52012DC0261

I. Įžanga. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad paslaugų sektorius padėtų skatinti augimą ir didinti užimtumą

Paslaugų sektorius labai svarbus ES augimui, nes jame sukuriama per 65 % ES BVP ir darbo vietų. Paslaugų direktyva – pagrindinė europinio lygmens priemonė paslaugų sektoriaus struktūrinėms reformoms skatinti; ji taikoma sektoriams, kuriuose sukuriama daugiau kaip 45 % ES BVP. Direktyvos įgyvendinimas svariai prisideda prie to, kad būtų šalinamos kliūtys ir kuriama iš tiesų integruota paslaugų vidaus rinka. Visoje ES atnaujinta šimtai nacionalinių teisės aktų ir pašalinti tūkstančiai diskriminacinių, nepagrįstų ar neproporcingų reikalavimų. Priemonės (vieno langelio sistemos), sukurtos direktyvos įgyvendinimui užtikrinti, jau veikia daugumoje valstybių narių ir padeda smarkiai mažinti administracinę naštą šioje srityje.

Iš diagramos matyti, kiek prie ES ekonomikos plėtros prisideda sektoriai, kuriems direktyva taikoma (apie 45 %) ir kuriems direktyva netaikoma.

Daugumai sektorių, kuriems direktyva netaikoma, taikomi tų sektorių teisės aktai (žr. 1 priedą).

Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikiamos daugelyje paslaugų sektorių; išsamiau apie jas kalbama 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikate „Visuotinės svarbos paslaugų Europoje kokybės sistema“.

Priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi Paslaugų direktyvai įgyvendinti, leis užtikrinti papildomą 0,8 % ES BVP prieaugį; didžiausias poveikis atsiskleis praėjus 5–10 metų po įgyvendinimo[1]. Tačiau akivaizdu, kad paslaugų teikėjams, norintiems veikti tarpvalstybiniu mastu, vis dar kyla kliūčių, o vartotojams, kitaip nei prekių vidaus rinkoje, kartais dar nėra lengva naudotis paslaugomis iš kitų ES valstybių narių. Ekonominių tyrimų duomenimis, jei valstybės narės panaikintų visus likusius apribojimus, bendra ekonominė nauda būtų daugiau kaip tris kartus didesnė nei ta, kurią jau užtikrinome, ir sudarytų apie 2,6 % BVP.[2]

Todėl galima padaryti daug daugiau, kad būtų užtikrinta kuo didesnė Paslaugų direktyvos ekonominė nauda. Atsižvelgdamos į Europos Vadovų Tarybos raginimus[3], valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos direktyvos teikiamos galimybės. Visapusiškas įgyvendinimas labai padės pagerinti bendrosios paslaugų rinkos veikimą, visų pirmą tuo, kad MVĮ bus lengviau naudotis rinkos teikiamomis galimybėmis, o vartotojai turės didesnį pasirinkimą. Be to, tai padės didinti ES konkurencingumą ir prisidės prie augimo ir darbo vietų kūrimo. Šiame komunikate nurodoma, kaip tai galima padaryti, ir reaguojama į direktyvos 41 straipsnį, kuriuo Komisija įpareigota pateikti pranešimą, taip pat į Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento raginimus atidžiai stebėti direktyvos įgyvendinimą ir paslaugų bendrosios rinkos tobulinimo bei stiprinimo iniciatyvas ir apie tai informuoti. Jame nurodyti veiksmai, kurių valstybės narės ir Komisija turėtų imtis, kad direktyvos poveikis būtų kuo didesnis. Šie veiksmai yra pagrįsti išsamia informacija apie Paslaugų direktyvos įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje ir apie veiksmingumo patikrų, numatytų pridedamuose Personalo darbiniuose dokumentuose, rezultatus[4].

Veiksmai bus stebimi naudojantis priemonėmis bendrosios rinkos valdysenai gerinti, kurias Komisija pateikė komunikate, priimtame kartu su šiuo komunikatu. Tokia stebėsena bus įtraukta į priežiūros veiklą, vykdomą per Europos semestrą, ir prireikus atsispindės šalims skirtose rekomendacijose. 2012 m. gegužės 30 d. Komisija dvylikai valstybių narių jau pateikė šalims skirtas rekomendacijas dėl paslaugų sektoriaus struktūrinių reformų[5].

II. Pastangos užtikrinti visapusišką Paslaugų direktyvos poveikį

Direktyva taikoma daugeliui sektorių – nuo tradicinės veiklos iki žiniomis grindžiamų paslaugų. Direktyvos poveikis platus, ji veikia ir didelius, ir mažus paslaugų teikėjus, įskaitant tūkstančius MVĮ.

Komisija savo pastangas sutelks į tokius paslaugų sektorius, kurie svarbus ekonomiškai ir kurių augimo potencialas didesnis nei vidutinis:

– verslo paslaugų (11,7 % BVP),

– statybos (6,3 % BVP),

– turizmo (4,4 % BVP) ir

– mažmeninės prekybos (4,2% BVP).

Užtikrinę geresnį sutartų dalykų įgyvendinimą ir vykdymą vietoje, galime pasiekti daug daugiau. Tai galimybė, kurios ES negali nepaisyti, jei norima pasiekti trumpalaikius rezultatus augimo ir darbo vietų kūrimo srityje.

Valstybės narės ir Komisija dėmesį pirmiausiai turėtų sutelkti į tai, kad būtų užtikrintas platesnio užmojo visapusiškas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, siekiant išnaudoti visas jos teikiamas galimybes prieš išplečiant jos aprėptį. Beveik visai komercinei paslaugų veiklai jau taikomi ES teisės aktai (žr. 1 priedą). Todėl Komisija mano, kad šiuo metu direktyvos keisti nebūtina.

Direktyvos taikymas naudingiausias paslaugų teikėjams, norintiems imtis verslo savo ar kitoje valstybėje narėje. Antra vertus, paslaugų teikėjai, kurie nori pradėti teikti tarpvalstybines paslaugas, vis dar neturi pakankamai informacijos apie valstybių narių taikomas reguliavimo sistemas ir toliau susiduria su kliūtimis. Kai kuriais atvejais problemų kyla dėl to, kad kiti ES teisės aktai, tokie kaip Direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba Elektroninės komercijos direktyva, taikomi nenuosekliai ar neteisingai.

1. Visiškas nesitaikstymas su įsipareigojimų nevykdymu

Komisija visiškai nesitaikstys tais atvejais, kai valstybės narės nesilaikys direktyva joms nustatytų aiškių toliau nurodytų įpareigojimų. Direktyva draudžiami tam tikri 14 straipsnyje išvardyti diskriminaciniai ir ypač sudėtingi reikalavimai. Valstybės narės iš esmės juos panaikino. Likusieji diskriminaciniai reikalavimai yra įvardyti ir turi būti pašalinti.

Direktyva nustatyti konkretūs įpareigojimai supaprastinti leidimų išdavimo procedūras: 1) 13 straipsnio 4 dalyje numatytas numanomas leidimas, t. y. administracijos neatsakymas reiškia leidimo išdavimą, ir 2) 10 straipsnio 4 dalyje numatytas leidimų galiojimas visoje šalyje. Keletas valstybių narių šiuos įpareigojimus taiko ribotai ir nustato daug išimčių. Būtina kuo skubiau imtis veiksmų, kad tie reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinami.

Direktyva draudžiama nustatyti 24 straipsnyje numatytus absoliučius reglamentuojamų profesijų komercinės informacijos draudimus. Tačiau dešimtyje valstybių narių absoliutus komercinės informacijos draudimas vis dar taikomas ir turi būti panaikintas.

Taikant įsisteigimo reikalavimą teikti tarpvalstybines paslaugas yra neįmanoma. Tai yra vienas iš labiausiai ribojančių reikalavimų, apie kurį kalbama Paslaugų direktyvos 16 straipsnio (laisvės teikti paslaugas sąlyga) 2 punkte ir kurio valstybės narės negali taikyti paslaugų teikėjams. Gyvenamosios vietos ir pilietybės reikalavimai taip pat draudžiami Paslaugų direktyvos 14 straipsniu. Šie nedviprasmiški draudimai valstybėse narėse vis dar pažeidžiami ir turėtų būti pašalinti.[6]

Veiksmai

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teisės aktai visiškai atitiks Paslaugų direktyvą, ir kuo skubiau savo teisės aktuose pašalinti nederėjimo su Paslaugų direktyvoje nustatytais aiškiais įpareigojimais atvejus.

Komisija visiškai nesitaikstys su pažeidimais ir prireikus taikys pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

2. Kuo didesnio Paslaugų direktyvos ekonominio poveikio užtikrinimas

Direktyva valstybėms narėms suteikiama veiksmų laisvė apsisprendžiant dėl įvairių jos įgyvendinimo aspektų. Paslaugų direktyvos 15 straipsnyje pateikiama nuoroda į tokius reikalavimus kaip teisinės formos, reikalavimai, susiję su akcijų valdymu, kiekybiniai ir teritoriniai apribojimai ir tarifai, kuriuos valstybėms narėms leidžiama taikyti tik jei jie yra proporcingi ir grindžiami svarbiais visuomenės interesais.

Valstybės narės labai įvairiai naudojasi joms suteikta veiksmų laisve. Neretai jos nusprendžia išlaikyti esamą padėtį, o ne imasi iniciatyvos atverti savo paslaugų rinkas. Net jei tuo būdu direktyva ne visada pažeidžiama, taikomi reikalavimai gali trukdyti ekonomikos augimui, todėl valstybės narės juos turėtų persvarstyti. Tai turėtų padėti mums užtikrinti papildomą augimą.

Todėl valstybės narės turėtų dar kartą įvertinti, kaip jos naudojasi joms suteikta veiksmų laisve. Jos visų pirma turėtų įvertinti reikalavimus, kuriais ribojama bendrovių struktūra ir kapitalo valdymas, nes tai yra kliūtis plėtoti profesines paslaugas. Atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse pasiektą pažangą ir vykdomas reformas akivaizdu, kad būtų naudinga šioms paslaugoms nustatyti paprastesnį reguliavimo režimą ir kad dėl to nei nukentėtų kokybė, nei sumažėtų specialistų savarankiškumas.

Vadovaujantis direktyvos 16 straipsnyje numatyta laisve teikti paslaugas, panašiai reikalaujama įvertinti, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, kuriuos valstybės narės nustato kitose valstybėse narėse įsisteigusiems paslaugų teikėjams, kai šie teikia tarpvalstybines paslaugas jų teritorijoje. Tarpvalstybines paslaugas teikiančios įmonės ir specialistai vis dar dažnai nėra tikri, kokios taisyklės jiems yra taikomos. Dar blogiau tai, kad jiems kartais gali tekti ne tik vykdyti įsipareigojimus pagal jų pačių valstybės narės teisės aktus, bet ir laikytis iš esmės visų valstybės narės, kurioje jie teikia paslaugas, įstatymų. Nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamos Paslaugų direktyvos tarpvalstybinio paslaugų teikimo taisyklės, turi būti patobulinti, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir nebebūtų taikoma tokia dviguba reguliavimo našta.

Paslaugų teikėjams gali kilti problemų, susijusių su draudimo įpareigojimais. Jie taikomi daugeliui veiklos sričių, siekiant apsaugoti paslaugų gavėjus. Kai kurie iš šių reikalavimų atkartoja reikalavimus, kurie jau taikomi įsisteigimo valstybėje narėje, todėl padidėja įmonių išlaidos. Dar svarbiau tai, kad įsisteigimo valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos tarpvalstybine veikla užsiimantiems subjektams, rasti draudikų, visų pirma statybos ir turizmo sektoriuose, gali būti sunku.

Veiksmai

Kartu su valstybėmis narėmis Komisija 2012 m. imsis tarpusavio vertinimo ir keisis geriausia patirtimi; dėmesys bus sutelktas į reikalavimus, kuriais ribojama bendrovės struktūra ir kapitalo valdymas, ir į laisvės teikti paslaugas sąlygą. Valstybės narės turėtų įsipareigoti išsamiai peržiūrėti savo teisės aktus šiais klausimais. Rezultatai bus įvertinti iki 2013 m. vidurio.

Valstybės narės privalo pašalinti visus apribojimus ir nebetaikyti leidimų, kurie nepagrįsti direktyvos nuostatomis; visų pirma jos turėtų iš naujo įvertinti paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų būtinybę ir proporcingumą. Valstybės narės turėtų įvertinti likusių apribojimų, kurie gali būti pagrįstai taikomi pagal direktyvos nuostatas, pašalinimo ekonominę naudą ir prireikus imtis veiksmų.

Per 2013 m. Europos semestrą Komisija pateiks šalims skirtas rekomendacijas dėl prioritetinių veiksmų. Atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, Komisija, jei būtina, apsvarstys galimybę pateikti papildomų teisės aktų konkrečiais klausimais.

Valstybės narės turėtų suaktyvinti pastangas, kad būtų geriau naudojamasi Vidaus rinkos informacinė sistema. Komisija atidžiai stebės, kokių veiksmų valstybės narės imasi šioje srityje, ir padės joms tuos veiksmus vykdyti.

Komisija skatins draudimo sektorių rengti priemones, kad paslaugų teikėjams būtų užtikrintas tinkamas draudimas, įskaitant kai jie paslaugas teikia kitose valstybėse narėse. Keliose valstybėse narėse įsisteigusios draudimo bendrovės, išduodančios paslaugų teikimo draudimo polisus, turėtų drausti paslaugų teikėjus, kai jie tose valstybėse narėse teikia tarpvalstybines paslaugas.

Komisija iki 2013 m. pabaigos įvertins draudimo sektoriaus padarytą pažangą. Atsižvelgdama į tai Komisija įvertins galimus sprendimus, įskaitant galimybę pasiūlyti priimti teisės aktą.

3. Profesinės paslaugos – reguliavimo sistemos atnaujinimas

Esama apie 800 kategorijų reglamentuojamų profesijų. Nustatyta, kad valstybės narės profesines paslaugas reglamentuoja nevienodai. Tų skirtumų neigiamas poveikis padidėja dėl sudėtingos kvalifikacijų pripažinimo tvarkos. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kaip svarbu toliau tobulinti profesinės kvalifikacijos pripažinimą, siekti, kad būtų reglamentuojama kuo mažiau profesijų, ir šalinti nepagrįsto reglamentavimo keliamas kliūtis.[7] Siekiant spręsti šias problemas, neseniai pasiūlyta atnaujinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą. Siekdama užtikrinti kuo spartesnę pažangą, Komisija šalims skirtas rekomendacijas šiuo klausimu pateikė 8 valstybėms narėms[8]; tolesnių priemonių bus imtasi per 2013 m. Europos semestrą.

Tarpvalstybinio paslaugų teikimo srityje persvarstytos direktyvos pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės privalės aiškiai įvardyti ir pagrįsti tuos atvejus, kai jos nori pasinaudoti išskirtine galimybe patikrinti paslaugų teikėjų kvalifikaciją prieš tai, kai jiems suteikiama teisė teikti paslaugas. Valstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad metinė deklaracija, kurią paslaugų teikėjai galbūt privalės pateikti, galiotų visoje valstybės narės teritorijoje. Tai padės sumažinti biurokratinę naštą ir pašalinti neapibrėžtumą verslo subjektams. Siūlomas skaidrumo ir abipusio vertinimo mechanizmas padės sumažinti profesijų reglamentavimo skirtumus. Valstybės narės turėtų nacionaliniu lygmeniu peržiūrėti reglamentuojamoms profesijoms nustatytus kvalifikacijų reikalavimus ir veiklos, kuria leidžiama užsiimti tik nurodytiems subjektams, sričių sąrašą.

Kai pasiūlymas bus priimtas, Komisija ketina 2013 m. pateikti komunikatą. Komunikate bus atsižvelgta į pažangą įgyvendinant šalims skirtas rekomendacijas ir kitus poslinkius valstybėse narėse, susijusius su profesijų reglamentavimu.

Veiksmai

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų iki 2012 m. pabaigos priimti pasiūlymą dėl atnaujintos Profesinių kvalifikacijų direktyvos – to 2011 m. spalio mėn. pareikalavo Europos Vadovų Taryba.

Komisija

- padės valstybėms narėms įgyvendinti šalims skirtas rekomendacijas dėl profesinių paslaugų (2013 m. Europos semestro dalis) ir 2012 m. su valstybėmis narėmis imsis veiksmų, kad būtų užtikrinta kuo spartesnė pažanga;

- po to, kai bus priimta persvarstyta direktyva, 2013 m. pateiks komunikatą, siekdama įvertinti valstybių narių pažangą ir palengvinti direktyvoje numatytą reglamentuojamų profesijų tarpusavio vertinimą.

4. Pastangos užtikrinti, kad Paslaugų direktyva būtų naudinga vartotojui

Norint sukurti tikrą paslaugų bendrąją rinką, palengvinti paslaugų teikimą tarp valstybių nepakanka. Nemažiau svarbu užtikrinti, kad paslaugų gavėjai galėtų naudotis bendrosios rinkos jiems teikiamomis galimybėmis.

Siekiant stiprinti vartotojų teises ir didinti jų pasitikėjimą vidaus rinka, Paslaugų direktyva reikalaujama, kad valstybės narės pašalintų reglamentavimo kliūtis paslaugų gavėjams, norintiems pirkti paslaugas, kurias teikia kitose valstybėse narėse įsisteigę teikėjai. Be to, direktyva užtikrinama, kad kitose valstybėse narėse paslaugas perkantys vartotojai pagrįstus sprendimus galėtų priimti remdamiesi įsipareigojimais teikti informaciją, kurie taikomi ir teikėjams, ir valstybių narių institucijoms (pavyzdžiui, sukuriant vartotojams pagalbą teikiančias vadinamąsias 21 straipsnio įstaigas). Be to, direktyva siekiama užkardyti paslaugų teikėjų veiksmus, kuriais jų paslaugomis naudotis trukdoma kitose valstybėse narėse gyvenantiems vartotojams. Šiuo atžvilgiu nediskriminavimo sąlyga yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų neribotai naudotis bendrosios rinkos privalumais.

Direktyvos 20 straipsniu draudžiama paslaugų gavėjų diskriminacija dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos. Tai taikoma atsisakymams teikti paslaugas arba pasiūlymams nepalankesnėmis sąlygomis, kai to negalima pagrįsti objektyviai. Jei 20 straipsnis valstybėse narėse būtų visapusiškai įgyvendintas, tokių atvejų nebeturėtų būti. 

Pagal nediskriminavimo sąlyga reikalaujama, kad kiekvienas atvejis būtų vertinamas atskirai[9]. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atvejams, kai vartotojams, norintiems kreditinio pervedimo ar tiesioginio debeto eurais būdu mokėti už paslaugą, teikiamą kitoje valstybėje narėje, tenka mokėti didesnius mokesčius nei nustatytieji vidaus sandoriams. Apskritai teikti prekes vartotojams nebeturėtų būti atsisakoma motyvuojant vien tuo, kad jas pristatyti kitoje valstybėje narėje neįmanoma. Be to, paslaugų teikėjai neturėtų remtis geografiniais veiksniais, kad pateisintų veiklą, dėl kurios ES bendrojoje rinkoje dirbtinai skaidomos rinkos ir taip daroma žala vartotojams.

Atsižvelgiant į tai, kad vis dar esama tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūčių, ES lygmeniu imamasi iniciatyvų siekiant sumažinti tų kliūčių ir pagerinti bendrosios rinkos veikimą. Tos iniciatyvos – tai bendros mokėjimų eurais erdvės sukūrimas, Komisijos pasiūlymas dėl neprivalomos bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Vartotojų teisių direktyvos įgyvendinimas, pasiūlymas vieno langelio sistemą taikyti PVM duomenų apdorojimui, pasiūlymai kurti alternatyvaus ginčų sprendimo subjektus vartotojų ginčams spręsti ir ES masto interneto platformą tarpvalstybiniams skundams pateikti, taip pat kitos iniciatyvos kolektyvinio autorių teisių administravimo ir privataus kopijavimo bei reprografijos mokesčių srityje.

Veiksmai

Valstybės narės privalo pirmumo tvarka užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama nediskriminavimo sąlyga. Komisija palaikys ryšius su nacionaliniais subjektais, kurie nagrinėja skundus dėl diskriminacijos, taip pat su kompetentingomis vykdymo užtikrinimo institucijomis, kad vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais. Be kita ko, Komisija iki 2013 m. vidurio pasiūlys tikslinių priemonių, siekiant stebėti direktyvos nuostatų taikymą ir imtis taisomųjų vykdymo užtikrinimo veiksmų, jei nustatoma trūkumų.

Komisija pateikia pradinius nediskriminavimo sąlygos paaiškinimus ir atidžiai stebės, kaip jos laikomasi. Konkrečios papildomos rekomendacijos bus pateiktos iki 2013 m. pabaigos, atsižvelgiant į šios nuostatos įgyvendinimo valstybėse narėse patirtį. Šiose rekomendacijose bus atsižvelgta į reglamentavimo pokyčius, kuriais mažinama kliūčių įmonėms, teikiančioms paslaugas tarpvalstybiniu mastu.

Siekdama padidinti skaidrumą ir paremti pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vartotojai bendrojoje rinkoje galėtų pirkti tarpvalstybiniu mastu, Komisija nedelsdama pradės bendradarbiauti su įmonėmis, pavyzdžiui, per atstovaujančias organizacijas ir prekybos rūmus. Komisija konkrečių sektorių teikėjams padės parengti kokybės chartijas, kuriose būtų numatyti įsipareigojimai, susiję su tarpvalstybinės prieigos prie jų paslaugų sąlygomis. Pažangą Komisija įvertins iki 2013 m. vidurio.

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija per informavimo kampaniją, kuri 2013 m. bus viena iš Europos piliečių metų iniciatyvų, informuos vartotojus apie jų bendrosios rinkos teises pagal Paslaugų direktyvą.

5. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės galiotų vietoje

Direktyva yra susijusi su kitais teisės aktais. Visapusišką direktyvos naudą galima užtikrinti tik ją darniai taikant su kitomis bendrosios rinkos direktyvomis. Tai ypač svarbu Profesinių kvalifikacijų direktyvos ir Elektroninės komercijos direktyvos atveju.

Profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra daugelyje valstybių narių yra ilga ir sudėtinga.

Vis daugiau tarpvalstybinių paslaugų teikiama internetu. Nepaisant Paslaugų direktyva ir Elektroninės komercijos direktyva užtikrinto supaprastinimo, kliūčių vis dar esama.

Veiksmai

Valstybės narės privalo įsipareigoti užtikrinti, kad jų teisės aktai ir procedūros visiškai atitiktų Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą. Nacionalinės teisės aktuose turi būti visapusiškai atsižvelgiama į bendrą šių direktyvų poveikį. Būtina neatidėliojant padaryti reikiamus pakeitimus.

Komisija imsis visų reikiamų priemonių šių direktyvų vykdymui užtikrinti ir ypatingą dėmesį skirs jų bendram įgyvendinimui, kad paslaugų teikėjai turėtų naudos vietoje. Prireikus Komisija taikys pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

6. Konkrečių sektorių poreikiai

Atliekant veiksmingumo patikras[10] nustatyta, kad būtina spręsti keletą konkrečiuose sektoriuose augimui kylančių problemų.

6.1 Specializuotosios paslaugos – pripažinimo užtikrinimas

Tarpvalstybinių specializuotųjų paslaugų teikėjams gali būti taikomi reikalavimai, susiję su tuo, kad įgyvendinamos konkretiems sektoriams taikomos ES taisyklės, kuriomis reikalaujama išduoti leidimus ekspertams, vykdantiems veiklą, susijusią su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis šaldymo sistemose, pastatų energijos vartojimo efektyvumu arba atliekų apdorojimu ir vežimu. Kai tokiems ekspertams taikoma akreditavimo sistema, Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 palengvinamas akreditavimo sertifikatų pripažinimas. Reikėtų užtikrinti, kad juo būtų vadovaujamasi be išlygų.

Kai ES sektoriams skirtuose teisės aktuose numatoma galimybė nustatyti nacionalinę leidimų išdavimo ar akreditavimo tvarką, reikėtų užtikrinti, kad patvirtinti ar akredituoti paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse remdamiesi jų pačių valstybėje narėje suteiktais leidimais ar akreditavimu.

Veiksmai

Komisija sieks užtikrinti, kad į būsimus sektoriams skirtus teisės aktų, kuriais bus nustatoma leidimų išdavimo specializuotas paslaugas teikiantiems ekspertams tvarka, pasiūlymus būtų dažniau įtraukiamos tarpusavio pripažinimo sąlygos.

Taikydamos esamus sektoriams skirtus teisės aktus valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų visapusiškai taikomas SESV 56 straipsnis ir ES teisės aktai, kuriais užtikrinama, kad ekspertams iš kitų valstybių narių būtų lengviau teikti paslaugas, pvz., Profesinių kvalifikacijų direktyva (kai profesija reglamentuojama) arba, kai taikoma, Reglamentas 765/2008 dėl akreditacijos. Valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema, kad būtų lengviau tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų kitose valstybėse narėse.

Taikant, be kita ko, ES standartizavimo mechanizmus (CEN), techniniai standartai turėtų būti toliau derinami srityse, kuriose ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi, pvz., pastatų energinio naudingumo sertifikavimo srityje.

6.2 Vartotojų apsaugos teisės aktai

Didelė dalis esamos vartotojų apsaugos acquis pagrįsta mažiausio suderinimo principu. Srityse, kuriose taikomas mažiausio suderinimo principas, valstybės narės žengė toliau nei numatyta mažiausio suderinimo taisyklėmis. Dėl to susidaro situacija, kai paslaugų teikėjams gali būti taikomi įvairūs reikalavimai, priklausomai nuo to, kur jie nori teikti paslaugas; dėl to gali būti iškreipta bendroji rinka. Šį klausimą Komisija gali spręsti dvejopai: užtikrinti tolesnį arba visišką suderinimą – tai neseniai pritaikyta Vartotojų teisių direktyvai ir tai siūloma 2012 m. sausio mėn. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; arba taikyti neprivalomą suderinimą – tai 2011 m. spalio mėn. pasiūlyta taikyti neprivalomai bendrajai Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisei. Abu metodai yra papildomojo pobūdžio ir turėtų būti taikomi priklausomai nuo acquis būklės, poreikio laikytis subsidiarumo principo, susijusių viešųjų interesų, taip pat poreikio užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, visų pirma internetu teikiamų paslaugų atžvilgiu.

Veiksmai

Komisija siekia paspartinti teisėkūros procedūrą dėl įtakos vartotojams turinčių priemonių, kurios dažnai yra labai svarbios paslaugų bendrajai rinkai.

Siūlydama naujus ES vartotojų apsaugos teisės aktus, Komisija, kai tinkama, sieks užtikrinti geresnį suderinimą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų bendromis pastangomis siekti minėto tikslo, kad būtų išnaudojamos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės.

Turizmo sektoriaus atžvilgiu, kaip nurodyta Vartotojų darbotvarkėje[11], Komisija iki 2013 m. pradžios pasiūlys atnaujintą Kelionių paketų direktyvą, kuria bus toliau siekiama derinti nacionalinius teisės aktus, visų pirma interneto pasiūlymų srityje.

Taikant vartotojų apsaugos teisės aktus, kuriems galioja mažiausio suderinimo principas, Komisija bendradarbiaus su valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijomis, kad būtų darniai ir visapusiškai užtikrintas viso ES vartotojų acquis įgyvendinimas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios rinkos teises ir taisykles.

6.3 Mažmeninės ir verslo paslaugos – Konkrečios iniciatyvos

Mažmeninės prekybos sektoriaus efektyvumą stabdo tam tikros problemos. Dauguma jų nustatyta Mažmeninės prekybos rinkos stebėsenos ataskaitoje[12] ir Europos Parlamento dokumentuose[13]. Atsižvelgiant į ekonominę šio sektoriaus svarbą, Komisija rengia Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą, kad būtų parengta mažmeniniam sektoriui skirta artimiausių keleto metų ES strategija.

Verslo paslaugos įvardytos kaip paslaugų sektorius, kurio produktyvumą galima gerokai padidinti. Kaip nurodyta Bendrosios rinkos akte ir Komunikate „Pramonės politika globalizacijos amžiuje“, Komisija, siekdama išnagrinėti su verslu susijusių paslaugų sektoriaus trūkumus, kuria su verslu susijusių paslaugų klausimams nagrinėti skirtą aukšto lygio darbo grupę. Ši grupė bus sutelkta į keturis konkrečius verslo paslaugų sektorius: i) rinkodaros ir reklamos; ii) infrastruktūros objektų valdymo; iii) techninių ir inžinerinių paslaugų ir iv) dizaino. Ypatingas dėmesys bus skirtas ES verslo paslaugų ir gamybos sektorių sąsajoms, taip pat pastangoms kurti neprivalomus Europos standartus, kurie gali pagerinti paslaugų kokybę ir paslaugų, kurias teikia skirtingų valstybių narių paslaugų teikėjai, palyginamumą.

Veiksmai

2012 m. Komisija priims Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame bus išdėstyta šiam sektoriui skirta ES strategija.

Siekdama iki 2012 m. rudens išnagrinėti šio konkretaus sektoriaus trūkumus, Komisija sukurs su verslu susijusių paslaugų klausimams nagrinėti skirtą aukšto lygio grupę.

7. Antros kartos vieno langelio sistemų kūrimas

Vieno langelio sistemos skirtos palengvinti veiklos sąlygas paslaugų teikėjams, kuriems taip suteikiama galimybė vienoje vietoje gauti visą reikiamą informaciją ir galimybė internetu atlikti visas reikiamas administracines procedūras. Be to, taip užtikrinama, kad paslaugas norintiems pirkti gavėjams būtų lengviau priimti pagrįstus sprendimus. Vieno langelio sistemose jiems suteikiama svarbiausia informacija, tokia kaip kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys, ir nurodomos teisės gynimo priemonės, kuriomis paprastai galima pasinaudoti kilus ginčui.

Tačiau vieno langelio sistemose vartotojai labai nevienodai informuojami apie taisykles, taikomas pagrindiniams paslaugų sektoriams.

Daugelyje vieno langelio sistemų informacija teikiama bent viena užsienio kalba – tai tikrai naudinga paslaugų teikėjams. Tačiau daugelio administracinių procedūrų dar negalima atlikti internetu, ir net kai tokia galimybė užtikrinama nacionaliniu lygmeniu, klientams iš užsienio ji dažnai neprieinama.

Būtina šalinti šiuos trūkumus ir užtikrinti, kad vieno langelio sistemos būtų naudingos vartotojams. Tai reiškia, kad valstybės narės dar turi įveikti didelius sunkumus, susijusius su tolesniu procedūrų paprastinimu ir racionalizavimu, geresniu administracinių procedūrų integravimu ir reikiamu techniniu pritaikymu, visų pirma siekiant užtikrinti tarpvalstybinę prieigą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad įmonės būtų informuojamos apie vieno langelio sistemas ir jų naudą.

Veiksmai

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų vieno langelio sistemos kuo greičiau atitiktų visus Paslaugų direktyvos reikalavimus.

Iki 2014 m. pabaigos Komisijos padedamos valstybės narės skatinamos parengti antros kartos vieno langelio sistemas, kurios turėtų būti 1) pritaikytos atlikti visas verslo gyvavimo ciklo procedūras, 2) daugiakalbės ir 3) tinkamesnės naudotis. Komisija susitars su valstybėmis narėmis dėl antros kartos vieno langelio sistemų kriterijų ir tuo tikslu sudarys „Vieno langelio sistemų chartiją“.

Komisija 2013 m. pradės informavimo kampaniją apie vieno langelio sistemas, koordinuos veiksmus su valstybėmis narėmis, kad pagerintų vieno langelio sistemų internetines funkcijas, įtrauks verslo organizacijas, kad įmonės būtų geriau informuojamos apie vieno langelio sistemas, ir toliau skatins naudotis jų paslaugomis.

 III.  Išvados

Paslaugos – svarbi Europos ekonomikos varomoji jėga. Labiau integruota ir geriau veikianti paslaugų bendroji rinka yra labai svarbi siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą.

Visos valstybės narės padarė didelę pažangą Paslaugų direktyvos įgyvendinimo srityje. Jos pašalino daugelį nepagrįstų kliūčių ir atnaujino paslaugoms taikomas reguliavimo sistemas. Tai paskatins ES ekonomikos augimą.

Tačiau augimui ir darbo vietų kūrimui paslaugų sektoriuje vis dar trukdo įvairios kliūtys. Spartesnis augimas įmanomas, jei būtų išnaudojamos visos Paslaugų direktyvos teikiamos galimybės.

Remdamiesi Komunikatu dėl geresnės bendrosios rinkos valdysenos, savo pastangas turėtume sutelkti į tai, kad jau esamos priemonės būtų naudojamos geriau. Šiuo komunikatu siūloma, kaip kuo geriau išnaudoti ekonominį Paslaugų direktyvos poveikį, visų pirma didelės ekonominės svarbos paslaugų sektoriuose.

– Valstybės narės turėtų siekti platesnio užmojo tikslų įgyvendinant Paslaugų direktyvą. Turėtų būti išsamiai įvertintas visų likusių kliūčių ekonominis poveikis.

– Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti profesinių paslaugų judumo teisinę sistemą; valstybės narės jį turėtų sparčiai priimti.

– Bendroji rinka turi būti naudinga vartotojams. Įmonės neturėtų jos dirbtinai skaidyti ir taip daryti žalą paslaugų gavėjams.

– Kitų bendrosios rinkos priemonių, tokių kaip Direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, Elektroninės komercijos direktyva ir Paslaugų direktyva, taikymas turėtų būti suderintas. Kai būtina, Sąjungos teisės aktai turėtų būti atnaujinti, siekiant patenkinti konkrečius paslaugų sektoriaus poreikius ir užtikrinti, kad teisinė sistema būtų veiksminga ir paslaugų teikėjams, ir gavėjams.

– Valstybės narės turėtų kurti vieno langelio sistemas, kad jos taptų visavertėmis e. valdžios priemonėmis, atitinkančiomis paslaugų teikėjų ir gavėjų poreikius.

Tam būtinas visų Europos institucijų ir valstybių narių politinis įsipareigojimas reikiamus veiksmus įgyvendinti per nurodytą laiką. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų augimą ir darbo vietų kūrimą paslaugų sektoriuje, ir Metinėje augimo apžvalgoje atidžiai stebės daromą pažangą.

1 priedas. Paslaugų sektoriams taikomi ES teisės aktai

|| Pagrindiniai sektoriai, kuriems taikoma Paslaugų direktyva (2006/132/EB)

|| · Verslo paslaugos, įskaitant profesionalias paslaugas (teisininkai, architektai, apskaitininkai, mokesčių konsultantai, konsultavimo agentūros, patentų agentai, sertifikavimo tarnybos, sporto tarpininkai, menininkų vadybininkai, įdarbinimo agentūros, vertėjai žodžiu, veterinarai, matininkai ...) · Statybos paslaugos ir amatai · Mažmeninė prekyba · Nekilnojamasis turtas · Turizmas (viešbučiai, restoranai, kavinės, kelionių agentai, gidai ...) · Privatus švietimas

Paslaugų sektoriai || Pagrindiniai sektoriui taikomi ES teisės aktai

Energija || Gamtinių dujų vidaus rinka · 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB Elektros energijos vidaus rinka · 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (Tekstas svarbus EEE) Dujų vidaus rinka · 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (Tekstas svarbus EEE)

Finansinės paslaugos || Finansinių paslaugų veiksmų planas ir kiti susiję dokumentai (Direktyva 2006/43/EB, Direktyva 2006/46/EB, Direktyva 2007/63/EB, Direktyva 2007/44/EB, Direktyva 2009/14/EB, Direktyva 2007/36/EB, Direktyva 2007/64/EB, Direktyva 2009/111/EB, Direktyva 2009/44/EB, Direktyva 2010/76/ES, Direktyva 2009/49/EB, Direktyva 2011/61/ES, Direktyva 2011/89/ES)

Sveikatos priežiūra || · 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo · 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

Pašto paslaugos || · Direktyva 97/67/EB · Direktyva 2002/39/EB · Direktyva 2008/06/EB

Telekomunikacijos || · 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis su pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos su pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/24/EB ir Direktyva 2009/136/EB

Transportas || Kelių transportas · 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių · 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių · 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 Jūrų transportas · 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms · 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) Geležinkelio transportas · 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, OL L 237, 1991 8 24, p. 25. · 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo Oro transportas · 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių · 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką Vidaus vandenų navigacija Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1356/96 dėl bendrųjų taisyklių, taikytinų prekių ar keleivių vežimui vidaus vandenų keliais tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti laisvę teikti tokias transporto paslaugas · Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3921/91, nustatantis sąlygas, pagal kurias vežėjai nerezidentai gali vežti krovinius arba keleivius valstybės narės vidaus vandens keliais

|| Sektoriai, kuriems antriniai ES teisės aktai netaikomi

|| · Azartiniai lošimai · Veikla, susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu (kaip apibrėžta Sutarties 51 straipsnyje) · Privačios apsaugos paslaugos · Notarai, teismo antstoliai · Taksi ir uostų paslaugos

II priedas. Iniciatyvų sąrašas su įgyvendinimo laikotarpiu

Politikos sritys || Veiksmai || Įgyvendinimas

1. Visiškas nesitaikstymas su įsipareigojimų nevykdymu || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai visiškai atitiktų Paslaugų direktyvą. Ø Komisija visiškai nesitaiksto su pažeidimais ir taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ypač prioritetiniuose sektoriuose. || nedelsiant nedelsiant

2. Kuo didesnio Paslaugų direktyvos ekonominio poveikio užtikrinimas || Ø Komisija su valstybėmis narėmis imasi tarpusavio vertinimo, kad pakartotinai įvertintų konkrečius prioritetinių sektorių teisės aktus. Ø Valstybės narės pašalina visus likusius nepagrįstus ar neproporcingus apribojimus ir įvertina pagrįstų reikalavimų pašalinimo ekonominę naudą. Ø Veiksmai, kurių valstybės narės turi imtis pirmiausiai, atsispindi per Europos semestrą pateiktose šalims skirtose rekomendacijose. Ø Valstybės narės aktyvina pastangas, kad būtų geriau naudojamasi Vidaus rinkos informacinė sistema. Ø Komisija palaiko ryšius su draudimo sektoriumi, kad būtų užtikrintas reikiamas paslaugų teikėjų draudimas, įskaitant jų veiklos kitose valstybėse narėse draudimą. Ø Komisija įvertina padarytą pažangą ir svarsto įvairius sprendimus, įskaitant galimybę pasiūlyti priimti teisės aktą, jei reikia. || pradžia 2012 m. rezultatus vertinimas – 2013 m. viduryje nedelsiant (nuo 2012 m.) nedelsiant nedelsiant Iki 2013 m. pabaigos

3. Profesinių paslaugų reguliavimo sistemos atnaujinimas || Ø Europos Parlamentas ir Taryba priima pasiūlymą atnaujinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą. Ø Komisija padeda valstybėms narėms įgyvendinti šalims skirtas rekomendacijas dėl profesinių paslaugų (2013 m. Europos semestro dalis). Ø Komisija pateikia komunikatą, kad būtų lengviau abipusiškai vertinti reglamentuojamas profesijas. || Iki 2012 m. pabaigos 2012 - 2013 2013 m.

4. Pastangos užtikrinti, kad Paslaugų direktyva būtų naudinga vartotojui || Ø Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama nediskriminavimo sąlyga. Ø Komisija siūlo imtis tikslinių veiksmų stebėti direktyvos nuostatų taikymą ir imtis reikiamų priemonių, kai nustatoma trūkumų. Ø Komisija pateikia papildomą konkrečią rekomendaciją dėl 20 straipsnio. Ø Komisija bendradarbiauja su įmonėmis, siekdama užtikrinti, kad vartotojai galėtų įsigyti paslaugų kitoje šalyje. Ø Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija per informavimo kampaniją – vieną iš Europos piliečių metų iniciatyvų – informuoja vartotojus apie jų bendrosios rinkos teises pagal Paslaugų direktyvą. || nedelsiant 2013 m. vidurys. 2013 m. pabaiga nedelsiant pažanga vertinama 2013 m. viduryje 2013 m.

5. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės veiktų vietoje || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai ir procedūros visiškai atitiktų Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą. Ø Komisija griežtai užtikrina šių direktyvų vykdymą ir prireikus taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūras. || nedelsiant nedelsiant

6. Konkrečių sektorių poreikiai 6.1 Specializuotų paslaugų pripažinimas 6.2 Vartotojų apsaugos teisės aktai –  geresnis suderinimas tam tikruose sektoriuose 6.3 Mažmeninės ir verslo paslaugos. Konkrečios iniciatyvos || Ø Komisija užtikrina visapusišką Sutartyje numatytų laisvių poveikį ir siekia, kad į būsimus sektoriams skirtų teisės aktų, kuriais bus nustatoma leidimų išdavimo specializuotas paslaugas teikiantiems ekspertams tvarka, pasiūlymus būtų dažniau įtraukiamos pripažinimo sąlygos. Ø Valstybės narės visapusiškai įgyvendina ES teisės aktus, kuriais reikalaujama priimti ekspertus iš kitų valstybių narių, ir naudojasi Vidaus rinkos informacine sistema, siekdamos užtikrinti, kad būtų lengviau įvertinti atitiktį reikalavimams kitose valstybėse narėse. Ø Taikant, be kita ko, ES standartizavimo mechanizmus (CEN), techniniai standartai toliau derinami srityse, kuriose ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi. Ø Būsimuose ES vartotojų apsaugos teisės aktuose Komisija, kai tinkamai, siekia užtikrinti geresnį suderinimą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų bendromis pastangomis siekti minėto tikslo, kad būtų išnaudojamos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės. Ø Komisija peržiūri Kelionių paketų direktyvą. Ø Komisija bendradarbiauja su valstybių narių atsakingomis institucijomis, siekdama užtikrinti, kad ES vartotojų acquis būtų įgyvendinamas darniai ir visapusiškai, tinkamai atsižvelgiant bendrosios rinkos teises ir taisykles. Ø Komisija priima Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame išdėstyta šiam sektoriui skirta ES strategija. Ø Siekdama išnagrinėti su verslu susijusių paslaugų sektoriaus trūkumus, Komisija kuria su šiomis paslaugomis susijusiems klausimams nagrinėti skirtą aukšto lygio grupę. || priimant būsimus sprendimus nedelsiant iki šiol priimant būsimus sprendimus 2012 m. 2013 m. pradžia 2012 m. 2012 m. ruduo.

7. Antros kartos vieno langelio sistemų kūrimas || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai visiškai atitiktų Paslaugų direktyvą. Ø Valstybės narės kuria antros kartos vieno langelio sistemas, kurios yra 1) pritaikytos atlikti visas verslo gyvavimo ciklo procedūras, 2) daugiakalbės ir 3) tinkamesnės naudotis. Komisija susitars su valstybėmis narėmis dėl antros kartos vieno langelio sistemų kriterijų ir tuo tikslu sudarys „Vieno langelio sistemų chartiją“. Ø Komisija pradeda informavimo kampaniją apie vieno langelio sistemas, koordinuoja veiksmus su valstybėmis narėmis, kad pagerintų vieno langelio sistemų internetines funkcijas, įtraukia verslo organizacijas, kad įmonės būtų geriau informuojamos apie vieno langelio sistemas, ir toliau skatina naudotis jų paslaugomis. || nedelsiant 2012–2014 m. 2013 m.

[1]       Komisijos tyrimas „Ekonominis Paslaugų direktyvos poveikis – pirmas vertinimas po įgyvendinimo“, paskelbtas http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2012/index_en.htm.

[2]       2,6 % sudaro pirmiau minėtas papildomas 0,8 % ES BVP prieaugis, taip pat papildomas BVP prieaugis (iki 1,8 %), kurį būtų galima pasiekti taikant platesnio užmojo scenarijų, pagal kurį valstybės narės panaikintų beveik visus apribojimus.

[3]       2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimas.

[4]       Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Išsami informacija apie Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimą“; Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Paslaugų vidaus rinkos (statybų, verslo paslaugų ir turizmo) veiksmingumo patikrų rezultatai“.

[5]       COM(2012) 299 Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai, 2012 m. gegužės 30 d.

[6]       Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Išsami informacija apie Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimą“.

[7]       2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados.

[8]       COM(2012) 299, 2012 m. gegužės 30 d.

[9]       Išsamiau žr. Komisijos darbinį dokumentą, skirtą parengti rekomendacijas dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 20 straipsnio 2 dalies taikymo.

[10]     Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Paslaugų vidaus rinkos (statybų, verslo paslaugų ir turizmo) veiksmingumo patikrų rezultatai“.

[11]     Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti, COM(2012) 225 final.

[12]     Mažmeninės prekybos stebėsenos ataskaita „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“, COM(2010) 355.

[13]     2011 m. birželio 1 d. Europos Parlamento ataskaita dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės mažmeninės prekybos rinkos (2010/2109(INI).