradarbiavimo ir vystymosi platformą, siekdama užtikrinti kuo geresnius įvairaus finansavimo derinimo už ES ribų mechanizmus[4].

Energija padeda mažinti skurdą

Energija svarbi mažinant skurdą ir tenkinant pagrindinius žmonių poreikius, kaip antai maisto ruošimas, sveikatos apsauga, aprūpinimas būstu, ryšiai ir tinkamas darbas. Šis sektorius taip pat padeda gauti pajamų, jame kuriamos verslo galimybės. Per pastaruosius septynerius metus energetikos sektoriui besivystančiose šalyse ES skyrė apie 2 mlrd. EUR dotacijų ir atliko lyderės vaidmenį gerindama energijos tiekimą pasaulyje. Finansuojant individualius projektus visame Afrikos žemyne buvo naudojamasi tokiomis ES priemonėmis, kaip Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) ir ES energetikos priemonė, Afrikos ir ES atsinaujinančios energijos programa ir ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas. Komisija nori padidinti šio sektoriaus finansavimą, į ateities projektus įtraukdama privatųjį sektorių ir plėtros bankus. Už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys dalyvauja JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono įsteigtoje aukšto lygio visiems prieinamos tvarios energijos grupėje, kuri siekia sutelkti lėšas iš visų visuomenės sektorių su energetika susijusioms programoms plėtoti. Energetika taip pat yra vienas pagrindinių sektorių pagal Pokyčių darbotvarkę.

Parama biudžetui – pokyčių veiksnys

2011 m. spalio mėn. kartu su pasiūlymais dėl Pokyčių darbotvarkės paskelbtame komunikate dėl naujo požiūrio į ES paramą biudžetui pademonstruota, kaip šia vystymosi priemone būtų galima naudotis kaip pokyčių veiksniu. Parama biudžetui yra pagalbos priemonė, apimanti partneryste ir tarpusavio atskaitomybe grindžiamą dialogą politikos klausimais, lėšų pervedimą į šalies partnerės nacionalinio iždo sąskaitą, veiklos vertinimą ir gebėjimų stiprinimą. Remiantis šiuo požiūriu turėtų būti sudarytos sąlygos geriau diferencijuoti paramos biudžetui operacijas, kad ES galėtų labiau atsižvelgti į šalių partnerių politines, ekonomines ir socialines sąlygas. ES daugiau dėmesio skirs tarpusavio atskaitomybei ir bendram įsipareigojimui dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo, taip pat biudžeto skaidrumo ir priežiūros.

Nauja finansinė programa

Komisijos 2011 m. birželio mėn. pasiūlymai dėl daugiametės finansinės programos (DFP) 2014–2020 m. laikotarpiui buvo grindžiami pasiūlymais dėl Strategijos „Europa 2020“ biudžeto[5]. Pastaruosiuose pabrėžtos sritys, kuriose ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį vis labiau globalizuotame pasaulyje. ES tebėra pasiryžusi siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir įgyvendinti tikslą iki 2015 m. padidinti oficialią paramą vystymuisi (OPV) iki 0,7% bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Siekiant šių tikslų pasiūlyta didinti išorės veiksmų finansavimą biudžeto lėšomis nuo 56,8 mlrd. EUR iki 70 mlrd. EUR ir plačiau diegti naujoviškas finansines (pvz., paskolų, garantijų, akcinio kapitalo ir rizikos pasidalijimo) priemones, kuriomis siekiama paskatinti privačias investicijas ir stiprinti institucijas pagalbą gaunančiose šalyse. Taip pat pasiūlyta, kad 79 AKR valstybėms skiriamos Europos plėtros fondo (EPF) lėšos nuo 23 mlrd. EUR šešeriems metams būtų padidintos iki 30,3 mlrd. EUR septyneriems metams (2011 m. kainomis) ir kad šį fondą toliau tiesiogiai finansuotų ES valstybės narės.

Bendras sprendimų priėmimas

2011 m. buvo pirmieji naujos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) veikimo metai; tarnybai vadovauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. 2011 m. EIVT visų pirma bendradarbiaudama su Komisijos tarnybomis bendrai reagavo į krizes Libijoje ir Tunise, taip pat rengė pasiūlymus dėl naujos daugiametės finansinės programos. Pasaulinis 140 ES delegacijų tinklas vykdo politinę, diplomatinę ir strateginę veiklą ES labui; delegacijos padeda valstybėms narėms, be kita ko, teikdamos bendras ataskaitas. Kai kurios nacionalinės diplomatinės tarnybos mažina savo išteklius, siekdamos sutelkti dėmesį į kitus prioritetus, todėl ES delegacijos teikia papildomą naudą – užtikrina, kad ES būtų tinkamai atstovaujama visame pasaulyje. Nesiekiama pakeisti nacionalinių diplomatinių tarnybų – norima ekonomiškai efektyviau ir veiksmingiau naudoti išteklius ir stiprinti ES vietą pasaulyje.

Arabų pavasaris. Politika ES pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu

2011 m. kovo mėn. ES patvirtino savo paramą pietinių Viduržemio jūros regiono šalių gyventojams, kad padėtų jiems užtikrinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms, didesnį demokratiškumą ir geresnį gyvenimą. Pietinėms kaimyninėms šalims pagal Europos kaimynystės politiką ES pasiūlė partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Jos pagrindas – paskatomis grindžiamas metodas: remiamos partnerės, kurios įsipareigojusios vykdyti reformas ir sukurti glaudesnį politinio požiūrio ir finansinės pagalbos programos ryšį. Dėl to pietinėms kaimyninėms šalims skirti 600 mln. EUR buvo perorientuoti taip, kad būtų siekiama pagal partnerystę numatytų tikslų: demokratinių pokyčių; partnerystės su gyventojais ir pilietine visuomene; tvaraus ir integracinio augimo.

Dar 1 mlrd. EUR iš ES biudžeto teikiama Europos kaimynystės politikos šalimis partnerėms, siekiant padėti įgyvendinti naująjį 2011 m. gegužės mėn. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“. Didžiausia šių papildomų išteklių dalis (670 mln. EUR) bus teikiama pagal dvi pagrindines programas: SPRING (Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programa) pietinėse kaimyninėse šalyse (540 mln. EUR 2011–2013 m.) ir „EaPIC“ (Rytų partnerystės integracijos ir bendradarbiavimo programa) rytinėse kaimyninėse šalyse (130 mln. EUR 2012–2013 m.).

Likusios papildomos lėšos daugiausia skirtos aukštojo mokslo programoms („Tempus“, „Erasmus Mundus“ ir kt.), taip pat pilietinės visuomenės organizacijoms ir nevalstybiniams subjektams remti. Siekiant stiprinti pilietinės visuomenės pajėgumus, ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse sukurta Pilietinės visuomenės programa, kuria skatinamos reformos ir padidinama viešojo sektoriaus atskaitomybė ir kurios biudžetas 2011 m. buvo 26,4 mln. EUR. Siekiant reaguoti į reikšmingus Arabų pavasario įvykius taip pat parengta kita programa – „Investicijų Viduržemio jūros regiono šalyse saugumas“ (angl. ISMED).

Pasaulinio masto veiksmai

Siekdama stiprinti ryšius visame pasaulyje 2011 m. ES naudojosi visais esamais bendradarbiavimo ir prekybos bei asociacijos susitarimais ir specialiomis priemonėmis, taip pat juos plėtojo.

2011 m liepos mėn. Pietų Sudanui paskelbus nepriklausomybę, Džuboje (Pietų Sudane) atidaryta nauja ES delegacija. ES valstybės narės ir Komisija susitarė gerinti pagalbos koordinavimą ir nuoseklumą, viename strateginiame dokumente (2011–2013 m.) bendrai programuodamos 800 mln. EUR lėšų ir daugiausia dėmesio skirdamos sveikatai, švietimui, kaimo plėtrai, teisinės valstybės propagavimui ir galimybėms naudotis vandeniu ir sanitarijos priemonėmis. 200 mln. EUR iš minėtos sumos skirta iš EPF.

Įvykiai Šiaurės Afrikoje taip pat turėjo trumpalaikių ir galbūt ilgesnio laikotarpio padarinių regiono pietinėms kaimynėms, ypač Sachelyje ir kaimyninėse šalyse. Naudodamasi savo Stabilumo priemone ES reagavo į prašymus nedelsiant remti stabilizavimo pastangas šiame regione, be kita ko, sprendžiant grįžtančių migrantų (visų pirma iš Libijos) ir kitų asmenų pragyvenimo ir susijusius klausimus. Europos Sąjungos strategija saugumo ir vystymosi Sachelio regione srityje buvo sprendžiami su ilgesnio laikotarpio saugumo ir vystymosi padariniais regionui susiję klausimai. Maliui, Mauritanijai ir Nigeriui paskirstyta pradinė 150 mln. EUR parama vystymosi ir valdymo veiklai, įskaitant atitinkamų teisingumo sistemų stiprinimą. Regione vis dar reikia spręsti šiuos įvairius neatsiejamus uždavinius, susijusius su ypač dideliu skurdu, klimato kaitos padariniais, dažnomis maisto krizėmis, sparčiu gyventojų skaičiaus augimu, nestabiliu valdymu, korupcija, nepašalinta vidaus įtampa, smurtinio ekstremizmo ir radikalizacijos rizika, neteisėta prekyba ir su terorizmu susijusiomis grėsmėmis saugumui.

2011 m. maisto krizės Afrikos Kyšulyje buvo viena didžiausių kylančių problemų regione. ES suteikė papildomą finansavimą Etiopijai (13,75 mln. EUR), Džibučiui (maždaug 4,5 mln. EUR) ir Somaliui (25 mln. EUR). 2011 m. lapkričio mėn. sutarta dėl naujos strateginės programos Afrikos Kyšulyje, be kita ko, paskirtas pirmasis ES įgaliotinis šioje šalyje, kuris per pirmą savo pasitarimą dėmesį telkė į Somalį ir nevaldomą piratavimą regione. ES taip pat padidino paramą Dramblio Kaulo Krantui – šaliai suteikė 125 mln. EUR, kad padėtų Prezidento Alassane Ouattara valdomoms naujoms valdžios institucijoms atkurti politinį ir ekonominį stabilumą. Be to, padaryta pažanga įgyvendinant antrąjį Bendros Afrikos ir ES strategijos veiksmų planą ir jos aštuonias temines partnerystes. Afrikos ir ES dialogo valdymo ir žmogaus teisių klausimais platforma pateikė pasiūlymų dėl gamtos išteklių valdymo esant konfliktinėms situacijoms ir po konfliktų, taip pat pritarė nesenoms ES priemonėms dėl didesnio Europos kasybos ir miškininkystės pramonės veiklos Afrikoje skaidrumo.

2011 m. daug dėmesio skirta ES rytinėms kaimyninėms šalims, kurioms ES yra ne tik svarbi partnerė ir reformų skatintoja, bet ir ekonominių galimybių traukiamoji jėga. Per antrą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Varšuvoje 2011 m. rugsėjo 29–30 d. ES ir jos rytinės kaimyninės šalys atnaujino įsipareigojimus, o pasiryžusioms vykdyti reformas partnerėms ES pažadėjo iki 130 mln. EUR papildomų išteklių 2012–2013 m. Per Černobylio branduolinės avarijos 25-ųjų metinių proga Ukrainos surengtą konferenciją dar 550 mln. EUR pažadėta programai, pagal kurią siekiama pastatyti naują saugią izoliuojamąją struktūrą ir apsaugoti gyventojus bei aplinką nuo pažeisto Černobylio 4-ojo bloko gaubto. Dar 110 mln. EUR ES pažadėjo skirti pagal savo Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę.

Vidurinėje Azijoje ES yra laikoma artima politine pagalbininke ir patikima partnere, kuria galima pasikliauti sudėtingu įgyvendinamo pereinamojo proceso metu ir kuri teikia ekonominių galimybių. Per ES ir Vidurinės Azijos regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Taškente 2011 m. balandžio 7 d. partnerės atnaujino įsipareigojimą siekti tikslų ir įgyvendinti ES ir Vidurinės Azijos strategiją, pagal kurią 2012–2013 m. laikotarpiui skirta išteklių esminėms politinėms ir ekonominėms reformoms įgyvendinti.

Per ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Madride 2010 m. gegužės mėn. pabrėžti glaudesni politiniai santykiai su LAKR šalimis. Pirmą kartą sudarytas tarpregioninis asociacijos susitarimas su Centrine Amerika, taip pat inicijuotas daugiašalis prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru. Taip pat padaryta pažanga ES ir MERCOSUR derybose dėl asociacijos susitarimo. Be to, 2011 m. lapkričio mėn. Hamburge (Vokietijoje) iškilmingai atidaryta ES ir LAKR fondo būstinė.

ES taip pat sustiprino santykius su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) ir dvišalius ryšius su dešimt jos narių vykdydama derybas ir įgyvendindama dvišalius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus ir laisvosios prekybos susitarimus. Labai sėkmingas ES finansuojamas projektas, skirtas visam Azijos regionui, tai Azijos programa SWITCH – įvairiapusė programa, kuria skatinama tvari gamyba ir vartojimas, taip pat finansuojami įvairūs nedidelio masto projektai visame žemyne. Programa padeda mažinti skurdą, gerinti gyvenimo kokybę (1 ir 7 TVT) ir kartu skatina ekologišką ekonomiką.

Karibų jūros regione imtasi tolesnių veiksmų, susijusių su daugeliu 2010 m. pradėtų svarbių iniciatyvų. Institucijoms svarstyti pateiktas galutinis ES ir Karibų jūros regiono bendros strategijos projektas, dėl kurio diskutuota 2010 m. ES ir CARIFORUM aukščiausiojo lygio susitikime; tikimasi, kad jis bus paskelbtas 2012 m. Pasistūmėta įgyvendinant ES ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimą. EPF komitetas patvirtino ilgai lauktą Karibų infrastruktūros patikos fondą – Karibų jūros regiono investicijų priemonės, kuri turi būti pradėta 2012 m., pavidalu.

Klimato kaita yra vienas didžiausių pavojų Ramiojo vandenyno regionui, dėl jo regionui sunku siekti TVT. Imdamasis tolesnių veiksmų, susijusių su 2010 m. gruodžio mėn. pradėta ES ir Ramiojo vandenyno šalių iniciatyva dėl klimato kaitos, už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys aukšto lygio regioninėje konferencijoje (Vanuatu 2011 m. kovo mėn.) susitiko su Ramiojo vandenyno šalių ministrais; konferencijoje sustiprintas įsipareigojimas vykdyti vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo būtų užtikrinti dideli pokyčiai ir sprendžiami klimato kaitos, skurdo mažinimo, žmogaus teisių užtikrinimo, demokratijos, lyčių lygybės ir TVT įgyvendinimo klausimai. Tikimasi, kad 2012 m. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė paskelbs bendrą komunikatą „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“.

2011 metais ES toliau ėmėsi vadovaujamojo vaidmens kovodama su klimato kaita pasaulio mastu ir skatindama pažangą tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos. ES įvykdė įsipareigojimus suteikti „skubios pradžios“ finansavimą ir sustiprino diplomatinę veiklą klimato kaitos srityje prieš Durbane, Pietų Afrikoje, 2011 m. lapkričio mėn. surengtą JT klimato kaitos konferenciją.

ES finansuoja vandens projektus

Nuo 2004 m. ir 2012 m. pagal AKR vandens infrastruktūros priemonę ES finansavo 272 projektus, kuriais buvo siekiama gerinti vandens tiekimą, higienos ir sanitarijos priemones, taip pat vandens valdymą AKR šalyse. Iš pradžių priemonei skirtas 700 mln. EUR ES finansavimas ir 12 mln. EUR Ispanijos vyriausybės dotacija.

Įgyvendinant 2002 m. pradėtą platesnio masto Europos Sąjungos vandens iniciatyvą toliau siekiama iš įvairių šaltinių telkti vandens ir sanitarijos priemonių išteklius. Nuo 2004 m. ES jau padėjo daugiau negu 32 mln. žmonių gauti prieigą prie geresnio vandens tiekimo ir daugiau negu 9 mln. žmonių – prie sanitarijos įrangos. Remdamasi laimėjimais, pasiektais įgyvendinant ES vandens iniciatyvą ir AKR ir ES vandens infrastruktūros priemonę, ES toliau rems tarptautinį bendradarbiavimą ir skatins naujoviškus požiūrius, kuriais stiprinamas vandens ir kitų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio ir energetikos, ryšys.

Pokyčių darbotvarkėje Komisija pabrėžė, kad nauja politika turėtų būti sprendžiami nelygybės klausimai, konkrečiai skurdiems gyventojams sudaromos geresnės sąlygos naudotis žeme, vandeniu ir energija, nedarant žalos aplinkai. 2003–2010 m. visai su vandeniu susijusiai veiklai ir sanitarijos projektams Komisija įsipareigojo skirti apie 3 mlrd. EUR. Per šį laikotarpį ES vystymosi pagalba vandens ir sanitarijos sektoriui beveik patrigubėjo.

TVT įgyvendinimas

2011 m. metinėje ataskaitoje išsamiai nurodoma, kaip atskirais ES projektais ir programomis visuose žemynuose ir regionuose padedama įgyvendinti TVT. ES parengė programas ir sukūrė konkrečias priemones, kad būtų lengviau įgyvendinti TVT, įskaitant su vaikų ir gimdyvių mirtingumu susijusius tikslus, kurių siekiant labiausiai atsiliekama. 2011 m. pabaigoje priimtas 2010 m. rugsėjo mėn. pradėtas ES 1 mlrd. eurų vertės TVT iniciatyvos pirmasis elementas. Juo dėmesys telkiamas į šalis, kurios labiausiai atsilieka siekdamos TVT. Įgyvendinant ES maisto priemonę taip pat gerinamas aprūpinimo maistu saugumas ir mityba. Iki 2011 m. pabaigos panaudojus šią 1 mlrd. EUR vertės ES priemonę finansuoti 134 projektai, kuriuos vykdė NVO ir ES valstybių narių agentūros, taip pat 69 projektai, vykdyti tarptautinių organizacijų, bei 3 regioniniai projektai ir 10 biudžeto paramos priemonių.

Pagal Pokyčių darbotvarkę ES vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkėje svarbi vieta teikiama tvariam žemės ūkiui, aprūpinimo maistu saugumui ir mitybai. Siekiant padėti šalims įgyvendinti 3 TVT dėl lyčių lygybės, pagal ES teminę programą „Investavimas į žmones“ 2011 m. finansuotos dvi stambaus masto lyčių lygybės iniciatyvos: iniciatyva, susijusi su socialinių ir ekonominių galių suteikimu moterims, ir nauja Jungtinių Tautų programa „Lyčių lygybės finansavimo atskaitomybės didinimas“.

Žmogaus teisių ir gero valdymo stiprinimas

2011 m. ES naudojo įvairias savo išorės priemones ir politiką, siekdama skatinti ir ginti žmogaus teises ir gerą valdymą, taip pat kovoti su lyčių nelygybe. 2011 m. gruodžio mėn. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė pateikė bendrą komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“[6]. Komunikate patvirtinamas ES požiūris į žmogaus teises, juo siekiama skatinti žmogaus teises, atsižvelgiant į vietos sąlygas, ir siūloma, kaip naudotis ES bendra įtaka. Be to, pagal pasiūlymus dėl naujos daugiametės finansinės programos bus stiprinama Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė – be kita ko, bus pateiktas pasiūlymas didinti paramą pilietinei visuomenei visame pasaulyje.

Delikatus lyties organų apipjaustymo problemos sprendimas

ES bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF) sėkmingai sumažintas daugelio mergaičių gyvenimui įtakos turinčio moterų lyties organų žalojimo ir apipjaustymo atvejų bei vaikų santuokų skaičius. UNICEF įgyvendintai programai 2008–2012 m. iš viso skirtas 3 991 000 EUR ES finansavimas. Pagal Egiptui, Eritrėjai, Etiopijai, Senegalui, Sudanui ir Indijai skirtą programą daugiausia buvo siekiama keisti socialines normas ir požiūrį, organizuojant plačiųjų masių mokymus ir diskusijas kaimo bendruomenėse jautriais klausimais, tarpininkaujant gerbiamiems bendruomenių lyderiams. Kadangi ši problema buvo sprendžiama taip delikačiai, Senegalas gali netrukus tapti pirmąja šalimi, kuri atsisakys tradicinės praktikos.

Žvilgsnis į ateitį

Pokyčių darbotvarke ir susijusiais pasiūlymais dėl paramos biudžetui atnaujinama ES išorės ir vystymosi politika, kad ja būtų sprendžiami sparčiai kintančio pasaulio uždaviniai. Šia atnaujinta darbotvarke vystomojo bendradarbiavimo srityje siekiama telkti dėmesį į žmogaus teisių užtikrinimą, demokratiją, gerą valdymą ir integracinį bei tvarų augimą. Šiomis aplinkybėmis svarbios šios sritys: tvarus žemės ūkis, aprūpinimo maistu saugumas, tvari energetika, privačiųjų sektorių, kaip vystymosi partnerių, stiprinimas, padorus darbas ir minimali socialinė apsauga.

Pripažįstama, kad ES gali pagerinti savo priemones, kuriomis būtų remiami tvarūs pokyčiai perėjimo procesą patiriančiose šalyse ir kurios būtų pritaikytos prie padėties ir poreikių. Mažas pajamas gaunančios šalys yra ypač jautrios išorės sukrėtimams. Siekiant padėti ilgainiui sustiprinti atsparumą sukrėtimams, 2011 m. bendruose komunikatuose pasiūlyta daugiau dėmesio skirti vidaus pajamų telkimui, stipresniems socialinės apsaugos tinklams, didesniam valstybės išlaidų veiksmingumui ir ekonomikos įvairinimo priemonėms. Tačiau visai šios politikos naudai pajusti prireiks laiko. Komisija taip pat nagrinės, kokiu mastu jos naujoviški projektai, kaip antai SPRING, galėtų būti taikomi kitose pasaulio vietovėse.

Siekiant besivystančioms šalims padėti reaguoti į išorės sukrėtimų ekonominį ir finansinį poveikį, reikalingi trumpalaikiai mechanizmai. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant priemonę FLEX, maisto priemonę ir Lanksčią paramos pažeidžiamiausioms šalims priemonę (V-FLEX), skirtą ekonomikos nuosmukį patiriančioms šalims, Komisija plėtoja papildomus mechanizmus, padėsiančius šalinti sukrėtimų padarinius. Atsižvelgiant į kitą JT TVT peržiūrą 2013 m., 2012 m. vienas pagrindinių klausimų bus TVT įgyvendinimas ir sistema, kuri bus taikoma vėliau.

[1]               COM(2011) 637 final.

[2]               COM(2011) 638 final.

[3]               Galima išimtis – šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis, kurioms teikiamas finansavimas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę.

[4]               Sprendimas 1080/2011/ES.

[5]               COM(2011) 500 final.

[6]               http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0886:FIN:LT:PDF.